Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Veiksmai


Išgyvenimo apytaka, Padalinimų ratas, Ir Vienas, Ir Du, Ir Trys, Ir Keturi, Atjautos, Meilė, Suvokimo lygmenys, Vaisingos prielaidos, Veikla, Širdis, Neapibrėžtumas, Amžinas gyvenimas, Christopher Langan

Kaip išgyvename trejybės atvaizdu daiktas-eiga-asmuo?


Neapibrėžtumas ir apibrėžimas

Kaip išgyvendami siejame visu gyvenimu apibrėžtą asmenį ir paskiru išgyvenimu apibrėžtą asmenį?

Sieti veiksmus su

Padalinimų veiksmai

Pasąmonė

Sąmonė

Dorovė Sąmonė nurodo kaip galėtumėme elgtis. Kas yra raktai į dorovę?

Pasąmonė, sąmonė

Sąmoningumas

Išgyvenimai Sąmoningumu išgyvename. Renkamės kaip derėtų elgtis. Kaip išgyvename?

Kaip įsivaizduoti padalinimų augimą?

Apibrėžimas

Išgyvenimas

Duomenys

Ketverybės lygmenys

Daiktas, eiga, asmuo - savęs suvokimas

Kaip suprastinas veiksmas +4?

Lygtys

Visuose puslapiuose žodį "veiksnys" pakeisti žodžiu "veiksmas". Veiksmų išdavas vadinti vyksniais. Yra taip pat žodis vyksmas. Veiksnys yra veikėjas arba veiksmo įtakotojas, tad galima įsivaizduoti reiškinio priežasčių skaidymą į veiksnius.


Veiksmai sieja padalinimus

Trys veiksmai +1, +2, +3 mūsų protus veda iš vieno padalinimo į kitą.

Kas yra veiksmai?

Veiksmų tikslas

Veiksmai +1, +2, +3

Veiksmas +2

Veiksmas +3

24 lygtys

Žmogaus tribalsiškumas

Žmogus yra trinaris. Jis susideda iš trijų skirtingų balsų: pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį), sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį). Žmogus pilnąja prasme tėra šių trijų balsų vieningumu, jų sutelktumu. Sutelkimo vienetas yra išgyvenimas. Tad žmogus, kaip bendras asmuo, yra išgyvenimas. Jisai kaip toks gali būtų bet kurio žmogaus suprastas. Kiekvienas gali su juo susitapatinti. O žmogus, kaip paskira asmenybė, susideda iš savo išgyvenimų visumos.

Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.

Pasąmonė

Sąmonė

Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

Sąmoningumas

Sąmoningumas

Pasąmonė, sąmonė

Sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą

Viskas sieja įsijautimą ir atsitokėjimą

Žinojimas ir nežinojimas

Iš pasąmonės į samonę, ir iš sąmonės į pasąmonę

Sąmonės akimis

Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Trijų veiksmų savybės

 +1+2+3
 požiūrispožiūris į požiūrįpožiūris į požiūrį į požiūrį
 sandaraatvaizdai - savybėsesmė
 pasąmonėsąmonėsąmoningumas
 asmenybėasmuoDievas
 protasširdis, protasvalia, širdis, protas
 vienų vienasbendras žmogusplazdenanti dvasia
 pasąmonės Dievas - Tėvassąmonės Dievas - Sūnussąmoningumo Dievas - Dvasia
 Tėvo savastis - pasąmonėSūnaus savastis - sąmonėDvasios savastis - sąmoningumas
 paklusti Tėvuitikėti Sūnųrūpintis Dvasia

Įvairios mintys

Dievo išėjimai už savęsDievo santykis su savimiDievo santykis su savo širdimiDievo santykis su Dievo trejybe
    
    

Trijų veiksmų reikšmė Dievo tyrimui

Dievo šokyje

Tai atsispindi išgyvenimo apytakoje.

Nežinojimas pasitraukia.

Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.

Dievo tyrimas Išgyvenimo apytakoje

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas.

