笔记 Branda
Gamtos raida
Asmenys
Žinojimas
Tikslas
Įvardijimas
Vienumas - santvarka
Aštuongubas kelias
Viena
Požiūriai
Ženklų savybės
Viena
Meilės mokslas
Dievo požiūris, žmogaus požiūris
Išgyvenimo apytaka
Pasirinkimai
Šachmatų žinojimo rūmai
Padalinimų ratas
Vaizduotė
Santvarka
Viena
Apimtys
Išėjimas už savęs
Permainos
Dvasia prie santvarkos šešių požiūrių pridedu keturis požiūrius, taip kad tie keturi prilygsta keturiem iš šešių, o taip pat šeši yra poros keturių požiūrių.
Tad trejybės ratas santvarka sieja visus tris: Tėvą, Sūnų, Dvasią. Būtinas
Asmenų (mano - tavo) esmė yra požiūriai (įsijautimas - atsitokėjimas) nes tai išsako, kas mes esame, tai išsako mūsų sąmoningumą, kaip renkamės viską priimti. Gyvenimo lygtis
Apytakos
Trys matai grindžia požiūrio lygtį - pirma gerumą, paskui gyvenimą ir galiausiai amžiną gyvenimą. Tad pirma iškyla narys sąlygose, toliau dvasios sutapimas su nariu, galiausiai suvokimas - dvasios atskyrimas. Tai apibrėžia vienybę, dvejybę, trejybę, tad trejybės ratą, kaip atrodo Dievui. O ketverybė nusako asmens sąlygas santvarkoje, ir ja asmuo žengia gilyn trejybės ratu, tad keturiais lygmenimis kolei sugrįžta į pradžią, taip kad išsiritulioja ketverybė. Dievui išeinant už savęs į save vieną, antrą, trečią kartą, išvirkščiai susikuria požiūris, požiūris į požiūrį, ir požiūris į požiūrį į požiūrį, užsiskleidžiantys į trejybės ratą. Žmogus trejybės rate, įveikdamas trikdžius, slinkdamas gilyn, įprasmina trejybės ratą, pasirenka Dievą vietoj savęs, išskleidžia ketverybę, slinkdamas gilyn, atstato tris matus ir Dievą jų apibrėžtame kampe. Jeigu pažįsta save (koks) ir santykį su savasties dvasia (kaip), tada gali suvokti skirtumą tarp Dvasios (kodėl) ir jos išdavų (ar). Kitaip gali nuklysti, gali pasiduoti blogiui (ar) - vienareikšmiam likimui be dvasios, be dvireikšmiškumo. Dvilypumas: Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save. Dievo šokio trejybės ratą sudaro:
Taip apibrėžiamas pirmas, antras, trečias vaidmuo Vaidmuo priima kito vaidmens sandarą, grindžia trejybės ratą:
Gera valia ir išmintis yra tarpiniai vaidmenys. Dievo valios vykdymas
Apytakos
Svarbiausia gyvenimui, ką reikėtų išsakyti, tai kaip vykdyti Dievo valią pasirinkimais - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - išėjimu už savęs iš savęs. Svarbiausia ką reikėtų pasakyti yra amžino gyvenimo stulpelis gyvenimo lygtyje:
Tad reikėtų išmąstyti kaip tai susiję su troškimais Žmogus Dievo požiūrio nešamas sąmoningėja iš nulybės į trejybę. O Dievas žmogaus požiūrio nešamas grįžta žmogaus pasirinkimais. Tad juos sieja dvilypumas, kas ką neša. Išsivertimai
Viską apžvelgiant, siejasi Dievo būklė už santvarkos ir jo veikla trejybės ratu santvaroje. Tos veiklos apimtis siaurėja nuo visko (Dievo šokiu) iki nieko (meilės mokslu) taip kad viskas yra Dievu sodrus. Ir tas santykis reiškiasi aštuonerybe - padalinimų ratu, keturiomis pakopomis ir jų poromis, ir Dievo trejybe kuria jisai išgyveną suvokimą grindžiantį visus trejybės atvaizdus, visus suvokimo lygmenis. Visa tai susieti su amžino gyvenimo stulpeliu gyvenimo lygtyje, kaip požiūrių grandine susikalba Dievo požiūris ir žmogaus požiūris. Dievo valia - mylėti netobulą. Išklausyti nesąmones, palaikyti nesąmones Visko žinojimas - Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia. Nebijoti prieštaravimo, jo aplinkos. Už žmogaus: Geras Dievas linksma, gera dovana stebina, gera savybė baugina. Žmoguje: Geras žmogus laiminga, geras darbas liūdina (kam jis reikalingas?), geras žodis bjaurus. Kaip lūkesčių nesulaukimas (bjaurumu, išgastimi) susijęs su nepaneigiamumu (meile)? Savastis iškyla iš dvasios -> savastis brandinama dvasia (ja sueina trys valios). Viena
