调查

网站

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga?

redaguoti

Apžvalga, Žinokime viską

2019 m. gruodžio mėn., prieš šv.Kalėdas, pradėjau rašyti savo minčių apžvalgą "Nieko nežinojimas". Štai jos juodraštis. Jį nustojau rašyti vasario mėn. 19 d., 2020 m. Naujai rašau knygutę Žinokime viską.

Nieko nežinojimas


Skiriu savo Tėtei, kuriam įdomu ką mąstau.

www.ms.lt


Turinys

Nieko nežinojimas

  • Pratarmė apie nieko nežinojimą.
  • Įvadas į visko žinojimą.
  • Žinočiau:
    • Viską apie viską
    • Viską apie betką
    • Viską apie kažką
    • Viską apie nieką
  • Mano nueitas kelias.
  • Linkėjimai tirti kartu.

Pratarmė apie nieko nežinojimą

Glaustai:

  • Ką esu išmąstęs ir ką toliau išmąstysiu?
  • Trokštu viską žinoti.
  • Jei nežinau visko, tai iš esmės nieko nežinau.
  • Nieko nežinojimas yra raktas į visko žinojimą.
  • Visko sąvoka atskleidžia mano žinojimą ir nežinojimą.
  • Noriu tirti kartu su kitais.

Ką esu išmąstęs ir ką toliau išmąstysiu?

Noriu šia knygute apžvelgti ką jau esu išmąstęs ir ką toliau bandysiu išmąstyti. Pristatysiu, ką jau esu kur ne kur surašęs, ir paaiškinsiu, į ką visa tai susiveda.

Trokštu viską žinoti.

Nuo vaikystės trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Jei nežinau visko, tai iš esmės nieko nežinau.

Visa ką žinau yra abejotina jei nenutuokiu visumos. Juk gali būti, kad viską suprantu ne taip, ar tiesiog nieko nesuprantu.

Užtat noriu savo tariamą žinojimą susieti su esminiu besąlygiškos tiesos supratimu.

Nieko nežinojimas yra raktas į visko žinojimą.

Kaip viską žinoti? Ar iš viso galim kažką žinoti besąlygiškai? Kaip tai padaryti?

Tenka atsisakyti bet kokio žinojimo, vis naujai atsisakyti visų savo nuomonių, įsitikinimų, prielaidų, ir pasižiūrėti, kas lieka? Ko neįmanoma atsisakyti?

Tada, po truputį, susikaupia visa eilė išvadų. Tai sąlygiškos išvados apie besąlygiškumą. Tad ši knyga yra taip pat apie dalinį žinojimą, betko ir kažko.

Visko sąvoka atskleidžia mano žinojimą ir nežinojimą.

Lengva pasakyti "Nieko nežinau" kai žinai, kad gali taip pasakyti. Sunku yra iš tikrųjų nieko nežinoti.

Su savo nežinojimu susiduriu kai bandau apmąstyti viską. Visko sąvoka yra tokia blanki ir plati, kad jinai, kaip veidrodis, tiesiog atspindi mano proto pastangas ją mąstyti.

Šia knyga atskleidžiu, kaip grumiuosi su visko sąvoka. Kartu atskleidžiu savo žinojimą ir nežinojimą.

Noriu tirti kartu su kitais.

Ar man pabrėžti savo išvadų besąlygiškumą ar jų sąlygiškumą? Ar man bandyti išsakyti ką reiškia viską žinoti? Ar man tiesiog prisipažinti, kaip visa tai remiasi mano proto ribotumu ir nieko nežinojimu?

Šiaip rašyčiau knygą apie visko žinojimą, bet pagalvojau, skaitytoją labiau trauks knygutė apie nieko nežinojimą.

Gal neskubėsite atmesti mano sunkias ir keistas išvadas. Gal mane nors kiek suprasite, gal susikalbėsime, gal kaip nors tirsime kartu.

Ieškau žygio draugų, tad privalau sutikti vis atsisakyti savo įsitikinimų, naujai pasižiūrėti į savo atradimus, ir prisiminti, kad iš esmės, nežinau.


Įvadas į visko žinojimą

Glaustai:

  • Nagrinėju savo norą viską žinoti.
  • Noriu atsakyti, tad rūpi žinoti.
  • Ką reiškia viską žinoti?
  • Žinočiau viską, betką, kažką, nieką.
  • Žinočiau, kaip Dievas susižino viską,
  • Aš – betką, Tu – kažką, Kitas - nieką.
  • Ieškau susižinojimo apytakų.
  • Kaip man sekasi? Neblogai.
  • Ieškau esminių prieštaravimų.
  • Mano išvados: Aš tarnauju Dievui.
    • Dievas tiria, Ar Dievas būtinas?
    • Dievas nebūtinai geras.
    • Gyvenimas neteisingas.
    • Bendrystė palaiko amžiną brandą.
  • Dievo prielaidos: Dievas laisvas.
    • Tiesos dvasia prieštarauja sau.
    • Nežinojimas pasireiškia žinojimu.

Nagrinėju savo norą viską žinoti.

Šiame įvade panagrinėsiu savo norą viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Tiesiog išsipasakosiu, ką tai man reiškia. Jau vien tai bus labai turininga. Juk šį norą puoselėju visą gyvenimą.

Noriu atsakyti, tad rūpi žinoti.

Noriu už viską atsakyti. Noriu būti tobulai geras, tad atsakingas, supratingas, rūpestingas, jautrus, nuovokus ir atsiliepiantis. Noriu būti kūrybingas. Noriu nesivaržyti. Noriu valdyti. Ir bendrai, labai daug kas domina, noriu suprasti, ir kur reikia, įsigilinti. Noriu susitvarkyti su žiniomis, tad noriu viską žinoti ne padrikai, o tvarkingai.

Man tad rūpi viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Ką reiškia viską žinoti?

Man rūpi suprasti viską, o kartu betką, kažką ir nieką.

Man rūpi visi žinojimo lygmenys: kodėl, kaip, koks, ar.

Atitinkamai, norėčiau atjausti ir suprasti Dievą, Save, Tave, Kitą.

Tenka mąstyti:

  • jokiu požiūriu,
  • požiūriu,
  • požiūriu į požiūrį,
  • požiūriu į požiūrį į požiūrį.

Šiame įvade apžvelgsiu savo siekius žinoti viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Knygoje kiekvienam siekiui skiriu po vieną skyrių.

Žinočiau viską.