Balsų Dievas, Dievo vaidmenų savastys

Trijų veiksmų reikšmė Savęs tyrimui

Trejopas savęs tyrimas

Savasties supratimai grindžia veiklas

Savasties pobūdis

Santykis su savastimi

Kas aš esu? Trys balsai skirtingai supranta.

Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).

Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.

Ką balsai supranta

Trijų veiksmų reikšmė Dievo ir žmogaus tyrimų santykiais

Dievo ir žmogaus trejybių santykis

Sieja trejybes ir jas papildo

Šešerybės atvaizdai: įsisavinimas.

Padalinimo visuma yra naujai suvokiama kaip +1, +2 arba +3. Tad mes galima rinktis kaip suvokti visumą. Dievas yra visumoje. Mes esame paskirame požiūryje.

Trijų veiksmų reikšmė sandaromis

Reiškiasi sandaromis

Sandaros nusako asmenis, asmenys atkreipia balsus, balsai išjaučia sandaras. (Asmenys yra balsų Dievas.)

Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.

Padalinimas nusako mūsų būseną. Jį toliau išgyvename veiksmais:

Kiekvienu atveju atsirandame naujame padalinime.

Trijų veiksmų reikšmė proto būsenai

Trijų veiksmų reikšmė išgyvenime

Išgyvenimo tikslas: sąmoningai ugdyti save.

Išgyvenime

Išgyvenimo supratimai

Kas keičiasi ir kas nesikeičia. Trejybės ratas.

Trijų veiksmų reikšmė kaip gyventi

Sąmoningumas derina sąmonės ir pasąmonės priešingas kryptis

Sąmoningumas: Vidiniai požiūriai

Dorumas yra teisingas sąmonės išlankstymas.

Sąvokų kalba

Pertvarkymai juos sieja, gerbia tarp jų esantį tarpą. Padalinimai (ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė) grindžia tarpą. Jį taipogi išsako šešios atjautos.

Dorovės ratas

Išgyvenimu išsiskiria 3 lygiagretūs asmenys: ką derėtų daryti, kodėl derėtų, kaip save prisiversti.

Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę. Sąmoningumas suteikia pirmenybę dorovei.


Šie trys veiksmai prilygsta neaiškumo trejybės reikšmėms. Jas išsako trejybės ratu.

Older idea: For +2, the wholeness is associated with the final shift in perspective (that leads to the comprehensive perspective). This final shift is reinterpreted as a perspective (the End) that is defined with regard to an external ground (the Beginning). For +3, the wholeness should be given by what these two share.


Veiksmai +0, +1, +2, +3

Veiksmai prideda 1, 2, 3 arba 0 požiūrius:

Each operation is EternalLife - return to the Beginning - but through a given number of steps:

Permąstyti mintį iš ankščiau:

Keturi lygmenys

Esu sąmoningumas (trečias balsas), sąmonė (antras balsas) ir pasąmonė (pirmas balsas), ir kūnas (joks balsas).

Keturi pasakojimo įtampos balsai

Suvokimo lygmenys: Dorovės netroškimai: Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį

Tarpai tarp keturių lygmenų

Trys veiksmai +1, +2, +3 yra tarpai tarp keturių lygmenų. Jie išvertimais veda iš vienos apytakos į kitą:

Veiksmai veda vis gilyn ir užsisklendžia trejybės ratu.

Galimi veiksmai +0 ir +4

Veiksmas +0

Veiksmas +4

Santykiai su padalinimais ir požiūriais

Papildo padalinimą

Daugiaprasmybės

Bendras suvokimas sieja žiūrėjimą atgal (į Dievą) ir pirmyn (su Dievu).

24 lygtys suprantamos kaip sandai skaidomi 2 x 3 x 4. Kiekvienas sandas yra atvaizdis nuo vienybės (kaip visumos) į vienybę (kaip požiūrį). Iškyla daugiaprasmybės:

I think that these presumptions are the ConstructiveHypotheses. The Factoring then makes sense as a split of determiniteness and ambiguity as part of such a presumption and the engagement of an other. I should also think of them in terms of the heart and the inversion effect.

