Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Vertybės

价值观

Mano rašiniai

• Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai.
• Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje.
• Kūrybos tikslas – gyvybė, o vaisius – ramybė.
• How Do Things Come to Matter? Evolution of Self-Identity in the Intercultural Debate on Whether to Restore Vilnius's Oldest Jewish Cemetery.
• A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life.

Kas yra vertybė?

• Vertybės yra netroškimai visko, tai klausimai mus vedančius pirmyn.
• Vertybė atstoja mus ir Dievą kai neturime ryšio su Dievu.
• Vertybė kartu teigia ir neigia meilę. Joje yra prieštaravimas, jo įtampa, kaip kad ironijoje.

Vertybė yra dvasios esmė

• Vertybė yra dvasios esmė, tai yra, dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Tad Meilė yra Dievo vertybė; Tobulumas yra gerumo vertybė; Valia yra gyvenimo vertybė; Dievo valia yra amžino gyvenimo vertybė.
• Esmė, vertybė yra Dievo ryšys (meilė) su tuo kas santvarkoje. O tai kas santvarkoje yra Tobulumas, ir jo ryšys su Dievu yra gerumas, tai tobulumo dvasia. Tad dvasia ir esmė ("materija") yra išvirkštiniai ryšiai.
• Vertybė visais požiūriais sutampa su dvasia ir ją atstoja nes jinai yra visų sandaros laikysenų vieningumas.

Ne meilė

• Vertybė yra netroškimas visko. Ji veda iš Dievo į jo esmę, meilę. O meilė yra troškimas visko. Ji veda iš tobulumo į gerumą, kaip Dievą esantį santvarkoje. Užtat ji išveda Dievą, kaip būtiną. O vertybė tvirtina, jog Dievas nebūtinas. Tai skirtingos kryptys. Panašiai su netroškimo betko, kažko ir nieko. Vertybės apibrėžia Dievo valią; lūkesčiai, jauduliai - gerą valią; abejonės, dvejonės - išmintį; poreikiai, tenkinimai - amžiną gyvenimą (ne savo, o kitų rūpesčiais).
• Dievo kertinė vertybė yra, manau, meilė. Jis man pastoviai tauškia apie meilę. O kertinės vertybės apskritai yra ne Dievo, tad ne meilė.
• Vertybės yra dalis Dievo meilės. Tad meile sutampa ir nemeilė, tai yra, vertybės.
• Vertybės yra Dievo atvėrimas. Meilė - Dievo esmė - slypi visur, o ją išreiškia tiesa. Ji pasireiškia mūsų kertinėmis vertybėmis, tad jos visos išsako meilę ir būtent kurį nors jos bruožą. Esame meilės bruožai, tad Dievo savybės.
• Dievas glūdi visose vertybesė, juk tai jo esmės - meilės - atspindžiai, tai meilės pilnatvė.
• Išreiškiame Dievą, meilę Visos mūsų vertybės yra meilės atspindžiai. Jos iškyla, įsivaizduoju, būtent ten kur pajuntame meilės stygių kurį galime užpildyti. Jeigu paklausi žmogaus, koks pasaulio bėdų šaltinis, tai jisai nurodys stygių jo vertybės.

Ne Dievas, o Savastis

• Vertybė yra mūsų savastis, jos neigimas, kad yra kažkas daugiau už ją, už mus. Panašiai, mūsų savastis yra mūsų lūkestis, mūsų abejonė, mūsų poreikis. Į vertybę atliepiame klausimu, gvildenimu, o ypač, jos išbandymu trejybe, tad patikslinimu.
• Vertybė neigia mūsų išėjimą už savęs, tad neigia mūsų dieviškumą.
• Vertybė įgyvendina Dievą Vertybė mums pasako kuo vadovautis kai Dievo nėra.
• Ką aprėpiame Dievas trokšta visko, yra mylintis. O mes netrokštame visko, turime vertybes.

Trikdžius trejybėje

• Vertybė nusako trikdžių trejybėje, iš kurio kyla įvardijimo kalba. Ta trejybė yra veiksmažodis (prieveiksmis), būdvardis ir daiktavardis. Pavyzdžiui: nuoširdžiai būti, nuoširdus, nuoširdumas.

Santykis su Dievu

• Kertine vertybe žmogaus valia vykdo Dievo valią.
• Vertybė sustato, tikslina žmogaus ir Dievo santykį. Mes esame dvasios aplinkybės, sąlygos, ją skiriančios nuo jos esmės.
• Vertybės išsako Dievo Dievą.
• Vertybės iššako Dievo veiklą žmogaus reikaluose ir žmogaus Dievo reikaluose.
• Kertinė vertybė išsako mūsų vertinimo ribas, tad nurodo Dievą esantį už jų, taip pat santvarką esančią jose.
• Vertybė yra mūsų ryšys su Dievu ir vienumas su juo.
• Kertinės vertybės sustato gyvenimo lygtį: Dievą, gerumą (mes), jų ryšį (gyvenimas) ir savarankiškumą (atskyrimą - amžinas gyvenimas). Atitinkamai išnagrinėti visas kertines vertybes, jas suprasti, kaip sandaras mūsų ryšiui su Dievu, to ryšio esmei, jo meilei mums.
• Kertinė vertybė sieja Dievo požiūrį (širdį) ir mūsų, gerumo požiūrį (pasaulį).
• Vertybė vaizduoja Dievą aplinkybe.
• Vertybėmis atskiriame ir siejame, dvasią už santvarkos ir dvasią santvarkoje, tokiu būdu susigaudame, kas yra kas, kuris požiūris kuriam turėtų būti valdus, kuris tėvas ir kuris vaikas, kuris Dievas ir kuris žmogus.
• Vertybė atskiria dvasią ir sandarą, tad jas vertina, tuo pačiu jas ir sieja. Užtat meilė palaiko gyvybę, skiria ją nuo savasties. Gyvybė yra asmens aplinkybė. O savastis yra amžinasis gyvenimas, tai kas amžinai bręsta, kas mus pakeičia. Tačiau savasties pagrindas yra savęs atsisakymas. Tai vyksta kitais.
• Vertybė yra kuris nors taškas tarp Dievo, išeisiančio už savęs, ir Dievo, išėjusio į save. Tai yra taškas tarp Dievo ir gerumo, tad taškas laipsnyne. Tai yra taškas tarp Dievo ir jo esmės, meilės. (Tarp tikėjimo ir meilės, kaip kad šv.Petro raktuose į dangų.)

Mūsų dorybė

• Išreiškiame save, atskleidžiame save Kertinė vertybė yra mūsų siela, mūsų asmenybė. Ji mus atstoja. Sutinkame, kad mus apibūdintų mūsų vertybe. Ji vos ne vienintelis apibūdinimas, kuris mūsų nevaržo. Sutinkame ją viešai skelbti. Gal koks 1% žmonių nesutinka, pavyzdžiui, nenori atsiskleisti bendradarbiams.
• Vertybės tuo pačiu yra dorybės, kas mus lenkia į gerą, tad į Dievą, į dvasią. Jos nurodo kaip mes augame, bręstame.
• Žmogus yra savimi patenkintas. Jisai mano, kad jisai yra geras. Toks požiūris padeda jam susikurti savo vertybių sistemą kada nusistato, vykdo ir permąsto.
• Išsakome gerumą, tobulumą Mūsų vertybė yra mūsų asmens dorybė, tuo pačiu ir yda. Jinai mumyse ir stipri, ir silpna. Jinai yra kaip mes suvokiam tobulumą, kas mums atstoja gerumą.
• Išsako, kas būtumėme, jeigu mūsų nebūtų.
• Dievas iškyla mūsų gerumu, mūsų pasirinkimu, mūsų dorybe.

Dievo atsiradimo aplinkybės

• Savo vertybe dalyvaujame Dievo buvimo klausime. Mūsų vertybė yra Dievo buvimo pasėkmė, tad nurodo Dievo buvimą. Mūsų svajonės yra tai, kas palengvintų mūsų vertybės atsiradimą. Mūsų klausimas skiria vertybės buvimą ir nebuvimą. Mūsų klausimai, tai mūsų vertybės sąsaja su kitomis vertybėmis, jos atsiradimas jų atžvilgiu.
• Vertybės įvairiausiai ieško Dievo, padaro jį prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad esame viena.
• Vertybės, tai yra mūsų susikalbėjimo pagrindas, o tas susikalbėjimas atspindi suvokimo laipsnius, taip kad galiausiai pripažįstame Dievo vertybę - meilę - kaip platesnę už mūsų kiekvieno, taip kad Dievas yra reikalingas.

