神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Dievo tyrimai, Meilė, Apytakos, Mokslas, Amžinas gyvenimas, Dvylika klausimų, Šviesuolių bendrystė, Susikalbėjimas, Tapatumai

Kaip viskas susiveda į amžiną gyvenimą?

Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.


爱学



Meilės mokslas yra ketvirta apytaka. Jos įvairius bruožus aprašau šiuose puslapiuose:


Darbai

  • Meilės mokslo tikslo brėžinyje tvarkingai sudėlioti aplinkybes iš kūrybos tikslų, meno taisyklių, 12 klausimų.
  • Palyginti surinktus meilės mokslo tikslus ir meilės mokslo tikslo brėžinį.
  • Įvairiausius meilės mokslo tikslus įtraukti į brėžinį.
  • Naujai aprašyti meilės mokslo tikslus.
  • Palyginti meilės mokslo tikslus su kitų apytakų tikslais.

Meilės mokslas - sutvarkyti šį puslapį

  • Apžvelgti ir sudėlioti visas savo mintis apie meilės mokslą, šviesuolių bendrystę, meilę, gyvenimą ir gyvybę, Aleksandro teoriją.
  • Sukurti brėžinį meilės mokslo sąvokų.
  • Peržiūrėti meilės mokslą, apžvelgti jos esmę.
  • Apmąstyti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
  • Nurodyti meilės mokslo sąsajas su visakuo, su kitomis apytakomis, su dorovės gvildenimu, su Dievo tyrimu.
  • Šiame puslapyje surūšiuoti likusius klausimus ir sąvokas (meilę, maldą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją ir t.t.) į atskirus tyrimus, jiems sukurti puslapius.

Bendras vaizdas

Apytakos

  • Meilės mokslo bendrus bruožus numanyti atsižvelgus į kitas tris apytakas.
  • Suprasti meilės mokslą kaip Kito apytaką, tiriančią klausimą, ir susidedančią iš Dievo trejybės, aštuonerybės, dešimt Dievo įsakymų ir žmogaus trejybės rato.

Išvertimas

  • Kaip meilės mokslu Dievo išėjimą už savęs į save išverčia ir pakeičia žmogaus išėjimas už savęs į save?
  • Kaip mes ir Dievas pereiname nuo savo Dievo į visų Dievą, mūsų Dievą?
  • Kaip Dievas tampa ne tik Dievu sau bet mūsų Dievu, ne tik savų bet ir svetimų Dievu?

Meilės mokslo apytaka

  • Ar meilės mokslo apytaką galėtų išsakyti 24 raiškos kaip įsivaizduojame meilę?

Kaip mylėti?

Meilės aplinkybės

  • Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?
  • Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
  • Kaip meilės įsakymas 4+6 pasireiškia meilės moksle?

Kaip mylėti?

  • Kaip kiekvieną mylėti?
  • Kaip įžiebti meilę?
  • Kaip tarnauti Dievui?
  • Kaip palaikyti gyvybę ir sąmoningumą?
  • Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią?
  • Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?
  • Kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
  • Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
  • Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?
  • Kaip ieškoti bendro reikalo su savo priešais?

Kaip pokalbiai suveda valias?

Pasąmonės ir sąmonės pokalbis

Kaip pakalbinti?

  • Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?
    • Kaip Kitas tampa Tavimi?
    • Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?
    • Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
    • Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis?
    • Ar žmogus gali būti šnipštas?
    • Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?

Valių suvedimas

  • Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?
  • Išmąstyti kaip trejybės ratas suveda tris valias.
  • Ko galima pasimokyti iš maldos atvejų?
  • Kaip viskas susiklauso?
  • Kaip trejybės ratas išreiškia Tėvo (už mūsų), Sūnaus (mūsų gelmėse) ir Dvasios (šokinėjančios tarp mūsų) susivedimą?
  • Kaip Dievas ir žmogus susikalba, vienas kitą suprantą?
  • Ką bendro turi valių nepriklausomumas ir atsitiktinumas?
  • Kaip trys kalbos išsako, kaip skirtingos valios susiveda?
  • Nagrinėti šachmatus, kaip pavyzdį įvairių valių (figūrų) derinimo (koordinavimo).
    • Kaip šachmatų figūros viena kitą palaiko ar nepalaiko?
    • Kaip skirtingos valios, teigiamos ir neigiamos, susiveda?
    • Išvedžioti figūrų darnumo apskaičiavimą.
    • Kaip susisieja dviejų žaidėjų valios?

Taikdarystė

  • Kaip taikdarystė dalykiškai išreiškia meilę, gyvybės ir gyvenimo palaikymą?

Sąvokų kalba

  • Kaip meilės moksle trejybės ratas grindžia keliones po medžius?

