神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

摘要


Visuma

  • Kaip pristatyti visumos esmę?
  • Suprasti ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone. Tad atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai.
  • Ar Dievas atsako už save trejybės ratu ar tiesiog Dievo trejybės atvaizdu, suvokimu?

Pakopos

  • Kaip suvokimo lygmenys pakopomis veda iš nevienumo (suvokimu - atskyrimu) į vienumą (susikalbėjimu)?
  • Kaip neįsivaizduojamasis išplečia nesuvokiamąjį?
  • Kaip sutampa neapibrėžtumas neapibrėžtume (visumos esmės turinys) ir neapibrėžtumas apibrėžtume (visumos esmės raiška)?

Neapibrėžtumas - reikšmės

  • Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui)?
  • Kokiu pagrindu plėtojasi jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės? ir toliau požiūrio lygtimi ir asmenimis?
  • Kaip suprasti, kad suvokimas reiškiasi trejybe, o apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis?

Dievas ir gerumas

  • Ar Dievas ir gerumas sudaro reikšmių porą neapibrėžtume?

Neapibrėžtumo trejybė

  • Ar neapibrėžtume Aš, Tu, Kitas yra pradžia, vidurys, pabaiga?
  • Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ?
  • Suvokti tikslo reikšmę - vienumo supratimais pagrįsti bendrą svajonę, bendrystę kurioje visi laisvai ir pilnai atsiskleidžia.

Veiksmas -1

  • Ar Dievo veiksmas -1 šsako vienumą?
  • Ar padalinimų ratas +8 ir Dievo veiksmas -1 x 8 ir juos jungianti 8-bė sudaro 24 ?
    • Ar tai yra trilypumas (F4)

Apibrėžtumas - gyvenimo lygtis

  • Apibrėžimas Suprasti kaip iškyla apibrėžimas, kaip jį grindžia trejybės ratas.
    • Ar neigimas iškyla neapibrėžtumu?
    • Ar teigimas yra pirm neigimo?
    • Tarpas Kaip išsivysto tarpas?
  • Kampai Įžvelgti Dievo ir žmogaus įvairius kampus.
  • Ketverybės Kokie įvairių ketverybių tikslai?
    • Ar apimtys iškyla suvokimo lygmenimis?
    • Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
  • Trejybės ratas
    • Kaip neapibrėžtume iškyla trejybės ratas ir tyrimas?
    • Kaip trejybės ratas susijęs su keturiomis pakopomis?

Įsivaizduojamumas - apytakos

  • Apimtys Kaip apimtys išsako meilę, Dievo esmę?
  • Apytakos Suprasti kaip kiekviena apytaka sandarų ir sąvokų kalba derina ir palaiko tiek Dievo, tiek žmogaus išėjimą už savęs.
    • Kaip apytakos sulygina asmenis?
    • Palyginti kaip apytakos sulygina asmenis (Tėvas: Aš esu Dievas ir tt.) ir kaip suvestinėje sulyginami asmenys (Dievas yra Kitas ir t.t.)
    • Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės atvaizdais?
    • Kaip apytaka išsako santykius su Dievu, pavyzdžiui, trejybės atvaizdu ir trejybės ratu? Kaip jais sutampa Dievas ir asmuo?
    • Išmąstyti Dievo šokį, išgyvenimo apytaką, žinojimo rūmus ir meilės mokslą.
  • Kaip susiję gyvenimo lygtis (6x4), padalinimų ratas (8x3), žinojimo rūmai (?) (12x2), visaregis 2x3x4 ir dar kas ?
  • Vaizduotė Kaip vaizduotė ryšiais pristato visa ką įsivaizduojame tiesiogiai ir netiesiogiai?
    • Viena Kaip vaizduotė aprėpia šešis vienumo pagrindus.
    • Vienumo pagrindai Susieti vienumo pagrindų ir suvestinės brėžinius.
      • Kaip iš vienumo pagrindų iškyla gyvenimo pjūvis ir amžino gyvenimo pjūvis?
  • Savęs pranokimas
    • Santvarka Išmąstyti kaip santvarka apibrėžia žmogaus būklę ir kodėl žmogui būtina pranokti savo vaizduotę?
    • Suprasti kaip įvairios sandaros sieja kampus ir suteikia prasmę. Sandaros, Žemėlapynas, Sąvokos, Žinynas
    • Prasmė Peržiūrėti visus prasmę minančius puslapius ir plėtoti sąrašą viso kas tik yra prasminga.
    • Kaip prasmingumas skiriasi nuo meilės?
    • Ar atkūrimo neigiamas vienumas ir jo naujai patvirtinas vienumas yra tas pats vienumas?
    • Ar teigimas pranoksta neigimą?

Neįsivaizduojamumas - asmenys

  • Kas yra neįsivaizduojamasis
    • Koks ryšys tarp neįsivaizduojamojo ir nepriklausomojo ir savarankiškojo?
    • Kaip vieningumo lygmens neįsivaizduojamas vienumas skiriasi nuo vienumo pagrindų įsivaizduojamas vienumas?
  • Asmenų Dievas
    • Jeigu Dievas neįsivaizduojamas, neatkuriamas, tai kaip ir kam jis gali būti būtinas?
    • Suprasti ką asmenims - Dievui, Man, Tau, Kitam - įvairiai reiškia Dievas ir meilė.
    • Kiek svarbus yra tikslas būti kažkieno tėvu?
    • Kaip buvimas kažkieno tėvu susijęs su buvimu kažkieno Dievu?
    • Kaip turėjimas kažko (turėjimas Dievo) susijęs su meile kažkam?
    • Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?
    • Ar asmenys yra Dievo troškimai?
  • Savęs pranokimas
    • Kaip kiekvienas asmuo Kitu išgyvena savęs pranokimą?
    • Asmenys Kaip asmenys išsako Dievą, požiūrius?
  • Atsiskleidimas Kaip viskas susiveda į bendrą svajonę, visko atsiskleidimą, vienumą kaip darną?
    • Kaip susiję priėmimas ir atsiskleidimas, klausymas ir kalbėjimas?
    • Koks trejybės rato vaidmuo atsiskleidime ir visuose lygmenyse?
    • Kaip trejybės ratas išreiškia susikalbėjimą, valių susivedimą ir Dievo sąmoningumą?
    • Kaip vienumas iškyla iš vienumo visuose lygmenyse? Gali būti visų keturių lygmenų vienumas. Taip pat gali būti visų šešių lygmenų porų vienumas.
    • Yra sutapimas, išskyrimas Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O Kitam atrodo priešingai. Kodėl? Ir kodėl Kitas yra tiesos pagrindas?

Kaip viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?

