神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Netroškimai, Valia

Kaip troškimai išreiškia esminį Dievo polinkį palaikyti visų galimybių atsiskleidimą?


希望


Ryšiai su troškimu

  • Kaip troškimai susiję su valia?
  • Kaip troškimas apimties susijęs su apimties žinojimu ar nežinojimu?
  • Ar troškimo apimtis papildo žinojimo-nežinojimo apimtį?
  • Nulybės atvaizdus susieti su Dievo savybėm, tad su troškimais.
  • Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?

Kas yra troškimai

  • Troškimai išreiškia Dievo postūmį išeiti už savęs į tam tikrą apimtį. Šių postūmių vieningumas yra meilė.
  • Troškimai išsako pakopas reikalingas Dievo išsijudinimui, jo postūmiui - jisai savarankiškas, susitelkia - užtikrintas, lygsvaroje (vidus ir išorė prilygsta ribos dėka) - ramus, ir asimetriškai peržengiantis ribą - meile.
  • Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
  • Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs.
  • Troškimai apsiriboja apimtimi.
  • Trokšti tai reiškia drąsiai rinktis kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti.
  • Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.
  • Troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.
  • Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.
  • Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais.
  • Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
  • Troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
  • Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.

Dievo savybės

  • Trokšta nieko - savarankiškas
  • Trokšta kažko - užtikrintas
  • Trokšta betko - ramus
  • Trokšta visko - mylintis

Atjautoms svarbu įžvelgti Dievo trejybę:

  • Dievas Tėvas - suvokiantis - savarankiškas
  • Dievas Sūnus - susivokiantis - užtikrintas
  • Dievas Dvasia - suvokta - rami

Nepriklausomybės, laisvės pagrindai:

  • gerumas - ramybė
  • grožis - užtikrintumas
  • teisingumas - savarankiškumas

Troškimai išverčia požiūrio lygtį

  • Troškimai išsako esmę: savarankiškas tobulumas (gerumo esmė)-užtikrinta valia (gyvenimo esmė)-rami Dievo valia (amžino gyvenimo esmė)-mylinti meilė (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę), tad troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Jinai išverčia požiūrio lygtį.
  • Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
  • Troškimai išsako asmenų savybes. Dievas savarankiškas, Aš užtikrintas, Tu ramus, Kitas mylintis.
  • Troškimas nieko - troškimas ar, troškimas kažko - troškimas kokio, troškimas betko - troškimas kaip, troškimas visko - troškimas kodėl.

Keturi troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus, tad keturis dvejybės atvaizdus:

  • Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
  • Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
  • Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
  • Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.

Dievo troškimai palaiko papildinį, aplinką, papildančią apimtį.

Dievo įsivaizdavimą troškimais

  • Visos sandaros išplaukia iš būdų kaip įsivaizduojame Dievą. Dievą suvokiame sandara kaip viską, betką, kažką, nieką. Tuo pačiu Dievo sandara yra viskas. Tad vaizduote siejame dvi sandaras. Tokiu būdu įsivaizduojame ko viskas trokšta:
    • Dievas kaip viskas trokšta nieko, yra savarankiškas
    • Dievas kaip betkas trokšta kažko, yra užtikrintas
    • Dievas kaip kažkas trokšta betko, yra ramus
    • Dievas kaip niekas trokšta visko, yra mylintis.
  • We circumscribe God, and express our circumscription as an imbalance that everything wishes to address. This opens up frameworks that express our situation, in that it allows for us as those who do not wish for.
  • In this way, we may also consider God, through everything, as reaching out ever further. We may think of this outreach as operations which take us from everything back to everything. Wishing allows us to consider God both as wisher and what he wishes for, so that we can be both together with God and separate from him, and thus can relate with him. We identify God as the one who wishes, and thus progressively with Everything, Anything, Something and Nothing. Respectively, we have him wish for nothing, something, anything and everything. This reflects the growth in our conception of God.

Dievas sutinka

Dievas sutinka.

  • Jis palaiko, priima visas galimybes. Užtat jisai išeina už savęs į nevalingumą.
  • Valingumas susijęs su valia ir su Dievo valia.
  • Dievo įsakymai susiję su valingumu ir nevalingumu.

