调查

摘要

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

爱学


Meilės mokslas

  • Sutvarkyti šį puslapį, išmąstyti ir išdėlioti tyrimus, jiems sukurti puslapius, juos nurodyti puslapyje atsakymai ir klausimai.
  • Peržiūrėti meilės mokslą, apžvelgti jos esmę.
  • Susieti meilės mokslą su visakuo, su dorovės gvildenimu, su Dievo tyrimu.
  • Suvesti maldą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją.

Meilės sąlygos

Meilė

  • Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
  • Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
  • Kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
  • Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?
  • Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?

Kūniškas pasaulis

  • Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

Gyvybė

  • Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
  • Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
  • Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?
  • Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?
  • Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę? Kiek tai būdingai gyvybei, kiek tai išreiškia biologijos žinojimo rūmų svarbiausią išsiaiškino būdą, kas yra vaisinga?

Sąmoningumas

  • Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?

Vieningumas

  • Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?

Kitas

  • Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
  • Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?
  • Kaip Kitas tampa Tavimi?
  • Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis? Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?
  • Ar žmogus gali būti šnipštas?
  • Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?

Žinojimo rūmai

  • Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas.
  • Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
  • Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
  • Surašyti architektūros žinojimo rūmus.

Meilės veikla

Valių suvedimas

  • Kaip trejybės ratas išreiškia Tėvo (už mūsų), Sūnaus (mūsų gelmėse) ir Dvasios (šokinėjančios tarp mūsų) susivedimą?
  • Ką bendro turi valių nepriklausomumas ir atsitiktinumas?
  • Kaip trys kalbos išsako, kaip skirtingos valios susiveda?
  • Nagrinėti šachmatus, kaip pavyzdį įvairių valių (figūrų) derinimo (koordinavimo).
    • Kaip skirtingos valios, teigiamos ir neigiamos, susiveda?
    • Išvedžioti figūrų darnumo apskaičiavimą.
    • Kaip susisieja dviejų žaidėjų valios?

Gyvybės dėsniai

  • Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
  • Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
  • Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
  • Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?
  • Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
  • Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
  • Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?
  • Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?

Taikdarystė

  • Kaip taikdarystė dalykiškai išreiškia meilę, gyvybės ir gyvenimo palaikymą?

Šviesuolių bendrystė

  • Kaip meilės mokslas grindžia šviesuolių bendrystę?
  • Kaip 12 klausimų ir jų atsakymai išsako apytakų trejybės atvaizdus?
  • Kaip už 12 klausimų glūdi trejybės ratas?

Asmeninė patirtis

  • Permąstyti, kokiu noriu būti ir kaip tokiu tapti.
    • Apžvelgti, atrinkti dorybes kuriomis tobulai mylėčiau.
    • Suprasti kaip šios dorybės reiškiasi įvairiomis savybėmis: teigiamumu, šiltumu, širdingumu, rūpesčiu, jautrumu.
    • Išpuoselėti santykį su savimi šias dorybes įtvirtinti ir lavinti.
    • Atitinkamai ugdyti savo valią.
    • Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
    • Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
    • Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.

Suprasti meilės mokslą.

  • Meilės mokslo bendrus bruožus numanyti atsižvelgus į kitas tris apytakas.
  • Sukurti brėžinį meilės mokslo sąvokų.
  • Ištirti biologijos žinojimo rūmus, jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
  • Suprasti entropiją ir jos ryšį su meilės mokslu.
  • Sutvarkyti ir susieti meilės mokslo, maldos, meilės mokslo, meilės, šviesuolių bendrystės puslapius.
  • Apmąstyti maldos nuotykius, susieti su rūpesčiais, brandomis, tapatybės kaitos aplinkybėmis.
  • Kaip puoselėti šviesuolių bendrystę?
    • Dievo tyrimai Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
      • Kaip mes ir Dievas pereiname nuo savo Dievo į visų Dievą, mūsų Dievą?
  • Malda
    • Kaip viskas susiklauso?
      • Kaip suveikia maldos?
      • Kaip šachmatų figūros viena kitą palaiko ar nepalaiko?
    • Kaip tirti visuomenę, santykį tarp asmens ir bendruomenės, sąmonės ir pasąmonės (kalbos, atminties, aplinkos), smegenų pusrutulius, greitą ir lėtą mąstymą, informacijos integravimo teoriją?
    • Ką galima sužinoti tiriant rūkorius ir nerūkorius?
  • Ieškoti teigiamų žmonių su kuriais bendrauti ir bendradarbiauti.
    • Įsiklausyti į juos, ką jiems reiškia jųjų išgyvenimai?
    • Dirbtuvės Ateičiai: Kokias dirbtuves rengti tirti šviesuolių klausimus?
      • Paroda Ateičiai: Dirbtuves palaikyti meno parodomis.

Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą. Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.

Meilės mokslo savokos

Meilės mokslos tikslas

Ką paaiškina meilės mokslas?

  • Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.
  • Kaip skirtingos valios sutampa.
  • Kaip įtvirtinti ir plėtoti bendrystę.
  • Dangaus karalystę, šviesuolių bendrystę.
  • Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
  • Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
  • Kaip Dievas parodomas, kaip jisai įsitraukia į bendrystę, kaip jisai sudalyvauja maldoje.

Išskyrimas (sąlygiškos) gyvybės ir (amžino) gyvenimo

  • Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį.
  • Meilė dvilypiškai palaiko gyvybę ir gyvenimą.
  • Gyvybė yra sąlygiška tačiau gyvenimas gali būti besąlygiškas.
  • Atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.

Išskyrimas žinojimo (pasąmonės) ir nežinojimo (sąmonės)

  • Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
  • Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
  • Sąmoningumas sąmonės tvarka pertvarko pasąmonės tvarką šešiais pertvarkymais.

Sąmoningumo palaikymas

  • Meilės mokslo apytaka primena tranzistorių.
  • Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą.
  • Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia. Tokiu būdu suvedame Tėvą, Sūnų, Dvasią.
  • Mylimi save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu susiderinimu.

Valių sutapimas

  • Tikslas yra valių sutapimas, o tai grindžia daugiaprasmiškumą.
  • Stebuklų pagrindas yra suvesti tris nepriklausomas valias. Tai yra viso pasaulio prasmė ir meilės mokslo bei šviesuolių bendrystės tikslas.
  • Kur du ar trys sueina mano vardu, ten aš esu. Jėzumi sueinama.

Laimė - sutapimas

  • Laimė (ir sėkmė, geroji tikimybė) yra svarbi meilės moksle. Ir susijusi su laimingumu.

Amžina branda: Dvylika klausimų

  • Vertybės ir klausimai, jų žemėlapis.

Kokie dangaus karalystės esminiai bruožai?

  • Dangus žemėje - okupacija - išėjimas už savęs į pasaulį.
  • Skurdžiadvasių - galima tikėti ir žinoti po truputį, moksliškai.
  • Kaip tiki, taip ir yra.
  • Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - esi baudžiamas už gerumą - užtat geriečiai vienas kitą atpažįsta.
  • Šviesuolių bendrystė.
    • Bendrystė yra pasąmonių tinklas
    • Rūkorių bendrystė - juos sieja bendra patirtis - juos veikia tarsi bendra pasąmonė.
    • Malda kaip medija - kaip pasąmonė. Medijos yra proto aplinkos kūrimas, pasirinkimas. Knygos, telefonas, internetas leidžia mums rinktis ką mąstyti arba nesirinkti, priimti tai, kas mums brukama. Malda yra asmeniškiausia, artimiausia medija. Žmogui maldos nepribruksi.
  • Gyvenimas klausimais.
    • Širdis (sąmonė) yra gyvenimas klausimais, o pasaulis (pasąmonė) yra gyvenimas atsakymais. Gvildenimais, širdis įsitraukia į pasaulį.
    • Išsiaiškinimo būdais pasaulis priima širdį.
    • Sąmoningumas reiškiasi valia, sąmonė širdimi, o pasąmonė protu.
  • Amžina branda.