Pirma, norėčiau tarsi sėdėti Dievui ant kelių, ir viską aprėpti, ir suvokti esmių esmę, kam viso to reikia! Norėčiau mąstyti tuo kampu, iš kurio išsiskleidžia visi klausimai, ir taip pat tuo kampu, į kurį susiveda visi atsakymai. Norėčiau suprasti, kaip visi tie klausimai ir atsakymai susiję. Suvokčiau, ką man veikti, kas svarbiausia. Norėčiau žinoti, kodėl yra viskas?

Tam turėčiau mąstyti kaip Dievas, nevaržomas jokio požiūrio. Jisai savo dėmesį skiria viskam.

Žinočiau betką.

Antra, norėčiau sugebėti bet kurį klausimą susigalvoti, suvokti jo prasmę, jį išmąstyti, teisingai sustatyti, protingais žingsniais prie jo prieiti. Norėčiau tarsi kūdikis ligi jo nuropoti, kad galėčiau jį paimti į rankas ir jo galvosūkį išspręsti. Išsiaiškinęs atsakymą, dar norėčiau sugebėti grįžti ten, kur pradėjau, Dievui ant kelių, ir atsakymą susieti su visuma.

Vadinas, turėčiau požiūrį, kuriuo skirčiau savo dėmesį ne viskam, o betkam, įsigilindamas į tai kas būtent man svarbu. Mąstyčiau, kaip Aš.

Žinočiau kažką.

Trečia, teisingai sustačius klausimą, prie jo deramai priėjus, norėčiau jį tobulai išnagrinėti tam skirtais mokslais, arba jį užduoti atsakingiausiai asmenybei. Norėčiau visapusiškai suprasti atsakymą, jo esmę ir jo svarbą, ką jis reiškia visumai, besąlygiškai tiesai.

Tad rūpi požiūris į požiūrį. Rūpi surasti ir suprasti Tave, tą mokslininką ar asmenybę, kurio požiūris atskleis atsakymą į mano klausimą apie kažką. Rūpi kažką matyti Tavo akimis.

Žinočiau nieką.

Ketvirta, norėčiau suprasti, koks ryšys tarp tokių besąlygiškų tiesų ir mūsų įvairiausių asmeniškų tiesų, kurios gali būti miglotos, klaidingos ar netgi melagingos. Norėčiau bet kokiame atsakyme įžvelgti jo teisingumą, nuoseklumą ir sąlygiškumą.

Net jei būčiau pasimetęs, net jei tektų viskuo suabejoti, norėčiau susigaudyti: Kuria prasme teiginys yra teisingas? Kaip jisai susijęs su visuma? Ką juo norima pasakyti? Ką reikštų mums susikalbėti?

Tad mąstau požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tikiu iš šalies, Kito akimis, susigaudyti, kuria prasme teiginys yra atsakymas į klausimus, ir kuria prasme tėra šnipštas.

Į ką nereikėtų kreipti dėmesio? Ko nebūtina žinoti?

Žinočiau, kaip kas ką susižino.

Įsivaizduoju, Dievas vienu ypu aprėpia viską su visom smulkmenom. Jis iš karto žino viską, betką, kažką, nieką. Kaip aš galiu savo žmonišku protu jam prilygti?

Dievas, kaip toks, žino viską, tačiau jeigu jisai nori žinoti mažiau - betką, kažką, nieką, - jam tenka žinoti Manimi, Tavimi, Kitu. Vadinas, Dievas žino būtent mumis.

Aš irgi galiu remtis Dievu, Savimi, Tavimi ir Kitu. Užtat šios knygos keturiuose skyriuose aprašau, kaip Dievas susižino viską, kaip Aš susižinau betką, kaip Tu susižinai kažką, ir kaip Kitas susižino nieką.

Dievas susižino viską.

Įsivaizduoju Dievą. Kas iš jo galėtų kilti? Kaip jisai išsijudintų?

Dievą išjudintų klausimas, Ar Dievas būtinas? Ar Dievas būtų, jeigu jo nebūtū?

Šiame klausime, šiame tyrime glūdi Dievo šokis, jo santykis su savimi, kaip jisai suvokia save. Dievo šokis susideda iš 24 raiškų, kurias pažįstu, nes jomis įvairiai įsivaizduoju Dievą. Šios raiškos sudaro Dievo šokį, jo santykį su savimi.

Dievas yra be jokio požiūrio. Tačiau Dievo šokyje atsiranda trejybės ratas, kurį sudaro Mano požiūris, Tavo požiūris į požiūrį, ir Kito požiūris į požiūrį į požiūrį. Atsiveria sąlygos Man, Tau ir Kitam.

Aš susižinau betką.

Aš ištisai išgyvenu savo požiūrį. Juo sutelkiu savo dėmesį į betką. Juo galiu pažinti save, Koks Aš esu?

Man ištisai tenka rinktis mąstyti vienaip ar kitaip. Šios galimybės labai ribotas. Užtat galiu tirti šias savo proto ribas. Esu atradęs visą rinkinį savo proto sandarų.

Manyje yra dorovės iššūkiai, kurie bendri mums visiems. Jais renkuosi amžinai bręsti, savo žinojimu atskleisti savo nežinojimą, ir taip palaikyti mūsų visų tyrimus: Dievo, Mano, Tavo, Kito.

Bandau išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią ką, kaip ir kodėl Aš išgyvenu betką.

Tu susižinai kažką.

Tu esi už Mane dabar labiau apibrėžtas. Aš klausiu apskritai, savo požiūriu, o Tu atsakai dalykiškai, savo požiūriu į požiūrį. Tu esi tam tikras pažinovas, asmenybė, savo asmeniškų patirčių ir žinių sankaupa, paskiras žmogus.

Kaip Mano bendram nežinojimui prilygsta Tavo paskiras žinojimas? Kaip Tu įmanomas?

Tave, kaip asmenybę, supa žinojimo rūmai, susidedantys iš 24 būdų, kuriais kažką išsiaiškini. Kiekvienas mokslas turi savo žinojimu rūmus, kuriais Tave laiko savo pažinovu. Yra tūkstančiai mokslų, kuriuos galime išmokti, ir milijardai asmenybių, kuriuos galime pažinti, nes jų visų žinojimo rūmai yra iš esmės panašūs.

Kitas susižino nieką.

Kitas yra asmens galimybė. Su Kitu tiesiogiai nebendraujame, kitaip jisai būtų arba Aš arba Tu. Kitas slypi nešališkume tarp Mano nežinojimo ir Tavo žinojimo. Kitas savo požiūriu į požiūrį į požiūrį tame tarpe įžvelgia nieką.