Dievo nebuvimo prielaidos

• Išreiškia mūsų prielaidas, ko trūksta Vertybės skiriasi nes skiriasi prielaidos. Svarbiausia yra meilė, bet jeigu jaučiamės labai mylimi, tada meilę kaip tokią mažiau vertiname. Vertiname tai ko mums trūksta. Tas trūkumas gali būti mumyse ar už mūsų, užtat tai tuo pačiu mūsų stiprybė ir silpnybė.
• Vertybių prielaidos išsako Dievo nebuvimo sąlygas. Jomis išsakome, kodėl Dievo nėra, ko reikia, kad jo nebūtų. Užtat vertybe išreiškiame Dievo buvimą jam nesant.
• Mūsų vertybės išsako mūsų prielaidas, tai ką nenorime mąstyti. Pavyzdžiui, aš nenoriu mąstyti melą, tad man rūpi gyventi tiesą. Jeigu būtų melas, tada negalėčiau neigti Dievo buvimą, tad privalo būti tiesa. Manau, Šarūnas nelinkęs labai mąstyti Dievą, jam užtat rūpi išlikimas.
• Vertybė yra apibrėžimo pagrindas. Tai įvardijimo kalbos įvardintas vienetas. Tai mūsų ramybės ir neramybės šaknis. Mūsų kertinė vertybė mums išskiria širdį ir pasaulį. Turėtų būti šešios rūšys vertybių pagal lygmenų poras: ar, koks, kaip, kodėl.
• Mūsų prielaidos išryškėja kaip mūsų pašnekovas, kaip kad žinojimo rūmais jisai išryškėja.

Bręstame - sudėtingėjame

• Vertybė apibrėždama Dievo nebuvimą tuo pačiu apibrėžia būtent mus.
• Vertybės kyla iš pilnatvės išsaugojančių perkūrimų, pertvarkymų. Įdomu, kaip siejasi su pertvarykmais.
• Vertybėmis kažką teigiame ir kažką neigiame, kažką priimame ir kažką atmetame. Greičiausiai yra keturi lygmenys: priimti, neatmesti, nepriimti, atmesti ir iš viso septynerybė. Kaip tai įtakoja vertybių tikslą ir sandarą? Išskiriame priėmimo lygmenis, priimame "nieką".
• Vertybės veikia kaip filtrai, kriterijai, tad susiję su atvaizdais.
• Ryškėjame Savo vertybės nekeičiame, ji nebent ryškėja, aiškėja. Ja žinome save, užtat ir žinome, kiek daug nežinome apie gyvenimą.
• Sąmoningėjame Kertinė vertybė reiškiasi mūsų sąmonginėjimu, šviesėjimu, branda. Jaunas ar tiesiog nesubrendęs žmogus jos dar neturės. Vieni ją jaučia, bet dar nėra įvardiję. Kiti ją gerai pažįsta.
• Pažįstame save Žinodami savo kertinę vertybę, pažįstame save, kaip graikai ragindavo. Esame naujai gimę, pakrikštyti dvasia, kaip Jėzus kalbėjo. Vertybė yra mums vardas, duotas tarsi indėnui.
• Vertybėmis pažįstame save, kitus ir Dievą.
• Kaip mes mylimi, ugdomi Kertinė vertybė yra pagrindas palaikyti žmogų ir telktis apie jį. Išvardinti "Minčių sodo" ratelius...

Suvedame save

• Suvedame save Kertinė vertybė atsiranda mums derinant visas mūsų vertybes, sprendžiant jų nesutarimus, kurie iškyla mums gyvenant visapusiškai. O vertybės iškyla daugėjant mūsų mintims, jas įvaldant sumanymais. Jos daugėja kada pradedame jas kaupti, vertinti, kada imame savarankiškai mąstyti, kada grįžtame prie savo minties vietoj kad pasaulio peršamos. Taip pat pastebime, jog kai kurios vertybės (šeima, darbas, mokslas) neaprėpia visko, taip kad kažko trūksta.
• Kertinė vertybė kyla bene tiek iš mūsų likimo, tiek iš mūsų laisvos valios, juk ją vis tiksliname, link jos bręstame.
• Vertybė yra siekis. Vertybė yra laipsnyno išraiška. Jinai išgyvenama vidiniu požiūriu ir išoriniu požiūriu, bet kuriuo trejybės nariu.
• Vertybės yra atsakymo suderinimas. Klausimas yra laisvumo matas. (Aleksandro gairių kalboje).
• Vertybės leidžia mums gyventi vieningai, suderinti buvimą, veikimą ir mąstymą, kaip kad išsakyta aštuongubu keliu.

Save peržengiame kitais

• Mūsų išeities taškas Vertybės trūkumas yra, kad viską apžvelgia tik iš vieno taško. Užtat klausimais išeiname už savęs ir galime domėtis kitų vertybėmis, kitų požiūriais. Kertinė vertybė yra tas išeities taškas, iš kurio galim eiti į visus kitus.
• Domimės kitais Vertybe esame žvaigždė aprėpianti visą dangų iš vieno kurio nors taško. Iš savo vertybės galime išeiti klausimais, jais gyventi.
• Kiekvieno vertybė susijusi su klausimais, kuriuos jis gvildena.
• Išplečia mus Kertinė vertybė padeda mums susitvarkyti su tai, ko vertybės neaprėpia, užtat tai ryšys su platesne Dievo meile.
• Kiekvienos kertinės vertybės esmė: Išėjimas už savęs, iš už savęs į save. O trejybė apibrėžia "save". Sutapimas - savastis yra raiška, ar ji sutampa su dvasia? Laisvė yra išėjimo už savęs (į save) sąlyga, tad tiesos sąlyga. "Tiesa jus išlaisvins", betgi atvirkščiai, laisvė yra tiesos sąlyga. Tad tiesos besąlygiškumas teikia laisvę. O laisvė yra visų asmenų ir jų santykių pagrindas.

Dvasia pranokstame sandara, širdimi pasaulį

• Vertybės savo kilme primena širdies ir pasaulio tiesų giminingumą. Vertybės tad susijusios su įvardijimo kalba. Dievo sūnus mokomas širdies. Žmogaus sūnus mokomas pasaulio.

Pasirinkimas

• Palyginti su pasakojimo vienetais. Vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, galime duotybę, palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių. Matyt, tuo ir skiriasi įvardijimas nuo pasakojimo, kad mes esame ne įtampos židinys, o tasai "trečiasis", kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
• Vertybių ir susijusių sąvokų kalba, tai įvardijimo kalba. Tad rūpėjimo kalbos vienetai, tai įtampos kūrėjas. Kuriame įtampa pasirinkdami pasaulio tiesą vietoj širdies tiesos. Rūpėjimo kalba susijusi su geros valios pratimais, su trikdžiu trejybėje.
• O įvardijimo kalba susijusi su žinojimo rūmais. Kaip? Sąvokas, požiūrių algebrą, grindžia šeši pertvarkymai, santvarkos rezgėjai.

Vertinimas

• Vertybes noriu susieti su dorovės mokykla pagrįsta Holokaustu. Dorovinis tyrimo būdas gali būti susietas su kertinės vertybės raiška. Juk dorovė susijusi su vertinimais.
• Vertybėje slypi palyginimai: geras, geresnis, geriausias, kaip kad tenkinant poreikius. Ir Kristaus pamokymai, kaip vertini... Taip pat turėtų būti lygmenų poros.
• Vertybių rūšys ir jų vidinė sandara (aštuongubo kelio išsakyta) kyla iš jų tikslo ir taikymo, tai yra, būtent iš vertinimo. Vertinimas yra dvejybinis santykis tarp vertintojo ir vertybės (vertinimo pagrindo), yra trejybinė vertinimo veikla ir taip pat yra ketverybiniai žinojimo lygmenys.

Sąvokų atskaldymas

• Vertybė dvejybe išskiria Dievą ir žmogų; aštuongubio kelio trejybėmis - žmogaus ryšius su Dievu ir žmogaus su savimi; ketverybėmis - nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimus.
• Iš kertinės vertybės ir gyvenimo lygties turėtų būti įmanoma išgauti padalinimus, o iš jų visas kitas sandaras. Iš kertinės vertybės turėtų būti įmanoma išreikšti aštuongubį kelią, kuriame suspausti visi padalinimai, visos pirminės ir antrinės sandaros. Tai kertinės vertybės raiška.
  • Vienybė. Juk aprėpia visas kitas vertybes.
  • Dvejybė - Dievo požiūris (per ryšį su juo) ir mūsų požiūris (be ryšio su Dievu). Išsiskiria vertinimas ir vertybė: Mes vertiname Dievą.
  • Trejybė - savasties dalys: būti, veikti, mąstyti. Vertiname per save, išgyvendami savo kailiu.
  • Ketverybė - keturi lygmenys, gyvenimo lygties asmenys, apimtys. Vertinimo apimtys, palaikymo lygmenys, asmenys. Išgyventi, mylėti, ...
  • Visi padalinimai - aštuongubo kelio nariai
• Vertybėmis renkam malonę vietoj teisybę.
• Prieštaravimo išdava: vertybė (meilės neigimas) yra meilės pjūvis.

Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas

• Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
• Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
• Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.

Kas yra kertinė vertybė?

