Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Bendrystė

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Mokslas, kaip maldos suveikia, Žmogus, Mokslas, Maldos mokslo juodraštis

Išmąstyti maldos mokslą.

  • Peržiūrėti, ką ankščiau surinkau
  • Kaip malda susijusi su vertybėmis?
  • Nagrinėti maldų pavyzdžius.
  • Kaip su Dievu bendraujame?
  • Kaip Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę suvokti malda?
  • Rasti su kuo melstis, kaupti patirtį. i:
  • Kaip Dievas būtinas?
  • Šešis asmenų pokalbius susieti su malda.

Peržiūrėti maldos mokslą, apžvelgti jos esmę.

  • Aprašyti maldų nuotykius
  • Išsakyti dvylika būdų, kur Dievas iškyla, tiek maldose, tiek kūryboje.
  • Maldų pagrindu pagrįsti kalbas
  • Maldų mokslui nagrinėti nežinojimo dorybes: ironiją, skeptiškumą ir humorą.

Malda įpareigojame Dievą.

Malda yra kaip gyventi Dievu.

Malda yra savęs sustygavimas su Dievu ir taip pat kartu su kitais ir su pasauliu.

Malda Dievo ir žmogaus dėmesys susiveda į Kitą.

Maldos logiką išsako pasakojimo burtiniai, pasakiški veiksmai.

Nagrinėju maldos dėsningumus:

  • Kas parūpėjo: 6 atvaizdai: santykiai, prasminga veikla; patys sau (vertybėms), norams (lūkesčiams), požiūriams (abejonėms), kitiems (poreikiams).
  • Kaip maldos suveikė: skirdamos lygmenis: asmenis, norus, požiūrius ir santykius.
  • Jei ne malda (nebūtų įsiterpimų, išsišokimų): 12 aplinkybių
  • Kur Dievas: 12 aplinkybių - palyginti, Kur tikslas

Medijos yra proto aplinkos kūrimas, pasirinkimas. Knygos, telefonas, internetas leidžia mums rinktis ką mąstyti arba nesirinkti, priimti tai, kas mums brukama. Malda yra asmeniškiausia, artimiausia medija. Žmogui maldos nepribruksi.

Mano ir Ievos santykių įtampa vaisinga. Įtampa tai septintas požiūris, reikalingas laisvei, visiems kitiems jausmams.

Įsiterpimas

Krikščionybė nė joks iš pagrindinių tikėjimų nėra pasiruošęs susitikimui su ateiviams. Pavyzdžiui, krikščionys tiki jog Kristaus mirtis ir prisikėlimas yra visos visatos svarbiausias įvykis. Argi taip gali būti? Fermi paradoksas. Mūsų žvaigždynas, Paukščių takas, yra 100,000 šviesmečių ploto, jame maždaug 200 milijardų žvaigždžių, kurių amžius siekia beveik 14 milijardų metų. Jeigu sąmoningai kryptinga gyvybė - tikslinga gyvybė (kaip antai žmonija) yra pakankamai dažna, tai sprendžiant pagal mūsų žvaigždyno amžių ir mąstą, mes tikrai nesame pirmieji, bet turėtų būti už mus milijardus metų brandesni, kurie turėjo jau seniai apgyvendinti visą mūsų palyginti nedidelį žvaigždyną. Tokiu atveju, mes jų nematome, bet reik manyti, kad jie mus mato, ir matyt, dar nenurijo, bet tyčia nesirodo, o jeigu tyčia, tai matyt, globoja, tarsi angelai, geri ar pikti, taip kad mūsų ir jų tikslai kažkuo sutampa. O jeigu gyvybė reta, tai vadinas, mes gyvename vienų vieni šioje stulbinančioje visatoje, kurios viršūnė kol kas, matyt, yra eilinė kaimo motulė ar kažkas tolygaus, kaip pavyzdžiui, Motina Marija. Žodžiu, ir taip, ir taip mūsų tikslai sutampa su kažkokiais didesniais, mums nežinomais tikslais ne tikslais. Tai yra, su įsiterpėjais - neįsiterpėjais.

  • Kuom skiriasi žmogus - esame tikslinga gyvybė - ir juo labiau - tiki jog galima laužyti gamtos taisykles, gali kažkas įsiterpti iš už jos, galima bendra kūryba su Kūrėju.
  • Ir kuom tas žmogus gali būti visatai įdomus?
  • Ar bręsta gamta? visuomenė? asmuo? Dievas?
  • Apibrėžti gamtą, kūrybingumą, dorovę, laisvę, laisvumą, maldą, rūpestį, atsakomybę, valią, bendrystę ir t.t.
  • Paaiškinti maldą dviese, trise - kaip Kristus ragino - ką tai reiškia. Duoti pavyzdį, kaip suveikia.
  • Pristatyti suveikimo galimybes.
  • Pavaizduoti pasakėčiomis.
  • Palyginti su apytakomis ekonomikoje (pinigų) ir ekologijoje (energijos). Palyginti su Maturana dėsniais.