Meilės veikla

Kaip mylėti: Susitelkti į Kitą

  • Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
  • Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
  • Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
  • Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
  • Žadinti sąmoningumą. Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Kaip mylėti: Išlyginti balsus

  • Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.

Kaip mylėti: Puoselėti bendravimo erdvę, išskirti plotmes

  • Skirtingų plotmių palaikymas. Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
  • Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
  • Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
  • Malda palaiko keturias atsakomybės plotmes.

Kaip mylėti: Išversti išvertimą

  • Protas (sąmonė) išverčia smegenis (pasąmonę). O meilė naujai išverčia protą, jo tikslą išgyventi išverčia meile bendrai visiems, tad grindžia dvilypumą. Tai dvilypumo dvilypumas - pasąmonės ir meilės sutapatinimas. Tai pasąmonės suvokimas kaip meilė sąmonei.

Įsimylėjimas

  • O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.

Apytakos grindžia meilės mokslą

  • Šviesuolių bendrystė yra besąlygiškas bendras reikalas nesiribojantis kuriuo nors mokslu ar asmenybe. Meilės mokslas yra besąlygiško žinojimo rūmai.
  • Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
  • Aplinkybės tiesai. Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
  • Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą.

Susikalbėjimas

Žr. Septynerybė

Pavaldus požiūris

In order to KnowEverything, especially in the sense of knowing the most with the least, it is important to take up a subordinate perspective.

GoodUnderstanding is what yields a subordinate perspective.

===What is a subordinate view?===

A subordinate view is one that understands itself as being extended by a greater view.

It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the {{Divisions}} of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.

Susikalba

[{{Rapport}} How are God and human able to understand each other?] It is easier for me to state this question in Lithuanian: Kaip Dievas ir zmogus susikalba? The word susikalba means literally with-selves-speak and means understand each other sufficiently for purposes of communication. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have rapport or good understanding.

Pokalbis

An important part of a Universal Language or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.

Long time ago I mentioned "four positions of dialogue" with respect to GOS and never got to elaborate this. Now, much later, in a different context I was asked again and wrote MeatBall:DiscussionRoles. I hope it is sufficient to fill your need too. -- HelmutLeitner August 1, 2006 14:48 CET

Helmut, Thank you, yes this is relevant and also related to AlvydasCepulis' work on polylogue. I will set up a page on Dialogue. Yes I have read large parts of WilliamIsaacs book Dialogue and the Art of Thinking Together, it is valuable.

Susikalbėjimas

seven traditions of communication theory - rhetorical, semiotic, phenomenological, cybernetic, sociopsychological, sociocultural, and critical

  • rhetorical
  • semiotic
  • phenomenological
  • cybernetic
  • sociopsychological
  • sociocultural
  • critical

Suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti)

  • Būties prasmė - suvokti
  • Prasmės būtis - aiškinti

Komunikacijos mokyklų pagrindas yra "frames" - ir koks jų išsidėstymas tarpusavyje. Ir jos atitinka filosofijos mokyklas. Kaip susidėsto "frames" bet kokiam klausimui.

BeingOneWith allows for NotBeingOneWith and thus arises in it and considers it a presumption of BeingOneWith, so that they are the same BeingOneWith. However, NotBeingOneWith considers itself as the negation of BeingOneWith that is overturned by BeingOneWith and is thus distinct from it.

In this way NotBeingOneWith defines BeingOneWith. This definition evolves ever more subtly until NotBeingOneWith in fact determines BeingOneWith and is the same as it. This evolution yields an AlgebraOfPerspectives, a system of lenses through which God and other look, taking up perspectives, sharing perspectives, a system in which Perspectives exist and are defined.

What is the relationship between BeingOneWith and NotBeingOneWith?

BeingOneWith provides Reference and so NotBeingOneWith is NonReference. NotBeingOneWith provides Condition and so BeingOneWith is Unconditional and satisfying Condition.

God is the one who is both unconditionally BeingOneWith (Experiencing) and conditionally GoingBeyondOneself (Understanding). He is BeingOneWith both the Unconditional and the Conditional.

