Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Tarpas

间隙 _ _ _ _ ריס

Kas yra tarpas

• Tarpas yra vienumo pagrindų vienumas, tad septintasis požiūris.
• Tarpas yra trečias taškas Dievo ir žmogaus atžvilgiu kuriuo sąmoningumas yra nulybė.
• Apibrėžtumas puoselėja tarpą esantį ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje.
• Tarpas yra atsiskleidimo apimtis ir turinys. Jisai iš vienos pusės troškimu, kaip skirtumas tarp Dievo būklės ir jo ištakų, jisai išauga iš nieko ligi visko. Iš kitos pusės, kaip neapibrėžtumas, jisai sumažėja nuo visko ligi nieko.

Kaip sandaros išsako tarpą.

• 3+3 Mūsų iš vidaus išgyvenamas tarpas.
• (4 2) Tarpo galimybių, pradžios ir pabaigos, nustatymas iš lauko.
• 4+2 Tarpo erdvės apibūdinimas. Du išvirkštiniai vertinimai keturių pakopų.
• 6 Šešerybė. Trejybė tarpe ir už tarpo.
• 3x2 Pertvarkymai. Nesimetriškas tarpas tarp žinojimo tvarkos ir nežinojimo tvarkos.
• Septynerybė. Simetriškas tarpas tarp žinojimo ir nežinojimo.
• Požiūrio lygtis. Tarpo ištakos.

Kaip įvairiai suvokti tarpą?

• Suvokimas - tarpas tarp Dievo už sąlygų ir sąlygose
• Tarpas tarp asmenų
• Tarpas tarp tvarkų
• Aleksandro deriniai
• antistruktūra

Sąvokos

Tarpas

• Tarpas yra nulinis.
• Tarpas tarp pastovumo ir kintamumo.
• Besąlygiškas - be savasties, tad ir be aplinkybių. Tarpas tarp savasties ir aplinkybių.
• Atitrūkimas nuo pasaulio.

Laisvumas

• Laisvumui reikalinga santvarka, aplinkybės - tai kas keičiasi (nesava) ir tai kas nesikeičia (sava). Kaip keičiasi tai, kas sava? Kaip jis paneigiamas? Išauga tokia galimybė, žr. nesusivedimus.

Visuma

• Tarpas yra požiūris į visumą. Visuma reiškiasi ketveriopai (apimtimis, asmenimis), o tarpas šešeriopai.
• Tad išmokstame visumą ją dalindami į asmenis, ir išmokstame tarpą jį dalindami į tarpus. O tas dalinimas nėra sąlyginis, o yra besąlygiškas.
• Nes visumą netvarką galima dalinti taip, kaip negalima dalinti visumos tvarkos raiškų (nusistatyti, vykdyti, permąstyti). Juk bandant dalinti pirmines tvarkas, tiesiog daliname antrines tvarkas.

Paklaida

• Siaurėja paklaidos mąstai. Paklaida skiria Dievą ir jo gerumą.

Eiliškumas

• Eiliškumą išsako padalinimai, jais išrikiuotos ženklų savybės.

Besąlygiškumas

• Vienumas yra besąlygiškas - apimtys yra sąlygiškos - o apimčių atskyrimas yra besąlygiškas.
• Tarpas tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo yra besąlygiškas - jųjų vienumas yra sąlygiškas.
• Dievas vienų vienas, užtat besąlygiškas.
• Asmens neapibrėžtumas yra besąlygiškas - apibrėžtumas yra sąlygiškas. Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo atskyrimas yra besąlygiškas - jųjų vienumas yra sąlygiškas.

Asmenys

• Atvejis - ryšys su niekuo
• Apibendrinimas - ryšys su kažkuo
• Aplinka - ryšys su betkuo
• Esmė - ryšys su viskuo

Asmenys yra šių apimčių dvasia, šių ženklų rūšių išpildymas. Tą ryšį galime suvokti kaip išmanymą. Asmenys yra žinotojai:

• Kitas - išmano nieką.
• Tu - išmanai kažką.
• Aš - išmanau betką.
• Dievas - išmano viską.
• Galime asmenis suprasti kaip visumos išjautimą, atvaizdavimą, ten kur yra atskirta "mintis", tad yra jos neprieinamas vidus ir prieinama išorė, tad yra išoriniai santykiai.
• Požiūriai susideda: Kitas +0, Tu +1, Aš +2, Dievas 6-.