Diskursas

  • Antropologinis diskursas
    • Psichologijos pradininkas Amerikoje, pragmatizmo filosofas William James savo knyga, apžvalga Religinės patirties įvairovė grindė išvadą, jog manytina, kad yra dvasinis pasaulis su kuriuo tikintieji palaiko ryšį malda.
      • But petitional prayer is only one department of prayer; and if we take the word in the wider sense as meaning every kind of inward communion or conversation with the power recognized as divine, we can easily see that scientific criticism leaves it untouched. Prayer in this wide sense is the very soul and essence of religion. William James, Varieties of Religious Experience (1902), Lecture XIX, "Other Characteristics".
      • But it is something more, namely, a postulator of new facts as well. The world interpreted religiously is not the materialistic world over again, with an altered expression; it must have, over and above the altered expression, a natural constitution different at some point from that which a materialistic world would have. It must be such that different events can be expected in it, different conduct must be required.
      • The whole drift of my education goes to persuade me that the world of our present consciousness is only one out of many worlds of consciousness that exist, and that those other worlds must contain experiences which have a meaning for our life also; and that although in the main their experiences and those of this world keep discrete, yet the two become continuous at certain points, and higher energies filter in. By being faithful in my poor measure to this over-belief, I seem to myself to keep more sane and true.
      • So my objective and my subjective conscience both hold me to the over-belief which I express. Who knows whether the faithfulness of individuals here below to their own poor over-beliefs may not actually help God in turn to be more effectively faithful to his own greater tasks?
    • Luhrmann, Tanya Marie antropologiniais būdais tyrė, kaip tikintieji išgyvena bendravimą su Dievu.
    • Susieti su Christopher Alexander derinių kalba - pasikartojančia veikla - 15 gyvybės dėsnių
    • Interpersonal dynamics

Kas yra malda?

  • Prašymas Dievo įsiterpti
  • Malda - valios, ketinimų, atsakomybės, dvasios bendrystės kalba
  • Klausimas, kaip savo gyvenimą keisti?
  • Malda veiksmingai, gyvenimiškai išreiškia, ką vertiname, branginame.
  • Malda, tai susijusi su išsipasakojimu. Rimui, Jonui, Ievai...

Maldos svarba

  • Dvejybę, trejybę, ketverybę galime išreikšti malda.
  • Malda lavina neabejingumą, atliepumą.
  • Dviese, trise, keliese su Dievu sukuriame erdvę. Įvairiai dalyvaudami, įsijungdami, atveriame įvairius klodus, ją sudarančius. Taip pat Dievas atveria, įtraukia už mūsų kuriamą erdvę platesnes erdves.
  • Žodžiai kyla iš maldos kalbos.

Dvejybė: Dievo ir mano požiūriai

  • Kada nuoširdžiai meldžiu Dievą, tai skiriu ir derinu mano ir Dievo požiūrius, kad galėčiau su juo sutarti. Šie du požiūriai, Dievo ir mano, sudaro dvejybę. Jie yra skirtingo pobūdžio. Aš savo valia kreipiuosi į Dievą, renkuosi kreiptis, galėčiau nesikreipti. O Dievas, savo ruožtu, jau iš anksto viską žino.
  • Tad yra sandara derinanti du skirtingus požiūrius: laisvą valią ir likimą. O jei tiksliau:
    • vienu požiūriu gretiname priešingybes, pavyzdžiui, šita kėdė gali būti ar nebūti
    • kitu požiūriu tvirtiname, jog viskas visvien - jei kėdė yra, tai tikrai yra, o jei nėra, tai tikrai nėra
  • Panašiai, yra klausimas ir atsakymas. Tokie du požiūriai visada reikalingi svarstant būties klausimus. Juk turime sugebėti svarstyti, Ar yra? ir tvirtinti Taip! (arba Ne!) kaip bebūtų.
  • Ši dvejybė taip pat iškyla maldos rūšyse.
  • Ryšys su Dievu - dvigubas požiūris - teigiamas ir neigiamas - mylėk priešą.
  • Dviprasmybė
  • Maldos išskiria ir atsieja, išnarplioja du skirtingus požiūrius, vienas kuris dviem asmenims bendras, o kitas kuris jiems skirtingas.
  • Dviprasmybė: Dievo sukurtos taisyklės ir malda prašomos išimtys
  • Dviprasmybe sutampa: Tobulas, teigiamo įsakymo Dievas, su kuriuo yra ryšys. Pakankamas, neigiamo įsakymo Dievas, su kuriuo nėra ryšio, su kuriuo bendraujame per pasąmonės veidrodį. Panašiai, kaip ragainė apverčia vaizdą, mes viską matome atvirkščiai, galva aukštyn.
  • Dievo balsas, tai mums jo žodis, Kristus, pasireiškiantis žemėje, mumyse, ir mus jungiantis su Dievu, jį vaizduojantis savo atsisakymu savęs, tai yra, savo meile. Tad meilė yra Dievo esmė. O dvasia yra tai, ką meilė žymi.

Trejybė: Įpareigojimas

  • O jeigu meldžiuosi sąžiningai, tai malda mane įpareigoja. Malda išsakau, ko trokštu, ką vertinu. Bet ar aš gyvenu atitinkamai, ar tų vertybių laikausi? O galiausiai, ar malda suveikė ar nesuveikė? Juk turėtų būti ne visvien. Taip kad būtų prasminga naujai melstis. Tai yra trejybė:
    • nusistatyti
    • vykdyti
    • permąstyti
  • Ji iškyla dalyvavimo klausimais, juk tokiu trejybės ratu įsijungiame į gyvenimą. Panašiai vyksta mokslinis metodas: išsakom hipotezę, išbandome tyrimu ir padarom išvadas.

Ketverybė: Įsiterpimo lygmenys

  • Dalykiška malda taip pat išskiria jos apimties lygmenis. Manome, jog viskas susiveda į Dievo požiūrį, kuriame viskas jau išspręsta. Tačiau taip pat tikime, jog malda įsijungiame į jėgų grumtynes, ir netgi jas nusversime. Taip pat, įsivaizduojame skirtingas išdavas ir renkamės tarp jų. Galiausiai, mūsų širdelė gi turi liepsnoti, turi širdingai trokšti. Taigi:
    • Kodėl mes meldžiamės - gyventi Dievo požiūriu
    • Kaip mes meldžiamės - valia grumiamės
    • Ko mes meldžiamės - įsivaizduojamos išdavos
    • Ar mes meldžiamės - gyva širdimi
  • Dalykiška malda derina širdį, vaizduotę, valią ir protą.
  • Panašiai, bet kurį daiktą galime mąstyti ketveriopai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl? Savo juslėmis jaučiame Koks yra puodukas, koks jis mums atrodo. Taip pat intelektu suvokiame Kaip jisai naudojamas, kaip jisai sukurtas, tarsi jisai būtų brėžinys. Tai yra žmogiški, gyvenimiški, buitiški požiūriai. Tačiau be jų yra dar du dieviški požiūriai. Jeigu puoduką uždarysime spintoje, galim svarstyti, visgi, Ar jisai yra? O jeigu žinotumėme viską, kas tik susiję su puoduku, tai tektų žinoti viską, viską, kaip žino tik pats Dievas, iš to šnipšto galintis išlukštenti visą visatą, tad numanantis Kodėl yra puodukas. Šie keturi lygmenys iškyla kada mums rūpi žinojimo klausimai.
  • Ketverybė taip pat iškyla maldos rūšyse.