• Vertybe gyvename plačiau už save, už savo žvilgsnio ir netgi požiūrio, tad gyvename Dievu. Vertybe gyvename atsitokėdami, (stepping out), tad atskirdami žvilgsnį ir požiūrį, tad amžinu gyvenimu. Tad vertybės gyvena plačiau nė viskuo, o būtent Dievu; plačiau nė sandara, o būtent dvasia. Užtat vertybėmis gyvename įstatymu, o įstatymu suvokiame savo ribotumą, taipogi, savo pasaulio ribotumą, jog už mūsų yra Dievas. Mūsų vertybė yra ten, kur Dievas mūsų ieško. O vertybę ryškiname gyvendami klausimais.
• Vertybė atskiria vaisingas prielaidas ir jų papildinius, nevaisingas prielaidas. Tai leidžia sutelkti dėmesį, mąstyti ir žvelgti giliau.
• Vertybės kyla iš sąmonės. Sąmoningėjimas (išėjimas už savęs) veda į vertybes, į samonę.
• Vertybės, jų ryškėjimas, yra žmonių brandos, jų amžino gyvenimo pagrindas.
• Kertinės vertybės yra mūsų išeities taškas, tai kaip išgyvename viską, tad mūsų susikalbėjimo pagrindas.
• Kertinė vertybė, tai žmogaus siela.
• Vertybės yra vieningumo sąlygos, su kuo mes galime sutapti. Laipsnynas išreiškia šešias nevieningumo, netroškimo, nesutapimo sąlygas, kaip išsiskiria du požiūriai ženklų savybėmis. O aštuongubas kelias išreiškia aštuonias vieningumo, troškimo, sutapimo sąlygas, ypač už santvarkos ir santvarkoje, tai nulinis ir septintas požiūriai.
• Vertybės yra Dievo sąlygų atsiskleidimas. Dievą pakeičia jo buvimo ir nebuvimo sąlygos, meilė, jam prilygstanti. Vertybė yra kaip mes suvokiame Dievo suveikimą, jo raišką mūsų gyvenime, mūsų pasaulyje.
• (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
• Kiekviena kertinė vertybė yra Jėzaus Kristaus savybė. Užtat jisai yra Dievas, ir mūsų visų vieningumas. Jis yra kiekvienos kertinės vertybės tobulas pavyzdys. Užtat tobulo pavyzdžio pagrindu galima kiekvienam šviesuoliui iškelti Jėzų Kristų.
• Vertybės yra tarsi graikų dievai, jie susiveda į kertinę vertybę, į meilę, į Dievo vertybę.
• Žmogaus brandą išreiškia jo ėjimas iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Žmogus pilnai subrendęs septintu požiūriu, kada jisai gyvena kiekvienu, taip kad Dievas būtinas. Kiekviena kertinė vertybė atveria tą brandos kelią iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Ji kelią atveria klausimais, žmogus bręsta klausimais.
• Kertinė vertybė yra dviprasmiška nes ji žmogų atstoja. Žmogus negali bręsti nes jisai yra dvasia. Jisai bręsta ryškėjančia vertybe. Ogi bręstame amžinai, tai amžinas gyvenimas. Dievas dvasia, tai irgi bręsta tiktai sandara, mūsų visų bendryste, mūsų vienumu. Mūsų vienumas taip pat yra dviprasmiškas, juk esame paskiri, esame viena dvasia ir vieninga sandara.
• Kertinė vertybė nutaiko vidurį tarp nebūtino, tobulo Dievo ir būtino, pakankamo Dievo.
• Valia vertybe sieja tobulą Dievą ir pakankamą Dievą. Dievo valia juos atskiria.
• Kertinė vertybė išreiškia asmenų santykius.
• Kertinėse vertybės ieškoti paklusimo (gyventi tiesa), tikėjimo, rūpėjimo.
• Kertinės vertybės susijusios su šešerybės atvaizdais, lūkesčiais, su jausmais, pavyzdžiui, grožis ir tiesa.
• Vertybės taip pat iškyla aštuongubame kelyje.
• Kertinė vertybė sieja visumą ir vienį, pavyzdžiui, visybė=Gyventi tiesa=vienis.
• Bendrauti palaikant bendrystę kurioje Dievas dalyvautų, tad kertinių vertybių pagrindu, nes Dievui pripažįsta visuminį dalyvavimą.
• Gyventi tiesa sieja Mane ir Dievą. (Man kiti nelabai svarbūs).
• Kertinė vertybė yra pasekmė sąmoningumo santykio su savastimi.
• Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.

Vertybių tikslas

Troškimų tikslas

• Troškimai, tai reikalavimas, jog atitiktų tiesos turinys ir išraiška, poreikis ir tenkinimas. Šis skirtumas iškyla išėjus už savęs.
• Trokšti visko - tai turinio ir raiškos neatitikimas visakame, taip kad viskas yra už apimties. Apibrėžta, "išmąstyti" niekas. Tad vertybė yra išmąstytas, apibrėžtas niekas, yra esmė.

Dievas yra mylintis.

• We may consider it as God as nothing - God is {{Loving}}. We conceive that, to the extent that God is nothing, then he is expressed by a corresponding wish for everything.
• Everything is loving, caring for any unity. Everything loves us (wants us to be alive: sensitive and responsive) more than we love ourselves.
• The structural context for such love is the EightfoldWay.
• Everything which Loves Us more than We Love Ourselves
• Everything is loving. We have trials, we must choose to love. Do we choose life?
• Mylintis Dievas yra dviprasmybė. Ar jisai mylintis dėl to, kad jisai Dievas? (Dievas nebūtinas) Ar atvirkščiai, jisai Dievas dėl to, kad jisai mylintis? (Dievas būtinas) Esminis dviprasmiškumas yra Dievo būtinumas ir nebūtinumas. Šis dviprasmiškumas iškyla tiktai kada Dievas trokšta visko, kada jisai mylintis, kada yra aštuongubas kelias, nes tik tada Dievas yra pilnai išėjęs už savęs. Užtat tai ir yra kalbų pagrindas.
• Mylinčio Dievo dviprasmybė: jis palaiko mus, kokius esame, o tuo pačiu mus brandina.

Klausimai

• Kai save pažįsti, gali atsisakyti savęs ir žiūrėti plačiau, užtat kyla klausimai - gyveni plačiau - nes nesutampa.

Vertybių kilmė

Dievas, viskas ir meilė (jo kertinė vertybė)

• Dievo sandara yra viskas. Visko atvaizdai (kartu ir vienybės atvaizdai) yra troškimai. Dievo atvaizdai yra nulybės atvaizdai.
• Dievo atvaizdai iškyla netiesiogiai, įsivaizduojant Dievą, ieškant ryšio su juo, žiūrint į Dievą. O visko atvaizdai iškyla žiūrint su Dievu.
• Dievo esmė (meilė) yra kada jisai trokšta būtent visko. Visi kiti troškimai tik dalinai išsako Dievą. Tad šaltasis (savarankiškas) Dievas nėra jo esmė, o būtent jo šiluma yra jo esmė.
• Dievas sau taiko vertybę (pavyzdžiui, gyventi tiesa) vienaip, o žmogus sau, visai kitaip.
• Tobulas Dievas - pakankamas Dievas - besąlygiška meilė - galima mylėti ir pakankamą Dievą.
• Benoit manė, kad Dievo kertinė vertybė yra būtis.
• vienas Dievas: tobulai mylintis Dievas ir pakankamai mylintis Dievas

Vertybių sąvokos

Pasikartojanti veikla

• Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai, kas palaiko veiklą; o papildomai yra galimybė išplėsti veiklą, susieti su kitom veiklom ir esamos veiklos pagrindu kurti visai naujas veiklas, pavyzdžiui, dūkti dviračiu.

Tiesos atsiskleidimas

• Tiesos atsiskleidimas yra švietimas, einantis iš žinojimo į nežinojimą. Tai išreiškia dangaus karalystę, tai galimybės skurdžiadvasiui, pakopos daliniam žinojimui. Tiesos atsiskleidimas vyksta santvarkoje. Užtat yra keturi santykiai tarp širdies ir pasaulio tiesų. Tiesa tad išverčia gvildenimą.

Vertybių ryšys su Dievu

Dievo vertybės

• Dievo vertybės yra šventos, pavyzdžiui, šventa išmintis.