Kitas savo nešališkumu grindžia tariamas žinias. Ar jos mums rūpi ar nerūpi? Kodėl yra Kito tiesa?

Kitas vienija mus ir mūsų tyrimus. Aš, Tu, Dievas - Mes - savo bendryste supame Kitą. Tikiu išvystyti meilės mokslą bendrom jėgom atpažinti ir mylėti Kitą. Tikiu šviesuolių bendryste derinti Dievą, Mane, Tave, Kitą. Tikiu visko žinojimu atskleisti mūsų vienumą, ir mūsų vienumu įprasminti visko žinojimą.

Ieškau susižinojimo apytakų.

Šios knygos keturiuose skyriuose apžvelgiu, kaip man sekasi išmąstyti Dievo, Mano, Tavo ir Kito tyrimus. Kiekvieną tyrimą suprantu, kaip susižinojimo apytaką, kuriuo nežinojimas pasitraukia ir naujai iškyla.

Mano supratimu, kiekviena apytaka remiasi 24 raiškomis. Kiekviena apytaka šias raiškas sudėlioja panašiai:

24 = (2+1) + (4+4) + (4+6) + 3

Mano supratimu, kiekvienoje apytakoje šios sandaros truputį kitaip susistato. Tai lemia apytakos tikslas išreikšti Dievo, Mano, Tavo arba Kito tyrimą.

Kaip man sekasi? Neblogai.

Kaip man sekasi išmąstyti šias keturias apytakas: Dievo šokį, išgyvenimų apytaką, žinojimo rūmus ir meilės mokslą?

Esu gana tiksliai išmąstęs Dievo šokį.

Man šiuo metu labiausiai rūpi išmąstyti išgyvenimų apytaką. Renku ir nagrinėju savo išgyvenimus. Jų pagrindu tikiu teisingai sustatyti proto sandaras, nusakančias, ką išgyvename.

Aprašau įvairių mokslų ir asmenybių žinojimo rūmus. Ypatingą dėmesį skiriu matematikai.

Apie meilės mokslą beveik nieko nenumanau.

Ieškau esminių prieštaravimų.

Man rūpi viską žinoti, o tai veda prie esminių prieštaravimų.

Iš ko viskas išsiveda, ir į ką viskas susiveda? Ir vienas, ir kitas klausimas veda link prieštaravimo. Juk niekas neišplaukia iš nuoseklumo, ir nuoseklumas mūsų niekur neišveda, nebent jame glūdėtų prieštaravimas.

Tiesos ieškojimas remiasi prieštaravimų atpažinimu ir jų išvengimu. Bet jų nevalia nuslėpti, juk tai prieštarautų tiesai. Siūlau prieštaravimus pripažinti ir gerbti.

Kurie prieštaravimai yra esminiai? Kurie glūdi pačioje tiesoje? Kurie glūdi mūsų tyrimuose?

Mano išvados: Aš tarnauju Dievui.

Štai mano išvados, prie kurių vis grįžtu:

Viską žinoti, tai yra įsisąmoninti, kaip viskas išplaukia iš Dievo tyrimo, ar Dievas būtinas? Ar jis būtų jeigu jo nebūtų?

Mano giliausia išvada yra, kad Dievas nebūtinai geras.

Mano teisingiausia išvada yra, kad gyvenimas iš esmės neteisingas.

Gražiai taikyti visko žinojimą, tai yra puoselėti šviesuolių bendrystę, palaikančią kiekvieno amžiną brandą.

Bendrai, iš visko yra akivaizdu, kad Aš tarnauju Dievui, kad jisai viską žinotų.

Tiesos dvasia prieštarauja sau.

Mano išvados labai sunkios. Įsivaizduoju, kad Jėzus būtent apie jas pasakė, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę."

Kas yra tiesos dvasia?

Manau, tiesos dvasia yra tiesoje glūdintis esminis prieštaravimas. Juk tiesa išsako tai, kas akivaizdu. Ji išreiškia tai, ko nebūtina išreikšti. Ar toks dvilypumas reikalingas ar nereikalingas?

Nežinojimas pasireiškia žinojimu.

Dievui neužtenka būti. Jam reikia būtinai būti. Jam reikia, kad mes, liudytojai, amžinai tirtume ar, koks, kaip ir kodėl jisai yra.

Tame ir glūdi esminis prieštaravimas:

Tėra, kas pasireiškia.

Taigi, nežinojimas pasireiškia žinojimu.

Dievo prielaidos: Dievas laisvas.

Savo išvadomis liudiju į ką viskas susiveda: Aš tarnauju Dievui.

Apmąstęs išvadas, nutuokiu Dievo prielaidas, iš kurių viskas išplaukia.

Dievas yra laisvas. Dieve glūdi prieštaravimas, kuriuo jisai išsijudina. Akivaizdumas perskrodžia neakivaizdumą. Nežinojimas įsikūnija žinojimu.

Ne manyje, o Dieve glūdi tokios prielaidos, kuriomis jisai išeina už savęs. Užtat pažįstu ir liudiju Dievą, už mane laisvesnį, tad gilesnį ir platesnį.

Žinočiau viską apie viską

Glaustai:

  • Įsivaizduoju Dievą.
  • Nebūtina mane pilnai suprasti.
  • Ištisai tikslinu Dievo šokį.
  • Dievo šokyje glūdi jo prielaidos.
  • Mąstau gyvenimo lygtį:

Gyvenimas = Dievo gerumas.

Amžinas gyvenimas = Dievas nebūtinai geras.

Požiūrio lygtis × Asmenų lygmenys = Turininga

  • Tikslinu Dievo Sūnaus aštuonerybę.
  • Tikslinu Dešimt Dievo įsakymų.
  • Lyginu Dievo trejybę ir žmogaus trejybę.

Įsivaizduoju Dievą.

Noriu viską žinoti, tad man prasminga bandyti įsivaizduoti viską žinantį Dievą.

Mano vaizduotė labai ribota. Užtat galiu pasimokyti iš savo vaizduotės ribų.

Surašiau įvariausius būdus, kaip man gyvenime tenka įsivaizduoti Dievą. Šiuos būdus sudėliojau. Gavosi Dievo šokis, susidedantis iš 24 Dievo raiškų.

Dievo šokį pristačiau moksliniu pranešimu:

  • Imagining God's State of Mind As a Question: Is God Necessary?