Žinojimas

• Kitas žino nieką (burbulėlį - daiktą), Tu žinai kažką (plėmelį - apibendrinimą - ikoną), Aš žinau betką (papildinį - apibrėžimą - indeksą), Dievas žino viską (visumą - išjautimą - židinį - akį - prasmę - simbolį).

Požiūrio lygtis

• Besąlygiškas yra amžinas gyvenimas, o gyvenimas yra sąlygiškas. Besąlygiškas yra Dievo ir gerumo atskyrimas, atkirtimas, o sąlygiškas yra jų sutapatinimas.
• Požiūrių atskyrimas yra besąlygiškas. Kuria prasme tai Dievo požiūris, tai Dievo tiesa? Kuria prasme svarbus atskyrimų vieningumas?

Kas vyksta tarpe

• Vaizduotė atkuria tarpe.
• Dievas tarpe yra gerumas. Tai Dievas mumyse, mūsų vaizduotėse. Jo irgi negaliu įsivaizduoti.
• Dievas už mūsų yra taipogi mumyse. Tai gerumas.

Kaip tarpas iškyla ir vystosi

• Ketverybe iškyla tarpas tarp Dievo ir žmogaus, tarp galutinių pakopų ir tarpinių pakopų.
• Šį tarpą toliau plėtoja penkerybė, šešerybė, septynerybė, aštuonerybė.
• Vaizduotė išskiria tarpą kuriame išreiškia tai kas už tarpo.

{$3 \times 2$}

• Medis, seka, tinklas - tai sąlygos, plačiausia prasme - tai dalyvavimo sąlygos. Sąlyginė tiesa yra ryšys tarp sąlygų ir jų pažinimo, tad tarp dviejų tvarkų, begalinės ir baigtinės. Besąlygiška yra tai, kas pirm jų, ką jos vaizduoja. Besąlygiška tiesa yra ryšys tarp begalinio sąlygų nebuvimo ir baigtinio sąlygų nebuvimo. Tą baigtinį sąlygų nebuvimą galime suprasti kaip tarpą tarp tų dviejų tvarkų. O ryšys vyksta asmenimis ir jų atitrūkimais vienas nuo kito.
• Tiesa - akivaizdumas - ryšys tarp to kas parodyta ir to kaip parodoma - tad būtina, tikra, galima. (medis, seka, tinklas)
• Besąlygiškumas grindžia vidinę sandarą (lentelę) ne išorines sąsajas (pertvarkymus).
• Besąlygiška yra pirminė tvarka, o sąlygiška yra antrinė, ja pertvarkanti, tvarka. Pirminę galime įsivaizduoti kaip begalinę, neaprėpiamą, o antrinę kaip baigtinę, kaip mūsų suvokiamą.
• Pirmoji tvarka grindžia asmenį, visų asmenų vienumą, o antroji tvarka juos atskiria pagal apimtį. Užtat tai ir yra vaizdavimas, nes leidžia sieti ir atskirti.
• Išvada: Tai, kas neapibrėžta yra besąlygiška. Vadinas, atsisakydami apibrėžti, nurodome ir atsiremiame į tai, kas besąlygiška. Susilaikydami nuo antros tvarkos išreiškiame tai, kas besąlygiška.

Jeigu tą tarpą suvokti kaip dalį visumos, tai kur jisai yra pirmoje tvarkoje?

• Raidoje jisai yra begalybėje, pašonėje, atskiroje medžio šakoje.
• Žemėlapyne jisai yra aplinkui.
• Vadovėlyje jisai yra prieš pradžią ir po pabaigos.
• Metraštyje jisai yra už plačiausio laikotarpio.
• Žinyne jisai yra kiekviename taške, kiekviename poslinkyje.
• Kelionraštyje jisai yra sekos viduryje.

Tarpas plėtojamas padalinimais. Kaip tai susiję su keturiais lygmenimis, su trimis tvarkomis?

Sąlygiškas suvokimas - dalinis, besąlygiškas suvokimas - visuminis. Antra tvarka yra dalinė, pirma tvarka yra visuminė. Sąlygiškas yra jų sutapatinimas. Besąlygiškas yra jų atskyrimas, jų tarpas. Antra tvarka galima mokytis, ji suskaldo besąlygišką tvarką. Ji nebaigtinę tvarką pristato baigtine. Užtat ją galima suprasti kaip ženklą.