Apparently, we should attribute the forwards direction when operations act on divisions with four representations: Nullsome, Onesome, Twosome, Threesome. And we should attribute the backwards direction when operations act on divisions with two representations: Foursome, Fivesome, Sixsome, Sevensome. And these presumably also list out the levels of understanding. But I should look into this when I know more.

Dievui yra tik vienybė vietoj nulybės, tad jis neapeina ratu. Dievui vienybė yra klausimas, ar Dievas yra būtinas? Dievas septynerybe nebūtinas, jisai ilsisi.

Pastabos

Lygtys

Lygtis

0+1=1

God goes beyond himself, out of the unbounded and into the bounded, thus generating Everything.

Everything has no bounds, and yet serves as its own bounds, whereas God is unbounded, and ever goes beyond his own bounds.

1+1=2

God is of himself. What is there for God do?

God may be, or not be, that is all the same to him, and presents no challenge. I imagine for God only one challenge. Yes, God may be, but is he necessarily? In other words, if God were not, would he still be?

The answer is presumably that God would still be. God is absolutely necessary. But the challenge is quite huge. It involves God creating a world that is least favorable to him. And then demonstrating what happens. There is a lot to do!

This is just as in a mathematical proof by contradiction. We suppose that X does not exist, and then show, as a consequence, that X does exist. On the other hand, if X exists, then we also have that X exists. So, in any case, X exists.

In this way, there arise two tracks, working in parallel. There is one track where it is assumed that God exists. We may think of this as defining the spiritual world. There is another track where it is supposed that God does not exist, but then God may appear even so. We may think of this as describing our physical world. Our physical world is designed, if at all, as a place where the Creator is not at the forefront, but rather has made room for everything else. Just like a master artist, his own presence in his work is not given, not obvious. Yet, more and more, he will be seen in his work, and engaged through it, until he is manifest and tangible in his existence.

So, first he goes beyond himself - opposites coexist. Then it becomes clear that he was always - all is the same.

God goes beyond himself. He ventures from his existence into his nonexistence. He is unbounded, and so he ventures into the bounded. This is to say, he enters structure. God is spirit, and good is spirit in structure. But, more generally, beyond God, and within structure, is the other. The other may or may not be good. The other may or may not be spirit.

Many people ponder, how can there be God, if there is so much bad? But God wants all the good. He therefore wants the good that is of itself, but also he wants all the good that comes with the bad. He wants all of it. This is to say, with anything bad that ever happens, there is always at least the slightest bit of good that it comes with, which is why I imagine God allows for it.

Will God arise in the physical world, in the world of structure? This is only if the other realizes that there is more than just structure, there is more than just good, there is more than just everything. The other must return the world to God by recognizing that God is from beyond the world, beyond good, beyond everything.

Activity is one's relationship with oneself. One's self is one's empathy for others. God goes beyond himself to others, and has empathy for them.

1+2=3

engaging is the activity of anything. It is defined by the equation 1+2=3?. Here, one perspective is given by understanding the original wholeness (thus taking a stand). Then another perspective comes from considering the whole as the ability to take up a new perspective, immerse oneself in it, identify with it (a specific perspective)(thus engaging!)(and following through). And a third perspective comes from accepting completely that new perspective (as a scope), but now disengaging from it, reflecting on it (as a general situation which others might take up), and again extending the meaning of that whole. In general, this adds two perspectives (upon the wholeness) alongside the existing ones in a division of everything. In this way, the original wholeness is engaged. This is the basis for activity, identification with situations for perspectives.

