Gvildenu | Mintys / Užrašai

+笔记

Poreikių vertinimus galima suprasti kaip vertybes. O vertybės iškyla aštuongubu keliu. Tad aštuongubu keliu, tai kas dvasiška (vertybės) suprantama kaip tai, kas apčiuopiama, žemiška, tikslintina. Tokiu būdu žmogus tampa algoritmu ir save tikslina.

Dvejonės sieja vienu laidu sąmonę (tris požiūrius - Dievo sąmoningumo, bendro žmogaus sąmonės, paskiro žmogaus pasąmonės) ir pasąmonę (tris padėtis - bendro žmogaus sąmonės, paskiro žmogaus pasąmonės, pasaulio sąmoningumo)

Širdies lūkesčiai gali išsipildyti (tai išgyvename sąmoningumu kaip linksmumą ar laimingumą), neišsipildyti (tai išgyvename sąmone kaip nuostabą ar liūdesį) ar nesimegzti (tai išgyvename pasąmone kaip baimę ar bjaurestį).

Tiesos (ir vertybių) kraštovaizdis išsako lauką, kuriame išsivysto kūnas iš dalių ar lastelių, kaip kad bioelektra. Tad meilės moksle išaiškėja, kaip paskiri dalyviai, veikėjai, kiekvienas su savo vertybe, sudalyvauja visumoje, bendrystėje.

Numanymo keturi sluoksniai

Pasaulis
Pasąmonė (pasaulį atvaizduojanti)
Sąmonė
Sąmoningumas (sąmonėje esanti savęs modelis)

Kaip susiję atmintis ir išsiaiškinimo būdai, žinojimo rūmai?

Nepaneigiamumas, paneigiamumas - vienas požiūris, laidas
Besąlygiškumas, sąlygiškumas - du požiūriai, laidai
Nešališkumas, šališkumas - trys požiūriai - laidai

Ketverybė tarp nulybės ir aštuonerybės. Lygmuo Ar yra tarsi be jokio požiūrio, nulinis požiūris, tuo tarpu padalinimai dalina viską į požiūrius. O būtent santykiu su juo iškyla trys protai: požiūris, požiūrį į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį.

Ryšys tarp kažko (dalyko) ir betko (aplinkos), pirmyn ir atgal, yra nusakomas šešių linksnių, kuriais pasąmonė ir sąmonė savaip supranta tris protus. Pašąmonę tiesiogiai išgyvena valią, o sąmonė žiūri iš aukšto į valios padarinius.

Susipažinti su neuromediatorių funkcijomis. Ar jose galima įžvelgti įvardijimo kalbos pagrindus?

Linksniuose glūdi Chomskiui svarbus rekursyvumas nes įnagininku ir t.t. valia gali būti įžvelgta kaip už linksnio.

Carol Ann Young (1944-2014)

Viskas neturi sandaros, tad apie visi teiginiai apie viską yra teisingi. Tuo tarpu Dievas yra prieštaravimo būsena. Nulybė išreiškia Dievo mąstymą, o vienybė visko mąstymą. Kur įžvelgti skirtumą? Dievas yra pati prieštaravimo būsena, o viskas yra teiginių aptartasis.

https://genealogyindexer.org/view/1939Ltel/220 Butrimonys telefonai 1939

Trikampių židinius tiriant įdomu kaip sąmonė gali valdyti pasąmonę tyrimo tikslais, pareikalauti, kad pasąmonė darytų įvairius pakeitimus trikampiui, gal tai daro sąmoningumas, keisti tą trikampį ir žiūrėti kaip viena tiesė perkerta kitą, kaip taškas pereina iš vienos tiesės pusės į kitą, kaip susikuria sankryža ir toliau bandyti ką nors apie tą sankryžą išsiaiškinti.

Tokiais veiksmais galima įrodyti, kad kažkas įvyko, kad pasikeitė būsena, ir tokiais veiksmais išreikšti pasakojimo kalbą.
Turint tokių veiksmų žodynėlį ir logiką kaip plėtojama kalba gali būti pasikartojantys veiksmai, kaip kadaise tyriau kaip kalbos sąvokos kyla iš pasikartojančių veiksmų.
Galima tirti matematikos įrodymus kurie kyla iš tų veiksmų ir jų sąvokų kalbos.
Įdomu kaip tie įrodymai atsiremia į paprasčiausių įrodymų būdus, kurie sudaro pagrindimo kalbos laipsnyną, ir kaip sąmoningumas šiuo atveju yra būtent šiame laipsnyne, tai kaip galėtų atitinkamai reikštis pasąmonė viename laipsnyne ir sąmonė kitame laipsnyne.
Šios trikampų kalbos prasmė, turėtų susirasti kur židinys yra, bet tada gali tą pačią veiklą pakartoti iš pradžių, geriau suprasti kaip atlikti šią užduotį ir šitą vis patobulinant turėtų atsirasti tobulėjimo seka. Šitas tobulėjimo būdas galėtų būti prasmė šios veiklos.

