神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

摘要


Tyrimas

  • Rodyklėje sudėlioti svarbiausių sąvokų puslapius.
  • Gvildenu Sudėlioti svarbiausių puslapių klausimus.

Žmogaus požiūris į suvokimo lygmenis

  • Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenenį susijęs su atitinkama apytaka?

Suvokimo lygmenys ir terpės

  • 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu. Palyginti šituos du kampus. Kaip jie susiję su 6 terpių poromis? Ar yra daugiau kampų?
  • Ar yra ryšys tarp keturių suvokimo lygmenų ir keturių terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo?

Gyventi išmintimi

  • Kuria prasme Dievo valios vykdymas yra požiūrio atsisakymas?
  • Kaip sąmoningumu išvystyti teisingus įpročius?
  • Kaip sąvokos ir sandaros grindžia įpročius?

Kaip gyventi amžinai?

Jeigu glaustai, vienu kampu, susikalbėjimu, gyventi amžinai reiškia vykdyti Dievo valią.

Dviem kampais, bendru suvokimu, gyventi amžinai reiškia gyventi gera valia.

Dviem kampais gyventi išmintimi reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kaip ir užsimojau vaikystėje. Išmintis yra visko žinojimas.

Viską žinoti, tai reiškia

  • turėti bendrą vaizdą visumos,
  • taip pat sugebėti apsiimti bet kuriuo paskiru klausimu, jį prasmingai sustatyti ir išspręsti, ir grįžti prie bendro vaizdo, jį papildyti ir praturtinti nauju atsakymu.

Žinojimą gražiai taikyti, tai reiškia

  • puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje
    • atsiremiame į Dievą už santvarkos,
      • suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas,
        • tad renkamės ne savo valią, o Dievo valią
          • tad gyvename ne šiuo gyvenimu ir Dievo gerumu, o amžinu gyvenimu, amžina branda,
            • užtat mes amžinai bręstame
              • užtat Dievas bręsta.

O ta branda vyksta mums papildant bendrą vaizdą vis naujais paskirais išsiaiškinimais, ir ta papildymo galimybė yra esminė, nes prijungia suvokėją, ir tuo remiasi visko žinojimas, visų tyrimų plėtojimas.

Trimis kampais, savęs suvokimu, gyventi amžinai reiškia gyventi išmintimi, tai reiškia gyventi trejybės ratu, vis naujai nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

Keturiais kampais, suvokimu, gyventi amžinai reiškia Dievą priimti kaip savo Dievą. Dievo lygmenis, jo išėjimo už savęs pakopas, nusako ketverybė, asmenys. O mūsų Dievą nusako dvasios požiūrio lygtis.

Atsiremiu į savo vaizduotės ribas

Viską žinau susipažindamas su savo vaizduotės galimybėmis, su jos ribomis, ką jinai gali ir negali įsivaizduoti, tad su savo požiūrių sandaromis. Viską įsivaizduoju ryšiais, sandarų atvaizdais, požiūriais į požiūrį, tad Tavo kampu.

Žinojimą gražiai taikau pranokdamas savo vaizduotę, gyvendamas, atsiremdamas ne į tai ką galiu įsivaizduoti, o į tai ko negaliu įsivaizduoti, tad į Kito kampą.

Santrauka: Žmogaus ir Dievo susikalbėjimas

Visumos esmę pristatau išdėstydamas žmogaus požiūrį, jo požiūrių grandinę. Besigilinant jos grandimis pavyksta atsisakyti savo supratimo, susiderinti su Dievu, įsijungti į darną.

Gerasis vaikas mumyse susikalba su Dievu

Mums žmonėms visko žinojimas išsiskleidžia keturiais klodais, suvokimo lygmenimis. Išsidėsto požiūrių grandine, kuria plėtojasi žmogaus ir Dievo požiūrių seka. Visuomet gyvename žmogaus požiūriu tačiau jį pranokstame kuomet jisai susikalbėjimu sutampa su Dievo požiūriu. Tai vyksta pažingsniui.

