调查

摘要

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

笔记

Branda

  • Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.

Gamtos raida

  • Saviraidoje dalyvaujančios būtybės, tvarkydamos savo vidinį gyvenimą, suvokia jog jos yra simuliacijoje, kad yra kažkas daugiau, kaip pasaulis, į ką atsiremia jų vidinio gyvenimo simuliavimai. Pasaulio nepakankumą išsako pertvarkymai, vaizdavimai, jų šešios rūšys.

Asmenys

  • Asmenys išsiskirsto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.

Žinojimas

  • Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.
  • Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.

Tikslas

  • Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.

Įvardijimas

  • Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau, antrines tiesas.

Vienumas - santvarka

  • Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai - rinktis: taip, ne ne, ne taip, ne, rinktis, nesirinkti), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai: visko, betko, kažko, nieko), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai: didėjantis, mažėjantis laisvumas).

Aštuongubas kelias

  • Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.

Viena

  • Laipsnyną sudaro šeši vienumo pagrindai: Dievas, Aš/Tu, Kitas; Meilė, Požiūriai, Bendrystė.

Požiūriai

  • Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?

Ženklų savybės

  • Šešios ženklų savybės poruoja keturis lygmenis, sieja nulybės ir vienybės atvaizdus.

Viena

  • Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viską žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį. O tai bene sietina su Dievu, Manimi, Tavimi bei Kitu. (Pavyzdžiui, pirminės sandaros tai gražus taikymas.)
  • Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.

Meilės mokslas

  • Gyvybė išplaukia iš Dievo įsakymo mylėti.

Dievo požiūris, žmogaus požiūris

  • Dievo užmojis yra gražiai taikyti ir viską žinoti, o mano užmojis yra viską žinoti ir ta žinojimą gražiai taikyti. Kaip tai susiję su Dievo požiūriu ir mano požiūriu?

Išgyvenimo apytaka

  • Vaikam svarbu, kad juos augintų du tėvai, kad galėtų išsiskirti pasąmonė ir sąmonė.

Pasirinkimai

  • Kaip pasirinkimai ir sąmoningėjimas susiję su apytakų įsisąmonijimu, tad su mano tikslais 2021 metams?

Šachmatų žinojimo rūmai

  • Grožis (šachmatuose) reiškia, kad yra požiūris už šio pasaulio, kuriam viskas tėra išorė.

Padalinimų ratas

  • Padalinimų aštuongubas ratas būsenas išsako padalinimais, padalinimus grindžia požiūriais ir veiksmais juos papildo požiūriais. Tuo tarpu padalinimų dvigubas ratas suduria Dievo ir žmogaus požiūrių grandines, suduria būtent požiūrių lygtį (žmogaus požiūrį) ir ketverybę (Dievo požiūrį). O šie Dievo ir žmogaus požiūrių grandinės suteikia sandaroms reikšmę. O juos išplečia, turinį suteikia, papildomi požiūriai, tiek pirm, tiek po sudūrimo.

Vaizduotė

  • Viskas susijęs su visuma, tad su vaizduote.
  • Vaizduotė mato save, tai visi požiūriai į požiūrius, tad visi atvaizdai. Kartu tai vienumas, jo sąlygos.

Santvarka

  • Santvarka įvairiai suprastina sandaromis, kurios turi po šešis požiūrius: lygmenų poros, pertvarkymai, permainos, ženklų savybės, atjautos ir t.t. Bene keturi asmenys savaip supranta santvarką.

Viena

  • Vienumas yra šešių rūšių - reikėtų tatai patikrinti - ir reikėtų nurodyti kas tai per santvarka - ir tai palyginti su vaizduote. Ir susieti su trijų valių suvedimu. Yra šeši būdai kaip išdėstyti, kaip parinkti tris raides.

Apimtys

  • Skirtumas tarp kažko ir betko yra niekas. Nes niekas susidaro iš visų įmanomų neiginių, juos visus sutapatinant. Tad betkas yra visi įmanomi kažkai.

Išėjimas už savęs

  • Laisvumu galime neišeiti už savęs, o gerumu išeiname už savęs.