Vaikystėje užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Viską žinoti, tai reiškia

  • turėti bendrą vaizdą visumos,
  • taip pat sugebėti apsiimti bet kuriuo paskiru klausimu, jį prasmingai sustatyti ir išspręsti, ir grįžti prie bendro vaizdo, jį papildyti ir praturtinti nauju atsakymu.

Žinojimą gražiai taikyti, tai reiškia

  • puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje
    • atsiremiame į Dievą už santvarkos,
      • suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas,
        • tad ne šiuo gyvenimu ir Dięvo gerumu, o amžinu gyvenimu, amžina branda,
          • užtat mes amžinai bręstame.

Atsiremiu į savo vaizduotės ribas

Viską žinau susipažindamas su savo vaizduotės galimybėmis, su jos ribomis, ką jinai gali ir negali įsivaizduoti. O žinojimą gražiai taikau pranokdamas savo vaizduotę, gyvendamas, atsiremdamas ne į tai ką galiu įsivaizduoti, o į tai ko negaliu įsivaizduoti.

Viską įsivaizduoju ryšiais, sandarų atvaizdais, požiūriais į požiūrį.

Vaizduotės ribas išsako sandaros.

Savo išmąstyta ir išgyventa išmintimi drįstu teigti, ką galiu įsivaizduoti ir ko negaliu.

Įvadu į viską išsakau ryšius su viskuo.

Apžvalgos pagrindai

Apmąstau svarbių sąvokų ir sandarų ištakas. Jas rūšiuoju pagal keturias asmenų pakopas kuriomis neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą. Išsakau susijusias pastabas ir klausimus. Kartu nurodau atitinkamus puslapius.

Gvildenu

Mintys iš pranešimo Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.

  • Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
  • Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
  • Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.
  • Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
  • Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
  • Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
  • Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
  • Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
  • Puoselėja bendrą svajonę.
  • Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

Padalinimai

  • Nulybė. Meilė. Priėmimas. Atvirumas.
  • Vienybė. Požiūris. Išėjimas už savęs. Klausimas.
  • Dvejybė. Atsakymas.
  • Trejybė. Dievo taškai. Klausimas-atsakymas-tyrimas. Tyrimas - virsmo taškas.
  • Ketverybė. Apibrėžtumas. Apytakos. Išėjimo už savęs pakopos. Žinojimas.
  • Penkerybė. Kitas. Sąlygos.
  • Šešerybė. Vaizduotė. Vienumas.
  • Septynerybė. Nevienumas. Išgyvenimas.
  • Aštuonerybė. Atsiskleidimas.

Žmogaus (nesuvokiančiojo) kampu. Veiksmas +1.

  • Vienybė. Vienumas.
  • Dvejybė. Buvimas. Atkūrimas.
  • Trejybė. Nepriklausomasis. Santykiai, ryšiai.
  • Ketverybė. Asmenų lygmenys. Požiūrio lygtis. Tarpas.
  • Penkerybė. Išėjimas už savęs.
  • Šešerybė. Vaizduotė. Ryšių išsakymas. Neįsivaizduojamasis. Gyvenimo lygtis. Vienumo pagrindai.
  • Septynerybė. Dievo būtinumo tyrimas. Apytakos. Vaizduotės pranokimas apytakomis. Trejybės ratas. Savastis. Išgyvenimai. Trys kalbos. Pasirinkimai. Mes.
  • Aštuonerybė. Meilė. Veiksmas +4.

Glaustai

Pagrindinės mintys

  • Dievas tampa kažkieno Dievu.
  • Tokiu būdu Dievas išsiplečia, atsiskleidžia, pildosi, amžinai bręsta.
  • Pildosi dėsnis, tėra tai, kas reiškiasi.
  • Dievas atsako už save trejybe: prisiima vaidmenį, vykdo veiklą - tyrimą, pripažįsta išdavas.
  • Dievas puoselėja tyrimą, ar jisai būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų?
  • Pereinama iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą, toliau į įsivaizduojamumą, galiausiai į neįsivaizduojamumą.
  • Tokiu būdu Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.

Suvestinė

Tėra tai kas reiškiasi: Dievas tampa kažkieno Dievu

  • Vidinė reikšmė išsakoma išoriniais ryšiais.
  • Dievą įprasmina jo vaidmuo.

Dievo reikšmės plėtojasi priešinga kryptimi nė požiūriai

  • Dvasia 0
  • tiesa -1 (= +7)
  • Dievas ir gerumas -2 (= +6 dorovė)
  • neapibrėžtumo trejybė -3 (= +5 laikas/erdvė - visata)
  • požiūrio lygtis -4 (= +4 žinojimas) atsiranda apibrėžtumas, gyvenimo lygtis, aštuonerybė
  • Kitas -5 (= +3 dalyvavimas) sąmoningumas, atsiranda asmenys, suvokimo lygmenys
  • Tu -6 (= +2 buvimas)
  • Aš -7 (= +1)
  • Dievas -8 (= 0)

Veiksmu -1 Dievas pasitraukia į dvi puses ir atveria vidurį, kuriame iškyla. Dvi pusės, tai turinys ir raiška, tai Dievas ir gerumas, tai galimybių ištakos ir jų darna. Tame tarpe iškyla galimybių akistata, požiūrio lygtimi - suvokimas, toliau asmenys - Kitas, Tu, Aš ir galiausiai Dievas. Matyt, tai Dievas Sūnus, susivokiantis.

Neapibrėžtumas plėtojasi veiksmu -1, atsiveria tarpas, jame iškyla asmuo

  • 0 dvasia
  • -1 (palaiko 7) tiesa - išsiskiria turinys ir raiška
  • -2 (palaiko 6) Dievas ir gerumas - iškyla tarpas
  • -3 (palaiko 5) galimybių trejybė - iškyla Dvasia tarp Dievo ir Sūnaus
  • -4 (palaiko 4) požiūrio lygtis - atsiranda apibrėžtumas, gyvenimo lygtis
  • -5 (palaiko 3) Kitas - asmenys atsiranda tarpe - įsivaizduojamumas
  • -6 (palaiko 2) Tu
  • -7 (palaiko 1) Aš
  • -8 (palaiko 0) Dievas - iškyla naujai - neįsivaizduojamumas

O kaip su vieningumu Kito pagrindu? Ir kaip susikuria veiksmai +0, +1, +2, +3? Šie veiksmai yra dvasios atstatymo būdai, išverčiantys veiksmą -1.

Dievas bręsta kaip tyrėjas.

