Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti





Sietinos sandaros ir sąvokos

Gyvenimo lygtis

  • Neigimas ir suvokimas

Klausimai apie sandaras ir sąvokas

Suvedimas

  • Koks Tavo išeities taškas?
  • Koks Kito išeities taškas?

Dievo nebūtinumas

  • Ką reiškia paneigti nulinę sandarą ir nulinę veiklą?
  • Kaip neigimas įveda ar nauja įveda apimtį?
  • God is an affirmer (teigiamas įsakymas) and NotGod a negater (neigiamas įsakymas) and what kind of connection might there be between them?
  • How to think of No as Or from the opposite point of view? the view of God in Not God, for example? as opposed to the view of God?




Pagrindinės sąvokos ir sandaros

Žemiau esančiame sąraše nuorodos veda į puslapius kur bandau šias sąvokas ir sandaras apibrėžti.

  • Dievo šokis: Išeities taškas, klausimas, atsakymas, asmenys, savastis, troškimai, žinojimai, meilė, išėjimas už savęs, apibrėžimas, sutapimas, vienumas, priešingybės (pažymėta, nepažymėta), neigimas, požiūris, permainos
  • Pasirinkimų malūnas: Gyvenimo lygtis, žmogus, dorovė, požiūriai į požiūrius, tarpas, požiūrių lygtis.
  • Žinojimo rūmai: Sandaros, vaisingos prielaidos, sąvoka. Dievo nebūtinumas.
  • Maldos mokslas: Prieštaravimas, daugiareikšmiškumas. Dievo būtinumas.
  • Neaišku kur: Tiesa.

Dievo šokis: Suvedimas: Dievas trokšta nieko

Išeities taškas (asmens visuminis požiūris). Išeities taškai svarbūs suvedime. Jie priklauso nuo asmens, tad nuo požiūrių skaičiaus.

  • Dievo išeities taškas: Dievo šokis - Dievo troškimas nieko (tad jo savarankiškumas). Jo klausimas, ar Dievas būtinas? Dvasios lygmuo.
  • Mano išeities taškas: pasirinkimų malūnas - Dievo troškimas kažko (tad jo rūpestis mūsų užtikrinta, kryptinga branda). Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Sandaros lygmuo.
  • Tavo išeities taškas: žinojimo rūmai - Dievo troškimas betko (tad jo nebūtinumas). Atvaizdų lygmuo.
  • Kito išeities taškas: maldų mokslas - Dievo troškimas visko (tad jo būtinumas mūsų nesąmonėms). Vieningumo lygmuo.

Asmenys

Yra keturi asmenys: Dievas, , Tu, Kitas. Dievas tiesiogiai reiškiasi trejybės poslinkiais ir taip pat Dievo šokyje iškyla požiūriais į Dievą:

  • Dievas Tėvas: Aš esu Dievas (būtinas).
  • Dievas Sūnus: Tu esi Dievas (būtinas).
  • Dievas Dvasia: Jis yra Dievas (būtinas).

Kiekvienas Dievą liudija iš savo kampo, iš savo rėmų Dievui. Kaip Jėzus sakė: Aš ne vienas liudiju save, yra ir Tėvas, yra ir darbai, kuriuos darau. Kiekvienu asmeniu, jo Dievo rėmais iškyla nauja priešingybė: gerumas žymi Dievą, blogumas žymi gerumą, Dievas žymi blogumą.

  • Dievas yra tiesos dvasia; Aš esu sąvokos dvasia; Tu esi žvilgsnio dvasia; Kitas yra požiūrio dvasia.

Dievo šokyje apskritai iškyla sąvokos:

Dievo Tėvo kampu išryškėja jo klausimas ir jo išėjimas už savęs į save. Iškyla sąvokos:

  • Išėjimas už savęs, savastis (tapatybė), apibrėžimas, apibrėžta, neapibrėžta, sąlygos, sąlyginis (santykinis), besąlygiškas, ribotas, neribotas.

Dievo Sūnaus (Jėzaus Kristaus) kampu išryškėja Tėvo ir Sūnaus skirtingi požiūriai.

  • Skirtingi išeities taškai: asmeninis ir visuotinis. Asmeniniu išeities tašku, ryškiausias yra kitas, kiti mažiau, tad kitas yra pagrindas. Visuotiniu išeities tašku, ryškiausias yra Dievas, tad Dievas yra pagrindas. Asmeniniu išeities tašku Dievo iš vis nėra, tad yra tiktai trys laipsniai. Visuotiniu išeities tašku prisideda Dievas, kurisai tampa išeities tašku. Jisai yra išeities taško atskyrimas nuo asmens. (3+1=4?) Ir Dievu išeities taškai tampa žinojimais. Atsiranda suvokimas Dievo, atskyrimas jo valios nuo mūsų valios, gyvenimo lygties atvėrimas. Tampa įmanoma atsukti trejybę. Tarpas tarp asmeninio išeities taško ir visuotinio išeities taško yra išsakomas tiesa, skirtumu tarp atskleidžiamo ir atskleidėjo, ir pertvarkymais, skirtumu tarp dviejų skirtingų tvarkų. Manau, Sūnaus kampu vaizdavau keturis asmenis savo parodoje "Dievo protas":
  • Juodasis Dievas, tai išeities taškas.
  • Raudonasis Aš išverčia Dievo žvilgsnį, mato visumą, tad viskas yra gera, mato gerumo eigą, supranta gerą vaiką.
  • Geltonasis Tu išverčia Aš žvilgsnį, jį sutinka plotmėje, tad mato jo ribotumą, jame glūdintį blogį, nepakankamumą, papildinį, supranta blogą vaiką.
  • Mėlynasis Kitas....
  • Gerasis vaikas - pasiklydęs vaikas einantis kur tėvai jo ieškotų - visko atsisakantis.
  • Blogasis vaikas - pasiklydęs vaikas ieškantis savo tėvų - viską priimantis.

Dievo Dvasios kampu iškyla santykiai tarp 4 požiūrių (asmenų) ir 6 permainų (pertvarkymų). Iškyla sąvokos:

  • Įstatymas, nurodymas, nurodomasis, ženklas, raiška. Širdis, plazdenimas. Buvimas viena. Neigimas, būklė.
  • 4 ženklų rūšys, (Reference, Referent, NonReference) Ženklas yra nesąmonė, galimas ryšys tarp nesąmonės (žymės) ir prasmės (žymiamosios).
  • 6 ženklų savybės, pertvarkymai (mintys, sekos, medžiai, tinklai, protavimo reikalavimai), nesusivedimai, išgyvenimai (patyrimai), pokalbiai (santykiai), kintamųjų rūšys. Dievo atsiskleidimas padalinimais (+1)? Ženklų rūšys ir savybės sieja 4+2 ir 6+4.
  • Savybės Qualities distinguish for their object what stays the same and what may change (pvz. Qualities of Signs. Palyginti taip pat Properties, kaip skiriasi?) Good is the quality of God.
  • Pertvarkymai yra santvarkinis žinojimas, o asmenys yra žinojimas pirm santvarkos.
  • Asmenys sieja, tai kas santvarkoje ir kas už jos. Pertvarkymų tvarkos išsako kas mąstoma, o asmenų poros išsako, kas mąsto. Santvarkoje nėra prieštaravimo, užtat ten yra mažoji tvarka, ji valdo didžiąją tvarką už santvarkos. Panašiai, atsakantysis asmuo yra santvarkoje, o klausiantysis asmuo yra už jos. Mažoji tvarka susiskirsto didžiąją tvarką.
  • 4 asmenys, 6 asmenų santykiai susiveda į 1 asmenį (kitą) žiūrintį iš šalies - tai asmuo susijęs su dviem asmenimis, išsakytas jų santykiu
  • Rėmai 4+6 toliau iškyla ir kituose lygmenyse.