Dievas sutinka leisdamas visoms galimybėms

  • tebūnie... šviesa ir t.t.
  • Elijui šnibždantis balsas
  • Amen - tebūnie

Sutikimas yra pirmapradis

  • This Is the Impulse for all impulses.
  • It can make sense prior to system because it allows for all systems and all that they might do.
  • It is open and thus inclusive and cohesive with all that might likewise be willing.

Sutinka išeiti už savęs

  • It compels itself "willingly" to go beyond itself into the nonwilling and to explore if it might arise among them.

Pilnai išsiskleidžia, išsireiškia, save taiko

  • It "applies itself fully".

The Willing is willing in its relationships and so does not distinguish itself from the Nonwilling which it fades into. The Nonwilling is nonwilling in its relationships and avoids the Willing and keeps itself distinct. It is related to the willing only conditionally. It considers their relationship as fixed and conditional and establishing the amount that the Willing has broken away from it.

What is the relationship between the willing and the nonwilling? From the point of view of the willing, they are nonwilling, which is Love. From the point of view of the nonwilling, they are willing, which is Truth. Understanding is where this issue is resolved so that Love and Truth may be Willing and thereby all may be willing. For the nonwilling does not understand, does not acknowledge that the willing reached out to it, and so there is not Unity until it does understand this asymmetry.

Dievo postūmis

Kas Dievo būde jį išjudina viską išskleisti?

  • Dievas išeina už savęs. Klausia ar Dievas būtinas? Jei būčiau, tai būčiau. O jei nebūčiau, ar vis tiek būčiau?

Yra daugybė būdų kaip Dievas išeina už savęs. Kuris iš jų pats paprasčiausias? Taip kad iš jo kyla visi kiti būdai?

  • The Unbounded goes beyond itself into the Bounded.
  • The Indefinite goes beyond itself into the Definite.
  • The Unknown goes beyond itself into the Known.
  • The Complete goes beyond itself into the Incomplete.
  • The Inconsistent goes beyond itself into the Consistent.
  • The Unconditional goes beyond itself into the Conditional.
  • The Coherent goes beyond itself into the Incoherent.

In each case, I think the former has (by definition) an impulse to go beyond itself into the latter (and not the other way around). What is beyond any system goes beyond itself into a system. That impulse is driven by the logic I described above (Am I necessarily so?) That question has one remove oneself, thus allow for a system, a condition, a context where one is not (and yet might be). Yet which of these ways are fundamental? yielding the others? And there are more ways to imagine God (such as Love or Truth) but they require even more presumptions (Love and Truth are complicated concepts that presume a lot already.) What is the simplest concept from which all others flow?

The concepts above are generally not satisfactory because they depend on a "systemic" point of view to make sense. For example, the Unbounded makes sense in terms of bounds, the Indefinite makes sense in terms of definitions, the Unconditional makes sense in terms of conditions, but all of these assume a system. What is prior to system? And how can we understand it, appeal to it on its own terms, without system?

Let us note that the argument assumes several points:

  • God is prior to all things, concepts, frameworks, logics, systems, selves.
  • God is compelled by his nature to "go beyond himself" and allow for his own nonexistence

God is thus "all inclusive" in some way that is "prior to system". He is cohesive, coherent, complete in a way that has him reach out into system and thus create it. This brings to mind the "being one with" that Jesus prays to God for as very much related to "love". It allows that he is one with us, and reaches out to us, even if we are not one with him. Yet unity, being, completeness make sense within a system, but not as such before it.

I note also that, naturally enough, the structures which I have observed all assert my position "I wish to know everything and apply that knowledge usefully". I therefore suppose that this is God's position, and in some deepest sense, the position taken by me, you and others as our default position. But why did I take such a position? It came from my desire to apply myself fully. This drive to "apply oneself fully" is like what propels God to go beyond himself. It does suggest the cohesion that allows us to cohere and intermingle with others as one. But it still assumes a system, one where we have selves and they can be fulfilled. What impulse leads us to this, prior to any system?

Dievas yra pritariantis

Dievas yra pritariantis, sutinkantis, neprieštaraujantis.

Dievo pritarimas yra visų postūmių postūmis.

  • Tai pirm santvarkos nes pritaria visoms santvarkoms ir jų galimai veiklai.
  • It is open and thus inclusive and cohesive with all that might likewise be

willing. It compels itself "willingly" to go beyond itself to allow for the unwilling and to explore if it might arise among them. It "applies itself fully".

