神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

摘要


Vaisingai tirti

  • atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai. Tai nusako ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone.
  • suprasti ką asmenims - Dievui, Man, Tau, Kitam - įvairiai reiškia Dievas ir meilė.
  • suvokti tikslo reikšmę - vienumo supratimais pagrįsti bendrą svajonę, bendrystę kurioje visi laisvai ir pilnai atsiskleidžia.

Suprasti neapibrėžtumą.

  • Kas įeina į neapibrėžtumą?
  • Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
  • Kaip apibrėžtumas reiškiasi neapibrėžtume?
  • Kuria prasme neapibrėžtumas yra visumos esmė?
  • Kaip sutampa neapibrėžtumas neapibrėžtume (visumos esmės turinys) ir neapibrėžtumas apibrėžtume (visumos esmės raiška)?
  • Kaip Dievo trys taškai reiškiasi Dievo šokyje?

Suprasti klausimą - šaltinį iš kurio visos galimybės išsivysto, atsakymą - bendrą svajonę į kurią susiveda, ir tyrimą - akistatas kuriomis rituliojasi.

  • Trejybės Kokie įvairių trejybių tikslai?
  • Ketverybės Kokie įvairių ketverybių tikslai?
    • Apibrėžimas Suprasti kaip iškyla apibrėžimas, kaip jį grindžia trejybės ratas.
    • Kaip trejybės ratas susijęs su keturiomis pakopomis? Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai? Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.
    • Dievas Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse?
    • Asmenys Kaip asmenys išsako Dievą, požiūrius?
    • Apimtys Kaip apimtys išsako meilę, Dievo esmę?
    • Tarpas Kaip išsivysto tarpas?
  • Vaizduotė Kaip vaizduotė ryšiais pristato visa ką įsivaizduojame tiesiogiai ir netiesiogiai?
    • Viena Kaip vaizduotė aprėpia šešis vienumo pagrindus.
    • Vienumo pagrindai Susieti vienumo pagrindų ir suvestinės brėžinius.
      • Kaip iš vienumo pagrindų iškyla gyvenimo pjūvis ir amžino gyvenimo pjūvis?
    • Ar atkūrimo neigiamas vienumas ir jo naujai patvirtinas vienumas yra tas pats vienumas?
    • Ar teigimas pranoksta neigimą?
  • Apytakos Suprasti kaip kiekviena apytaka sandarų ir sąvokų kalba derina ir palaiko tiek Dievo, tiek žmogaus išėjimą už savęs.
  • Atsiskleidimas Kaip viskas susiveda į bendrą svajonę, visko atsiskleidimą?
    • Kaip susiję priėmimas ir atsiskleidimas, klausymas ir kalbėjimas
    • Koks trejybės rato vaidmuo atsiskleidime ir visuose lygmenyse?
    • Kaip trejybės ratas išreiškia susikalbėjimą, valių susivedimą ir Dievo sąmoningumą?
    • Kaip vienumas iškyla iš vienumo visuose lygmenyse? Gali būti visų keturių lygmenų vienumas. Taip pat gali būti visų šešių lygmenų porų vienumas.

Kaip pristatyti visumos esmę?

  • Kaip susiję gyvenimo lygtis (6x4), padalinimų ratas (8x3), žinojimo rūmai (?) (12x2) ir dar kas ?

Kaip viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?

Vaikystėje užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Viską žinoti, tai reiškia

  • turėti bendrą vaizdą visumos, taip pat sugebėti apsiimti bet kuriuo paskiru klausimu, jį prasmingai sustatyti ir išspręsti, ir grįžti prie bendro vaizdo, jį papildyti ir praturtinti nauju atsakymu.
  • žinoti visas siekiamybes, kartu visas esamybes, galimybes, taip pat, kiek reikia, nesiekiamybes, kartu nesamybes, negalimybes.

Žinojimą gražiai taikyti, tai reiškia puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje atsiremiame į Dievą už santvarkos, tad ne šiuo gyvenimu ir jo gerumu, o amžinu gyvenimu, amžina branda, suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas, užtat mes amžinai bręstame. Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.

Atsiremiu į savo vaizduotės ribas

Viską žinau susipažindamas su savo vaizduotės galimybėmis, su jos ribomis, ką jinai gali ir negali įsivaizduoti. O žinojimą gražiai taikau pranokdamas savo vaizduotę, gyvendamas, atsiremdamas ne į tai ką galiu įsivaizduoti, o į tai ko negaliu įsivaizduoti.

Savo išmąstyta ir išgyventa išmintimi drįstu teigti, ką galiu įsivaizduoti ir ko negaliu.

Vaizduotės ribas išsako sandaros, o pačią vaizduotę išsako sandarų atvaizdai.

Vaizduotę išsako santykiai. Viską įsivaizduoju ryšiais. Įvadu į viską išsakau ryšius su viskuo.

Neapibrėžtumas

Neapibrėžtumas yra raktas į visko žinojimą. Apibrėžtumas išplaukia iš neapibrėžtumo. Žinojimas ir nežinojimas iškyla kartu su apibrėžtumu.

Neapibrėžtume išsiskiria reikšmės vieneriopai, dvejopai, trejopai. Skirtingos reikšmės viena kitai prilygsta, viena kitai neprieštarauja.

