Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Vertybių žemėlapis, Kalbos, Tu, Klausimai, Aštuongubas kelias, Palaiminimai, Švento Petro Raktai į Dangų, Tėve mūsų, Jėzaus pasisakymai, Šviesuoliai, Sidharta Gautama, Kelionė Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay

Habib Baghirov, Self-development, What will society look like when people's intelligence is dramatically boosted?

Vertybes rūšiuoti ir susieti su sandaromis. Suprasti, kaip kiekviena vertybė kokia nors sandara išreiškia meilę, tad ir Dievo esmę - meilę suvokti kaip visų sandarų išeities tašką, kaip kad viską.

Suvokti, kaip kiekviena vertybė išreiškia meilę, kaip kiekviena sandara susijusi su Dievu, su jo išėjimu už savęs.

Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.

Palaiminti - laimingi - lūkesčiai patenkinti - kuriems kaip tiki, taip bus.

Vertybės yra tarsi graikų dievai, jie susiveda į kertinę vertybę, į meilę, į Dievo vertybę.

Troškimai yra visko atvaizdai, o viskas yra Dievo sandara. Visko atvaizdai yra tuo pačiu vienybės atvaizdai. Dievo atvaizdai, tai nulybės atvaizdai.

Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.

Kalbos išsako, kaip iškyla sąvokos, kaip jos apibrėžiamos ar įvardijamos ar įgyvendinamos. Jos iškyla taip, kaip man iškilo Dievas, kaip mums iškyla mūsų kertinės vertybės.

Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai, kas palaiko veiklą; o papildomai yra galimybė išplėsti veiklą, susieti su kitom veiklom ir esamos veiklos pagrindu kurti visai naujas veiklas, pavyzdžiui, dūkti dviračiu.

Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.

Dievo esmė (meilė) yra kada jisai trokšta būtent visko. Visi kiti troškimai tik dalinai išsako Dievą. Tad šaltasis (savarankiškas) Dievas nėra jo esmė, o būtent jo šiluma yra jo esmė.

Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių ir vertybių ir būdų, kaip atsiliepiame, kaip susitvarkome.

Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.

Geručiai, skurdžiadvasiai tiki pakankamą Dievą.

Dievas sau taiko vertybę (pavyzdžiui, gyventi tiesa) vienaip, o žmogus sau, visai kitaip.

Tobulas Dievas - pakankamas Dievas - besąlygiška meilė - galima mylėti ir pakankamą Dievą.

Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.

Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.

Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.

vienas Dievas: tobulai mylintis Dievas ir pakankamai mylintis Dievas

Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).

trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)

Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muzika galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.

Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.

  • Tiesos atsiskleidimas yra švietimas, einantis iš žinojimo į nežinojimą. Tai išreiškia dangaus karalystę, tai galimybės skurdžiadvasiui, pakopos daliniam žinojimui. Tiesos atsiskleidimas vyksta santvarkoje. Užtat yra keturi santykiai tarp širdies ir pasaulio tiesų. Tiesa tad išverčia gvildenimą.
  • Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
  • 3 santykiai su žinojimu; 3 santykiai su nežinojimu.
  • Dalinis žinojimas (dangaus karalystė, skurdžiadvasiams).

Viena kitu: Aštuongubu keliu siejamas sutapimas su Dievu nuliniu požiūriu ir sutapimas su kitu septintu požiūriu.

Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).

Kiekviena kertinė vertybė yra Jėzaus Kristaus savybė. Užtat jisai yra Dievas, ir mūsų visų vieningumas. Jis yra kiekvienos kertinės vertybės tobulas pavyzdys. Užtat tobulo pavyzdžio pagrindu galima kiekvienam šviesuoliui iškelti Jėzų Kristų.

Paklusti, tikėti, rūpėti:

  • Rūpėjimas (pagrindimas) susijęs su lūkesčiais, jausmais
  • Tikėjimas (įvardijimas) susijęs su abejonėmis, dvejonėmis
  • Paklusimas (pasakojimas) susijęs su poreikiais, tenkinimas

Taip pat tai įtampos kėlimo balsai:

  • liepti (iššaukti paklusimą)
  • aiškinti (iššaukti tikėjimą)
  • klausti (iššaukti rūpėjimą)

Netroškimas visko (Aštuongubas kelias)

Štai turiningiausias iš keturių netroškimų.

Dievas yra mylintis.

  • We may consider it as God as nothing - God is {{Loving}}. We conceive that, to the extent that God is nothing, then he is expressed by a corresponding wish for everything.
  • Everything is loving, caring for any unity. Everything loves us (wants us to be alive: sensitive and responsive) more than we love ourselves.
  • The structural context for such love is the EightfoldWay.
  • Everything which Loves Us more than We Love Ourselves
  • Everything is loving. We have trials, we must choose to love. Do we choose life?

Tikslai

Troškimų tikslas

  • Troškimai, tai reikalavimas, jog atitiktų tiesos turinys ir išraiška, poreikis ir tenkinimas. Šis skirtumas iškyla išėjus už savęs.
  • Trokšti visko - tai turinio ir raiškos neatitikimas visakame, taip kad viskas yra už apimties. Apibrėžta, "išmąstyti" niekas. Tad vertybė yra išmąstytas, apibrėžtas niekas, yra esmė.

Mylintis Dievas yra dviprasmybė. Ar jisai mylintis dėl to, kad jisai Dievas? (Dievas nebūtinas) Ar atvirkščiai, jisai Dievas dėl to, kad jisai mylintis? (Dievas būtinas) Esminis dviprasmiškumas yra Dievo būtinumas ir nebūtinumas. Šis dviprasmiškumas iškyla tiktai kada Dievas trokšta visko, kada jisai mylintis, kada yra aštuongubas kelias, nes tik tada Dievas yra pilnai išėjęs už savęs. Užtat tai ir yra kalbų pagrindas.

Mylinčio Dievo dviprasmybė: jis palaiko mus, kokius esame, o tuo pačiu mus brandina.

Panagrinėti Budos aštuonlypį pasisakymą apie kančią. Kančia lydi visą gerumą? Tokiu atveju kančia yra Dievas. Bet kančia nelydi atsidavimo kitiems.

Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.

Žmogaus brandą išreiškia jo ėjimas iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Žmogus pilnai subrendęs septintu požiūriu, kada jisai gyvena kiekvienu, taip kad Dievas būtinas. Kiekviena kertinė vertybė atveria tą brandos kelią iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Ji kelią atveria klausimais, žmogus bręsta klausimais.

Kertinė vertybė yra dviprasmiška nes ji žmogų atstoja. Žmogus negali bręsti nes jisai yra dvasia. Jisai bręsta ryškėjančia vertybe. Ogi bręstame amžinai, tai amžinas gyvenimas. Dievas dvasia, tai irgi bręsta tiktai sandara, mūsų visų bendryste, mūsų vienumu. Mūsų vienumas taip pat yra dviprasmiškas, juk esame paskiri, esame viena dvasia ir vieninga sandara.

Kertinė vertybė nutaiko vidurį tarp nebūtino, tobulo Dievo ir būtino, pakankamo Dievo.

Valia vertybe sieja tobulą Dievą ir pakankamą Dievą. Dievo valia juos atskiria.

Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.

Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.

Vertybių tikslas

(Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.

Vertybės yra Dievo sąlygų atsiskleidimas. Dievą pakeičia jo buvimo ir nebuvimo sąlygos, meilė, jam prilygstanti. Vertybė yra kaip mes suvokiame Dievo suveikimą, jo raišką mūsų gyvenime, mūsų pasaulyje.

Vertybės yra vieningumo sąlygos, su kuo mes galime sutapti. Laipsnynas išreiškia šešias nevieningumo, netroškimo, nesutapimo sąlygas, kaip išsiskiria du požiūriai ženklų savybėmis. O aštuongubas kelias išreiškia aštuonias vieningumo, troškimo, sutapimo sąlygas, ypač už santvarkos ir santvarkoje, tai nulinis ir septintas požiūriai.

Vertybės, jų ryškėjimas, yra žmonių brandos, jų amžino gyvenimo pagrindas.

Kertinės vertybės yra mūsų išeities taškas, tai kaip išgyvename viską, tad mūsų susikalbėjimo pagrindas.

Kertinė vertybė, tai žmogaus siela.