Pranešimą išverčiau į lietuvių kalbą:

  • Dievo proto būseną įsivaizduoti kaip klausimą: Ar Dievas būtinas?

Pastaba skaitytojui.

Šia knyga glaustai apžvelgiu visa ką esu išmąstęs. Nurodau keliasdešimt mokslinių pranešimų, kuriuose pristatau įvairius savo atradimus, kaip antai Dievo šokį.

Man truks laiko baigti viską išmąstyti. Tad tuo tarpu šioje knygoje nebandau savo mintis paaiškinti, o tiesiog nukreipiu skaitytoją į savo pranešimus.

Užtat šioje knygoje kartais panaudosiu terminus, pavyzdžiui, sandarų pavadinimus - Dievo trejybę, aštuonerybę, ir taip toliau - kurių paaiškinimo skaitytojui teks ieškoti pranešimuose, jei skaitytojas norės mane pilnai suprasti.

Betgi nebūtina mane pilnai suprasti. Svarbu, kad šia knyga geriau suprantate mane, ir pats save geriau suprantu.

Ištisai tikslinu Dievo šokį.

Dievo šokis yra pats svarbiausias iš keturių susižinojimo apytakų. Jisai apibrėžia asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Iš jo išplaukia visos kitos apytakos, visų asmenų tyrimai.

Dievo šokis apibrėžia keturias sandaras - Dievo trejybę, aštuonerybę, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratą - iš kurių, manau, susidaro visos kitos apytakos. Dievo šokis taip pat grindžia pačias svarbiausias sąvokas, kaip antai meilę, vienumą, besąlygiškumą. Užtat svarbu Dievo šokį labai gerai suprasti ir itin tiksliai apibrėžti.

Tad ištisai tikslinu Dievo šokį. Stengiuosi ko išsamiau išrašyti savo patirtį, kaip įvairiai įsivaizduoju Dievą. Svarbu ko aiškiau išmąstyti, kaip Dievo šokis susideda.

Dievo šokyje glūdi jo prielaidos.

Dievo šokyje glūdi jo paties prielaidos, kurios apibrėžia jį patį, o kartu ir bet kokį apibrėžimą. Noriu tai tiksliau išmąstyti.

Savo pranešime apie Dievo šokį skiriu blogąjį vaiką, kuris sutapatina Dievą ir gerumą, ir gerąjį vaiką, kuris supranta, kad Dievas nebūtinai geras. Juk Dievas yra besąlygiškas, o gerumas yra sąlygiškas.

Šis skirtumas tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo yra prielaida glūdinti bet kokiame požiūryje, juk požiūris telkia mūsų dėmesį, tad įtraukia mus į sąlygas.

Šį skirtumą išsako Gyvenimo lygtis, kurią esu pastebėjęs, ir kurią bandau įžvelgti Dievo šokyje ir jo prielaidose.

Gyvenimo lygtis.

Dievas yra besąlygiškumas. Gerumas yra Dievas sąlygose, tai yra, sąlygiškas besąlygiškumas. Gyvenimas sutapatina Dievą ir gerumą, tuo tarpu amžinas gyvenimas išskiria Dievą ir gerumą.

Gyvenimo lygtimi vadinu šį esminį santykį tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo. Šią lygtį išsakau taip:

Gyvenimas, tai Dievo gerumas.

Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.

Požiūrio lygtis.

Savo pavidalu, gyvenimo lygtis išsako tai, kas reikalinga požiūriui. Juk požiūris mus veda į sąlygas. Požiūriu įsijaučiame. Bet taip pat galime atsitokėti, susivokti, atsiplėšti nuo sąlygų. Savo pavidalu, gyvenimo lygtis yra požiūrio lygtis.

Gyvenimo lygtis suteikia požiūrio lygčiai turinį. Juk būtent Dievas išgyvena požiūrio lygtį, ir tokiu būdu išveda gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą.

Manau, būtent iš dvasios, iš turinio, išplaukia pavidalas, ir ne atvirkščiai. Užtat gyvenimo lygtis yra pirmesnė, nė požiūrio lygtis.

Asmenų lygmenys.

Požiūrių lygtį išgyvena ne tik Dievas, o taip pat Aš, Tu ir Kitas. Susidaro lentelė:

Dievas išgyvena dvasia, jokiu požiūriu: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas.

Aš išgyvenu sandara, požiūriu: Viskas, laisvumas, betkas, išmintis.

Tu išgyveni atvaizdais, požiūriu į požiūrį. Troškimai, tapatumai, pasirinkimai, gera valia.

Kitas išgyvena jų vieningumu, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Meilė, tobulumas, valia, Dievo valia.

Turiningas turinys.

Man reikia šią lentelę geriau suprasti, tačiau jinai yra ypatingai turininga.

Jinai apibrėžia esmę, kaip dvasios sandaros atvaizdų vieningumą. Pavyzdžiui, Dievo sandara yra viskas, visko atvaizdai yra troškimai, ir troškimų vieningumas yra meilė. Užtat:

Dievo esmė yra meilė.

Ši lentelė taip pat išskiria žmogišką ir dievišką mąstyseną. Pavyzdžiui:

Valia myli tobulą. O Dievo valia myli netobulą.

Užtat tiriu, koks šios lentelės santykis su su Dievo šokiu ir jo prielaidomis.

Tikslinu Dievo Sūnaus aštuonerybę.

Mano supratimu, būtent Dievo Sūnaus aštuonerybė išskleidžia Gyvenimo lygtį.

Manau, kad aštuonerybė sulygina keturis požiūrio lygties narius ir keturis asmenų lygmenis. Užtat bandau suprasti, kaip aštuonerybė grindžia apibrėžimą, kaip sieja Dievo šokį ir jo prielaidas.

Tikslinu Dešimt Dievo įsakymų.

Dievo šokyje pastebėjau, kaip iš Dievo Dvasios kampo išplaukia dešimt Dievo įsakymų. Man svarbu šią sandarą geriau suprasti nes, kiek žinau, jinai reiškiasi visose susižinojimo apytakose.

Šeši įsakymai išreiškia ką žinome apie mus pralenkiantį Dievą, ir tuo pagrindu draudžia mums skriausti kitus. Man reikia tai geriau suprasti.

Lyginu Dievo trejybę ir žmogaus trejybę.

Ypatingą dėmesį skiriu išmąstyti skirtumą tarp dviejų trejybių, apibrėžiančių tris vaidmenis ir tris asmenis.