Asmenys, troškimai ir žinojimai

Dievas kaip toks yra strimagalvis, tad suvokimas jam iškyla asmenimis, atveriant ir priimant jų požiūrius, išeinant už savęs į juos. Užtat ir iškyla išsiaiškinimai.

Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.

Asmens požiūris išsako ką jisai žino:

  • Dievo požiūris - žino viską;
  • mano požiūris - žinau betką;
  • tavo požiūris - žinai kažką;
  • kito požiūris - žino nieką.

Ką asmuo žino, tai asmens prielaidos. Tad žinoti nieko - prieiti be nuomonių, kaip svetimas, kaip kitas. Tad asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) iškyla tiktai su ketverybe.

Asmenys (tiesos langai), tiesos atsiskleidimo pakopa iš žinojimo į nežinojimą:

  • Kitas: išskirtinai supranta - visiška nelaisvė (atsakymas - įvykis, "kaip buvo" - gyvenimiškas)
  • Tu: neišskirtinai supranta - dalinė nelaisvė (atsakymas - aplinkybės, "kaip būna" - buitinis)
  • Aš: neišskirtinai nesuprantu - dalinė laisvė (klausimas - aplinkybės, "kaip būna" - egzistencinis) - žinau, ko neįstengiu, ko nesuprantu
  • Dievas: išskirtinai nesupranta - visiška laisvė (klausimas - įvykis, "kaip buvo")

Asmenys, apimtys. The person is the viewer. Scope the sense in which suppositions are the same or different - everything as a required concept. The scope indicates the domain within which the truth is manifest so that what is and what seems are the same.

Pirmyn atgal, Pradžia ir pabaiga

Yra 4 takai tarp nežinojimo ir žinojimo:

  • Dievas-Kitas
  • Dievas-Tu-Kitas
  • Dievas-Aš-Kitas
  • Dievas-Aš-Tu-Kitas

Aš ir Tu atsirandam semiotiniu kvadratu neigimu ar priešingybės neigimu.

Meilė

Dievo šokyje įvairiausiai iškyla meilė:

  • Tėvas: meilė sau (Dievo vienumo esmė)
  • Sūnus: meilė tau - vienas kitam (asmens vienumo esmė)
  • Dvasia: meilė jam - visiems - priešui (Dievui), artimui (asmenų vienumo esmė)

Išėjimas už savęs: tiesa, apibrėžimas, savastis

Išėjimas už savęs

  • Tiesa: Kas yra sutampa (ar ne) su tuo kas reiškiasi.
    • Tiesa, tai kas akivaizdu, kas nenuslėpta. Sutapimas to, kas yra ir to, kas reiškiasi. Išėjimas už savęs kažkurio asmens atitinkamoje apimtyje. What is True is what is viewed. The Observational Plane is what is viewed by the Observer. What is obvious, not hidden, Viewed, the separation between the viewer and the viewed when it is nothing. Tiesa, sandara, ir būtent išsiaiškinimas, plėtojasi. Tiesa yra sistema be jokių kliūčių, tad visų sistemų grynumas, grynoji sistema, santvarka. Užtat tiesa labai susijusi su laisve, su kliūčių nebuvimu.
    • To Manifest is to show. In that sense, it is the opposite of View, it is the making way for others to [GoingBeyondOneself go beyond themselves]. It is also closely related to Truth, in that truth is what is obvious, not hidden. Andrius: It also reminds of the statement Those things are which show themselves to be which I once heard God say in a dream as to the nature of everything.
    • Laisvumas yra tiesos sandara, yra tarpas tarp klausimo ir atsakymo, tai jo atvaizdai. Tai laisvumas tarp tiesos turinio ir išraiškos, tad laisvumas turi apimtį, taip pat mažėja ar didėja. Laisvumo esmė yra išsiaiškinimas, kuris gali plėtotis.
  • Apimtys. Tai tiesos aplinkybės, ką tiesa gali reikšti, nuo "visi teiginiai teisingi" iki "teiginys teisingas arba neteisingas".
  • Ketverybė, žinojimas, keturios apimtys grindžia apibrėžtumą ir išskiria klausimą ir atsakymą kaip pradžią, iš kurios viskas išplaukia, ir pabaigą, į kurią viskas susiveda.
  • Dievas išeidamas už savęs yra vaizduojamas visom keturiom apimtim, tad Dievas yra tiek neapibrėžtas, tiek apibrėžtas, besąlygiškai, grynai. Tuo tarpu nieko neapibrėžtumas yra apibrėžtas. Apimtys išsako Dievo troškimus.
  • Tiesos takai (turiniai) suderina dvi kryptis. Tiesa atsiskleidžia iš žinojimo į nežinojimą, tai yra, iš atsakymo į jį reiškiantį ženklą, galiausiai simbolį (šnipštą), užtat ženklų lygmenimis išreiškia ženklų savybes. O gvildenimai veda iš nežinojimo į žinojimą, tai yra, iš klausimo veda gvildenimu į apibrėžimą.

Tiesos atskleidėjas - platesnis požiūris, o tiesos atskleistasis - siauresnis požiūris.

  • Kodėl tiesa? Dievo požiūris. Tiesa apie viską. (Atskleidžiama jog visaip yra.)
  • Kaip tiesa? Mano požiūris. Tiesa apie betką.
  • Kokia tiesa? Tavo požiūris. Tiesa apie kažką.
  • Ar tiesa? Kito požiūris. Tiesa apie nieką. (Nes atskleidžiama jog kažkaip nėra.)

Apimtys

  • A whole is the Scope of all perspectives: Everything
  • Everything indefinite, unspecified
  • Anything definite, unspecified
  • Something definite, specified
  • Nothing indefinite, specified

Apibrėžimas

  • Apibrežimas atsiranda išvertus požiūrį. Tad kiekvieną požiūrį lydi jo apibrėžimas. Tai yra dvejybinis santykis, tad jame glūdi dvejybės ir jos atvaizdai. Definition. Viewed by a distinct path, set by a distinct structure. Definition, Definitions, Indefinite, IndefiniteVDefinite, Deterministic (Definite). Unbounded, Bounded, Define, Defining, Definite, Unlimited, Limited, Algebra of Distinguishability. Apibrėžimui (apribojimui) reikia dviejų požiūrių - vienu yra išsakomos ribos, kitu išsakoma, tai kas neribota, kas nevaržoma tų ribų.
  • Nekintamieji tad susiję su apibrėžimu.
  • Pirminiai apibrėžimai išplaukia iš būties klausimo, tad yra susiję su dvejybės atvaizdais. Būties klausimas veiksniais +3, +2, +1 apžvelgia padalinimus -1, 0, 1, tad apžvelgia atitinkamus laisvės, Dievo ir tvarkos klausimus. Būties klausimas iškyla kada Dievas nebūtinas. Jisai grindžia Dievo būtinumą.
  • Structure: the first three divisions allow for structure, allow for divisions and definition
  • Apibrėžimas vyksta išėjimu už savęs. Viskas yra visiškai apibrėžtas keturiomis savybėmis, tai visiškas apibrėžtumas. Niekas yra apibrėžtas viena savybe, tai neapibrėžtumas, tačiau toks neapibrėžtumas yra, kaip toks, apibrėžtas. Kažkas apibrėžtas dviem savybėm, o betkas trim:
    • būtina sąvoka - niekas
    • taip pat: neturi vidinės sandaros - kažkas
    • taip pat: visaką priima, neturi filtro - betkas
    • taip pat: neturi išorinės aplinkos - viskas
  • Niekas turi vidinę sandarą, tai tuštuma, tai nulybė.
  • Pavidalai - kas po apibrėžimo, kas išplaukia iš būties.

