Gvildenu | Mintys / Užrašai

笔记

Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.

Kaip rūpesčiai susiję su išgyvenimais? Rūpesčiais gyvename ištisai. Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)

Įdomu tirti apysakas ir sulyginti ne tik su pasakojimais, bet taip pat su eilėraščių nuotaikomis. Tad, pavyzdžiui, Sherwood Anderson apysakoje "I Want to Know Why", vaikinas mato savo didvyrį, kuris bučiuoja moterį, o tas santykis primena "shear" transformaciją kiniečių eilėraštyje. Ir įdomu, kaip kiniečių eilėraščiuose siejami skirtingi požiūriai, kuriuose tėra požiūris, kuriuose požiūris į požiūrį, ir taip toliau.

Sąmoningumas nusako kaip sąmone pasiekia ar nepasiekia pasąmonę, ar tarp jų yra tarpas ar jo nėra.

Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį. Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę. Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią.

Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui. O išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.

Aumuo nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia.

Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė".

Tėvas prideda požiūrius, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė.

Tęstinumas

nusistatymas: pasąmonė keičiasi - seną pakeičia nauja
vykdymas: sąmonė laikosi ar nesilaiko dorovės - sąmonė išlieka, o elgesys keičiasi
permąstymas: sąmoningumas išlieka tas pats, yra vienas sąmoningumas

Išgyvenimų rūšys: pasąmonė įsivaizduoja paskirus požiūrius, nesuvokia jų ryšio: esamybė, galimybė, siekiamybė. Buvimas, nebuvimas - ar tai dar kiti požiūriai - tai bene ryšys su Dievu už visko, tad pasąmonė pripažįsta Dievą už visų.

Sąmonė skiria save ir pasąmonę, nesuvokia sąmoningumo - priskiria sau, kaip savo gerumą.
Sąmoningumas išskiria visus tris ir juos sutapatina trejybės ratu.

Aštuonerybėje, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas

Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.

Pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo klodais išreiškiami

netroškimai - mus supančios santvarkos, kurias išgyvena pasąmonė
troškimai - sąmonės atveriama dvasia - nuliniu požiūriu
netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas (besąlygiškas, kurio ištakos už santvarkos) ir gerumas (santvarkoje)

Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas? Kaip išgyvenimais tiriame? ir ką jais tiriame?

Pasąmonė: susitelkimas (požiūriais).
Sąmonė: pasirinkimai, lygina
Sąmoningumas: 6 atjautos. Išlaiko tarpą, tad skiria Dievą ir gerumą.
Pasąmonė: 3 ir 3 lygiaverčiai
Sąmonė: 3 ir 3-bė (amžinas ratas) skiriasi
Sąmoningumas: 1+3+3+1 skiriasi Dievas ir gerumas

Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).

Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).

Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas. Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis. Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto. Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.

Kaip Dievo trejybė išplaukia iš trejybės rato ar atvirkščiai?

Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

Pasąmonė: kodėl daryti: kertinė vertybė. Sąmonė: kaip daryti: atvirkščiai, nebuvimu, rinktis Dievą vietoj savęs. Sąmoningumas: ką daryti: naujai suderinti pasąmonę ir sąmonė. Dievas/pasaulis: trejybės ratas: ar daryti: vis patikrina ar gerai suderinta.

pasąmonė rūpi 6; sąmonė aiškina 5; sąmoningumas liepia 4; Dievas/pasaulis verčia 3.

4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių.

Naujai permąstyti Dievo požiūrio (nežinojimo) ir žmogaus požiūrio (žinojimo) grandines, kaip jos galėtų sieti nežinojimą ir žinojimą, ką tai reiškia, kaip tai išreiškia besąlygiškumą ir sąlygiškumą, jų įmanomus santykius, kaip jie išsivysto.

Pasąmonė telkiasi viena kryptimi, sąmonė priešinga kryptimi. Kartu yra aštuonerybė.

Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą.

Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą išgyvena?

Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.

Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?

Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai.

Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą). Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.

Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė, o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.

Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi.

Meilė sau, vienas kitam, visiems - kas tai per trejybė? Kaip susiję su trejybės ratu? Ir su atvaizdu: vienis, visybė, daugis?

Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos? Kokiais keturiais kampais jį suprantame ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys?