神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Suvestinė, Tiesa, Dievo tyrimai, Kampai, Kūrybos prasmė ir meno taisyklės

Kas kam yra prasminga ir kodėl?

Įvardinti visa kas tik yra prasminga.


意义


Prasmės apibrėžimas

  • Kaip suderinti prasmės apibrėžimus keturiais nulybės atvaizdais ir šešiomis ženklų savybėmis?
  • Koks ryšys tarp prasmės ir esmės?
  • Kaip prasmė susijusi su pirmine ir antrine laisve, kaip ji iškyla?
  • Kas prasminga ir kas neprasminga ?
  • Kaip su prasme, su atmintimi, susiję grožis, žavesys, platoniška išmintis, kas mus traukia? Tai tarsi išorinė atmintis.

Dievo ir žmogaus prasmė

  • Gyvenimo lygtis išsako mūsų tikslą. Kaip tai susiję su Dievo tikslu? Ir kaip tai susiję su pradais?
  • Koks yra Dievo tikslas: reikštis, būtinai būti, būti sąlygose?

Gyvenimo prasmė

  • Kaip žmonės gyvena prasmingai nesuvokdami savo gyvenimo prasmės?
  • Kaip išgyvenimai įprasmina gyvenimą?
  • Kaip išgyvenimai veda prie jo prasmės?
  • Kaip prasmingame išgyvenime sudalyvauja visos ženklų savybės?

Prasmė ir laisvė

  • Kaip susijusios laisvė ir prasmė? su poreikiais? su ženklų savybėmis?

Prasmė ir reikšmė

  • Kaip suprasti prasmės ir reikšmės skirtumą?
  • Kuo svarbus reikšmės ir prasmės dvilypumas?
  • Ko reikia, kad neatitikimas taptų prasmingu? kad suveiktų prasmingai?

Prasmė ir įsimintinumas

  • Automatų teorijoje kaip baigtinis įsimintinumas (padėklų automatais) ir nebaigtinis įsimintinumas (Turingo mašina) suteikia prasmę?

Išgyvenimų prasmė

  • Kame prasmė išgyvenimuose?
  • Prasmės požymius atrinkti, išskaidyti.
  • Kurie išgyvenimai buvo prasmingiausi? Kurie mažiau prasmingi? ir kodėl?
  • Kaip atsiranda prasmė?
  • Kiek scenų reikia, ir kiek veikėjų reikia, kad atsirastų prasmė ?

Kas yra prasmė?

  • Prasmingumas yra išėjimas už savęs.
    • Dievo požiūriu (ketverybės lygmenimis) prasmingumas yra neaprėpiamumas, kodėl lygmens nulybės atvaizdas. Iš jo teiginiais "jei X prasmingas, tai Y prasmingas" išplaukia kodėl lygmens trejybės atvaizdas: buvimas, veikimas, mąstymas. Tad trejybės rato išgyvenimas yra Dievui prasmingas.
    • Žmogaus požiūriu (ketverybės porų lygmenimis) prasmingumas yra tikslingumas, ženklų savybė siejanti lygmenis ar ir kodėl. Tad žmogui yra prasminga sutapatinti įsijungimą į pasaulį su tūnojimu už jo.

Platesnis, visuminis požiūris

  • Prasmė, tai kas vieną išgyvenimą sieja su kitu, tad turi platesnę prasmę. Pavyzdžiui, pasakojime tai įtampos kūrėjo balsas ir įtampos židinio balsas.
  • Prasminga tai, ką išmokstame, kas sąmoninga, valinga, tikslinga, laisvai pasirinkta, kas mus sieja su Dievu ir kitais, su visais, kas mus įtakoja, kas išlieka, kas taikoma, kas pamoko, kas suprantama, kas sava, kas turi pasėkmes, kas įtakoja elgesį, mąstymą, įsitikinimus, nusiteikimą. Valia didina, ugdo jautrumą, atliepimą ir kartu ugdo save.
  • Prasminga, kas susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu.
  • Prasmė tai išeina iš už įvykio, išgyvenimo rėmų.

Neprasminga kas neišplečia požiūrio

  • Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.

Atsidavimas, veiksmas +4

  • Prasmė iškyla pereinant į Dievo požiūrį ir atgal į mūsų, užtat įtraukiant Dievo požiūrį į mūsų, taip kad galime sutapti.
  • Prasminga, ką Dievas išgyvena mumis.

Išsakymas sąmoningai

  • Prasminga yra tai, ką kalba galime sąmoningai išgyventi ir neprasminga yra tai, ką negalime. Aplinkybėms tinkamai suveikus, viskas gali būti prasminga, rasti prasmę.
  • Sąmonė gali persakyti visą pasąmonę, visa kas tik prasminga. Prasminga tai, kas nėra nesąmonė. O neprasminga tai, kas tėra nesąmonė. Prasmei reikia suvokimo, sąmoningumo.
  • Prasminga yra mažas, žmoniškas, skurdžiadvasio, mažaširdžio šuolis, kuriame yra mažas tarpas tarp būtybės ir papildinio, užtat branda yra aiški, savastis tęstina, tolydi. Beprasmiška yra didelis, kankinio šuolis, tai yra savasties nukirtimas, užtat jos amžinybės atvėrimas.