Permainos

  • Koks ryšys tarp geometrinių permainų ir pertvarkymų?
  • atspindimas - raida
  • pakreipimas - žemėlapynas
  • pasukimas - vadovėlis
  • praplėtimas - metraštis
  • priplojimas - žinynas
  • perkėlimas - kelionė

Dvasia prie santvarkos šešių požiūrių pridedu keturis požiūrius, taip kad tie keturi prilygsta keturiem iš šešių, o taip pat šeši yra poros keturių požiūrių.

  • Dvasia mato Tėvą (už santvarkos) ir Sūnų (santvarkoje).
  • Tėvas mato kaip iš jo santvarkoje kyla Sūnus
  • Sūnus mato kaip už santvarkos yra Tėvas
  • Be jų yra santvarka, kurią išplečia Dvasia.

Tad trejybės ratas santvarka sieja visus tris: Tėvą, Sūnų, Dvasią.

Būtinas

  • Būtinas buvimas remiasi keturiais žinojimo lygmenimis: kodėl, kaip, koks, ar yra. Tai sąmoningas buvimas.
  • Mūsų darbas yra surinkti dvasią, o Dievo darbas yra ją išbarstyti. Užtat Dievas nebūtinai geras. Mūsų doroviniai pasirinkimai reikalauja, kad rinktumėme aukštesnes vienumo sampratas.

Asmenų (mano - tavo) esmė yra požiūriai (įsijautimas - atsitokėjimas) nes tai išsako, kas mes esame, tai išsako mūsų sąmoningumą, kaip renkamės viską priimti.

Gyvenimo lygtis

  • Dvasia yra buvimas, o jos esmė yra nebuvimas, tai yra, jos savasties nebuvimas.

Apytakos

  • Apytakos sieja tris matus ir trejybės ratą. Trejybės ratas sandaroje nesikeičia. O tris matus asmuo išgyvena atitinkamai kaip trejybės atvaizdą. Pavyzdžiui, Dievas tris matus išgyvena kaip būtinumą, tikrumą, galimumą.
  • Kiekvienoje apytakoje trejybės atvaizdas (pavyzdžiui, Dievo trejybė) nulemia kaip reikėtų suprasti aštuonerybę ir dešimts Dievo įsakymų.
  • Trejybės (rato) atvaizdai išreiškia tris matus, kad būtų galima juos apytaka sulyginti su trejybės ratu.

Trys matai grindžia požiūrio lygtį - pirma gerumą, paskui gyvenimą ir galiausiai amžiną gyvenimą. Tad pirma iškyla narys sąlygose, toliau dvasios sutapimas su nariu, galiausiai suvokimas - dvasios atskyrimas. Tai apibrėžia vienybę, dvejybę, trejybę, tad trejybės ratą, kaip atrodo Dievui. O ketverybė nusako asmens sąlygas santvarkoje, ir ja asmuo žengia gilyn trejybės ratu, tad keturiais lygmenimis kolei sugrįžta į pradžią, taip kad išsiritulioja ketverybė.

Dievui išeinant už savęs į save vieną, antrą, trečią kartą, išvirkščiai susikuria požiūris, požiūris į požiūrį, ir požiūris į požiūrį į požiūrį, užsiskleidžiantys į trejybės ratą. Žmogus trejybės rate, įveikdamas trikdžius, slinkdamas gilyn, įprasmina trejybės ratą, pasirenka Dievą vietoj savęs, išskleidžia ketverybę, slinkdamas gilyn, atstato tris matus ir Dievą jų apibrėžtame kampe.

Jeigu pažįsta save (koks) ir santykį su savasties dvasia (kaip), tada gali suvokti skirtumą tarp Dvasios (kodėl) ir jos išdavų (ar). Kitaip gali nuklysti, gali pasiduoti blogiui (ar) - vienareikšmiam likimui be dvasios, be dvireikšmiškumo.

Dvilypumas: Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.