Gyvenimo lygtis

• Dievas
• Gerumas: Dievas sąlygose.
• Meilė: Dievo esmė.
• Gyvenimas: Dievo tiesa. Sutapimas Dievo sąlygose ir už sąlygų.
• Gyventi
• Laisvė: Dievo valia. Amžinojo gyvenimo esmė, atskyrimas Dievo sąlygose ir už sąlygų.
  • Laisvė: nebuvimas kliūčių, bendriausia prasme, tai apibendrinimas - sąlygų atsisakymas. Pagrindinė kliūtis: žmogui (betkam) tenka pasirinkti požiūrį, turėti vieną požiūrį, tad ne kitą. Turim laisvę keisti požiūrį (deterministic). Kas laikosi visų požiūrių (viskas), tam laisvė nereikalinga. (Nondeterministic - neapsiprendžia).
  • Laisvė susijusi su neigimu. Daryk gerą virsta nedaryk blogą. Išsiskiria teigiami ir neigiami įsakymai. Neigiami įsakymai pagrįsti atskiromis savastimis, lygiavertėmis argi net siauresnėmis, tuo tarpu teigiami įsakymai išsako santykį su Dievu. Neigiami įsakymai išsako kaip Dievas laikosi mūsų požiūriu.
• Savastis: Dievo sąlygų vieningumas. Asmuo.
• Vienybė
• Vieningumas
• Teisingumas: Dievo vieningumas.
• Kitas. Išsiskiria Savastis ir Kitas. O meilė papildo kitą. Gyvybė iškyla kaip sąvoka, kuria savastis mylima, užtat tampa kitam lygi.
• Suvokimas

Dievo požiūris: Sandaros

• Tiesa: Dievo veikla, jo išėjimas už savęs į save. Sutapimas, turinio (už sąlygų) ir raiškos (sąlygose). Ne Dievas. Tiesa: susikalbėjimas su savimi. Kai nėra su kuo, gali bendrauti su tiesa.
• Laimė: Jaudulio tiesa.
• Džiaugsmas
• Nuoširdumas: Asmens tiesa.
• Tikrumas: Tiesos tiesa.
• Tikėjimas: Dievo atskyrimas, išskyrimas.
• Rūpestis
• Tobulėjimas
• Žinojimas. Mokymosi pakopa.

Žmogaus požiūris

Psichologija - Dievo valia

• Darna: Vieningumo tiesa.
• Žmoniškumas: Gerumo vieningumas.
• Sąžiningumas: Asmens vieningumas

Bendravimas - Gera valia

• Lygybė: Asmenų vieningumas.
• Atjauta
• Pagalba
• Draugystė
• Ryšys
• Bendravimas
• Darbas
• Atsakomybė

Bendrystė - Išmintis

• Mokymasis
• Augimas
• Švietimas. Mokymosi palaikymas.

Pasaulis - Amžinas gyvenimas

• Išsivystymas
• Bendruomenė
• Šeima

---

Vertybių sandara: Aštuongubas kelias

Kas yra aštuongubas kelias. Kokia jo esmė.

Netroškimas visko.

• Turiningiausias iš keturių netroškimų.
• Aštuongubo kelio netroškimus vadindavau įsipareigojimais, commitments. Juos siedavau su šešerybės atvaizdų dorybėmis (nuoširdumu, viltimi, drąsa) ir vidiniais požiūriais (paklusti, tikėti, rūpintis).

Ryšys su Dievu

• Sutampame su asmeniu, tuo tarpu kitais netroškimais sprendžiame savo vidinį susistatymą.
• Kaip sutampame su Dievu už mūsų nuliniu požiūriu, su Dievu mumyse - Kitu - septintu požiūriu, ir kaip šiuodu sutapimus sieja laipsnynas.
• Viena kitu: Aštuongubu keliu siejamas sutapimas su Dievu nuliniu požiūriu ir sutapimas su kitu septintu požiūriu.
• Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.
• Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.

Gyvybės palaikymas

• Aštuongubas kelias išreiškia, kaip meilė palaiko gyvybę.

Gyvenimo lygties lygmenys

• Aštuongubas kelias išreiškia gyvenimo lygties keturis lygmenis: dvasios sandaros atvaizdų vieningumą.
• Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.

Atvaizdų santykiai

• Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.
• Aštuongubas kelias neigia nulybės ir vienybės atvaizdus. O vienumas yra tai, kas ne viena ir kas ne nulis. Tad aštuongubas kelias išsako vienumą.

Aštuongubo kelio tikslas

• Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
• We thereby care about unity, which manifests itself as God.
• The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
• Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
• The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
• Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
• A plan for supporting God
• The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
• Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
• Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the origin of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).

Ryšys su Dievu

Dievas ir gerumas

• Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.
• Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.

Ryšys su Dievu

• trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
• Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
• Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
• Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.

Aštuongubo kelio sandara

• Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O meilės mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
• Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
• Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
• This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
• The Eightfold Way lets us go beyond ourselves as to why we care, they let us take the perspective of love.
• The EightfoldWay is structured by the QualitiesOfSigns, which allows for {{Gradations}}.
• It pulls together the two representations of the foursome: the first four lines give the representation in terms of point of view, and the second four lines the representation in terms of situation.
• It matches God with everything in the first line, with the elements of the gradation in the middle six lines, and with nothing in the final line.
• The eightfold way matches negations of the four RepresentationsOfTheNullsome with negations of the four RepresentationsOfTheOnesome.
• It relates Eternal life, wisdom, good will, God's will with life, anything, choosing, will.
• Širdis iškyla išvertus požiūrį Dievui trokštant visko.

Aštuongubu keliu Dievas išeina už savęs ir priima kaip troškimus mūsų visus trenktus sumanymus.

• Aštuongubas kelias tarpininkauja tarp mūsų ir Dievo.
• Aštuongubas kelias apima kitus tris netroškimus (ir atjautomis - troškimus). Užtat yra trys aštuongubo kelio atmainos. Tuo tarpu lūkesčiai apima du netroškimus ir turi dvi atmainas. O abejonės apima vieną netroškimą ir turi vieną atmainą.
• Aštuongubas kelias mus su Dievu sieja požiūrio išvertimu taip kad nieką suprantame kaip nežinomumą.
• Aštuongubas kelias yra rėmai trim kalbom.

Galima dvejaip suprasti ir taikyti ženklų savybių - atjautų - ryšį su aštuongubu keliu.

• Lygmenų poros
• ir X 000 000 X (ženklų savybių eilės tvarka)

There is a General Structure for all four kinds of "structural framework", and in particular, the "eightfold way", the framework around loving.

This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.

The structural framework for loving has God represented most broadly, through 3 perspectives, with each connected by means of an open channel to one of the perspectives in the three-cycle system. This defines the Eightfold Way.

• Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).

Kaip veikia aštuongubas kelias

• Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
• Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
• Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.

Septintasis požiūris

• Geručiai, skurdžiadvasiai tiki pakankamą Dievą.
• Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
• Dalinis žinojimas (dangaus karalystė, skurdžiadvasiams).
• Palyginti septintus požiūrius. Jais Dievas kaip gerumas (kaip niekas) yra pagrįstas, įvardytas, nupasakotas.
  • Pagrindime, "Tėve mūsų": Gelbėk mus nuo pikto.
  • Įvardijime, "Šv.Petro raktuose į dangų": Meilė.
  • Pasakojime, Palaiminimuose: Palaiminti persekiojami dėl teisybės – jų yra dangaus karalystė.

Laipsnynas

Paklusti, tikėti, rūpintis

Paklusti, tikėti, rūpėti:

• Rūpėjimas (pagrindimas) susijęs su lūkesčiais, jausmais
• Tikėjimas (įvardijimas) susijęs su abejonėmis, dvejonėmis
• Paklusimas (pasakojimas) susijęs su poreikiais, tenkinimas

Taip pat tai įtampos kėlimo balsai:

• liepti (iššaukti paklusimą)
• aiškinti (iššaukti tikėjimą)
• klausti (iššaukti rūpėjimą)
• Nulinis lygmuo: Dievo valios vykdymas - nėra tarpo tarp Dievo ir mūsų
• Lygmenys 1–6: Yra tarpas tarp dviejų požiūrių. Yra laipsnynas, kurį padalinimai nusako veiksniu +1. Yra 6 požiūriu poros, ženklų savybės, pertvarkymai išsakantys tarpus, neigiami Dievo įsakymai, atskiriantys mūsų ir Dievo požiūrius. Išsiskiria vidiniai ir išoriniai požiūriai, šešerybė. O vertybėms nėra įsakymo, kaip šv.Paulius tvirtina.
• Septintas lygmuo: Meilė. Gyvename kitu. Nėra tarpo tarp Dievo ir mūsų.

Kokiu būdu tikrai atpažįstame Dievą? Sukuriame į mūsų santykius su juo atsiremiančią ir juos išverčiančią sandarą, taip kad su juo sutampame. Tuomet pažindami save pažįstame jį. O pažįstame save trejybės ratu. Ši sandara yra aštuongubas kelias. Aštuongubu keliu galime Dievą suprasti, jį įsivaizduoti, kaip iš jo išsiritulioja apytakos, ką tai reiškia Man, Tau, Kitam.

Here the three connections are the ways of following God. If God loves me more than myself, wants me to be alive, responsive, sensitive more than I myself do, than I'd rather:

• A) he think than I think
• B) he be than I be
• C) he do than I do

This is the case when I'm connected with God.

When I'm not connected with God, then I rely on him that he might watch over me so that I might:

• A') take a stand on my thoughts
• B') reflect on my actions
• C') follow through on my stands

There is also God - rather God than me, when we're connected and good - that God watches over me, when we're not connected.