Įsisavinimas

  • Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant

Pasakojimo turinys

  • Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.

Įsimintinumas

  • Prasmė, tai kas verta dėmesio, ką gal verta įsiminti, prie ko verta grįžti. Dėmesys įtakoja. Dėmesys, tai sąlygiška visuma (apimtyje), "išeities taškas".
  • Prasminga tai, ką yra verta prisiminti, ką prisimename. Trumpalaikė atmintis gali tapti ilgalaikė atmintimi. Įsimintina tai, kas įmanoma prisiminti. Reikšminga tai ką verta prisiminti. Tikslinga, prasminga prisminti tai kas tinkamu metu suveikia.
  • Prasmingi išgyvenimai yra įsimintini išgyvenimai.
  • Prasmė gali iškilti tik vėliau. Pavyzdžiui, Rene užaugęs vis labiau vertino jo senelio pamokymus, pasisakymus.
  • Įsimintini, veiksmingi pasakojimai yra paprasti, dalykiški, iškelia platesnę prasmę, aiškina priežastimis ir ne atsitiktinumais, išsako įvykius vietoj kad neįvykius.

Savęs apibrėžimas

  • Išgyvenimas prasmingas, nes juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu. Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.

Išgryninimas

  • Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.

Santykiai su prasme

Prasmė ir rūpėjimas

  • Rūpintis prasme, tai rūpintis rūpėjimu. Užtat prasmė yra nekitimo taškas rūpėjimo atžvilgiu. Prasmė yra tikslas, kurį privalome atrasti, anot Dievo, jam paklusti, jį tikėti, juo rūpintis.
  • Rūpintis prasme, tai rūpintis visakuo, iš anksto, kada galima veikti, įmanoma atsiliepti. Tai lavina jautrumą, atliepiamumą, valią.
  • Rūpintis prasme, tikėti reikšme, paklusti vertei, vertybei? užtat visakuo? Visa tai mus sutelkia vieningumui, tad atveria visakam.

Prasmė ir esmė

  • Prasmė yra prasminga kam nors, kieno nors požiūriu. Prasmė yra savo esmės įsisavinimas. Užtat prasmė reiškiasi trejybės rato išgyvenimu, nesibaigiančiu išėjimu už savęs į save, jo sandarumu.
  • Prasmė yra radimas sąmoningėjimo nekitimo taško, tad sąmoningumo taško, kertinės vertybės, atspirties taško, atsidavimo židinio, jo išeities taško, iš kurio išeiname už savęs iš savęs.
  • Veikla - kartojamas elgesys - mums padeda susigaudyti, surasti nekitimo tašką, kuriame kartojamas elgesys ko mažiau reikšmingas, gali būti ko mažiau veiksmingas, užtat ko daugiau lemtingas, kaip kad Dievo nestabilumo taškas, kuriuo jisai nesuprantamai kybo, bene geras, šventas.
  • Esmė tai elgesys, o ypač, pakartotinas elgesys, ir kaip jisai įtakojamas, ir kaip jį pasirenkame. Nes gyvename didele dalimi nesąmoningai, ir tik retsykiais mums atsiveria sąmonė ir pasielgiame kaip elgtis.

Prasmė ir laisvė

  • Laisvė yra prasmės sąlyga, nes prasmės nustatymui, savasties tikslinimui reikalinga laisvė, įvairiausios galimybės.
  • Prasmingai išgyvenam viduj, ne išorėj, tad įsisavindami. Laisvumo, gerumo nėra viduj ir jo nereikia, yra tik išorėje. Įsisavinimas pašalina laisvumą ir panašiai, jausmų gerumą-blogumą pašalina dorybės. Aplamai, dvejybe, priešingybė išverčiama vientisumu.

Prasmė ir reikšmė

  • Ženklų savybei "prasmingas" būdingas susipainiojimas su ženklų savybe "reikšmingas". Juk lygmenis kodėl ir kaip skiria tiktai riba tarp priežastingumo iš už santvarkos ir priežastingumo santvarkoje. Panašu, kad kiekvienai kalbai būdingas šių sąvokų supainiojimas nes prasmei sutampa turinys (jos prasmė) ir jos išraiška (jos reikšmė).
  • Reikšmė yra prasmės įvardijimas.
  • Prasmė ir reikšmė sutampa nes meilės mokslo išvertimu išorinį požiūrį į gerumą įsisaviname vidiniu požiūriu.

Prasmė ir būtis

  • Susikalbėjime svarbu suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti).
    • Būties prasmė - suvokti
    • Prasmės būtis - aiškinti

Prasmė ir gyvenimas

  • Gyvenimo prasmė iškyla išplečiant prasmės apimties lauką, išsivertimo lauką.

Kas kam prasminga?