Dievo šokio trejybės ratą sudaro:

  • Dievas kuris yra, nusistato - vienų vienas
  • Dievas kuris veikia, vykdo - bendras žmogus - išeina už savęs
  • Dievas kuris mąsto, permąsto - plazdenati dvasia - požiūrio lygties pagrindu (ant ribos) išskiria Tėvą ir Sūnų, tad ir Dvasią, tad išskiria tris matus

Taip apibrėžiamas pirmas, antras, trečias vaidmuo

Vaidmuo priima kito vaidmens sandarą, grindžia trejybės ratą:

  • (4 1) (4 2) dešimt Dievo įsakymų - Dvasios sandara - Dievo valia - Tėvas įkūnytas
  • 1+3+3+1 = 1+1+1 Dievo trejybė - Tėvo sandara - gera valia - Sūnus įkūnytas
  • 4x2 aštuonerybė - Sūnaus sandara - išmintis - Dvasia įkūnyta
  • trejybės ratas - amžinas gyvenimas - Dievas (pasireiškiantis trimis vaidmenimis)

Gera valia ir išmintis yra tarpiniai vaidmenys.

Dievo valios vykdymas

  • Paklusimas veda iš Dievo valios į amžiną gyvenimą, tikėjimas iš geros valios į amžiną gyvenimą, rūpėjimas iš išminties į amžiną gyvenimą. Jeigu neturi išminties, nė geros valios, belieka paklusti.

Apytakos

  • Apytakose trejybės ratas vis labiau įsijungia. Išgyvenimo apytakoje yra padalinimų ratas ir trys veiksmai. Žinojimo rūmuose trejybės ratas jungia du sparnus. O kaip meilės moksle?

Svarbiausia gyvenimui, ką reikėtų išsakyti, tai kaip vykdyti Dievo valią pasirinkimais - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - išėjimu už savęs iš savęs.

Svarbiausia ką reikėtų pasakyti yra amžino gyvenimo stulpelis gyvenimo lygtyje:

  • amžinas gyvenimas (viskas) - kūno poreikiai ir tenkinimai, "Aš esu"
  • išmintis (visko žinojimas) - proto abejonės ir dvejonės
  • gera valia (visko nežinojimas) - lūkesčiai ir jauduliai
  • Dievo valia (visko įsisąmonijimas) - aštuongubas kelias - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas - trys kalbos

Tad reikėtų išmąstyti kaip tai susiję su troškimais

Žmogus Dievo požiūrio nešamas sąmoningėja iš nulybės į trejybę. O Dievas žmogaus požiūrio nešamas grįžta žmogaus pasirinkimais. Tad juos sieja dvilypumas, kas ką neša.

Išsivertimai

  • Reikia tirti kaip trejybės atvaizdai įsijaučia į trejybės ratą, kaip trejybės ratas vis smulkiau (siauresnėje apimtyje) pasireiškia apytakoje. Juk Dievo šokyje trejybės rato nariai apima viską, išgyvenimo apytakoje betką, žinojimo rūmuose kažką, meilės moksle nieką.

Viską apžvelgiant, siejasi Dievo būklė už santvarkos ir jo veikla trejybės ratu santvaroje. Tos veiklos apimtis siaurėja nuo visko (Dievo šokiu) iki nieko (meilės mokslu) taip kad viskas yra Dievu sodrus. Ir tas santykis reiškiasi aštuonerybe - padalinimų ratu, keturiomis pakopomis ir jų poromis, ir Dievo trejybe kuria jisai išgyveną suvokimą grindžiantį visus trejybės atvaizdus, visus suvokimo lygmenis. Visa tai susieti su amžino gyvenimo stulpeliu gyvenimo lygtyje, kaip požiūrių grandine susikalba Dievo požiūris ir žmogaus požiūris.

Dievo valia - mylėti netobulą. Išklausyti nesąmones, palaikyti nesąmones

Visko žinojimas - Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.

Nebijoti prieštaravimo, jo aplinkos.

Už žmogaus: Geras Dievas linksma, gera dovana stebina, gera savybė baugina. Žmoguje: Geras žmogus laiminga, geras darbas liūdina (kam jis reikalingas?), geras žodis bjaurus.

Kaip lūkesčių nesulaukimas (bjaurumu, išgastimi) susijęs su nepaneigiamumu (meile)?

Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios).

Viena

  • Vienumas glūdi atvaizdų tarpe.

Trejybės ratu (jo poslinkiais) Dievą įtraukiame į savo pasaulį.