Savastis artimai susijusi su apibrėžimu, tai savęs apibrėžimas

  • Savastis - atmintis kur esu - kurti kūno žemėlapius, aplinkos, įrankių ir taip toliau - jeigu neatsimenu, kur esu, tai neturiu savasties
  • Mūsų savastis yra visa tai, ką mes žinome. Be žinojimo neturime jokios savasties. Pirmapradis Dievas mąsto viską, užtat nežino. Jis žino tik išeidamas už savęs į save, tik sukurdamas ir priimdamas savastį. O mus su Dievu sieja mūsų bendras žinojimas, mūsų bendra savastis.
  • Self, LackOfSelf, SingleSelf, DoubleSelf, TripleSelf
  • SelfCoinciding, SelfDescription, SelfEmbedding, Embedding, SelfInclusion, SelfReinforcing, SelfVOther
  • Sąlygos

Sutapimas

Sutapimas ar nesutapimas. (Tiesa ir netiesa) Sutapti

  • Tapatumas (same) ir skirtingumas (different) yra vienas iš dvejybės atvaizdų.
    • Tapatumas ir skirtingumas iškyla kartu su apimtimis.
    • Equate and keep separate are the active forms of same and different. Atskyrimas, KeepSeparate, Separate - The vital matter is that we may hold suppositions separately, so that in some sense they are the same, and in some other sense they are different (think also of how we use Variables, they work on two levels, as with the QualitiesOfSigns). ** Palyginti su suvokimu.
    • Neigimas (negation - not). Perhaps, the activity (of Equate and Keep Separate) manifests itself as Not. Keep separate means Not the same. Equate means Not different. Keep separate requires more energy than equate because same requires more energy than different. This is the reason for the Not, it reverses the flow of energy because it changes the meaning but keeps the form. Negation.
  • Grounds are what is equal.
  • Kaip esame viena: VienaAsmenimi VienaBendryste VienaDievu VienaKitu VienaMeile VienaPožiūriais
    • Vienumą ir nevienumą nusako padalinimai.
    • Buvimas viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Nebuvimas viena.
    • Atvaizdų vieningumas, tai dvasios esmė.

Požiūris, permainos, požiūrių sudūrimas

Kas yra požiūris? (Perspective)

  • Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
  • Atvaizdas: Požiūris sieja žvilgsnį ir laikyseną. Požiūriu pabrėžtinai, dėmesingai įsijaučiame ir taip pat atsitokėjame. Atsiplėšimas Požiūriu dėmesys veda į dėmesį.
  • Požiūris yra klausimo sandara, didėjantis laisvumas. A supposition for which a viewer is responsible, by which they go beyond themselves. Perspective, perception open up our view. Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.

Dievo šokyje neskiriami požiūrio dvasia (žvilgsnis) ir sandara (nuostata). Tiktai žmogui išsiskiria požiūrio išgyventojas ir išgyvenimo aplinkybės, laukas. Dievo Tėvo ir Sūnaus požiūriai sutampa Tėvui išeinant už savęs į Sūnų.

Permainos ir požiūrių rūšys:

  • Permainos vieną požiūrį perkeičia į kitą požiūrį. Požiūrio permainos yra būdai atsisakyti savo požiūrio: Mylėk artimą, kaip pats save.
  • Default perspective, nepriklausomas požiūris, vidinis požiūris (savumas, artimumas, Artima), išorinis požiūris, bešališkas (neutralus, vienetinis) požiūris (fixed point), vaisinga prielaida, nepriklausomas (independent) požiūris, priklausomas (dependent) požiūris, pavaldus (subordinate) žvilgsnis, merging perspectives, išverstas (inverted) požiūris ir nežinomybė (the Unknown), apsuktas (apverstas) poslinkis poslinkis (reversal effect), poslinkis (shift in perspective), požiūrio pasikeitimas (mental movement), įsisavinti požiūrį, padalinti, perskirti (bisect) požiūrį, priimti požiūrį.
  • IdentityView, EquivalentViews, SystemView, BisectingAView,
  • IndependentPerspective is a perspective that the DefaultPerspective goes beyond itself into, and thus which may seek the DefaultPerspective. The DefaultPerspective is the null perspective (Nulinis požiūris) in any structure that accepts things as they are. It is the blank in the system.

DefaultObserver is the one who takes up the DefaultPosition.

  • Išvertimas. The inversion effect is relevant when God wishes for Everything, which is to say, wishes also for all of the nonsense that we dream up. In order for us to conceive of such a God, we flip everything around, so that God is the smallest - the heart deepest within us - and nothing is the largest, the unknown that engulfs us. This flipping around is the inversion effect.
  • Definite or Indefinite the relationship with the definition, is it through a single path or multiple paths
  • Požiūris, kuriam priskiriamas tapatumas (likimas), keičiasi dvejybės atvaizduose
  • Bisecting A View. Bisection is the opposite of coinciding. Požiūrio Z padalinimas grįstinas žvilgsniu A) į save ir B) už savęs. Juk tada sudūrimas Z = A-B mato tą patį kaip lygiagretūs požiūriai A ir B, tai yra, požiūrio Z padalinimas į A ir B.

Pasirinkimų malūnas: Gyvenimo lygtis: Dievas trokšta kažko

Kas neįeina į Dievo šokį?

  • Gyvenimo lygtis
  • Netroškimai
  • Antrinės sandaros - trys kalbos - padalinimų ratas?
  • Viskas ir sandaros

Lygtis?

Gyvenimo lygties, suvokimo, sąmoningumo lygmenys?. Sąmoningėjimas.

Gyvenimo lygties kampai:

  • tiesa (nesandarumas, antisandara) - Dievas
  • sąvoka (sandarumas) - gerumas
  • žvilgsnis - gyvenimas
  • požiūris (atskyrimas, suvokimas) - amžinas gyvenimas

Gyvenimo lygties esmė

  • Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.
  • Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.
  • Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
  • Gyvenimo lygtis pagrįsta Dievu, o sandaros pagrįstos viskuo, ne Dievu. Požiūris išlaiko šį skirtumą, tai skirtumas tarp požiūrio ir jo priėmimo, jo žvilgsnio.
  • Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.
  • Gyvenimo lygtis išsako visą, kas išsiveda iš Dievo, o būtent, savarankiškas požiūris. Turiniai - kas prieš apibrėžimą, kas išplaukia iš Dievo.