  • Dievas bręsta pasireikšdamas, apsibrėždamas, tapdamas suvoktu.
  • Dievas tampa kažkieno Dievu.
  • Dievas pasireiškia asmenimis.
  • Neapibrėžtumas pasireiškia neįsivaizduojamumu.
  • Neįsivaizduojamumu sutampa neapibrėžtumas ir apibrėžtumas.
  • Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.
  • Bendrai suvoktas Dievas Dvasia iškyla tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
  • Dievas Dvasia būtent Kito atžvilgiu prilygsta Dievui.
  • Asmenis telkia Kitas.

Dievas reiškiasi kaip tyrėjas.

  • Dievas tiria ar Dievas yra būtinas.
  • Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
  • Keturiuos kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
  • Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.

  • Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
  • Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis.
  • Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.
  • Keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.

Apibrėžtumu iškyla paskirybė, kuri svarbu vienumui

  • Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis

  • Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis.
  • Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).
    • 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis.
    • Troškimas išreiškia būtinumą.
  • Tyrimas išsako vienumo brandą.
  • Vienumas (ir Dievas) bręsta tyrimais: Neapibrėžtume - Ar Dievas yra? Apibrėžtume - Koks Aš esu? Įsivaizduojamume - Kaip Tu esi? Neįsivaizduojamume - Kodėl Kitas yra?
  • Žmogus netroškimais yra nevienas.
  • Susikalbėjimu yra vienumas.
  • Atsisakant požiūrių vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
  • Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą.

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą

  • Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito.
  • Asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.
  • Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas

  • Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.
  • Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.
  • Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.
  • Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
  • Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
  • Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.
  • Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.
  • Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
  • Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

Asmenys suteikia reikšmes

  • Asmuo yra tiriamasis.
  • Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.
  • Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
  • Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
  • Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
  • Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
  • Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
  • Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
  • Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas

  • Tyrimą išsako neapibrėžtumo trejybė: galimybių šaltinis, akistatos, darna. (Galimybių puokštė).
  • Tyrimas (trejybe) yra pirm žinojimo (ketverybe). Trejybės ratas sukasi atsiremdamas į nusistatymą kaip vidinę atimtį.
  • Neapibrėžtumo trejybė pasireiškia neįsivaizduojamų asmenų ketverybe.
  • Ketverybe žiūrima tiek pirmyn, iš pradžios, Dievo požiūriu, tiek atgal, iš pabaigos, Kito požiūriu.
  • Trejybės ratas glūdi trejybėje besąlygiškumas-nešališkumas-nepaneigiamumas
  • Tai kas yra besąlygiška yra neišreikšta, tad šališka. Išreiškus galima išeiti už išraiškos ir suprasti nešališkai. Tai kas nešališka yra atskirta ir tuomi kažką neigia. Pranokus neigimą atrandame tai kas nepaneigiama. Tai kas nepaneigiama yra nuo išraiškos priešpriešų atitolusi, tad sąlygiška. Sąlygų nepaisymas yra besąlygiškumas.
  • Prie trejybės (Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas) prisideda nulinis asmuo, Dievas (Dievas yra Dievas), trejybės ratas.
  • Visuminį tyrimą ir dalinį tyrimą sieja trejybės ratas, kuriuo įmanomas tyrimo patikrinimas, patvirtinimas, patikslinimas, išplėtimas. Daliniam tyrimui reikalingas žinojimas, kuriuo tyrimai siejami. Dalinis tyrimas atveria žmogaus savęs tikslinimą, amžiną brandą, amžiną gyvenimą.

Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

  • Vienumo bendrystė išreiškia Dievo būtinumą.
  • Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.
  • Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
  • Kiekvienas įsitraukia išeidamas už savęs kaip vadovas įtraukiantis kitus ir kartu kaip sekėjas pripažįstantis pirmesnį vadovą, kūrėją.
  • Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės.
  • Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.
  • Meilės mokslas pagrįstas Kito bendryste.

Neapibrėžtumo trejybę galima sulyginti su Dievo šokio trejybės ratu.

  • Dievas Tėvas vienų vienas - jisai visų galimybių šaltinis, jų ištakos.
  • Dievas Sūnus bendražmogiškas - su juo kiekviena galimybė sueina į akistatą.
  • Dievas Dvasia plazdena - jinai sieja šviesuolių bendrystę, tą darną, kuria visos galimybės deri, visų troškimai pildosi.

Tad pirm raiškos Dievas (Tėvas) sutampa su savo reikšme, o su raiška Dievas tiesiog palaiko, myli savo reikšmę. Tad Dievas bręsta iš Dievo į meilę.

Trejybės ratas išsako kaip Kitas ketvirtoje pakopoje išgyvena raišką, visa tai kas Neįsivaizduojama, tad kas tuomi atitinka Neapibrėžtumą. Kitas trejybe išgyvena tris pakopas, o neišgyventas lieka Neapibrėžtumas, kurį asmeniškai supranta kaip Neįsivaizduojamąjį. Nulybės atvaizdai išsako šią pirmąją Neapibrėžtumo pakopą, visa tai kas už raiškos, tad prasminga, pastovu, betarpiška, tiesu.



Keturi klodai

Asmenys

  • Neapibrėžtumas: reikšmės
    • Dievas kaip Dievas: jokia reikšmė
    • Aš kaip Dievas: viena reikšmė
    • Tu kaip Dievas: dvi reikšmės
    • Kitas kaip Dievas: trys reikšmės
  • Apibrėžtumas: suvokimai per požiūrio lygtį (per Mane) (gyvenimo lygties lygmenys)
    • Dievas kaip Aš: suvokimas
    • Aš kaip Aš: savęs suvokimas
    • Tu kaip Aš: bendras suvokimas
    • Kitas kaip Aš: susikalbėjimas
  • Įsivaizduojamumas: apytakos
    • Dievas kaip Tu: Dievo šokis
    • Aš kaip Tu: išgyvenimo apytaka
    • Tu kaip Tu: žinojimo rūmai
    • Kitas kaip Tu: meilės mokslas
  • Neįsivaizduojamumas: asmenys
    • Dievas kaip Kitas: Dievas
    • Aš kaip Kitas: Aš
    • Tu kaip Kitas: Tu
    • Kitas kaip Kitas: Kitas

Kitas (trečias asmuo) yra Dievo (nulinio asmens) pilnatvė.