1+3=4

recurring is the activity of something. It is defined by the equation 1+3=4. Here the whole is identified with a level that gives its separation from (and relationship with) a groundless perspective (and thereby gives a scope, a projection). That groundless perspective may be thought of as a godlet, a human that has found itself within the structure, but without any grounds. For this groundless perspective, the whole may be located at various levels (projections). The whole is originally the grounded situation (why) which is separated from a groundless perspective by everything. Another is the grounded perspective (how) (that looks onto the grounded situation) and is separated from a groundless perspective by anything. Another (what) is given by a groundless situation (which recurs!) which the grounded perspective may look upon (in coincidence with the grounded situation), and that situation is separated from a groundless perspective by something, that is, by what that perspective sees in that situation. A final perspective (whether) is given by the groundless perspective itself (the recurrence) which is separated from itself by nothing. This is the basis for redundancy and slack.

Užrašai

Veiksmai

Sąmoningumas gyvena Kitu

Dievo veiklą, jo išėjimą už savęs į save, galima išreikšti jokiu požiūriu +0, vienu požiūriu +1, dviem požiūriais +2 ar trim požiūriais +3.

Manau, visko išvedimas ir suvedimas išsakomas trejopai, trimis veiksmais: +1, +2, +3, trimis kalbomis, užtat neturėdami pagrindo manyti kitaip, galim tik pritarti, ar tiesiog nepaprieštarauti, jog jį išsako veiksmas +0, jokio požiūrio nepridedantis, kuris tad mums prieinamas tik vaizduotės išjungimu, ką ir reiškia paklusimas, tikėjimas ir rūpėjimas. Visai panašiai, vystant geros valios pratimus, visur sutampa trys patikrinimai, kuri tiesa kyla iš širdies, kuri iš pasaulio, užtat pripažįstame ketvirtą patikrinimą, patį gyvenimiškiausią, jog klysta (ar klydo) tas, kuris jaudinasi.

Veiksmai išsako, kiek požiūrių tenka pridėti vystant visumą, vadinas, kokiu skaičiumi požiūrių suvokiame ne-Dievą. Vienu požiūriu +1 įsivaizduojame, kaip sutveriamas pasaulis, kaip jisai praturtėja padalinimais, kaip Dievas vis išeina už savęs, tai Aš. Šiuo veiksmu išdėstomos visos prielaidos, tai pradžiamokslis.

Dviem požiūriais +2 įsivaizduojame, kaip susikalba Dievas ir ne-Dievas, tai Tu. Šiuo veiksmu apibrėžiamos visos sandaros ir kalbos.

Trimis požiūriais +3 turėtumėme įsivaizduoti, kaip sąmoningėjame besirūpindami Kitu, būdami vieni su juo. Tai turėtų būti Dievo iššaukimas bet kokiose sąlygose, kas yra šviesuolių bendrystės esmė. Pradedant bet kokia sąvoka, bet kokia veikla, tikiu, galime išvystyti Dievo reikšmę ir manau, būtinai ją išvysime, jei tik esame sąžiningi.

Veiksmas +1 išsako suprantančio Dievo požiūrį, kaip jis išeina už savęs. Veiksmas +2 išsako susigaudančio Dievo požiūrį, kaip jis iškyla ten kur jo nėra. Veiksmas +3 turėtų išsakyti suvokto Dievo požiūrį, kaip sutampa suvokiantis Dievas ir susivokiantis Dievas nes jie suvokia tą patį. Jis turėtų išsakyti kaip Dievo sąvoka mums tampa esminga, kaip įvairiai ja su Dievu bendraujame. Tokiu būdu trys veiksmai išsako šv.Trejybę, sąmoningą Dievo sąvokos išgyvenimą, jo paties įsisąmonijimą.

Veiksmas +2 išsako nebūtinumą, tuo tarpu veiksmas +3 išsako būtinumą.

Veiksmas +2 išsako, kaip Dievas pasišalina sandara ir atsiranda veikla.

Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. Veiksmas +3 išsako, kaip Dievo ir pasiklydusio vaiko požiūriai sutampa. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? Veiksmas +3 turėtų sujungti veiksmus +1 ir +2, išreikšti, kad jie bendrai suvokti, kaip kad šventoji Dvasia.