Besąlygiškas požiūris susijęs su vidine sandara vietoj kad su išoriniais santykiais. Tai ne tvarkos pertvarkymas, o netvarkos.

• Pirma tvarka - vaidmuo, antra tvarka - veikėjas.
• Antrinė tvarka yra požiūris, tai dalinis - asmeninis - suvokimas.
• Medis - nusistatyti, seka - vykdyti, tinklas - permąstyti. Jų poros - vaikščiojimas medžiais.

Antrine tvarka platesnis asmuo savaip suvokia siauresnį asmenį. Pavyzdžiui, yra medis Kitų vertybių, kaip jie bręsta vis ryškiau. O Tu juos gali apklausinėti, kokios jų dabar vertybės ir gausi apytikrius taškus medyje. Arba aš galiu apklausinėti jų požiūrius ir susidaryti žemėlapyną jųjų. Plečiant antrinę tvarką tampa aišku, kad ji nesusiveda su pirmąja tvarka, kad nebaigtinė ir baigtinė iš esmės skiriasi, yra skirtingo pobūdžio. Antra tvarka yra ženklas pirmos tvarkos, išreiškia ženklo savybę.

Neurologų išvadomis, einame iš antrinės tvarkos link pirmosios, plėtojame antrinę tvarką gvildenimais. Įvairūs jausminiai varikliai to imasi, jų gvildenimosi būdai atitinka padalinimus.

• Nusistatyti - begalinis medis - nusistatymo vykdymas
• Permąstyti - begalinis tinklas - permąsčius nusistatyti
• Vykdyti - begalinė seka - vykdymą permąstyti
• Nusistatymo palaikymas - išvertimas -
• Permąstymo palaikymas - išvertimas
• Vykdymo palaikymas - išvertimas

Galime suvokti kaip sutapatinimus:

• Raida: Apibendrinimas laikomas atveju
• Žemėlapynas: Aplinka laikoma atveju
• Vadovėlis: Aplinka laikoma apibendrinimu
• Metraštis: Esmė laikoma aplinka
• Žinynas: Esmė laikoma apibendrinimu
• Kelionraštis: Esmė laikoma atveju

Nesusivedimai

• Nesusivedimas atskiria siauresnį ir platesnį požiūrį.

{$\binom{4}{2}$}

• Poros - mišrūs laukai (blended spaces) (Fauconnier ir Turner)

Išsiaiškinimai sulygina išmanymo lygius: išmano ar, išmano koks, išmano kaip, išmano kodėl.

• išjausti požiūrį
• išjausti sandarą
• lyginti sandaras
• perprasti reikalą
• lyginti reikalus
• išjausti reikalą

Padalinimai

Tarpas išgyvenamas įvairiais padalinimais:

• nulybe: ketverybės tarpas išskiria žinojimą (ryšiais) ir nežinojimą (be ryšio)
• vienybe: penkerybės išreiškia išėjimą už savęs, skiria išėjimą į save ir iš savęs, jos tarpas išsireiškia savasties išgyventoju
• dvejybe: šešerybė išreiškia vaizduotę, vienumo pagrindus, skiria buvimą ir nebuvimą, jos tarpas išsireiškia asmeniu ir apimtimi
• trejybe: septynerybė išreiškia apytaką, jos tarpas išsireiškia tyrimu, trejybės ratu
• ketverybe: aštuonerybė išreiškia mus, jos tarpas subliūkšta, lieka nulybė, meilė

Sandarų lyginimas

Lyginant 3+3 ir 3x2

• Išgyvenimų seka atitinka sąlygų seką: yra (medis-nusistatyti), galima (tinklas-permąstyti), pageidautina (seka-vykdyti) ir toliau šių sąlygų nebuvimą, taip kad santykiai išversti.
• Išgyvenimų rūšys yra nesusivedimų išvada, kaip mes bręstame. O mūsų brandą išsako antrinė santvarka, kaip mokomės, tai kokybinė branda.

Lyginant 3x2 ir (4 2)

• Bandau suprasti besąlygišką tiesą kaip tarpą tarp tvarkų ir kaip tarpą tarp asmenų.
• Tai besąlygiškas požiūris kylantis iš asmeninių požiūrių.
• Pagrindas: Besąlygiškos tiesos išdėstymas. Tų išdėstymų ryšys su pertvarkymais.

Lentelė