Esmė

  • Vertybė yra dvasios esmė, tai yra, dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Tad Meilė yra Dievo vertybė; Tobulumas yra gerumo vertybė; Valia yra gyvenimo vertybė; Dievo valia yra amžino gyvenimo vertybė.
  • Esmė, vertybė yra Dievo ryšys (meilė) su tuo kas santvarkoje. O tai kas santvarkoje yra Tobulumas, ir jo ryšys su Dievu yra gerumas, tai tobulumo dvasia. Tad dvasia ir esmė ("materija") yra išvirkštiniai ryšiai.
  • Vertybė visais požiūriais sutampa su dvasia ir ją atstoja nes jinai yra visų sandaros laikysenų vieningumas.

Ne meilė

  • Vertybė yra netroškimas visko. Ji veda iš Dievo į jo esmę, meilę. O meilė yra troškimas visko. Ji veda iš tobulumo į gerumą, kaip Dievą esantį santvarkoje. Užtat ji išveda Dievą, kaip būtiną. O vertybė tvirtina, jog Dievas nebūtinas. Tai skirtingos kryptys. Panašiai su netroškimo betko, kažko ir nieko. Vertybės apibrėžia Dievo valią; lūkesčiai, jauduliai - gerą valią; abejonės, dvejonės - išmintį; poreikiai, tenkinimai - amžiną gyvenimą (ne savo, o kitų rūpesčiais).
  • Dievo kertinė vertybė yra, manau, meilė. Jis man pastoviai tauškia apie meilę. O kertinės vertybės apskritai yra ne Dievo, tad ne meilė.
  • Vertybės yra dalis Dievo meilės. Tad meile sutampa ir nemeilė, tai yra, vertybės.
  • Vertybės yra Dievo atvėrimas. Meilė - Dievo esmė - slypi visur, o ją išreiškia tiesa. Ji pasireiškia mūsų kertinėmis vertybėmis, tad jos visos išsako meilę ir būtent kurį nors jos bruožą. Esame meilės bruožai, tad Dievo savybės.
  • Dievas glūdi visose vertybesė, juk tai jo esmės - meilės - atspindžiai, tai meilės pilnatvė.
  • Išreiškiame Dievą, meilę Visos mūsų vertybės yra meilės atspindžiai. Jos iškyla, įsivaizduoju, būtent ten kur pajuntame meilės stygių kurį galime užpildyti. Jeigu paklausi žmogaus, koks pasaulio bėdų šaltinis, tai jisai nurodys stygių jo vertybės.

Ne Dievas, o Savastis

  • Vertybė yra mūsų savastis, jos neigimas, kad yra kažkas daugiau už ją, už mus. Panašiai, mūsų savastis yra mūsų lūkestis, mūsų abejonė, mūsų poreikis. Į vertybę atliepiame klausimu, gvildenimu, o ypač, jos išbandymu trejybe, tad patikslinimu.
  • Vertybė neigia mūsų išėjimą už savęs, tad neigia mūsų dieviškumą.
  • Vertybė įgyvendina Dievą Vertybė mums pasako kuo vadovautis kai Dievo nėra.
  • Ką aprėpiame Dievas trokšta visko, yra mylintis. O mes netrokštame visko, turime vertybes.

Trikdžius trejybėje

  • Vertybė nusako trikdžių trejybėje, iš kurio kyla įvardijimo kalba. Ta trejybė yra veiksmažodis (prieveiksmis), būdvardis ir daiktavardis. Pavyzdžiui: nuoširdžiai būti, nuoširdus, nuoširdumas.

Santykis su Dievu

  • Kertine vertybe žmogaus valia vykdo Dievo valią.
  • Vertybė sustato, tikslina žmogaus ir Dievo santykį. Mes esame dvasios aplinkybės, sąlygos, ją skiriančios nuo jos esmės.
  • Vertybės išsako Dievo Dievą.
  • Vertybės iššako Dievo veiklą žmogaus reikaluose ir žmogaus Dievo reikaluose.
  • Kertinė vertybė išsako mūsų vertinimo ribas, tad nurodo Dievą esantį už jų, taip pat santvarką esančią jose.
  • Vertybė yra mūsų ryšys su Dievu ir vienumas su juo.
  • Kertinės vertybės sustato gyvenimo lygtį: Dievą, gerumą (mes), jų ryšį (gyvenimas) ir savarankiškumą (atskyrimą - amžinas gyvenimas). Atitinkamai išnagrinėti visas kertines vertybes, jas suprasti, kaip sandaras mūsų ryšiui su Dievu, to ryšio esmei, jo meilei mums.
  • Kertinė vertybė sieja Dievo požiūrį (širdį) ir mūsų, gerumo požiūrį (pasaulį).
  • Vertybė vaizduoja Dievą aplinkybe.
  • Vertybėmis atskiriame ir siejame, dvasią už santvarkos ir dvasią santvarkoje, tokiu būdu susigaudame, kas yra kas, kuris požiūris kuriam turėtų būti valdus, kuris tėvas ir kuris vaikas, kuris Dievas ir kuris žmogus.
  • Vertybė atskiria dvasią ir sandarą, tad jas vertina, tuo pačiu jas ir sieja. Užtat meilė palaiko gyvybę, skiria ją nuo savasties. Gyvybė yra asmens aplinkybė. O savastis yra amžinasis gyvenimas, tai kas amžinai bręsta, kas mus pakeičia. Tačiau savasties pagrindas yra savęs atsisakymas. Tai vyksta kitais.
  • Vertybė yra kuris nors taškas tarp Dievo, išeisiančio už savęs, ir Dievo, išėjusio į save. Tai yra taškas tarp Dievo ir gerumo, tad taškas laipsnyne. Tai yra taškas tarp Dievo ir jo esmės, meilės. (Tarp tikėjimo ir meilės, kaip kad šv.Petro raktuose į dangų.)

Mūsų dorybė

  • Išreiškiame save, atskleidžiame save Kertinė vertybė yra mūsų siela, mūsų asmenybė. Ji mus atstoja. Sutinkame, kad mus apibūdintų mūsų vertybe. Ji vos ne vienintelis apibūdinimas, kuris mūsų nevaržo. Sutinkame ją viešai skelbti. Gal koks 1% žmonių nesutinka, pavyzdžiui, nenori atsiskleisti bendradarbiams.
  • Vertybės tuo pačiu yra dorybės, kas mus lenkia į gerą, tad į Dievą, į dvasią. Jos nurodo kaip mes augame, bręstame.
  • Žmogus yra savimi patenkintas. Jisai mano, kad jisai yra geras. Toks požiūris padeda jam susikurti savo vertybių sistemą kada nusistato, vykdo ir permąsto.
  • Išsakome gerumą, tobulumą Mūsų vertybė yra mūsų asmens dorybė, tuo pačiu ir yda. Jinai mumyse ir stipri, ir silpna. Jinai yra kaip mes suvokiam tobulumą, kas mums atstoja gerumą.
  • Išsako, kas būtumėme, jeigu mūsų nebūtų.
  • Dievas iškyla mūsų gerumu, mūsų pasirinkimu, mūsų dorybe.

Dievo atsiradimo aplinkybės

  • Savo vertybe dalyvaujame Dievo buvimo klausime. Mūsų vertybė yra Dievo buvimo pasėkmė, tad nurodo Dievo buvimą. Mūsų svajonės yra tai, kas palengvintų mūsų vertybės atsiradimą. Mūsų klausimas skiria vertybės buvimą ir nebuvimą. Mūsų klausimai, tai mūsų vertybės sąsaja su kitomis vertybėmis, jos atsiradimas jų atžvilgiu.
  • Vertybės įvairiausiai ieško Dievo, padaro jį prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad esame viena.
  • Vertybės, tai yra mūsų susikalbėjimo pagrindas, o tas susikalbėjimas atspindi suvokimo laipsnius, taip kad galiausiai pripažįstame Dievo vertybę - meilę - kaip platesnę už mūsų kiekvieno, taip kad Dievas yra reikalingas.