Gyvenimo lygtį sudaro:

  • Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
  • Savasties santykiai su Dievu (asmenys)

Pokalbiais dėsčiau asmenimis, tai mūsų supratimas, o Dievo supratimas, tai gyvenimo lygtimi - tiesa.

  • Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip gyvenimo lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.

Viskas

  • Vienumas, Viena
  • Lygmenų atsiskleidimas: Unfolding, Transcending, Engaging, Cohering
  • Visko vienumas: Complete (Incomplete), Unified, Neužstota (Unobstructed) Familiar
  • Ne Dievas, Atviras ribotas
  • Neįvardijama savybė
  • Aplinka

Kas yra gerumas?

  • Gerumas yra Dievas sąlygose, santvarkoje.
  • Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo santvarka.
  • Gerumas yra didėjantis laisvumas, o blogumas yra mažėjantis laisvumas. Gerumas nebaigtinis, o blogumui gręsia baigtumas.
  • Gerumas yra pažymėta priešingybė Dievo atžvilgiu (už sąlygų), ir nepažymėta priešingybė blogumo atžvilgiu (sąlygose).
  • Gerumas yra išėjimas už savęs. Blogumas yra neišėjimas už savęs, apsiribojimas savimi.
  • Dievas yra teigiamumo išraiška, o gerumas yra neigiamumo išraiška.
  • Platonas: Gerumo klausimu niekas nesitenkina tuo, kas tik atrodo gera (nekaip su teisingumu, grožiu ir t.t.)

Amžinas gyvenimas ir gyvenimas

  • Amžinas gyvenimas vyksta dviprasmybėje, o gyvenimas vienareikšmiškas, tad veda į mirtį. Mirtis iškyla derinant gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
  • Gyvenimas sieja jautrumą ir atliepumą, o amžinas gyvenimas juos atskiria.
  • Gyvenimas: jautrumas, tada atliepiamumas. Amžinas gyvenimas, tai atvirkščiai: nusistatymas, tada atsidavimas. Tai kūryba. Tai aštuntas požiūris. O gyvenimą apibrėžia septynerybė, septynios apytakos, kūno sistemos, tai tapatumai, besikartojanti veikla. O kūryba, tai netapatumas, tai nesikartoja, o plėtojasi.
  • Dviprasmybė yra brandos sąlyga. Juk keičiamės ir išliekames tas pats. Palyginti su prasmingais išgyvenimais, su pradiniu ir galutiniu asmeniu ir su meile, kurios palaikomas asmuo gali atsisakyti savęs.
  • Sąmoningumas, Sąmoningėjimas?, Consciousness (Self Love) as an idempotent, a fixed point, a View upon oneself. (Žr. Suhrit Dey).
  • atsiskleisti

Amžiną gyvenimą (ir ypač šuolius bei sąmonės išsiskaidymus, vieningumus) išsako asmenų lygties lygmenys:

  • Dievo valia: Šuolis tarp troškimo ir išgyvenimo lygmenų.
    • dešimt Dievo įsakymų? ženklų savybės? dvejonės (ir gvildenimai)? nesusivedimai? pertvarkymai?
    • kalbomis? išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu, tad dangaus karalystės suvokimą žmoniškoje apimtyje
    • visumine santvarka? pertvarkymais
  • gera valia, jos rodymu: Šuoliu, tarpu, tarp žmonių.
    • išgyvenimų rūšys, gėrio kryptys, Kristaus pamokymai?
  • išmintimi: Šuoliu iš vienos savasties į kitą savastį per trečią savastį, papildinį
    • paskiras išgyvenimas, laipsnynas

Meilė ir gyvenimas

  • Love is primary and life is secondary. For through love we have not simply life, but eternal life. Love is unified. But life is dual, in that it is not a primitive concept, but rather life is the goodness of God. And thus there is (and may be) {{Understanding}} of life, understanding of the goodness of God (and the separation of these two distinct concepts), and that is EternalLife.
  • The relationship of love and life is also somehow given by the EightfoldWay in that it expresses {{Unity}} of {{Representations}} of {{Structure}} of {{Spirit}}. These are are associated {{Topologies}}, {{Representations}}, {{Divisions}} as defined with regard to negations of RepresentationsOfTheOnesome.

Kas yra atvaizdai?

  • Paskiri atvaizdai reiškiasi Dievo šokyje, teigiamais ir neigiamais įsakymais, tačiau jie suvokiami, kaip atvaizdai, kurie vienijami, tiktai gyvenimo lygtimi ir pasirinkimų malūnu.
  • Representations: scopes and keeping separate may be understood in terms of representation.
  • 4 apimtys išsako požiūrių lygtis, 2 sutarimus išsako malonė ir teisybė
  • Niekas turi vidinę sandarą, tuo tarpu viskas, betkas, kažkas jos neturi.
  • Pasirinkimas tarp malonės ir teisybės yra išsakytas sandarų, požiūrių tačiau jame grindžiamas skirtumas tarp šilumos ir šalčio.
  • Teisybė vaizduoja sandarumą, malonė vaizduoja nesandarumą.
  • Nedviprasmybės.

Kas yra gera valia?

  • žinojimo ketverybė x požiūrių lygtį = prieštaravimas (aštuonerybė) - gera širdis
  • Gera valia apima septynias gėrio kryptis tačiau yra išminties atvaizdas (4x2)

Žmogaus požiūris

Žmogus

  • Žmogui visada išsiskiria požiūrio priėmimas ir atsiplėšimas nuo jo. O Dievui tokio skirtumo nebūna. Užtat išsiskiria Dievo ir žmogaus požiūriai, jų požiūrių grandinė ir atitinkami suvokimai ir sąmoningėjimas, sąmoningumas. Žmoguje būtinas požiūris nes yra laisvė priimti Dievo (širdies) požiūrį ar jo nepriimti. Įmanomi požiūriai į požiūrius.
  • Tuo pačiu išsiskiria kieno požiūris: Dievo požiūris ar žmogaus požiūris, žvilgsnis, (outlook). Dievo žvilgsniui nebūtinas požiūris, tuo tarpu žmogaus žvilgsniui būtinas požiūris, pirmiausiai Dievo požiūris.
  • Human is Will, the unity of the representations of the structure of Life. Valingas, nevalingas, Willing.
  • Žmoguje Dievas (širdis) ir ne-Dievas (pasaulis): Žmogaus ir Dievo požiūrių sutapimo pagrindas yra Dievas žmoguje. Žmogiškumas tampa požiūrio aplinkybių dalimi. Tad žmogiškumas nesiskaito, jį galima atmesti. Dievas, jeigu būtų žmogus, jeigu turėtų žmogaus aplinkybes, žmogaus sąlygas, irgi turėtų tą patį požiūrį. Arba turėtų kitą, kuriuo atveju, skirtųsi žmogaus ir Dievo požiūriai. Širdies požiūris yra Dievo požiūris žmoguje, o pasaulio požiūris yra ne Dievo požiūris. Žmoguje aplinkybės paima viršų, tad iškyla pasaulio požiūris, bet užtat svarbu išlaikyti širdies požiūrį, kaip pirminį, iš kurio išplaukia antrinis, pasaulio požiūris.
  • Gyvenimo prasmė, Laisvė