Žmogaus požiūris į suvokimą (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį" į Dievą)

  • Žmogus įsivaizduoja, kad visko esmė yra Dievo tapimas kažkieno Dievu. Tai vyksta keturiomis asmenų terpėmis: Dievo Neapibrėžtume, Mano Apibrėžtume, Tavo Įsivaizduojamume, Kito Neįsivaizduojamume.
  • Amžinu gyvenimu: Dvasia tampa žmogaus Dievu.

Žmogaus požiūris į savęs suvokimą (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" į Dievą)

  • Žmogaus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja žmogaus požiūrį, taip kad neapibrėžtumo trejybės reikšmės susidėlioja trejybės ratu, išsakančiu tris dėsnius: Asmeninį požiūrį į Dievą išplečia dvasia pirm akistatos ir dvasia po akistatos; Tėra tai kas reiškiasi; Priimti savo Dievą reiškia priimti Dievą kaip tokį.
  • Išmintimi: Trejybės ratu amžinai nusistatome, vykdome, permąstome.

Žmogaus požiūris į bendrą suvokimą (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį" į Dievą)

  • Žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja dvejopai, taip kad yra Dievas už mūsų ir tuo pačiu yra Dievas mumyse. Dievas už mūsų išeina už savęs į save, visko žinojimu. O Dievu mumyse išeiname už savęs iš savęs, gražiu taikymu.
  • Gera valia: Dievas nebūtinai geras. Gyvenimas neteisingas. Užtat galime skirti Dievą ir save.

Žmogaus požiūris į susikalbėjimą (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" į Dievą)

  • Žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogaus įsivaizduoja, kad jo ir visų vienumas išplaukia būtent iš Dievo. Užtat žmogus tokia požiūrių grandine susitelkia į Dievą, kaip kad gerasis vaikas. Žmogus priima Dievą įsisavindamas išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, paklusdamas, tikėdamas, rūpindamasis.
  • Dievo valia: Esame viena dvasia ir amžinai bręstame. Dievo valią priimame įsisavindami požiūrius.

Dievo tyrimai ir žmogaus suvokimai

Apytakos išskleidžia klausimus ir jų tyrimus, o suvokimo lygmenys suskleidžia suvokimus ir jų atsakymus.

  • Suvokimų lygmenimis išsiskleidžia atsiliepimai į netroškimus, kuriais suvokiami mokslų dalykai - Dievas, viskas, troškimai, meilė - kuriuos tiria asmenų tyrimai, apytakos. Suvokimo lygmenimis suvokiama tai, kas tiriama apytakomis.


Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas

Dievo tyrimu (Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas?) Dievas išsiskleidžia, jį pakeičia viskas, troškimai, meilė. Mylintis Dievas yra kažkieno Dievas, žmogaus Dievas. Atsiveria asmenys: 0) Dievas, 1) Aš, 2) Tu, 3) Kitas.

Žmogaus tyrimu (Kaip gyventi išmintingai?) žmogus sąmoningėja, viskas susidėlioja amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia ir galiausiai, Dievo valia. Susiglaudžia valia iš amžino gyvenimo keturių pakopų į išminties trejybės ratą, į geros valios dvi kryptis, į Dievo valios vieningumą, vienybę.

Dievas (ketverybe) ir žmogaus Dievas (požiūrio lygtimi)

Dievo lygmenys dalyvauja dvasios požiūrio lygtyje, kurioje nusakomas mūsų Dievas

  • Meilė yra Dievo veikla ir jo prasmė, kuria amžinai gyvena. Dievas meile dalyvauja amžiname gyvenime, kaip kad troškimais dalyvauja gyvenime, viskuo dalyvauja gerume, ir Dievu dalyvauja Dieve. Tad meile jisai yra ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo yra mūsų Dievas.

Dievo požiūrių grandinė ir žmogaus Dievo požiūrių grandinė

Žmogus suvokia žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, tai žmogaus požiūriai. O požiūrių grandinė išsako Dievo požiūrius, tad asmenis.