Bendrystė - Sąmoningumo fragmentas - sąmoninga meilė

Šachmatų žinojimo rūmai

  • Lentų skaičius: 0 (nestabilumas), 1 (kraštovaizdis), 2 (atvirkštinis mąstymas), 3 lentos (figūrų vertė). Trečia lenta tai "vidurkis" per visus žaidimus.

Aštuonerybė išdėsto pirma keturis asmenis (nulybe - Dievas, vienybe - Aš, dvejybe - Tu, trejybe - Kitas), toliau keturis požiūrius (ketverybe - P3, penkerybe - P2, šešerybe - P1, septynerybe - joks požiūris - joks išėjimas iš už savęs).

Žinojimo taikymas - sąmoningėjimas ir sąmoningumas

  • Viską žinoti, tai mąstyti plačiau už betką, pridėti Dievą (viską) ir gerumą (laisvumą).
  • Mąstyti plačiau už vaizduotę 1+6+1 = 1+4+2+1 = 4x2 = 1+3+3+1
  • Vaizduote mąsto betką - savo ribomis - vienumu. Mąsto kažką - savo pastangomis - vienumu.
  • Už vaizduotės yra viskas ir niekas, ketverybės dieviška ašis.
  • Mąstyti nulybę už vienybės.

Visko nežinoti - gėrio kryptys. Plačiau už pasirinkimus. Troškimai x tapatumai.

Dievo valia (paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas - visko įsisąmonijimas) suderina visko žinojimą (išmintį) ir visko nežinojimą (gerą valią - priimti Dievo valią) gražus taikymas. Amingas gyvenimas - įsisąmonintas viskas.

Rėmai visko žinojimui - gyvenimo lygties išvadinis stulpelis.

Tikslas: įsisąmoninti viską (Dievo savastį). Dievo ir gerumo atskyrimas visakame.

Radimai: Pasiklydusiam vaikui rasti tėvus, rasti pastovumą (nulybės atvaizdą), rasti ką myli.

Nulybės atvaizdai turi atitinkamus veiksmažodžius, pavyzdžiui, "rasti" - jie sąmoningėja.

Eiti ten kur Dievas mane rastų. Dievas žmogaus požiūriu.

Gyvybė

  • Biologijoje, gamtoje mylėti netobulą - palaikyti mutantus.

Nusiteikti, kad savastis būtų sąlygiška, įsišaknijusi į Dievą, išplaukianti iš jo. Iš susikalbėjimo, iš jo valios vykdymo. Paklusimu, tikėjimu - iš asmens, rūpėjimu - sąlygiškos asmenybės. Asmenybė taip kad vykdyti jo valią. Sugebėjimas atsisakyti asmenybės, gyventi asmeniu. Pasirinkimas gyventi Dievu, ne savimi.

Vykdydami Dievo valią - paklusdami (jo įsakymui mylėti), tikėdami, rūpindamiesi - įtraukiame Dievą į šviesuolių bendrystę, į tarpinius lygmenis - jisai gyvena mumis - visko nežinojimu (gera valia) ir visko žinojimu (išmintimi). Jisai mūsų gerą valią gyvena gera širdimi. Įtraukdami Dievą gyvename amžiną gyvenimą - visko įsisąmonijimą, Dievo ir gerumo atskyrimą.

Dievas trejopai ribotas - Tėvas neišeinantis už savęs yra trijų kampų apibrėžtas, visa santvarka grindžia tris kampus ir jo neišėjimą už savęs. Dvasia tūno prarajoje tarp žinojimo rūmų sąmone išsakančių mokslus ir pasąmone išsakančių asmenybes. Sūnus (žmogus) yra siųstas (Dievui išeinant už savęs) sieti Tėvą ir Dvasią, jisai grįžta į Dievą paklusdamas, tikėdamas, rūpindamasis - vykdydamas Dievo valią. Žmogus tarpinis (Aš - išgyvenimo apytaka, Tu - žinojimo rūmai) palaiko Sūnų, įsijungia į jo užmojį Dvasia išreikšti Tėvą.

