Gvildenu | Mintys / Užrašai

笔记

Trys veiksmai ir trys vyksniai (veiksmų išdavos)

Pakeisti: ne veiksnys, o veiksmas.

Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas. Atskirto mąstymo lygiagretumas.

Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".

Šachmatai

Visko savybes permąstyti.

Į save priima save. (būtina sąvoka)
Į save priima savo vidinę sandarą.
Į save priima visa kas ateina iš lauko.
Į save priima visas savo aplinkybes.

Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes.

Dievas yra nežinojimas. Ar nežinojimas būtinas?

Wikipedia: Nothing Hegel ir kiti.

Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.

Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?

Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:

Ar, koks, kaip, kodėl
P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
Kodėl, kaip, koks, ar

Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:

Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galmimas), Kodėl (Kitas yra)

Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia)

Kaip vaikystėje žaidžiau su savo protu - šachmatus pernešdavau per kambarį ir bandydavau prisiminti, kas kitoje kambario pusėje.

Taškas iš kurio viskas išsiskleidžia ir kartu į kuri viskas susiveda. Visiškas nežinojimas.

Surašyti: Apimtys - ketverybės klausimai - požiūrių grandinės, toliau žinojimas išverčia ir asmenys.

Žinojimas yra tame, kad nereikia dėmesio skirti. Pavyzdžiui, žinau kaip sugrįžta į viską ir betką, tai galiu susitelkti į kažką. Tai gali lemti išugdyti įgūdžiai, pasąmonė už dėmesio ribų.

Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.

Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.

Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.

Trimis kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.

+3 sąmoningumu kylame iš 0 iki 3 pasakojimu (kaip kas įvyksta) - Kodėl
+2 kylame iš 1 iki 3 įvardijimu (kaip ima reikšti) - Kaip
+1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks

Kito tiesa yra jo sąmoningumo ženklas, kaip jisai nusistato.

Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?

Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?

Kaip susidėlioja atsakomybė už žinojimą? ir kaip mus vienija asakomybė už visko žinojimą? Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar.

Dievo šokyje trejybės ratas sieja požiūrius ir vienumą (tad meilę). Vienumas yra Dievo nulybę papildanti, išplečianti sąvoka, mus visus įtraukianti, buvimą išplečianti būtinumu, tai yra esmė.

Be atsakomybės (šešerybės), be tiesos (septynerybės), gyvenimas painiojasi.

Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia? Ji nustato parinktį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, o gyvenimas (pasaulis) parūpina duomenis, kurių pagrindu taikome parinktį - įsijaučiame +1, atisitokėjame +2, ar esame sąmoningi +3. Gal nesvarbu kaip nustato, gali nustatyti griežtai, jeigu tiesiog to laikosi, širdis ir pasąmonė paklus valiai, nes teisinga valia ją supras ir išgirs. Tad bręstant išmokstame valingai nustatyti santykį taip, kad būtumėme ko labiau sąmoningi, vyrautų sąmoningumas.

Kaip visko žinojimas susiskaido: Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu. Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - paskiras klausimas. Kažko žinojimas - betko nežinojimas - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas. Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).

Neprieštarauja sau, laikosi santvarkos. Prieštarauja sau, išeina už santvarkos. Tėvas Dvasia( Sūnus ).

Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.

Nesimetrinės funkcijos, bandyti jas suprasti priskiriant {$q_3^2=0$} ir panašiai.

Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
Man - betko, kažko, nieko
Tu - kažko, nieko
Kitas - nieko

Trejybė erdvė, ketverybė laikas.