Asmeninė patirtis

Saviugda

Domėtis kitų patirtimi

  • Ieškoti teigiamų žmonių su kuriais bendrauti ir bendradarbiauti.
  • Įsiklausyti į juos, ką jiems reiškia jųjų išgyvenimai?
  • Dirbtuvės Ateičiai: Kokias dirbtuves rengti tirti šviesuolių klausimus?
  • Paroda Ateičiai: Dirbtuves palaikyti meno parodomis.

Menas


Kas yra meilės mokslas?

Meilės mokslas yra apytaka

  • Meilės mokslu tiriamas klausimas Kodėl Kitas yra?
  • Meilės mokslo tyrimą sustato trejybės atvaizdas buvimu, veikimu, mąstymu.
  • Meilės mokslas išreiškia Dievo Dvasios tveriamą darną, šviesuolių bendrystę, suderinanti visas asmenybes, kad kiekviena pilnai atsiskleistų, ją suptų jai reikalinga aplinka.
  • Meilės mokslas Dievo tyrimą išsako kūno atžvilgiu, tad kūniškai, tad gyvenimą išplečia gyvybe.
  • Meilės mokslas išsako Kito pasaulėžiūrą. O Kitame dieviškumo kaip ir nėra, jam Dievas yra už jo. Kitas yra kurinys, dalykiškas. Pas Kitą yra Dievo tiek kiek jo yra Dievo šokio trejybės rate.
  • Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą.
  • Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.

Meilės mokslo pagrindai

  • Meilės mokslas išplaukia iš lygmenį Kodėl neigiančio nulybės atvaizdo prasmingumo, neaprėpiamumo.
  • Meilės mokslas išplaukia iš trejybės atvaizdo: buvimo - veikimo - mąstymo. Kitas yra, Kitas veikia, Kitas mąsto.
  • Meilės mokslas tiria klausimą, Kodėl Kitas yra? ir tuo pačiu, Kodėl Dievas yra?
  • Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
  • Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
  • Kaip mums labiau vienas kitą mylėti?


Meilės mokslo tikslas

Ką išsako meilės mokslas?

Neapibrėžtumo priėmimą

  • Apibrėžtumui išaugus į viską, neapibrėžtumui lieka niekas. Tačiau neapibrėžtumas sutelpa net ir niekame. Neapibrėžtumas niekame atveria laisvumą.
  • Mylime neapibrėžtumą. Palaikome jo buvimą apibrėžtume. Tad palaikome laisvę ir ją išryškinančius sąmoningumą, valią.
  • Galime mylėti tiktai dvasią. O meilė Dievui yra meilė grynai dvasiai už santvarkos. Sūnus yra dvasia santvarkoje. Sūnus yra meilė Dievui nes teikia pirmenybei Tėvui už santvarkos. O šokinėjanti dvasia yra meilė apskritai nes jinai apima, žadina, vienija meilę visai dvasiai, tiek santvarkoje, tiek už santvarkos.
  • Meile pripažįstame dvasią.
  • Meilė visus įtraukia į pokalbį. Pokalbiu neapibrėžtas tampa apibrėžtu, atsipindi savo būklę, o kartu ir save.

Dievo Dvasios darną

  • Kaip įtvirtinti ir plėtoti bendrystę.
  • Dangaus karalystę, šviesuolių bendrystę.
  • Dievo dvasios darnos įkūnijimą.
  • Vertybės ir klausimai, jų žemėlapis.

Darnos esmę: Tyrimų suderinimą

  • Meilės mokslas suderina Dievo ir žmogaus tyrimus, kad žmogus būtų laisvas, kad tyrimas būtų nešališkas. Žmogui suteikta laisvė bet jis nepaliktas žlugti nes tai irgi būtų šališka.

Darnos pagrindą: Valių sutapimą

  • Kaip skirtingos valios sutampa.
  • Tikslas yra valių sutapimas, o tai grindžia daugiaprasmiškumą.
  • Kaip Dievas parodomas, kaip jisai įsitraukia į bendrystę, kaip jisai sudalyvauja maldoje.
  • Kaip Dievo vienumą nevienumo sąlygose išreiškia mūsų vienumas šviesuolių bendryste.
  • Stebuklų pagrindas yra suvesti tris nepriklausomas valias. Tai yra viso pasaulio prasmė ir meilės mokslo bei šviesuolių bendrystės tikslas.
  • Kur du ar trys sueina mano vardu, ten aš esu. Jėzumi sueinama.
  • Meilės mokslu kiekvienas iš trijų balsų derina kitus du balsus. Gaunasi trejybės rato poslinkiai.

Darnos pagrindo pasirinkimą: Išskyrimą žinojimo (pasąmonės) ir nežinojimo (sąmonės)

  • Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
  • Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
  • Sąmoningumas sąmonės tvarka pertvarko pasąmonės tvarką šešiais pertvarkymais.

