Suvestinė, Išėjimas už savęs, Viską žinoti, Taikymas, Išsivertimai, Įtampa, Suvokimo lygmenys, Amžino gyvenimo pjūvis
Kaip atsidavimas sieja Dievą, gerumą ir žmogų?
Veiksmas +4
- Kaip aštuonerybės ketvirtas šonas - viskas žinoma, viskas nežinoma - gyvenimo lygtyje išreiškia Dievo ir gerumo išskyrimą, tuo pačiu veiksmą +4 ?
- Kaip susiję Dievo laisvė, žmogaus laisvė ir laisvumas?
Atsidavimas
- Kaip atsidavimą suprasti dvejybės atžvilgiu?
- Kaip atsidavimas sieja ramybę ir įtampą?
- Kaip atsidavimą suprasti kaip Bott periodiškumą kompleksiniu dvejybės ratu?
Lygmenų pagrindimas
- Kaip atsidavimas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
- Kaip atsidavimas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?
- Kaip atsidavimas susijęs su suvokimo lygmenimis?
- Kaip Dievo ir žmogaus požiūrių sudūrimai grindžia išgyvenimo lygmenis, pavyzdžiui, suvokimo lygmenis?
Kaip susiję visko žinojimas ir jo gražus taikymas?
- Kaip atsidavimas susijęs su amžino gyvenimo stulpeliu (amžinu gyvenimu, išmintimi - visko žinojimu, gera valia - visko nežinojimu, Dievo valia)?
- Ar visko žinojimas ir visko nežinojimas yra išėjimai už savęs (gilyn ir atgal) ar tai taškai?
- Išskirti, apžvelgti ir apmąstyti, kurios sandaros, sąvokos, reiškiniai išreiškia visko žinojimą ir kurios išreiškia žinojimo gražų taikymą?
- Kaip susiję išvestis (visko žinojimas) ir suvestis (gražus taikymas)?
- Kaip nežinojimo (išvesties) Dievą išplečia žinojimo (suvesties) Dievas?
- Dievo užmojis yra gražiai taikyti ir viską žinoti, o mano užmojis yra viską žinoti ir ta žinojimą gražiai taikyti. Kaip tai susiję su Dievo požiūriu ir mano požiūriu?
活塞
Dievo įsisąmoninijimas yra veiksmas +4
- Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".
- Ar sąmonė atveria pasirinkimą? Ar sąmoningumas atveria pasirinkimą? Pasąmone renkamės save, sąmone renkamės Dievą, sąmoningumu patys renkamės, Dievo sąmoningumu patys nesirenkame, o leidžiam Dievui rinktis už mus.
- Dievo sąmoningumu (Dievo įsisąmonijimu) subliuška santvarka.
- Ar trys veiksmai išreiškia gyvenimo lygtį? Ar už sąmoningumo (rinktis rinktis) yra Dievo sąmoningumas (rinktis nesirinkti)(rinktis Dievo požiūrį)?
- Ar Dievo sąmoningumu iškyla Dievo išėjimas už savęs (ir į save)? Ar tai išreiškia Bott periodiškumą 2-pakopomis (kompleksinėms vektorių erdvėmis)?
- Veiksmai +4 nusikabina nuo padalinimų rato.
- Žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį atsiveria suvokimas.
- Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)
- Kokiu veiksmu sugrįžtama į padalinimų ratą? Suvokimas padalinimų rate pasireiškia veiksmu +0, savęs suvokimas - veiksmu +1, bendras suvokimas - veiksmu +2, susikalbėjimas - veiksmu +3.
Atsidavimas yra veiksmas +4
Atsidavimas išreiškia veiksmą +4. Jisai veda iš Dievo visiško nežinojimo (nulybės) į Dievo visišką žinojimą (ketverybę) ir toliau į Dievo visišką nežinojimą (aštuonerybę).
Šis veiksmas yra žmogui svetimas nes jisai išreiškia visko žinojimą vienu ypu, su visom smulkmenom, nieko apimtyje, iš nulybės į ketverybę, taipogi nieko nežinojimą vienu ypu, visko užmiršimą ir nieko nepaisymą, visapusišką gerą valią, atsitraukimą nuo žinojimo, iš ketverybės į aštuonerybę. Tuo tarpu žmogui būdingas pasąmonės įsijautimas +1, sąmonės atsitokėjimas +2 ir sąmoningumo derinimas +3. Veiksmas +4 yra šių visų veiksmų atvėrimas arba užvėrimas, tai žinojimas arba nežinojimas. Tad žinojimas yra pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo sustygavimas, jų pirminis suderinimas. Žmogus juos suderina paskirais veiksmais, tad gyvenimu.
Tad yra dieviškas visko žinojimas kuriam tačiau gali prilygti ir kurį gali patvirtinti žmogaus išgyventas žinojimas, netgi visko žinojimas tam tikra prasme, jeigu žmogus teisingai suderina žinojimo lygmenis - pasaulį, asmenybę, asmenį, Dievą.
Tad žmogiškasis visko žinojimas yra dvilypis nes jisai atkartoja, gyvenimiškai patvirtina ir įprasmina Dievo žinojimą. Šis dvilypiškumas glūdi fizikos santykyje su matematika, kurioje kiekvienas matematikos reiškinio sandas turi kartu ir fizikinę reikšmę.
O Dievo žinojimas yra svarbus žmogui kaip atrama žmogaus žinojimui, taip kad žmogus atsisako savo požiūrio vardan Dievo požiūrio.
Žmogaus patirtis yra gyvenimiška, tačiau atsiremiant į Dievo požiūrį, į tobulumo galimybę, ir taipogi galimybę mylėti netobulą, žmogui atsiveria amžinas gyvenimas.
Atsidavimas susijęs su ketverybe nes išreiškia keturias būsenas. Yra pradinis ir giluminis ir taip pat tarpiniai poslinkiai. Be to, tarpiniai poslinkiai reiškiasi keturiom pakopom.
- Veiksmas +4 išsako Bott periodiškumą kompleksiniais skaičiais, dviem būsenom.
- Veiksmas +4 išsako atsidavimą, kuriuo Dievas išeina už santvarkos į gerumą, o gerumas išeina per žmogų į Dievą. Žmogus gyvena veiksmais +1, +2, +3, o Dievas gyvena veiksmu +4, užtat išskleidžia Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę.
- Dievo veiksmas +4. Pirmyn ir atgal tarp dviejų būsenų, nulybės ir ketverybės: neturėjimo išankstinio nusistatymo (be žinojimo sąvokos, be nežinojimo sąvokos) ir tobulo išankstinio susistygavimo (su žinojimo ir nežinojimo sąvoka).
- Veiksmas +4 veda iš nulybės į ketverybės apibrėžtą tarpą.
- Šviesuoliai gali padėti kitiems žmonėms savo sąmoningumą taikyti sau, pasižvelgti į save. Tai yra veiksmas +4, sąmoningumas savo atžvilgiu.
- Veiksmas +4 išreiškia prieštaravimą nes ketverybėje glūdi tarpas +0.
- Veiksmas +4 išveda iš padalinimo į suvokimą, kuriame skiriasi padalinimas ir papildinys.
- +4 Dievas už santvarkos išeina už savęs į mus. +5 (Dievui +1), +6 (Dievui +2), +7 (Dievui +3) Tai papildiniai. Trejybės ratas? Gyvybės lygtis?
- Veiksmas +4 iš Dievo į žmogų ir atvirkščiai. Ar jis veda iš padalinimo į jo papildinį? Ar jis išvis nesiremia į padalinimus, o tiesiog į Dievą ir žmogų?