Trejybės ratu (jo poslinkiais) Dievą įtraukiame į savo pasaulį. Bendrystė - Sąmoningumo fragmentas - sąmoninga meilė Šachmatų žinojimo rūmai
Aštuonerybė išdėsto pirma keturis asmenis (nulybe - Dievas, vienybe - Aš, dvejybe - Tu, trejybe - Kitas), toliau keturis požiūrius (ketverybe - P3, penkerybe - P2, šešerybe - P1, septynerybe - joks požiūris - joks išėjimas iš už savęs). Žinojimo taikymas - sąmoningėjimas ir sąmoningumas
Visko nežinoti - gėrio kryptys. Plačiau už pasirinkimus. Troškimai x tapatumai. Dievo valia (paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas - visko įsisąmonijimas) suderina visko žinojimą (išmintį) ir visko nežinojimą (gerą valią - priimti Dievo valią) gražus taikymas. Amingas gyvenimas - įsisąmonintas viskas. Rėmai visko žinojimui - gyvenimo lygties išvadinis stulpelis. Tikslas: įsisąmoninti viską (Dievo savastį). Dievo ir gerumo atskyrimas visakame. Radimai: Pasiklydusiam vaikui rasti tėvus, rasti pastovumą (nulybės atvaizdą), rasti ką myli. Nulybės atvaizdai turi atitinkamus veiksmažodžius, pavyzdžiui, "rasti" - jie sąmoningėja. Eiti ten kur Dievas mane rastų. Dievas žmogaus požiūriu. Gyvybė
Nusiteikti, kad savastis būtų sąlygiška, įsišaknijusi į Dievą, išplaukianti iš jo. Iš susikalbėjimo, iš jo valios vykdymo. Paklusimu, tikėjimu - iš asmens, rūpėjimu - sąlygiškos asmenybės. Asmenybė taip kad vykdyti jo valią. Sugebėjimas atsisakyti asmenybės, gyventi asmeniu. Pasirinkimas gyventi Dievu, ne savimi. Vykdydami Dievo valią - paklusdami (jo įsakymui mylėti), tikėdami, rūpindamiesi - įtraukiame Dievą į šviesuolių bendrystę, į tarpinius lygmenis - jisai gyvena mumis - visko nežinojimu (gera valia) ir visko žinojimu (išmintimi). Jisai mūsų gerą valią gyvena gera širdimi. Įtraukdami Dievą gyvename amžiną gyvenimą - visko įsisąmonijimą, Dievo ir gerumo atskyrimą. Dievas trejopai ribotas - Tėvas neišeinantis už savęs yra trijų kampų apibrėžtas, visa santvarka grindžia tris kampus ir jo neišėjimą už savęs. Dvasia tūno prarajoje tarp žinojimo rūmų sąmone išsakančių mokslus ir pasąmone išsakančių asmenybes. Sūnus (žmogus) yra siųstas (Dievui išeinant už savęs) sieti Tėvą ir Dvasią, jisai grįžta į Dievą paklusdamas, tikėdamas, rūpindamasis - vykdydamas Dievo valią. Žmogus tarpinis (Aš - išgyvenimo apytaka, Tu - žinojimo rūmai) palaiko Sūnų, įsijungia į jo užmojį Dvasia išreikšti Tėvą. Dievas nebūtinai geras, bet Dievas mumis renkasi būti geru - turi savo valią - mylėti netobulą. Mūsų santykį su Dievu išsako požiūrių grandinės, suvokimo lygmenys, paklydęs vaikas - susikalbėjimas, kuriuo gyvename tarpiniais asmenimis, gyvename abipus ribos tarp pasąmonės ir sąmonės - ten kur Dievas mūsų ieškotų - ten kur reiškiasi gera valia - ne per daug, kad būtumėme arčiau ribos. Kiekviena apytaka grindžia santvarką vis siauresne apimtimi. Taip kad Dievo santykis su savimi - pirm santvarkos neišėjus už savęs - ir po santvarkos esant už santvarkos (Tėvas) ir santvarkoje (Sūnus) ir juos siejant su Dievu pirm santvarkos - yra apytakos išreikštas vis tampriau, sodriau. Kaip Dievo trys matai pasireiškia trejybės rate? Kaip Dievo trys matai pasireiškia aštuongubiame kelyje ir kituose netroškimuose? Vaizduotė aprėpia savasties galimybes, tiek vidines, tiek išorines, tad veiksmus +1, +2, +3, tiek iš vidaus, tiek išore, tad išsako laipsnyną. O kaip su 4+2 ? Stebėtojas nėra klasikinė tikrovėje, užtat yra kvantinėje tikrovėje. Kvantinėje tikrovėje vienu metu yra įvairiausios galimybės. Tad žmogus yra laisvas tarp tų galimybių. Tai apibūdina laisvę. Gal ta laisvė yra sėkla, pastovumas taškas žmoguje, kuri plėtojasi ir vystosi jam besivystant, jam beturint santykius su savimi, taipogi su kitais, su pasauliu, su Dievu. Visaregis