Dievo Tėvo kampu yra trys vaidmenys. Suvokiantis Tėvas byloja, "Aš esu Dievas", susivokiantis Sūnus byloja, "Tu esi Dievas", ir jų bendrai suvokta Dvasia byloja, "Tai yra Dievas".

Trys asmenys Aš, Tu, Kitas sudaro žmogaus trejybės ratą, kuriuo žmogus amžinai nusistato, vykdo ir permąsto.

Matematikoje pastebėjau, kad šias trejybes nusako Lie algebros sl(2,C) ir su(2). Tad turiu vilčių Dievo šokį išsakyti matematikos kalba.


Žinočiau viską apie betką

Poskyriai

Poskyris

Glaustai:

Suprasčiau save.

Suprasčiau save

Kas aš esu?

  • Savastis: Koks aš esu?
  • Betkas

Uždavinys: Susivokti santykį tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios bei kitų valių.

  • Ką bandau pasiekti, kaip bandau išsiaiškinti, ką bandau suvesti. Mano uždavinys.
  • Tikslas: Suvokti, ką išgyvename, kaip ir kodėl.
  • Apžvalga
  • Išsiaiškinti, kaip Sūnus susivokia, kaip mes susivokiame.

Dievo šokis grindžia trejybės ratą pasąmonę P, sąmonę P2, sąmoningumą P3

  • Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas
  • Sūnaus aštuonerybe: Tėvas prideda požiūrius, Sūnus išvirkščiai savus prideda anų atsisakydamas. Tad padalinimas yra susilaikymas nuo tolimesnių požiūrių.

Požiūrių sandaros išsako mano būklę, mano susilaikymą.

  • Veiksmai išsako papildomų požiūrių galimybes
  • Žmogus yra jų pynė, tad suprasti juos
  • 3 kalbos... pina?
  • Požiūriai
  • Požiūris (žmogus) dėmesys sutelktas į sąlygas
  • Atvaizdai, aplinkybės sieja požiūrius
  • Sandaros: Viskas, netroškimai, padalinimų ratas ir veiksmai, atvaizdai, aplinkybės, kalbos.

Išgyvenimai

  • Išgyvenu save, įsijaučiu į save, atsitokėju, nustatau ribą ir santykį.
  • Išgyvenimu bręstu, susiderina savastis
  • Išgyvenu požiūrį.
  • Išgyvenimas išsako pertvarkymą, tarpą tarp dviejų tvarkų.
  • Ar suprantame save, ką mes patys išgyvename?
  • Aptarti kiekvieną laukelį, kaip bandau nagrinėti savo išgyvenimus.
  • Išmokstame: Žinojimas išsako nežinojimą.

Pasirinkimai

  • Gyvenu sąlygose. Tačiau galiu rinktis gyventi sąlygiškai arba besąlygiškai.
  • Dievą ar save
  • Geros valios pratimai
  • Dvilypumas išnarplioja
  • Save tiksliname

Dorovė

  • Žmogaus valios ir Dievo valios teisingas santykis, jų atskyrimas
  • Atsakomybė - šešerybė - požiūrių santykiai
  • Atsakomybė, visko žinojimo palaikymas, netrukdyti Dievui mumis pasiekti Kitą.

Mano duomenys yra mano išgyvenimai

Išgyvenimų nagrinėjimas

Išgyvenimų pavyzdžiai

Išgyvenimo pavyzdys

Išgyvenimas: Lacie Diaz mane pamokė, kad man nedera keiktis.

Tikrovė

Aplinkybės: Tėtė mus mokė nesikeikti. Mokykloje, ketvirtoje klasėje, mokiniai keikdavosi ištisai, sūdindami savo kalbą. Ir aš pamaniau, kad tiesiog vardan žmoniško bendravimo, man irgi reikėtų pradėti keiktis. O visi berniukai buvo įsimylėję Lacie Diaz, ir aš kartu ją įsimylėjau. Ji buvo graži - ilgu, tauriu veidu, juodais plaukais - tuo pačiu gyva ir rami, visiškai pasitikinti savimi, tuo atžvilgiu subrendusi.

Tolimesnės aplinkybės: Lacie Diaz buvo pradžios mokykloje tokia įspūdinga. Bet jau gimnazijoje jos net nemačiau, ir kiek žinau, jinai paauglystėje ištekėjo. Jinai man liko, mylimųjų panteone, kaip vienas iš idealų. Ji dar man patarė, kokius akinius turėčiau nešioti. Ne storais rėmais, o siauriais rėmeliais. Tokių vaikystėje ir paauglystėje man niekas nesiūlė, bet dabar tokius nešioju.

Pasąmonė

Įtampa: Aš mokykloje pradėjau keiktis, elgdamasis kaip kiti ketvirtos klasės vaikai. Bet Lacie Diaz mane sudraudė, nors ji pati keikdavosi. Ji pasakė, kad man netiko. O aš ją buvau įsimylėjęs.

Išdavos: Visą gyvenimą atsisakiau keiktis. Jinai man liko, kaip pavyzdys, kaip mane gali paveikti žmogus, įvykis, keli žodžiai, pastaba. Patikėjau, kad gerumas manyje yra netgi pasaulyje tikras. Tad galiu nedvejodamas rūpintis savo vidiniu gyvenimu. Ir leido suabejoti ta vaikų bendryste, pasaulio bendryste.

Sąmonė

Aklavietė: Aš norėjau būti, kaip kiti, ir vyliausi, kad tai padės man juos įtakoti į gerą. O jie nenorėjo, kad aš būčiau, kaip jie. Aš juos veikiau būdamas kitoks.

Atsivėrimas: Pajutau, kad noriu, kad Lacie Diaz mane įtakotų.

Sąmoningumas

Klausimas: Ar man elgtis, kaip kiti elgiasi?

Suvokimas: Suvokiau, kad savo prigimtimi esu teisingas, kad to laikausi ir privalau laikytis. Kaip toks, esu kitiems reikalingas.

Supratimas: Supratau, kad jokio tolimesnio ryšio neturiu su Lacie Diaz. Bet toksai ryšys yra su Dievu.

Naujas požiūris

Dorovė: Sutikau į save pasižiūrėti. Nesilyginau su kitais.

Sprendimas: Mylimoji veikia mane, aš viduje tobulėju, tuomi veikiu visuomenę. Esu stiprintuvas.

Padalinimai

Įtampos jėgos: Aš norėjau suprasti kitus, jų požiūrį, elgtis, taip kaip jie, gerbti ir priimti jų bendrystę. Nuo jų neatsiriboti, o pritapti. Kartu norėjau būti doras, teisingas, atsakingas už savo elgesį. Norėjau, kad mano gerumas būtų pastebėtas, kad jisai veiktų kitus. Norėjau, kad Lacie Diaz mane pastebėtų.