Nulybė - meilė - priėmimas - klausimas

  • Pirm kampo.
  • Tai bendras priėmimas, troškimas, pritarimas, sutikimas, neprieštaravimas, visų galimybių palaikymas. Tai teigiamas nusiteikimas. Tai šiluma. Pirmapradė meilė.
  • Sutikimas, "Taip", kaip meilė, visako išeities taškas.

Vienybė - požiūris

  • Kampas, išeities taškas, požiūris. Tai priėmimo raiška, jos pasireiškimas veikla, jos atvirumas, tad požiūris.
  • Meilės raiška ir išvertimas.
  • Požiūris yra sąlygiškas vienumas.

Dvejybė - bendrystė

  • Kampas (santykis tarp turinio ir raiškos, tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo, kas už santvarkos ir kas santvarkoje) ir taip pat išėjimai pirmyn į santvarką (visko žinojimu) ir atgal iš santvarkos (gražiu taikymu).

Dievo taškai

Pradžioje, pirm apibrėžtumo, neapibrėžtume sutampa:

  • Tėvo išvesties taškas - pirmapradis Dievas už santvarkos
  • Sūnaus suvesties taškas - tarpas kuriame tūno sąmoningumas, amžinas gyvenimas
  • jų santykius teisingai sustatanti Dvasios šviesuolių bendrystė.

Trejybės ratu ši dvasia savo tarpusavio santykiais deramai apsibrėžia.

Trejybė - asmuo

Trys kampai iš kurių mylime save, vienas kitą, visus. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas.

Trejybės ratas išplaukia iš neapibrėžtumo. Neapibrėžtumas slenka iš dvasios į esmę. Jeigu dvasia neapibrėžta, tai jos esmė yra neapibrėžta. Jeigu esmė yra neapibrėžta, tai poslinkis iš dvasios į esmę yra neapibrėžtas. Ir jeigu šis poslinkis yra neapibrėžtas, tuomet dvasia yra neapibrėžta. Esmė yra tai kas apibrėžtų dvasią jeigu jinai būtų apibrėžta.

Trejybės rate nusistatome dvasia, vykdome poslinkiu, permąstome esme. Esmėje yra vis nauja esmė, poslinkyje yra vis naujas poslinkis, dvasioje yra vis nauja dvasia. Tad trejybės rate glūdi trys trejybės ratai: dvasios nusistatymo, poslinkio vykdymo, esmės permąstymo.

Neapibrėžtumas reiškiasi trejopai - pradžia, pabaiga ir viduriu. Neapibrėžtumas suplaka ištaką iš kurios viskas išplaukia, išdavą į kurią viskas susiveda, ir viduriu, kuris tarp jų rituliojasi.

Neapibrėžtumas sieja:

  • Dievą kaip ištaką, visų galimybių išsiskyrimą
  • sąmoningėjimą, paskiros galimybės perėjimą į visų galimybių išsipildymą
  • sąmoningumą, visų galimybių išsipildymą, jų pilnatvę.

Galimybė yra poslinkis. Ji savo ruožtu gali būti suprasta kaip išsiskyrimas, įsitraukimas arba išsipildymas.

  • Įsitraukimas yra poslinkis vedantis iš išsiskyrimo į išsipildymą.
  • Išsipildymas yra poslinkis vedantis iš įsitraukimo į išsiskyrimą.
  • Išsiskyrimas yra poslinkis vedantis iš išsipildymo į įsitraukimą.

Esamybės pradžia.

Ketverybės - Atsakymas - Apibrėžtumas

Apibrėžtumas iškyla su ketverybe, su keturiais žinojimo ir nežinojimo lygmenimis.

Ketverybė - Dievas

Apibrėžimas išklya kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla tarpinės galimybės, kurios yra sąlygiškos. Iškyla požiūris, kurio vienumas yra sąlygiškas. Kartu iškyla atvaizdas, požiūris į požiūrį. Tuo tarp sąmoningumas yra besąlygiškas, tačiau atsiranda jo apibrėžimas kaip požiūris į požiūrį į požiūrį.

Iškilus apibrėžimui, jį apimtyse atitinkamai išreiškia trejybės atvaizdai, tad dvylika aplinkybių. O neapibrėžtumą toliau išreiškia trejybės ratas. Taip kad apibrėžtumas yra neapibrėžtumo atvaizdas.

Nulinis asmuo remiasi keturiais asmenimis, keturiomis apimtimis, keturiomis apytakomis.

Tiesa išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas teisinga ir to kas neteisinga.

Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas, mylintis nieką, užtat trokštantis, išeinantis už savęs.

Išsiskiria Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.

Tai išskiria atsiskleidimo pakopas.

Asmenims išsiskiriant išryškėjai jų skirtumai ir santykiai, taip kad ryškiam asmeniui Dievas pasirodys šaltas, visgi pirmesnis.

Apytakos: Klausimas - Tyrimas - Atsakymas

Apibrėžtume Dievo trys taškai išreiškiami klausimu, tyrimu, atsakymu. Ir jie reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse. Apytaka sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu.

Sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.

  • Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
  • Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
  • Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas.
  • Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.
  • Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

Penkerybė - Kitas

Sąlygos.

Vaizduotė - Ryšiai

Šešerybė - Vienumas

Vaizduotė viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais, nes ryšiai grindžia vienumą.