These six perspectives are embedded in the two representations of the foursome (whether? what? how? why?) and (whether! what! how! why!).

The mapping is:

• whether? - God
• (what? how? why?) mapped cyclically in three ways to (A, B, C)
• (whether! what! how!) mapped cyclically in three ways to (A',B',C')
• why! - good

Gradation is the structural backbone of the Eightfold Way. Each gradation has the same structure, two pairs of three, so that 1-2-3 parallel 4-5-6.

Everything goes beyond itself, in its empathy for anything. It has empathy for anything, both outside the system, and within the system. This is expressed by the gradation. The gradation distinguishes experiences within the system and outside of it. As anything, and as everything. It expresses the living of the representations of the threesome. We may distinguish:

• without system: here I mean that the parts (the topologies) exist together. This is God's perspective, that of the participating representation of the threesome.
• within system: here I mean that the parts (the topologies) stand separately. This is life's perspective that of the parts of the threesome, the topologies.

Šeši padalinimai yra laipsnyno pagrindas: vienybė, dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė. Šiuos padalinimus lygmenų poromis išsako ženklų savybės.

Laipsnyną sudaro šeši visko padalinimai tarp nulybės ir septynerybės: vienybė, dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė. Nulybė ir septynerybė yra tarsi jų atramos.

Aštuongubas kelias susijęs su aštuonerybe, su visiems keturiems netroškimams bendra sandara.

Aštuongubą kelią grindžia šešerybės sąmoningumo lygtis 6+3=1.

Laipsnyną sudaro šešios atjautos:

• 1) 8 divisions of everything
• 2) 6 criteria
• 3) 12 topologies
• 4) argumentation - from 12 topologies to 6 criteria
• 5) verbalization - from 8 divisions to 12 topologies
• 6) narration - from 6 criteria to 8 divisions

Bookended by 0) God and 7) good. There are three states and three shifts between those states.

They are embedded into the two representations of the foursome by means of negating the four representations of the onesome, and the four representations of the nullsome.

• 0) God = not that "... is a required concept"
• 1) divisions = not that "... has no internal structure"
• 2) criteria = not that "... accepts all things"
• 3) topologies = not that "... has no external context"
• 4) argumentation = not that "true"
• 5) verbalization = not that "direct"
• 6) narration = not that "constant"
• 7) good = not that "significant"

These are important, I think, for being-one-with (being connected to God) and not-being-one-with (not being connected to God), and how they relate to the nullsome and the onesome.

The gradation is also given by the qualities of signs, listed in the order by the divisions of everything that they refer to, and I think we can set:

• 0) God: everything is everything
• 1) divisions: everything is malleable
• 2) criteria: everything is modifiable
• 3) topologies: everything is mobile
• 4) argumentation: everything is memorable
• 5) verbalization: everything is meaningful
• 6) narration: everything is motivated
• 7) good: everything is slack

So this shows the purpose of the gradation - it is an interpolation from God to good, as part of showing that God is good, by means of the scope of everything.

God is good. The spirit, in going beyond itself into system, is spirit in system, and goes beyond itself within that system - it cares for others instead of itself. The scope of God is given by the degree of empathy, feeling, experience. Everything feels for anything through:

• living, experiencing (be, do, think)
• searching (one, many, all)
• giving attention (object, process, subject)
• revealing (necessary, actual, possible)

As in the mind games of the representations of the threesome. Anything lives by them, and they inspire anything to go beyond itself, to renounce itself on behalf of others, through shifts: experiences, searches, giving attention, revealing.

There are three axes that are important scaffolding that straddle the framework. They link 1 and 4, 2 and 5, 3 and 6. They give the ways of following God:

• 1 and 4: caring = choosing personality (1?) over world (0!)
• 2 and 5: believing = choosing character (2?) over personality (1!)
• 3 and 6: obeying = choosing God (3?) over character (2!)

Also, the qualities of signs pair along these axes: 1 and 4: trees 2 and 5: microattributes 3 and 6: tokens And may be related to the choices that arise in organizing thoughts:

• hierarchy - thoughts are narrow or broad?
• web - thoughts are vague or clear?
• sequence - thoughts are strong or weak?

Aštuongubas kelias

Skirtumą tarp Dievo ir visko, tarp nulybės ir vienybės, išreiškia aštuongubas kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubas kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).

• mylintis - prasminga - neaprėpta
• ramus - pastovu - nesikeičia
• užtikrintas - tiesu - nepavaizduota
• savarankiškas - teisinga - nepaslėpta

Kalbos:

• aprėpta - neprasminga - (Dievo valios lemta)
• keičiasi - nepastovu - pasakojimas (kaip įvyksta)
• pavaizduota - netiesioginis - įvardijimas (kaip pavadinama)
• paslėpta - neteisinga - pagrindimas (kaip ima rūpėti)

4 x 2 aštuongubame kelyje atvaizdais žiūri iš dviejų pusių, iš visko požiūrio (už santvarkos) ir iš laisvumo požiūrio (santvarkoje). Užtat kiekvienas iš aštuonių narių savaip sieja šiuos du požiūrius. Gaunasi laipsnynas tarp X yra Dievas ir X yra Gerumas. Tuo laipsnynu paskui galima tirti, ar Dievas yra gerumas, ar jie skiriasi?

---

Ankščiau aprašyta bendra santvarka turi tris išraiškas, esminius pavyzdžius: Tėve mūsų, Palaiminimai ir šv.Petro raktai į dangų. Šios santvarkos yra trijų kalbų rėmai. Juos išsako laipsnynai: poreikiai, abejonės ir lūkesčiai.

There are three canonical examples of the eightfold way, and they can be found in the New Testament: The Lord's prayer OurFather (Matthew 6:9-13), St.Peter's Keys to Heaven (2 Peter 1:5-7) and The Beatitudes (Matthew 5:3-10), I take the name for the eightfold way from Buddha's eightfold way which is structurally the same example as St.Peter's Keys to Heaven. [8/99, AndriusKulikauskas]

The Lord's prayer	The Beatitudes	St.Peter's Keys to Heaven
Our father, who art in Heaven, [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do]	Blessed are the poor in spirit, for theirs is the kingdom of heaven. [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do]	from faith [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do]
Hallowed be thy name. [Preferable that God think, than I think]	Blessed are those who mourn, for they will be comforted. [Preferable that God be, than I be]	to virtue, from virtue [Preferable that God do, than I do]
Thy kingdom come. [Preferable that God be, than I be]	Blessed are the meek, for they will inherit the earth. [Preferable that God do, than I do]	to knowledge, from knowledge [Preferable that God think, than I think]
Thy will be done, on earth as it is in heaven. [Preferable that God do, than I do]	Blessed are those who hunger and thirst for righteousness, for they will be satisfied. [Preferable that God think, than I think]	to self-control, from self-control [Preferable that God be, than I be]
Give us this day our daily bread. [Watch over so I may do what I believe]	Blessed are the merciful, for they will be treated mercifully. [Watch over so I may reflect on what I do]	to endurance, from endurance [Watch over so I may believe based on what I reflect on]
And forgive us our trespasses, as we forgive those who trespass against us. [Watch over so I may reflect on what I do]	Blessed are the pure of heart, for they will see God. [Watch over so I may believe based on what I reflect on]	to prayerfulness, from prayerfulness [Watch over so I may do what I believe]
And lead us not into temptation. [Watch over so I may believe based on what I reflect on]	Blessed are the peacemakers, for they will be called the children of God. [Watch over so I may do what I believe]	to brotherhood, from brotherhood [Watch over so I may reflect on what I do]
But deliver us from evil. [Watch over us in the world]	Blessed are those who are persecuted for the sake of righteousness, for theirs is the kingdom of heaven. [Watch over us in the world]	to love [Watch over us in the world]

There are three ways that this structure manifests itself. These are "injections" that occur when Human chooses, from this framework, a God who is calm, certain or self-sufficient (which is to say, smaller or colder than "loving"). These three injections give the canonical variants:

• framework for loving, choose God is calm = "Our Father" = the structure underlying the language of argumentation.
• framework for loving, choose God is certain = "St.Peter's keys to heaven (Buddha's eightfold way)" = the structure underlying the language of verbalization.
• framework for loving, choose God is self-sufficient = "Beatitudes" = the structure underlying the language of narration.

So, for example, the prayer "Our Father" is defined by:

• 0) God who loves me more than I love myself = "Our Father in heaven" when we are connected...
• A) rather you think than I think = "Hallowed be your name", let me think from your perspective, about your glory, structures, wishes, etc.
• B) rather you be than I be = "Your kingdom come", for all people may it be, that what they believe is what happens.
• C) rather you do than I do = "Your will be done, on earth as it is in heaven", may your good heart act through me.

when I am not connected to you...

