Gvildenu | Mintys / Viskas

Suvestinė, Viską žinoti, Santvarka, Priėjimai prie visumos, Betkas, Padalinimai, Dievas, Vienybė, Viena, Suvokimas

Kokie gali būti santykiai su viskuo?

一切

Visko pradžia ir pabaiga

Kaip viskas kyla iš Dievo šokio?
Kaip viskas susiveda?

Kaip viskas aprėpiama?

Kaip viskas aprėpiama žinojimu?
Kaip viskas aprėpiama gyvenimu?
Kaip viskas aprėpiama atsakomybe?

Visko santykiai

Koks visko santykis su savimi?
Koks įmanomas santykis su viskuo?
Kokie visko santykiai su savimi ir su asmenimis, įskaitant žinojimą ir nežinojimą, žinojimą ir taikymą, asmenų santykius, išsivertimus ir pokalbius?
Kuom skiriasi apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas) ir visko atvaizdai (troškimai) ir vienybės atvaizdai (visko savybės)? Vienybė yra visko padalinimas į vieną požiūrį.

Kas yra viskas?

Viskas yra Dievo sandara. Dievas yra visko dvasia.
- Viskas yra Dievo savastis (jo neturėjimas savasties). Dievas sukuria save (viską) išeidamas už savęs į save.
- Viskas yra Dievo nebuvimas, jo rėmai, jo papildinys, užtat jo savastis.
Viskas yra išeities taškas. Viskuo remiamės nusistatydami, tirdami, besimokydami.
- Viskas yra mūsų asmeninis išeities taškas, mūsų kertinė vertybė. Apparently, as we develop as people, we find our own Deepest Value which serves as our own everything. We can therefore communicate with each other regarding our own key concept.
Viskas yra (troškimo, žinojimo) apimtis - besąlygiškumo apimtis.
- Viskas yra pamatas besąlygiškumui.
Viskas yra pamatinė sąvoka (inkaras) iš kurios išplaukia visi padalinimai.
- Everything is an anchor concept in that, accepted as an absolute, it serves as a ground for other concepts, possibly all other concepts.
- Everything is important as an absolute Concept. It is absolute in the sense that we all have it, it is well-defined, and for all of us it is the same. It is an absolute in our society in the sense that, upon inspection, we all do individually admit and recognize this concept. It is absolute for us as individuals, and pragmatically, it is absolute for us as a society.
- Viskas yra veidrodis atspindintis mūsų proto veiklą, pavyzdžiui, kaip padaliname viską. Viskas yra smegenų darbo laukas, kuris padalinimais (takoskyromis) skaidomas į skirtingus požiūrius.
- Viskas yra rėmai - tiek proto, tiek pasaulio - kurie lieka kada atitokėjame, atsisiejame nuo savęs, kartu ir nuo Dievo sampratos. Viskas yra dvasios aplinkybės, tai kas lieka pasitraukus (mano ir Dievo) dvasiai, atsitokėjus.
Viskas turi keturias jį apibrėžiančias savybes. Visko savybės turėtų atspindėti keturias pakopas Dievo išėjimo už savęs į save.
- Visko savybės yra tuo pačiu betko, kažko, nieko savybės - tiktai šios apimtys turi mažiau savybių kaip viskas - jos visos turi aplinką; kažkas ir niekas turi filtrą; niekas bene turi vidinę sandarą? Ar kažkas neturi vidinės sandaros?
Viskame yra tarsi Dievo užtaisas. Nors Dievas yra pasitraukęs ir Viskas tėra santvarka, visgi jame glūdi Dievo išsivystymo raidos postūmis.

Viskas yra Dievo sandara, o Dievas yra visko dvasia. Viskas yra (mūsų proto galimybių) vienybė, o Dievas yra nulybė.

Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas?

Kokios visko savybės?

Viską nusako jo keturios savybės:

Everything has no external context. Everything includes any context that we find for it. If everything is put in a box, then it includes the box. If I think of everything, then it includes me.
Everything is the simplest algorithm, it accepts all things. Whatever one thinks of, one puts into everything. We may think of different things, but the algorithm is absolutely the same. So we know that we are talking about the same everything.
Everything has no internal structure. Everything can be thought of as chaotic, or as orderly. All predicates are equally uninformative: everything is hot, everything is cold, everything is good, everything is bad. Everything has no internal structure onto which predicates could map meaning.
Everything is a required concept. We are aware of this concept, and cannot get rid of it. There is no analog to everything in the world, because the world is bounded, but everything is not. If we cannot learn this concept, then we must have always had it.

Everything is that which gives unity to these four profoundly different properties.

Susijusios sąvokos

Dievas. Viskas yra Dievo sandara. Dievas yra visko dvasia.
Visko vardai. Viską galima vadinti, sulyginti su visata, savimi, prasme, būtimi ir t.t.
Vienybė. Tai visko padalinimas į vieną požiūrį.
Besąlygiškumas. Everything makes our perspective Absolute. It is helpful in providing us with an absolute structural reference.