Derinys: Leisdamas Lacie Diaz mane įtakoti, ją gerbiu ir myliu. Būdamas ištikimas savo teisingai prigimčiai puoselėju tikrą pagrindą bendrystei su kitais, ir kitus įtakoju iš esmės.

Šešerybė

Įsisavinimas: Man parūpėjo niekad, niekad nesikeikti. Net kai netyčia užsigaudavau, įpratau nieko nesakyti. Ir bandžiau kitais atžvilgiais irgi būti tobulai geras.

Dorovės rūšis: Asmenybė tiki asmeniu.

Išgyvenimo prasmė: Ištikimybė įsisavinama tikėjimu.

Atvaizdai - Aštuonerybė

Rūpesčio rūšis: Rūpi atsiremti į palaikymą.

Šešios rūšys

Išgyvenimo rūšis: Siekiamybė.

Aplinkybės

Tapatybės kaitos aplinkybė: Mylimo žmogaus dėmesys ir rūpestis.

Netroškimai

Poreikio tenkinimas: Rinkti gerą vietoj blogo. (Būti geru.)

Abejonė ir dvejonė: Ar tikrai protinga? Ar įstengiu svarstyti klausimą?

Jausmai: Mane glumino, kad jinai mane peikia, ir vos ne pyktelėjau, kad neteisingai. Bet susiprotėjau džiaugtis, kad jinai skiria man dėmesį, kad jinai tiki manimi, mane vertina, brangina, ji rūpinasi mano siela, ji įžvelgia ir suvokia, mano prigimtį ir vertę.

Vertybinis klausimas: Kodėl vertybe negyvenama?

Kalbos

Pagrindimas: Kiekvienas žmogus atsako už savo dorovę. Privalau atsigręžti į save, kas man tinka. Galiu viltis, kad savo vidine tvarka galiu taip pat įtakoti kitus. O kartu jie mane veikia savo dėmesiu, lūkesčiais, požiūriu, pavyzdžiu, nes padeda man susigaudyti savo viduje.

Įvardijimas: "It doesn't suit You." TAU netinka.

Neįvardinta: Galvoju kitus įtakoti, bet ar norėjau, kad mane Lacie Diaz įtakotų?

Pasakojimas: Gerojo atpažinimas.

Lygmenų poros

Vienybės sampratų suderinimas: Visuomenės dalia, asmenų dalia.

Sutelkimo lygmenys: Iš proto į valią.

Pasirinkimai

Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės Lietuvių ir litvakų šimtametis vaidas, 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas. Kaip pokalbiu atsisakyti paminklinių vaizdinių 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjams nusikaltusiems žmonijai Atsakomybės tyrimas: Kaip lietuviai skriaudė litvakus Abstract: Moral Strategies for Moral Quagmires Determining Personal Responsibility for a Social Calamity: The Origins of the Holocaust in Lithuania

Sandaros

Sandarų apžvalga Video: I Wish to Know

Viskas Abstract: Imagining Everything

Padalinimai Abstract: Divisions of Everything: Cognitive Frameworks Which Ground Contradiction and Noncontradiction Abstract: Divisions of Everything: Defining the Most Basic Definitions Abstract: Defining Fundamentals by Exploring and Leveraging the Limits of the Imagination

Ketverybė Abstract: Levels of Knowledge: Whether, What, How and Why

Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas Abstract: Evolutionary Pressures Toward Abstract Representation Abstract: The Disembodying Mind Oscillates Between Stepping Out and Stepping In Poster: What Minds Require of Brains: A Phenomenological Consideration of the Evolution of the Central Nervous System Towards Abstraction

Padalinimų ratas Būties klausimas + Asmeninis sąmoningumas = Sprendimo klausimas Time and Space as Representations of Decision-Making Consciousness as the Social Awareness Schema of a Disembodying Mind

Septynerybė

Santrauka: Greimas ir Derrida - Nei vienas nei du - Priešingybių plėtojimas ir naikinimas

Gyvybingumas Kūrybos tikslas - gyvybė, o vaisius - ramybė Kūrybos prasmė ir meno taisyklės Matematikos grožis žadina vaizduotę Vilniaus žydų kapinės kaip... dangaus vartai Six Investigations for Clarifying Alexander's Properties of Life (pages 334-364) A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life Abstract: Art: 12 Reasons Why

Netroškimai Abstract: Jesus as a Philosopher Drawing Pictures in the Sand

Poreikiai Abstract: Understanding Freedom Within a Hierarchy of Needs Santrauka: Foucault tiesos santvarkų apibūdinimas Maslow poreikių laipsnynu

Dvejonės Abstract: How Peacemakers in Kenya Saved Lives with Metaphysics h

Lūkesčiai Nuotaikų aplinkybės: Tang dinastijos poezija ir šiuolaikinė geometrija A Geometry of Moods: Evoked by Wujue Poems of the Tang Dynasty Expecting What We Don't Wish: The Source of Anger, Hate, Relief and Depression. A Research Program for a Taxonomy of Moods Abstract: A Phenomenological Account of the Dialogue Between an Emotional, Fast Thinking 'System 1' and a Rational, Slow Thinking 'System 2'

Vertybės Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai Kas jaudinasi, klysta. Polemika su Heidegeriu. How Do Tings Come to Matter? Evolution of Self-Identity in the Intercultural Debate on Whether to Restore Vilnius's Oldest Jewish Cemetery. Moral Imagination: What Do We Wish to See? Abstract: What Is Your Deepest Value? And Your Investigatory Question? Proposal: A Theological, Philosophical, Psychological and Sociological Model of Unlimited Personal Growth

Kalbos Santrauka: Išgyvenimų kalba: Sąmonės išplėtimas pasąmone, šneka ir tikrove Pasakojimas Abstract: A Theory of Narrative: How Do Things Happen? Shifts in Tones of Voice.