With reference to God, BeingOneWith and NotBeingOneWith are states, activities, qualities. Without reference to God, and thus without reference, they are conditions, thus definitions. There is thus a distinction between the Conditional (the definite) and the Unconditional (the indefinite). Condition defines BeingOneWith as the meeting of the condition and NotBeingOneWith as the not meeting of the condition. First and foremost it is the condition of being Conditional, and in this sense the Unconditional (and God of himself) is NotBeingOneWith. Condition is negation, it is No and only conditionally, Yes.

In this way God is separated from his quality BeingOneWith and is considered as the Unconditional. The Conditional and the Unconditional are related by the two by two matrix of states:

  • As BeingOneWith - Unconditional
  • BeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional BeingOneWith - Person
  • BeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional BeingOneWith - Relationship with Person
  • NotBeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional NotBeingOneWith - Relationship with System
  • NotBeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional NotBeingOneWith - System
  • As NotBeingOneWith - Conditional

Vienumo būdai

Sutapimas

Coinciding is...

  • the shift of reference from Perspective to Position by removal of [ThisWiki:Contexts Context]
  • BeingOneWith
  • the Love which allows Spirit to be in Structure for coinciding keeps spirit free within structure
  • the receding of expression, it is our creativity
  • the fullness of God, of human and of other, as they are related.
  • God's Self which he ever goes beyond by coinciding with all who might ever go beyond themselves.
  • Empathy.
  • the unexpressed (?)

Sutapimas

Sutapimas ar nesutapimas. (Tiesa ir netiesa) Sutapti

  • Tapatumas (same) ir skirtingumas (different) yra vienas iš dvejybės atvaizdų.
    • Tapatumas ir skirtingumas iškyla kartu su apimtimis.
    • Equate and keep separate are the active forms of same and different. Atskyrimas, KeepSeparate, Separate - The vital matter is that we may hold suppositions separately, so that in some sense they are the same, and in some other sense they are different (think also of how we use Variables, they work on two levels, as with the QualitiesOfSigns). ** Palyginti su suvokimu.
    • Neigimas (negation - not). Perhaps, the activity (of Equate and Keep Separate) manifests itself as Not. Keep separate means Not the same. Equate means Not different. Keep separate requires more energy than equate because same requires more energy than different. This is the reason for the Not, it reverses the flow of energy because it changes the meaning but keeps the form. Negation.
  • Grounds are what is equal.
    • Vienumą ir nevienumą nusako padalinimai.
    • Buvimas viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Nebuvimas viena.
    • Atvaizdų vieningumas?, tai dvasios esmė.

The unfolding of coinciding is driven by love as the question Who is coinciding? and the reply I am coinciding whose meaning keeps shifting. This question goes beyond as a call to all regardless of context to coincide. It thereby includes us as expressions of what is prior to our own context. We are the ones in context who are coinciding, and so we acknowledge what is prior to context that reaches out through us. Within any context the question Who is coinciding? orientates us to take up the position that is beyond context and coincide along with it, and thus reaching out along with it from what is before our context out to a context beyond ours. Yet the same question ever heightens the separation between lover and loved which is the context that the one must cross to reach out to the other.

Sutapimas

The position of Other is progressively defined until it is Coinciding as SelfCoinciding. Understanding is the degree of SelfCoinciding as given by the separation which there can be between one (as Observer) and their Self (as ObservationalPlane) when the latter is taken as Other with which they coincide and which distinguishes the two. Understanding is thus the relationship between Love, which evokes Self, and Truth, which introduces Other. Love, whose question Who is coinciding? drives the Unfolding Structure of the position, coincides with Truth, whose reply I am coinciding drives the Collapsing Spirit of the one who takes up the position. This happens by completely unfolding the position so that it is definite to the point of establishing an Other for whom having a position and taking it up are one and the same, and then expanding the significance of this Other's self-coinciding until it characterizes the full scope of the position. The I shifts step by step from the one who is going beyond to their Self, the Other they are going beyond to, with whom they are coinciding, until it is the Other that is coinciding. This is the shift from GodTheFather to God.