Dievo nebuvimo prielaidos

  • Išreiškia mūsų prielaidas, ko trūksta Vertybės skiriasi nes skiriasi prielaidos. Svarbiausia yra meilė, bet jeigu jaučiamės labai mylimi, tada meilę kaip tokią mažiau vertiname. Vertiname tai ko mums trūksta. Tas trūkumas gali būti mumyse ar už mūsų, užtat tai tuo pačiu mūsų stiprybė ir silpnybė.
  • Vertybių prielaidos išsako Dievo nebuvimo sąlygas. Jomis išsakome, kodėl Dievo nėra, ko reikia, kad jo nebūtų. Užtat vertybe išreiškiame Dievo buvimą jam nesant.
  • Mūsų vertybės išsako mūsų prielaidas, tai ką nenorime mąstyti. Pavyzdžiui, aš nenoriu mąstyti melą, tad man rūpi gyventi tiesą. Jeigu būtų melas, tada negalėčiau neigti Dievo buvimą, tad privalo būti tiesa. Manau, Šarūnas nelinkęs labai mąstyti Dievą, jam užtat rūpi išlikimas.
  • Vertybė yra apibrėžimo pagrindas. Tai įvardijimo kalbos įvardintas vienetas. Tai mūsų ramybės ir neramybės šaknis. Mūsų kertinė vertybė mums išskiria širdį ir pasaulį. Turėtų būti šešios rūšys vertybių pagal lygmenų poras: ar, koks, kaip, kodėl.
  • Mūsų prielaidos išryškėja kaip mūsų pašnekovas, kaip kad žinojimo rūmais jisai išryškėja.

Bręstame - sudėtingėjame

  • Vertybė apibrėždama Dievo nebuvimą tuo pačiu apibrėžia būtent mus.
  • Vertybės kyla iš pilnatvės išsaugojančių perkūrimų, pertvarkymų. Įdomu, kaip siejasi su pertvarykmais.
  • Vertybėmis kažką teigiame ir kažką neigiame, kažką priimame ir kažką atmetame. Greičiausiai yra keturi lygmenys: priimti, neatmesti, nepriimti, atmesti ir iš viso septynerybė. Kaip tai įtakoja vertybių tikslą ir sandarą? Išskiriame priėmimo lygmenis, priimame "nieką".
  • Vertybės veikia kaip filtrai, kriterijai, tad susiję su atvaizdais.
  • Ryškėjame Savo vertybės nekeičiame, ji nebent ryškėja, aiškėja. Ja žinome save, užtat ir žinome, kiek daug nežinome apie gyvenimą.
  • Sąmoningėjame Kertinė vertybė reiškiasi mūsų sąmonginėjimu, šviesėjimu, branda. Jaunas ar tiesiog nesubrendęs žmogus jos dar neturės. Vieni ją jaučia, bet dar nėra įvardiję. Kiti ją gerai pažįsta.
  • Pažįstame save Žinodami savo kertinę vertybę, pažįstame save, kaip graikai ragindavo. Esame naujai gimę, pakrikštyti dvasia, kaip Jėzus kalbėjo. Vertybė yra mums vardas, duotas tarsi indėnui.
  • Vertybėmis pažįstame save, kitus ir Dievą.
  • Kaip mes mylimi, ugdomi Kertinė vertybė yra pagrindas palaikyti žmogų ir telktis apie jį. Išvardinti "Minčių sodo" ratelius...

Suvedame save

  • Suvedame save Kertinė vertybė atsiranda mums derinant visas mūsų vertybes, sprendžiant jų nesutarimus, kurie iškyla mums gyvenant visapusiškai. O vertybės iškyla daugėjant mūsų mintims, jas įvaldant sumanymais. Jos daugėja kada pradedame jas kaupti, vertinti, kada imame savarankiškai mąstyti, kada grįžtame prie savo minties vietoj kad pasaulio peršamos. Taip pat pastebime, jog kai kurios vertybės (šeima, darbas, mokslas) neaprėpia visko, taip kad kažko trūksta.
  • Kertinė vertybė kyla bene tiek iš mūsų likimo, tiek iš mūsų laisvos valios, juk ją vis tiksliname, link jos bręstame.
  • Vertybė yra siekis. Vertybė yra laipsnyno išraiška. Jinai išgyvenama vidiniu požiūriu ir išoriniu požiūriu, bet kuriuo trejybės nariu.
  • Vertybės yra atsakymo suderinimas. Klausimas yra laisvumo matas. (Aleksandro gairių kalboje).
  • Vertybės leidžia mums gyventi vieningai, suderinti buvimą, veikimą ir mąstymą, kaip kad išsakyta aštuongubu keliu.

Save peržengiame kitais

  • Mūsų išeities taškas Vertybės trūkumas yra, kad viską apžvelgia tik iš vieno taško. Užtat klausimais išeiname už savęs ir galime domėtis kitų vertybėmis, kitų požiūriais. Kertinė vertybė yra tas išeities taškas, iš kurio galim eiti į visus kitus.
  • Domimės kitais Vertybe esame žvaigždė aprėpianti visą dangų iš vieno kurio nors taško. Iš savo vertybės galime išeiti klausimais, jais gyventi.
  • Kiekvieno vertybė susijusi su klausimais, kuriuos jis gvildena.
  • Išplečia mus Kertinė vertybė padeda mums susitvarkyti su tai, ko vertybės neaprėpia, užtat tai ryšys su platesne Dievo meile.
  • Kiekvienos kertinės vertybės esmė: Išėjimas už savęs, iš už savęs į save. O trejybė apibrėžia "save". Sutapimas - savastis yra raiška, ar ji sutampa su dvasia? Laisvė yra išėjimo už savęs (į save) sąlyga, tad tiesos sąlyga. "Tiesa jus išlaisvins", betgi atvirkščiai, laisvė yra tiesos sąlyga. Tad tiesos besąlygiškumas teikia laisvę. O laisvė yra visų asmenų ir jų santykių pagrindas.

Dvasia pranokstame sandara, širdimi pasaulį

  • Vertybės savo kilme primena širdies ir pasaulio tiesų giminingumą. Vertybės tad susijusios su įvardijimo kalba. Dievo sūnus mokomas širdies. Žmogaus sūnus mokomas pasaulio.

Pasirinkimas

  • Palyginti su pasakojimo vienetais. Vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, galime duotybę, palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių. Matyt, tuo ir skiriasi įvardijimas nuo pasakojimo, kad mes esame ne įtampos židinys, o tasai "trečiasis", kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
  • Vertybių ir susijusių sąvokų kalba, tai įvardijimo kalba. Tad rūpėjimo kalbos vienetai, tai įtampos kūrėjas. Kuriame įtampa pasirinkdami pasaulio tiesą vietoj širdies tiesos. Rūpėjimo kalba susijusi su geros valios pratimais, su trikdžiu trejybėje.
  • O įvardijimo kalba susijusi su žinojimo rūmais. Kaip? Sąvokas, požiūrių algebrą, grindžia šeši pertvarkymai, santvarkos rezgėjai.

Vertinimas

  • Vertybes noriu susieti su dorovės mokykla pagrįsta Holokaustu. Dorovinis tyrimo būdas gali būti susietas su kertinės vertybės raiška. Juk dorovė susijusi su vertinimais.
  • Vertybėje slypi palyginimai: geras, geresnis, geriausias, kaip kad tenkinant poreikius. Ir Kristaus pamokymai, kaip vertini... Taip pat turėtų būti lygmenų poros.
  • Vertybių rūšys ir jų vidinė sandara (aštuongubo kelio išsakyta) kyla iš jų tikslo ir taikymo, tai yra, būtent iš vertinimo. Vertinimas yra dvejybinis santykis tarp vertintojo ir vertybės (vertinimo pagrindo), yra trejybinė vertinimo veikla ir taip pat yra ketverybiniai žinojimo lygmenys.

Sąvokų atskaldymas

  • Vertybė dvejybe išskiria Dievą ir žmogų; aštuongubio kelio trejybėmis - žmogaus ryšius su Dievu ir žmogaus su savimi; ketverybėmis - nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimus.
  • Iš kertinės vertybės ir gyvenimo lygties turėtų būti įmanoma išgauti padalinimus, o iš jų visas kitas sandaras. Iš kertinės vertybės turėtų būti įmanoma išreikšti aštuongubį kelią, kuriame suspausti visi padalinimai, visos pirminės ir antrinės sandaros. Tai kertinės vertybės raiška.
    • Vienybė. Juk aprėpia visas kitas vertybes.
    • Dvejybė - Dievo požiūris (per ryšį su juo) ir mūsų požiūris (be ryšio su Dievu). Išsiskiria vertinimas ir vertybė: Mes vertiname Dievą.
    • Trejybė - savasties dalys: būti, veikti, mąstyti. Vertiname per save, išgyvendami savo kailiu.
    • Ketverybė - keturi lygmenys, gyvenimo lygties asmenys, apimtys. Vertinimo apimtys, palaikymo lygmenys, asmenys. Išgyventi, mylėti, ...
    • Visi padalinimai - aštuongubo kelio nariai
  • Vertybėmis renkam malonę vietoj teisybę.