Kaip savo gyvenimą keisti?

  • Aš savo ruožtu supratau, jog tas klausimas, kaip savo gyvenimą keisti? yra artimai susijęs su dvejybe, trejybe, ketverybe ir su malda ir valia apskritai.
    • Tenka mąstyti dvejopai, atskirti savo požiūrį nuo už save galingesnio, aukštesnio, platesnio Dievo požiūrio. Anoniminiai alkoholikai ieško to antro požiūrio ir į jį vis atsiremia.
    • Tenka mąstyti trejopai, išbandyti save: išsakyti savo požiūrį, juo gyventi ir paskui pasitikrinti, ar pasiteisino? Ir vėl iš naujo. Siūlau pradėti nuo mažų dalykų, kaip moko, rūpintis šia diena. Pavyzdžiui, šiandien skirti valandėlę "piligriminiam žygiui" ir žiūrėti, kokios pasekmės iš tokio mažyčio žygio. Manau, galima daug daugiau išmokti iš daugybės mažų išsišokimų negu kad vieno didelio. Užtat taip labai domiuosi, kokių vaisių duoda mūsų maldelės, nes tai gyvenime svarbiau negu kažkokie nežmoniški stebuklai.
    • Tenka mąstyti ketveriopai norint save naujai suprasti. Juk jeigu norime keisti save, tai kažkas turi keistis, bet kažkas turi likti. Galim rinktis, kokių pasekmių trokštam (Kokie mes esam). Galim veikti mus valdančias jėgas (Kaip mes esam). Bet turi likti ta liepsnelė, mumyse trokštanti (Ar mes esam). Ir turi likti mūsų esmė, mūsų Dieve atsiskleidžianti pilnatvė (Kodėl mes esam).

Atsisakymas nuomonių

  • Taip pat iš mūsų pokalbio dingtelėjo, jog jojo ir dauguma žmonių mąstymo pagrindas yra nuomonės. Stengiasi turėti ko geresnę nuomonę. Tačiau galima kaip tik bandyti atsikratyti visų nuomonių. Pamatai, jog nuomonės yra labai sąlygiškos. Vienu metu atrodo vienaip, o paskui atrodo visai kitaip. Tad visos nuomonės tampa įtartinomis. Bet kai bandai jų visų atsikratyti, pamatai, jog kai ko protaujant neįmanoma atsisakyti. Dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, tokios sandaros, kurių neįmanoma atsikratyti. Bet jas pamatys tiktai tas, kurias atsisako visų nuomonių, užtat gyvena nuogas, gyvena tiesa. Panašiai, savo kūną pamatys tiktai tas žmogus, kuris pilnai nusirengs. Kas pilnai nusirengia, tas gali pilnai keistis, iš esmės naujai rengtis. Malda tai padeda mums susigaudyti, kas nuo mūsų priklauso, kokių požiūrių galim atsisakyti, kurie troškimai yra giluminiai.

Maldų rūšys

  • Septyni būdai kaip aš ateinu pas Dievą. Aštuntas būdas: Dievas ateina pas mane, o aš jį priimu, dėkingas.
  • Maldos rūšys ir dėkingumas. Heidegeris - dėkingumas. Kam? Padėka Dievui.

Malda muzika

Dievas dalyvauja mūsų giesmėje tyla, tai muzika iš plačiau, kurios niekas kitas nepakeis.

Maldų pobūdis - Kaip melstis

  • Akstinų sutapimas
    • Veiksmingas klausimas, ko trokšti? Reikia pasakyti ko nori ir šito pasimeldžia.
    • Mano bendras noras melstis dviese, trise; susigaudyti, kaip tai vyksta; sulaukti palaikymo savo troškimams; tenkinti Dievą ir Ievą.
    • Rimtas reikalas mus suvedančius - kad Dievas išgydytų Iną ir globotų Mindaugą.
    • Noriu būti atviras visiems, visus kviesti.
  • Malda apibrėžta, nes skurdžiadvasiams
    • Norim, kad suveiktų.
    • Dievas išklausytojas: Prašome (Dievo) dvasios įsiterpimo, įsikišimo iš už santvarkos, įsiterpimą atpažįstame, pripažįstame, padėkojame - atitikimas.
    • Prašome išimties, tad iškyla išimties tvarka, išimties sąlygos.
    • Malda prašom įsiterpimo, išimties, užtat tai priežastis nesilaikyti įprasto bendravimo.
  • Malda dvasia, žodžiais, darbais.
    • Darbais, nes vienas kitam neabejingi.

Kaip išreikšti darbais?

