- Kokie yra valios santykiai?
- Koks tarp sutariančių valių tarpas?
- Koks valių santykis su tuo tarpu laike (tarp valėjimo ir įvykimo) ir erdvėje (tarp globėjo ir globamojo) ?
Tėve mūsų grindžia matematikos įrodymo būdų laipsnynas. Jais įvairiai įrodomas Dievas, skirtinguose pagrindimo kloduose išreiškiamas jo sudalyvavimas.
- Dievas yra Dievas. Tėve mūsų, kuris esi danguje.
- Dievas yra morfizmas, sąvokų atitikimas, kalbų vertimas. Dievas yra vardas. Teesie šventas tavo vardas.
- Dievas yra indukcija, loginė plėtra lygiaverčiais dalyviais, bendruomenės pagrindas. Dievas yra karalystė. Teateinie tavo karalystė.
- Dievas yra algoritmo konstravimas, įrodymas per kitą įgyvendintoją. Dievas yra valia. Teesie tavo valia, kaip danguje taip ir žemėje.
Šie įrodymai yra už santvarkos, o sekantys yra santvarkoje.
- Dievas yra substitucija, yra duoto ženklo nuoseklumas. Dievas yra davėjas. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.
- Dievas yra rūšių nagrinėjimas, aplinkybių atskyrimas. Dievas yra tvarkytojas. Atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
- Dievas yra konstravimas, sąlygų tvėrėjas, plėtotojas, gynėjas, saugotojas, globėjas. Dievas yra apibrėžėjas. Neleisk mūsų gundyti.
- Dievas yra gerumas. Dievas yra pakankamas, priešingybė blogiui. Gelbėk mus nuo pikto.
Tėve Mūsų paskutinė eilutė "gelbėk mus nuo pikto" kreipiasi į "pakankamą Dievą" (mus globojantį, kai neturim ryšio, Kristus įveikiantį Šėtoną), o pirma eilutė kreipiasi į "tobulą Dievą".
- Pirmos keturios eilutės: Mes savo valia pasireiškiame, kad Dievas sudalyvautų žemėje.
- Antros keturios eilutės: Mes prašome Dievo, kad jis rūpestingai mus globotų.
- Būtent mūsų valia sąlygoja Dievo valią.
- Malda Tėve mūsų įsipareigojame rimtai priimti maldą: "Teesie šventas tavo vardas." (Ir tuo pačiu: neminėti Dievo vardo be reikalo.)
- Tėve mūsų pradeda nuo žmogaus, žiūrinčio atgal į Dievą, žengiančio link Dievo keturiomis pakopommis, galiausiai Dievo valia. O toliau apsisuka, žiūri su Dievu, žengia į pasaulį, kol galiausia lieka Dievo globoje nuo pikto. Tad Tėve mūsų išverčia aštuonerybę. Aštuonerybę išgyvena iš Sūnaus pusės. O poreikių tenkinimai išgyvena iš Tėvo pusės.
Tėvė mūsų. Eilės išsako vis didesnį atstumą nuo Dievo, tad Dievo atsitraukimą ir kaip laikomės jo. Pirmi keturi išsako mažėjantį gerumo sąmoningumą. Kiti keturi išsako didėjantį blogio sąmoningumą.
- +3 Pradžia: Dievas mus mylintis labiau nei mes patys save.
- +2 Šventumas.
- +1 Karalystė.
- +0 Valia.
- -0 Poreikis.
- -1 Kaltės atleidimas.
- -2 Neleisti gundyti.
- -3 Gelbėti nuo blogio.
- Tėve mūsų - savarankiškumas, poreikiai - amžinas gyvenimas - kūnas
- Tavo vardas - užtikrintumas ("teesie"), abejonės - išmintis - protas
- Tavo karalystė - ramybė, lūkesčiai ("teateinie") - gera valia - širdis
- Tavo valia - meilė - Dievo valia - valia
Didėjantis ir mažėjantis laisvumas (jauduliuose) atitinka sėkmingiems ir nesėkmingiems lūkesčiams, aštuongubiu keliu (pavyzdžiui, malda Tėve mūsų) išsako "anteną" kuria kai vykdom Dievo valią, Dievas mums teikia laisvę kada turim ryšį, o kada neturime ryšio, iššaukiame Dievą.
- Tėve mūsų 1-4 eilutėmis pasikliauti Dievo šaunumu, 5-8 eilutėmis įveikti mūsų gyvenimo neteisingumą.
- Aštuongubo kelio atmainoje "Tėve mūsų" Dievo (esamybės) ir žmogaus (galimybės) būklės vienas kitą papildo, tarsi prijungtiniai funktoriai nusakantys tarpą.
- Dievas su kuriuo neturiu ryšio yra mano gelmėse.
- Susapnavau: Nenoriu pasimesti pragare nes neatseksiu kelio lauk nes pragare visi meluoja.
Tėve mūsų meldžiuosi
- Aštuongubu keliu - išryškinu savo požiūrį - skirtumą tarp savo ryšio turėjimą su Dievu ir jo neturėjimo
- Dievo požiūriu - mąstau Dievo požiūriu, kaip jisai yra už manęs ir koks esu jo akyse - su poreikiais, su abejonėmis (tad klaidomis, nusižengimais), su lūkesčiais (tad sugundomas) ir su vertybėmis (tad pažeidžiamas pikto).
- Dievą įsileidus į save (pavyzdžiui, malda Tėve mūsų, suprasta jo požiūriu) yra gerumas.
- Gundymas galia, turtais pasiekti, įgyvendinti savo lūkesčius.
- Gelbėk mus nuo pikto - nuo blogos valios - kaip tai susiję su gera valia ir lūkesčiais? ir su Dievo valia danguje ir žemėje?
- "Tėve mūsų" tikslas yra įsileisti Dievą, priimti jo valios vykdymą, leisti jam taisyti mus ir galiausiai, priimti jo meilę, palaikančią mūsų valią.
- "Tėvė mūsų" prasideda suvokiant, kad yra Dievas už mūsų kūno (Dievo kūnas - mūsų tėvas), už mūsų proto (Dievo protas - šventumas už jo vardo), už mūsų širdies (Dievo širdis - jo karalyste), už mūsų valios (Dievo valia). O toliau įsileidžiam jį taisyti mus, mūsų kūną, protą, širdį, dvasią.
- Kai nėra ryšio su Dievu, jisai yra mano gelmėse.
- Malda Tėve mūsų save suprantu kaip Dievo darbininką atliekantį Dievo darbus, vykdantį jo valią, tad prašau, kad Dievas taipogi manimi rūpintųsi, kaip jo darbuotoju.
- duonos - kad galėtumėme veikti
- atleisti kaltes - kad galėtumėme klysti ir atitaisyti klaidas
- negundyti - nes esame sutverti savarankiškumui su galimybe klysti
- gelbėti nuo pikto
- pirmos keturios eilės: palaikome Dievą kaip mūsų palaikytoją - kūno (tėvas), proto (šventas vardas), širdies (karalyste), valios (Dievo valia)
- antros keturios eilės: Dievas palaiko mūsų kūną (maitina), protą (atleidžia), širdį (negundyti), valią (gelbėti).
- Kai esame pilnaverčiai mums užtenka pakankamo Dievo.