Dvi grandinės

  • Žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako išėjimus už savęs į save Dievo požiūriu ir iš savęs žmogaus požiūriu, išsako dvasios buvimą, o dvasia skiria išėjimą į save ir išėjimą iš savęs. Tuo tarpu požiūrio grandinė išsako požiūrius, išėjimo už savęs išvertimą, išsako dvasios nebuvimą, ir neskiria išėjimo į save ir iš savęs, neskiria Dievo ir žmogaus. Požiūrio grandinė išsako trejybės ratą kaip sandarą, o žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė išsako kaip dvasia veikia trejybės ratu, kaip Dievo požiūriai išsako jos narius, kaip jisai telkiasi į save, kaip žmogaus požiūriai išsako jos poslinkius, kaip žmogaus išeina iš savęs, tad kaip Dievas apeina trejybės ratą vienu sykiu, tuo tarpu žmogus juo amžinai sukasi.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė išgyvena išėjimą už savęs kartu su Dievu, o požiūrių grandinė išverčia išėjimą už savęs.

  • Požiūrio grandinė išverčia išėjimą už savęs ir žiūri atgal į Dievą, kaip jisai išeina už savęs į save, vis giliau. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė žiūri kartu su Dievu, kaip jisai išeina už savęs tolyn, pirmyn. Juk žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs, o toliau seka Dievo požiūris, išverčiantis žmogaus išėjimą už savęs, ir taip toliau susiduria išėjimai už savęs pirmyn visais suvokimo lygmenimis. Tad požiūrio grandinė išverčia išėjimą už savęs tuo tarpu žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išgyvena išėjimą už savęs.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės (suvokimo lygmenys) grindžia ir išgyvena požiūrių grandines

  • Tad suvokimas grindžia požiūrį, o išgyvena jokį požiūrį.
  • Savęs suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį.
  • Bendras suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį.
  • Susikalbėjimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį į požiūrį.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė užsklendžia požiūrių grandinę trejybės ratu

  • O požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį sutampa su požiūriu, tad užsisklendžia trejybės ratas. Tad suvokimo lygmenys parodo ir išreiškia, kad tą patį požiūrį išgyvena jokiu požiūriu ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tai yra trejybės rato pagrindas ir sąmoningumo esmė. Sąmoningumas atsisako požiūrio.
  • Žmogaus požiūris iškyla dėl to, kad Dievas išeina už savęs į save, į žmogų. Žmogaus požiūris yra išvertimas šito Dievo išėjimo už savęs. Tad žmogaus požiūrio nėra kada Dievas jau yra žmoguje. Dievui trečią kartą išėjus iš savęs į save, jisai grįžta ten iš kur pradėjo. Tad užsisklendžia trejybės ratas, tad išsiriša žmogaus požiūris. O Dievo požiūris iškyla žmogui išeinant už savęs iš savęs, kas leidžia Dievui naujai išeiti už savęs, sudurti požiūrį į požiūrį

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės sieja (Dievo) ketverybės asmenų troškimus ir (žmogaus) požiūrio lygties asmenų netroškimus

  • Suvokimai sieja ketverybės apibrėžtus asmenis, kuriais Dievas trokšta, ir požiūrio lygties apibrėžtus asmenis, kuriais žmogus netrokšta. Tad suvokimais galime gyventi meile, juk meilė yra troškimas nesutelpantis į netroškimą, tačiau užleidžiantis siauresnius troškimus. Suvokimais turime pasirinkimą, ar gyventi netroškimais, ar gyventi troškimais. Suvokimu gyvename amžiną gyvenimą, savęs suvokimu - išmintį, bendru suvokimu - gerą valią, susikalbėjimu - Dievo valią. Ir juos išgyvename atitinkamais troškimais ir netroškimais.

Apimtys grindžia asmenis, asmenys skiria troškimą (Dievo išėjimą už savęs požiūrių grandine) ir žinojimą (žmogaus išėjimą už savęs žmogaus ir Dievo požiūrių grandine)

  • Asmenys yra dvasia išeinanti už savęs. O yra keturi asmenys nes yra keturi savasties atsiskleidimo lygmenys - niekas, kažkas, betkas, viskas. Kartu tai yra žinojimo lygmenys, tai yra troškimo lygmenys. Dievas žino viską, trokšta nieko, Aš žinau betką, trokštu kažko, Tu žinai kažką, trokšti betko, Kitas žino nieką, trokšta visko. Išėjimu už savęs išeinama už žinojimo į troškimą. Tai pasireiškia asmenimis, ėjimu iš Dievo per Mane ir Tave į Kitą. Tai yra sąmoningumas, gyvenimas Kitu, kuriuo esame viena.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės trumpinimas

