Gvildenu | Mintys / Užrašai

笔记

Dievas už poreikių yra nepajudinamas taškas, tuo tarpu poreikių tenkininimas savo atžvilgiu ištisai keičia savastį.

Jėzus (Jono 3) - gimę vandeniu (tiesa - ateina iš dangaus į žemę, viena kryptimi, lyja lietus žemyn) ir dvasia (vėju - pučia kur nori, danguje ar žemėje). Likimas (vienakryptiškumas) ir laisva valia (dvikryptiškumas). Niekas nepakilo į dangų, tik Sūnus (dvasios pagrindu?)

Pokalbis su Raimundu

kur dvasia: LIKS mokymosi sekcija, klasės dvasia, studentų grupė, šeimos dvasia, dvasinė aplinka
sukuriamas pasaulis
Tomasello
bendri reikalai grindžia grupę, suteikia jai atitinkamą dvasią
reikalo (naudos, interesų) aiškumas įpareigoja laikytis bendrų taisyklių
tačiau dvasia išsilaisvina, plazdena, yra nežemiškoji dvasia, kada yra bendrų reikalų daugiaprasmybė, taip kad kiekvienas dalyvis tampa savarankiškai reikšmingu ir vertingu
reikalas yra esmė

Lūkesčiai, įvardijimas, įtampa - nerimas.

Nesveika ironija: baimė, bjauresys
Sveika ironija: laimingumas, liūdnumas, linksmumas, nuostaba - lūkesčiai yra dėžė (aplinkybė)

Ar veiklos būdai (kaip kas pasidaro) išsako dėžių (aplinkybių) santykį? Įvardijimas veda iš padalinimų (porų - lygčių) į aplinkybes.

ženklų savybių trejybės ratas (kas yra - teigiami akstinai)

patinka - pasąmonė
reikia - sąmonė
tikra - sąmoningumas

ženklų savybių sąmoningumo lygmenys (ko trūksta - neigiami akstinai)

keblu - pasąmonė
protinga - sąmonė
teisinga - sąmoningumas

Humoras (kaip ir ironija) glaudžiai susijęs su aplinka (su kontekstu). u

Ar humoru galėčiau tirti įvardijimą?

Trys Dievo vienumai yra žmonių vienumai.

Išėjimas už savęs - suvokimo lygmenys

neišgyvenant, o žiūrint iš šalies, suvokimmu: 4 pakopos
išėjimą už savęs išgyvename susikalbėjimu, esme, vienumu

išraiška veda į turinį - Kiparskio laipsnynas - agentas (turinys), kam (?), vieta (išraiška?)

Vilniuje

https://lt-lt.facebook.com/Tradiciniu.sokiu.klubas/ 20:00 prie Salomėjos Neries gimnazijos
https://www.8festival.com Birželio 17-19 d. #mybloodyfestival Lukiškių kalėjimas 2.
Birželio 24-25 d. penktadienį, šeštadienį `Rasos šventė su Žygeivių klubu
Liaudies šokių vakaras 20 val. Sapiegų rūmų parke, prie vartų Antakalnio g. pusėje
http://vilniuschess.lt/lt/weekly-blitz/ antradieniais
0,1,2,3-bės turi keturis atvaizdus nes prie jų prieiname visais sąmoningumo, suvokimo lygmenimis, apimtimis. Jais Dievas įeina į save, į mus.
4,5,6,7-bės turi du atvaizdus nes jas išgyvename kaip savo tikrovę, jomis neskiriame savęs ir pasaulio, o tiesiog savo santykį, ar didėja ar mažėja laisvumas. Jais išeiname už savęs.

Susapnavau: Ar skaitosi darbas jeigu nieko negamina, o tiesiog skaičiuoja įmonės apimtis, vadinas, išreiškia įmonės galimybę save valdyti?

Išgyvenimo apytaka išsako Dievo šokio sandaras, kas glūdi sandarose, iš kurių pasitraukė dvasia, kokia yra savastis.

Ar kūnas iš esmės nesuderinamas su dvasia? Ar jį galima suderinti su dvasia? O gal tik dalinai, gal tai amžina kova, amžinos brandos? Ar kūnui iš esmės trūksta lygsvaros, ar tai išreiškia kūno polinkis daugintis?

Nikodemas spendžia pagal stebuklus, o gimusysis dvasia gyvena be patirties

Kaip ironiją įžvelgti muzikoje?