Asmenys išreiškia reikšmių lygmenis

  • Pasąmonė gyvena Manimi
  • Sąmonė gyvena Tavimi
  • Sąmoningumas gyvena Kitu


ESMINĖS ĮŽVALGOS
 Neapibrėžtumas (nesuvoktumas)Apibrėžtumas (suvoktumas)ĮsivaizduojamumasNeįsivaizduojamumas
pažinimasnežinojimasžinojimasžinantysisnežinantysis
santykis su išmintimiDievas tiesiogiai nežinoAš tiesiogiai žinaunetiesiogiai žinome per Tavenetiesiogiai nežinome per Kitą
galimybės pasireiškia asmenų būklėmisneapibrėžiame Dievoapibrėžiame Maneįsivaizduojame Taveneįsivaizduojame Kito
kas išsakoDievasTuKitas
kas ką palaikoDievas Dievąbesąlygiškas viskas sąlygišką Manenešališki troškimai šališką Tavenepaneigiama meilė paneigiamą Kitą
požiūriai išgyvena+0 joks požiūris+1 požiūris+2 požiūris į požiūrį+3 požiūris į požiūrį į požiūrį
žinojimaiArKoksKaipKodėl
vienumo sampratosbendras likimaspaskiri likimaipaskiri troškimaibendras troškimas
visuminės sandarosreikšmėssuvokimai (gyvenimo lygtis)apytakosasmenys
raiškos raidareikšmėmisgyvenimo lygtimi apibrėžiamu plėtojimukiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrąasmenų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar
4 troškimai (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramūs troškimai, mylinti meilė)0,1,2,3 reikšmėsasmenų suvokimaiasmenys išgyvena 4 troškimus ir 6 atjautastrokštantys asmenys
4 lygmenyse reiškiasireikšmių rinkiniaipožiūrio lygtisapytakaasmuo
pasireiškiančios reikšmėsneapibrėžtumo trejybėDievas ir gerumastiesadvasia
kas ką papildoDievą papildo Aš, Tu, Kitas  Kitą papildo Tu, Aš, Dievas (Kitas jais auga)
asmuo suvokia būklęsuvokimassavęs suvokimasbendras suvokimassusikalbėjimas
amžino gyvenimo raiškaamžinas gyvenimasišmintisgera valiaDievo valia
trejybės sieja reikšmesNeapibrėžtumo trejybėGyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdaiApytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės rataiTrejybės ratas
vienumo prielaidos atveriamos visos galimybėspripažįstama paskira galimybėgalimybės suderinamos
Dievo tyrimas sąmoningėjaišsiskleidžia reikšmėmisplėtojasi apimtimisišgyvenamas apytakosepuoselėjamas sąmoningėjančių, tarpusavyje susijusių asmenų
vienumo raiškareikšmės suplakamosreikšmės išskiriamosnustatoma kiek išskyrimai iškreipė reikšmesišvedamas vieningumas
kaip Dievas reiškiasi asmeniuidvasiasandara (vaizduotės ribomis)atvaizdais (vaizduote)vieningumu
vienumo pavidalasvienumas4 vienumo sampratos (neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu)6 vienumo sampratų poros, vienumo pagrindai6 vienumo pagrindų vieningas turinys
apytakosDievo mokslas (Dievo šokis)visko mokslas (išgyvenimo apytaka)troškimų mokslai (žinojimo rūmai)meilės mokslas

NEAIŠKIOS ĮŽVALGOS
kas ką tiriaDievas tiria DievąDievas tiria žmogųžmogus tiria žmogųžmogus tiria Dievą
klausimai ir atsakymaivienas klausimasvienas atsakymasdaug klausimųdaug atsakymų
pradžia, eiga, pabaigakaip pradžia atrodo pradžiaikaip pradžia atrodo eigaikaip pabaiga atrodo eigaikaip pabaiga atrodo pabaigai
galimybių santykisReikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1Iš šalies pasižiūrėjus (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1)sudauginama (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24 

Pastabos

  • Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.
  • Vienumo sampratos (likimai, troškimai) yra raidos sampratos.
  • Visuminės sandaros kiekviename lygmenyje sąmoningiau apima ir vienija pačios save. Trys reikšmės yra padrikos. Suvokimai išsako jų skirtumus ir juos išreiškia skirtinguose lygmenyse trejybės atvaizdais. Apytakos trejybės atvaizdus sieja su trejybės ratu. Asmenys išgyvena trejybės ratą kiekviename lygmenyje, juo išgyvena vienybę.
  • Neapibrėžtumo trejybė išsako tris reikšmes. Neįsivaizduojamumo trejybė yra trejybės ratas - prasmė neįsivaizduojama.
  • Apimtys iškyla neigiant Dievą, jam atveriant apimtis.
  • Didėjantis ir mažėjantis laisvumas yra tarpo orientacijos, einant gilyn į tarpą ir einant platyn iš tarpo gilumos.

Dievas: Dvasia: Neapibrėžtumas

Neapibrėžtume iškyla jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės. Skirtingos reikšmės viena kitai prilygsta, viena kitai neprieštarauja.

Išėjimas už neapibrėžtumo į apibrėžtumą

  • Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
  • Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. Tad yra pats išėjimas, atsiskleidimas. Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu.
  • Dievas reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.
  • Klausimas - šaltinis iš kurio visos galimybės išsivysto.
  • Tyrimas - akistatos kuriomis rituliojasi.
  • Atsakymas - bendra svajonė į kurią susiveda.
  • dvasia - savarankiškumas
  • tiesa - užtikrintumas
  • Dievas ir gerumas - ramybė
  • reikšmių trejybė - meilė

Dvasios sutampančios reikšmės yra (kam=kodėl) asmenims jų išpildymas dvasia, kuriais jie vieningi

  • dvasia - Dievui įkvėpimas
  • tiesa - Man žinojimas
  • gerumas/Dievas - Tau troškimas (kad Dievas būtų geras)
  • galimybės - Kitam išgyvenimas

Aš: Sandara: Apibrėžtumas: Gyvenimo lygtis

Apibrėžtumas išplaukia iš neapibrėžtumo.

  • Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.
  • Sąmoningumas reiškiasi apibrėžtumu ketverybe.
  • Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
  • Žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
  • Apibrėžimu atsiranda savastis ir keturios pakopos, nes atsiranda iš ko išeinama. Atsiranda sąlygos, šališkumas, neigimas, kurių nėra neapibrėžtume.
  • Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.

Apibrėžimas trejybės atvaizdu

  • Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).

Skiriasi neapibrėžtumo trijų reikšmių santykis su manimi ir jų santykiu su Dievu. Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė. Santykiu su manimi, esu galimybė

  • susijusi su galimybių nebuvimu
  • susijusi per save su tuo kas už galimybės
  • susijusi kaip lygiavertė su visomis kitomis galimybėmis

Santykiu su Dievu

  • Dievas yra galimybių šaltinis
  • Dievas yra tai kas akistatoje su galimybe
  • Dievas suveda visas galimybes

Keturios reikšmės apibrėžia

  • Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis, tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.
  • Iškyla tarpinės galimybės, kurios yra sąlygiškos. Iškyla požiūris, kurio vienumas yra sąlygiškas. Kartu iškyla atvaizdas, požiūris į požiūrį. Tuo tarp sąmoningumas yra besąlygiškas, tačiau atsiranda jo apibrėžimas kaip požiūris į požiūrį į požiūrį.
  • Žinojimas išsako atsakymą.
  • Apibrėžtumu išskiria atsiskleidimo pakopas.
  • Tiesa keturiomis apimtimis išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas teisinga ir to kas neteisinga.
  • Ketverybe išsiskiria lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Lygmenis skiria požiūriai.