Gera valia išeiname už savo vaizduotės, išmintimi laikomės už jos, įsitvirtiname už jos. O tuomet galime gyventi ne savo valia, ne savo gyvenimu, o Dievo valia ir Dievo amžinu gyvenimu. Tai ir yra mūsų tikslas. Ne pabėgti nuo gyvenimo, o išsilaisvinti iš jo, išplėsti savo supratimą ir gyventi plačiau, Dievo požiūriu. Gyvenimo lygtis išsako mūsų tikslą. Kaip tai susiję su Dievo tikslu? Ir kaip tai susiję su pradais? Dievas nepasako kas yra meilė, bet įsako mylėti. Mes patys esame sukurti žinoti, ką reiškia mylėti. Esame įsakyti mylėti besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai. Įsakymas išsiplečia Dievo matais. Tirti Dievo valią Biblijoje. Dievo veiksmas +4. Pirmyn ir atgal tarp dviejų būsenų, nulybės ir ketverybės: neturėjimo išankstinio nusistatymo (be žinojimo sąvokos, be nežinojimo sąvokos) ir tobulo išankstinio susistygavimo (su žinojimo ir nežinojimo sąvoka). Tėvas Dievas, Sūnus gerumas, Dvasia gyvenimas - jie papildo ir išplečia Dievo laisvę, Dievo valią. Tėvo, Sūnaus, Dvasios vaidmenis galime įsivaizduoti, nors Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Kaip Dievo laisvė ir Dievo valia pasireiškia Dievo šokyje. Dievo valia: Dievas iškyla ketvirtame lygmenyje kaip meilė. Tad gal tai yra pirmapradis Dievas? 4x4: santykis tarp Dievo pirm ir po santvarkos. 4+4 santykis tarp Dievo už santvarkos ir jos gelmėse. Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs? Max Dymetman. Some remarks on the geometry of grammar. Cancellation diagrams, the fundamental theorem of group theory, parsing and complexity. Vaizduotė susidaro iš būdų kaip viską aprėpti vienu požiūriu. Jų yra 3+3. Ir jais išsakomi betko atvaizdai 4+2, nes betkas savyje suvienija visus tokius aprėpimus. O 3+3 yra laipsnynas, ir jisai reiškiasi netroškimais. Kiekviena atjautos rūšis sieja netroškimą (ir laipsnyną) su troškimu. Užtat yra trys aštuongubi keliai trim kalbom, yra gėrio kryptys pirmyn ir atgal atvaizdam ir aplinkybėm, yra trys pažinovai ir trys būklės dvejonėms. Tačiau kaip suprasti poreikių laipsnyną? Atvaizdai vienija 4+2. Kodėl aplinkybės aprėpia ne 3+3, o dvigubai tiek? Kodėl visko padalinimai apima ne 4 visko atvaidus, o dvigubai tiek? Kodėl atvaizdai sudeda tuos 2 ir tuos 4 ? Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem požiūriais. Žinojimo rūmai susideda iš 24 (pasąmonės?) raktų ir 24 (sąmonės?) spynų (sandarų). Meilės mokslas pamoko žmogų kaip rakinėti įvairiausius žinojimo rūmus. Vienybė yra šešių rūšių, tai atvaizdai, ką galime įsivaizduoti. Nulybė yra aštuonių rūšių, tai padalinimai, ką galime ar negalime įsivaizduoti. O ką išreiškia 12 aplinkybių? Ką galime mąstyti? Ar tai dvejybė, ar -1 ? Išsivertimai vyksta sąmoningėjimu. Žinojimas svarbus padalinimams nes tai požiūrio buvimas šalia. Mąstome vieną požiūrį tačiau pripažįstame šalia esančius požiūrius. Kaip lūkesčiai, gėrio kryptys, kurie susistato 1+3+3+1, grindžia atvaizdus 4+2? Nežinojimas pranoksta vaizduotę. Gera valia priimame antrą požiūrį (nulinį požiūrį). Tai darome Dievo valios vykdymu, veiksmais -1, -2, -3. Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3. Kalbomis kalbuosi su asmenimi kuriam perduodu požiūrių galimybes, užtat tai nėra statinės atjautos, o dinaminės atjautos, nes keičiasi man prieinami požiūriai.
Trys kampai suvestinėje
8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią Ketverybės
Išsidėlioja
Susidėlioja
Kaip bręsta tyrėjo požiūris?
Gyvenimo lygtis - aštuonerybė
|
UžrašaiNaujausi pakeitimai 网站 Įvadas #E9F5FC Klausimai #FFFFC0 Teiginiai #FFFFFF Kitų mintys #EFCFE1 Dievas man #FFECC0 Iš ankščiau #CCFFCC Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius |
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 vasario 27 d., 13:21
|