Janet Bourne. Perceiving Irony in Music: The Problem in Beethoven’s String Quartets.
Violation of expectation (palyginti su Leonard Bernstein "The Unanswered Question")(ir su lūkesčiais - su nuostaba, su grauduliu, su baime, su bjauresiu)
Blatantly failing to fulfill one or more of the “maxims” defined by the linguist H.P. Grice (1975), who argues that a person implicitly follows the maxims in any “cooperative” conversation.
This is the Sound of Irony: Music, Politics and Popular Culture Rinkinys, red. Katherine Turner.
Ironija sutarime - skirtingų žmonių balsai gali susidainuoti ir tapti vienu balsu arba ne.
Michael Cherlin. Varieties of Musical Irony from Mozart to Mahler. Recenzija
- Michael Cherlin meditates on various philosophical and literary writings on irony and undertakes the ambitious task of assembling a generic classification of irony that can be applied to common-practice repertoire from Mozart to Mahler.
- Esti Sheinberg's analysis of Shostakovich's music in relation to the Russian formalists,
- this reviewer's analysis of Ligeti's Le Grand Macabre through the lens of Bakhtin's existential irony,
- Michael Klein's analysis of Chopin's Nocturne in B Major op. 32, no. 1, on the basis of Northrop Frye's ironic archetype,
- Julian Johnson's study of irony in Mahler's songs and symphonies.
- One of the distinguishing features of Cherlin's monograph is the synoptic perspective he brings to analyzing...

Lūkesčiai gali būti ketveriopai paneigti (niekuo, kažkuo, didėjančiu laisvumu, mažėjančiu laisvumu) ir dvejopai patvirtinti (viskuo, betkuo).

Įtampos vaidmuo

Pagrindime - Manyje įtampa yra viską vienijantis tikslas (santykinė įtampa) (sąlygiškas)
Įvardijime - Tavyje vyksta pasirinkimas ar išrišti ar neišrišti (paneigiamas)
Pasakojime - Kitame - įtampa savaime sprendžiasi, ištisai kyla ir atslūgsta (šališkas)

Padalinimai sustato ir išreiškia įtampos išsiskirstymą tarp požiūrių.

Šachmatų figūros https://www.actonecostumes.net/chbihanh.html

Bėgimo renginiai

Laipsnynu žmogus išeina už savęs iš savęs, tad į netuščią apimtį (viską, betką, kažką) ir į troškimo papildinį.

Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.
Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.
Pasaulio gimtosios kalbos pagal kalbėtojų skaičių
Pasaulio kalbos pagal kalbėtojų skaičių

https://www.amazon.com/gp/product/B005F5DWLY/ref=dbs_a_def_rwt_hsch_vapi_tkin_p1_i0?asin=B005F5DWLY&revisionId=eab1aa34&format=1&depth=1

Yra pagrindinės trejybės ir toliau jas plėtoja ir išplečia kitomis trejybėmis žmogaus ir Dievo požiūriais.

Nesveikoje ironijoje neaišku koks žmogaus santykis su prieštaravimu, neaišku kuris nulybės atvaizdas tai išreiškia. Sveikoje ironijoje aplinkybė nurodo žmogaus santykį su prieštaravimu.

Patarlių 30

Dviejų dalykų iš tavęs prašau,

neatsisakyk jų suteikti man dar prieš mirtį:

8 atitolink nuo manęs vylių bei melą,

ir neduok man nei skurdo, nei turtų,

9 tik suteik kasdienės duonos,

kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs

ir nesakyčiau: „Kas tas VIEŠPATS?“

arba, būdamas skurde, vogčiau

ir paniekinčiau savo Dievo vardą.

Laipsnynas išsako trejybinį valios santykį (Aš - Tu - Kitas) vieno asmens akimis (Mano - poreikiais arba Tavo - linksniais arba Kito - matematikos įrodymų būdais).

Pasakojime atvaizdais Aš atsiskleidžiu ir vėl užsiskleidžiu kaip įtampos židinys. O Tu, paveiktas įtampos balso, išgyveni pasikeitimą, pasakojimo turinį, padalinimą.

Dievo požiūris yra joks požiūris.

Galime tyrinėti, kaip bendrauti su amžinybėje gyvenančiais, panašiai bendraudami su čia ir dabar gyvenančiais.

Teigiami jausmai (įamžintini) ir trys kryptys: Žavesys - nešališkumas, meilė - nepaneigamumas, artimumas - besąlygiškumas.

Kaip aštuongubo kelio atmainos veda iš įsisavinimo (vidinių požiūrių) į įamžinimą (teigiamus jausmus)?

