Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr.Pragyvenimui

Entertainment Industry Studies

Siūlau

Siūlau iš karto sutelkti klasę į pagrindinį klausimą: Kaip suderinti siekį teigiamai įtakoti žmones (kokiais jie galėtų būti) su siekiu pačiam pragyventi iš įtakojimo, vadinas, tenkinti žmonių norus (kokie jie šiuo metu yra)? Nagrinėsime susijusius klausimus: Ką reiškia teigiamai įtakoti save ir kitus žmones? Kokiais būdais tai įmanoma? Kaip tai derinasi su pramogų pramone?

Suvokti, jog yra sudėtinga pragyventi iš tokios veiklos. Neaišku ar universitete galima ar būtina išmokti tai, kas reikalinga toje srityje įsidarbinti ar kitaip užsitikrinti pragyvenimą. Tačiau galim susigaudyti dėl įtampos tarp siekių žmones ugdyti ir jiems pataikauti. "Verslas" vargu ar pamokys, kaip įmanoma prasmingai įtakoti kitus. Tad nagrinėsime šį klausimą ir kaip eiti link to su kitais to trokštančiais. Tuomet išryškės kliūtys, galimybės ir dėsniai, kaip bandyti pragyventi.

Klasės tikslas yra padėti suvokti, jog gyvenimo viršūnė gali būti dalyvauti visuomenėje įkvėpiančiame judėjime, jį brandinančioje kūrybinėje veikloje ir jo dvasią išreiškiančiuose renginiuose. Tai išgyveno Lietuvos Sąjūdžio dalyviai. Šviesūs pavyzdžiai, tai asmenys Andrius Mamontovas, Algirdas Kaušpėdas, Vytautas Kernagis, Veronika Pavilionienė, ir renginiai "Gatvės muzikos diena", "Roko maršas", "Poezijos pavasaris". Ar mes palaikysime žmones brandinančią veiklą ar garsinsime menkas "žvaigždeles", teisinsime žmonių ydas ir gundysime juos riedėti žemyn? Ar su mumis norės dirbti šviesūs kūrėjai, kuriems pinigai ne pirmoj vietoj?

Tokį kursą dėstydamas remsiuosi ir savo asmenine patirtimi.

  • Dalyvavau 1989 m. Roko marše su savo grupe "Naujas kraujas". Pasidalinome antrą vietą 1988 m. už metų geriausią kasetę.
  • 2009-2013 m. kaip "laukinis" menininkas surengiau keturias dideles personalines meno parodas Užupio Galeroje ir tris garsiausioje Čikagos juodųjų galerijoje.
  • 2014 m. Antano Andrijausko surengtoje konferencijoje skaičiau pranešimą "Kūrybos prasmė ir meno taisyklės" http://www.ms.lt/sodas/Mintys/K%C5%ABrybosPrasm%C4%97IrMenoTaisykl%C4%97s
  • Iš Lietuvos vadovavau "taikos piramidei" 2009 m. numalšinti žudynes Kenijoje, subūriau šimtą taikdarių (jų tarpe akrobatų) ir šimtą talkininkų internete.
  • Esu sukūręs kokį šimtą filmukų ir reportažų "Kaimo TV" http://www.internetinetv.lt
  • Lankiau keturis improvizacinės vaidybos kursus Čikagoje esančiame Annoyance Theatre.
  • http://www.BarCamp.org "unconference" judėjimo pradininkas Chris Messina, paklaustas, kas įtakojo judėjimą, išskyrė būtent mane, "an obscure Lithuanian philosopher", ir mano straipsnį, "An Economy for Giving Everything Away". http://www.learning-org.com/docs/GivingAway.html
  • Savo įmone "Minčių sodas" būriau šviesuolius, dirbom įvairom įmonėm, tarp jų ir reklamoje - Jungtinės Karalystės internetinėse grupėse garsinome "Mornflakes" avižinius dribsnius.
  • Vilniuje suorganizavau Europos Sąjungos tematinio tinklo COMMUNIA konferenciją "visuomenės turto" doros klausimais.
  • Laimėjau $15,000 ateities žurnalizmą palaikančią Knight News Challenge Award premiją rašyti blogą apie savo sumanymus įtraukti Afrikos šviesuolius naujoviškomis technologijomis.

Pažymys priklausys nuo praktinių uždavinių. Iš jų pagrindinis:

  • Kiekvienas mokinys dalyvaus rengiant du muzikos, vaidybos ar kitokio meno pristatymus. Kiekvienas mokinys pasirinks vaidmenį: kūrėjas, atlikėjas, rengėjas, reklamuotojas, agentas, vedėjas, įrašinėtojas, kritikas. Kiekvienas mokinys priklausys dviems skirtingoms grupėms su kuria surengs viešą pasirodymą kur nors Vilniuje. Mokiniai aprašys savo lūkesčius prieš pasirodymus ir įspūdžius po jų, kokią patirtį įsigijo.
  • Taip pat maždaug kas savaitę parašys vieną puslapio atsakymą į filosofinį klausimą susijusį su kūrybos bei pramogų įtaka. Puslapį gali papildyti skaitmeninė nuotrauka.

