Iš Gvildenu svetainės

Mintys: ŽmogausSuvokimas

Žmogaus suvokimas

Keturios terpės

• Neapibrėžtumas
• Apibrėžtumas
• Įsivaizduojamumas
• Neįsivaizduojamumas

Keturias terpes išsako asmenys: dvasia yra Dievas, žmogus yra Aš, žmogui Dievas yra Tu, Dievui žmogus yra Kitas.

• Tu esi žmogui Dievas, tai žmogaus santykiai.
• Kitas yra Dievui žmogus, tai Dievo santykiai.

Asmenims atitinka terpės:

• Neapibrėžtumas yra tai, kas glūdi Dieve, mūsų bendras likimas.
• Apibrėžtumas yra tai, kas glūdi žmoguje, jo paskiras likimas.
• Įsivaizduojamumas yra tai, kas išplaukia iš žmogaus, jo paskiras troškimas.
• Neįsivaizduojamumas yra tai, kas išplaukia iš Dievo, mūsų bendras troškimas.

Apibrėžtumas skiria Neapibrėžtumą ir Neįsivaizduojamumą. Įsivaizduojamumas yra tarpe tarp Neapibrėžtumo ir Neįsivaizduojamumo.

Asmenų terpes nusako sandaros:

• Neapibrėžtume dvasia kaip savaiminis turinys vyksmu -1 išsiplėtoja aštuonių reikšmių seka. Jos baigiasi Dievu ir visos jame glūdi kaip jo reikšmės klodai. Pirmos keturios reikšmės išskleidžia požiūrio lygtį, antros keturios reikšmės jį ketveriopai išgyvena ketverybės asmenimis.
• Apibrėžtume persilenkia aštuonių reikšmių seka, iškyla žmogaus kampas derinantis dvasią ir Dievą. Išsiskiria keturios terpės ir jų dvejos kryptys Dievu, išeinanančiu iš savęs į save, visko žinojimu, iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą, ir žmogumi, išeinančiu iš savęs už savęs, to žinojimo taikymu, iš neįsivaizduojamumo į neapibrėžtumą. Žmogus papildo ir išverčia reikšmes požiūriais. Atsiveria padalinimų ratas, taip pat požiūrių grandinės. Dievo ir žmogaus kampai išskleidžia gyvenimo lygtį.
• Įsivaizduojamume dvasios tyrimas neapibrėžtumo trejybe ketveriopai pasireiškia asmenų tyrimais, trejybės atvaizdais. Juos vienija žmogaus tyrimas, trejybės ratas. Aštuongubas kelias sulygina neapibrėžtumo trejybę ir trejybės ratą, juos įrėmina požiūrio lygtimi ir ketverybe.
• Neįsivaizduojamume asmenų šeši pokalbiai, brandos šuoliai išsako keturių asmenų bendrą vienumą dvasia.

Asmenų terpės dvasia glūdi:

• Neapibrėžtume - Dieve
• Apibrėžtume - keturiose asmenų terpėse
• Įsivaizduojamume - trejybės rate
• Neįsivaizduojamume - šešiuose asmenų pokalbiuose, jų brandos šuoliuose

Tai pasireiškia keturiose asmenų terpėse:

• Dievo terpė (8), tiesos terpė (1) yra neapibrėžtumas. Jame Dievas, kaip toks, yra dvasia, kuri plėtoja savo turinį reikšmėmis, veiksmu -1. Dieve glūdi aštuoni dvasios reikšmės klodai. Tai yra pradai, keturi išskyrimai ir keturi vieningumai (asmenys) iš kurių viskas toliau išplaukia.
• Mano terpė (7), Dievo ir gerumo terpė (2), žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Požiūriai išverčia reikšmes. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Dievas nebūtinai geras. Dievas yra už gerumo. Gerumas yra apibrėžtume, Dievas yra neapibrėžtume. Apibrėžtumas kartu atskleidžia keturias terpes, gyvenimo lygties klodus, asmenų būkles.
• Tavo (6), neapibrėžtumo trejybės (3), žmogaus santykių terpė yra įsivaizduojamumas. Apytakos. Suvokimo lygmenys - trejybės atvaizdai. Asmenys vykdo tyrimus, kuriais neapibrėžtumo trejybė išreiškiama trejybės rato atvaizdais.
• Kito (5), požiūrio lygties (4), Dievo santykių terpė yra neįsivaizduojamumas. Keturis asmenis suderina šeši santykiai.