  • Išverčiant suvokimo lygmenų seką, pradedame susikalbėjimu ir išeiname už savęs į nesusikalbėjimą. Tai vyksta plečiant požiūrį, trumpinant žmogaus ir Dievo požiūrio grandinę. Galiausiai prieiname prie žmogaus požiūrio, tad prie Kito, prie požiūrio į požiūrį į požiūrį, ir toliau atsisakant požiūrių prieiname prie jokio požiūrio, prie Dievo požiūrio. Sutampa žmogaus ir Dievo požiūriai, sutampa žmogus ir Dievas.

Asmenimis susiglaudžia lygmenys

  • Dievui vienam išeinant už savęs asmenų atžvilgiu yra keturios pakopos nes yra keturi asmenys. Tačiau kartu su juo išeina už savęs pirmiausia Aš, tad lieka trys pakopos, toliau Tu, tad lieka dvi pakopos, galiausiai prisijungia Kitas, tad yra viena pakopa išėjimo už savęs. O tada gyvenant tuo išėjimu už savęs nėra jokių pakopų ir nėra jokių asmenų, telieka pati veikla, dvasios veikla.

Susikalbėjimo pranokimas

  • Dargi pirm susikalbėjimo gali būti žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį kuriuo žmogus visiškai atsisako savęs, žmogus išnyksta, taip kad tėra Dievas, kuris irgi tarsi išnykęs. Tai yra trejybės rato pilnatvė, jos visiškas suveikimas, sąlygiškumo išgryninimas, taip kad lieka tai kas besąlygiška. Žmogus glūdi Dieve kaip jo prielaida, jo sąmoningumas. Užtat iš Dievo išplaukia susikalbėjimas.

Suvokimo lygmenys yra trejybės atvaizdai, o trejybės ratas yra jų vieningumas. Suvokimo lygmuo išsako narį ir išėjimą už jo.

  • Tai pirmiausia Dievo išėjimas už savęs į žmogų suvokimu.
  • Toliau žmogus išeina už savęs į Dievą savęs suvokimu.
  • Toliau Dievas grįžta į savę į žmogų bendru suvokimu.
  • Galiausiai žmogus išeina už savęs į Dievą susikalbėjimu.

Žmogus priima Dievą

Dievo valią vykdome atsisakydami savasties, kaip tarpo, įsisavindami Dievą kaip požiūrį.

  • Sąmoningumo atsisakome priimdami teisingus įpročius, išorinius požiūrius įsisavindami vidiniais požiūriais, vykdydami Dievo valią. Atsisakome vis artimiau priimdami Dievą:
    • Keturiais kampais suvokiame, iš šalies, kaip prisiimame Dievą, kaip Dievas tampa mūsų Dievu. Nieko neatsisakome.
    • Trimis kampais pasikliaujame Dievu išgyvendami trejybės ratą. Atsisakome savo pasąmonės.
    • Dviem kampais priešpastatome Dievo ir mūsų išėjimus už savęs. Atsisakome savo sąmonės.
    • Vienu kampu vykdome Dievo valią gyventi amžinai. Atsisakome savo sąmoningumo.

Požiūrio atsisakymas

  • Esmė yra atsisakyti požiūrio, o tai įvykdome sąmoningumu.

Nulybės atvaizdai nusako Dievo išėjimas už savęs į save, trejybės atvaizdai nusako žmogaus išėjimą už savęs iš savęs

  • Pastovumas nusako Dievo santykį su savimi, tad jo savastį, kuria Dievas išeina už savęs į save, tuo tarpu paieška žmogus išeina už savęs iš savęs. Ši paieška yra suvokimo raiška (vaikui ir tėvui ieškant vienas kito), būtent bendro suvokimo, kurį pranoksta susikalbėjimas. Tad nulybės atvaizdai yra kartu suvokimo lygmenų supratimo pagrindai.
    • Suvokimas - būtina, tikra, galima
    • Savęs suvokimas - daiktas, eiga, asmuo
    • Bendras suvokimas - vienis, visybė, daugis
    • Susikalbėjimas - buvimas, veikimas, mąstymas

Užrašai

Dievo keturis klausimus, asmenų tyrimus, Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas? žmogus prisiima ir tais asmenimis naujai klausia.