Darnos pagrindo pasirinkimą: Išskyrimą (sąlygiškos) gyvybės ir (amžino) gyvenimo

  • Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį.
  • Amžinu gyvenimu, įsakymu mylėti, išplečiame malonę teisingumu.
  • Meilės mokslu suvokiame gyvybės ištakas, kad ji išplaukia iš Dievo įsakymo mylėti, užtat prisijungiame prie jos plėtojimo.
  • Meilė dvilypiškai palaiko gyvybę ir gyvenimą.
  • Gyvybė yra sąlygiška tačiau gyvenimas gali būti besąlygiškas.
  • Atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.

Darnos palaikymą: Sąmoningumo palaikymą

  • Darną palaikome Kitam perteikdami darnos pagrindą.
  • Meilės mokslu puoselėjame Kito savastį kuriuo jisai pagauna skirtumą tarp meilės išplaukiančios iš savęs malone, ir meilės už savęs įsakymo pagrindu, jisai kai ką myli maloningai ir taip pat myli plačiau įsakymu, taip kad yra tolydumas tarp vieno ir kito. Meilė įsakymu sustato visą bendrystę betgi teikiame pirmumą malonei, užtat vertiname Dievo malonę, kad Dievas mus myli, kad Dievui patinkame. Būtent tai pareiškia, kad Dievas yra, ir būtent mums jisai yra.
  • Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.
  • Meilės mokslo apytaka primena tranzistorių. Palaikome kito sąmoningumą įsiklausydami į jį taip, kad išryškėtų jo savasties riba, tos ribos pagrindu atsverti jį pakaitomis įsijaučiant ir atsitokėjant, kad jisai pats pakaitomis atsitokėtų ir įsijaustų, tad galėtų sąmoningai rinktis.
  • Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą.
  • Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia. Tokiu būdu suvedame Tėvą, Sūnų, Dvasią.
  • Mylime save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu susiderinimu.

Atjautos pagrindas

  • Meilės mokslas pamoko žmogų kaip rakinėti įvairiausius žinojimo rūmus, kaip išmanyti mokslus ir kaip atjausti ir palaikyti asmenybes.

Darnos išdavą

  • Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
  • Amžina branda: Dvylika klausimų

Meilės mokslo eiga

Gamta

  • Neapibrėžtumo trejybė (leisti visas galimybes, kiekvieną galimybę įtraukti, suderinti visas galimybes) meilės moksle reiškiasi gamtos veiksenomis - gamta pakanti visom galimybėm, paskiros galimybės rungiasi, visų galimybių darna susitvarko su pažeidėjais.
  • Visko apimtyje savaime išsivysto santvarka. Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.

Gamtos plėtojimas

  • Gamtoje iškyla asmenybė, sutampa su asmeniu ir teikia jam pirmenybę.
  • Žmogus - architektas - kaip gamtos išvystyta kurybos priemonė kuri atsiremia į savo ramybę, savo pojūtį, kas yra gražu.
  • Meilės moksle aplinkybėmis perkuriame ir palaikome, įtvirtiname tai kas jau yra - pilnatvę palaikančiomis permainomis.
  • Gimtoji nuodėmė gali iškilti asmenybei iškylant gamtoje jai nenusileidus asmeniui.

Savasties riba

  • Išgyvenimais ir išsiaiškinimo būdais išryškiname ribą tarp savęs ir pasaulio, o tai pagrindas meilei, brandai, sąmoningumui. Ir tą ribą išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė, jais išsakytas tarpas, kuris reiškiasi laisvumu, iš kurio išauga nulinis požiūris.

Įsakymas mylėti plačiau

  • Meilės mokslu išmokstame mylėti plačiau. O tai reiškia mylėti įsakymu.
  • Įsakymas (mylėti) grindžia daugiareikšmiškumą.
  • Mylintysis meile vertina mylimąjį labiau nė save. Užtat tai yra susikalbėjimas. Tai yra mano trūkumas, kad nenoriu svarba nusileisti kitam, nenoriu labiau rūpintis kitu nė savimi. Užtat man priimtiniau mylėti Dievą arba mylėti artima kaip save patį. Šie įsakymai išsako kaip mylėti. Ir daug kam yra sunku mylėti. Meilė užtat būna sąlygiška, tam tikru metu, tam tikru atžvilgiu. O Dievu galime mylėti besąlygiškai.
  • Meilės mokslu pereiname iš meilės meilumo pagrindu į meilę įsakymo pagrindu, tad į amžiną gyvenimą.
  • Meilė įsakymu reiškiasi bendrais dėsniais.
  • Meilės mokslas veda iš nieko (dvasios ir atitinkamos sandaros santykio) į viską (įsakymo besąlygiškumą nesant jokio atitikimo).