Dorovė

  • Žmogus, laisvė, dėmesys
  • Responsibility - a central concept for applying all of this, especially the distinction between those who make the rules and who have to play by them, thus related to scopes and to the difference between hard and soft truths
  • necessary, actual, possible - a representation of the threesome, allowing for responsibility
  • Aš - bendras žmogus, o tu - paskiras žmogus. Esminė klaida, tai kad save (Aš) laikome Tavimi (Tu). Tad gyvename ne kaip bendras žmogus, o taip, kaip kiti į mus žiūri.
  • Blogis. Velnias, tai asmuo. Tai blogis, sandaros lizdas - tarnauti ne Dievui, o velniui. Dievas yra už šito pasaulio, o velnias žmogų uždaro dar siauresniame pasaulyje, atskiria nuo kitų žmonių, taip kad negali jais rūpintis, nėra viena su jais. Užsandarina. Velnias ne danguje, o širdies gelmėse. Teigiami įsakymai yra ryšiai iš Dievo mumyse į Dievą už mūsų. Neigiami įsakymai neleidžia užsandarinti, atveria kelią iš Dievo už mūsų, jam įetiti į Dievą mumyse.
  • Pripažinti, kad Dievas neprivalomas, juo galim vadovautis (geltonasis Tu) ar nesivadovauti (mėlynasis Kitas), teigiamu ar neigiamu įsakymu, sutampame. Tad Dievą suvokti pirmiausia už savęs, už santvarkos, ir tik tada juo gyventi, tad svetimoje santvarkoje, ne savoje. Gyventi svetimu šiame pasaulyje, tad klajokliu, keliauninku, tokiu pagrindu bendrauti su kitais, geltonais ir raudonais, tad gyventi klausimais. Susigaudome, kad esame siųsti ir tai priimame širdingai, tad mūsų teisingi santykiai su Dievu. Vyksta pokalbiai tarp geltono (bendro) ir raudono (paskiro), tarp juodo (Dievo) ir kito (mėlyno). Jėzus dalyvauja abiejuose pokalbiuose, vienur kaip vyresnis raudonajam, kitur kaip jaunesnis, Dievui.

Požiūrio lygtis

  • Požiūrio lygtis sieja žvilgsnį, požiūrį, laikyseną ir vertybę ta pačia sandara, kaip kad Toulminas apibrėžė pagrindimui, ir kuri išsako gyvenimo lygtį. Ta pačia sandara suvedžiau savo klaidų rūšis.
  • Požiūrio lygtis įvairiai išsako antisandarą.
  • Aš manau, kad požiūrio lygtis yra tai, kas kartu su ketverybe sudaro septynerybę/aštuonerybę. Tai ketverybės papildinys, kuris išsivysto veiksniu -1.
  • Požiūrio lygtis iškyla su ketverybe (kaip antisandara), kartu su asmenimis. Dievas yra tiesos dvasia; aš - sandaros dvasia; tu - žvilgsnio dvasia; kitas - požiūrio dvasia. Dievui priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla viskas, troškimai, meilė, o tuo pačiu, aš, tu ir kitas. Toliau, man priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla gerumas, laisvumas, tapatumai, tobulumas; tau priskiriant iškyla gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia; kitam priskiriant iškyla amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia.
  • Požiūrio lygčiai iškilus, Dievas nebereikalingas. Požiūrio lygtis atstoja Dievą. Požiūrio lygtis iškyla iš padalinimų rato, kaip antisandara, nesandarumas (pradedant ketverybe - klausimu, kas yra Dievui Dievas?). Tad iš Dievo padalinimų iškyla požiūrio lygtis. O požiūrio lygtimi (pritaikus Dievui) Dievas išveda asmenis aš, tu, kitas - antrinėmis sandaromis, padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, trimis kalbomis, iškyla požiūrio lygtis įvairiausiose kalbų aplinkybėse. Požiūrio lygtis išsako sąlygos, kuriose Dievas nereikalingas, tai vietinio pobūdžio sąlygos (kaip antai, mylėk artimą kaip save patį). Taikant lygtį jos 4 nariais, iš karto gaunasi teigiamas įsakymas, atsirėmimas į Dievą ir jo pripažinimas. Taikant lygtį jos 6 narių santykiais, gaunasi neigiamas įsakymas, laisvės pagrindas.
  • Požiūrio lygtis yra neasmeninis, kaip kad Kitas.
  • Dievas išgyvena padalinimų ratą sandarų pilnatve, kaip nariai (požiūriai) sudaro visumą. O požiūrių lygtis išgyvena padalinimų ratą kaip poslinkių aplinkybės, požiūrių savybių sąlygos. Tad iš požiūrių savybių iškyla visuma, visuminio požiūrio svarba, ryšium su esamu požiūriu. Kiekvienas požiūris yra kaip vaikas ieškantis savo tėvo.
  • Dievas išvystė padalinimų ratą veiksmu +1. Jisai atsiskleidė tarsi savaime, be jokio požiūrio, tiesiog plėtodamas sąvokas. Užtat padalinimų ratas atvėrė nesandarumą, požiūrio lygtį. Dievas prisiimdamas požiūrio lygtį atvėrė asmenis ir visas sandaras, tarp jų ir padalinimų ratą, taip pat visas aplinkybes, kalbos apibrėžtas, kuriose požiūrio lygtis svarsto Dievo buvimą. Kiekvienoje požiūrio lygtyje Dievas iškyla prisiėmus platesnio požiūrio.
  • Požiūrio lygtis yra kas lieka pasitraukus Dievo veiksmui +1; tai veiksmas +2.

Skiriu:

  • žvilgsnis = joks požiūris: poreikiais nusakytas?
  • požiūris: dvejonių apibrėžtas - jos derina asmens žvilgsnį ir aplinkybes.
  • laikysena = požiūris į požiūrį: lūkesčiais nusakytas.
  • vertybė = požiūris į požiūrį į požiūrį: aštuongubiu keliu įrėmina kalbas.

Juos suveda požiūrio lygtis, kuri kartu su ketverybe sudaro septynerybę-aštuonerybę. Požiūrio lygtis išsako ką reiškia gyventi požiūriu, įsijausti ar atsitokėti. Iš esmės, tai gyvenimo lygtis. Tai Toulmino argumentavimo schema. Vertybėmis atskiriame žvilgsnį ir požiūrį, tad Dievą ir gerumą, taip kad galime atstatyti išeities tašką, Dievą. Ketverybė panašiai rūpinasi žinojimo pagrindimo klausimais, tačiau tai jau pats pagrindimas. Požiūrio lygtimi vis atsisakoma žinojimo užtikrintumo, kol galiausiai lieka tik žvilgsnis, nulybė. Dar palyginti keturių ir dviejų atvaizdų padalinimus.

  • Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu. Tai išėjimo už savęs pakopos.
  • Tėvas ir Sūnu sutampa Dievo Tėvo kampu - žvilgsniais, Dievo Sūnaus kampu - požiūriais (vienas kitą papildančiais), Dievo Dvasios kampu - laikysenomis (būklėmis). O žmogaus (neišgyvenimo) kampu - vertybėmis - trejybės rato poslinkiu.