Būklės

• Neapibrėžtumas
• Apibrėžtumas
  • Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą ir paskirybę.
  • Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą.
• Įsivaizduojamumas
  • Įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
  • Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
  • Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas.
  • Neapibrėžtumo trejybę galima sulyginti su Dievo šokio trejybės ratu.
• Neįsivaizduojamumas
  • Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
  • Asmenys suteikia reikšmes.
  • Reikšmės plėtojasi kaip netroškimai.

Dievo turėjimas

Kas kam yra Dievas?

• Dievui: Dievas
• Man: Gerumas
• Tau: Gyvenimas
• Kitam: Amžinas gyvenimas

Visa tai suveda Asmenų lygtys, tai yra, asmenų lygtis kiekvieno asmens savaip išreikšta.

• Dievo Dievas, tai Dievas. Viskame: Dievas savarankiškas, trokšta nieko. Mes netrokštame nieko: poreikiai - dėsniai - "Aš esu"
• Mano Dievas, tai Gerumas. Betkame: Dievas užtikrintas, trokšta kažko. Mes netrokštame kažko: abejonės - dvejonės - širdies atsiliepimai
• Tavo Dievas, tai Gyvenimas. Kažkame: Dievas ramus, trokšta betko. Mes netrokštame betko: lūkesčiai - atsiliepimai - nuveikimai, gėrio kryptys
• Kito Dievas, tai Amžinas Gyvenimas. Niekame: Dievas mylintis, trokšta visko. Mes netrokštame visko: išbandymai, aklavietės - išsigelbėjimai, atsiplėšimai, asmens branda

Dievo branda

Dievo branda išreiškia Dievo turėjimą, kaip žmogus prisiima Dievą.

Dievo branda reiškiasi:

• Aštuoniomis reikšmėmis. Dvasia jomis pasipildo. Jos glūdi Dieve. Tai keturi asmenys, požiūrio lygtis, neapibrėžtumo trejybė, Dievo ir gerumo santykis, tiesa.
• Keturiomis terpėmis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu.
• Neapibrėžtumo trejybe: Trys sąmoningumo dėsniai.
• Šešiais perėjimais iš miglotesnės terpės į ryškesnę terpę.

Darna. 4 terpės

Darna. Trejybės ratu ir trejybės atvaizdais. Asmenys bręsta kaskart pasirinkimais, pasislinkimais: 4 vienumo sampratomis Dievas tampa asmens Dievu.

Suvokimo lygmuo požiūrio lygties pagrindu sustato trejybės atvaizdą. Apytaka trejybės atvaizdą susieja su trejybės ratu. Tai lygiaverčiai atspindi Apibrėžtumą ir Įsivaizduojamumą, tarsi pusiaukelyje tarp jų, tarsi veidrodžiu.

Dvasia įgauna reikšmę, reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume (nulybėje), Manimi apibrėžtume (vienybėje), Tavimi įsivaizduojamume (dvejybėje), Kitame neįsivaizduojamume (trejybėje). Trejybės ratas grindžia prasmingumą, neįsivaizduojamumą, tai kas už mūsų, tad sąmoningą išėjimą už savęs.

Keturios terpės apsuka reikšmės vyksmą -1, apibrėžia veiksmus +1, +2, +3.

Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipimai susiveda į bosonus supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.

