Gvildenu | Mintys / Užrašai

Žr. Logic

Asmenys

Asmenys - neigimas prieš ir po apimtis - kaip tai suprasti? Loginis kvadratas.

Atvaizdų ir aplinkybių kilmė

Atvaizdų ir aplinkybių kilmę suprasti lūkesčių-jaudulių dvejais kanalais (sąmone-pasąmone).

Dievo požiūris

Dievo žvilgsniui nebūtinas požiūris, tuo tarpu žmogaus žvilgsniui būtinas požiūris, pirmiausiai Dievo požiūris.

Dorovė

Atsakomybė

the distinction between those who make the rules and who have to play by them, thus related to scopes and to the difference between hard and soft truths
būtina, tikra, galima - trejybės atvaizdas, grindžiantis atsakomybę
Doros klausimas liečia visuomenę. Apydoros klausimas iškyla suskaldant visuomenę į asmenis. Sąlyginis taikymas išskiria rūpestį laisva rinka (konkurencija, asmenų dalios) ir laisva spauda (asmenų troškimų).
4 vienumo sampratos išsako vienumo kokybę. Dorovė renkasi kokybiškesnį vienumą.
Gyvenimo nepasisekimai reikalingi nes jie įrodo sąlygiškumo nepakankamumą, tai kad reikalinga gyventi besąlygiškumu, besąlygiškai.
Gėrį ir blogį pažįstame. Bet Dievo nepažįstame, tai bene yra gyvybės medis, pažinti Dievą.
Aš - bendras žmogus, o tu - paskiras žmogus. Esminė klaida, tai kad save (Aš) laikome Tavimi (Tu). Tad gyvename ne kaip bendras žmogus, o taip, kaip kiti į mus žiūri.
Blogis. Velnias, tai asmuo. Tai blogis, sandaros lizdas - tarnauti ne Dievui, o velniui. Dievas yra už šito pasaulio, o velnias žmogų uždaro dar siauresniame pasaulyje, atskiria nuo kitų žmonių, taip kad negali jais rūpintis, nėra viena su jais. Užsandarina. Velnias ne danguje, o širdies gelmėse. Teigiami įsakymai yra ryšiai iš Dievo mumyse į Dievą už mūsų. Neigiami įsakymai neleidžia užsandarinti, atveria kelią iš Dievo už mūsų, jam įeiti į Dievą mumyse.

Dviprasmybė

Dviprasmybė - ar mus sieja ryšių buvimas ar nebuvimas?
Žmogaus (laisvės) ir Dievo (dviprasmybės) dvejybiškumas. Nagrinėti dviprasmybės vaidmenį Dievui išeinant už savęs. Dviprasmybė atveria žmogaus laisvę tikslinti ar nuklysti, gėrio ir blogio, sąmoningumo ir nesąmoningumo. Toliau šią žmogaus dviprasmybė grindžia tris kalbas - nesąmoningumo galimybę.

Malda

Ryšiai veikia maldų suveikimą, taip pat maldos leidžia atsisakyti ryšių.

Netroškimai

Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.

Pasirinkimai

Laisvė rinktis tarp uždaros ir atviros sandaros.
Pasirinkimas (simpleksinis): savyje neišskiriami (nuliai), pasaulyje išskirtini.

Poreikiai

Kraštutiniškumas leidžia kitiems suvokti, kokios galimybės, kad yra kažkas daugiau už santvarkos. Užtat kraštutiniškumo reikia labai nedaug.

Požiūriai

Dėmėsys (focus). Išskyrimas pažintojo ir pažinovo, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Dėmesį suteikia pažinovas ir priima pažintasis.
Žiūrėti To Look is to take up a view, which is to say, to have the same ObservationalPlane. To Look is to take up an ObservationalPlane. We look through somebody else's eyes if we take up their observational plane. In general, this is the Heart within us and God in that context.

Požiūrių grandinė

Požiūrių grandinė bene susijusi su aritmetine hierarchija rekursyvinių funkcijų teorijoje - yra ir visiems - ir tai susietina su kategorijų teorijos adjoint functors.

Požiūrių sudūrimas

Dievo ir žmogaus požiūriai gali sutapti ir susidurti nes vienas kitą papildome.

Sąmoningumas

Sąmonė ir pasąmonė išreiškia žmogaus savarankiškumą ir nesavarankiškumą.
Pasąmonė remiasi trimis apdorotojais - sąmoningumo lygmenimis. Užtat turi būti trys kalbos skirtingo sąmoningumo lygmenims: kūnui pasakojimas, protui įvardijimas, širdžiai pagrindimas.
Išlendi už savęs - matai, kad darai pasirinkimą - arba jo nedarai. Tris kartus išlįsti už savęs - sąmoningumas.
Sąmonę puoselėjame mylėdami Dievą - pasąmonę mylėdami artimą, kaip save patį.
Atmintis atkartoja ne patį išgyvenimą, o jo atvaizdą, jo įspaudą, jo įspūdį.
Žinome tai, kas diskretu. Klausimai remiasi tolydumu, tačiau jame ieško lūžio taškų. Diskretus vs. tolydus - tai iškyla penkerybe, aukštesniaisiais padalinimais. Šiuo skirtumu remiasi ir pasąmonė ir sąmonė, jų tarpusavio santykiai.