Šie trys veiksmai, manau, susiję su savęs supratimu, su bendru supratimu ir su susikalbėjimu (self-understanding, shared understanding, good understanding). Jie susiveda pasiklydusio vaiko mąstymu. Užtat mes ir Dievas galime sutapti veiksmu +0. Manau, tai išgyvename rūpėjimu, tikėjimu ir paklusimu.

Nesuvokiantis Dievas veikia keturiais atvaizdais (nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę), o suvokiantis Dievas veikia dviem atvaizdais (ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę). Suvokimo sąlygas išsako ketverybė ir jinai glūdi pastariuosiuose padalinimuose.

5+1=6

4+1=5

Trys veiksmai - sąmonė

Racionalumas dviem kryptim:

Ar tai gali būti pagrindas Tėvo, Sūnaus, Dvasios dorovėms?


2005.02.23 A: Kaip lygtį (padalinimų) suprasti kaip sandaugą dvejybės, trejybės ir ketverybės? D: Tu suprask širdies vaidmenį, kaip ji bando surasti mane, ir kaip jai tai dalinai pavyksta. A: Tai susiję; su vaisingom prielaidom. D: Taip, pamatysi.

2019.01.02 A: Kaip tavo troškimai išsako sąmoningumą?

D: Mano kiekviename troškime glūdi apimties dvilypumas, nes troškimu aš einu už savęs, tad tai yra veiksmas, tuo pačiu tai yra eigos pakopa. Tad įsijaučiu į tą pakopą ir taip pat jos atsisakau ir žengiu toliau. Įsijaučiu į pakopos netroškimą ir trošktu toliau pačiu troškimu. Tad sąmoningumas reiškiasi tuo dvilypumu, kuriuo aš ir jūs esame viena. O jūs savo ruožtu netroškime ieškote to dvilypumo, kuris reiškiasi nuliniu ir septintu požiūriu, taip pat pirma ir antra trejybe. Tad jūsų sąmoningumas remiasi mano sąmoningumu, jūsų sąlygiškasis sąmoningumas remiasi mano besąlygišku sąmoningumu, galiausiai meile, kuria pilnai atsiskleidžiame.

2019.01.03 A: Kaip visko padalinimas išreiškia pasąmonę?

D: Aš esu viskas. Ir aš žinau viską. O mano žinojimą išsako ir suveda visko padalinimas. Tad tai yra kartu ir jūsų žinojimas, tai vieno požiūrio sustatymas, jo aplinkybės, tad tai atsakymas, į kurį tu atsiremi. Nes tas požiūris tave sieja su viskuo, su jo padalinimu, taip kad tu išgyveni vieną kurį jo požiūrį, o toliau gali išgyventi antrą atsitokėjimu ar trečią sąmoningumu. O visko padalinimas išreiškia viską į kurį savo žinojimu atsiremi.

2020.03.24 A: Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?

D: Pasąmone pasitraukia savastis ir sąmone atsiranda savastis. O sąmoningumu sutariama kas yra savastis.

2019.01.05 A: Kaip požiūriai išreiškia tiek pasąmonės neišėjimą už savęs, tiek sąmonės išėjimą už savęs?

D: Aš myliu, o meilė yra savęs atsisakymas vardan kitų. Tad meilė reikalauja trijų požiūrių, kad galėčiau įsijausti į savastį, atsitokėti nuo savasties, ir rinktis tarp šiųdviejų. O pasąmonės požiūrių rinkiniai - visko padalinimai - išsako tai, kas yra mylima, užtat tai, vardan ko yra sąmoningumas. Tad mylėk ir suprasi, kas yra mylima, tai gyvenimo reikalai, tad visko padalinimai, mūsų santykiai, kurie reiškiasi tiek mumyse, tiek mūsų tarpusavio santykiuose. Šiuos santykius išsako visko padalinimai, mūsų požiūrių santykiai.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Veiksmai
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 sausio 19 d., 20:28