Santvarkai išsiskleidžiant, tiesai tvirtėjant, pritarimas vis ryškiau priešpastatomas nepritarimui ir pasirinkimas tampa aiškesnis ir ryškesnis.

  • It is made evident, as system grows hard, that not all "willing" is "willing".

This is the basis of the Ten Commandments, the negative ones:

  • "murder" = willing one to will "no" without their willing
  • "adultery" = willing one to will "yes" without their willing
  • "stealing" = willing one to will "not yes" without their willing
  • "lying" = willing one to will "not no" without their willing
  • "coveting things" = willing one to will "to will" without their willing
  • "coveting people" = willing one to will "to not will" without their willing

And also, I think, the positive ones.

Dievo pritariantis, norintis, trokštantis būdas "tegul, tebūnie" iškyla įvairiausiose sandarose.

  • It accords with the observation that God's structure is "everything", that structure's representations are given by "wishes", and their unity is "love".
  • It is at the core of the primary structures, for example, as the counterquestion "What do I truly want?" or as the emotional response of peace (no expectations, wishing for anything)
  • It is embedded variously in the secondary structures as "wisdom", "good will", "God's will"
  • It suggests the awfulness of apathy

It is a Yes as Benoit writes, but of course, it is prior to yes and no, and even prior to yes. It is simply a willingness as in "Let there be..."

I will pursue this line of thinking further. One question that comes up for me now is: What distinguishes the Willing and the Unwilling? And what is the nature of that which makes the distinction?

The Willing goes beyond itself into the Unwilling. I think that they are separated by Perspective as an Observer who goes beyond themselves into a Context. I suppose here by Willing I mean ("takes others along") and by Unwilling I mean ("turns others away"). Perspective leads the Willing into the Unwilling. But what is the status of Perspective? It is:

  • Willing Perspective, as God's perspective, beyond system
  • NotUnwilling Perspective, as my perspective, not within system, manifest by the Omniscope
  • NotWilling Perspective, as your perspective, not beyond system, manifest by the Primary Structures
  • Unwilling Perspective, as other's perspective, within system, manifest by the Secondary Structures.

This suggests that the nature of perspective is to harden our options as system grows more manifest.

Sąvokų troškimas

In order to Conceive a Concept, we need to both keep it together with itself and hold it separate from itself. In this sense, we must be able to wish for it. This is to say that wishes are the basis for conception.

What describes our subjective experience? RepresentationsOfEverything

Everything wishes for Nothing, Something, Anything, Everything. These are the four scopes to which it may go beyond itself.

The wishes yield the representations of everything: Everything is self-sufficient, certain, calm, loving.

  • EverythingWishesForNothing. Everything is self-sufficient.
  • EverythingWishesForSomething. Everything is certain.
  • EverythingWishesForAnything. Everything is calm.
  • EverythingWishesForEverything. Everything is loving.

Everything goes beyond these wishes into NotWishes, which are relevant to humans.

Troškimai ir nulybės atvaizdai

How are the Wishes related to the RepresentationsOfTheNullsome, which is to say, the PropertiesOfGod? What is the connection:

  • not-encompassed - significant - loving
  • not-caused - constant - calm
  • not-mediated - direct - certain
  • not-hidden - true - self-sufficient

The relationship is given by God as a scope of access, and the impact of that on everything:

  • If God is everything (and self-sufficent), then everything with regard to him is true.
  • If God is anything (and certain), then everything with regard to him is direct.
  • If God is something (and calm), then everything with regard to him is constant.
  • If God is nothing (and loving), then everything with regard to him is significant.

Dievą suvokiame netiesiogiai

If we start out with God, then we can't conceive God directly. So we think of:

  • God as Everything
  • God as Anything
  • God as Something
  • God as Nothing

And then we consider this structurally. This makes sense to us as wishing by everything:

  • EverythingWishesForNothing
  • EverythingWishesForSomething
  • EverythingWishesForAnything
  • EverythingWishesForEverything

Consider also:

  • self-sufficient = caring for its own unity, manifested as our relationship with God
  • certain = caring for its own perspective, manifested as our relationship with others
  • calm = caring for any perspective, manifested as others
  • loving = caring for unity, manifested as God

Troškimas ir žinojimas. Nežinojimas ir netroškimas.