Smegenų mokslas

Smegenys ir neuronai - kodėl "daiktų" geometrija svarbi? - palyginti su jausmais - "object oriented" - single column = object. Object = topic for question-answer.

Suvedimas

Visą žinojimą randu kaip suvesti:

Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima?
Dievo atsiplėšimu nuo savęs, nuo savo požiūrio.

Šį žinojimą gražiai taikome įtvirtindami bendrystę, kuria čia ir dabar amžinai mokomės, bręstame, gyvename.

Šešerybė

Šešerybėje požiūrio įsisavinimu neigimas (išorės) dingsta. Neigimas yra priešingybės paženklinimas, atskiriantis Dievą ir gerumą (kaip Dievo ženklą ir paneigimą). Tad šešerybė, dorovė veikia išsakant neigimą, neišsakant teigimo.

Tiesa

Smulkiausias skirtumas yra prieštaravimo skirtumas tarp teiginio ir neiginio, nes nežinojimas jų neskiria, o žinojimas skiria, bet nežinojimas ir žinojimas keliauja kartu. Šis skirtumas bene iškyla kvantinėje mechanikoje.
Smulkiausias skirtumas yra tarp klausimo ir atsakymo. O mes gyvename būtent tame tarpe. Ir viskas plėtojasi būtent tarpe tarp Dievo klausimo (Ar jis būtinas?), iš kurio viskas išplaukia, ir jo atsakymo, į kurį viskas susiveda.
Tiesos atsiskleidimo eigos (galimybių) klausimas - juk tiesa būtinai atsiskleis, tačiau kaip atsiskleidžia ir kodėl - ties kur labiau susipainioja arba nesusipainioja - dviprasmybės laisvė atveria žmogiškos divprasmybės laisvės ...)

Vertybės

Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.
Kai save pažįsti, gali atsisakyti savęs ir žiūrėti plačiau, užtat kyla klausimai - gyveni plačiau - nes nesutampa.

Viską žinoti

Viską žinoti, tai reiškia pažinti visas mūsų mąstymą ribojančias sandaras ir kartu Dievo požiūrį iš kurio jos visos išvedamos.

Žinojimas

Pradžioje buvo nepažinimas (įžvalga, nežinojimas). Jo priešprieša, tai pažinimas (duomenys, sandaros).

Žinojimo rūmai

Žinojimo rūmai savo apimtimi bene iš Kito galo išgauna visaregį, tad iššaukia Dievą.

Žinynas

Kiekvieną sąvoką pagrįsti išsiaiškinimu, ir kiekvieną išsiaiškinimą aprašyti, kaip sąvokos išrituliavimą.

Ištirti Daodejing ir apskritai nesmurto puoselėtojų įtaką Sąjūdžiui. Parašyti Misha, Čepaičiui, Juozaičiui, Degučiui, Andrijauskui. Perversti Sąjūdžio žinias.

Gali mąstyti kelis ėjimus į priekį - bet reikia veikti po vieną ėjimą - ir sąmonė privalo atskirti mąstymą ir elgesį - nes turime nežinoti kaip bus po kiekvieno žingsnio.

Aprašas ?, Pamąstymai ?, Gvildenu, Trokštu išmanyti
Duomenys ?, Viskas, Padalinimai, Atvaizdai, Aplinkos ?, Rėmai ?, Kalbos
Įžvalgos, Dievas, Nebūtinas, Aš, Tu, Kitas
Būtinas, Paklusimas, Tikėjimas, Rūpėjimas ?, Amžinas gyvenimas

Viskas iškyla Dievui svarstant, ar jisai būtinas? Jisai nebūtinas ir tuo pačiu būtinas. Visos sandaros išvedamos Dievui išeinant už savęs į Aš, paskui Tu ir galiausiai Kitą. Užtat Dievas yra nebūtinas. Tačiau strimagalvio Dievo nebūtinumas atveria suvokimą, kuriuo iššaukiamas Tu, Aš ir galiausiai, Dievas, taip kad Dievas yra būtinas.

Tad Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).

Širdingas bendravimas tai buvimas viena, tai susitapatinimas. Esame viena su Dievu paklusdami; su tavimi tikėdami; su kitu rūpėdami; su savimi amžinai gyvendami.

Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.

Yra ketveriopas išėjimas už savęs. Yra dvejopas susitapatinimas su savimi: suvokimas, kad esame viena su kažkuo už mus daugiau; ir to nesuvokimas, tad buvimas santvarkoje.

Dvasia: Dievas yra, užtat yra.

Pasaulis - Viskas! - Dievo sandara: Dievo nėra, užtat yra. - Viskas yra Dievo pasišalinimas, užtat Dvasia sklaido visakame ir jame pasireiškia. Kaip Dievas atsiranda visakame? Šitą suvesti su sandarų raida, su visko savybių paneigimu.