Žvilgsniai (Views)

  • Suvokimas (Tėvas). Atskyrimas kas sąlygose (asmeniškumas) ir kas besąlygiška (be asmens). Neigimo pagrindimas. Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį.
  • Dvasia: Žvilgsniu išgyvename tiesiogiai, be jokio pabrėžtinumo. Tai įsijautimas į požiūrį (taking up a perspective). Žvilgsnis, žvelgimas, žvilgsnių sudūrimas, žvilgsnių grandinė. Lygiaverčiai žvilgsniai (?)
  • The keeping separate of suppositions, the acceptance of a scope. A View is the observational plane determined by an observer.
  • Išgyventi, Išgyvenimai, Išgyvenimų pavyzdžiai, Išgyvenimų rūšys, neišgyventi.
  • Žiūrėti (look). To Look is to take up a view, which is to say, to have the same ObservationalPlane. To Look is to take up an ObservationalPlane. We look through somebody else's eyes if we take up their observational plane. In general, this is the Heart within us and God in that context.
  • Poreikiai kyla iš pasąmonės.

Požiūriai (Perspectives)

  • Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes. Požiūris atstoja žvilgsnį.
  • Savęs pažinimas?, susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
  • Požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesama.

Laikysenos (Positions)

  • Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
  • Bendras suvokimas, tai suvoktumas (Dvasia). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. Skaidymas Požiūrių bendrumas. Lygiaverčių požiūrių santykis. Taikymas Bendrystė Bendrystės? Bendrauti? Dangaus karalystė? Kultūra Karalystė? Gerasis vaikas
  • Nuostata? yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas. Žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.
  • Frame. What is a frame? Is it a domain for being one with? (Pavyzdžiui, meilė). By frame, I mean that which is mapped by a View. A view takes us from one frame to another. It takes us from being stepped out to being stepped in. When we are stepped out, then we are not immersed, we do not identify with what is in the frame, but rather with the frame which we sustain. When we are stepped in, then we are immersed, and we identify with what is in the frame, and we are not aware of the frame. A frame is a support for being one with. It is support for a concept. Structurally, a concept is everything and a frame is slack. The frame may be understood as increasing slack (when we are stepped out) and decreasing slack (when we are stepped in). A view takes us from increasing slack to decreasing slack. Extent. Context. Adjoint to supposition?
  • Bendros sąlygos yra pagrindas bendram suvokimui. Aplinkybės apreiškia bendras sąlygas. O atvaizdai apibrėžia mūsų santykį su sąlygomis, apimtimi ir laisvumu.
  • Bendras požiūris yra bendro suvokimo pasekmė.
  • Žinoti Knowledge, Know, Knowing, Known. Suvokimo išvertimu sąvoka. (+4) Viską žinoti.
  • Mąstymas. Mintis. Thought, Thoughts
  • Prielaida. Assumption is what is left when we remove the one who assumes; is What. (Attribute, Property, Quality, Manifest)
  • Tvirtinimas. Supposition That which can be the same or different. They solve the "problems" in composing views. You may say that if I take up your view, then that's a "fiction" whereas your own view is "real". But, actually, your own view is a "fiction", too - it is just a supposition. And we can equate them as fictions, as suppositions. A Supposition is that which can be kept Separate, which is to say, can be given a Scope.

Vertybės (Values)

  • Vertybe gyvename plačiau už save, už savo žvilgsnio ir netgi požiūrio, tad gyvename Dievu. Vertybe gyvename atsitokėdami, (stepping out), tad atskirdami žvilgsnį ir požiūrį, tad amžinu gyvenimu. Tad vertybės gyvena plačiau nė viskuo, o būtent Dievu; plačiau nė sandara, o būtent dvasia. Užtat vertybėmis gyvename įstatymu, o įstatymu suvokiame savo ribotumą, taipogi, savo pasaulio ribotumą, jog už mūsų yra Dievas. Mūsų vertybė yra ten, kur Dievas mūsų ieško. O vertybę ryškiname gyvendami klausimais.
  • Susikalbėjimas. Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Nelygiaverčių požiūrių santykis.
  • Pasiklydęs vaikas. Dievo vaikas: Kūryba. Savarankiški.
  • Požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį
  • Vieningumas: Vertybės. Žvilgsnio ir laikysenos atsiejimas. Gyvenimas dėsningai, save išplečiant dėsniu. Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas.
  • Principle is affirmation that goes beyond Person and substitutes for them, extends them
  • Understanding The considering of suppositions as different, the stepping back from one view out into another
  • Vertybė atskiria vaisingas prielaidas ir jų papildinius, nevaisingas prielaidas. Tai leidžia sutelkti dėmesį, mąstyti ir žvelgti giliau.
  • Vertybės kyla iš sąmonės. Sąmoningėjimas (išėjimas už savęs) veda į vertybes, į samonę.

Požiūrių sudūrimas.

  • Požiūrių algebra. Požiūrių grandinė (ypač žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį ir t.t.).
  • Dievo ir žmogaus požiūriai gali sutapti ir susidurti nes vienas kitą papildome.
  • Požiūrių raida išsako, kaip iš Kito - iš savarankiško požiūrio - iškyla Dievas, jisai tampa būtinas. Savarankišką požiūrį išsako šeši apimčių santykiai. Iš jų išsivysto susigaudymas, jog yra dvasia kuria gyvename, iš kurios viskas išplaukė. Žvilgsnių sudūrimas.
  • Atjauta.
  • Kategorijų teorija. Asociatyvumas.

Tarpas: skirtumas tarp įsijautimo ir atsitokėjimo

  • Focus the distinction between viewer and viewed which opens up scope. Focus is given by viewer, taken by viewed.
  • RepresentationsOfTheNullsome. What separates the viewer and the viewed
  • Foursome the distinction between spirit and structure which opens up the representations and the topologies
  • Išgyventi?
  • Atjausti
  • Susiploti, Ryšys su Dievu, santykiai su Dievu
  • Pažinovas (viewer), pažinimo laukas (observational plane, viewed)
  • Vantage
  • Tarpas - skirtis tarp pažinovo ir daikto - tai tarp dviejų ketverybės atvaizdų. Jį išreiškia lygtys 4+3=7, 7+3=2. Antistruktūra - tiesa sieja pažinovą ir daiktą. Tai padalinimų papildymas glūdintis žinojime, tai gyvenimo lygtis:
    • 5 -> 1 dabartis - atskyrimas -3
    • 6 -> 2 neigimas (paženklinimas) -2 neišskytas: Teigimas (nepaženklinimas)
    • 7 -> 3 teigimas -1 neišsakyta: Tiesa - susiejimas - santvarkos išgyvenimas
    • 8 -> 4 susiejimas 0
  • Šešerybėje požiūrio įsisavinimu neigimas (išorės) dingsta. Neigimas yra priešingybės paženklinimas, atskiriantis Dievą ir gerumą (kaip Dievo ženklą ir paneigimą). Tad šešerybė, dorovė veikia išsakant neigimą, neišsakant teigimo.
  • Gyvenimo lygtis išsako tarpą. Tarpo išsakymą galime suprasti, kaip didžiųjų padalinimų papildinį:
    • Aštuonerybė susidaro iš ketverybės (keturių kampų) ir gyvenimo lygties (keturių šonų). Kaip šonus (Kodėl/Kaip) ir (Ar/Koks) priskirti Dievui ir gėriui?
    • Septynerybę papildo 8 požiūris- gyvenimas (gėrio ir Dievo sutapimas). O 7 požiūris yra gėrio ir Dievo atskyrimas.
    • Šešerybę papildo gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Šešerybė skiria vidinius požiūrius (Dievą) ir išorinius požiūrius (gerumą). Ar kaip suprasti? Ir kaip šešerybės narius priskirti ketverybei, kurie atlieka? Kaip šešerybė susijusi su poreikių tenkinimo būdais, su trejybe spalvota ketverybe?
    • Penkerybę papildo trys nariai. Ar dabartis išsako gyvenimą ar amžiną gyvenimą?