Teisingumo ir malonės santykis

  • Malonę suprantame iš to kaip esame gamtos sutverti. Teisingumą suprantame iš įsakymo. Mums tenka išmokti teisingumą teisingai taikyti ne vardan įsakymo, o plėtoti malonę.
  • Malonė (geraširdiškumas) ir gydymas šabo dieną.

Vidinis susirikiavimas

  • Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse.
  • Gyvenime svarbu būti jautriam tiek smulkmenom, tiek didmenom, ko smulkiau ir ko plačiau. Būtent tam vystome valią, kad galėtumėme tai suderinti. Ir būtent mes paskiri asmenys privalome tai suderinti, juk Dievas yra susitelkęs už mūsų, o mes esame susitelkę savo būklėse. Panašiai yra ir biologijoje, ir gyvenimo dėsniuose, kad įvairiausi mąstai vienas kitą įtakoja.

Susirikiavimų santykiai

  • Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus.

Žmogus ir Dievas

  • Save tikslinantis žmogus malda nurodo kur Dievui įsiterpti.
  • Meilės mokslas sieja Dievą ir meilę, asmenį ir vertybę, sąmonę ir pasąmonę, mokslą ir asmenybę, per prarają.
  • Tarnauti Dievui: savo kertinę vertybę klausimais pajungti meilei, tad Dievui.
  • Mus su Dievu sieja visiems bendras pasaulis.

Amžina branda

  • Tobulėjame sugebėdami vadovautis kitų ribomis, tai mums vis naujas iššūkis.
  • Amžina branda - žmogus kaip instrumentas tobulėja
  • Amžinas gyvenimas - Dievas labiau gyvenantis mumis. Dievas labiau mylėtų kitus mumis.

Pasirinkimas

  • Renkamės ar gyventi savo ribomis ar kito ribomis.
  • Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas).
  • Meilės mokslas bendravimu išryškina brandos ar nebrandos galimybes. Bendravimas palaikantis brandą yra teigiamas, o bendravimas palaikantis nebrandą - sąstingį yra neigiamas.
  • Pasikartojanti veikla ir vienkartinė veikla. Mandelbrot aibė: dviprasmybė: riba tarp grįžtančio (pasikartojančios veiklos) ir negrįžtančio (vienkartinės veiklos).

Išėjimas už savęs pas kitus

  • Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.

Kito pasaulio palaikymas

  • Meilės moksle iškyla 3 tvarkos. Vaizduotė atvaizduoja šešiais pertvarkymais. Šios tvarkos ir pertvarkymai gali būti įdomūs Wenbo tyrimui.
  • Meilė palaiko paskirus pasaulius, tiek mūsų smegenų žievės stulpelius, tiek jų atitikmenis pasaulyje, kad jie būtų pilnaverčiai.

Sąmoningumo palaikymas

  • Flirtavimas žaidžia su žmogaus savasties riba, tarp vidaus ir išorės, tarp pasąmonės ir sąmonės.

Draugai ir priešai

  • Susikalbėjimas su priešais - su kitais - trejybės ratu tikrovėje - pasaulio pagrindu (Tėvo pasaulėžiūra). Susikalbėjimas su draugais - su savais - sąvokų kalba - Dievo požiūriu (Sūnaus pasaulėžiūra).

Vieningumas

  • Žmogus yra kukliausias indas kuriame Dievas gali pilnaverčiai pasireikšti. Amžinu gyvenimu esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm.
  • Bendra svajonė yra laimė - visų lūkesčių patenkinimas.
  • Meilė palaiko vienumą nes palaiko apibrėžtumo reikšmę.

Užrašai

  • Gyvybės dėsniai atveria keturias plotmes asmenų kampams: Dievui, Man, Tau, Kitam.
  • Mylėti žmogų yra leisti jiems laisvai atsiskleisti. Kaip tai suderinti su bendryste? Kokia bendrystė palaiko laisvą atsiskleidimą?
  • Meilės mokslas išsako Dievo tyrimą trejybės rato Dievo, Dievo esmės, pirm vaidmenų, atžvilgiu. Žinojimo rūmai išsako Dievo Dvasios (suvoktojo) atžvilgiu, išgyvenimo apytaka išsako Dievo Sūnaus (susivokiančiojo) atžvilgiu, Dievo šokis išsako Dievo Tėvo (suvokiančiojo) atžvilgiu.
  • Meilės moksle vienetas turėtų būti pasitikrinimas, kuris išgyvenamas buvimu, veikimu, mąstymu. Pasitikrinimas yra savęs išsiaiškinimas. Išsiaiškinimas yra savasties išgyvenimas (nebūtinai savo savasties). Tokiu būdu Dievas siejamas vis labiau su jo veikla, jo tyrimu.
  • Kodėl Kitas yra? reiškia, kaip jo pasitikrinimas susijęs su Dievo ir kitų tyrimais?


Susikalbėjimas


MeilėsMokslas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 rugsėjo 22 d., 15:54