Troškimai

  • Dievas trokšta būti asmens Dievu. Dievo Dievas savarankiškas, Mano Dievas užtikrintas, Tavo Dievas ramus, Kito Dievas mylintis.
  • Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.
  • Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas, mylintis nieką, užtat trokštantis, išeinantis už savęs.
  • Išsiskiria Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.
  • buvimas savimi - savarankiškas
  • buvimas asmeniu - užtikrintas
  • Dievo turėjimas - ramus
  • buvimas Dievu - mylintis

Apibrėžtumas - gyvenimo lygtis

  • Požiūrio lygtimi pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami. O gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus. O požiūrio lygtyje tai išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.

Tu: Atvaizdai: Įsivaizduojamumas: Apytakos

Vaizduotė sieja neapibrėžtumą ir apibrėžtumą. Juos trejybėmis sieja apytakos.

Vaizduotė išsako ryšius

Įsivaizduojamumas

  • Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

Ryšiai reiškiasi apimtimis.

  • Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
  • Ryšių vienumas išsakomas betkuo (vienumas pažinovo pagrindu) ir kažkuo (vienumas pažintuojo pagrindu).
  • Neturėjimas ryšių reiškiasi (pažinovo) ryšiais su viskuo arba (pažintuojo) ryšiais su niekuo.

Vienumas

  • Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Meilės moksle jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

Apytaka išreiškia tyrimą

Apytaka išreiškia tyrimą

  • Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
  • Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
  • Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
  • Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus

Trys kampai suvestinės brėžinyje

  • 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai
  • 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal
  • 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai

Apytakos išreiškia Dievo santykį su gerumu. Apytakos išskiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje). Asmuo yra Dievas už santvarkos žengiantis į santvarką trimis sandaromis. Gerumas yra santvarkoje, trejybės rate, kuriame pasireiškia kaip poslinkių laisvumas, kaip trikdžių įveikimas, kaip santvarkos atpalaidavimą laisvumu, išeinant už savęs į platesnius prasmės laukus. Trejybės ratas išreiškia Dievo nebuvimo apimtį, meilės apimtį, gerumo apimtį.

  • Dievo šokyje Dievo nebuvimas suprastas labai siauriai, nieko apimtyje, kaip menamybė kuri iškart įveikiama. Meilė pasireiškia šioje siauroje apimtyje ir išpažįsta Dievo vieningumo raiškas išbaigiančias Dievo šokį ir tobulai suvedančias tris vaidmenis ir jų sandaras.
  • Išgyvenimo apytakoje Dievo nebuvimas suprastas plačiau, kažko apimtyje, užtat yra išgyvenimas išplečiantis savastį. Tuo pačiu yra trejybės rato trikdis kurį tenka įveikti.
  • Žinojimo rūmuose Dievo nebuvimas suprastas dar plačiau, betko apimtyje, užtat yra tyrimas išplečiantis mokslą. Tyrimas remiasi trejybės ratu.
  • Meilė mokslas Dievo nebuvimas suprastas itin plačiai, visko apimtyje, užtat meilė yra be galo plačiai suprasta, ir gerumas taipogi.
  • Dievo šokiu vyksta suvokimas. Išskiriami trys vaidmenys (jų trys vienumai - buvimai) kurie galiausiai gali sueiti trejybės ratu (trimis meilėmis - nebuvimais, pasitraukimais vardan vienumo, būklėmis).
  • Išgyvenimo apytaka vyksta savęs suvokimas. Sąlygiškas vienumas - savastis - yra išplečiamas išgyvenimu, pasirinkimais sprendžiančiais, kaip juo išreikšti besąlygišką vienumą. Tai sprendžiasi plėtojant kalbą.
  • Žinojimo rūmais vyksta bendras suvokimas. Šis bendras suvokimas plėtoja kalbos kalbą, sprendžia kaip sąvokų kalba (klausimais) išsakyti gyvenimo patirtį (atsakymus).
  • Meilės mokslu vyksta susikalbėjimas. Malda suderinamos trys valios, kuri kuriai bus įrankis, kuri bus vidinė valia, kuri išreikš išorinę.

Trejybės ratą išreiškia trejybės atvaizdai

  • Iškilus apibrėžimui, jį apimtyse atitinkamai išreiškia trejybės atvaizdai, tad dvylika aplinkybių. O neapibrėžtumą toliau išreiškia trejybės ratas. Taip kad apibrėžtumas yra neapibrėžtumo atvaizdas.
  • Trys meilės Dievo šokyje sudaro trejybės ratą.

Sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.

  • Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
  • Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
  • Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas.
  • Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.
  • Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

Įsivaizduojamumas - Apytakos

  • Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą

Mes save išgyvename netiesiogiai, vaizduote, o Dievas tiesiogiai. Ir visgi būtent mums tenka save išgyventi.

Kitas: Vieningumas: Neįsivaizduojamumas: Asmenys

Neįsivaizduojamumas

Kas neįsivaizduojama

  • Neturintis santykių.
    • Dievas be ryšio.
    • Nepriklausomasis.
  • Asmuo. Nes asmuo yra pirm vaizdavimo. Asmuo turi pats save išgyventi.
    • Galime įsivaizduoti asmens būklę - apytakas, bet negalime įsivaizduoti asmenis kaip tokio, tad jis pats liudija ir atsako už save.
  • Visų galimybių pilnatvė.
    • Amžino gyvenimo pilnatvė, pilnasis atsiskleidimas. Būtent tai yra neįsivaizduojama. Ir būtent tai yra asmenų ir jų tyrimų tikslas, ta prasme, jų pagrindas. Tai yra apibrėžta, tik neaprėpiama, tad prasminga. Tad neįsivaizduojamumas yra prasmingumas, o tai išgyvenama trejybės ratu, jo atvaizdu buvimu, veikimu, mąstymu. Ir trejybės ratas tai susieja su visais kitais trejybės atvaizdais.
    • Visumos pilnatvė, "the big picture".
  • Vieningumas
    • Vieningumas yra atvaizdų vieningumas. Tad vieningumu pranokstame vaizduotės ribas. Vieningumas sieja nulinį ir septintą požiūrį, juos sulygina ir sutapatina kaip Tėvą ir Sūnų, o Sūnuje kaip Dievą (mylėk tobulą) ir žmogų (mylėk tapatų).
  • Kiti atsakymai.
    • Vienumo santykis su atkūrimu, kad vienumas yra pirm atkūrimo, pirm vaizdavimo.
    • Tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, tai yra gyvybė, kurią meilė palaiko pertvarkymais. Meilės mokslas išverčia šį tarpą.
    • Neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas.
    • Neįsivaizduojamumas yra dieviškumas.
    • Neįsivaizduojamumas yra nepastovumas.
  • Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu

Užsisklendimas trejybės ratu

Esant asmeniui, ketverybė (troškimai) užsiskleidžia (meilės - visko troškimo) trejybės ratu, tad Dievo sąmoningumu.