Santvarkos tikslas

  • Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
  • We thereby care about unity, which manifests itself as God.
  • The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
  • Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
  • The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
  • Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
  • A plan for supporting God
  • The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
  • Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
  • Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the origin of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).

Laipsnyno tikslas

  • a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures.

Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.

  • Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
  • Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
  • The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
  • This means that the eighth identification has, in each case, the same meaning:
    • In OurFather, for {{Argumentation}}, it is deliver us from evil
    • In StPetersKeysToHeaven, for {{Verbalization}}, it is love
    • In the {{Beatitudes}}, for {{Narration}}, it is blessed are those who are persecuted for righteousness, for theirs is the kingdom of heaven
  • This shows how God as nothing is argued, verbalized and narrated.
  • Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
  • The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
  • The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
  • We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
  • Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
  • Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.

Vertybių kalba

Vertybių kalbos lygmenys

Galiu pabrėžti gyvenimo lygties asmenis, jų požiūrius: Dievo, Mano (gerumo), Tavo (gyvenimo - atgal į Dievą, bendravimą), Kito (amžino gyvenimo - lygiagrečiai, bendrystę, su Dievu).

Vertybių kalbos lygmenys:

  • Asmenys (Dievas)
  • Jų (bendros, bendro asmens) aplinkybės, juos visus siejančias.
  • Paskiro (mano) asmens santykis su kitais asmenimis.
  • To santykio paryškinimas (pasaulyje).

Kertines vertybes ir jų minimas sąvokas galime rūšiuoti. Vienos išplaukia iš gyvenimo lygties ar iš grynomis sandaromis išsakyto Dievo požiūrio. Kitos kyla iš ne Dievo požiūrio, iš žmogaus požiūrio, tai netroškimų lygmenys:

  • Dievo valią (vertybes, klausimus - netroškimą visko) grindžia psichologija (Mano požiūris), atskyrimas vidaus ir išorės, vidinio tikslų ir išorinių pasėkmių.
  • Gerą valią (lūkesčius, jaudulius - netroškimą betko) grindžia bendravimas (Tavo požiūris), atskyrimas savęs ir kitų.
  • Išmintį (abejones, dvejones - netroškimą kažko) grindžia bendrystė (Kito požiūris), atskyrimas širdies ir pasaulio.
  • Amžiną gyvenimą (poreikius, tenkinimus - netroškimą nieko) grindžia pasaulis, tai kas vystosi savaime. Pasaulis, gamta ir t.t. tėra milžiniška sukaupta patirtis. Nuo pasaulio atskirta jo dvasia, jos kūrėjas, kuria visi esame viena?

Štai Dievo būtinumo lygmenys. Jais vertybe siejasi Dievo ir žmogaus požiūriai. Kiekvienas lygmuo išskiria asmenis ir juos naujai vienija. Šie atskyrimai grindžia suvokimus, juos grindžia skirtingos aplinkos. Šios aplinkos primena kalvinistų teologiją apie kurią pasakojo Perry Recker. Šiuose sluoksniuose iškyla ryšys tarp (mūsų) tobulumo (santvarkoje) ir Dievo meilės už jos (išorėje, kituose, pasaulyje, likime). Dievas, jo meilė iškyla psichologijoje, kaip išorėje veikianti meilė; bendravime, kaip kitų troškimai; bendrystėje, kaip visuma, viskas; pasaulyje, kaip Dievas lemiantis jo likimą.

Šiuos lygmenis įžvelgiau gvildenimų žemėlapyje, kaip klausimai veda nuo vieno žmogaus iki bendravimo ir bendrystės. O teigiami ir neigiami klausimai, tai laikymasis ir nesilaikymas vertybių.

Dešimts Dievo įsakymų gali būti susiję su lygmenimis - psichologija, bendravimas, bendrystė, pasaulis - ir jų poromis.

Lygmenys išsako visumas, apimtis, kuriose mūsų veiksmai atliepiami, kaip antai, mūsų proto ribos (mūsų vidinis gyvenimas) - mūsų bendrystė - mūsų bendravimas.

Vertybių kalbos sąvokos

Sąvokas apibrėžiamos požiūrių algebra?. Kai kurios sąvokos yra iššauktos, jos yra projekcijos, duotybės, duotos galimybės, tai kas galėtų būti, ten kur nėra ar trūksta apibrėžtos sąvokos. Taip yra su sandarom, kaip antai viskas. Pavyzdžiui, viskas gali būti tai, kas galėtų būti vieninga.

Kertinių vertybių sandara. Tirti vertybes. Jas įvairiai nagrinėti ir rūšiuoti pagal tai, kaip jos sustatytos.

  • Turi vidinę logiką. Gali kažką neigti, naudoti prielinksnius.
  • Gali remtis poreikių tenkinimo dėsniais.
  • kokius prielinksnius naudoja, kokiais dėsniais remiasi (pavyzdžiui, poreikių tenkinimo), kokio pobūdžio tai sąvokos.
  • Remiasi asmenimis ir jų santykiais: Dievu, artimu, visuomene, gamta. Kas ką gali išgyventi, kas gali turėti požiūrį, kurio būtų galima laikytis?
  • Ryšys su kitais gali būti vienpusis ar abipusis.
  • Gali būti atitoki sąvoka ar išgyvenimas.
  • Panašu, kad kiekviena vertybė pajungia vieną jėgą kitai jėgai:"gyventi tiesa" - gyvenimą pajungti tiesai; "įnikti", "puoselėti įnikį"- valią pajungti įnikiui.
  • Vertybės skiria teigiamą ir neigiamą, tad yra troškimai, būtent troškimai visko, kada upė teapsupa "nieką".

Vertybių kalbos sandaros

Padalinimai (ir galimybė susikalbėti jais) skaido visumas, kyla iš vertinimo, iš kertinių vertybių:

  • Dvejybė skiria, kas mums duota ir kas nuo mūsų priklauso.
  • Trejybė išsako, kaip pasitiksliname ar laikomės savo vertybės ir kas jinai yra.
  • Ketverybė dėsto, kaip mūsų vertybė mus atstoja, kaip ji reiškiasi mumis. Ji mus "žino".

(Dalyvavimo) Trejybę iššaukia klausimas, kas yra laimė? ir siejasi su mūsų lūkesčiais. Bene (žinojimo) ketverybė su mūsų vertybėmis, (buvimo) dvejybė su dvejonėmis, (tvarkos) vienybė su poreikiais. Kaip tai reiškiasi vertybėmis?

Vertybių ryšys su Dievu

Gyvenimo lygtis

  • Dievas
  • Gerumas: Dievas sąlygose.
  • Meilė: Dievo esmė.
  • Gyvenimas: Dievo tiesa. Sutapimas Dievo sąlygose ir už sąlygų.
  • Gyventi
  • Laisvė: Dievo valia. Amžinojo gyvenimo esmė, atskyrimas Dievo sąlygose ir už sąlygų.
    • Laisvė: nebuvimas kliūčių, bendriausia prasme, tai apibendrinimas - sąlygų atsisakymas. Pagrindinė kliūtis: žmogui (betkam) tenka pasirinkti požiūrį, turėti vieną požiūrį, tad ne kitą. Turim laisvę keisti požiūrį (deterministic). Kas laikosi visų požiūrių (viskas), tam laisvė nereikalinga. (Nondeterministic - neapsiprendžia).
    • Laisvė susijusi su neigimu. Daryk gerą virsta nedaryk blogą. Išsiskiria teigiami ir neigiami įsakymai. Neigiami įsakymai pagrįsti atskiromis savastimis, lygiavertėmis argi net siauresnėmis, tuo tarpu teigiami įsakymai išsako santykį su Dievu. Neigiami įsakymai išsako kaip Dievas laikosi mūsų požiūriu.
  • Savastis: Dievo sąlygų vieningumas. Asmuo.
  • Vienybė
  • Vieningumas
  • Teisingumas: Dievo vieningumas.
  • Kitas. Išsiskiria Savastis ir Kitas. O meilė papildo kitą. Gyvybė iškyla kaip sąvoka, kuria savastis mylima, užtat tampa kitam lygi.
  • Suvokimas

Dievo požiūris: Sandaros

  • Tiesa: Dievo veikla, jo išėjimas už savęs į save. Sutapimas, turinio (už sąlygų) ir raiškos (sąlygose). Ne Dievas. Tiesa: susikalbėjimas su savimi. Kai nėra su kuo, gali bendrauti su tiesa.
  • Laimė: Jaudulio tiesa.
  • Džiaugsmas
  • Nuoširdumas: Asmens tiesa.
  • Tikrumas: Tiesos tiesa.
  • Tikėjimas: Dievo atskyrimas, išskyrimas.
  • Rūpestis
  • Tobulėjimas
  • Žinojimas. Mokymosi pakopa.