Susijusios plonybės

Dievas ir viskas. Viskas yra Dievo sandara. Dievas yra visko dvasia.
Nulybė ir vienybė.

Visko daugiaprasmybė

Viskas yra daugiaprasmiška sąvoka nes viskas gali apsiriboti santvarka, tačiau gali apimti ir Dievą už santvarkos. Tą daugiaprasmybę išreiškia visko atvaizdai - troškimai. O tai leidžia išsakyti Dievo tyrimą, ar jisai būtinas? ir keturias susijusias būsenas.

Viskas yra mūsų santvarka (gamta) ir taip pat Dievas už jos, už visko. Tad viską galima dviprasmiškai suprasti, sausą be Dievo ir šlapią su Dievu, su dvasia. Tai teorija (savo paskiru požiūriu už santvarkos, kad ir Dievo požiūriu, neišėjusiam už savęs) ir praktika (kuria esame viena, Dievas išėjęs už savęs).

Santykiai su viskuo

Galime

viską žinoti
visko nežinoti
viską sukurti
viską išdėlioti, sustatyti
viską išmanyti
viską suvesti
viską apžvelgti
už viską atsakyti, viskuo rūpintis
visko trokšti, tad mylėti
būti viena su viskuo, tad būti laimingu

Visko troškimai

Žinojimo apimtys	Ketverybės požiūriai	Nulybės atvaizdai	Vienybės atvaizdai	Visko atvaizdai	Netroškimai	Atliepimai
niekas	ar	tiesus	būtina sąvoka	savarankiškas	poreikiai	tenkinimai
kažkas	koks	betarpiškas	nėra sandaros	užtikrintas	abejonės	dvejonės
betkas	kaip	pastovus	nėra filtro	ramus	lūkesčiai	jauduliai
viskas	kodėl	prasmingas	nėra aplinkos	mylintis	vertybės	klausimai
Apimtys	Apimčių žinojimai	Apimčių nežinojimai		Apimčių troškimai	Apimčių netroškimai

Laisvumas grindžia netroškimus.

We can likewise add everything to each of the representations of slack:

Slack is increasing, in the face of any question, but with everything it faces Everything, an Ultimate Question.
Slack is decreasing, in the face of any answer, but with everything it faces God, an Ultimate Answer.

The point of view of Anything is the stage which Everything has created for its own participation of every sort.

Santykis tarp Dievo ir visko

They have different implications, like an answer and a question.
"Everything" is that which was alone, and then took up the challenge to go beyond itself, and to create situations where it is, and where it is not, and consider whether it arises. Everything is the ultimate question.
"God" as that which arises from this challenge, which demonstrates its necessity by arising even from the least favorable situations. God is the ultimate answer. "Everything" and "God" get related through us and our world. This is the source of slack, this distinction between Everything and God. Technically, this is an equation "God is the unity of the representations of Everything". The representations are the many ways of thinking about, and the unity is the unique way of caring about them all. Coherence is another way to say "unity of representations". God is the coherence of Everything. The Answer is the coherence of the Question. What creeps in here is the concept of slack, that fleeting gap between the Question and the Answer. We've presented two very different ways of thinking about this slack, it can be increasing (as in the case of the questioning), or decreasing (as in the case of the answering). Slack has precisely these two representations, we think of it as either increasing or decreasing. "Good is slack", in other words, good is the coherence of slack, good is the unity of the two representations of slack. Everything has exactly four representations. - Everything wishes for nothing, is self-sufficient - Everything wishes for something, is certain - Everything wishes for anything, is calm - Everything wishes for everything, is loving These are the four different ways of thinking about the entirety, and God is the unity of these different ways. We can add slack to each of these representations of everything:

"Good" is the fact that this is the same slack. The concept of anything brings all this together! This is because we think of anything as either everything with some slack (by which everything can be related to the "anything" that faces us), or as some slack in the face of everything (by which anything can be related to the "everything" that faces us) . Every way that we think of anything, we are defining it in terms of choices that we are making regarding it.

In the face of needs, we're driven to choose "No"
In the face of doubts, we're driven to choose "Not Yes"
In the face of expectations, we're driven to choose "Not No"
In the face of trials, we're driven to choose "Yes"
In the face of answers, we're driven to choose to "Not Choose"
In the face of questions, we're driven to choose to "Choose"

We're driven to choose, in each case, because that kind of choosing is the only activity that maintains our independence. These are the six representations of Anything, in which are embedded the four representations of Everything, and the two representations of Slack. Life is the unity of these six representations, Life is the coherence of Anything. Life is the drive to choose. What is the whole point? "Life is the fact that God is good". The coherence of Anything is the fact that Everything and Slack are coherent together. Whether Everything or Slack are coherent separately is an additional question.

Kas yra besąlygiška?