Troškimas ir žinojimas susikalba per Dievo nežinojimą, kuris įveikia žmogaus netroškimą. Yra nežinojimai susiję su troškimu. Tai yra visko padalinimų požiūriai susiję su pačiu Dievu, palaikantys su juo ryšį, jo esmę už jų. O atitrūkę nuo Dievo požiūriai yra praradę su juo ryšį, atitrūkę nuo esmės. Ta esmė yra žmogus, jo žinojimas. Tad žmogaus problema yra, kad jis nepažįsta savęs.

Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).

Dievo sandaros atvaizdai

For us to be able to understand the above identifications, we need to consider God himself in a structural form. God's structure is Everything, which is to say, the everything. For this God to be identified with a scope is for him to go beyond himself. In considering this God, we shift our view from what he has gone beyond to to the one who will go beyond himself. From that latter view, this going beyond is now sized up with regard to where he already is, and how much he will go beyond himself. This means that we are now dealing with the complements:

  • Everything goes beyond itself by Nothing to yield Everything
  • Everything goes beyond itself by Something to yield Anything
  • Everything goes beyond itself by Anything to yield Something
  • Everything goes beyond itself by Everything to yield Nothing

These are Wishes:

  • everything is self-sufficient = EverythingWishesForNothing
  • everything is certain = EverythingWishesForSomething
  • everything is calm = EverythingWishesForAnything
  • everything is loving = EverythingWishesForEverything

These are the backgrounds that we live amongst, the observational planes that access themselves through us as they go beyond themselves by way of us. We are their wishes for nothing, something, anything, everything.

Wishes are the blocking of access which we attribute to everything as it reduces its scope to the access that is attributed to God.

We may think of God as going beyond himself into these scopes. In order to conceive of this, we need to think of God structurally. So we identify with "everything" that God who will go beyond himself, and we may identify with "everything", "anything", "something" or "nothing" that God who has gone beyond himself. In going beyond himself, God has restricted his access to himself. He has reduced it from "everything" to something equal or less. We interpret these focusings of access as "wishes":

  • "God is everything" (God is self-sufficient) is interpreted as EverythingWishesForNothing = "everything has gone beyond itself by nothing into everything"
  • "God is anything" (God is certain) is interpreted as EverythingWishesForSomething = "everything has gone beyond itself by something into anything"
  • "God is something" (God is calm) is interpreted as EverythingWishesForAnything = "everything has gone beyond itself by anything into something"
  • "God is nothing" (God is loving) is interpreted as EverythingWishesForEverything = "everything has gone beyond itself by everything into nothing"

Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.

Troškimai taip pat yra dvejybės atvaizdai, juk dvasia - Dievas yra nulybė, sandaras - viskas yra nulybė, tad visko atvaizdai yra dvejybė. Dvejybės atvaizdai:

  • laisva valia, likimas -
  • išorė, vidus -
  • teorija, praktika -
  • tapatus, skirtingas -

Troškimai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis

Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.

Troškimai išsako tarpsnius, kuriais Dievas išeina už savęs į save. Troškimai sulygina esamą Dievą su būsimu Dievu. Troškimai išsako Dievo sutapimą su savimi, jo savastimi. Troškimai išsako, kas sutelpa Dievo savastyje. Ko plačiau Dievas trokšta, to labiau jis išsiskyręs nuo savęs, to labiau jis išėjęs už savęs. Savarankiškas Dievas yra už savęs neišėjęs, o mylintis Dievas yra už savęs išėjęs visiškai. Troškimai išsako kaip toli Dievo išeities taškas yra nukeliavęs, jo žvilgsnis, kuriuo jisai stebi. Troškimai išsako Dievo akį, jo žvilgsnį, jo tašką iš kurio jisai žiūri, iš kurio išgyvena savo eigą, savo išėjimą už savęs.

Užrašai

  • Dasein-žmogus netrokšta, Dievas trokšta savo savybėmis: mylintis, ramus, užtikrintas, savarankiškas. Būties savybės, tai nulybės (Dievo - nežinojimo) atvaizdai: prasmingas ("uncanny"), pastovus, betarpiškas, akivaizdus. Nulybės atvaizdų neigimas, tai žinojimo atvaizdai. Kartu - nulybės atvaizdai ir jų neigimas - yra būties atvaizdai. Juose nulybės atvaizdai "buvimas" yra tai, kas lieka dingus papildomai energijai, tai yra, tesant "nulybei".

Troškimai


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 gegužės 20 d., 12:27