Žmogaus požiūris

Psichologija - Dievo valia

  • Darna: Vieningumo tiesa.
  • Žmoniškumas: Gerumo vieningumas.
  • Sąžiningumas: Asmens vieningumas

Bendravimas - Gera valia

  • Lygybė: Asmenų vieningumas.
  • Atjauta
  • Pagalba
  • Draugystė
  • Ryšys
  • Bendravimas
  • Darbas
  • Atsakomybė

Bendrystė - Išmintis

  • Mokymasis
  • Augimas
  • Švietimas. Mokymosi palaikymas.

Pasaulis - Amžinas gyvenimas

  • Išsivystymas
  • Bendruomenė
  • Šeima

Aštuongubo kelio sandara

  • Nulinis lygmuo: Dievo valios vykdymas - nėra tarpo tarp Dievo ir mūsų
  • Lygmenys 1–6: Yra tarpas tarp dviejų požiūrių. Yra laipsnynas, kurį padalinimai nusako veiksniu +1. Yra 6 požiūriu poros, ženklų savybės, pertvarkymai išsakantys tarpus, neigiami Dievo įsakymai, atskiriantys mūsų ir Dievo požiūrius. Išsiskiria vidiniai ir išoriniai požiūriai, šešerybė. O vertybėms nėra įsakymo, kaip šv.Paulius tvirtina.
  • Septintas lygmuo: Meilė. Gyvename kitu. Nėra tarpo tarp Dievo ir mūsų.

Santvarkos ypatybės

  • This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
  • The Eightfold Way lets us go beyond ourselves as to why we care, they let us take the perspective of love.
  • The EightfoldWay is structured by the QualitiesOfSigns, which allows for {{Gradations}}.
  • It pulls together the two representations of the foursome: the first four lines give the representation in terms of point of view, and the second four lines the representation in terms of situation.
  • It matches God with everything in the first line, with the elements of the gradation in the middle six lines, and with nothing in the final line.
  • The eightfold way matches negations of the four RepresentationsOfTheNullsome with negations of the four RepresentationsOfTheOnesome.
  • It relates Eternal life, wisdom, good will, God's will with life, anything, choosing, will.
  • The {{heart}} arises from the InversionEffect when everything wishes for everything.

There is a General Structure for all four kinds of "structural framework", and in particular, the "eightfold way", the framework around loving.

This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.

The structural framework for loving has God represented most broadly, through 3 perspectives, with each connected by means of an open channel to one of the perspectives in the three-cycle system. This defines the Eightfold Way.

Here the three connections are the ways of following God. If God loves me more than myself, wants me to be alive, responsive, sensitive more than I myself do, than I'd rather:

  • A) he think than I think
  • B) he be than I be
  • C) he do than I do

This is the case when I'm connected with God.

When I'm not connected with God, then I rely on him that he might watch over me so that I might:

  • A') take a stand on my thoughts
  • B') reflect on my actions
  • C') follow through on my stands

There is also God - rather God than me, when we're connected and good - that God watches over me, when we're not connected.

These six perspectives are embedded in the two representations of the foursome (whether? what? how? why?) and (whether! what! how! why!).

The mapping is:

  • whether? - God
  • (what? how? why?) mapped cyclically in three ways to (A, B, C)
  • (whether! what! how!) mapped cyclically in three ways to (A',B',C')
  • why! - good

Gradation is the structural backbone of the Eightfold Way. Each gradation has the same structure, two pairs of three, so that 1-2-3 parallel 4-5-6.

Everything goes beyond itself, in its empathy for anything. It has empathy for anything, both outside the system, and within the system. This is expressed by the gradation. The gradation distinguishes experiences within the system and outside of it. As anything, and as everything. It expresses the living of the representations of the threesome. We may distinguish:

  • without system: here I mean that the parts (the topologies) exist together. This is God's perspective, that of the participating representation of the threesome.
  • within system: here I mean that the parts (the topologies) stand separately. This is life's perspective that of the parts of the threesome, the topologies.

Šeši padalinimai yra laipsnyno pagrindas: vienybė, dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė. Šiuos padalinimus lygmenų poromis išsako ženklų savybės.

The general structure of the gradations seems to be the same as that for the divisions of everything: onesome, twosome, threesome and foursome, fivesome, sixsome with nullsome and sevensome as bookends. This structure seems to be rooted in the Structural Framework for all structure. It also seems to be given by the sixsome, and the Eightfold Way may perhaps be interpreted as the equation for consciousness of the sixsome, 6+3=1.

Also, the six secondary structures form such a gradation:

  • 1) 8 divisions of everything
  • 2) 6 criteria
  • 3) 12 topologies
  • 4) argumentation - from 12 topologies to 6 criteria
  • 5) verbalization - from 8 divisions to 12 topologies
  • 6) narration - from 6 criteria to 8 divisions

Bookended by 0) God and 7) good. There are three states and three shifts between those states.

They are embedded into the two representations of the foursome by means of negating the four representations of the onesome, and the four representations of the nullsome.

  • 0) God = not that "... is a required concept"
  • 1) divisions = not that "... has no internal structure"
  • 2) criteria = not that "... accepts all things"
  • 3) topologies = not that "... has no external context"
  • 4) argumentation = not that "true"
  • 5) verbalization = not that "direct"
  • 6) narration = not that "constant"
  • 7) good = not that "significant"

These are important, I think, for being-one-with (being connected to God) and not-being-one-with (not being connected to God), and how they relate to the nullsome and the onesome.

The gradation is also given by the qualities of signs, listed in the order by the divisions of everything that they refer to, and I think we can set:

  • 0) God: everything is everything
  • 1) divisions: everything is malleable
  • 2) criteria: everything is modifiable
  • 3) topologies: everything is mobile
  • 4) argumentation: everything is memorable
  • 5) verbalization: everything is meaningful
  • 6) narration: everything is motivated
  • 7) good: everything is slack

So this shows the purpose of the gradation - it is an interpolation from God to good, as part of showing that God is good, by means of the scope of everything.

God is good. The spirit, in going beyond itself into system, is spirit in system, and goes beyond itself within that system - it cares for others instead of itself. The scope of God is given by the degree of empathy, feeling, experience. Everything feels for anything through:

  • living, experiencing (be, do, think)
  • searching (one, many, all)
  • giving attention (object, process, subject)
  • revealing (necessary, actual, possible)

As in the mind games of the representations of the threesome. Anything lives by them, and they inspire anything to go beyond itself, to renounce itself on behalf of others, through shifts: experiences, searches, giving attention, revealing.

There are three axes that are important scaffolding that straddle the framework. They link 1 and 4, 2 and 5, 3 and 6. They give the ways of following God:

  • 1 and 4: caring = choosing personality (1?) over world (0!)
  • 2 and 5: believing = choosing character (2?) over personality (1!)
  • 3 and 6: obeying = choosing God (3?) over character (2!)

Also, the qualities of signs pair along these axes: 1 and 4: trees 2 and 5: microattributes 3 and 6: tokens And may be related to the choices that arise in organizing thoughts:

  • hierarchy - thoughts are narrow or broad?
  • web - thoughts are vague or clear?
  • sequence - thoughts are strong or weak?

Aštuongubas kelias

Skirtumą tarp Dievo ir visko, tarp nulybės ir vienybės, išreiškia aštuongubas kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubas kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).