12 aplinkybių išreiškia kaip sulyginti 3 asmenis su kitais asmenimis ir išreiškia visus suvokimo lygmenis, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Visa tai yra pagrindas apytakų, žmogaus vaizduotės ribos, iš kurių išplaukia apytakos, mūsų supratimas Dievo, Manęs, Tavęs, Kito.

Sąmoningumo kalbos (pasakojimo) poreikių laipsnynas prasideda gyvybės poreikiu, pasąmonės poreikiais, o toliau sąmonės poreikiais. Kaip turėtų būti su kitų kalbų laipsnynais?

Žinojimo rūmuose yra pokalbis tarp dviejų pusrutulių ir yra būtent sąmonės pirmi keturi žingsniai ir tada juos pratęsia keturi pasąmonės žingsniai pradedant būtent nuo pradinio. Neina atvirkščiai (nuo 8 iki 5) užtat eina pirmyn (nuo 5-bės iki 8-bės) lygiagrečiai, užtat gaunasi aštuonių padalinimų ratas panašiai kaip kad su tiesinėmis kompleksinėmis sandaromis, kad yra pasiektas žinojimo sustatymas L, kurio pagrindu pasąmonė gali tęsti savo veiklą kolei subliuška į nežinojimą.

Sąmoningumas iškyla basal ganglijoje dirbtina klaida, kurios tikslas apgauti savo sąmonės supratimą savo pojūčių, kad galėtų įvykti judesys, kad sąmonė pamanytų jog kūnas nestovi vietoje, nes kitaip negalėtų pajudėti.

Tyrimas sudaro galimybę per sąmoningumą sustatyti tyrėją, (jeigu Dievas yra nulybė, tai tyrėjas yra trejybė) ir per tą trejybę vis naujai pavaizduoti trejybės atvaizdu ir grįsti naują apytaką tam tikros apimties.

Geortzel paaiškina šešerybę, kad jinai atsuka mokymosi ratą, kad būtų galima atitaisyti savo klaidas. Užtat išsiskiria besąlygiškos (ištrinančios) ir sąlygiškos būsenos. O penkerybė grindžia trejybės rato krypčių skirtumą.

Sulyginti

tris protus
kūną, protą, širdį, valią
kodėl protas (antras protas) eina pirm širdies (pirmo proto)?
Mąstyti iš viršaus - visumą - Dievą suprasti
Mąstyti iš apačios - savo tyrimų pagrindu - kas mus domina
Bendrystė tai suvienija per vidurį

T.S.Eliot objective correlative ir "Geometry of Moods"

Trijų kalbų laipsnynai išsako kaip trys protai suprantami atitinkamos kalbos proto. Kalbos protas savęs tiesiogiai nemato, užtat atpažįsta kitų dviejų protų santykyje. Tad reiškiasi trejybės ratas.

Sąmoningumo kalboje (pasakojime) yra pasąmonės gyvybės poreikis (žvelgiantis į praeitį), sąmonės saugumo poreikis (į ateitį), sąmoningumo bendravimo poreikis (taikant bendrai). Pirmi trys poreikiai tai išsako pasąmonės žvilgsniu į praeitį, o kiti trys poreikiai išsako sąmonės žvilgsniu į ateitį.
Sąmonės kalboje (įvardijime) yra sąmoningumo linksnis vardininkas (agentas), pasąmonės linksnis naudininkas, o sąmonė savo supranta galininku linksniu. Pirmi trys linksniai tai išsako tiesiogine vieninga valia, o kiti trys linksniai tai išsako netiesiogine padalinta valia, įnagininku, kilmininku, vietininku.
Pasąmonės kalboje (pagrindime) yra sąmonės įrodymas (morfizmu arba atitikimu su pasąmone), sąmoningumo įrodymas (indukcija - papildant įtrauktinu požiūriu), o juos suveda pasąmonės įrodymas (įtraukimo algoritmo konstravimu, parodymu). Tam tikroje santvarkoje, jos viduje, tai vyksta ir pasireiškia substitucija, atvejų nagrinėjimu ir konstravimu.

Ketverybė yra žinojimo veidrodis. Ją papildome tai ką išgyvename trimis protais. Kitoje pusėje žinojimo vei