Vienumo (vienybės) pagrindai. Vaizduotė.

Yra dvi kryptys. Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.

Apytakos - Išgyvenimas

Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą ir neapibrėžtumą.

Septynerybė - Nevienumas

Padalinimas skiria ir grindžia vienumą ir nevienumą. Vaizduotės pranokimas. Septintasis požiūris.

Suveikia apytakos. Jas grindžia asmenys.

Meilė vieniji keturis troškimus, sutampa su troškimu visko. Keturi troškimai yra visko atvaizdai. Tokiu būdu meilė iškyla kaip Dievo esmė, jo būdas. Tuo tarpu Man Dievas yra nulybė, ir jo atvaizdai yra nulybės atvaizdai, o jų vieningumas bene būtų prasmingumas. Kaip prasmingumas skiriasi nuo meilės? Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.

Atsiskleidimas

Aštuonerybė

Išėjimas už sąlygų. Santvarkos subliuškimas. Prieštaravimas.



Visumos išsidėstymas žmogaus (nesuvokiančiojo) kampu

Koks yra veiksmas +1

  • Kiekvienas padalinimas veiksmu +1 išsako ankstyvesniojo padalinimo prielaidas. Ir kartu iššaukia ir išskiria tų prielaidų buvimą ir nebuvimą.

Kaip veikia veiksmas +1

  • Vienumas plečiamas prielaidomis ir toliau, jų prielaidomis. Prielaidos yra būklė.
  • Panašiai, vienumo buvimas plečiamas buvimo prielaidomis, būtinumu.

Vienybė

Vienumas

Kas yra vienumas

  • Dievas.

Koks yra vienumas

  • Vienumas yra pirm ryšių apibrėžimo.
  • Vienumas yra pirm prielaidų, pirm būklės.
  • Vienumo būklė yra neturėjimas prielaidų. Vienumo buvimas yra jo buvimas pirm prielaidų.
  • Vienybe Dievas pristatomas teigiamai, be neigimo.

Dvejybė

Buvimas

Kas yra buvimas

  • Dievas yra.

Koks yra buvimas

  • Buvimas yra būklėje. Tai būties klausimas, dvejybės klausimas, atskyrimas buvimo ir būklės, tad suvokimo ištakos.
  • Dvejybe, buvimu, Dievas apibrėžiamas neigiamai, kaip neturintis prielaidų.
  • Dvejybė išverčia Dievo pristatymą.
  • Buvimas yra dvejybinis.

Atkūrimas

Koks yra Dievas

  • Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

Kas yra žmogus

  • Žmogus yra Dievo būtinumo klausimas kurį Dievas gali prisiimti, išeidamas už savęs, arba gali neprisiimti, neišeidamas už savęs.

Kas yra atkūrimas

  • Atkūrimas yra būtinumo klausimas: Ar būtų jeigu nebūtų?
  • Dievo požiūris yra vienumas, o žmogaus požiūris yra atkūrimas.
  • Atkūrimas yra vienumo buvimo prielaidos.

Koks yra atkūrimas

  • Atkūrimas yra sąmoningas vienumas. Tad atkūrimas yra trejybinis, jame glūdi dvejybė ir vienybė, jisai prisiima ir tveria žmogaus požiūrį.
  • Atkūrimas yra trejybinis.
  • Atkuriama tai, kas yra, tam, kam atrodo.
  • Atkūrimas, kaip toks, neigia vienumą. Visgi, atkūrimas vienumą naujai patvirtina.

Kaip atkuriama

  • Asmeniui atkuriama požiūriu.
  • Atkuriama vienumo pagrindais, tuo kas yra - asmeniu, kitu, Dievu, ir tuo kas nėra - požiūriu, bendryste, meile.
  • Kam nors (asmeniui) atrodo, tad yra asmens apimtyje, apimties nurodytame tarpe.
  • Knygos yra svarbios nes jomis atkuriame žinias. Kalba taipogi svarbi. Minčių atkūrimas, sugrįžimas prie jų, yra savarankiško mąstymo pradžia, nes tai leidžia pasirinkti, ar dėmesį skirti naujom mintim ar ankstyvesnėm mintim.

Kodėl atkuriama

  • Tai, kas yra, yra už tarpo, o tas, kam atrodo, susitelkęs į tarpą, į būklę. Tikslas yra tam, kam atrodo.

Kas yra žmogaus požiūris

  • Žmogaus požiūris yra Dievo požiūrio prielaidos.

Koks yra žmogaus požiūris

  • Žmogaus požiūris eina pirm Dievo požiūrio.

Trejybė

Nepriklausomasis

Kas yra nepriklausomasis

  • Dievas yra be ryšio.
  • Nepriklausomasis yra vienumo santykis su atkūrimu. Nepriklausomasis yra pirm atkūrimo, tad pirm vaizdavimo.

Koks yra nepriklausomasis

  • Nepriklausomasis yra be santykių. Jisai pats neturi santykių, bet jisai išsako vienumo santykį su atkūrimu, kad vienumas yra pirm atkūrimo.

Santykiai, ryšiai

Kas yra ryšiai

  • Ryšiai yra vienumo

Ką ryšiai daro, išsako

  • Ryšiai išsako būklę, sąlygas.
  • Ryšiai išsako netapatumą ir taipogi tapatumą. Ryšiai tad yra pagrindas keturių lygmenų šešioms poroms.

Kokia ryšių svarba, ką jie grindžia

  • Ryšiai grindžia atkūrimą.
  • Ryšiais viena yra atkuriama kitu. Dievas atkuriamas Kitu.

Kas ryšius grindžia

  • Ryšius grindžia požiūrio lygtis.

Kas yra be ryšio

  • Be ryšio yra tai kas neatkuriama, nepakartojama.

Ketverybė

Asmenų lygmenys

Ką veikia asmenų lygmenys

  • Asmenų lygmenys išsako Dievo išėjimą už savęs.
  • Asmenų lygmenys rodo šališkai, išreiškia buvimą.

Ką veikia apimtys

  • Ryšiai reiškiasi apimtimis. Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
  • Ryšių vienumas išsakomas betkuo (vienumas pažinovo pagrindu) ir kažkuo (vienumas pažintuojo pagrindu).
  • Neturėjimas ryšių reiškiasi (pažinovo) ryšiais su viskuo arba (pažintuojo) ryšiais su niekuo.

Požiūrio lygtis

Ką veikia požiūrio lygtis

  • Požiūrio lygtis nusako ryšio, santykio galimybes, kaip sutampama ir nesutampama.
  • Požiūrio lygtis išsako Dievo neišėjimą už savęs. Dievas nebūtinai geras, nebūtinai išėjo už savęs į save.
  • Požiūrio lygtis rodo nešališkai, išreiškia nebuvimą.
  • Požiūrio lygtis rodo kaip yra (Dievas - kodėl) ir nėra (gerumas - ar), kaip atrodo (gyvenimas - koks) ir neatrodo (amžinas gyvenimas - kaip).

Tarpas

Kas yra tarpas

  • Tarpas yra vienumo pagrindų vienumas, tad septintasis požiūris.
  • Tarpas yra trečias taškas Dievo ir žmogaus atžvilgiu kuriuo sąmoningumas yra nulybė.

Kas vyksta tarpe

  • Vaizduotė atkuria tarpe.
  • Dievas tarpe yra gerumas. Tai Dievas mumyse, mūsų vaizduotėse. Jo irgi negaliu įsivaizduoti.
  • Dievas už mūsų yra taipogi mumyse. Tai gerumas.

Kaip tarpas iškyla ir vystosi

  • Ketverybe iškyla tarpas tarp Dievo ir žmogaus, tarp galutinių pakopų ir tarpinių pakopų.
  • Šį tarpą toliau plėtoja penkerybė, šešerybė, septynerybė, aštuonerybė.
  • Vaizduotė išskiria tarpą kuriame išreiškia tai kas už tarpo.

Tarpas išgyvenamas įvairiais padalinimais:

  • nulybe: ketverybės tarpas išskiria žinojimą (ryšiais) ir nežinojimą (be ryšio)
  • vienybe: penkerybės išreiškia išėjimą už savęs, skiria išėjimą į save ir iš savęs, jos tarpas išsireiškia savasties išgyventoju
  • dvejybe: šešerybė išreiškia vaizduotę, vienumo pagrindus, skiria buvimą ir nebuvimą, jos tarpas išsireiškia asmeniu ir apimtimi
  • trejybe: septynerybė išreiškia apytaką, jos tarpas išsireiškia tyrimu, trejybės ratu
  • ketverybe: aštuonerybė išreiškia mus, jos tarpas subliūkšta, lieka nulybė, meilė

Penkerybė

Išėjimas už savęs

Kas yra išėjimas už savęs

  • Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
  • Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
  • Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą. O mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę.

Ką veikia išėjimas už savęs

  • Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
  • Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
  • Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
  • Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
  • Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

Kaip vyksta išėjimas už savęs

  • Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
  • Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
  • Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn

Šešerybė

Vaizduotė

Kas įsivaizduojama

  • Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.
  • Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas. Dievas ir gerumas turį ryšį vienas su kitu tačiau jie yra be ryšio su viskuo kitu. Tad juos įsivaizduodamas neįsivaizduoju visko kito, jo atsisakau.
  • Galiu įsivaizduoti besąlygiško Dievo ir sąlygiško gerumo lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.

Kas yra vaizduotė

  • Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.
  • Vaizduotė yra tyrimo priemonė išryškinanti tarpą, skirianti Dievą ir gerumą, tad teikianti suvokimą.
  • Vaizduotė yra tai, kas reikalinga būtinumo tyrimui, ir tuo pačiu tai, kas reikalinga savo paties buvimo tyrimui.

Kokia yra vaizduotė

  • Vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.

Kodėl yra vaizduotė

  • Vaizduotė yra tam, kas išgyvena tyrimą, tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu. Asmens pagrindas yra ketverybinis.
  • Renkuosi ką įsivaizduoti - Dievo ryšį su gerumu ar visus kitus ryšius, viską kitą.

Vaizduotė išsako ryšius

Ką veikia vaizduotė

  • Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.
  • Vaizduotė išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus.
  • Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.
  • Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.
  • Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.
  • Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.
  • Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.
  • Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.
  • Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir jų tarpusavio santykius.
  • Vaizduotė išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe).