Neįsivaizduojamume yra Dievas, Mano Dievas, Mūsų Dievas.

DievasDievasMano DievasMūsų Dievas
mylėtisavevienas kitąvisus
poslinkiainusistatytivykdytipermąstyti
Dievas išgyvenaManeTaveKitą
reikšmėpradžiaviduryspabaiga

Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.

Trejybės ratą sudaro trys asmenys: Nusistatome Manimi, vykdome Tavimi, permąstome Kitu. O jų trejybė yra Dievo sąmoningumas.

Dievo branda

Dievas bręsta

  • Dievas išryškėja kaip asmuo.
  • Dievas atsiskleidžia ir kartu jo apibrėžtume išreikštomis reikšmėmis atsiskleidžia visi.
  • Dievas išgyvena asmenis - Mane, Tave, Kitą.
  • Dievas reiškiasi savo troškimais nuo šalto savarankiškumo ligi šiltos meilės.
  • Dievas Sūnui atsiskleidžia kaip aštuonerybė. Jinai išreiškia Dievą kaip prieštaravimą, kaip nulybę. Jinai išsako jo išėjimą už sąlygų, tiek į save, tiek iš savęs. Jinai išsako santvarkos subliuškimą.
  • Dievas yra atkuriamas. Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

Dievo branda reiškiasi asmenimis

Asmenys apibrėžia Dievą

  • Nulinis asmuo (Dievas) apibrėžiamas apibrėžimo keturiais suvokimais, vaizduojamumo keturiomis apytakomis, neįsivaizduojamumo keturiais asmenimis.
  • Asmenims išsiskiriant išryškėjai jų skirtumai ir santykiai, taip kad ryškiam asmeniui Dievas pasirodys šaltas, visgi pirmesnis.
  • Asmenų lygmenys išsako Dievo išėjimą už savęs.
  • Asmenų lygmenys rodo šališkai, išreiškia buvimą.

Asmenys yra

  • Asmenys yra tarpe, apimtyje tarp Dievo už asmens ir Dievo asmenyje.
  • Asmenys yra. Jie nepaneigiami. Dievo raiška asmenimis išreiškia, kad jisai yra, kad jisai būtinas, kad jisai nėra tiktai nieko apimtyje.
  • Asmenis supa iššaukia, apibrėžia, nusako apytakos.

Asmenys-troškimai išsako vienumo sampratas, ką reiškia Mes

Mes

  • Įvardis "mes" turi keturias reikšmes, tai keturios vienumo sampratos, o Dievas yra jų vieningumas. Mes yra vienumas nevienumo būklėje. Dvasios dorovė, dešimt Dievo įsakymų, sustato vienumo sampratų teisingus santykius. Juose glūdintis vienumas yra gerumas - tiek kiek tai yra pasirinkimas tarp gerumo ir blogumo - tačiau tuo pačiu tai yra Dievas. Tad mumis (už mūsų) pasireiškia Dievo ir gerumo sutapimas, taip pat mumis (mūsų būklėje) pasireiškia Dievo ir gerumo išskyrimas, tad amžinas gyvenimas, kuris vyksta šiame pasaulyje, mūsų būklėje, šviesuolių bendryste. Šviesuolių bendrystė amžinai plėtoja vienumą nevienumo sąlygose.

Mūsų ir Dievo rūpesčius sieja troškimai ir netroškimai. Jie išsako mūsų savastį. Neįsivaizduojamojo troškimai apimtyse išsako Dievo išeities tašką mūsų atžvilgiu:

  • Valia, Dievo valia: Dievas mus myli labiau negu mes patys save. Viskas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Susikalbėjimu.
  • Širdimi, gera valia: Ramybė. Betkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Bendru suvokimu.
  • Protu, išmintimi: Ko iš tikrųjų norime? Kažkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Savęs suvokimu.
  • Kūnu, amžinu gyvenimu: Tobulumas (besąlygiškumas). Buvimas be poreikių. Niekas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Suvokimu.

Netroškimai išsako vaizduotę, ketveriopai išsako jos šešis vienumo pagrindus.

Asmenys bręsta tirdami

Asmenys išsijudina

  • Dievas kaip asmuo išsijudina.
  • Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
  • Asmenys išjudina tyrimus nes jie Dievo prieštaravimą išreiškia savo tyrimo klausimu, žinojimo lygmeniu: (Ar yra? Koks esu? Kaip esi? Kodėl yra?)
  • Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.
  • Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

Dievo branda reiškiasi asmenimis tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia

  • Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia. Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.
  • Kokia yra Dievo valia. Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.
  • Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.
  • Savasties amžina branda, Dvasios riba tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse

Iš Dvasios išplaukia Brėžinys

  • Tėvas grindžia suvokimo lygmenis (trejybės atvaizdus). Sūnus grindžia vaizduotę (aštuonerybe). Dvasia grindžia jų neįsivaizduojamą tarpą (4+6).
  • Suvestinės brėžinys yra Sūnaus aštuonerybė. O Tėvui yra tiesiog trys kampai, tai reiškiasi trejybės atvaizdu, kuris kiekvienoje apytakoje yra atitinkamas atvaizdas pagal asmenį ir apimtį. O Dvasiai yra tarpo pagrindimas keturiais apytakų galimybėmis ir šešiais jų skirtumais.
  • Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
  • 8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią

Dievo branda išsipildo Kitu

Reikšmės pilnai išsiskiria Kitu

  • Galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra.

Kito klode Dievas branginamas

  • Viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra.

Kito klode iškyla įsakymas mylėti

  • Viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims. Mylėti artimą, tai mylėti Tave kaip ir Mane. Mylėti Dievą, tai mylėti Kitą.