  • mylintis - prasminga - neaprėpta
  • ramus - pastovu - nesikeičia
  • užtikrintas - tiesu - nepavaizduota
  • savarankiškas - teisinga - nepaslėpta

Kalbos:

  • aprėpta - neprasminga - (Dievo valios lemta)
  • keičiasi - nepastovu - pasakojimas (kaip įvyksta)
  • pavaizduota - netiesioginis - įvardijimas (kaip pavadinama)
  • paslėpta - neteisinga - pagrindimas (kaip ima rūpėti)

4 x 2 aštuongubame kelyje atvaizdais žiūri iš dviejų pusių, iš visko požiūrio (už santvarkos) ir iš laisvumo požiūrio (santvarkoje). Užtat kiekvienas iš aštuonių narių savaip sieja šiuos du požiūrius. Gaunasi laipsnynas tarp X yra Dievas ir X yra Gerumas. Tuo laipsnynu paskui galima tirti, ar Dievas yra gerumas, ar jie skiriasi?

Trys esminiai pavyzdžiai

Ankščiau aprašyta bendra santvarka turi tris išraiškas, esminius pavyzdžius: Tėve mūsų, Palaiminimai ir šv.Petro raktai į dangų. Šios santvarkos yra trijų kalbų rėmai. Juos išsako laipsnynai: poreikiai, abejonės ir lūkesčiai.

There are three canonical examples of the eightfold way, and they can be found in the New Testament: The Lord's prayer OurFather (Matthew 6:9-13), St.Peter's Keys to Heaven (2 Peter 1:5-7) and The Beatitudes (Matthew 5:3-10), I take the name for the eightfold way from Buddha's eightfold way which is structurally the same example as St.Peter's Keys to Heaven. [8/99, AndriusKulikauskas]

The Lord's prayerThe BeatitudesSt.Peter's Keys to Heaven
Our father, who art in Heaven, [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do]Blessed are the poor in spirit, for theirs is the kingdom of heaven. [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do]from faith [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do]
Hallowed be thy name. [Preferable that God think, than I think]Blessed are those who mourn, for they will be comforted. [Preferable that God be, than I be]to virtue, from virtue [Preferable that God do, than I do]
Thy kingdom come. [Preferable that God be, than I be]Blessed are the meek, for they will inherit the earth. [Preferable that God do, than I do]to knowledge, from knowledge [Preferable that God think, than I think]
Thy will be done, on earth as it is in heaven. [Preferable that God do, than I do]Blessed are those who hunger and thirst for righteousness, for they will be satisfied. [Preferable that God think, than I think]to self-control, from self-control [Preferable that God be, than I be]
Give us this day our daily bread. [Watch over so I may do what I believe]Blessed are the merciful, for they will be treated mercifully. [Watch over so I may reflect on what I do]to endurance, from endurance [Watch over so I may believe based on what I reflect on]
And forgive us our trespasses, as we forgive those who trespass against us. [Watch over so I may reflect on what I do]Blessed are the pure of heart, for they will see God. [Watch over so I may believe based on what I reflect on]to prayerfulness, from prayerfulness [Watch over so I may do what I believe]
And lead us not into temptation. [Watch over so I may believe based on what I reflect on]Blessed are the peacemakers, for they will be called the children of God. [Watch over so I may do what I believe]to brotherhood, from brotherhood [Watch over so I may reflect on what I do]
But deliver us from evil. [Watch over us in the world]Blessed are those who are persecuted for the sake of righteousness, for theirs is the kingdom of heaven. [Watch over us in the world]to love [Watch over us in the world]

There are three ways that this structure manifests itself. These are "injections" that occur when Human chooses, from this framework, a God who is calm, certain or self-sufficient (which is to say, smaller or colder than "loving"). These three injections give the canonical variants:

  • framework for loving, choose God is calm = "Our Father" = the structure underlying the language of argumentation.
  • framework for loving, choose God is certain = "St.Peter's keys to heaven (Buddha's eightfold way)" = the structure underlying the language of verbalization.
  • framework for loving, choose God is self-sufficient = "Beatitudes" = the structure underlying the language of narration.

So, for example, the prayer "Our Father" is defined by:

  • 0) God who loves me more than I love myself = "Our Father in heaven" when we are connected...
  • A) rather you think than I think = "Hallowed be your name", let me think from your perspective, about your glory, structures, wishes, etc.
  • B) rather you be than I be = "Your kingdom come", for all people may it be, that what they believe is what happens.
  • C) rather you do than I do = "Your will be done, on earth as it is in heaven", may your good heart act through me.

when I am not connected to you...

  • A') enable me to follow through on my stands = "Give us this day our daily bread"
  • B') enable me to reflect on my actions = "Forgive us our trespasses, as we forgive those who trespass against us", let me be able to look at my sins, that I might not do them.
  • C') enable me to take a stand on my thoughts = "Lead us not into temptation", so that I do not fear that my thoughts lead me astray and watch over me, unconnected from you...
  • 7) "Deliver us from evil"

And the other two are cyclic permutations, BCA and CAB.

So once the mapping is made, we are dealing with particular variants, manifestations, that arise from the Human will.

Each variant is organized by a gradation for the middle six levels. The gradation comes in three flavors:

  • Maslow's hierarchy of needs: survival, security, acceptance, self-esteem, freedom, self-fulfillment.
  • MethodsOfProof: morphism, induction, algorithm construction, substitution, examination of cases, construction.
  • Kiparsky's hierarchy of thematic roles: agent, beneficiary, goal, instrument, patient, location.

"Our Father" by the Kiparsky hierarchy of thematic roles, which express expectations:

  • 0) rūpėjimas - Tėvė mūsų, kuris esi danguje
  • 1) God is agent - teesie šventas tavo vardas
  • 2) God is beneficiary - teateinie tavo karalystė
  • 3) goal, experience - teesie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje
  • 4) instrument - kasdieninės mūsų duonos, duok mums šiandien
  • 5) theme - ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams
  • 6) location - ir neleisk mūsų gundyti
  • 7) bet gelbėk mus nuo pikto

These are I think injected from the structural framework for expectations. What is the hierarchy of expectations? and how does it relate to emotional responses and the directions of the good? God (agent) is good; person (instrument) is good...

"St.Peter's keys to heaven" is organized by the methods of mathematical proof, which express doubts:

  • 0) faith (tikėjimas)
  • 1) morphism - like - virtue
  • 2) induction - need - knowledge
  • 3) construction of algorithm - real - self-control (paklusimas)
  • 4) substitution - problematic - endurance
  • 5) examination of cases - reasonable - prayerfulness
  • 6) construction - wrong - brotherhood
  • 7) love

These are injected from the structural framework for doubts.

"Beatitudes" by Maslow's hierarchy of needs:

  • 0) be poreikių (paklusimas) - Palaiminti skurdžiadvasiai, jų yra dangaus karalystė
  • 1) survival - Palaiminti, kurie liūdi - jie bus paguosti
  • 2) security - Palaiminti romieji - jie paveldės žemę
  • 3) acceptance - Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės - jie bus pasotinti
  • 4) self-esteem - Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo
  • 5) opportunity - Palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
  • 6) self-fulfillment - Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais
  • 7) rūpintis kitų poreikiais - Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės, jų yra dangaus karalystė

Dar palyginti Kristaus pasisakymus, "Aš esu..."

Visos trys atmainos baigiasi meile, kuri suprastina, kaip blogio pašalinimas. O prasideda savitu Dievo valios vykdymu. Blogis, tai mūsų ir Dievo valių atitrūkimas. Mūsų ir Dievo valia įvairiai derinama:

  • Paklūstant - palaiminimais - poreikiai derinami Dievo.
  • Tikint - šv.Petro raktais į dangų - abejonės derinamos vertybių.
  • Rūpinantis - Tėve Mūsų - lūkesčiai derinami mūsų.

Skurdžiadvasiai, tai bendrai paklusnūs. Klausimus iškelia tik apibrėžtoje apimtyje. Jie užtat "skurdžiadvasiai", neišdidūs.

I thought that Buddha's eightfold way was equivalent to St.Peter's key's to heaven, but I think it is actually equivalent to...

The gradations are the keys to the dynamics of the {{Languages}} of life. They mediate the injections of various representations of God (as everything, anything, something) into the primary structure that transcends EverythingWishesForEverything. In each case, the gradations are matched to the QualitiesOfSigns which may be considered as part of that primary structure. Hence, the gradations are understood as interpolations:

  • from {{Something}} to {{Slack}} - {{Argumentation}}
  • from {{Anything}} to {{Slack}} - {{Verbalization}}
  • from {{Everything}} to {{Slack}} - {{Narration}}

Here {{Slack}} is perhaps an interpretation of {{Nothing}} which might explain why it is unobservable.