Aštuongubo kelio atmainos remiasi vertybių ketverybėmis:

Tėve mūsų: rūpėjimas -> artimumas (Andriaus)
šv.Petro raktai į dangų: tikėjimas -> meilė
Palaiminimai: paklusnumas -> žavesys

Atvaizdų išvedžiojime: Laisvumas - ne vienumas - skiria Tėvą ir Sūnų. Grindžia didėjantį ir mažėjantį laisvumą.

Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
Abejonės - vienas asmuo.
Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).

Poreikius suprasti keturiomis terpėmis, be asmens, be Dievo.

Jauduliai išreiškia tapatumus. O lūkesčiai juos išsako gėrio kryptimis. O gera valia išreiškia kalbėjimu į gerumą.

Iš gero Dievo išplaukia gera dovana (iš vidaus į išorę), o priešingai, geras darbas nurodo gerą žmogų (iš išorės į vidų).

Dvejonės išsako Dievo (Tėvo) pasitraukimą, taip kad jisai visai pasitraukia ir lieka pasaulis.

Troškimų-netroškimų-atliepimų-pranokimų-atjautų pagrindas yra žmogaus suvokimo keturios terpės (neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas) - Dievo išėjimo už savęs keturios pakopos. Ketveriopai iškyla vienumo klausimas:

Amžinas gyvenimas: jokio vienumas
Išmintis: vieno (Tėvo) vienumas - asmens ir būklės
Gera valia: dviejų (Tėvo ir Sūnaus) vienumas - išeinančio už savęs į save ir išeinančio už savęs iš savęs
Dievo valia: trijų (Tėvo, Sūnaus, Dvasios) vienumas

Nes turi sutapti visose keturiose pakopose tiek asmuo, tiek būklė

Gera valia - dviejų vienumui reikalingas gerumas, o jis gali slypėti įvairiose vietose Gera naujiena - tiek Tėvo, tiek Sūnaus išėjimai yra tas pats išėjimas. Gera širdis - nėra jokio išėjimo nes Tėvas ir Sūnus sutampa, nėra vienumo (susivienijimo) nes jau yra viena.

Žinojimas yra susigaudymas netroškime, kokios yra širdies ir pasaulio tiesos ir kurią rinktis. Troškimams nereikia žinoti nes troškimai savaime yra pasirinkimas išeiti už savęs. Tad žinojimas išplečia troškimą požiūriais, jų grandinėmis. O troškimu (nežinojimu) išeinama į žinojimą.

Netroškimų pagrindas: Išėjimo už savęs pakopos: Kūnas (nesavarankiškumas) - protas (neužtikrintumas) - širdis (neramumas) - valia (nemeilė)
Atliepimų pagrindas: Asmenų lygmenys: Amžinas gyvenimas - išmintis - gera valia - Dievo valia

Vertybės išlaiko lygsvara, nuoseklumą, tad prieštarauja dieviškam postūmiui, nenuoseklumui.

Meilė parodo Dievo ir jo postūmio būtinumą, kad jisai yra santvarkoje ir už savęs išėjęs pilnai, kartu jo nebūtinumą.

Aštuongubas kelias atsiremia ne tik į troškimus bet kartu ir į netroškimuose glūdinčius laipsnynus:

poreikius
linksnius (abejones?)
matematikos įrodymų būdus (lūkesčius?)

Abejonės ir linksniai

patinka - vardininkas
reikia - naudininkas
tikra - galininkas
keblu - įnagininkas
protinga - kilmininkas
teisinga - vietininkas

Troškimo jausmai ir įrodymai

liūdna - morfizmas
keista - indukcija
baisu - algoritmo konstravimas
puiku - substitucija
laiminga - atvejų nagrinėjimas
bjauru - konstravimas

Koks mano ir Dievo santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?

Budizmas

Troškimai grindžia suvokimo lygmenis, taip pat atjautas.

Pasakojime įtampos slopintojas įvykdo nieką, nes vieneto pabaiga nepaveikia pasakos turinio, tai lieka atskira, ar palaiko įtampos kūrėją ar židinį, nesvarbu.

Įvardijime susitelkiama į kažką, kaip kad Aleksandro derinių taikyme.

Pagrindime puoselėjama bendra taisyklė, dėsnis, gairė.

Užtikrintumas išreiškia nepajudinamą tašką, sutelktumą, tad savęs suvokimą, juo remiasi įvardijimas, taip pat aplinkybės. Įvardijime ir taip pat aplinkybėse ieškoti reikšmės įgavimo, kaip valios susitelkia dviprasmybe kalboje.

Ramybė yra lygties lygsvara, vidus prilygsta išorei, tai grindžia bendrą suovkimą.

Meilė peržengia ribą, jos asimetrija grindžia susikalbėjimą.