4+6 Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai. The Algebra of Copyright

Pertvarkymai Visualization as Restructuring and thus a Source of Logical Paradox Abstract: Inferring What We Don't Know: A Taxonomy of Paradox Organizing Thoughts into Sequences, Hierarchies and Networks

Žinočiau viską apie kažką

Žinojimo rūmai Tai reiškia išmanyti, kaip tu randu atsakymus į savo klausimus. Tai reiškia išmanyti Tavo, kaip paskiro pažinovo, 24 išsiaiškinimo būdus, Tavo žinojimo rūmus. Kiekvieną asmenybę nusako jo išsiaiškinimo būdai, jo žinojimo rūmai. Kiekvieną mokslą nusako išsiaiškinimo būdai, apibrėžiantys to mokslo apibūdinamą pažinovą. Matematikos išsiaiškinimo būdų apžvalga Discovery in Mathematics: A System of Deep Structure

Abstract: Identifying and Classifying Cognitively Natural Mathematical Constructs Abstract: The Math In Our Minds By Which We Do Math With Symbols

A Structural Semiotic Study of How We Use Variables in Math and Logic

Games as the Foundation for Universal Grammar

A Cognitive Framework for Innovation Based on Gamestorming

Poster: A Universal Grammar of Games as the Basis for Language and Human Culture Abstract: Coordinating Activities with a Grammar of Self-Transformations Abstract: Pragmatic Constraints for the Foundations of Language

Musical Activity as the Basis for the Evolution of Joint Intentionality and Nonlinear Grammar Leonard Bernstein's "Unanswered Question" Inspires Questions About the Origin of Games, Music, Language and Humanity

Abstract: Expressing the Organizer of an Organism's Behavior: An Epistemological Overview of Neuroscience

Abstract: The Vilna Gaon's Reclusivity as the Magnificence of Lithuanian Civilization

Keturių klasikinių Lie grupių ir algebrų kombinatorinės ištakos

Combinatorial Interpretations Which Distinguish Observer and Observed Abstract: A Search for Cognitive Foundations for the Four Classical Lie Groups and Algebras

Abstract: Cognitive Investigation of the Mathematics Which Links Multiple Dimensions

Matematikos pradų ištakos protavime

Proposal: A Research Program for the Big Picture in Mathematics Letter of Intent: Summer School on the Foundations of Geometry in Historical Perspective

Symmetric Functions of the Eigenvalues of a Matrix

Dvilypumas Abstract: Relating Metaphysics, Logic, Math and Physics with a Taxonomy of Duality

Tiesa Abstract: Truth as the Admission of Self-Contradiction

Žinočiau viską apie nieką

Meilės mokslas Mokslas, kaip maldos suveikia Dievo žodžio skaitymas ir rašymas Kaip iš asmeninių požiūrių išvesti besąlygišką Dievo požiūrį? Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje Santrauka: Doroviniai luomai: Žmonių rūšiavimo pagrindimai. Amerikos juodųjų patirties apmąstymas. Santrauka: Tikimybinis žvilgsnis į žmonijos reikšmę visatos raidoje Santrauka: Išminčių ugdymas įrangos atotrūkio priešaušryje Abstract: Grace and Justice: The Deliberate Ambiguity of Whether We Live in a System Which is Open or Closed Article: How Could Scalar Consequentialism Ever Lose at Chess? Environment as Spiritual Capital. An Argument for Restoring Vilnius's Oldest Jewish Cemetery An Economy for Giving Everything Away The Orchard of Thoughts: An Alternative Culture of Growing in Not Knowing We Learn to Stick Our Necks Out Social Hacking: The Need for an Ethics Social Infrastructure for Virtual Flash Mobs Daoism for a Lifetime or a Day?

Mano nueitas kelias

Vaikystės išgyvenimai

Studentavimas

Rinkinys sandarų brėžinių

Vaizdo įrašas "I Wish to Know"

The Truth: From Relative to Absolute

Santrauka: Viską išmanyti, viską globoti Paraiška: Teologinis, filosofinis, psichologinis ir sociologinis neribotos asmens brandos modelis Paraiškos vertinimas

Kaip šiuolaikinėje filosofijoje įsipaišau su savo filosofija

Linkėjimai

tirti kartu


Apžvelgiu, ką esu išmąstęs

Šiame puslapyje apžvelgiu savo išvadas, ką esu išmąstęs. Pristatau, ką jau esu surašęs, ką galima pasiskaityti. Iškeliu klausimus, kuriuos gal galėtumėme tirti kartu.



Nuo vaikystės trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Kiek tyriau, galiu pasakyti, kad

  • Viską žinoti, tai yra suvokti, kaip viskas išplaukia iš Dievo tyrimo, ar Dievas būtinas?
  • Gražiai taikyti visko žinojimą, tai puoselėti šviesuolių bendrystę, palaikančią kiekvieno amžiną brandą.
  • Giliausia išvada yra, kad Dievas nebūtinai geras.
  • Teisingiausia išvada yra, kad gyvenimas iš esmės neteisingas.

Šios išvados yra sunkios. Jėzus išpažino, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę."

Išvadas jums iš karto išsakau, kad žinotumėte kur link veda mano mintys. Jei žengimą gilyn įsivaizduosite, kaip kopimą aukštyn, tai galėsite šių išvadų, tarsi kalnų viršūnių, vis dairytis. O jei giliausias išvadas, tarsi aukščiausias viršūnes, suprasite kaip savo namus ir kelionės pradžią, tai iš jų pasieksite visus pasaulio kampus, kiek tik norėsite, ir visada galėsite namo sugrįžti. Toks bent yra tikslas.

Atsakome už tai ką galime žinoti

Iš anksto perspėsiu, kad visko žinojimas yra mums labai neįprastas žinojimas. Juk net pati visko sąvoka yra keistoka ir ją mąstyti yra sunku. Tad skaitytojui užduodu pratimą vis pamąstyti apie viską, ir vis nauju klausimu ar nauju kampu, ką ir aš darau nuo pat vaikystės.

Atlikę šį pratimą, suprasite ir gal sutiksite, kad viskas pasižymi būtent šiom keturiom savybėm:

  • S0) Viskas neturi išorinių aplinkybių.
  • S1) Viskas neturi atrankos, yra paprasčiausia taisyklė.
  • S2) Viskas neturi vidinės sandaros.
  • S3) Viskas yra būtina sąvoka.

Visko savybes taip išdėsčius, galime aptarti visko žinojimą ir būtent jo santykį su požiūriais. Savybė S0 tvirtina, jog visko nevaržo joks požiūris, tad visko žinojimas yra, pirmiausiai, žinojimas be jokio požiūrio, kas mums labai nebūdinga. Mes ištisai mąstome požiūriais, tad mums tenka įsivaizduoti, ką reikštų gyventi be jų, ir bandyti ištisai jų atsisakyti.