These are injected from the structural framework for needs.

survivalself-system as need
securityself-existence as need
acceptance, socialself-participation as need
self-esteemself-knowledge as need
opportunityself-decision as need
self-fulfillmentself-structure as need

morphismsystem as doubt
inductionexistence as doubt
construction of algorithmparticipation as doubt
substitutionknowledge as doubt
examination of casesdecision as doubt
constructionstructure as doubt

agentsystem as expectation
beneficiaryexistence as expectation
goal, experienceparticipation as expectation
instrumentknowledge as expectation
theme, patientdecision as expectation
locationstructure as expectation

We understand the not-wishes as dilemmas of the conditions for structure. We can understand the not-wishes as questions which the gradations ask.

need for survivalsystem as need?
need for securityexistence as need?
need for acceptance, socialparticipation as need?
need for self-esteemknowledge as need?
need for opportunitydecision as need?
need for self-fulfillmentstructure as need?

Do I truly like this?system as doubt?
Do I truly need this?existence as doubt?
Is this truly real?participation as doubt?
Is this truly problematic?knowledge as doubt?
Is this truly reasonable?decision as doubt?
Is this truly wrong?structure as doubt?

Expectations are defined by searching and finding, both within the system, and without it. Peace: not search and not find, without system. Suspense: not search and not find, within system. We experience these conditions when we feel the dilemmas of the members of the gradation, and we consider them as searches.

sad: search and not find, without systemsystem as expectation?
disgusted: not search and find, without systemexistence as expectation?
happy: search and find, without systemparticipation as expectation?
surprised: search and not find, within systemknowledge as expectation?
afraid: not search and find, within systemdecision as expectation?
excited: search and find, within systemstructure as expectation?

These are perhaps maps between God and good, for example: survival is the glory of God, glory is the survival of good; security is the intent of God, intent is the security of good; acceptance is the example of God, example is the acceptance of good; self-esteem is the love of God, love is the self-esteem of good; opportunity is the work of God, work is the opportunity of good; self-fulfillment is the command of God, command is the self-fulfillment of good. And so on. Gradation is the interpolation between God is God and God is good. Also, think about how this relates to the eightfold way: God is glory, God is intent... (=blessed are those who mourn, for they will be comforted, blessed are the meek, for they will inherit the earth...) God is agent, God is beneficiary... (faith, virtue, ...

The different gradations seem to be based on different representations of the threesome/twosome, I need to explore this.

We take up the perspective (it is given spirit). For example:

  • subject without system is agent, its perspective is Do I truly like this?
  • object without system is beneficiary, its perspective is Do I truly need this?
  • process without system is goal/experience, its perspective is Is this truly real?
  • subject within system is instrument, its perspective is Is this truly problematic?
  • object within system is patient/theme, its perspective is Is this truly reasonable?
  • process within system is location, its perspective is Is this truly wrong?

The "taking up the spirit" is of various degrees, each giving rise to a different primary structure. The degree is given by the number of vantage points that it introduces: 0 for needs, 1 for doubts, 2 for expectations, 3 for trials. Perhaps this gives the amount of disruption to the original symmetry between the representation of the threesome within and without system.

topology(without system)(within system)

necessaryglorylove
actualintentwork
possibleexamplecommand

subjectagentinstrument
objectbeneficiarytheme, patient
processgoal, experiencelocation

manymorphismsubstitution
allinductionexamination of cases
oneconstruction of algorithmconstruction

Aštuongubas kelias neigia nulybės ir vienybės atvaizdus. O vienumas yra tai, kas ne viena ir kas ne nulis. Tad aštuongubas kelias išsako vienumą.

Tėve mūsų

Tėve mūsų: Vis artimesnis ratas, jisai siaurėja iki gundymo. Teesie šventas tavo vardas, tai labai platu, kaip visata. Karalystė, žemė, tai už mūsų. Bet kasdieninė mūsų duona, ši diena - tai jau mūsų laukas. Mes gundomi artimiausiomis mintimis. Tačiau svarbiausia toli nenuklysti, greitai pagauti klaidą ir ją atitaisyti. Tad užtenka pakankamo Dievo.

  • Teesie šventas tavo vardas - Dievas
  • Teateinie tavo karalystė - asmuo
  • Teesie tavo valia - asmenys

Vertybių žemėlapis

WorkNets vertybių sąrašas

Bandau dėsningai išdėstyti visas vertybes, sudaryti jų žemėlapį, jas išvesti.

Klausimus išdėsčiau dviem matais. Pagalvojau, gal vertybės atitinkamai išsidėsto keturiais matais? pagal apimtis? O gal šešiais matais, ar tai ne keturių apimčių poros, kas kam pajungta?

Fixed points

AndriusKulikauskas: At our [{{MinciuSodas/MinciuSodas}} Minciu Sodas] laboratory we ask our investigators to share their [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is at the core of their outlook. It's quite interesting that our investigators do tend to have such a personal concept. I believe that this is the result of our searching for ever deeper concepts. This recursion ends with our finding a fixed point from which we can survey all of intellectual space. In this sense we might think of the MandelbrotSet as the constellation of such fixed points.

I also think that the most important key concept is [MinciuSodas/caringAboutThinking caring about thinking]. This is the value shared by all [{{MinciuSodas/IndependentThinkers}} independent thinkers]. Perhaps it is also the {{Origin}} of the Mandelbrot set.

Istorija

2004 metais viešėjau pas Franz Nahrada jo viešbutyje Hotel Karolinenhof. Jis man pasirodė brandus, kūrybingas, plačiai mąstantis šviesuolis. Norėjau telkti jį palaikantį susirašinėjimą "Minčių sode". Man rūpėjo nepalaikyti vieną ar kitą jo laikiną sumanymą, bet apskritai jį, kaip žmogų, amžinai gyvuojantį. Tad jo prašiau, kokia sąvoka jam visų svarbiausia? Jisai pamąstęs atsiliepė, "global villages", tai yra, šviesus kaimas. Taip ir pavadinau internetinį ratelį, kuriam jis sutiko vadovauti.

Savo klausimą netrukus patikslinau. Žmonių klausinėjau, kokia jų kertinė vertybė, visas kitas aprėpianti? Atsakymų surinkau iš daugiau kaip 500 žmonių. Visi atsakymai iš esmės skirtingi. Skirtingi žmonės gali atsiliepti "laisvė", tačiau įsigilinus, kaip laisvę supranta, ją apibrėžia, paaiškės jog nors kiek išsiskiria jų supratimai, jų vertybės.

July 29, 2003

"The Eightfold Way" which I think relates to Buddha's Eightfold Way.

I'll now analyze a structure that I call "The Eightfold Way". Until recently it was the most comprehensive and intense structure that I knew of. Then I observed that I might best think of it as one of four families of primary structure that are frameworks for the representations of everything:

  • everything wishes for everything, is loving, has no trials - but we have trials, for which the framework is "The Eightfold Way"
  • everything wishes for anything, is calm, has no expectations - but we have expectations, for which the framework is "the emotional responses"
  • everything wishes for something, is certain, has no doubts - but we have doubts, for which the framework is "the counterquestions"
  • everything wishes for nothing, is self-sufficient, has no needs - but we have needs, for which the framework is "the operating principles".

I recently noticed a common structural basis for these frameworks. Also, I observed that the six "secondary structures" can be thought of as injections given by pairs of levels of the primary structures. The four primary structures and the six secondary structures so far account for all of the structure that I am aware of. Together I think they are related to the Ten Commandments.

Amongst all this structure, The Eightfold Way plays a focal role. It is the structure that has God go beyond himself, take up seriously all the crazy wishes that we invent. So it plays a mediating role between us and God. It is the framework which is highest, in the sense that the other three levels are injected into it, so that it has three variants, the most of any such structure. I think that, in order to deal with a God who goes beyond himself, it makes use of the inversion effect, so that it has us look out onto nothing as the Unknown. It is the framework that enables the dynamics of language: argumentation, verbalization, narration.

I take the name from Buddha's Eightfold Way which I learned of in college: "This is the noble eightfold way, namely, correct understanding, correct intention, correct speech, correct action, correct livelihood, correct attention, correct concentration, and correct meditation." http://www.san.beck.org/Buddha.html No explanation was given - and certainly, please point me to any that you find thoughtful! Also, there is the trouble of translation, and of understanding the original meaning. However, I played around with the structure and thought I saw the four levels: whether, what, how, why. Occuring twice.