Kaip tas gyvenimo lygties dalis suvokti kaip antistruktūras –1, –2, –3, –4 ? Tai bene Dievo požiūris į padalinimus, išreiškiamas veiksniu +1. O žmogaus požiūrį išsako padalinimai. Užtat Dievo akimis bene yra tik keturi padalinimai, tad trys veiksniai +1, +2, +3. O žmogaus ir Dievo požiūrių sulyginimas iš aštuonių padalinimų padaro keturis. Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimą išsako pasiklydęs vaikas. Keturi išsiskyrimai, keturi atskyrimai taip pat susiję su Dievo požiūriu, jo ketveriopiškumu.


Žinojimo rūmai? Dievo nebūtinumas: Dievas trokšta betko

Žinojimo rūmai išsako tai, kas neišsakyta Dievo šokio ir pasirinkimų malūno.

  • Tavo požiūrį išsako antrinės sandaros.
  • Trys kalbos: ką žmogus tveria savo pasirinkimais.
  • Bendrystė, kultūra.
  • Pasauliai, mokslai, asmenybės, sritys.

Sandaros (duomenys)

  • Visaregis (protas, viską žinoti, gražiai taikyti, kubas (skaidymas, sandas)) (pažinovas, pažinovo laukas, nukrypimai (nulgubas, viengubas, dvigubas, trigubas), atskyrimai (nulgubas, viengubas, dvigubas, keturgubas)), kampai (rūpesčiai), veiksniai (+0, +1 - kūryba, +2 - veikla , +3 - sąmoningumas), lygtys, pilnatvė, DefaultObserver, DefaultPosition
  • Pirminės sandaros (troškimai ir jų apimtys: Viskas, Betkas, Kažkas?, Niekas, netroškimai, septintas požiūris, aštuntas požiūris, laipsnynas (poreikiai, linksniai, matematikos įrodymo būdai), interpoliacija, bendra sandara): poreikių (prasmė, tenkinimų, "Aš esu..."), abejonių (dvejonių (tikrovė, Dievas, asmuo, asmenybė, pasaulis)), lūkesčių (jaudulių, Laimė, gėrio kryptys, gera valia, gera širdis, širdingumas, iš širdies, veiklos būdai), vertybių (aštuongubas kelias, Budos aštuongubas kelias, palyginimų turiniai (ką myli, tą randi; kaip tiki, taip yra (dangaus karalystė)). Santvarka (Sistema) išryškėja netroškimais, o prieš tai tėra sąlygos. Trokštame - Dievas mumyse - sutampame su juo. Netrokštame - Dievas už mūsų - nesutampame su juo.
  • Antrinės sandaros: statinės ir dinaminės (kalbos)
    • Padalinimai: (visuma, dalis, poslinkis) nulybė (Dievas, aštuonerybė, griūtis, prieštaravimas), vienybė (tvarka), dvejybė (būtis), trejybė (dalyvavimas), ketverybė (žinojimas), penkerybė (sprendimas), šešerybė (dorovė), septynerybė (dėsningumas, antisandara, semiotinis kvadratas)
    • Atvaizdai (savybės): nulybės (Dievo savybės), vienybės (visko savybės), dvejybės, trejybės (apimtys (extent, grounds): viskas, betkas, kažkas, niekas); ketverybės, penkerybės, šešerybės, septynerybės (didėjantis ir mažėjantis laisvumas)
    • Aplinkybės
    • Pagrindimas (Tėve mūsų) prielaidų sudūrimas, tvėrimas jų pagrindu
    • Įvardijimas (geros valios pratimai, šv.Petro raktai į dangų, širdis ir pasaulis? ir jų logika, trikdžiai (aklavietės, pavojingos mintys)), deriniai (pasikartojanti veikla, pasikartojanti sandara, optimalumas (tobulumas, teisybė), convergence, polarities),
    • Pasakojimas (Palaiminimai)
  • Dievo padalinimai (Dievo šokyje Dievui kuriant +1) tampa visko padalinimais (pasirinkimo malūne) tampa troškimo padalinimais (antrinėmis sandaromis, jomis įrėminti). Padalinimas: požiūris; atvaizdai, aplinkybės: požiūris į požiūrį; kalbos: požiūris į požiūrį į požiūrį.
  • Sandaros išreiškia sandarumą, o gyvenimo lygtis - nesandarumą, antisandarą.
  • Kubas (ir skaidymas, sandai) išsako antrines sandaras.
  • Kalbos irgi išsako kūrybą, sąvokų ir jų tvėrinių kūrybą.
  • Kalba kuriame tvėrinius. Juos išsako pertvarkymai.
  • Tvėriniai susidaro iš prielaidų. Tačiau tenka dvigubu požiūriu tas prielaidas atpažinti. Vaisingos prielaidos išryškina dvigubo požiūrio galimybę.

Sandarų pavyzdžiai

  • dvejonių: kaip keičiam požiūrį, mąstymo skrybėlės, bendravimas su smurtaujančiais, maldų rūšys
  • aplinkybių: psalmės, palyginimuose, ryšiai su Dievu, gyvumo savybės
  • įstatymo: verslo lygtis, autorinių teisių algebra, rūpėjimas ir tikėjimas
  • padalinimai: trejybė - AfterActionReview,
  • atvaizdai: modeliavimo būdai, valios raiškos
  • kiti: AndriusDailyRoutine, AutomataHierarchy (deterministinis, žynys), RequirementsOfLivingSystems, MotivationalDrives, LifeChoices, LogicalLevelsOfChange, LogicOfJesus, OrganizingObjects, Diagrams, Dialogue, gyvenimo dėsniai

Dievo nebūtinumas

  • Nulinė veikla, nulinė sandara, visuminė sandara

Vaisingos prielaidos

Vaisingomis prielaidomis mąstome giliau, sutelkiame dėmesį į vieną prielaidą, atitraukiame nuo jos nevaisingo papildinio. Vaisingos prielaidos veikia žinojimo rūmų menėse, ryškina tikėjimą ir rūpėjimą, tad yra tikėjimo lygmenys ir rūpėjimo lygmenys. Tad yra šešios vaisingos prielaidos, trys tikėjimo pusėje, trys rūpėjimo pusėje.