Meilė palaiko Dievo brandą

Meilė

  • Meilė vienija keturis troškimus. Keturi troškimai yra visko atvaizdai. Tokiu būdu meilė iškyla kaip Dievo esmė, jo būdas.
  • Meilė sutampa su troškimu visko. Tuo tarpu Man Dievas yra nulybė, ir jo atvaizdai yra nulybės atvaizdai, o jų vieningumas bene būtų prasmingumas.
  • Meilė išsako santvarkos prielaidas kuriomis jinai subliūkšta.
  • Meilė - Dievo nebuvimas - palaiko vienumą, palaiko Dievą. Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas.

Vaizduotės pranokimas

Vaizduotės pranokimas.

  • Septintasis požiūris.
  • Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.
  • Šalia vaizduotės šešių vienumo pagrindų yra dar neįsivaizduojami Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintasis požiūris).

Vaizduotės pranokimas apytakomis

Kaip apytakomis pranokstame vaizduotę

  • Per Dievo ir gerumo santykius galime juos pažinti, net ir neįsivaizduodami. Visi pažįstame gerumą, nors jo neįsivaizduojame. O pažindami gerumą, galime pažinti Dievą, nes gerumas yra sąlygose, o Dievas yra ta pati dvasia, tik be sąlygų. Galime įsivaizduoti, kad sąlygų nėra. Negalime įsivaizduoti kas yra be sąlygų. Tačiau galime bandyti įsivaizduoti jojo santykius su visakuo.
  • Gyvenimas išsako Dievo gerumą, kad Dievas pilnai išeina už savęs į save pas mus, būtent asmenimis. O amžinas gyvenimas išsako, kad Dievas nebūtinai geras, taip kad Dievas nepilnai išeina už savęs į save, ir būtent požiūrį tenka meile išplėsti į bendrystę, pas Dievą už mūsų. Tad Dievas asmenimis išeina už savęs į save pas Mus. O Mes meile išeiname už savęs iš savęs pas Dievą, atsisakome savo požiūrių vardan bendrystės. Taip Mes įgauname reikšmę. Požiūris yra mūsų savastis - mūsų nebuvimas - ir atsisakydami savasties atrandame save. Panašiai, išgyvenimais atsisakome senosios savasties, atveriame savo tikrąją dvasią, ją išreiškiame nauja savastimi. Visos apytakos išreiškia tokį savasties plėtojimą.
  • Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti, tačiau juos galime suvokti ištyrę savo vaizduotę. Mūsų vaizduotė šį turinį išsako keturiomis pakopomis, kurias galime įsivaizduoti: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumais. Tačiau negalime įsivaizduoti to kas persmelkia visus šituos lygmenis. Negalime vaizduote vienu žvilgsniu aprėpti Dievą - dvasią, kartu su jo sandara - viskuo, jo atvaizdais - savarankišku, užtikrintu, ramu, mylinčiu, ir jo vieningumu - meile. Negalime vienu žvilgsniu aprėpti Dievą, kaip tokį, esantį, ir kartu savo meile nesantį. Užtat galime įsivaizduoti kryptį, kaip Dievas išeina už savęs į save, kaip jisai žengia į gyvenimą. Ir taip pat galime įsivaizduoti kryptį, kaip žmogus išeina už savęs iš savęs, kaip jisai atsiplėšia nuo šio gyvenimo, tad gyvena Dievu ir amžinu gyvenimu. Svarbiausia, galime rinktis tarp šitų krypčių ir tarp lygmenų. Mes tuo pasirinkimu gyvename, tai mūsų gerumas, mūsų vieningumas, tad jo negalime tiesiogiai įsivaizduoti, tačiau mums ir nereikia, juk mes jį išgyvename, užtat galime įsivaizduoti paskirus pasirinkimus, tad ne visumoje, o dalinai.

Dievo ir žmogaus santykis

Dievas ir žmogus

  • Dievas tampa žmogaus Dievu.
  • Yra Dievo kampas (iš kurio kyla nenurodyto asmens požiūrių grandinė) ir žmogaus kampas (iš kurio kyla žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė), taipogi yra Dievo prasmė (kuria Dievas išeina už savęs į save ketverybės lygmenimis) ir žmogaus prasmė (kuria žmogus išeina už savęs iš savęs keverybės porų lygmenimis).
  • Išgyvenant sąlygas, žmogus nutuokia Dievą už sąlygų.
  • Žmogaus būsenos Dievas - jojo Dievas - jo išgyvenamo padalinimo visumos Dievas - skiriasi nuo visų padalinimų visumos (aštuonerybės) Dievo, nuo pirmapradžio nulybės Dievo. Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus renkasi ne savo Dievą, ne savasties Dievą, ne Dievo valią, o pirmapradį Dievą - Dievo laisvę. Juk žmogus negali išgyventi nulybės savo požiūriu.
  • Dievas yra vienumas vienumo būklėje, mes esame vienumas nevienumo būklėje, Kito būklėje. Aš ir Tu esame žmonės, esame tarpiniai išeities taškai iškylantys nevienumo būklėje. Būtent mes tiriame ir siejame vienumo ir nevienumo būkles, renkamės tarp vienumo ir nevienumo, renkamės tarp vienumo lygmenų.
  • Kaip bendraujame su Dievu
    • Susikalbėjimu bendraujama su Neįsivaizduojamuoju. Gerasis vaikas nežino kaip jo tėvai jį ras bet žino kur eiti, kad jie rastų.
    • Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-ŽDŽD-ŽDŽ-ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

Mes išsipildome bendra svajone

Tikslas - bendra svajonė Neįsivaizduojamojo pagrindu

  • Tikslas yra siekti bendros vaizduotės, bendros svajonės, neįsivaizduojamojo pagrindu, suprantant jį kaip mylintį, visko trokštantį.
  • Kodėl yra kodėl? Grąžinti pas Dievą.
  • Mes pratę sieti Kodėl su su pradžia, su priežastimi, arba su pabaiga, su pasekme, su tuo kas už mūsų. Tačiau Dievui Kodėl yra viduryje, nes už jo yra vidurys, kuris išsiplečia. Atsakymai - Ar, Koks, Kaip, Kodėl - iškyla su asmenimis, su jų tyrimais. Tad Dievui Kodėl iškyla Kitu.
  • Bendras troškimas - teleologija - atsiranda su darna. Teleologijos nėra ištakose (Dievas nebūtinas) bet ji išsivysto, įsitvirtina, plėtojasi (Dievas būtinas). Teleologija yra ženklas tos darnos, kad yra bendras troškimas.

Neapibrėžtumo galimybė santvarkoje

Įsisavinimas

  • Kaip tiki taip yra. Ir bendrai su tikėjimu, rūpėjimu, paklusimu, eina kalba apie neapibrėžtumą.