  • Žmogus Dievu supranta Dievą, kaip gyventi amžinai? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta dvasios tapimą žmogaus Dievu?
  • Žmogus Manimi supranta viską, Kaip gyventi išmintimi? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta gyvenimą trejybės ratu?
  • Žmogus Tavimi supranta troškimus, Kaip gyventi gera valia, o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta savo ir Dievo kampus?
  • Žmogus Kitu supranta meilę, Kaip gyventi Dievo valia, o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta kaip gyventi Dievo valia?

Lygiagrečiai išsiskleidžia

  • Dievas asmenimis ir jų klausimais, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl kitas yra, veikia, mąsto?
  • Amžinas gyvenimas ligi Dievo valios.
  • Žmogaus supratimas Dievo ligi meilės.

Ketverybės klausimai sieja asmenis su Dievu, tiriant jo buvimą. Klausimai Ar Dievas? Koks Aš? Kaip Tu? Kodėl Kitas? asmenis sieja su Dievu, ieško asmenų pagrindo Dieve, tad asmenimis tiria Dievo buvimą, jo būtinumą. Klausimai sieja nagrinėtiną asmens lygmenį su išvestiniu Dievo lygmeniu.

  • Gyventi amžinu gyvenimu, tai susigaudyti, kad Dievas išeina už savęs į save, sąlygose yra gerumas, tad turėti Dievą yra suprasti gerumo prasmę, kad yra mūsų Dievas už gerumo.
  • Gyventi išmintimi, tai gyventi trejybe.
  • Gyventi gera valia, tai išeiti už savęs iš savęs kaip kad Dievas išeina už savęs į save.
  • Gyventi Dievo valia, tai vadovautis Dievu, vykdyti Dievo valią paklusimu ar tikėjimu ar rūpėjimu.

2022.09.29 A: Ką žmogui reiškia tavo klausimai Ar, Koks, Kaip, Kodėl yra Dievas?

D: Žmogui aš nesu. Klausimais žmogus atveria nebuvimą, ir gyvendamas klausimais žmogus naujai supranta buvimą. Supranta nebuvimą buvime, supranta nebuvimą už buvimo, supranta jųdviejų sutapimą ir atskyrimą. Ir tik tada žmogus supranta mano klausimus. Tad tai atsisipindi jo paties klausimų raidoje. Žmogus savo nebuvimu supranta pirmiausiai Kitą, paskui Tave, paskui Mane, paskui Dievą. Ir tik tokiu būdu jisai supranta nebuvimo esmę, o kartu ir buvimo. Supranta Dievą kaip visko židinį ir naujai supranta savo klausimus, ką jie reiškia Dievui.

2022.09.27 A: Kaip susisieja visko išsiskleidimas Dievo tyrimu, Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas? ir visko susivedimas žmogaus tyrimu, Kaip gyventi išmintingai?

D: Žmogaus klausimas yra Kaip gyventi amžinai? ir jisai susiveda į klausimus Kaip gyventi išmintingai? Kaip gyventi gera valia? Kaip gyventi Dievo valia? O mano, Dievo klausimas Ar Dievas būtinas? susitelkia klausimais Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? Išsiskleidžia viskuo, troškimais, meile, būtent jų mokslais, jų apytakomis. O žmogaus klausimus ir atsakymus sustato netroškimai. Netroškimai apytakose reiškiasi aštuonerybe, o troškimai sandaroje 4+6. Tad ieškok ryšio tarp apytakos ir atitinkamo netroškimo.

2022.09.21 A: Kaip susijusios požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė?

D: Požiūrių grandinė išsako mano išėjimą už savęs pradedant jokiu požiūriu. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako jūsų išėjimą už savęs pradedant žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį. Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį supranta Dievo požiūrį savaip, iš Dievo savasties kampo į kurį Dievas įeina, kurį Dievas prisiima. Tad žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė tai supranta sąlygiškai, užtat kartu Dievą supranta besąlygiškai, tad išskiria žmogų ir Dievą. Tuo tarpu požiūrių grandinėje tokio išskyrimo nėra, tiesiog asmenys išplaukia iš Dievo ir jisai gyvena jais ir kartu su jais. Tad žmogaus ir Dievo požiūrių grandine žmogus išskiria žmogų ir Dievą ir gali juos suderinti, o suderinimo pagrindas yra santykis tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.