Keturios asmenų terpės

---

---

---

---

ESMINĖS ĮŽVALGOS

	Neapibrėžtumas (nesuvoktumas)	Apibrėžtumas (suvoktumas)	Įsivaizduojamumas	Neįsivaizduojamumas
pažinimas	nežinojimas	žinojimas	žinantysis	nežinantysis
tyrimų skaičius	vienas tyrimas: Dievo	du tyrimai: Dievo, žmogaus	trys tyrimai: Tėvo, Sūnaus, Dvasios	keturi tyrimai: Dievo, Mano, Tavo, Kito
santykis su išmintimi	Dievas tiesiogiai nežino	Aš tiesiogiai žinau	netiesiogiai žinome per Tave	netiesiogiai nežinome per Kitą
galimybės pasireiškia asmenų būklėmis	neapibrėžiame Dievo	apibrėžiame Mane	įsivaizduojame Tave	neįsivaizduojame Kito
kas išsako	Dievas	Aš	Tu	Kitas
kas ką palaiko	Dievas Dievą	besąlygiškas viskas sąlygišką Mane	nešališki troškimai šališką Tave	nepaneigiama meilė paneigiamą Kitą
ką požiūriai išgyvena	+0 joks požiūris	+1 požiūris	+2 požiūris į požiūrį	+3 požiūris į požiūrį į požiūrį
vienumo sampratos	bendras likimas	paskiri likimai	paskiri troškimai	bendras troškimas
vienumo sampratos išgyvenimas troškimu	savarankiškumu	užtikrintumu	ramumu	meile
visuminės sandaros	reikšmės	suvokimai (gyvenimo lygtis)	apytakos	asmenys
raiškos raida	reikšmėmis	gyvenimo lygtimi apibrėžiamu plėtojimu	kiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrą	asmenų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar
4 troškimai (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramūs troškimai, mylinti meilė)	0,1,2,3 reikšmės	asmenų suvokimai	asmenys išgyvena 4 troškimus ir 6 atjautas	trokštantys asmenys
4 lygmenyse reiškiasi	reikšmių rinkiniai	požiūrio lygtis	apytaka	asmuo
pasireiškiančios reikšmės	neapibrėžtumo trejybė	Dievas ir gerumas	tiesa	dvasia
kas ką papildo	Dievą papildo Aš, Tu, Kitas			Kitą papildo Tu, Aš, Dievas (Kitas jais auga)
asmuo suvokia būklę	suvokimas	savęs suvokimas	bendras suvokimas	susikalbėjimas
amžino gyvenimo raiška	amžinas gyvenimas	išmintis	gera valia	Dievo valia
trejybės sieja reikšmes	Neapibrėžtumo trejybė	Gyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai	Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai	Trejybės ratas
vienumo prielaidos		atveriamos visos galimybės	pripažįstama paskira galimybė	galimybės suderinamos
Dievo tyrimas sąmoningėja	išsiskleidžia reikšmėmis	plėtojasi apimtimis	išgyvenamas apytakose	puoselėjamas sąmoningėjančių, tarpusavyje susijusių asmenų
vienumo raiška	reikšmės suplakamos	reikšmės išskiriamos	nustatoma kiek išskyrimai iškreipė reikšmes	išvedamas vieningumas
kaip Dievas reiškiasi asmeniui	dvasia	sandara (vaizduotės ribomis)	atvaizdais (vaizduote)	vieningumu
vienumo pavidalas	vienumas	4 vienumo sampratos (neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu)	6 vienumo sampratų poros, vienumo pagrindai	6 vienumo pagrindų vieningas turinys
apytakos	Dievo mokslas (Dievo šokis)	visko mokslas (išgyvenimo apytaka)	troškimų mokslai (žinojimo rūmai)	meilės mokslas
reikšmės plėtojasi netroškimais	tenkinimais (įsikimbame į tiesą, kaupiame gerumą, siekiame darnos)	dvejonėmis	lūkesčių atpalaidavimais	vertybių išryškinimais
terpė reiškiasi	Dievu - turiniu	Manimi - sąlygišku ir Dievu - besąlygišku	Tavimi - suvoktuoju, Manimi - susivokiančiuoju ir Dievu - suvokiančiuoju	Kitu, Tavimi, Manimi ir Dievu
Dievo santykių terpė: Neįsivaizduojamumas: Asmenys
žinojimai	Ar	Koks	Kaip	Kodėl
vienumo tyrimai	Ar Dievas yra?	Koks Aš esu?	Kaip Tu esi?	Kodėl Kitas yra?

---

NEAIŠKIOS ĮŽVALGOS

kas ką tiria	Dievas tiria Dievą	Dievas tiria žmogų	žmogus tiria žmogų	žmogus tiria Dievą
klausimai ir atsakymai	vienas klausimas	vienas atsakymas	daug klausimų	daug atsakymų
pradžia, eiga, pabaiga	kaip pradžia atrodo pradžiai	kaip pradžia atrodo eigai	kaip pabaiga atrodo eigai	kaip pabaiga atrodo pabaigai
galimybių santykis	Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1	Iš šalies pasižiūrėjus (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1)	sudauginama (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24