• A') enable me to follow through on my stands = "Give us this day our daily bread"
• B') enable me to reflect on my actions = "Forgive us our trespasses, as we forgive those who trespass against us", let me be able to look at my sins, that I might not do them.
• C') enable me to take a stand on my thoughts = "Lead us not into temptation", so that I do not fear that my thoughts lead me astray and watch over me, unconnected from you...
• 7) "Deliver us from evil"

And the other two are cyclic permutations, BCA and CAB.

So once the mapping is made, we are dealing with particular variants, manifestations, that arise from the Human will.

Each variant is organized by a gradation for the middle six levels. The gradation comes in three flavors:

• Maslow's hierarchy of needs: survival, security, acceptance, self-esteem, freedom, self-fulfillment.
• MethodsOfProof: morphism, induction, algorithm construction, substitution, examination of cases, construction.
• Kiparsky's hierarchy of thematic roles: agent, beneficiary, goal, instrument, patient, location.

"Our Father" by the Kiparsky hierarchy of thematic roles, which express expectations: TAISYTI: turėtų būti matematikos įrodymo būdai, juk jie sustato lūkesčio santykį su apimtimi.

• 0) rūpėjimas - Tėvė mūsų, kuris esi danguje
• 1) God is agent - teesie šventas tavo vardas
• 2) God is beneficiary - teateinie tavo karalystė
• 3) goal, experience - teesie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje
• 4) instrument - kasdieninės mūsų duonos, duok mums šiandien
• 5) theme - ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams
• 6) location - ir neleisk mūsų gundyti
• 7) bet gelbėk mus nuo pikto

These are I think injected from the structural framework for expectations. What is the hierarchy of expectations? and how does it relate to emotional responses and the directions of the good? God (agent) is good; person (instrument) is good...

"St.Peter's keys to heaven" is organized by the methods of mathematical proof, which express doubts - TAISYTI: turėtų būti linksniai

• 0) faith (tikėjimas)
• 1) morphism - like - virtue
• 2) induction - need - knowledge
• 3) construction of algorithm - real - self-control (paklusimas)
• 4) substitution - problematic - endurance
• 5) examination of cases - reasonable - prayerfulness
• 6) construction - wrong - brotherhood
• 7) love

These are injected from the structural framework for doubts.

"Beatitudes" by Maslow's hierarchy of needs:

• 0) be poreikių (paklusimas) - Palaiminti skurdžiadvasiai, jų yra dangaus karalystė
• 1) survival - Palaiminti, kurie liūdi - jie bus paguosti
• 2) security - Palaiminti romieji - jie paveldės žemę
• 3) acceptance - Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės - jie bus pasotinti
• 4) self-esteem - Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo
• 5) opportunity - Palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
• 6) self-fulfillment - Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais
• 7) rūpintis kitų poreikiais - Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės, jų yra dangaus karalystė

Dar palyginti Kristaus pasisakymus, "Aš esu..."

Visos trys atmainos baigiasi meile, kuri suprastina, kaip blogio pašalinimas. O prasideda savitu Dievo valios vykdymu. Blogis, tai mūsų ir Dievo valių atitrūkimas. Mūsų ir Dievo valia įvairiai derinama:

• Paklūstant - palaiminimais - poreikiai derinami Dievo.
• Tikint - šv.Petro raktais į dangų - abejonės derinamos vertybių.
• Rūpinantis - Tėve Mūsų - lūkesčiai derinami mūsų.

Palaiminimai

• Skurdžiadvasiai, tai bendrai paklusnūs. Klausimus iškelia tik apibrėžtoje apimtyje. Jie užtat "skurdžiadvasiai", neišdidūs.

Laipsnynai

• The gradations are the keys to the dynamics of the {{Languages}} of life. They mediate the injections of various representations of God (as everything, anything, something) into the primary structure that transcends EverythingWishesForEverything. In each case, the gradations are matched to the QualitiesOfSigns which may be considered as part of that primary structure. Hence, the gradations are understood as interpolations
• pagrindimas: nuo (matematikos įrodymų) Kažko į Laisvumą
• įvardijimas: nuo (linksnių) Betko į Laisvumą
• pasakojimas: nuo (asmens poreikių) Visko į Laisvumą

Laisvumas gali būti Nieko supratimas ir dėl to nepastebimas.

Laipsnynais galima atitinkamai suprasti padalinimus:

Poreikiai ir poreikiai

Viskas apima patį asmenį (tiesiogiai - poreikiais):

• gyvybė - visko poreikis visumai
• saugumas - visko poreikis būčiai
• bendravimas - visko poreikis dalyvavimui
• vertės - visko poreikis žinojimui
• laisvės - visko poreikis sprendimui
• prasmės - visko poreikis dorovei

These are perhaps maps between God and good, for example:

• survival is the glory of God, glory is the survival of good; palaiminti kurie liūdi, jie bus paguosti
• security is the intent of God, intent is the security of good; palaiminti romieji, jie paveldės žemę
• acceptance is the example of God, example is the acceptance of good; palaiminti alkstantys ir trokštantys teisingumo, jie bus pasotinti
• self-esteem is the love of God, love is the self-esteem of good; palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo
• opportunity is the work of God, work is the opportunity of good; palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
• self-fulfillment is the command of God, command is the self-fulfillment of good. palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais

Linksniai ir abejonės

Betkuo laikomas veikėjas (asmuo netiesiogiai - abejonėmis):

• vardininkas - abejonė betko visumai - ar tikrai patinka? dorybė (Dievas yra vardininkas)
• naudininkas - abėjonė betko būčiai - ar tikrai reikia? pažinimas (Dievas yra naudininkas)
• galininkas - abejonė betko dalyvavimui - ar tikrai tikra? susivaldymas (Dievas yra galininkas)
• įnagininkas - abejonė betko žinojimui - ar tikrai keblu? ištvermė (Dievas yra įnagininkas)
• kilmininkas - abejonė betko sprendimui - ar tikrai protinga? pamaldumas (Dievas yra kilmininkas)
• vietininkas - abejonė betko dorovei - ar tikrai neteisinga? broliškumas (Dievas yra vietininkas)

Priimame požiūrį (jam suteikiame dvasią) tokiais būdais:

• subject without system is agent, its perspective is Do I truly like this?
• object without system is beneficiary, its perspective is Do I truly need this?
• process without system is goal/experience, its perspective is Is this truly real?
• subject within system is instrument, its perspective is Is this truly problematic?
• object within system is patient/theme, its perspective is Is this truly reasonable?
• process within system is location, its perspective is Is this truly wrong?

Matematikos įrodymo būdai ir lūkesčiai

Kažkas yra suprastas nuošalioje santvarkoje (asmuo netiesiogiai netiesiogiai - lūkesčiais)

• morfizmas - lūkestis kažko visumai - Teesie šventas tavo vardas
• indukcija - lūkestis kažko būčiai - Teateinie tavo karalystė
• algoritmo konstravimas - lūkestis kažko dalyvavimui - Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje
• substitucija - lūkestis kažko žinojimui - Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
• atvejų nagrinėjimas - lūkestis kažko sprendimui - Atleisk mums mūsų kaltes kaip ir mes atliedžiame savo kaltininkams
• konstravimas - lūkestis kažko dorovei - Neleiks mūsų gundyti

Expectations are defined by searching and finding, both within the system, and without it. Peace: not search and not find, without system. Suspense: not search and not find, within system. We experience these conditions when we feel the dilemmas of the members of the gradation, and we consider them as searches.

sad: search and not find, without system	system as expectation?
disgusted: not search and find, without system	existence as expectation?
happy: search and find, without system	participation as expectation?
surprised: search and not find, within system	knowledge as expectation?
afraid: not search and find, within system	decision as expectation?
excited: search and find, within system	structure as expectation?

Atliepimai

Atliepimus galime suprasti kaip laipsnyno lygmenų užduodamus klausimus dėl sandaros sąlygų.

Tėve mūsų

Tėve mūsų: Vis artimesnis ratas, jisai siaurėja iki gundymo. Teesie šventas tavo vardas, tai labai platu, kaip visata. Karalystė, žemė, tai už mūsų. Bet kasdieninė mūsų duona, ši diena - tai jau mūsų laukas. Mes gundomi artimiausiomis mintimis. Tačiau svarbiausia toli nenuklysti, greitai pagauti klaidą ir ją atitaisyti. Tad užtenka pakankamo Dievo.

• Teesie šventas tavo vardas - Dievas
• Teateinie tavo karalystė - asmuo
• Teesie tavo valia - asmenys

---

---

Atjautomis atkuriamas Dievo troškimas sąlygose

• Mylintis (betgi mylintis yra sąlygose ar už sąlygų?) ir besąlygiškas <=> sąlygose yra ramus, užtikrintas, savarankiškas
• Laipsnynas išsako kaip įsivaizduojame Dievą - jo troškimą - už sąlygų.

In life its given the values-questions framework, it is natural through the question to maintain a distinction between unconditional self and conditional self and that defines the context. All manner of cognitive activity is driven by these 8 questions. Self=value. Also generate the step-in step-out dynamics.