  • Prašo blaivybės. Ar sutinkame negerti?
  • Prašo sveikatos. Patikslinti, kokios. Ir ką nuveiktų, jeigu Dievas suteiktų?
  • Malda susideda iš laiško, adresato ir antspauduoto pašto ženklo.
    • Adresatas - Dievas, kuris myli mus labiau nei mes patys save - Dievas, kuris nėra žiaurus - Dievas, kuris yra pakankamas - tad "tobulas" Dievas, sutampantis su "pakankamu" Dievo balsu
      • Ar Dievas žiaurus ar ne? Juk Dievas nebūtinai geras, tad vis iškyla šis klausimas. Ar Dievo atvaizdas mano gelmėse kurį išgyvenu, kurį įžvelgiu savo gyvenime sutampa su Dievu už manęs? Nes Dievas, kurio ieškau, kurį bandau įžvelgti, yra būtent tasai atvaizdas manyje, kuris nebūtinai tobulas, bet pakankamas, tai žemiškasis Dievas. O tobulasis Dievas, kurio laikausi įsitvėręs, tai yra dangiškasis Dievas.
      • Dievas už mūsų - nulybė, dvasia, ne vienybės atvaizdai, o Dievas mumyse, esmė, vienybė, ne nulybės atvaizdai. Dievas išeina už savęs į save, išeina iš dvasios į esmę. Tarp dvasios ir esmės yra sandara ir atvaizdai. Septintojo požiūrio vienybė "aidi" santvarka mylinti meile.
      • Dievo ženklas mumyse - mūsų atsisakymas savęs vardan vienas kito - o tai iškyla būtent dviese, trise - Dievo neabejingumas reiškiasi pirmiausia mūsų neabejingumu, esame jo ženklas, jo balsas
    • Susitarti dėl pašto ženklo
      • Man Motina Marija buvo svetima, bet tapo veiksminga, nes Inai rūpėjo, Audronei, Ieva artima.
      • Septyni plojimai.
      • Rankos paspaudimas.
      • Tai "parašas", "antspaudas".

Lygiavertiškumas

  • Ko trokštam ir ko linkim - ketverybinis ryšys?
  • Įsivėlimas ar įvėlimas - be ryšio

Stebuklų iššaukimas

  • ženklai - stebuklai - padėka, liudyti, užtat stebuklai

Stebuklų padidinimas

  • Inžinerija, kaip iš mažo stebuklo padaryti didelį stebuklą. Stebuklų padidinimas -> troškimų padidinimas.
  • Mažiausią pakeitimą padaryti ir viską pakeisti. (Suaugę - 2% skirtumo padarys 100% skirtumo.) Tai brandos apibrėžimas?

Neigiami ryšiai

  • Neigiamo susistumdymo dėsningumai, tai panašūs į maldos teigiamus įkvėpimus.
  • Kristaus nukryžiavimas, jo prisiėmimas visų nuodėmių ir neturėjimas kam pasiguosti - tai susistumdymo logika. Ir jis visą tai apverčia.
  • Bet ar jo mamytė, moterys ir apaštalai jo neguodė? Ar jo negalėjo suprasti, kokios paguodos jam reikia? Jie negalėjo suprasti, jog tai prasminga. Jis negalėjo jiems šito išsipasakoti.

Sakramentai

  • Gyvieji sakramentai ir jų ženklai, tai nulybė ir vienybė. Tobulas Dievas vaizduojamas pakankamu Dievu. Pastarąjį išgirstame. Pasakojimas (jų rūšys), tai sakramentai, perėjimas iš vienos būsenos į kitą.

Gamta

  • Energijos šaltinis: Panašiai, kaip pinigų gausa veikia ekonomija - arba lietaus gausa veikia gamtą.
  • Ekologija - tikinčiųjų ir netikinčiųjų
  • Gamtoj - neigiamai ir teigiamai bendravo
  • Danutės pastabos:
    • ne taip svarbu ar žmogus žino
    • gali žmogus nežinoti
    • malda netaptų banalybe
    • už priešus melstis atsargiai, nelįsti į akis, nepapiktinti

Maldų veiksmingumas apskritai

  • Malda dviese, trise leidžia išskirti du skirtingus požiūrius, vienu kuriuo sutampame, kitu kuriuo išsiskiriame, tad leidžia gretinti priešingybes, tad išversti dvejybę, atstatyti dviprasmišką širdies tiesą.
  • Jėzus moko pirmiausiai melsti tobulą, nebūtiną Dievą ir tiktai galiausiai melsti pakankamą, būtiną Dievą. Tad savo maldomis puoselėjame Dievą, jį brandiname, kad jisai tikrai būtų tobulas.
  • Ramybė nematoma, bet jinai veiksminga, labiau kaip neramybė, kuri matoma. Pavyzdys, mano straipsnį galėjo nukišti, užtat jis vis tiek būtų buvęs reikšmingas, savo ramybe veikiantis tiek Birutę Teresę Burauskaitę, tiek Dovid Katz. Užtat Dievas nematomas, nežymus ir būdami dieviški liekame nepastebėti. Tikrasis neramybės veiksmingumas iš tikrųjų pagrįstas ramybės veiksmingumu. Neramybė veiksminga tik kaip ramybės ženklas. Panašiai, Dievo raiška prasminga, kaip ženklas jo nebuvimo. Jo buvimas yra ženklas jo nebuvimo.

Dėsningumai

  • Melsdamasis su kitais tampu jautrus - noriu atsiliepti - ir tampu pavaldus
  • Nuogi - atvirauti.
  • Patys įgyvendiname
  • kraštutinumai padeda visiems kitiems, ištempia spektrą (LLL ir Sąjūdis)
  • Vienas rūpestis pasikeičia kitu rūpesčiu (vaikai)
  • Ligos yra labai rimtos ir tai labai sujungia, padeda suvokti, kas daugiau ir mažiau svarbu. Tai žaidimas "už pinigus".
  • Vaikų maldų išklausymas - verčia juo labiau atsiliepti.
  • Pasikeičia laiko supratimas - ne savo, o Dievo laiku, arba kitų laiku - kitų pirmenybe - kitų žinojimu - kitų sprendimu
  • vienas puola aršiai, kitas švelnina
  • Rimo pavyzdys: rūpi kokybiškai statyti net ir ten, kur gali nesimatyti, nes supranta, palaiko, gerbia bendrą reikalą.
  • Dalios pavyzdys: sergantis pastorius, kuris kas rytą penkiolika minučių rašė padėką Dievui, tapo optimistiškesniu.