Kas Dievui prasminga

  • Dievo tikslas yra gerumas.
    • Dievas klausia ir tiria, ar Dievas būtinas?
    • Ar Dievas būtų netgi sąlygose, netgi santvarkoje, netgi vaizduotėje, ten kur tėra vienumas?
  • Dievo vertybė yra meilė.
    • Dievas įsako mylėti. Mylėti Dievą - mylėti priešą, svetimą. Mylėti artima kaip save patį - mylėti draugą, savą.
  • Dievo valia yra išeiti už savęs.
    • Tėra tai kas reiškiasi.

Kaip Dievui esame prasmingi

  • Laisvai priimdami Dievo valią.
    • Dievo valios esmė yra, kad ji būtų laisvai priimta. Tai yra pagrindas amžinam gyvenimui ir raktas į viską. Dievas sukuria sąlygas kuriose jo valia gali būti laisvai priimta, jo įsakymas mylėti gali būti laisvai priimtas. Netobulas žmogus išreiškia tobulo Sūnaus laisvę. Tobulas Sūnus savo dvilypumu (tobulas ir tapatus) atveria šią laisvę ir jos svarbą.
    • Dievas taipogi laisvai priima savo valia.
  • Gyvenimas sodrus laisvės, tad sodrus prasmės.
    • Amžinas gyvenimas slypi kiekviename nieke.

Kas žmogui prasminga

  • Suprasti savo tikslą.
    • Suprasti savo santykį su Dievu.
    • Trejybės ratu išgryniname savo nuostatą, savo tikslą.
    • Mūsų tikslas yra mūsų kertinė vertybė. Ji išsako mūsų savasties įtampą su Dievu, tad skirtumą tarp mūsų ir gerumo, kad Dievas nebūtinai geras, skirtumą tarp mūsų vertybės ir meilės, kuriuo amžinai išeiname už savęs.
  • Atskirti Dievą ir jo tikslą.
    • Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. O gyvenimas, tai Dievo gerumas.
  • Amžinai bręstame, tai amžinas gyvenimas.
    • Sąmoningėjame, augame sąmoningumu.
    • Kiekvienu prasmingu išgyvenimu kažką išmokstame.
  • Nesiriboti vaizduote, išeiti už jos, už to ką galime įsivaizduoti.
    • Išvystyti dvilypį požiūrį. Rinktis širdies tiesą (turinio tiesą) vietoj kad pasaulio tiesos (raiškos tiesos).
    • Gyventi septintu požiūriu ir nuliniu požiūriu.
    • Mąstyti kodėl, mąstyti esmę, išeiti už žmogiškos esmės.
    • Pereiti iš raiškos į turinį. Žmogus sukurtas ir gyvena liudyti tai, kas reiškiasi, tačiau amžinai gyvena ne raiška, o turiniu.
  • Išorinius požiūrius įsisavindami vidiniais požiūriais, teigiamus jausmus įamžiname dorybėmis.
    • Vidiniais požiūriais atsiplėšiame nuo vaizduotės, nuo mus supančio pasaulio.
    • Išorinį Dievo tikslą - išorinį gerumą, mums duotą - įsisavinti savo tikslu, savo laisvai priimtu gerumu.
    • Atrasti gerumą, kurį patys liudijame.

Kas mums visiems prasminga

  • Atskirti Dievą ir gerumą.
    • Tikslas: įsisąmoninti viską (Dievo savastį). Dievo ir gerumo atskyrimas visakame.
  • Susikalbėti. Suderinti savo tikslą (savo vertybę) ir Dievo tikslą (Dievo vertybę).
    • Susikalbėjimu geras vaikas eina ten kur jo ieškotų jo tėvai. Tai požiūrių grandinė: Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
    • Suvokimas sąmoningėja suvokimo lygmenimis, baigiasi susikalbėjimu.
  • Vykdome Dievo valią paklusdami, tikėdami, rūpindamiesi.
  • Meilė pranoksta vertybę bet kertinė vertybė ją atspindi.
    • Dievo kertinė vertybė yra meilė.
    • Kiekvienas turime kertinę vertybę kurią amžinai ryškiname.
  • Plėtoti šviesuolių bendrystę.
    • Kiekvieną santvarką išversti, atskleisti joje slypintį žmogų.
    • Šviesuolių bendrystės esmė yra rūpintis visų prasme, tad visų kertinėmis vertybėmis, visų klausimais, visų branda.
    • Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.

Kūrybos tikslas



Šviesuolių mintys apie prasmę

  • Kazimieras P. Sėkmė, Dievas, meilė. Sėkmė, tai draugai, taip pat gyventi kaip eilinis žmogus bet truputį daugiau.

Užrašai

Dievas turi savo tikslą Kodėl. Žmogus neturi savo tikslo bet jo savastys (kūnas, protas, širdis, valia) turi savo tikslus. Bet žmogus turi vertybę. Vertybe gali pranokti save, priimti Dievo tikslą, būti sąmoningu. Savastis nesąmoninga, žmogus gali ją pajungti Dievo tikslui.

Dievas nepasako kas yra meilė, bet įsako mylėti. Mes patys esame sukurti žinoti, ką reiškia mylėti. Esame įsakyti mylėti besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai. Įsakymas išsiplečia Dievo matais.

Prasmė


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 rugpjūčio 20 d., 17:09