---

Pastabos

• Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.
• Vienumo sampratos (likimai, troškimai) yra raidos sampratos.
• Visuminės sandaros kiekviename lygmenyje sąmoningiau apima ir vienija pačios save. Trys reikšmės yra padrikos. Suvokimai išsako jų skirtumus ir juos išreiškia skirtinguose lygmenyse trejybės atvaizdais. Apytakos trejybės atvaizdus sieja su trejybės ratu. Asmenys išgyvena trejybės ratą kiekviename lygmenyje, juo išgyvena vienybę.
• Neapibrėžtumo trejybė išsako tris reikšmes. Neįsivaizduojamumo trejybė yra trejybės ratas - prasmė neįsivaizduojama.
• Apimtys iškyla neigiant Dievą, jam atveriant apimtis.
• Didėjantis ir mažėjantis laisvumas yra tarpo orientacijos, einant gilyn į tarpą ir einant platyn iš tarpo gilumos.

Neapibrėžtumas: Dievas: Dvasia

Neapibrėžtume iškyla jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės. Skirtingos reikšmės viena kitai prilygsta, viena kitai neprieštarauja.

Neapibrėžtumo kampu: vienas tyrimas

• Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
• Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).

Apibrėžtumas: Aš: Sandara: Gyvenimo lygtis

Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.

Įsivaizduojamumas: Tu: Atvaizdai: Apytakos

Vaizduotė sieja neapibrėžtumą ir apibrėžtumą. Juos trejybėmis sieja apytakos.

Asmenys apytakomis, trejybės atvaizdais, trejybės ratu reiškiasi kaip tyrėjai.

• Trejybės atvaizdu vyksta trys tyrimai. Asmuo tapatinasi su trimis aplinkybėmis.
• Tėvas tiria ar Dievas yra būtinas, Sūnus tiria ar Dievas yra tikras, Dvasia tiria ar Dievas yra galimas.
• Keturiuose kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
• Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

Neįsivaizduojamumas: Kitas: Vieningumas: Asmenys: Meilės mokslas

Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu. Jos veikla pasireiškia jų santykiais, šešiais išėjimais Kito kryptimi.

---

Dievo terpė: Neapibrėžtumas: Reikšmės

Dvasios vyksmu -1 atsiveria aštuoni Dieve glūdintys reikšmės klodai. Išsiplėtoja Dievas.

---

---

---

---

Žmogaus terpė: Apibrėžtumas: Gyvenimo lygtis

Gyvenimo lygties terpė, suvokimo lygmenų terpė skiria Dievą ir gerumą, kartu skiria Dievo kampą (amžiną gyvenimą) ir žmogaus kampą (gyvenimą). Išsiplėtoja žmogaus santykis su Dievu.

Dievo turinį išskleidžia asmenų lygmenys, ketverybės lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.

Žmogaus turinį, jo pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu, išskleidžia požiūrio lygtis.

---

---

---

Žmogaus santykių terpė: Įsivaizduojamumas: Apytakos

Apytakų terpė išdėsto pradžią - ištakas - Tėvo kampu, vidurį - akistatą - Sūnaus kampu, pabaigą - darną - Dvasios kampu.

Išsiplėtoja Dievo (Tėvo) santykis (Dvasia) su žmogumi (Sūnumi).

---

---

Dievo santykių terpė: Neįsivaizduojamumas: Asmenys

Asmenų terpė keturiais asmenimis išsako keturis žinojimo lygmenis. Išsiplėtoja, susidėlioja, asmenimis įsikūnija dieviškasis santykis (Ar Kitu), žmogiškasis santykis (Koks Tavimi), žmogus (Kaip Aš) ir Dievas (Kodėl Dievas).

Asmenys atsako žinojimo klausimus: Kodėl? Dievas, Kaip? Aš, Koks? Tu, Ar? Kitas. Asmenys sugula kaip neįsivaizduojamumo klodai:

• Keturgubas Kitas klode Ar
• Trigubas Tu kloduose Koks, Ar
• Dvigubas Aš kloduose Kaip, Koks, Ar
• Viengubas Dievas kloduose Kodėl, Kaip, Koks, Ar

---

---

Akistata. 6 terpių poros

Akistata. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu, sąmoningėjimu.

Asmenų santykiai išsako neįsivaizduojamą dvasios veiklą.