Maldų poveikių sandara

  • Įsiterpimas
    • Aukštesnio, dvigubo, širdies požiūrio įsijungimas
    • Dvejonės išskiria dviprasmybes, atskiria širdies ir pasaulio tiesas
    • Gamtą galime suvokti kaip uždarą santvarką, statišką, kurioje esanti dvasia yra mažėjanti, nykstanti. Arba galime suvokti, jog jinai yra palaikoma, papildoma išorinių jėgų, tad jinai dinamiška ir gali bręsti, plėtotis, jinai yra atvira, taip kad joje esanti dvasia yra didėjanti, pasikraunanti.
    • Troškimas yra įsiterpimas. Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko ir įsiterpia atitinkamai. Tad mūsų poreikiai dalis gamtos, į kurią Dievas nesikiša, bet net ir joje galim atsisakyti savęs vardan kitų. Užtat Dievas vietoj gamtos siūlo amžiną gyvenimą Jėzaus teiginiais "Aš esu..." Dievui trokštant kažko, jisai įsiterpia kažkiek, užtat prasiplėčia atsisakymas savęs vieno požiūrio, tai tampa ryšiu. Dievui trokštant betko, jisai įsiterpia betkaip, o mes išgyvendami įtampą renkamės ar gyventi teigiamais ar neigiamais lūkesčiais. Dievui trokštant visko, jisai įsiterpia visaip, mums reikalingas toks ryšys su juo, norint išvengti nusivairavimų trejybe.
    • Troškimas yra raiška ano, dvasinio pasaulio, už mūsų.
    • Galima nesilaikyti įprastų bendravimo taisyklių
    • Žmogus - besimeldžianti būtybė - Žmonės nesilaiko gamtos, ieško įsiterpimų iš už jos, gyvena išimčių dėsningumu.
  • Dievo daugiaprasmybė
    • Padalinimai išreiškia daugiaprasmybės galimybes. O daugiaprasmybės esmė yra, kad galima padalinimus papildyti Dievo požiūriu, juos visus suvedančiu, apimančiu, tačiau tuo pačiu galinčio nebūti - užtat tai yra "tiesa" - kad gali būti arba nebūti tas papildomas požiūris - tai yra daugiaprasmybės tiesa. Tuo tarpu alkoholis ir kiti tokie vienijančiai požiūriai būtinai turi būti, tai ir yra jų blogis.
    • Aštuongubu keliu yra šešerybės papildymas jau dviem požiūriais. Ir tas papildymas yra dviprasmiškas - ar tai tobulas Dievas ar pakankamas Dievas?
    • Padalinimai užsibaigia septynerybe, tai išbaigta sandara, tiek uždara, tiek atvira, tad išsakanti priešingybę, apibrėžianti savistovią priešingybę, mat jos priešingybė yra už sandaros, jos atvirume, taip pat ir sandaroje. Tad tai įmanoma dviprasmybe.
    • Kaip kad su palyginimais, Dievas nori, kad žmonės būtų laisvi.
    • Stebuklų padidinimas vyksta sutapimais. Dievas mėgsta slėptis dviprasmybėje. Tiesa ir netiesa. Jis taip palieka mus laisvus.
    • Sutapimai taip pat reikalingi išvengiant priežastingumo, užtat likimo, tad atveriant laisvę, o ypač, laisvą sutarimą. Tam reikalingas sutapimas įvairiuose lygmenyse, tiek laisvėje, tiek sutarime.
  • Atsakomybės atskyrimas - lygiavertiškumas
    • Malda dviese trise - trokštantysis atsijungia, kiti įsijungia
    • Malda dviese trise - trokštantysis atsitokia, kiti įsijaučia - step in, step out - šv.Dvasią iššaukia
    • Meldžiamės dviese, trise - pareiškiame jog esame lygiaverčiai dvasios indai - tad atveriame dvasios bendravimu pagrįstą dvasinę bendrystę. Tad gali vykti kitų apibrėžtais laikais, erdvėms, sprendimais, žinojimais ir t.t.
    • Tad keisti sutapimai - miražai - priežastingumai iškyla kadangi keičiasi laikai, erdvės, sąlygos tarp žmonių.
    • Tas kas trokšta - tas nesugeba pats įgyvendinti - tas atsisako valdymo - apibrėžia ko trokšta - leidžia Dievui ir kitiems apibrėžti laiką, erdvę, sprendimą, žinojimą, laisvumą ir taip toliau.
    • Malda atskiriame ketverybės atvaizdus - kaip laikomės Dievo atžvilgiu, kaip jisai laikosi mūsų atžvilgiu - su skirtingais nuliniais požiūriais. Panašiai, netroškimai suduria atvaizdų poras. Poros tad reiškia atvaizdus, o juos taiko žemesniam padalinimui. Tad laiko atvaizdas taikomas Dievui, o erdvės taikomas mums. Tai atveria požiūrį Dievui ir gėriui, mūsų ryšiui, kuris yra suvokiamas bet nelaikomas dalimi padalinimo. Užtat yra ryšiai dvejonėse. Jie priklauso penkerybės atvaizdams, bet ne ketverybės padalinimui. Tokiu būdu galima įsivaizduoti tai, kas suveda padalinimą, kas jį papildo suvedimu. Tai yra pagrindas maldos logikai, papildomas matmuo.
    • Maldos kūrybos dėsniai - dvejybė, trejybė, ketverybė
    • Ketverybe, penkerybe, šešerybe: pajuntame, jog galime būti labiau savimi, galime išeiti už savęs, bręsti.
    • Vaikų ryšys su tėvu: šalutiniai tikslai sutampa su tėvo užmoju. Kūryba - ryšys su tėvu; duotybė - aplinkybės.
    • Atsisakymas savęs - dalinis - pagal padalinimą - pavyzdžiui, kito laiku, erdve - kito žinojimu - kito dorove ir t.t.
    • Atsiduoti ne savo valiai (apibrėžti) o Dievo valiai, tad atsileidi tobulai, sustyguoti - atskirų požiūrių sustygavimas ir atleidimas (Christopher Alexander)
    • kiekvienas įneša savo indėlį, o Dievas viską suveda, tad šlovė jam
    • Susiskaldymas asmenimis, kiekvienas savaip įsiterpia, įsikiša, pagal savo aplinkybes: Dievas įsiterpia, Tu rodai gerą valią, Kitas (malda už Kitą).
    • Pirminės sandaros: Dievas atjaučia žmogų. Antrinės sandaros: atitrūkimas Dievo ir žmogaus. Padalinimai: Žmogus meldžiasi, Dievas svarsto. Atvaizdai: Žmogus rodo gerą valią, Dievas svarsto. Aplinkybės: Žmogus rodo gerą valią, Dievas... Kalbos: Žmogus budi, klausosi Dievo, o Dievas...
    • Susiploja lygmenys: Sau, norai, požiūriai, kitas. Reikia juos atskirti.