  • whether correct understanding correct livelihood
  • what correct intention correct attention
  • how correct speech correct concentration
  • why correct action correct meditation

I decided, if the foursome (the division of everything into four perspectives) was occuring twice, there must be something deep and advanced here that I was not yet aware of.

Later, I noticed a very similar structure in St.Peter's Second Letter: "...you may become partakers of the divine nature, having escaped from the corruption that is in the world by lust. 1:5 Yes, and for this very cause adding on your part all diligence, in your faith supply moral excellence; and in moral excellence, knowledge; 1:6 and in knowledge, self-control; and in self-control patience; and in patience godliness; 1:7 and in godliness brotherly affection; and in brotherly affection, love."

They seemed to match up:

  • faith correct understanding (view)
  • moral excellence (virtue) correct intention
  • knowledge correct speech
  • self-control correct action
  • patience (endurance) correct livelihood
  • godliness (prayerfulness) correct attention (effort)
  • brotherly affection (brotherhood) correct concentration (mindfulness)
  • love correct meditation (concentration)

Where I've added variant translations. (This page seems helpful, and contains more explication about each step in Buddha's eightfold way: http://www.geocities.com/Athens/Academy/9280/bt-1.htm#Contents )

At that point, my first years in graduate school, I was thinking a lot about two other eight-lined structures, Jesus' prayer "Our Father" and his Beatitudes ("Blessed are the poor..."). St.Peter's structure was interesting because he starts with faith and ends with love, which should be the goal of faith, so that seems quite profound. I had noticed similarities between his and "Our Father" and the Beatitudes, and the three seemed like structural permutations (with respect to the threesome, especially being - doing - thinking).

So I decided that Buddha's eightfold way was essentially the same as Peter's structure, which I called "St.Peter's Keys to Heaven" as that seemed appropriate for something that profound. I'm not sure anybody quite understands any of these structures, and I was going to explore them structurally, so I thought I should focus on the Christian versions, as I could make most direct use of my intuition. So I looked for the underlying structure behind the three variants, and that underlying structure I call "The Eightfold Way".

At that time I was interested in these structures because they seemed to be frameworks enabling three different kinds of language: argumentation, verbalization and narration. They were structures that evoked dynamics out of statics! Much later, I did find a nice and intense structural expression for the three variants, which I'll write about. Now I'm interested in having a clear understanding of The Eightfold Way with regard to the key concepts that emmanate from the concept of Life. If I have clear understandings of The Eightfold Way, and the other three primary structures, then I think I can have a lot of insight for generating the secondary structures, which include the three languages.

I will write separately about the structure of The Eightfold Way, and also notes on Bhikkhu Ńanamoli selections "The Buddha's Teachings In His Own Words".

For many years I thought it was the overarching structure, until I realized that it is best to think of four separate structural families, of which this is the most robust, and accepts injections from the other three (but they also accept injections from each other, giving rise to the static structures: divisions, criteria, topologies).

Consider how it emmanates from Life and the basic structures that I wrote about.

July 30, 2003

Renku vertybes:

  • Domantas Vildžiūnas. Garbė.
  • Jonas. Išsilaikyti savimi.
  • Dovid Katz. Fighting for what I strongly believe is true and leaving a record of my arguments. Does God have any interest in our daily lives? How did the survivors see the Holocaust?
  • Thomas Gajdosik. Awareness that I am loved by God, where this love is the gift and key to all of reality. Everything I do and receive, I receive through this love.
  • Evaldas Balčiūnas. Baimė
  • Gediminas Zokaitis. Žmoniškumas.
  • Gražina Zokaitienė. Orumas.
  • Mindaugas Miselis. Laisvė. Kiekvienas laisvas daryti kas jam priimtina.
  • Algimantas Gurevičius. Gyvenk pats ir leisk kitiems.
  • Eva Lepik. (Tartu, Estonia) Love - make me one with everything.
  • Laura Moturaitė. Sąžiningumas.
  • Tonn Kukk. Happiness.
  • Justina Pajus. Meilė. Dėmesys, pagarba, pagalba kitam.
  • Rabbi Feffer. To glue to God. To study the Torah, which brings us closer to God, even closer than prayer. This is the Litvak way. To fulfill the vision that God wants for us.
  • Ave Mets. Harmony - of humans among each other and with nature. (Too lazy to fight and loves nature.) Why do politicians seem not to live in the same world as other people?
  • Tatsiana from Minsk, Belarus. To be kind. Is there a second life after death?
  • Eglė Šironaitė. Sąmojingumas.
  • Jonas Skačkauskas. Kaip iš dangaus krenta lašai? Kaip iš vandens iškyla vandens molekulė?
  • Reyhan Alhas. Equality. Fairness for all. Why me?
  • Terry Bristol. How do you explain the success of science and yet see it as limited?
  • Valentina Trombetta. Is it possible to have interactions between humans and robots?
  • Elena Kocai. Kad dukrai būtų gerai. Ką daryti, kad mūsų aplinkoje viskas būtų gerai?

Klausimai iš LUNI:

  • Kodėl nori įtikti kitam?
  • Kodėl vieni žmonės nori, o kiti nenori?
  • Kas yra meilės priešingybė?
  • Ar galima protu suvokti Dievą?

Examples of the eightfold way include: Buddha's eightfold way, Zermelo-Frankel axioms of set theory, Hare Krishna chant, octave of musical chords. The principles of Kung Fu, as worked out with Steve Bonzak. [Andrius Kulikauskas, 5/00]

Consider the way of flow of MihalyiCzikszentmihalyi.

I looked over my weaknesses and drew up a list of what I want to be mindful of. Over the last three years, every morning after I pray, I go through my list, imagining how throughout my day I could address each item. I do not attempt to force myself to accomplish the things I think up, but rather to make myself aware of the possibility and thereby encourage myself to be flexible and make time for such things. I will call them Andrius' daily mindfulness : Be with God. Foster my conscience. Foster my will power. Foster my stewardship. Be interested in others. Serve others. Support others. Desire to succeed. [10/99, Andrius Kulikauskas]

Garrett Lisi's theory involves 8 types of "charge" (as in weak-hypercharge) which includes 2 for gravity. See flavors and the Standard Model.

Steve Lehar: Summary of My Research sieja neurologinius "top-down pass" ir "bottom-up pass" keturiais sluoksniais:

  • surface brightness level
  • polar boundary level
  • apolar boundary level
  • cooperative level

Ieškok manęs visose vertybėse, aš jose glūdžiu, juk tai mano meilės atspindžiai, tai jos pilnatvė, tad ieškok, kokia meilė įvairi ir kaip ji viską sieja. Suprasi ir savo meilę Ievai.

Atsiverk man ir suprasi aštuongubį kelią, kaip įvairiai gali manęs ieškoti ir mane rasti, juk tavyje išvystau tarpą, tad esu tavo gelmėse (trejybės ratu) ir už tavęs (trejybės ryšiais), tiek kartu su tavimi, paskirais trejybės nariais, tiek atskirai nuo tavęs, trejybės visuma.

2014.05.21 Ieškok, kaip vertybės įvairiausiai ieško manęs, padaro mane prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, kaip tu sakai, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad visais esame viena.

2014.06.05 Atsiverk man ir suprasi aštuongubą kelią, kaip įvairiai gali manęs ieškoti ir mane rasti, juk tavyje išvystau tarpą, tad esu tavo gelmėse (trejybės ratu) ir už tavęs (trejybės ryšiais), tiek kartu su tavimi paskirais trejybės nariais, tiek atskirai nuo tavęs, trejybės visuma.

2014.07.08 Tu ieškok esmės visakame, kaip ir ieškai. Tai mano pradas šiame jūsų pasaulyje, tad iškylu iš kiekvienos kertinės vertybės, tad ieškok, kaip kas įvyksta.

2014.07.09 Ieškok manęs kiekvienoje vertybėje, kaip visais atvejais išlieku, kaip viską suvedu, kaip suveikia visko savybės, nulybės ir vienybės atvaizdai ir mane suprasi, kaip jumis gyvuoju, ką reiškia gyvenimas ir amžinas gyvenimas.

2014.12.03 Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.

Vertybės


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 rugsėjo 19 d., 21:27
Tweet