Dievas nebūtinai geras, bet Dievas mumis renkasi būti geru - turi savo valią - mylėti netobulą. Mūsų santykį su Dievu išsako požiūrių grandinės, suvokimo lygmenys, paklydęs vaikas - susikalbėjimas, kuriuo gyvename tarpiniais asmenimis, gyvename abipus ribos tarp pasąmonės ir sąmonės - ten kur Dievas mūsų ieškotų - ten kur reiškiasi gera valia - ne per daug, kad būtumėme arčiau ribos.

Kiekviena apytaka grindžia santvarką vis siauresne apimtimi. Taip kad Dievo santykis su savimi - pirm santvarkos neišėjus už savęs - ir po santvarkos esant už santvarkos (Tėvas) ir santvarkoje (Sūnus) ir juos siejant su Dievu pirm santvarkos - yra apytakos išreikštas vis tampriau, sodriau.

Kaip Dievo trys matai pasireiškia trejybės rate?

Kaip Dievo trys matai pasireiškia aštuongubiame kelyje ir kituose netroškimuose?

Vaizduotė aprėpia savasties galimybes, tiek vidines, tiek išorines, tad veiksmus +1, +2, +3, tiek iš vidaus, tiek išore, tad išsako laipsnyną. O kaip su 4+2 ?

Stebėtojas nėra klasikinė tikrovėje, užtat yra kvantinėje tikrovėje. Kvantinėje tikrovėje vienu metu yra įvairiausios galimybės. Tad žmogus yra laisvas tarp tų galimybių. Tai apibūdina laisvę. Gal ta laisvė yra sėkla, pastovumas taškas žmoguje, kuri plėtojasi ir vystosi jam besivystant, jam beturint santykius su savimi, taipogi su kitais, su pasauliu, su Dievu.

Visaregis

  • Visaregis yra Dievo žinojimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus žinojimo rūmais, netobulo žmogaus žinojimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos žinojimo rūmais.

Gera valia išeiname už savo vaizduotės, išmintimi laikomės už jos, įsitvirtiname už jos. O tuomet galime gyventi ne savo valia, ne savo gyvenimu, o Dievo valia ir Dievo amžinu gyvenimu. Tai ir yra mūsų tikslas. Ne pabėgti nuo gyvenimo, o išsilaisvinti iš jo, išplėsti savo supratimą ir gyventi plačiau, Dievo požiūriu.

Gyvenimo lygtis išsako mūsų tikslą. Kaip tai susiję su Dievo tikslu? Ir kaip tai susiję su pradais?

Dievas nepasako kas yra meilė, bet įsako mylėti. Mes patys esame sukurti žinoti, ką reiškia mylėti. Esame įsakyti mylėti besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai. Įsakymas išsiplečia Dievo matais.

Tirti Dievo valią Biblijoje.

Dievo veiksmas +4. Pirmyn ir atgal tarp dviejų būsenų, nulybės ir ketverybės: neturėjimo išankstinio nusistatymo (be žinojimo sąvokos, be nežinojimo sąvokos) ir tobulo išankstinio susistygavimo (su žinojimo ir nežinojimo sąvoka).

Tėvas Dievas, Sūnus gerumas, Dvasia gyvenimas - jie papildo ir išplečia Dievo laisvę, Dievo valią.

Tėvo, Sūnaus, Dvasios vaidmenis galime įsivaizduoti, nors Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti.

Kaip Dievo laisvė ir Dievo valia pasireiškia Dievo šokyje.

Dievo valia: Dievas iškyla ketvirtame lygmenyje kaip meilė. Tad gal tai yra pirmapradis Dievas?

4x4: santykis tarp Dievo pirm ir po santvarkos. 4+4 santykis tarp Dievo už santvarkos ir jos gelmėse.

Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?

Max Dymetman. Some remarks on the geometry of grammar. Cancellation diagrams, the fundamental theorem of group theory, parsing and complexity.