Mes

  • Nežinojimu bendraujame neapibrėžtumo pagrindu.
  • Neapibrėžtumo pagrindu bendraujame kaip mes su savimi, vieni su kitais, su visais.
  • Neapibrėžtumo vienybė esame Mes.
  • 4 vienumo sampratos ir 6 vienumo pagrindai grindžia bendrą svajonę
  • 4 asmenys ir 6 pokalbiai

Asmenys bręsta įsitraukdami į Mus

Aš ir Tu

  • Aš ir Tu esame Dievo ir Kito santykių raiška.
  • Vidiniais požiūriais - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - atsisakome savęs, esame sąmoningi - užtat galime dalyvauti darnoje, esame tuomet kuomet esame būtini.
  • Dievas už mūsų, Dievas mumyse - o mes viduryje esame Dievas savo bendryste, dalyvaudami Dievo Dvasioje.

Asmenys susirikiuoja viduj

  • Jis įsimena ne savo pareigas, o tai kas jam asmeniškai rūpi. Jam reikšminga tai, ką jisai tiki, ir ne tai, kas reikalauja ištikimybės. Jam prasminga susilaikyti ir paklusti, vietoj kad laikytis išorinio teisingumo.
  • Galiu nusiteikti, kad ne šiaip sau atrodau, o tikrai esu. Tikrų tikriausia yra mano valia. Ją galiu ženklais išreikšti vis tobuliau. Savo širdies lūkesčiais atkartoju savo valią. Jais nusistatau. Protu taikau savo nuostatas, jas kaitalioju pagal aplinkybes, jas vykdau. Paskui permąstau kaip sutampa taikymai ir lūkesčiai, ir taip vis naujai savo viduje nusistatau, vykdau, permąstau.
  • Valia išpuoselėju širdį ir protą. Valdau savo nusiteikimą, tad esu laisvas rinktis, kas man rūpi, ką tikiu, kam paklūstu. Atsakau už savo žodžius. Man rūpi tai, kas įsimintina, tikiu tuo, kas reikšminga, paklūstu vardan to, kas prasminga. Įsimintinais proto, reikšmingais širdies, prasmingais valios žodžiais puoselėju savastį, valdau kūną kuriuo sudalyvauju pasaulyje.

Asmenys susirikiuoja tarpusavyje

  • Įsivaizduojančiam žmogui Dievas yra Neįsivaizduojamasis. Žmogui belieka suprasti, kad būtent jisai gyvena sąlygose, o Dievas yra besąlygiškas. Save ir Dievą tokiu pagrindu atskirdamas, jisai susikalba, kad jisai neįsivaizduos Neįsivaizduojamojo, betgi gali būti, kad Besąlygiškasis įsitrauks į jo sąlygas, ir jie veiks kartu kaip Mes. Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas. Tai vaizduotei nepriimtina, tačiau tai žmogų išlaisvina, nes jisai suvokimu atskiria tai, ką vaizduotė be pagrindo vienija.

Mus grindžia dėsningumas

  • Meilė mumyse yra įgimta. Tad Dievo būtinumi svarbu ar mes galime išplėsti meilės sąvoką mylėdami įsakymu. O mes savo ruožtu tuo pačiu nelinkę paklusti. Visgi rūpėjimu, tikėjimu einame link paklusimo. Ir mylėdami netobulą remiamės Dievu ir išreiškiame jo būtinumą.

Neįsivaizduojamumas - Asmenys

  • Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę.
  • Asmenys išsako kaip galimybėms atrodo 4 raiškos lygmenys.
  • Vienijimas kaip pagrindas.
  • Kitas yra tarpe tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų, tarp sąmonės ir pasąmonės, kaip kad gyvybė (gyvybės mokslo žinojimo rūmuose), tai yra, amžinas gyvenimas.
  • Dievas (yra) reiškiasi, vadinas, jisai yra kam nors Dievas (Koks). Jisai atlieka Dievo vaidmenį (kaip). Atsiveria kodėl.
  • Brandos galimybė - Dievo turėjimas - kitoje apimtyje, kitame pasaulyje, išplėstiniame santykyje.
  • Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.
  • Kodėl Kitas yra - šito klausimo pagrindu toliau kyla klausimai Kaip Tu esi (jį pakalbinti), Koks Aš esu, Ar Dievas yra.
  • Kitas neįsivaizduojamas nes nėra jokių ribų, sąlygų.
  • Žinojimas atstoja troškimą. Asmenyje slypi žinojimas dėl kurio jiems nereikia išeiti už savęs, nereikia trokšti. Dievas žino viską užtat trokšta nieko, jisai savarankiškas. Dievo žinojimas visko prilygsta visko nežinojimui.

Pirmyn ir atgal

Pirmyn ir atgal

  • Išėjimas už savęs dviem kryptim, į save ir iš savęs.
  • Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
  • Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal. Kuria puse ir kuria prasme tai yra trejybės ratas? Mano supratimu, trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
  • Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

Sandarų eiga

  • Gyvenimo lygtis (4x4) ir apytaka (4x6) kartu sudejus yra 4 x (4+6). Tad gyvenimo lygtis ketveriopai išsako 4 teigiamus įsakymus, o apytaka ketveriopai išsako 6 neigiamus įsakymus.

Trejybės ratas, padalinimų ratas

  • Trejybės ratu paskira galimybė išgyvena aštuonerybės ratą nes jinai išgyvena tiktai Kito plėtojimą, tad neišgyvena Dievo pasitraukimo.
  • Trejybės ratas yra neapibrėžtumo sąmoningumas.

Pirmyn ir atgal

  • Nulybė: Neapibrėžtumas
  • Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
  • Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
  • Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
  • Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
  • Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą

Tiesos apimtis

  • Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.

Tikslas

  • Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
  • Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
  • Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Eiga

  • Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
  • Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
  • Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
  • Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

Iš Neįsivaizduojamumo į Neapibrėžtumą

Iš Kito į Dievą

  • Raktas pereinant iš Kito į Dievą: Dievas nebūtinai geras. Mano gyvenimo lygtis.
  • Iš Kito (tarpe, neįsivaizduojamumo) kyla Tu (sąsajoje, įsivaizduojamume).




Užrašai


2019.12.14 A: Į ką viskas susiveda?

D: Amžina branda viskas išlieka ir susiveda tobulėjimu, kuriuo pasąmonės žinojimas išreiškia sąmonės nežinojimą, taip kad yra atsakymas klausimui. O meilė palaiko tą tobulėjimą, taip kad viskas yra viena. Tuo vienumu viskas susiveda. Tad meilė yra mano esmė.


Suvestinė


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 sausio 26 d., 20:57