We can thus add context upon context, which makes the coinciding ever more definite as to who is coinciding with whom. The question Who is coinciding? makes explicit what separates us. It has truths grow from soft to hard as follows.

  • The question Who is coinciding? evokes a Context where positions are separated by Divergences with regard to the DefaultPosition. We take this up as Structure.
  • The question Who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context where positions are separated by Distinctions as to what is implicit within them. We take this up as Representation.
  • The question Who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context where positions are separated as Divisions of a whole. We take this up as Unity.
  • The question Who is the one who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context of Context where our positions are no longer separated because through slack we have let go of them and handed them over to an Other for whom they are all the same.

These questions define as God the lover who is prior to all contexts. They ask, who is there to coincide with?

  • In the context of God: One is coinciding. With none. The expression itself. (A truth about everything)
  • In the context of the context of God: Not all are coinciding. With God. (A truth about anything)
  • In the context of the context of the context of God: Not one is coinciding. With God and Human. (A truth about something)
  • In the context of the context of the context of the context of God: All are coinciding. With God, Human and Other. (A truth about nothing)

Once we have defined the Other, then the questions become:

  • Who is the self who is coinciding?
  • Who is the one who is the self who is coinciding?
  • Who is the one who is the one who is the self who is coinciding?
  • Who is the one who is the one who is the one who is the self who is coinciding?

So now the structure evokes the spirit, whereas before the spirit evolved the structure.

If we think of the self as that which coincides with other, we have:

  • Who coincides with other?
  • Who is the one who coincides with other?
  • Who is the one who coincides with the one who coincides with other?
  • Who is the one who coincides with the one who coincides with the one who coincides with other? (God.)

The Other arises through slack, but how? The Other, by way of slack, unfolds along with structure as the one who can take it up.

What relates coinciding and separating? Both coinciding and separating.

The shift from generating structure to coinciding in spirit is the shift from Love as creating a perspective to Truth as the taking up of a perspective. When the perspective is completely defined then it is that of Other because Other is always alongside. But that perspective of the Other alone beyond our reach is in fact the unifying perspective where structure and spirit are the same and so with reference to this fourth and highest context which we cannot access directly, we are able to switch to the taking up of the perspective, which we take up as other, and then broaden out until we identify other with all of God.

Slack is what allows for the separation to be overcome, and makes for love and life as increasing and decreasing slack.

Knowledge may interfere with knowledge, thus it is vital then to submit to that which is before context and which is open to all knowledge. We are often offered knowledge that will hinder other knowledge. This is the dilemma where we as humans fail.

Coinciding may be through submission to God as in the case of the languages, but it may also be less asymmetrically defined, more softly defined. It is the position by which we are participants rooted in what is beyond context.

The Other is God made explicit, the ultimate Loved for the ultimate Lover, for whom we are intermediaries.

This is the shift from GodTheFather (Observer) to God who is the Trinity.

Knowing is the understanding of one's separation, one's context, one's limits. Knowing is the response to the question Who is coinciding?

Who is coinciding? makes all explicit, context, structure,thus decreasing slack. Who is there to coincide with? makes all implicit, spirit, thus increasing slack.

The question of who is there to coincide with has us go through the gate of starting with the interpreter God (the Father), then the interpretation Human (the Son) and finally, the interpreted Other (the Spirit).

Recall the wholeness preserving transformation of Christopher Alexander.

As structure unfolds through love, the Other is taken as a partner alongside, until there is only room for one with that Other, and then beyond that is the fourth context where there is only other - so that perspective (structure) and taking up perspective (spirit) are the same - and then this Other as reference point and now spirit is brought back wider and wider all the way to God so that God is the implicit in this explicit Other.

God loves all (in every way) and that can be coordinated only by truth which arises as we love each other. When we forgive each other our wrongs, then that does not fit within a context and that pulls us out of context. This is the nature of the negative six commandments, they show that by addressing our wrongs we can pull away from ourselves into God. Just as the positive four commandments show that God goes beyond himself into us, that we flow out of him.