Vaizduotė susidaro iš būdų kaip viską aprėpti vienu požiūriu. Jų yra 3+3. Ir jais išsakomi betko atvaizdai 4+2, nes betkas savyje suvienija visus tokius aprėpimus. O 3+3 yra laipsnynas, ir jisai reiškiasi netroškimais. Kiekviena atjautos rūšis sieja netroškimą (ir laipsnyną) su troškimu. Užtat yra trys aštuongubi keliai trim kalbom, yra gėrio kryptys pirmyn ir atgal atvaizdam ir aplinkybėm, yra trys pažinovai ir trys būklės dvejonėms. Tačiau kaip suprasti poreikių laipsnyną?

Atvaizdai vienija 4+2. Kodėl aplinkybės aprėpia ne 3+3, o dvigubai tiek? Kodėl visko padalinimai apima ne 4 visko atvaidus, o dvigubai tiek? Kodėl atvaizdai sudeda tuos 2 ir tuos 4 ?

Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem požiūriais.

Žinojimo rūmai susideda iš 24 (pasąmonės?) raktų ir 24 (sąmonės?) spynų (sandarų).

Meilės mokslas pamoko žmogų kaip rakinėti įvairiausius žinojimo rūmus.

Vienybė yra šešių rūšių, tai atvaizdai, ką galime įsivaizduoti. Nulybė yra aštuonių rūšių, tai padalinimai, ką galime ar negalime įsivaizduoti. O ką išreiškia 12 aplinkybių? Ką galime mąstyti? Ar tai dvejybė, ar -1 ?

Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu.

Žinojimas svarbus padalinimams nes tai požiūrio buvimas šalia. Mąstome vieną požiūrį tačiau pripažįstame šalia esančius požiūrius.

Kaip lūkesčiai, gėrio kryptys, kurie susistato 1+3+3+1, grindžia atvaizdus 4+2?

Nežinojimas pranoksta vaizduotę.

Gera valia priimame antrą požiūrį (nulinį požiūrį). Tai darome Dievo valios vykdymu, veiksmais -1, -2, -3.

Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.

Kalbomis kalbuosi su asmenimi kuriam perduodu požiūrių galimybes, užtat tai nėra statinės atjautos, o dinaminės atjautos, nes keičiasi man prieinami požiūriai.

  • Suvestinės brėžinyje aštuonerybė sieja apytakas. Aštuonerybę galima sieti su kampais ar su strėlėmis. Svarbiausi kampai yra Dievo šokio - 6-7-0-1 ir meilės mokslo 2-3-4-5, betgi ypač 7-0-1 ir abėcėlė 2-3-4. O išgyvenimo apytaka 0-1-2 ir 5-6-7, žinojimo rūmai 1-2-3 ir 4-5-6.

Trys kampai suvestinėje

  • 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai
  • 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal
  • 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai

8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią

Ketverybės

  • Ketverybė rodo iš Dvasios taško per vidurį. Požiūrio lygtis rodo iš Sūnaus taško. Dievo trejybė iš Tėvo taško.
  • Surašyti visus apžvalgos būdus ir ieškoti kampo.
  • 4+2 -> 3+3 -> 1+3+3+1
  • Santvarka ketveriopai suprantama apytakomis pagal santykį su Dievu, kurį nurodo gyvenimo lygties lygmenys. Dievo šokis išsako Dievą be santvarkos. Išgyvenimo apytaka išsako santvarką be Dievo. Žinojimo rūmai išsako Dievo ir santvarkos sutapimą, o meilės mokslas išsako jų išskyrimą.
  • Ar Dievas būtinas? Viduj santvarkoje esantiems Dievas yra stabilus, reikalingas, tikras, būtinas. Nesant santvarkoj, Dievo taškas yra nestabilus, taip pat simetriškas (Dievas trijuose matuose ir Dievas trejybės rate) tad nebūtinas.
  • 3 apdorotuvai arba 3 pasirinkimai grindžia 4+6
  • 24 = Aštuonerybė (nusako žmogaus būklę) x tris veiksmus.
  • 24 = Asmens trejybė x 4 plotmes x 2 (išgyvenimai - dvi kryptys ir jų sąsajos - pavidalas (trejybės ratas) ir turinys (trys kampai))
  • 24 = Vaizduotės (6 atvaizdai kuriais apimame visumą) x 4 taško supratimai (santykis su tikrove - požiūris, žvilgsnis, sąvoka, ... - išgyvename savo vaizduotę, atitinkamai yra tikrovės santykis su savimi, yra mūsų santykis su tikrove, tikrovės santykis su mumis )
  • Suvestinės brėžinys - santvarka.
  • Tai yra Sūnaus aštuonerybė. O Tėvui yra tiesiog trys kampai, tai reiškiasi trejybės atvaizdu, kuris kiekvienoje apytakoje yra atitinkamas atvaizdas pagal asmenį ir apimtį. O Dvasiai yra tarpo pagrindimas keturiais apytakų galimybėmis ir šešiais jų skirtumais.