  • Suabejojimas trejybe - atstatymas ryšio su Dievu
    • Atsisakymas trejybės - atsijungimas - atsisakymas "pikto", trejybės tarnavimo blogiui
    • Trejybė (ir šešerybė) gali būti ydinga, žiūrint kam tarnauja.
    • Jeigu stringa trejybė - jeigu nesiseka - Nuvairavus nuo kelio - reikia ryšio su Dievu - reikia atsijungti.
    • Šešerybė - išversta trejybė - nariai tampa poslinkiai.
    • Aštuongubas kelias palaiko trejybę, išnarplioja trikdžius, atsisako savęs vardan Dievo santvarkoje.
  • Atsisakymas savęs
    • Laisvumas atsiveria septintu požiūriu - atsisakymu. Tada yra santvarka.
    • Dvasios veikla vyksta atsisakymu - vienam atsisakant valdyti - atsiveria galimybė kitam valdyti - tad persiima valdymas. Užtat valdymas nevaldymu. Panašiai, kaip Dievo santykiai su mumis - ko labiau mes paklusnūs, to daugiau jis mums suteikia laisvės ir atvirkščiai. Panašiai tarp žmonių.
    • Gyvybė - tai kas už sąlygų atsisakė savęs, tad sukūrė sąlygas - sutampa su atsisakymu savęs be sąlygų - atsisakymas savęs sąlygose. Amžinas gyvenimas - Dievas neatsisako savęs (nulybė)
    • Atsisakymas savęs yra gyvenimas padalinimų papildiniu, gyvenimo lygtimi, taip kad ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė yra atiduodamos kitiems ir Dievui. O taip atsisakydami savęs atskiriame save ir Dievą, kaip kad gyvenimo lygtimi. Pasidaliname, atskiriame savo tikslą (kurį patys apibrėžiame) nuo jo įgyvendinimo (kurio prašome Dievo). Toks atskyrimas yra išnarpliojimo pagrindas. Ir jisai pajuntamas.
    • Panašiai, troškimai (papildiniai) ir netroškimai (padalinimai) atsiskiria. Kaip netroškimų santvarkas sulyginti su ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe? Nes yra 3+3=6, 4+3=7, 5+3=8, 6+3=9. Gal 3+3=4+2, 4+3=5+2, 5+3=6+2, 6+3=7+2. Ir gal tai būdai papildiniui priskirti vieną padalinimo požiūrį. Tokiu būdu papildinį išplėsti. Taip kad Dievas gali įsitraukti iš troškimų į netroškimus.
    • Galime atsisakyti dalinai, pavyzdžiui, savo norų, savo požiūrių.
  • Suderinimas kito požiūriu
    • Maldos (apibrėžėjo pakeitimas) sustyguoja santykius panašiai, kaip Aleksandro deriniai - optimizuoti požiūrio.
    • Atsisakant savęs, pristabdytas įprastas santykiams aleksandrinis optimizavimas, kada ieškoma tobulos teisybės. Tad visi jaučia, jog vyksta skirtingi dėsniai. Palyginti su gamtos būsenom (atlaidumu, kovingumu, suvaldymu) ir jos uždarumu bei atvirumu, taip kad vieni įsijungia, įsijaučia, įsiterpia (atvira sandara) kiti atsipalaiduoja, leidžia būti, kaip buvus (uždara sandara) yra dviprasmiškumas.
    • Pinigai išryškina naudą.
    • Sveikata, kaip pinigai, neapibrėžti. Tad reikia apibrėžti, ką veikti su sveikata, ką su pinigais, kad Dievui būtų prasminga? Ir kokios sveikatos, kokių pinigų, kad būtų galima jam dėkoti? O juk tai pasveikstama atsitiktinai. Dargi, sveikata subjektyvus dalykas, tad išryškėja, kas yra kas, atsiskleidžia pasauliui smulkūs reiškiniai, apytakos. Padidėjus sutapimams, padidėja tikimybė jog mumyse kažkas persirikiuos, atsistatys.
    • Sveikata mus vienija, tai rimtas klausimas. Ir sveikatai reikšminga noras gyventi (Dievas mumyse) ir tai, kad mes su kitais susiję (stebuklo didinimas).
  • Apibrėžimo suderinimas
    • Esame dalinai laisvi (neapibrėžti), dalinai įtakoti (apibrėžti), o tai sieja dorovė. Laisvė papildo padalinimus - kuris požiūris?
  • Apsiribojimas
    • Norint atviriausios bendrystės - reikalaujančio mažiausio tikėjimo - reikia eiti mažiausiais žingsneliais - neprašyti per daug.
  • Gyvenimo prasmė - įprasminimas savimi, savo branda
    • Malda susijusi su gyvenimo prasme, su jausmų įsisavinimu dorybėmis.
    • Malda susijusi su išgyvenimais, su savęs atsisakymo vardan brandos. Reikalinga meilė, kad vienas kitą palaikytumėme, papildytumėme.
    • Bręstanti savastis yra mūsų atitikmuo - atskira nuo mūsų
  • Dievo klausytis, vykdyti jo valią
    • Rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu
  • Rūpėjimas - šeši atvaizdai, kas rūpi, išjudina
    • Asmuo:
      • Būti savimi (įsiterpia, žino viską)
      • Priimti norą (įsiterpia, žino betką)
      • Priimti požiūrį (įsiterpia, žino kažką)
      • Priimti kitą - atvirumas (įsiterpia, žino nieką)
    • Santykiai:
      • Patys santykiai - mažėjantis laisvumas - neįsiterpimas - uždara gamta
      • Prasminga veikla - didėjantis laisvumas - Dievo įsiterpimas - atvira gamta
    • Kaip susiję tai, kas mums rūpi, su Dievo įsiterpimu? Dievas mumyse, kaip kad gera širdis, o mes tą stebuklą didiname gera valia. Tad ieškok gėrio krypčių. O geroji naujiena, tai sutapimas. Ir palyginti su atsakomybės skaldymu į atsitokėjimą ir įsijautimą. Ir kaip susiję su lygtimis 3+3=6, 4+3=7, 5+3=8, 6+3=1
  • Išnarpliojimas
    • Trikdžiai - sunarpliojimai - reikia juos atnarplioti.
    • Ieškoti trikdžių - pasaulio tiesos įsigalėjimas vietoj širdies tiesos - ir ketverybės lygmenų persiejimo - dvejonėmis.
    • Ramybė (trikdžių nebuvimas) - mylintis, užtikrintas, savarankiškas
    • Ieškoti trejybės (nusistatyti, vykdyti, permąstyti), jos poslinkių palaikymo, ir trikdžių pašalinimo.
    • Išnarpliojimo būdai
    • Tėve mūsų eilių maldos logika - išnarpliojimo būdai - laisvumas