Pradėsime nuo skaitinių išsakančių įtampą kylančią siekiant kitus teigiamai įtakoti.

  • Svarbiausias skaitinys, tai Platono "Valstybės" skyrius apie urvą, kaip sunku yra žmonėms bandyti išsakyti tiesą, kaip juos veikia "medijos". Platonui prieš 2,500 metų teko išgalvoti keisčiausią palyginimą išsakyti tai, kas televizijos ir post-televizijos laikais yra visiems apčiuopiami klausimai ir visgi neišspręsti.
  • Kiti klasikiniai skaitiniai, to paties Platono pasisakymai apie muzikos poveikį; Augustino išpažintys apie gladiatorių kovų potraukį; pasakojimas, kaip Dovydas muzika ramindavo karalių Saulių; gal ką nors rasti iš kiniečių "Raudonojo kambario sapno"; Platono pasisakymai apie poetus, filosofus ir kilnų melą.

Daugiausia laiko skirsime šiuolaikiniam mąstytojui, architektui Christopher Alexander. Jisai nagrinėja klausimą, kodėl nuo amžių "mėgėjų" statomi namai ir pastatai yra jaukūs, pakraunantys gyvybe, o mūsų laikų "profesionalų" statiniai nežmoniškai slegia? Nuo ko priklauso pastato "gyvybė"? Jisai labai gražiai, įvairiai, poetiškai, "daoistiškai" apibūdina šią "nenusakomą gyvybę" ("the quality without a name"). Jis taip pat tvirtina, jog šios savybės buvimą kūriniuose galime moksliškai, nešališkai nusakyti, pavyzdžiui, lyginant skirtingus kūrinius ir klausiant, kuris mums atrodo labiau skleidžia šios pilnatvės savybę. Tad pirmas uždavinys bus lyginti įvairių žanrų muzikos kūrinius šituo atžvilgiu ir taip pat vertinti, kaip jie mus asmeniškai veikia. Mokiniai pasiūlys po du kūrinius, vieną skleidžiantį pilnatvę, kitą ją naikinantį. Pasitikrinsime ar, kaip Alexander tvirtina, žmonės dėl to sutaria. Aptarsime ar randame dėsningumų.

Doroviškai panagrinėsime esamas pramogas. Kokias vertybes jos mums perša? Ar pasitaiko tarp jų kokių nors teigiamų dalykų? Kiekvienas panagrinės vieną pavyzdį.

Toliau mokysiu, jog yra tokių įsimintinų gyvenimo tiesų, kurių visuomenė visaip kratosi. Kūrybos tikslas, tai mumyse palaikytas tokias tiesas, jomis atsispirti visuomenei. Kaip pavyzdį, jų paieškosime Jėzaus "Pamoksle nuo kalno". Mokiniai gali paieškoti ir kituose kūriniuose, kaip antai Bhagavad Gita ar Dhammapada. Aš papasakosiu, kaip 1996-1998 m. su draugais ir pažįstamais rengiau "geros valios pratimus" su tikslu susidoroti su aplinkybėmis, kuriose mums širdis ragina viena, pasaulis priešingai, ir tai mus neramina. Teko išmokti atskirti širdies ir pasaulio tiesas. Pavyzdžiui, mane Čikagoje jaudindavo benamiai, kaulinantys išmaldos. Supratau, kad "1) nuo mano pagalbos jie gali nukentėti (pinigus išleisti narkotikams)", bet taip pat, kad "2) privalau padėti žmonėms, kuriems pagalba reikalinga ar jos prašo". Pristatysiu keturius būdus kaip atskirti širdies ir pasaulio tiesas:

  • Tasai, kuris jaudinasi, klysta. Man asmeniškai labiau rūpėjo tiesa #1, bet iš tikrųjų širdies tiesa yra #2.
  • Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą, bet ne atvirkščiai. Jeigu man rūpės padėti, tai taps svarbu, kad anie nenukėntėtų. Bet jeigu rūpi pirmiausiai, kad jie nenukentėtų nuo mano pagalbos, tai niekad nerūpės jiems padėti.
  • Pasaulio tiesą galima parodyti gyvenimiškais pavyzdžiais (kaip žmonės nukentėjo nuo mano pagalbos). Bet širdies tiesa yra tautologiška, jos nėra kaip pasimokyti, ji turi jau iš anksto glūdėti mumyse (kad "reikia" padėti).
  • Iš keturių klausimų (kodėl? kaip? koks? ar?) širdis klausia platesnį klausimą nė pasaulis. Pasaulis klausia Kokia turėti būti mūsų pagalba? (Nuo kurios nenukentėtų), o širdis klausia Kodėl mes padedame? (nes mums "reikia" padėti).