Vidury nakties pagalvojau bene apie Dievo ir žmogaus akis netroškimuose: trejybė atjaučia nulybę, vienybę, dvejybę; dvejybė atjaučia vienybę, nulybę; vienybė atjaučia nulybę ar kažką panašaus. Kaip suprasti?

Kaip Aristotelio keturios priežastys paaiškina kodėl ketveriopai: lygmenimis Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Pavyzdžiui, kodėl višta perėjo kelią? Galima atsakyti:

Kodėl reiškia Kaip: Ji perėjo kelią nes jos kojos ta kryptimi judėjo.
Kodėl reiškia Koks: Ji perėjo kelią nes ūkinininkas matė, kad pereinantis kelią turėjo dvi kojas.
Kodėl reiškia Ar: Ji perėjo kelią nes antradieniais išleidžia vištas į lauką.

Mūsų esminė laisvė yra pripažinti ar nepripažinti kito požiūrį.

Kaip asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) sieja neapibrėžtumą (aštuonios, septynios, šešios, penkios reikšmės) ir neįsivaizduojamumą?

Suvokime pasiekus lygsvarą (tarp suvokiančiojo ir susivokiančiojo per suvoktąjį) yra dviprasmybė. Ir tuomet galima perkelti kampą iš suvokiančiojo (Dievo) į susivokiantįjį (žmogų) arba atvirkščiai.

Smurtą grindžia nesutarančių grupių kalba. Smurtas yra sąvokų lygyje. Palyginti su Jėzaus pamokymu pasukti skruostą.

Robert C. Culley. Oral Tradition and Biblical Studies.

Ketverybės lygmenų neigimas: Požiūris, žvilgsnis, nuostata, vertybė.

Gerumas yra vaizduotės vienumo dvasia, tad laisvumo dvasia.

Gilinamės, kiekvienas žvelgiame vidun, atsisakome išorinių smulkmenų, kad galėtumėme prieiti prie esmės, ir tai yra mūsų vienybės pagrindas.

Dievas išeidamas už savęs į save išskiria keturis asmenis. Žmogus išeidamas iš savęs už savęs surenka keturis asmenis ir juos suvienija Dievu. Visur yra ta pati dvasia.

Šviesuolių ratelis

Vladimir Levy. The Art of Being Yourself.

Dievo neįsivaizduojamumas išreiškia Dievo brandą, o Dievo neapibrėžtumas išsako, kad tai yra vis tas pats Dievas.

Savo tyrimą pradėjau vaizduojamuoju (vaizduotės ribose), ir perėjau (gražiu taikymu) į neįsivaizduojamąjį, ir (visko žinojimu) į apibrėžtumą, galiausiai, abu sudėjus, į neapibrėžtumą.

Dievo turėjimas

Kaip Dievo turėjimas pasireiškia 4 terpėmis ir 6 terpių poromis?
Pasakojimo rūšys, sakramentai yra Dievo turėjimo ženklai.
Kaip trys kalbos įvairiai išsako Dievo turėjimą?

Trejybės ratas 4 suprastas 1 3 3 1

Šventumas yra atskirtumas, tad tai kas suvokta. Ir tai yra paskyrimas Dievui, pavyzdžiui, žydų tautos arba švento žmogaus.

Žmonėms svarbu: Kas Dievas galėtų būti?

3 x 4.

Trejybė - išoriniai santykiai: 3 + 3
Ketverybė - vidiniai santykiai: 4 + 6.

Jėzaus šeši įsakymai - šeši atvaizdai

Nuo Dievo link savęs: Mylėti Dievą - visu kūnu, visu protu, visa širdimi, visa valia
Nuo savęs link Kito: Mylėti save ir lygiai taip pat mylėti artimą

Cualquiera simple, venga acá. A los faltos de cordura dijo: 5 Venid, comed mi pan, Y bebed del vino que yo he templado. 6 Dejad las simplezas, y vivid; Y andad por el camino de la inteligencia.

Da al sabio, y será más sabio: Enseña al justo, y acrecerá su saber.

Dvejybė: žinojimas-nežinojimas ir troškimas (o kaip su netroškimu?)

Veiksmas +1 išreiškia žinojimo vieningumą po padalinimo.
Veiksmas +2 išreiškia nežinojimo vieningumą pirm padalinimo.
Veiksmas +3 išreiškia sąmoningumo vieningumą padalinimo vyksmu.

Ir šio trejybės rato atvaizdai yra suvokimo lygmenys. O apytakos sieja atitinkamus suvokimo lygmenis su trejybės ratu.