Asmenys bręsta slenkdami nuo šališkumo link nešališkumo, nuo sąlygiškumo link besąlygiškumo, nuo paneigiamumo link nepaneigiamumo, nuo Dievo link Kito.

Akistatą mato asmens akis, kuria mes viską išgyvename.

• Akistata yra tarp dvasios akimi matomų ištakų ir Dievo akimi matomos darnos.
• Asmens akis suderina požiūrio lygtį ir ketverybę.
• Akistata šešeriopai išgyvename brandą, brandos virsmą, brandos šuolį, sąmoningėjimą iš Dievo per Mane ir Tave į Kitą.
• Akistatos, brandos tikslas susigaudyti, kas mes esame ir ką mums veikti (tarp ištakų ir darnos). Kaip mums įgyvendinti darną, savo brandą. Tai yra mūsų bendra branda. Įsijungti į ją yra mūsų branda. Akistata yra kiekvieno paskiras pagrindas įsijungti į bendrą darną.

---

---

Akistata. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu, sąmoningėjimu.

• Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Apibrėžtumą (paskirus likimus)
  • Keturi troškimai išsako skirtumą nuo savęs, išėjimą už savęs į save, atsisakymą savęs, tad keturis asmenis.
• Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)
  • Liudytojai nuosekliai liudija nenuoseklią dvasią.
• Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)
  • Asmenų išsiskyrimas apibrėžtumu, išoriniu, visuminiu žinojimu grindžia Dievo nebūtinumą, o asmenų suderinamumas įsivaizduojamumu, vidiniu, daliniu nežinojimu grindžia Dievo būtinumą.
• Iš Įsivaizduojamumo (paskirų troškimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)
  • Galimybių troškimus, iškraipymus, vienumo pagrindus pranoksta jų Dievo, visumos troškimai, neiškraipymai, vieningumas.
• Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)
  • Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais, kurie yra visiems prieinami.
• Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)
  • Nebūtinas Dievas atsikuria, tapdamas kažkieno Dievu, tad geru ir būtinu.

Asmenys bręsta lygmenų poromis

• Lygmenų poros išsako asmenų brandą. Asmenys bręsta atsisakydami savęs, priimdami aplinką, tapdami Kitu ar arčiau jo. O Kitas yra visai subrendęs nes jo nulinė apimtis.
• Lygmenų pora išsako dvilypumą.
• Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.

Brandos virsmas

• Brandos virsmas (akistata) vyksta paskiromis galimybėmis iš pirminės savasties (ištakų) į galutinę savastį (darną).
• Žmogus supranta visumą kaip brandos virsmą pagal savo paties išgyvenimus. Žmogus supranta išgyvenimus.

Dievas bręsta

• Dievas bręsta kaip tyrėjas.
• Dievas bręsta pasireikšdamas, apsibrėždamas, tapdamas suvoktu.
• Dievas bręsta atverdamas mums laisvės sąlygas, kad galėtumėme gyventi - veikti ir savo gyvenimais liudyti.
• Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
• Dievas bręsta vieningumu - asmenų darna, kuri pildosi asmenų laisvėjimu, kuris vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Visa tai susiveda į Neįsivaizduojamumą.

Asmenys yra laisvi savo apimtyje

• Laisvos valios pradas yra keturių lygmenų šešių porų vieningumas.

Asmenys laisvai įsitraukia susikalbėjimu

• Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
• Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.
• Kiekvienas įsitraukia išeidamas už savęs kaip vadovas įtraukiantis kitus ir kartu kaip sekėjas pripažįstantis pirmesnį vadovą, kūrėją.
• Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės.
• Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Vienumo bendrystė išreiškia Dievo būtinumą.

• Troškimas išreiškia būtinumą.

Atjautos sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.

• Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
• Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - reikalo sustatymas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
• Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas. Tyrimas kalbina gerą valią, išsako kryptį į gerumą
• Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas. Atsakymas išsako gerą valią, išsako kryptį iš gerumo.
• Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

Trys kampai suvestinės brėžinyje. Ištakos, akistata, darna? Atjautos:

• 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal. Trejybės atvaizdai ir asmenų tyrimai.
• 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai
• 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai. Klodų poros.
• 4 terpės: Ar, Koks, Kaip, Kodėl.

Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą

Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).

Tiesos apimtis

• Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.

Tikslas

• Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
• Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
• Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Eiga

• Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
• Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
• Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
• Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

---

---