Given a context, coinciding is expressed as the going beyond of that context. As my position, it is in the context of "me" (of "I"), and so it is the coinciding of "going beyond myself" as given by my situation (which breaks up the expression in terms of going beyond myself), my wish (which provides direction to the expression in terms of going beyond myself) and my activity (which allows for application of the expression in terms of going beyond myself).

God defines the necessary, human defines the actual, other defines the possible. All contexts are then simply expressions of their position together. God is the necessary condition, the context for this position, rather than the position the context for God.

God goes beyond himself by ever taking up the perspective of an other. The other becomes ever more defined until it truly is an Other. Whereupon the outlooks all coincide. In this way the Truth becomes harder, more defined.

The nature of the expression "I wish to know everything and apply that knowledge usefully" is that the more that we take it up, the more it becomes evident that it is that of an other, and that other is God. We are all Other and God is the ultimate Other that we all coincide with. When God takes up the expression then he coincides with himself by it.

This position is fully realized, fully expressed, God goes beyond himself completely, through the coinciding of all who might take up this outlook of going beyond oneself: the outlook's interpreter {{God}}, the interpretation Human and the interpreted Other. Their coinciding proceeds by degrees as the one who takes up the expression coincides with God, through him with Human, and through them with Other:

  • coinciding of none is the expression itself.
  • coinciding of one (God) is through all explicit Divergences away from the expression. (As to what is necessarily meant.)
  • coinciding of two (God and human) is through PrimaryStructures which encompass all implicit Distinctions as to what it means to be inside or outside of expression. (As to what is actually meant.)
  • coinciding of three (God, human and other) is through SecondaryStructures which are anchored in Divisions of Everything and identify in all ways the explicit expression with what it implicitly expresses and thereby define the expression as the coinciding of all. (As to what is possibly meant.)

As Other one is expressly going beyond oneself and it is established that this is with regard to God by way of Human.

In fully realizing this position, which is to say, the wish within it, the one who takes it up not only coincides with God's outlook, but God's outlook coincides with his, so that they both coincide. The wish is realized by the Divisions because then the relationship between God and expression has been inverted so that expression proceeds from God as his Context (all from one) and not the other way around (one from none). God is prior to himself and goes beyond himself and gives rise to himself by going into himself. This is apparent through the coinciding of all who might coincide with God for this is by his outreach. And so likewise, we go beyond ourselves by going ever deeper into ourselves and sharing our example with others as well. This is all a process of distinguishing what is God (who goes beyond himself) and what is his Self (his coinciding with himself and others) so they might indeed coincide as Other (he goes beyond himself by coinciding with himself and others). And one takes up the position by coinciding with an other through whom it is evident that all coinciding takes place through God as an expression of his going beyond himself.