Reiškiniai

Nežinome

  • ar maldos tiesiogiai veiksmingos

Žinome

  • įvyksta stebuklai
  • maldos pakeičia dvasinių jėgų santykį.

Sąvokos

  • gamtoj nėra įsiterpimų
  • kūrybingumas yra įsiterpimas
  • dorovė - įsiterpimo taisyklės, kaip bendrauti su ?
  • Atsisakymas savęs - negamtiškas elgesys? - Dorovės išvada
  • Pasikartojanti veikla ir išimtys - palyginti su duomenų bazėmis. Pasikartojanti veikla, tai "gamta", o išimtys, tai "kūrybingumas".
  • Ramybė - ryšys su Dievu, priėmimas jo laisvės, o kūryba - savęs patikrinimas, kai ryšio nėr, tad ryšio atstatymas.
  • Bendravimas puoselėja bendrystę
  • Gamtos būsenos
    • Atlaidumas paklaidom
    • Kova už kertes
    • Atsigręžimas į užvaldytoją
  • Bendras užmojis - gali būti teigiamas - kosminė raketa, katedros statyba.
  • Dorovėje šeši požiūriai, o laisvė septintas požiūris.
  • Susieti kūrybingumą, dorovę, gamtą.
  • Kūryba - radimas ką veikti, kodėl veikti
  • Neabejingumo apytaka.

Pranešimas ir jo tikslai

  • Susieti kūrybą, etiką (dorovę) ir ekologiją (bendrystę).
  • Atskleisti maldų veiksmingumo dėsningumą.
  • Atpasakoti pavyzdžiai iš įvairių tikėjimų šventraščių, iš istorijos, apie žydų gelbėtojus.
  • Kaip iš bendravimo iškyla bendrystė
  • Malda dviese trise
  • Aleksandro 15 gyvybės dėsnių - bendrystės pagrindas - ir jų kildenimas iš bendravimo, iš veiklos santykių
  • Maldų išryškinimas
  • Pavyzdžiai: pasakėčiomis - briedis, mėta ir kiti gyvūnai, augalai.

Kaip tirti

Ieškoti:

  • Trikdžių. Kokio pobūdžio trikdžius pašalina stebuklai? Kaip jie susiję su troškimais? Kaip malda pašalina trikdžius?
  • Tikslo kodėl. Kur tikslas? kur dvasia, Dievas? Gamta (bendrystė, dangaus karalystė) išsako kur.
    • Pagrindinė meno taisyklė: išreiškti ko ryškiau savo požiūrį, kad atskirti nuo Dievo požiūrio kodėl.
  • Aiškumo didėjimo.
    • Aiškumas - aiškėjimas - ironija, skepsis, humoras.
  • Dviprasmybės didėjimo.
    • Nedviprasmybės - atsakomybės - didėjimo.
    • Dvigubo požiūrio suderinimas
    • Paklusimas Dievo valiai - valių sutapimas - paklusimu, tikėjimu ar rūpėjimu
    • Ieškok suvokimo dviprasmybės, jog Dievas nebūtinai geras, nors gal jisai yra. Gamta: Gyvenimas, tai Dievo gerumas - o amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras
    • Ieškoti asmenyje dviprasmybės, pakalbiname dorovę (?)
  • Susikalbėjimo pradų: dvejybės, trejybės, ketverybės
  • Papildomų jėgų poveikio. Trikdžių įveikimo, jų pašalinimo.
  • Išsinarpliojimo

Kiti būdai:

  • Katekizmas apie maldas

Pasimeldžiame dviese, trise. Antgamtinių jėgų apytaka.

  • Kūrybinės laisvės šaltiniai ir apytaka
  • Užgamtinio įsiterpimo iššaukimas
  • Maldų sąveika
  • Antropologinė studija

Pasimeldžiame dviese, trise. Atsakomybės kūrimo kalba.