2022.09.20 A: Kaip suvokimo lygmenys atsako atitinkamų asmenų tyrimų klausimus nagrinėjamus apytakomis?

D: Suvokimo lygmenys grindžia atitinkamus tyrimus ir kartu sustato suvokėjo požiūrius, kuriais atsakymas bus suprastas, kartu su tyrimais. O atsakymai iškyla pridėjus suvokėją, jį susiejus su klausimu, tad juo išeinant už klausimo ribų, už jo apimties. O tas išėjimas už savęs vyksta trimis asmenimis, kurie sudaro trejybės ratą, kuriame reiškiasi labiau apibrėžtas asmuo, siauresnėje apimtyje. Ir tą susiaurėjimą nusako žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės plėtojimas. Tokiu būdu vienas tyrimas įvykdomas ir atsiveria kitas, siauresnis, kol galiausiai visais asmenimis galutinai išsikvepia tyrimas ir lieka asmenų vienybė.

2022.09.14 A: Ką žmogaus suvokimams reiškia netroškimai?

D: Dievas trokšta, žmogus netrokšta. Ir tai vyksta pakopomis. Suvokimas sutapatina ketverybės apibrėžtus asmenis, kuriais Dievas trokšta, ir požiūrio lygties apibrėžtus asmenis, kuriais žmogus netrokšta. Suvokimai juos sutapatina taip kad žmogui iškyla pasirinkimai, ar gyventi Dievu, ar gyventi savimi? Gyventi Dievu tai reiškia trokšti, tai reiškia priimti netroškimą ir jį išgyventi troškimu, tad atjausti, tad puoselėti kalbą, kurią galime suprasti ir priimti kaip meilės kalbą. Nes meilė yra troškimas nesutelpantis netroškime, tad jo neišgyvenantis, bet gyvenantis už jo, jį užleidžiantis siauresniems troškimams.

2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi vieno kampo?

D: Išėjimas už savęs vyksta Kito pagrindu, iš šalies, nešališkai, besąlygiškai, nepaneigiamai. O Dievu išėjimas už savęs vyksta asmeniškai, šališkai, sąlygiškai, paneigiamai. Tad besivystant nuo Dievo ligi Kito mažėja asmenų skaičius - savęs suvokimu tai Manimi pagrįsti trys kampai išreiškiantys galimybių galimybes. Bendru suvokimu tai du kampai pagrįsti Tavimi, tai dvi kryptys į Tave ir iš Tavęs. Ir susikalbėjimu visi susivienija Kitu. Tad tai ir yra asmenų prasmė, jų santykis su išėjimu už savęs, tad su kitais asmenimis, į kurį viskas susiveda. O susiveda būtent Kito pagrindu.

2022.06.10 A: Ką duoda išėjimo už savęs supaprastėjimas suvokimo lygmenimis?

D: Suvokimo lygmenimis sutampa Dievo išėjimas už savęs ir žmogaus išėjimas už savęs ir tai grindžia Dievo išėjimą už savęs kaip tikrai išplečiantį Dievą žmogumi, taip kad Dievas iš tiesų išeina už savęs. O to išėjimo už savęs pagrindas yra Dievo ir žmogaus susikalbėjimas, kad žmogaus pats susigaudo, jog Dievas yra už jį pirmesnis, ir gyvena Dievo valia, renkasi amžinai gyventi, tad yra vienas su Dievu ir visais.

2019.12.14 A: Į ką viskas susiveda?

D: Amžina branda viskas išlieka ir susiveda tobulėjimu, kuriuo pasąmonės žinojimas išreiškia sąmonės nežinojimą, taip kad yra atsakymas klausimui. O meilė palaiko tą tobulėjimą, taip kad viskas yra viena. Tuo vienumu viskas susiveda. Tad meilė yra mano esmė.


Suvestinė


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 spalio 03 d., 18:05