Žodžiu, pamokysiu, kaip išryškinti ir įžvelgti šį skirtumą.

Kiekvienas mokinys parinks ir aprašys širdies tiesą, kurią norėtų išsakyti kūryba. Ir padės vienas kitam rasti kūrinių kažką panašaus išsakančio. Aptarsime, kaip jų kūrėjams ir atlikėjams pavyksta tai išreikšti.

Kiekvienas mokinys susiras vyresnio amžiaus žmogų, kuris papasakotų, kaip jo gyvenimą įtakojo kuris nors paskiras kūrinys. Tai aprašys. Bendrai aptarsime.

Tuo pačiu aptarsime kognityvinį ryšį tarp žmogaus lūkesčių ir jaudulių, paaiškinančių kada jisai patenkintas, liūdnas, sujaudintas, nustebęs, kada jam baisu ar bjauru, kada išgyvena ramybę ar įtampą, kada neigiami lūkesčiai (kada laukiame to ko nenorime) iššaukia neapykantą, pyktį, nykulį ar palengvėjimą. Tai vaisingas modelis, kurį esu išmąstęs, kažkiek pagrįstas Paul Ekman'o tyrimais. Pabrėšiu skirtumą tarp "linksmybės" (kuria mūsų visuomenė pagrįsta) ir "ramybės" (kurios Jėzus ir kiti linkėjo, taip kad gyvename jautrūs visiems jausmams).

Kiekvienas mokinys pasikalbės su vyresnio amžiaus žmogumi ir aprašys, kaip jį yra paveikę pramogos, subkultūra, laiko dvasia, judėjimas ar kažkas tokio. Bendrai aptarsime.

Susipažinsime su Christopher Alexander derinių kalba ("pattern language"). Jos pagrindas - pasikartojanti veikla. Tad nagrinėsime mūsų apžvelgtas pramogas įžvelgdami pasikartojančią veiklą ir jos iššauktas sandaras, tarp jų architektūrą, erdves, bet taip pat ir įstaigas, bendruomenes. Nagrinėsime, kaip tos pačios sandaros skatina ar slopina tą veiklą. Aptarsime, kaip mūsų sumanyti renginiai įsipaišo tarp esamų pramogų Vilniuje. Aptarsime, ką įžvelgiame teigiamo iš esamų renginių ir vietovių, ir kaip būtų įmanoma prie jų prisiglausti ir prie jų prisidėti?

Supažindinsiu su naratyvo (pasakojimo) teorija, kurią esu išmąstęs, su tikslu pamokyti, kaip išryškinti kūrinio turinį. Dėmesys išlaikomas įtampai kylant ir atslūgstant. Tai nusako pasakojimo vienetus. Yra keturi įtampos balsai, pavyzdžiui, norint kad žmogus nusiimtų švarką, galima:

  • priversti (pavyzdžiui, saulei kaitinant žmogų)
  • liepti - "Nusiimk švarką!"
  • paaiškinti - "Jeigu nusiimtumėte švarką, jums nebūtų taip karšta."
  • rūpintis, klausti - "Ar nenorėtumėte nusiimti švarko?"

Pasakojimo pradžioje būna pastovus balsas, o pabaigoje taipogi pastovus, bet skirtingas balsas. Jie lemia pasakojimo turinį. Aš čia labai glaustai. Tikslas yra paskatinti pamąstyti, kaip savo kūrinį sustyguoti ko tikslingiau.

Galiausiai, susipažinsime su ekonominę teoriją kurią išvysčiau savo straipsnyje. Jos esmė, kad "turtas yra ryšiai". Tad jeigu mums rūpi pragyventi, suvokime kokį turtą mūsų veiklą sugeba padidinti. Pavyzdžiui, jeigu mūsų renginiai sutelkia vienoje erdvėje pasiturinčius ir nepasiturinčius, jeigu padedame vargšams įsitraukti, tai praturtiname visuomenę. Taip pat aišku, jog visada uždirbs būtent organizatoriai. Tad tenka rimtai žiūrėti į organizacinį darbą. Kūrybinis darbas gali būti tiesiogiai nepelningas tačiau jisai dažnai būna netiesiogiai susijęs su kitomis veiklomis iš kurių pragyvenama.

Beplėtojant šiuos klausimus, mokinių grupės surengs po vieną renginį pirmoje klasės pusėje, taip pat persigrupuos ir surengs po vieną renginį antroje klasės pusėje. Šiuos renginius išgyvens kaip savotiškus pratimus - pirm jų aprašys ko siekia, taip pat po jų aprašys, ką patyrė, ko pasimokė. Taip pat pabaigai palygins darbą abiejose grupėse.

Bendrai mokiniai išmoks save suprasti nepriklausomai nuo pramogų pramonės, joje iškelti savo asmeniškus siekius, ir pabandyti joje sudalyvauti ir išlikti savimi.

Knygos

PramogųIndustrijos


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2015 lapkričio 08 d., 23:45
Tweet