Sąvoka

  • Sąvoka, tai kalbos aptarimas suvokimas.
  • Sąvoka yra kalbos išreikštos riboto apibrėžtumo dalinės sandaros, talpinančios iš savęs išėjusią dvasią, ją atkartojančią įvairiose aplinkybėse, tad prilygstančias sau, ir lygintinas su kitomis sąvokomis.
  • Concept, conception close up our view, decrease slack. A supposition for which the viewed is responsible, and which is thus one with itself. Concepts are, as such, with regard to a Scope (all, any, a, none) wherein they are self-contained (the smaller the domain, the more they are self-contained, so there are fewer concepts). Conceive, Concept, Concepts.
  • Sąvoka - savasties apimtis, kalbos apibrėžta, ką ji apima, vidus ir išorė.

Sąvokų santykiai

Santykiai

Atjauta - išsako antrinės sandaros

  • Atjauta Man - požiūriui - padalinimai
  • Atjauta Tau - požiūriui į požiūrį - atvaizdai ir aplinkybės
  • Atjauta Kitam - požiūriui į požiūrį į požiūrį
  • Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas (atjauta)

Tiesa, vienas iš nulybės atvaizdų

  • Tiesa yra tai, kas kyla iš nebuvimo, kas atsiskleidžia, kaip kad Dievas, iškylantis ten, kur jo nėra.
  • tiesa nebūtinai suvokiama - tiesa nesuvokta, atsirinkta - tvėrinių pagrindas
  • Anthropomorphism

Maldos mokslas: Dievo būtinumas

Malda

  • Malda susijusi su Dievo būtinumu.
  • Gyvenimas klausimu tai irgi malda, gyvenimo šukė. Tai gyvenimas ryškinant savo vertybę klausimais, kuriais Dievas mus randa, kaip kad gerąjį vaiką.

Kito išeities taškas yra meilė, Dievo troškimas visko. Mat, Dievas yra ramus, nebūtinas, vardan betko. Tačiau visi mūsų rūpesčiai, mūsų pramanytos nesąmonės, yra viskas, kuriam Dievas yra būtinas.

  • Įžvalga (logos) - Kiti
  • Pradžia, pabaiga, kelionė
  • Atjauta

Prieštaravimas - nesąmonės: Dievas trokšta visko

  • Nesakau, kad galima nepaisyti prieštaravimų ir mąstyti bet kokias nesąmones. Priešingai, siūlau pripažinti prieštaravimą ir labai atsakingai jį stebėti, sulėtinant mąstymą.
  • Prieštaravimas slypi dviejų tvarkų nesutarime, tad tarp jų, jų nesusivedime, kuris tampa vis griežtesniu.
  • Antra tvarka iškelia prieštaravimą glūdintį pirmoje tvarkoje. Klajonėje antros tvarkos nariai sutampa su pirmos tvarkos nariais. Užtat prieštaravimas yra griežtas. Raidoje antra tvarka labai miglotai skiria pirmos tvarkos reiškinius, taip kad net neaišku, kur tos ribos.
  • Žinojimas, tai reiškia žinių prasmės atstatymas iš jų papildinio. Tad glūdi prieštaravimas tarp nežinojimo ir žinojimo. Taip pat papildinys reiškia meilę, reiškia esmę.
  • Vietoj, kad vengti prieštaravimo - Pradėti nuo prieštaravimo ir ieškoti neprieštaravimo - pradėti nuo klausimo ir ieškoti atsakymo, tai yra, išrišimo. Prieštaravimas - tai neatsakytas klausimas. Nežinojimas, o kartu ir žinojimas. Laukimas. Prieštaravimas yra tarpas tarp tiesos buvimo ir jos pasireiškimo. teiginys A2 = "Šis teiginys A1 yra neteisingas"
  • Klausimas yra prieštaravimas iššaukiantis neprieštaravimą (atsakymą). Panašiai, meilė yra klausimas - meilė yra esmė, papildinys. Klausimas yra Dievo esmė - ir tas klausimas yra "kodėl" - ir tai yra meilė - nes laukiama atsakymo. Tad gyventi klausimais yra gyventi Dievu. O tiesa yra tarpas, tarp klausimo ir atsakymo, tarp tikrumo ir jo raiškos, jo akivaizdumo. Nes klausime jau glūdi tai, kas tikra, tačiau tai dar išreikština.
  • Mąstymas Dievo požiūriu - mąstymas besąlygiškai - mąstymas prieštaravimu - mąstymas prasmingai - iš karto dviem takais. Pats santvarkos išgyvenimas yra prieštaringas - juk įsiterpimas keičia aplinką. Bet užtat suvietintas (septynerybės laisvumas). Ir gyvenimas už santvarkos yra prieštaringas. Ir pati tiesa - buvimo ir raiškos skirtumas - yra kažkuo prieštaringa.
  • Prasmingas - atskiriantis prieštaravimą ir neprieštaravimą - palyginti su buvimu.
  • Pertvarkymai - skaitlinga tvarka prieštarauja sau - neskaitlinga tvarka neprieštarauja sau. Tada antra tvarka gali iškelti prieštaravimą pirmoje tvarkoje, ją išsakyti.
  • Apriboti prieštaravimą.
  • Dievo požiūris - prieštaravimo. Asmenų požiūris - nuoseklumo.
  • Nesusivedimais ryškėja prieštaravimas, tad žinojimas (taip ar ne). Šis ryškėjimas išsako pertvarkymų (ir padalinimų) eilės tvarką. Prieštaravimai sau: "strange loop".

Priešprieša. Blogiu vadiname priešpriešą gėriui. Tačiau gėrio priešprieša yra Dievas. Juk gerumas yra santvarkoje, o Dievas yra už santvarkos. Jeigu įsikimbame į santvarką, tada bet koks jo klibinimas mums atrodo blogas. Bet toks klibinimas kyla už santvarkos, tad yra Dievas. O jeigu mąstome Dievu, tada priešpriešos nėra.

Daugiareikšmiškumas, Dviprasmybė?

  • Malda puoselėja dviprasmybę, tai stebuklų pagrindas.
  • Dviprasmybės pavyzdys yra visko išdalinimo rinka: nerimo mažinimas sutampa su džiaugsmo didinimu bet jį išplėčia.

Santykiai

  • Viskas ir betkas, dvasia ir sandara, dvasios sandaros atvaizdų vieningumas, apibrėžta ir neapibrėžta, Dievas ir viskas, Dievas ir širdis, Dievas ir žmogus, Dievas ir kitas, Dievo gyvenimas, suvokimas ir laisvumas, meilė ir gyvenimas, savybės ir atvaizdai, pradžia ir pabaiga, savastis ir kitas, teigiamas ir neigiamas, nulybė ir vienybė

Kitų sąvokos

  • Fractalness
  • Matrix
  • paskutinis teismas

Užrašai

...Visur iškylu, kiekvienoje smulkmenoje išaugau ir išsivystau savo pilnatve. Tad ieškok mano pilnatvės visur, o jinai yra meilė palaikanti tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, suvok tą jos dviprasmybę. Tai ir yra tarpas tarp Dievo ir gerumo kurį palaikau daugiaprasmybės dėlei.


Žr. UžrašaiParodai201203, Suvestis, Sumanymai, Užduotys?, Apžvalga, Asmenys, Klausimai, Nebūtinas, Būtinas, Vienas?, Šviesuoliai, Lou, Dievas, Paroda, Aprašas20120228, Aprašas20120507, Raiška

Žinynas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2016 spalio 25 d., 20:41
Tweet