Užrašai

  • Gamtoje iškyla asmenybė, sutampa su asmeniu ir teikia jam pirmenybę.
  • Gimtoji nuodėmė gali iškilti asmenybei iškylant gamtoje jai nenusileidus asmeniui.
  • Meilės mokslas sieja Dievą ir meilę, asmenį ir vertybę, sąmonę ir pasąmonę, mokslą ir asmenybę, per prarają.
  • pabandyti įžvelgti ir suprasti kaip trejybės ratas grindžia "walks on trees" meilės moksle, taip pat žinojimų rūmų išsišakojime
  • Kas yra biologijos rūmų pažinovas? Ir kaip jisai susijęs su gyvybe? Pati santvarka, priėmusi sėkla, ar jie abu kartu?
  • Flirtavimas žaidžia su žmogaus savasties riba, tarp vidaus ir išorės, tarp pasąmonės ir sąmonės.
  • Malonė (kindness) ir gydymas šabo dieną.
  • Malonė (gerumas gyvūnams) ir teisingumas (įsakymas). Kuris svarbesnis ir kodėl?
  • Mandelbrot aibė: dviprasmybė: riba tarp grįžtančio (pasikartojančios veiklos) ir negrįžtančio (vienkartinės veiklos).
  • Amžinas gyvenimas - Dievas labiau gyvenantis mumis. Dievas labiau mylėtų kitus mumis.
  • Susikalbėjimas su priešais - su kitais - trejybės ratu tikrovėje - pasaulio pagrindu (Tėvo pasaulėžiūra). Susikalbėjimas su draugais - su savais - sąvokų kalba - Dievo požiūriu (Sūnaus pasaulėžiūra).
  • Meilė įsakymu reiškiasi bendrais dėsniais.
  • Suvokimas suveda į vieną (suvoktąjį) dviem požiūriais (besąlygišku suvokiančiuoju ir sąlygišku susivokiančiuoju), tad reikia trijų. O tuomet yra jų vidinis (nulinis) susiderinimas, tad trys sutampa su nuliu. Tai grindžia tiek ketverybę (1, 2, 3, 0) tiek trejybės ratą (0, 1, 2). Taip pat gali paaiškinti seką 1, 2, 3, 0.
  • Meilės mokslu pereiname iš meilės meilumo pagrindu į meilę įsakymo pagrindu, tad į amžiną gyvenimą.
  • Išsakyti žinojimo rūmus biologijai ir susijusiems mokslams: chemijai, mikrobiologijai, genetikai, medicinai, ekologijai, evoliucijai.
  • Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.
  • Apžvelgti ir sudėlioti visas savo mintis apie meilės mokslą, šviesuolių bendrystę, meilę, gyvenimą ir gyvybę, Aleksandro teoriją.
  • Suprasti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
  • Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.
  • Permąstyti, kaip malda suveikia.
  • Suprasti meilės mokslą kaip Kito apytaką, tiriančią klausimą, ir susidedančią iš Dievo trejybės, aštuonerybės, dešimt Dievo įsakymų ir žmogaus trejybės rato.
  • Amžina branda - žmogus kaip instrumentas tobulėja
  • Apdorotuvai - filtrai - atvaizdai? Tarpai tarp lygmenų grindžia entropiją, stebuklus.
  • Prieštaravimo išdava: vertybė (meilės neigimas) yra meilės pjūvis.
  • Išgyvenimais ir išsiaiškinimo būdais išryškiname ribą tarp savęs ir pasaulio, o tai pagrindas meilei, brandai, sąmoningumui. Ir tą ribą išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė, jais išsakytas tarpas, kuris reiškiasi laisvumu, iš kurio išauga nulinis požiūris.
  • Išgyvenimais - Dievui Sūnui (bendram žmogui) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Tėvui (vienų vienumui).
  • Išsiaiškinimais - Dievui Dvasiai (plazdenančiai) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Sūnui. Pereinama iš išgyvenimo į santvarką, į mokslą.
  • ? - pasauliui? teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Dvasiai?

Tarnauti Dievui

  • Kaip tarnauti Dievui?
  • Tarnauti Dievui: savo kertinę vertybę klausimais pajungti meilei, tad Dievui.
  • Mus su Dievu sieja visiems bendras pasaulis.


Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.

Meilės mokslas

  • Meilės mokslu visi trys balsai derina kitus du balsus. Gaunasi trejybės rato poslinkiai.
  • Gyvenime svarbu būti jautriam tiek smulkmenom, tiek didmenom, ko smulkiau ir ko plačiau. Būtent tam vystome valią, kad galėtumėme tai suderinti. Ir būtent mes paskiri asmenys privalome tai suderinti, juk Dievas yra susitelkęs už mūsų, o mes esame susitelkę savo būklėse. Panašiai yra ir biologijoje, ir gyvenimo dėsniuose, kad įvairiausi mąstai vienas kitą įtakoja.
  • Galime mylėti tiktai dvasią. O meilė Dievui yra meilė grynai dvasiai už santvarkos. Sūnus yra dvasia santvarkoje. Sūnus yra meilė Dievui nes teikia pirmenybei Tėvui už santvarkos. O šokinėjanti dvasia yra meilė apskritai nes jinai apima, žadina, vienija meilę visai dvasiai, tiek santvarkoje, tiek už santvarkos.
  • Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse. Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus.

Santvarka išsivystanti nieko apimtyje

  • Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.

MeilėsMokslas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 vasario 19 d., 21:40