Not Defining Theory.
Not self-limited.
Not requiring the satisfaction of any Definition.
BeingOneWith beyond the perspective of NotBeingOneWith, thus prior to it.
The quality of BeingOneWith that is left upon removing all conditions.
God.
that from which all things unfold.

Užrašai

Viskas

Visko savybes permąstyti.
Į save priima save. (būtina sąvoka)
Į save priima savo vidinę sandarą.
Į save priima visa kas ateina iš lauko.
Į save priima visas savo aplinkybes.

Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes. Viskas

įvadinis pratimas - apmąstyti viską
Iš anksto perspėsiu, kad visko žinojimas yra mums labai neįprastas žinojimas. Juk net pati visko sąvoka yra keistoka ir ją mąstyti yra sunku.
Tad skaitytojui užduodu pratimą vis pamąstyti apie viską, ir vis nauju klausimu ar nauju kampu, ką ir aš darau nuo pat vaikystės.
Atlikus šį pratimą, siūlau paskaityti "Imagining Everything"
susieti su visko savybėmis
Visko savybės
Kai buvau pirmakursis studentas, troškau besąlygiškos tiesos, tad atsirėmiau į visko sąvoką. Pastebėjau kad viskas pasižymi keturiom savybėm:
S0) Viskas neturi išorinių aplinkybių, juk jas visas apima.
S1) Viskas nedaro jokios atrankos, o priima visa ką. Tai visų paprasčiausia taisyklė.
S2) Viskas neturi vidinės sandaros. Jis gali būti tvarkingas, ir taip pat visiškas jovalas.
S3) Viskas yra būtina sąvoka, kurią visi turime ir kurios negalime atsisakyti.
Dabar matau, kad šios savybės mums trukdo žinoti apie viską! Užtat jos kaip tik mums padeda suvokti savo nežinojimą.
išėjimas už savęs į save

Visko keturios savybės kartu apibrėžia ir betką, kažką bei nieką:

Niekas yra būtina sąvoka.
Kažkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros.
Betkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros, ir be atrankos.

Pavyzdžiai ir atitikmenys

JosephGoguen: Buddhists also find the absolute in sunyata, saying that the world is all relative and non-absolute, but the emptiness of the world is absolute. There are also a traditional theory of knowledge and a logic based on the viewpoint of sunyata, for which one might consult the book by Stcherbatsky "Buddhist Logic" (this email is not a good place for such details but Google can find some interesting links (of variable quality)).

Dievui netinka citata, kurią Gadamer priskirai Goethe: Everything is a symbol. Iš tikrųjų Goethe rašė: Alles vergangliche ist nur ein Gleichnis. Visa, kas laikina, yra palyginimas.

Law of Forms

Laozi

Fenomenologija ? - ko plačiau suskliausti.

Natalie d'Arbeloff: Peter Collins and his site on Holistic Mathematics.

Universal Wholeness Math by Flemming Funch.

Christopher Langan: Introduction to the CTMU: The real universe has always been theoretically treated as an object, and specifically as the composite type of object known as a set. But an object or set exists in space and time, and reality does not. Because the real universe by definition contains all that is real, there is no "external reality" (or space, or time) in which it can exist or have been "created". We can talk about lesser regions of the real universe in such a light, but not about the real universe as a whole. Nor, for identical reasons, can we think of the universe as the sum of its parts, for these parts exist solely within a spacetime manifold identified with the whole and cannot explain the manifold itself. This rules out pluralistic explanations of reality, forcing us to seek an explanation at once monic (because nonpluralistic) and holistic (because the basic conditions for existence are embodied in the manifold, which equals the whole). Obviously, the first step towards such an explanation is to bring monism and holism into coincidence.

HelmutLeitner: A representation of the universe as something like "a system of objects" is a highly formalized abstract model of the universe. This doesn't change when the language model is something like "the truth is in the wholeness". These two view aren't really contradicting each other. Any such simple language expression must be a gross simplification, a construction of the mind that doesn't yet hold knowledge about the universe.

Materializmas: Viskas yra medžiaga.

Philosophical Materialism, Richard C. Vitzthum Yet neither Lucretius, d'Holbach, nor Buechner claimed that materialist philosophy was an empirical science. They all realized it rested on assumptions that were ultimately metascientific, though never metaphysical in the Aristotelian sense. That is, the assumptions of materialism reached beyond empirical science, though never beyond physical reality. These metascientific assumptions were, first of all, that material or natural reality formed an unbroken material continuum that was eternal and infinite[1]. Nature had no beginning or end. It was an eternal, self-generating and self-sustaining material fact without any sort of barrier or limit zoning it off from a nonmaterial, non-physical, or supernatural type of being. The only foundational being there was, was material being, and some kind of natural substance underlay all visible phenomena. Lucretius called this endless fact of material being the "All," and with d'Holbach and Buechner concluded it lacked any plan or purpose and consisted of blindly opposing forces locked in an ultimately self-canceling, cosmic equipoise or gridlock.

Matematikoje: Visų aibių aibė.