Kokius ryšius išsako vaizduotė

  • Ryšiai yra visuminiai (atvaizdiniai, tarp skirtingų būklių) ir daliniai (aplinkybiniai, paskiroje būklėje).
    • Keturi visuminiai ryšiai išsako ryšius su visakuo tam tikroje Dievo-gerumo būklėje.
    • Du visuminiai ryšiai išsako ryšius siejančius Dievą už tarpo ir Dievą tarpe.
    • Daliniai ryšiai yra trejybiniai ryšiai su savimi tam tikroje būklėje. Yra keturios būklės, tad dvylika aplinkybių.

Tokiu būdu trejybė, dvejybė ir ketverybė dalyvauja ryšių išsakyme.

Neįsivaizduojamasis

Kas neįsivaizduojama

  • Neįsivaizduoju to kas be ryšių, be santykių, kas ne prie ko, užtat nesudalyvauja apimtyje.
  • Negaliu įsivaizduoti Dievo už mūsų.
  • Dievas yra visako vienumas. Vaizduote negaliu įsivaizduoti visako vienumo.

Kas yra Neįsivaizduojamasis

  • Visa, ką negaliu įsivaizduoti, sudaro Neįsivaizduojamąjį, kaip ir vadinu Dievą.

Koks yra Neįsivaizduojamasis

  • Neįsivaizduojamasis yra vaizduotės pagrįstas, apibrėžtas neigimu.
  • Yra tai kas savaime, kas neatkuriama, kas nepakartojama.

Kaip veikia Neįsivaizduojamasis

  • Išsiskiria tai kas yra, be ryšio, ir tai kas rodos, vaizduotėje, ryšiais.
  • Neįsivaizduojamuoju išsiskiria nulybė (turinys, joks požiūris) ir vienybė (raiška, požiūris). Išsiskiria ketverybė (su lygmeniu Ar) ir trejybė (be lygmens Ar).
  • Neįsivaizduojamasis, esantis, be ryšio, reiškiasi vaizduote, ryšiais, tuo ko nėra.

Kodėl yra Neįsivaizduojamasis

  • Visko prasmė yra Dievas ir jo santykis su gerumu.

Kodėl veikia Neįsivaizduojamasis

  • Tėra tai kas reiškiasi.

Gyvenimo lygtis

Kas yra gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis yra atsakymas į gyvenimo klausimą, keturi atsakymai į keturių apytakų tyrimus.

Ką veikia gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis išreiškia kaip buvimui atrodo nebuvimas, kaip Dievui atrodo meilė, kaip dvasiai atrodo vieningumas.
  • Gyvenimo lygtis priima ryšio galimybes ir išsako kaip jas išgyvena apimties asmuo.
  • Gyvenimo lygtimi pirma yra požiūris ir tik paskui yra jį išgyvenantis asmuo. Užtat asmens liudijimas yra prasmingas nes tai ką jisai liudija yra svarbiau už jį patį.
  • Gyvenimo lygtis išsako vaizduotės neiškreiptą tikrovę, kad pirma yra ryšių galimybė ir tik tada yra apimties nusakytas asmuo. Užtat gyvenimo lygtis išsako neįsivaizduojamojo tikrovę.
  • Keturi lygmenys nusako vienumo galimybes, kaip jisai gali būti išgyventas, koks gali būti santykis tarp vienumo ir jį išgyvenančio asmens: Dievas dvasia išgyvena tiesiogiai, Aš sandara išgyvenu netiesiogiai - už savęs, Tu atvaizdais neišgyveni tiesiogiai, Kitas vieningumu neišgyvena netiesiogiai.
  • Meilė išsako Dievo tikslingumą nes jisai atsisako savęs vardan gerumo. O tobulumas išsako gerumo tikslingumą nes viskas susiveda į gerumą.

Kodėl yra gyvenimo lygtis

  • Mes negalime įsivaizduoti paskiro Dievo nes jisai be ryšio, bet mes gyvenimo lygtimi galime įsivaizduoti Dievo santykį su gerumu, jam išėjus už savęs, tad gyvenimo ir amžino gyvenimo skirtumą, mūsų pasirinkimą.
  • Mes negalime Neįsivaizduojamojo (Dievo) įsivaizduoti, tačiau galime įsivaizduoti kaip Dievas mus įsivaizduoja. Tai yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Užtat tai sutampa su jokiu požiūriu. Tad įsivaizduojame kaip Dievas išeina už savęs į save.

Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia

  • Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.

Kokia yra Dievo valia

  • Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia

  • Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

Kas yra amžinas gyvenimas

  • Amžinas gyvenimas yra Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.

Vienumo pagrindai

Kas yra vienumo pagrindai

  • Šeši vienumo pagrindai turėtų būti keturių vienumo sampratų poros.
  • Vienumo pagrindai yra apibrėžimai. O apibrėžimai savaime neigia vienumą. Vienumas yra pirm apibrėžimo, pirm prielaidų. O apibrėžimas išsako vienumo prielaidas.

Ką veikia vienumo pagrindai

  • Keturios apimtys - keturi žinojimai - išreiškia santykių galimybes.
  • Vienumo pagrindai visaip aptaria pasaulį, jo vienumą, jo vienumo šaltinius.
  • Vienumo pagrindai nusako kaip Dievas už tarpo atrodo, iš šalies, tarpe, kaip Kitas. Juos sieja asmenys. O jų nebuvimas yra jų būklės, jų ryšių galimybės, kaip jie galėtų atrodyti. Šias būkles nusako asmenų požiūriai, Kito bendrystė, Dievo meilė.