• Klausimų pagrindas: kodėl vertybė neatitinka nežinojimo? Nesutampa, nepakankamas, ar žinojimo nesilaiko.
• Iš kur kyla klausimai? Iš vertybių nepakankamumo.
• Tėve mūsų - "mūsų" apverčia, išverčia visuomenę-pasaulį, kad remtųsi širdimi.

Nevalgymas gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisių - nesivadovauti žinojimu (4-6), vadovautis žinojimu (1-3)

Sieti su kertine vertybe: Big 5 model for personality: extraversion (rewards), agreeableness (collaboration), conscientiousness (long term goals), neuroticism (sensitivity to emotions), openness to experience (look for novelty abstractly, intellectually)

3 laipsnynai savaip susieja įsijautimo trejybę ir atsitokėjimo trejybę. Įsijautimu priimame santvarką, o atsitokėjimu nustatome santvarkos ribą.

• Poreikiai - įsijaučiame trejybės ratu. Atsitokėjame priešingybe (tiesa).
• Abejonės - įsijaučiame trejybės ratu. Atsitokėjame išore (asmeniu, daiktu, eiga).
• Lūkesčiai (matematikos įrodymo būdai)

Kertinės vertybės iškyla žmogui atsakant į klausimą Kodėl reikėtų veikti? Tai leidžia ištirti kaip apibrėžti įvairiausias kertines vertybes, kaip pagrįsti dorovės galimybėmis.

Aštuongubas kelias sieja sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, nulybę ir vienybę: Nullsome - negation of levels of foursome - is about not-knowing. Onesome (everything) is about knowing. Knowing is a negation of the nullsome. Vienybė ir nulybės žinojimas.

Aštuongubas kelias sieja du ketverybės atvaizdus, skirtingų nulybių. Pirmas atvaizdas idealisto - neigia Ar ir taip pat vienybės atvaizdus, tad grindžia padalinimus, atvaizdus, aplinkybes. Antras atvaizdas materialisto - neigia Kodėl ir taip pat nulybės atvaizus, tad grindžia pagrindimą, įvardijimą, pasakojimą.

Fixed points

At our Minciu Sodas laboratory we ask our investigators to share their key concept which is at the core of their outlook. It's quite interesting that our investigators do tend to have such a personal concept. I believe that this is the result of our searching for ever deeper concepts. This recursion ends with our finding a fixed point from which we can survey all of intellectual space. In this sense we might think of the MandelbrotSet as the constellation of such fixed points.

I also think that the most important key concept is caring about thinking. This is the value shared by all independent thinkers. Perhaps it is also the Origin of the Mandelbrot set.

Aštuongubu keliu sandaros išverčiamos į kalbas

Aštuongubas kelias sieja tobulą ir pakankamą Dievą, dvi jo savastis. O mes esame Dievo papildinys, trečia jo brandos savastis.

Aštuongubas kelias

• tai kalbos rėmai
• sandaras išverčiantis
• juo įsisaviname
• jisai trejaip nuspalvinamas, kaip ir ketverybė (palyginti) - jie susiję šešerybe, jos atvaizdais
• sustato laipsnyną, būdus kaip esame viena, pavadinimus, užtat sąvoką
• sulygina daikto (sąvokos, patyrimo) ir pažinovo (požiūrio, žinojimo) požiūrius, užtat išverčia
• apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.
• kalbomis išsako išgyvenimų sąsajas ir išdavas.

Išgyvenimo rūšis išsako gėrio kryptys; o aštuongubu keliu tos pačios šešios rūšys yra pritaikomos kiekvienai kalbai, nuspalvintos, kad jas būtų galima įsisavinti, įamžinti dorybėmis.

Aštuongubame kelyje gal susilanksto ketverybė, trejybė, dvejybė, taip kad vis išverčiama, Dievas vis susitapatina su savimi, taip iškylant asmenims.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 ar -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.

Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kaip jais vykdoma Dievo valia?

• paklusimas: paklusti Dievui, vykdyti jo įsakymą, jo laikytis
• tikėjimas: tikėti tuo, kuris paklūsta, sekti jį
• rūpėjimas: rūpintis bendru tikslu, domėtis tuo, kuris jį pasiekia, sekti paskui jį
• pasidavimas: nesipriešinti

Kalbų seką nustato

• (!) seka: Neakivaizdus (pagrindimas), netiesus (įvardijimas), nepastovus (pasakojimas), neprasmingas (sandaras, būtinas)
• (!) ar seka: Palaiminimai (poreikiai), šv.Petro raktai į dangų (linksniai), Tėve Mūsų (įrodymo būdai)
• ar seka: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas, pasidavimas
• ar seka: 4 medis, 5 tinklas, 6 seka
• ar įtampos balsai: 6 rūpėjimas, 5 aiškinimas, 4 liepimas, 3 vertimas

Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Buvo:

• Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - V MEV E - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas->artimumas VVME ?
• Šv.Petro raktai į dangų įrėmina įvardijimą: vykdai, mąstai, esi -M VME V - pareiga, rūpestis, nuoširdumas, artimumas ... turėtų būti tikėjimas->meilė MMEV
• Palaiminimai įrėmina pasakojimą: esi, vykdai, mąstai - E EVM M - teisingumas, paklusimas, drąsa, žavesys ... turėtų būti paklusimas->žavesys EEVM ?

Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę

Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas?

• 6->8 Palaiminimai įrėmina pasakojimą: esi, vykdai, mąstai - EEVM - teisingumas, paklusimas, drąsa, žavesys ... turėtų būti paklusimas->žavesys EEVM ?
• 12->6 Šv.Petro raktai į dangų įrėmina įvardijimą: vykdai, mąstai, esi - VVME - pareiga, rūpestis, nuoširdumas, artimumas ... turėtų būti tikėjimas->meilė MMEV
• 8->12 Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - MMEV - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas->artimumas VVME ?

Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę

Vidinis požiūris yra Dievas=Dievas. O teigiamas jausmas yra Dievas=gerumas. (Palyginti su šuoliu, tai šuolis į sandarą, išėjimas už savęs.) Aštuongubas kelias veda iš Dievas=Dievas į Dievas=gerumas, išsako tarpinius laipsnius, tai sandarumo laipsniai, įsijungimo į sandarą laipsniai.

Kaip tiki, taip ir yra: Dėl to, kad stebuklingiausi dalykai slypi arčiausia mūsų, kur lengviausiai pasiekiami, bet nesvarbūs dalykai mus tempia toliau. Palyginti tikėjimą ir rūpėjimą žinojimo rūmuose. Rūpėjimo išvada, tai būtent, kad svarbiausi, lemtingiausi, stebuklingiausi dalykai glūdi arčiausia mūsų.

Kalbomis išgyvename viską - jo prieštaravimą, kurio dėka bręstame:

• tą galime siaurai, išgyvenimo vienetu, paklusdami, pasakojimu
• plačiau, išgyvenimo rūšimis, tikėdami, įvardijimu
• plačiai, išgyvenimų sąsajomis, rūpėdami, pagrindimu

Prieštaravimą pajusti, svarbu, kad būtumėme skurdžiadvasiai, mažaširdžiai, gyventumėm gera valia, ko smulkesnės apimties.

Tėve mūsų

• "Tėve mūsų" yra ryšys su esamu Dievu, taip pat ryšio nebuvimas su "nesamu" Dievu už mūsų (skylė trejybei).

Aštuongubas kelias sieja mus su kuo? ir laipsnyno Dievą suvokia kaip?

• Tėve mūsų su Dievu (su Dievu už mūsų, be sąlygų)
• šv.Petro raktai į dangų su dorybėmis, su gerumu (su Dievu sąlygose)
• Palaiminimai su dangaus karalystės visuomene (su Dievu mumyse)

Trys kalbos kyla iš aštuongubo kelio.

• Pagrindimas: ramus Dievas išgyvena aštuongubą kelią. Matematikos įrodymo būdų laipsnynas.
• Įvardijimas: užtikrintas Dievas išgyvena aštuongubą kelią. Linksnių laipsnynas.
• Pasakojimas: savarankiškas Dievas išgyvena aštuongubą kelią. Poreikių laipsnynas.

Dėmesį turėčiau atkreiptį į laipsnynus.

---

Vertybių kalbos klausimų lygmenys

Gvildenimų žemėlapyje įžvelgiau keturis lygmenis, kaip klausimai veda nuo vieno žmogaus iki bendravimo ir bendrystės. Taip pat įžvelgiau teigiamas ir neigiamas klausimus, laikymasis ir nesilaikymas vertybių. Visa tai primena šešis atvaizdus.

Klausimai kyla iš išgyvenimo apytakos, tad iš asmens (Manęs) ir Mano santykio su aplinka, su asmenybe ir pasauliu. Vieni klausimai išsako dvasios perteklių (dvasia gyvena daugybe asmenybių), o kiti klausimai išsako dvasios stoką. O kai sutampa asmenybės dvasia ir kūnas, tuomet klausimas išreiškia jų sutapimo pakopą. Ar sutampa žmoguje, ar bendravime, ar bendrystėje, ar pasaulyje?