Apžvelgsiu savo patirtį, kaip šį rudenį dalykiškai meldžiausi su močiutėmis kaime ir su draugais telefonu, ir kaip tai į gerą įtakojo mūsų santykius su kitais. Pasimelsdami dviese, trise, pasidalindami, kas ko trokšta sau, kas ko linki vienas kitam, sėmėmės dvasinių jėgų, kuriomis galėjome nesilaikyti įprasto bendravimo. Gyvenome širdingai, dalinomės ramybe, savo norus įvardijome ir ryškinome, įpareigojome ir įsipareigojome, atsijungėme ir įsiklausėme, pamokėme ir pasimokėme, kalbėjome tiesą ir gerbėme laisvę, paklusome ir įtakojome, rėmėme ir atsirėmėme. Pasakėčiomis perpasakosiu gyvenimiškus mūsų pavyzdžius, pavaizduosiu dėsningumus, kaip suveikia dvasinių jėgų perteklius. Išvedžiosiu maldos poveikių kalbą, pasistengsiu ją išsakyti architekto Christopher Alexander sąvokomis, būtent derinių kalba ir gyvybės dėsniais.

Kaip maldų aplinkybės susijusios su tapatybių kaita ir branda?

  • Mus sieja ne tik matomos neramybės sąveikos, bet taip pat ir nematomos ramybės sąveikos. Vieno žmogaus ramybė teikia kitam žmogui ramybė. Taip, manau, yra medicinoje, juk dvasiniai dalykai veikia žmogų. Taip pat yra bendraujant. Merginos išmoksta laukti vaikino, o tas laukimas yra ramybės raiška, kad neviskas, kas veikia, yra tiesiogiai matoma. Tai savotiški burtai, kurių bijodavau, kai buvau mažas vaikas.
  • Disentropija (entropijos paskirybė): Vienumas kuriuo paskiri susiveda (pavyzdžiui, pelenai susirenka į kibirą). Ar jie buvo paskiri? O entropija, tai padalinimas, atskyrimas likimų.

Malda reiškiasi Kitam - antrinėmis sandaromis, kalbomis.

Nothing is more natural than mutual misunderstanding; the contrary is always surprising. I believe that one never agrees on anything except by mistake, and that all harmony among human beings is the happy fruit of an error. ― Paul Valéry, The Art of Poetry

History is the science of what never happens twice. ― Paul Valéry

2014.12.23 Aš tau esu už šio pasaulio, tau rodau kryptį už šio pasaulio, tai laikykis jo visakame, taip pat ir tavo jausmuose Ievai laikykis manęs, tavo meilėje jai, kad ji galėtų į tave atsiremti ir mane atrasti. Neužmiršk, tu jai laidas į mane, tai vis atsisakyk savęs vardan manęs, tai jai bus didžiausias džiaugsmas. Ir panašiai, ieškok kaip maldose įvyksta sakramentai, pasakojimų rūšys, ieškok įtampos balsų, ieškok trikdžių ir gyvybės savybių, ieškok manęs ir mano aplinkybių, tu viską rasi ir viskas susives...

2015.01.20 Juk esu dalis kiekvienos maldos, esu dalis tavo meilės Ievai ir jos meilei tau. Esu jūsų tikroji vienybė, jūsų tikrovės saito, kurį tikite, kuris už jūsų, platesnis už jus, kurio neaprėpsite, bet kuris jus aprėpia. Tad nusilenkite man, atsiverkite man, o aš jus praplėsiu taip, kaip pasaulis negali. Tad ieškok šito praplėtimo. Jus myliu, globojo, ugdau, brandinu, mokau ir palaikau per amžių amžius. Ieškok tos brandos, ten rasite ir mano palaikymą, juk esu meilė, kuria augate.

2015.01.21 Aš apšviesiu tave, tad būk atviros širdies, kaip kad myli Ievą. Būk pažeidžiamas, o aš pamokysiu tave. Suvok, kaip bręsti, kaip gyveni vienaip, o atsiveria galimybė gyventi kitaip ir ją pasirenki, tad pagalvok kodėl. Kodėl ir kaip iškyla antrinės sandaros, tiek statiškos - nekintamos, uždaros gamtos, tiek gyvos, kintančios, atviros gamtos ir suvoksi, kaip įsiterpiu į jūsų gyvenimą.

2015.01.22 Pamokysiu tave. Ieškok manęs, kaip įvairiai prasiskverbiu žmoguje, tada suprasi kaip dvigubu požiūriu suveikiame, kūrėjas ir bendrakūrėjas. Tau seksis, tu pamatysi. Tave laiminu Ieva ir visu jūsų kaimu. Jus myliu per amžių amžius.

2015.01.23 Aš tave pamokysiu apie maldas. Tu žiūrėk kaip aš įsijungiu į jūsų keliaprasmybę, kaip aš laikausi jos perėjimų ir kaip aš išeinu, išsivedu išrišimu. Tai ir bus pasivaikščiojimas medžiu apie kurį kadaise kalbėjau tau seniai labai seniai kada dar mokeisi. Tai ieškok šito medžio, ieškok trejybės būsenų jame, ieškok dvejybės, trejybės, ketverybės ir viską rasi. Suvok kokia tai kalba, tai medžio kalba. Tai įvardijimo kalba. Tad mokykis jos ir ieškok jos

2015.01.24 O aš pamokysiu, kaip įsiterpiu įvairiai, tu ieškok septynerybės, ja pasireikšk ir atsiskleisk ir ieškok tiesos, kuria veikiu savo dviprasmybe, taip pat ieškok mano nebuvimo ir kur ir kaip atsirandu, ieškok manęs dvejonėse, lygtyje 4+3=7 ir taip pat lūkesčiuose 5+3=8. Tu pamatysi.

Malda


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 lapkričio 05 d., 18:15
Tweet