Kaip veikia vienumo pagrindai

  • Asmenimis (Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu) slenkame buvimu iš Dievo į Kitą. Meile slenkame nebuvimu iš (gyvenimo) požiūrių (kuriais Dievas yra geras) į (amžino gyvenimo) bendrystę (kuria Dievas nebūtinai geras). Tad meilė atpalaiduoja, išlaisvina, išplečia požiūrius taip, kad nereikalautumėme, kad Dievas būtinai būtų geras. Gyvenimu išgyvename, požiūriais išgyvename, o bendryste galime nebūtinai išgyventi, galime pripažinti tai kas neišgyventa.

Kodėl yra vienumo pagrindai

  • Viskas susiveda į pasaulio pasitikslinimą vienumo pagrindų ratu.
  • Meilei išpuoselėjant bendrystę, meilei praturtėjus, atitinkamai praturtėja jos papildinys, Dievas. Dievas tampa mums labiau artimas, tikras, gyvenimiškas, dalykiškas. Asmenimi įsisaviname išorinį (Dievo) požiūrį vidiniu (Kito) požiūriu. Atitinkamai, teigiamas jausmas (meilė) įamžinamas (asmens) dorybe.


Septynerybė

Ką veikia apytaka

  • Apytaka išreiškia tyrimą. Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
  • Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Kaip bendraujame su Dievu

  • Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-ŽDŽD-ŽDŽ-ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

Dievo būtinumo tyrimas

Kas išjudina

  • Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
  • Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

Kodėl vaizduotė svarbi

  • Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
  • Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas, iš kur jinai kilusi? Vaizduotė yra tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą. Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios būtinumas.

Ką veikia gerumas

  • Gerumas parodo, kad nors mes nesiekiame Dievo, tačiau jisai siekia mus. Gerumas nušviečia Dievo ir mūsų santykį. Jisai gali būti sąlygiškas Dievas. Jisai yra.

Kas pranoksta vaizduotę

  • Šalia vaizduotės šešių vienumo pagrindų yra dar neįsivaizduojami Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintasis požiūris).

Dievas ir žmogus

  • Yra Dievo kampas (iš kurio kyla nenurodyto asmens požiūrių grandinė) ir žmogaus kampas (iš kurio kyla žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė), taipogi yra Dievo prasmė (kuria Dievas išeina už savęs į save ketverybės lygmenimis) ir žmogaus prasmė (kuria žmogus išeina už savęs iš savęs keverybės porų lygmenimis).
  • Išgyvenant sąlygas, žmogus nutuokia Dievą už sąlygų.
  • Žmogaus būsenos Dievas - jojo Dievas - jo išgyvenamo padalinimo visumos Dievas - skiriasi nuo visų padalinimų visumos (aštuonerybės) Dievo, nuo pirmapradžio nulybės Dievo. Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus renkasi ne savo Dievą, ne savasties Dievą, ne Dievo valią, o pirmapradį Dievą - Dievo laisvę. Juk žmogus negali išgyventi nulybės savo požiūriu.
  • Dievas yra vienumas vienumo būklėje, mes esame vienumas nevienumo būklėje, Kito būklėje. Aš ir Tu esame žmonės, esame tarpiniai išeities taškai iškylantys nevienumo būklėje. Būtent mes tiriame ir siejame vienumo ir nevienumo būkles, renkamės tarp vienumo ir nevienumo, renkamės tarp vienumo lygmenų.

Iš Dvasios išplaukia Brėžinys

  • Suvestinės brėžinys yra Sūnaus aštuonerybė. O Tėvui yra tiesiog trys kampai, tai reiškiasi trejybės atvaizdu, kuris kiekvienoje apytakoje yra atitinkamas atvaizdas pagal asmenį ir apimtį. O Dvasiai yra tarpo pagrindimas keturiais apytakų galimybėmis ir šešiais jų skirtumais.
  • Savasties amžina branda, Dvasios riba tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse
  • Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
  • Trys kampai suvestinėje
    • 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai
    • 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal
    • 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai
  • 8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią

Apytakos

Apytakos išreiškia Dievo santykį su gerumu. Apytakos išskiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje). Asmuo yra Dievas už santvarkos žengiantis į santvarką trimis sandaromis. Gerumas yra santvarkoje, trejybės rate, kuriame pasireiškia kaip poslinkių laisvumas, kaip trikdžių įveikimas, kaip santvarkos atpalaidavimą laisvumu, išeinant už savęs į platesnius prasmės laukus. Trejybės ratas išreiškia Dievo nebuvimo apimtį, meilės apimtį, gerumo apimtį.