Kertines vertybes ir jų minimas sąvokas galime rūšiuoti. Vienos išplaukia iš gyvenimo lygties ar iš grynomis sandaromis išsakyto Dievo požiūrio. Kitos kyla iš ne Dievo požiūrio, iš žmogaus požiūrio, tai netroškimų lygmenys:

• Dievo valią (vertybes, klausimus - netroškimą visko) grindžia psichologija (Mano požiūris), atskyrimas vidaus ir išorės, vidinio tikslų ir išorinių pasėkmių.
• Gerą valią (lūkesčius, jaudulius - netroškimą betko) grindžia bendravimas (Tavo požiūris), atskyrimas savęs ir kitų.
• Išmintį (abejones, dvejones - netroškimą kažko) grindžia bendrystė (Kito požiūris), atskyrimas širdies ir pasaulio.
• Amžiną gyvenimą (poreikius, tenkinimus - netroškimą nieko) grindžia pasaulis, tai kas vystosi savaime. Pasaulis, gamta ir t.t. tėra milžiniška sukaupta patirtis. Nuo pasaulio atskirta jo dvasia, jos kūrėjas, kuria visi esame viena?
• Štai Dievo būtinumo lygmenys. Jais vertybe siejasi Dievo ir žmogaus požiūriai.
• Kiekvienas lygmuo išskiria asmenis ir juos naujai vienija. Šie atskyrimai grindžia suvokimus, juos grindžia skirtingos aplinkos.
• Šios aplinkos primena kalvinistų teologiją apie kurią pasakojo Perry Recker. Šiuose sluoksniuose iškyla ryšys tarp (mūsų) tobulumo (santvarkoje) ir Dievo meilės už jos (išorėje, kituose, pasaulyje, likime). Dievas, jo meilė iškyla psichologijoje, kaip išorėje veikianti meilė; bendravime, kaip kitų troškimai; bendrystėje, kaip visuma, viskas; pasaulyje, kaip Dievas lemiantis jo likimą.
• Lygmenys išsako visumas, apimtis, kuriose mūsų veiksmai atliepiami, kaip antai, mūsų proto ribos (mūsų vidinis gyvenimas) - mūsų bendrystė - mūsų bendravimas.
• Lygmenų poros. Dešimts Dievo įsakymų gali būti susiję su lygmenimis - psichologija, bendravimas, bendrystė, pasaulis - ir jų poromis.

Vertybių kalbos sąvokos

Sąvokos apibrėžiamos požiūrių algebra. Kai kurios sąvokos yra iššauktos, jos yra projekcijos, duotybės, duotos galimybės, tai kas galėtų būti, ten kur nėra ar trūksta apibrėžtos sąvokos. Taip yra su sandarom, kaip antai viskas. Pavyzdžiui, viskas gali būti tai, kas galėtų būti vieninga.

Kertinių vertybių sandara.

• Turi vidinę logiką. Gali kažką neigti, naudoti prielinksnius.
• Gali remtis poreikių tenkinimo dėsniais.
• kokius prielinksnius naudoja, kokiais dėsniais remiasi (pavyzdžiui, poreikių tenkinimo), kokio pobūdžio tai sąvokos.
• Remiasi asmenimis ir jų santykiais: Dievu, artimu, visuomene, gamta. Kas ką gali išgyventi, kas gali turėti požiūrį, kurio būtų galima laikytis?
• Ryšys su kitais gali būti vienpusis ar abipusis.
• Gali būti atitoki sąvoka ar išgyvenimas.
• Panašu, kad kiekviena vertybė pajungia vieną jėgą kitai jėgai:"gyventi tiesa" - gyvenimą pajungti tiesai; "įnikti", "puoselėti įnikį"- valią pajungti įnikiui.
• Vertybės skiria teigiamą ir neigiamą, tad yra troškimai, būtent troškimai visko, kada upė teapsupa "nieką".

Vertybių kalbos sandaros

Padalinimai (ir galimybė susikalbėti jais) skaido visumas, kyla iš vertinimo, iš kertinių vertybių:

• Dvejybė skiria, kas mums duota ir kas nuo mūsų priklauso.
• Trejybė išsako, kaip pasitiksliname ar laikomės savo vertybės ir kas jinai yra.
• Ketverybė dėsto, kaip mūsų vertybė mus atstoja, kaip ji reiškiasi mumis. Ji mus "žino".

(Dalyvavimo) Trejybę iššaukia klausimas, kas yra laimė? ir siejasi su mūsų lūkesčiais. Bene (žinojimo) ketverybė su mūsų vertybėmis, (buvimo) dvejybė su dvejonėmis, (tvarkos) vienybė su poreikiais. Kaip tai reiškiasi vertybėmis?

• Kaip aštuongubas kelias sustato tyrimus? tad suderina tris protus?
• Ar Dievo nenuoseklumas ir žmogaus nuoseklumas yra kaip Tėvo ir Sūnaus pokalbis dėl gerojo ir blogojo vaiko?
• Kertinė vertybė leidžia žmogui suderinti, apjungti, suvesti savo vertybes, tad gyventi nuosekliai, tad tiesa. (Ir tai susiję su jo santykiu su tiesa.) O Dievas gali būti nenuoseklus, tai dieviška.
• Žmogaus dorovinė sistema susiveda į klausimą Kodėl, o tai jo kertinė vertybė. Betgi Meilė pranoksta vertybes. Tad ar Meilė sutampa su lygmenimi Ar? Vėlgi, meilė yra teigiamas jausmas, Kodėl.
• Valių suderinimas. Du šešerybės atvaizdai, žmogaus ir Dievo. Bendradarbiauja, susikalba.

Tėve mūsų (gyvybės lygtis)

• sieja ketverybę ir trejybę
• kaip padalinimą ir papildinį
• ketverybė: Dievas žengia pas mus į pasaulį
• trejybės ratas: mes gyvename juo, o Dievas palaiko
• ir taip ir taip išsiskiria trys protai
• "Tėve mūsų" maldoje, pirmosios eilutės neigia vienybės atvaizdus, mat yra ryšys su Dievu, tad renkam Dievą vietoj savęs. O paskutinės eilutės neigia nulybės atvaizdus, mat neturim ryšio su Dievu.
• "Tėve mūsų" sieja vienybę su Kitu, ir ji išsakoma Mumis, juk tai Mūsų Dievas ir meldžiame už Mus.
• Pasakojimas sieja vienybę su Manimi, o įvardijimas su Tavimi, o pagrindimas su Kitu.

Vertybes (atsižvelgiant dar į susijusius vertybinius klausimus) rūšiuoti pagal tai, į kurį klodą atsiremia, pavyzdžiui:

• Gyventi tiesa - kokia suvokimo viršūnė? kreipiasi į visybės pagrindus
• Gyvenimo išgyvenimas - gamtos dėsniai? kreipiasi į visatos pagrindus
• Mylėti ir būti kitų mylimam - koks žmonijos tikslas? kreipiasi į žmonijos pagrindus
• Sąmoningumas, kad esu Dievo mylimas - kreipiasi į Dievo pagrindus
• Atjauta, kaip padėti žmonėms pažinti save? - kreipiasi į paskirus žmones

Aštuongubo kelio atmainos remiasi vertybių ketverybėmis:

• Tėve mūsų: rūpėjimas -> artimumas (Andriaus)
• šv.Petro raktai į dangų: tikėjimas -> meilė
• Palaiminimai: paklusnumas -> žavesys

Aštuongubas kelias atsiremia ne tik į troškimus bet kartu ir į netroškimuose glūdinčius laipsnynus:

• poreikius
• linksnius (abejones?)
• matematikos įrodymų būdus (lūkesčius?)

Vertybės išlaiko lygsvara, nuoseklumą, tad prieštarauja dieviškam postūmiui, nenuoseklumui.

• Netroškimų pagrindas: Išėjimo už savęs pakopos: Kūnas (nesavarankiškumas) - protas (neužtikrintumas) - širdis (neramumas) - valia (nemeilė)
• Atliepimų pagrindas: Asmenų lygmenys: Amžinas gyvenimas - išmintis - gera valia - Dievo valia
• Žinios (žinojimas) leidžia skirtingoms valioms derinti savo veiksmus (laike ir erdvėje) ir taip pat leidžia paskirai valiai pačiai susiderinti, turėti ir išlaikyti tapatybę, ja remtis.
• Vertybės nusako į ką valia gali susitelkti.
• Vertybiniai klausimai - ar tai klausimai iššaukiantys jokį, vieną, du, tris, keturis, penkis, šešis, septynis atsakymus?

Aštuongubas kelias primena fiziką, simplektinę geometriją: 3 matai nuotolio, 3 matai judesio.