Susieti trejybės "suvokimą" su žmonių suvokimu kuriuo Dievas virsta būtinu.

Dievas nebūtinas:

Asmenys: Iš Dievo tyrimo iškyla asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir juos supančios sandaros (Visaregis?, Netroškimai, Pasirinkimai).
Sandarų kubas.
Padalinimų ratas: trys vyksniai, išsaugojantys sandaras, plėtojančius požiūrius.

Užtat Dievas būtinas:

Gyvenimo lygtis - keturi vaidmenys ir keturi asmenys (lygmenys, apimtys) - iškyla Dievo būtinumas, amžinas gyvenimas.
Suvokimo lygmenys: suvokimas, savęs pažinimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas.
Požiūrių sudūrimas - požiūrių santykiai.
Vertybės Vertybių žemėlapis, klausimų žemėlapis.
Vertybių išplėtojimas vyksniais.

Žmoguje Dievas (širdis) ir ne-Dievas (pasaulis): Žmogaus ir Dievo požiūrių sutapimo pagrindas yra Dievas žmoguje. Žmogiškumas tampa požiūrio aplinkybių dalimi. Tad žmogiškumas nesiskaito, jį galima atmesti. Dievas, jeigu būtų žmogus, jeigu turėtų žmogaus aplinkybes, žmogaus sąlygas, irgi turėtų tą patį požiūrį. Arba turėtų kitą, kuriuo atveju, skirtųsi žmogaus ir Dievo požiūriai. Širdies požiūris yra Dievo požiūris žmoguje, o pasaulio požiūris yra ne Dievo požiūris. Žmoguje aplinkybės paima viršų, tad iškyla pasaulio požiūris, bet užtat svarbu išlaikyti širdies požiūrį, kaip pirminį, iš kurio išplaukia antrinis, pasaulio požiūris.
Pripažinti, kad Dievas neprivalomas, juo galim vadovautis (geltonasis Tu) ar nesivadovauti (mėlynasis Kitas), teigiamu ar neigiamu įsakymu, sutampame. Tad Dievą suvokti pirmiausia už savęs, už santvarkos, ir tik tada juo gyventi, tad svetimoje santvarkoje, ne savoje. Gyventi svetimu šiame pasaulyje, tad klajokliu, keliauninku, tokiu pagrindu bendrauti su kitais, geltonais ir raudonais, tad gyventi klausimais. Susigaudome, kad esame siųsti ir tai priimame širdingai, tad mūsų teisingi santykiai su Dievu. Vyksta pokalbiai tarp geltono (bendro) ir raudono (paskiro), tarp juodo (Dievo) ir kito (mėlyno). Jėzus dalyvauja abiejuose pokalbiuose, vienur kaip vyresnis raudonajam, kitur kaip jaunesnis, Dievui.

the dual space suggests that maps to a one-dimensional space (like money) are equivalent to the multi-dimensional space. But is that true in the case of money? And does that mean that in life we are in the infinite-dimensional case where the dual dual is not the same as what we started with?

Žmogiškasis protas susiskaido bendravime kalbomis ir jomis reiškiasi per kelis žmones - tai maldų mokslo pagrindas. Tad sunku žmogui vienam būti su savimi. Taip pat žmogus bendrauja su savimi - sąmone su pasąmone - tai atvaizdų ir aplinkybių, lūkesčių ir jaudulių pagrindas.

Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.

Ar Dievas būtinas? Dievo Dievas būtinas: meilė. Dievo esmė, Dievo kertinė vertybė: meilė. Dievas sau priima kertinę vertybę nes mes ją priimame pasąmone. Tad jisai mūsų pagrindu, mūsų pavyzdžiu irgi prisiima.
Koks Dievas būtinas? Vienas Dievas, mūsų vienumas. Tai antrinių sandarų pagrindas, pavyzdžiui, padalinimų. 6 atvaizdai yra vienumo rūšys.

Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.

Asmenų tyrimais, Aš įsijaučia į pasąmonę, į netroškimus, ir išskiria valią. Tu atsitokėji sąmone, gyveni bendru žmogumi. O Dievas naujai iškyla Kitu, sąmoningumu.

Jeigu esi prisirišęs prie savęs, tai būsi pragaro sunaikintas.

0 Dievas strimgalvis, jokia valia
1 valia: išskiria mąstymą ir veikimą ir nusistatymą
3 valios: meilė gali paveikti valią (išgyvenimus) valia gali pasikeisti. Žmogaus trejybės ratas

Dievas sąmoningumas - išsiskiria nežinojimas ir žinojimas - mums reikia iš jų išvystyti ir atstatyti sąmoningumą - tarpu kuriuo esame sąmoningi - dviprasmišku tarp 1+4+6+1.

Vienas žmogus įsijaučia kitas kartu įsijaučia tačiau yra tarpas užtat gali atsitokėti o su laiku įsidrąsina pačiam įsijausti

Galima įsijausti nesąmoningai ir sąmoningai

It seems that to means going beyond and also being with.