  • Dievo šokyje Dievo nebuvimas suprastas labai siauriai, nieko apimtyje, kaip menamybė kuri iškart įveikiama. Meilė pasireiškia šioje siauroje apimtyje ir išpažįsta Dievo vieningumo raiškas išbaigiančias Dievo šokį ir tobulai suvedančias tris vaidmenis ir jų sandaras.
  • Išgyvenimo apytakoje Dievo nebuvimas suprastas plačiau, kažko apimtyje, užtat yra išgyvenimas išplečiantis savastį. Tuo pačiu yra trejybės rato trikdis kurį tenka įveikti.
  • Žinojimo rūmuose Dievo nebuvimas suprastas dar plačiau, betko apimtyje, užtat yra tyrimas išplečiantis mokslą. Tyrimas remiasi trejybės ratu.
  • Meilė mokslas Dievo nebuvimas suprastas itin plačiai, visko apimtyje, užtat meilė yra be galo plačiai suprasta, ir gerumas taipogi.
  • Dievo šokiu vyksta suvokimas. Išskiriami trys vaidmenys (jų trys vienumai - buvimai) kurie galiausiai gali sueiti trejybės ratu (trimis meilėmis - nebuvimais, pasitraukimais vardan vienumo, būklėmis).
  • Išgyvenimo apytaka vyksta savęs suvokimas. Sąlygiškas vienumas - savastis - yra išplečiamas išgyvenimu, pasirinkimais sprendžiančiais, kaip juo išreikšti besąlygišką vienumą. Tai sprendžiasi plėtojant kalbą.
  • Žinojimo rūmais vyksta bendras suvokimas. Šis bendras suvokimas plėtoja kalbos kalbą, sprendžia kaip sąvokų kalba (klausimais) išsakyti gyvenimo patirtį (atsakymus).
  • Meilės mokslu vyksta susikalbėjimas. Malda suderinamos trys valios, kuri kuriai bus įrankis, kuri bus vidinė valia, kuri išreikš išorinę.

Vaizduotės pranokimas apytakomis

Kaip apytakomis pranokstame vaizduotę

  • Per Dievo ir gerumo santykius galime juos pažinti, net ir neįsivaizduodami. Visi pažįstame gerumą, nors jo neįsivaizduojame. O pažindami gerumą, galime pažinti Dievą, nes gerumas yra sąlygose, o Dievas yra ta pati dvasia, tik be sąlygų. Galime įsivaizduoti, kad sąlygų nėra. Negalime įsivaizduoti kas yra be sąlygų. Tačiau galime bandyti įsivaizduoti jojo santykius su visakuo.
  • Gyvenimas išsako Dievo gerumą, kad Dievas pilnai išeina už savęs į save pas mus, būtent asmenimis. O amžinas gyvenimas išsako, kad Dievas nebūtinai geras, taip kad Dievas nepilnai išeina už savęs į save, ir būtent požiūrį tenka meile išplėsti į bendrystę, pas Dievą už mūsų. Tad Dievas asmenimis išeina už savęs į save pas Mus. O Mes meile išeiname už savęs iš savęs pas Dievą, atsisakome savo požiūrių vardan bendrystės. Taip Mes įgauname reikšmę. Požiūris yra mūsų savastis - mūsų nebuvimas - ir atsisakydami savasties atrandame save. Panašiai, išgyvenimais atsisakome senosios savasties, atveriame savo tikrąją dvasią, ją išreiškiame nauja savastimi. Visos apytakos išreiškia tokį savasties plėtojimą.
  • Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti, tačiau juos galime suvokti ištyrę savo vaizduotę. Mūsų vaizduotė šį turinį išsako keturiomis pakopomis, kurias galime įsivaizduoti: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumais. Tačiau negalime įsivaizduoti to kas persmelkia visus šituos lygmenis. Negalime vaizduote vienu žvilgsniu aprėpti Dievą - dvasią, kartu su jo sandara - viskuo, jo atvaizdais - savarankišku, užtikrintu, ramu, mylinčiu, ir jo vieningumu - meile. Negalime vienu žvilgsniu aprėpti Dievą, kaip tokį, esantį, ir kartu savo meile nesantį. Užtat galime įsivaizduoti kryptį, kaip Dievas išeina už savęs į save, kaip jisai žengia į gyvenimą. Ir taip pat galime įsivaizduoti kryptį, kaip žmogus išeina už savęs iš savęs, kaip jisai atsiplėšia nuo šio gyvenimo, tad gyvena Dievu ir amžinu gyvenimu. Svarbiausia, galime rinktis tarp šitų krypčių ir tarp lygmenų. Mes tuo pasirinkimu gyvename, tai mūsų gerumas, mūsų vieningumas, tad jo negalime tiesiogiai įsivaizduoti, tačiau mums ir nereikia, juk mes jį išgyvename, užtat galime įsivaizduoti paskirus pasirinkimus, tad ne visumoje, o dalinai.

Trejybės ratas

  • Trejybės ratas yra trečia požiūrių grandinė.
  • Trejybės ratu bendras žmogus renkasi Dievą vietoj savęs. Tarpe tarp Dievo ir žmogaus atsiveria šviesuolių bendrystė. Bendrystė įgalioja žmogų liudyti. Tad trejybės ratas prasmėmis sukasi priešingu būdu kaip kad nurodo trejybės atvaizdas, pavyzdžiui, Dievo trejybė iš Tėvo į Sūnų į Dvasią. Nes trejybės atvaizdas yra trejybės rato atspaudas, tad rodo priešingą kryptį.
  • Tad kaip suprasti trejybės ratą (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) ir prasmių trejybę (per tarpą tarp Dievo ir žmogaus)? Kaip susijusios jų kryptys?
  • Trejybės ratas suveda tris veiksmus. Šiais veiksmais asmenys skirtingose apytakose susisiekia su Dievu už savęs: Mano pasąmonė veiksmu +1 išgyvenimo apytakoje, Tavo sąmonė veiksmu +2 žinojimo rūmuose, Kito sąmoningumas veiksmu +3 meilės moksle.