Tačiau mąstymas be jokio požiūrio tėra visko žinojimo pagrindas. Juk taip mąstydami, kaip kad Dievas mąsto, vis dėl to galime mąstyti ir požiūriu, tarsi užsidėdami akinius, ir žiūrėdami į viską per lęšį. Galime mąstyti požiūriu į požiūrį, ir netgi požiūriu į požiūrį į požiūrį.

Būtent Aš mąstau viską savo požiūriu, užtat mąstau betką. Betką nusako trys savybės: S1, S2, S3. Betkas neturi atrankos, vadinas, jo nevaržo požiūris į požiūrį.

Tuo tarpu Tu, kaip toks, esi apibrėžtas Mano požiūrio pagrindu. Tavimi save varžau. Tavimi pripažįstu požiūrį į požiūrį, išgyvenu savo požiūrį į tavo požiūrį, ir pripažįstu tavo požiūrį į mano požiūrį. Tokiomis sąlygomis mąstau ir žinau kažką. Kažką nusako dvi savybės: S2, S3. Kažkas neturi vidinės sandaros, tai yra, neturi savyje galimybės save paneigti.

O Kitas, kaip toks, yra apibrėžtas Tavo požiūrio pagrindu. Kitas varžo Tave, kaip ir Mane. Kitu pripažįstame požiūrį į požiūrį į požiūrį, tiek jo požiūrį į mūsų požiūrius, tiek mūsų požiūrius į jo požiūrį. Tokiomis sąlygomis mąstau ir žinau nieką, tai ko nėra, tai kas negali būti. Nieką nusako vienintelė savybė: S3. Niekas yra būtina sąvoka, kurios negalime atsisakyti, kuri tačiau neturi jokio turinio. Niekas yra būtent ta sąvoka, kuri be jokio turinio, tad kuri parodo, kad sąvokai turinys nebūtinas, kad ji gali būti tiesiog neteisinga. Žodžiu, yra tai, kas būtinai nebūtina, būtent nieko sąvokos turinys, neteisingumas. Tuom ir išsibaigia žinojimas. Taip ir prieiname prie žinojimo galo.

Užtat visko žinojimas susideda iš žinojimo be jokio požiūrio, ir taip pat iš žinojimu požiūriu, žinojimu požiūriu į požiūrį, ir žinojimu požiūriu į požiūrį į požiūrį. Vadinas, Dievu mąstome viską, Manimi betką, Tavimi kažką ir Kitu nieką. Kažkas apima nieką, betkas apima juos abu, o viskas apima visus ir dargi save.

Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.

Yra tad keturi žinojimai - Dievo, Mano, Tavo, Kito - kuriais susiaurėja žinojimo apimtis, atitinkamai - viskas, betkas, kažkas, niekas.

Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti.

  • Dievas atsako už viską, nes jis pažįsta tiesiogiai ir besąlygiškai, tad teisingai, be jokio požiūrio.
  • Aš atsakau už betką, nes pažįstu požiūriu.
  • Tu atsakai už kažką, nes pažįsti požiūriu į požiūrį.
  • Kitas atsako už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.

Kiekvienas, savo apimtyje, esame Nežinojimas. Nežinome, ar mes iš viso būtini. Užtat kaip tyrėjai, kiekvienas pasitraukiame, ir savo apimtyje prileidžiame žinojimą. Tačiau, kaip tyrėjai, kiekvienas atsakome savo apimtyje atpažinti nežinojimą. Privalome tokį nežinojimą išsakyti žinojimu. Taip savo nežinojimą įkūnijame žinojimu. Taip suderiname nežinojimą ir žinojimą. Taip visi mes kiekvienas savo bendru nežinojimu aprėpiame, patikriname ir įprasminame visą žinojimą

Kiekvienas iš mūsų, Dievas, Aš, Tu, Kitas, savo apimtyje, dalyvaujame savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas? Mūsų tyrimai išplaukia iš mūsų atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias. Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka. Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos, kurias suprantu taip:

  • Dievas atsako Dievo šokiu, kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
  • Aš atsakau išgyvenimo apytaka, kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
  • Tu atsakai žinojimo rūmais, kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
  • Kitas atsako meilės mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.

Mano supratimu, šios keturios žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.

Noriu atsakyti už viską.

Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.

Viską žinoti yra suvokti išmintį, visų klausimų ryšį su visuma. Tai gebėjimas aprėpti visumą, tarsi sėdint Dievui ant kelių, ir kartu ištirti bet kurį rūpimą klausimą, tarsi nuropojant iki jo, jį išsiaiškinant, ir grįžtant atgal.

Išmintis sieja klausimą ir atsakymą būtent keturiomis apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Visko keturios savybės kartu apibrėžia ir betką, kažką bei nieką:

  • Niekas yra būtina sąvoka.
  • Kažkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros.
  • Betkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros, ir be atrankos.

Visko žinojimas tad apima keturis klodus, išsakančius visko, betko, kažko ir nieko žinojimus. Šiuos žinojimai išsako keturios vaizduotės apytakos, kuriomis atitinkamai tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą.

  • Dievo šokiu žiūrime Dievo požiūriu, tad jokiu požiūriu, žinome viską, tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, ar Dievas būtinas, iš kurio viskas išplaukia;
  • Išgyvenimo apytaka žiūrime Savo požiūriu, tad požiūriu, žinome betką, tiriame ir pažįstame Save, koks tikrai esu, savo vaizduotės ribas ir visa ką galime išgyventi;
  • Įvairiausiais žinojimo rūmais žiūrime Tavo požiūriu, tad požiūriu į požiūrį, žinome kažką, tiriame ir pažįstame Tave, kaip Tu įmanomas, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą;
  • Meilės mokslu žiūrime Kito požiūriu, tad požiūriu į požiūriu į požiūrį, žinome nieką, tiriame ir pažįstame Kitą, kodėl Kitas yra, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.

Dievo šokis

Išgyvenimo apytaka

Dorovė

Išgyvenimai

Jausmai

Gyvybingumas

Sandaros

Žinojimo rūmai

Tai reiškia išmanyti, kaip tu randu atsakymus į savo klausimus. Tai reiškia išmanyti Tavo, kaip paskiro pažinovo, 24 išsiaiškinimo būdus, Tavo žinojimo rūmus. Kiekvieną asmenybę nusako jo išsiaiškinimo būdai, jo žinojimo rūmai. Kiekvieną mokslą nusako išsiaiškinimo būdai, apibrėžiantys to mokslo apibūdinamą pažinovą.

Meilės mokslas

Apžvalgos

NiekoNežinojimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2020 lapkričio 13 d., 20:58