Išsidėlioja

  • Dievo šokis - baigtinis, visuotinis
  • Išgyvenimo apytaka - baigtinis, paskiras išgyvenimas

Susidėlioja

  • Žinojimo rūmai - į pažinovą, dalinai apibrėžtas
  • Meilės mokslas, - į pažinovą, pilnai apibrėžtas

Kaip bręsta tyrėjo požiūris?

  • Suprasti kaip iškyla įvairūs sandaras grindžiantys kampai ir kaip jie susiję.
  • Dievas santvarką išgyvena apytaka, asmeniu, apimtimi. Jų trejopu pagrindu išgyvena santvarką besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai, trejybės ratu.
  • 3 (suvokimo srautai) x 4 (pakopos) = 12 aplinkybių
  • 4 (pakopos) x 2 (kryptys) = 8 padalinimai
  • 2 (kryptys) x 3 (srautai) = 6 atvaizdai pertvarkymai
  • Viskas ir visos sandaros išplaukia iš dvejybės, trejybės, ketverybės. O viskas susiveda į septynerybės tarpą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, sąmonė ir pasąmonės, klausimo ir atsakymo, pirmos tvarkos ir antros tvarkos, savęs ir pasaulio.
  • Kodėl negalima dalinai įeiti į save ir dalinai išeiti už savęs? Kodėl reikia išvystyti sąmoningumą, užsklęsti trejybės ratą?
  • Kas viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse? Dievas už manęs. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs. Nes sąmonė ir pasąmonė turi savo valdas. Bet sąmonė turėtų valdyti jų ribą, tai yra sąmoningumas. Ta prasme pasąmonė turėtų būti atvira aibė, o sąmonė turėtų būti uždara aibė. Užtat begalybę - amžiną gyvenimą - turėtumėme išgyventi pasąmone. Tai yra pasąmonės amžinas ryškinimas savo gelmių, savo valios valios.

Gyvenimo lygtis - aštuonerybė

  • Ketverybė - Dievas, penkerybė - gerumas, šešerybė - gyvenimas, septynerybė - amžinas gyvenimas.

Žmogui išeiti iš mąstymo "kaip-koks" reikia tą išėjimą už savęs (požiūrio įsisavinimą)(tą poslinkį, tą perėjimą, tą nepriėmimą, tą nepriešpastatymą) suprasti keturiomis pakopomis: 4+2. Paskui reikia tas keturias pakopas pritaikyti tiek iš Kaip pusės, tiek iš Koks pusės, tad aštuonerybe: 4x2. Tokiu atveju lieka: 8-6=2. Iškyla dieviška ašis: Kodėl-Ar.

Dievas turi savo tikslą Kodėl. Žmogus neturi savo tikslo bet jo savastys (kūnas, protas, širdis, valia) turi savo tikslus. Bet žmogus turi vertybę. Vertybe gali pranokti save, priimti Dievo tikslą, būti sąmoningu. Savastis nesąmoninga, žmogus gali ją pajungti Dievo tikslui.

Kuriuos vienumo pagrindus galime įsivaizduoti? (Ar galime įsivaizduoti Dievą?)

Kaip vienumo pagrindai susiję su atvaizdais?

Koks yra Dievo tikslas: reikštis, būtinai būti, būti sąlygose?

Kaip su strimagalviu, nevalingu Dievu? Kaip su jo dvilypumu? Jo sąmoningumu, valingumu? Dievas visoks (sąmoningas, nesąmoningas, valingas, nevalingas, būtinas, nebūtinas...) yra tas pats Dievas.

Užrašai


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 vasario 27 d., 19:08