Savastis

Mūsų ir Dievo rūpesčius sieja troškimai ir netroškimai. Jie išsako mūsų savastį. Neįsivaizduojamojo troškimai apimtyse išsako Dievo išeities tašką mūsų atžvilgiu:

  • Valia, Dievo valia: Dievas mus myli labiau negu mes patys save. Viskas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Susikalbėjimu.
  • Širdimi, gera valia: Ramybė. Betkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Bendru suvokimu.
  • Protu, išmintimi: Ko iš tikrųjų norime? Kažkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Savęs suvokimu.
  • Kūnu, amžinu gyvenimu: Tobulumas (besąlygiškumas). Buvimas be poreikių. Niekas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Suvokimu.

Netroškimai išsako vaizduotę, ketveriopai išsako jos šešis vienumo pagrindus.

Kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?

  • Išsiskiria kas žmogui iš tikrųjų rūpi ir kas jam tariamai rūpi?
  • Dievas mane myli labiau kaip aš save: Jisai mane myli kaip Kitą.
  • Geriau suprasti kas žmonėms rūpi, leist jiems geriau spręsti kas jiems rūpi.

Išgyvenimai

Trys kalbos

Kalbomis savastis plėtojasi išgyvenimais, įsisavina jų pamokas.

Laipsnynai išsako vienumo pagrindus.

Linksniai

  • vardininkas: Dievas: vienumas yra pasaulis (viskas)
  • naudininkas: asmenys: vienumas yra pasauliui (viskam)
  • galininkas: Kitas: vienumas išgyvena pasaulį (viską)
  • įnagininkas: požiūriai: vienumas pasauliu (viskuo)
  • kilmininkas: meilė: pasaulio vienumas (visko)
  • vietininkas: bendrystė: vienumas pasaulyje (viskame)

Pasirinkimai

Blogis dirbtinai neigia ryšį.

Mes

Įvardis "mes" turi keturias reikšmes, tai keturios vienumo sampratos, o Dievas yra jų vieningumas. Mes yra vienumas nevienumo būklėje. Dvasios dorovė, dešimt Dievo įsakymų, sustato vienumo sampratų teisingus santykius. Juose glūdintis vienumas yra gerumas - tiek kiek tai yra pasirinkimas tarp gerumo ir blogumo - tačiau tuo pačiu tai yra Dievas. Tad mumis (už mūsų) pasireiškia Dievo ir gerumo sutapimas, taip pat mumis (mūsų būklėje) pasireiškia Dievo ir gerumo išskyrimas, tad amžinas gyvenimas, kuris vyksta šiame pasaulyje, mūsų būklėje, šviesuolių bendryste. Šviesuolių bendrystė amžinai plėtoja vienumą nevienumo sąlygose.

Aštuonerybė

Meilė

Meilė išsako santvarkos prielaidas kuriomis jinai subliūkšta.

Meilė - Dievo nebuvimas - palaiko vienumą, palaiko Dievą. Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas.

Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros, einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

Veiksmas +4

Veiksmas +4 išreiškia prieštaravimą nes ketverybėje glūdi tarpas +0.

Užrašai

Neapibrėžtumo reikšmes suprasti aštuoneriopai:

  • jokia reikšmė
  • viena + dvi + trys = šešios reikšmės
  • apibrėžtumas - būtent jokios reikšmės apibrėžtumas

Visaregį suprasti kaip neapibrėžtumo ir apibrėžtumo lygmenų reikšmių santykį: 24 = 1 x 2 x 3 (neapibrėžtumo reikšmių kampai) x 4 (apibrėžtumo apimtys)

Suvokti neapibrėžtumo tris reikšmes jų santykiu su manimi ir jų santykiu su Dievu. Santykiu su manimi, esu galimybė

  • susijusi su galimybių nebuvimu
  • susijusi per save su tuo kas už galimybės
  • susijusi kaip lygiavertė su visomis kitomis galimybėmis

Santykiu su Dievu

  • Dievas yra galimybių šaltinis
  • Dievas yra tai kas akistatoje su galimybe
  • Dievas suveda visas galimybes

Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia (ketveriopi) atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.

Neapibrėžtume dvasia (jokia reikšme) yra (vienareikšmiškai) tiesa, kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.

Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.

Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė.

Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.

Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.

  • Dvasia (priėmimas) yra visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumos ir į ją sutelpančios reikšmės. Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą. Sąmoningumas reiškiasi apibrėžtumu ketverybe.

Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą.

  • Suvestinė išsako Mano suvokimą, kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.

Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

  • Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.


2019.12.14 A: Į ką viskas susiveda?

D: Amžina branda viskas išlieka ir susiveda tobulėjimu, kuriuo pasąmonės žinojimas išreiškia sąmonės nežinojimą, taip kad yra atsakymas klausimui. O meilė palaiko tą tobulėjimą, taip kad viskas yra viena. Tuo vienumu viskas susiveda. Tad meilė yra mano esmė.


Suvestinė


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 rugsėjo 24 d., 16:20