Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Apytakos


Žr. Suvestinė, Išsivertimai, Gyvenimo knyga, Atitikimai, Meilė, Atsakomybė, Visaregis, Asmenys, Asmenų tyrimai, Savastis

Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

Ką keturios apytakos turi bendro ir kuomi jos skiriasi?

Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.


Apytakos 循环


Apytakos

Kas yra apytaka?

Kas skiria keturias apytakas?

Kaip susistato apytaka?

Kaip keturios apytakos tarpusavyje susijusios?

Kaip susiveda apytakos?

Trejybės ratas ir trejybės atvaizdai

12 aplinkybių

Sandarų rinkinys

Lygmenys


Keturios apytakos

Apytaka išsako asmens aplinkybes, jo mokslą apie Dievą.

Apytaka nusako santykį tarp trejybės rato ir trejybės atvaizdo. Šie santykiai išplaukia iš požiūrio ir visų jo prielaidų. Požiūriu dvasia telkiasi.

Yra keturios apytakos:




Apytakų pagrindai (Suvestinė)

Kas yra apytaka? Kokia jos esmė? Kaip ji suveikia?

Dvejybė: asmuo ir savastis

Iš besąlygiško Dievo atvaizdais išplaukia sąlygų apimtys, jose asmenys ir savastys.

Asmenį (Dievą) papildo apytaka (Dievo būklė).

Apytaka klausia apie asmenį. Apimtys juos skiria.

asmuoapytakasąsaja
Dievas asmuoDievas apytakabendras Dievas
asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitasmokslai: Dievo, visko, troškimų, meilės
asmuosavastis
esantysisbūklė, sąlygos
mažėjantis laisvumasdidėjantis laisvumaslaisvumas
dvasiasandaravieningumas
atsakymasklausimas
žinojimasnežinojimas
išdavosprielaidos
nulybėvienybėstokybė

Dvi kryptys: Iš Dievo išplaukia asmenys, ir išvirkščiai, asmenys apytakomis įsivaizduoja Dievą.

Apimtys sieja dvi kryptis.

Apytaka atveria kryptį atgal į Dievą.

Trejybė: Vaizduotė, pasirinkimas, liudijimas

Asmuo tyrimu pažįsta save, nežinojimą išreiškia žinojimu, tampa sąmoningu.

Asmuo trejopai išgyvena apytaką kaip vaizduotę, pasirinkimą, liudijimą.

Apytaka išsako paskiro asmens vykdymą-permąstymą, jo tyrimo galimybes, jo vaizduotę.

Apytaka išsako paskiro asmens nusistatymą-vykdymą, jo pasirinkimą, jo tyrimą.

Apytaka išsako paskiro asmens permąstymą-nusistatymą, jo sukauptą supratimą, jo liudijimą, jo mokslą apie Dievą.

Apytaka grindžia asmens tyrime glūdintį trejybės ratą.

Trejybės ratas yra apytakos esmė

Trejybės ratas kyla iš Manęs Tavo vietoj

Asmuo savame trejybės atvaizde įžvelgia trejybės ratą.

Trejybės ratas ir išėjimai už savęs

Ketverybė: keturios apimtys

Apytakas skiria asmenys.

Nešališkumu išsiskiria asmuo (Dievas) ir jo mokslas (Dievo savastis).

Sąmoningumo lygmuo skiria asmenį ir Dievo savastį (mokslą, apytaką)

Sąmoningumas naujai suveda asmenį Dievo savasties pagrindu

Ketverybė gali būti susijusi su dvylika aplinkybių.


Ką bendro turi visos keturios apytakos?

Kiekviena apytaka sieja keturis asmenis

Kiekviena apytaka susideda iš 24 raiškų.





Kaip skiriasi keturios apytakos?

Apimtys sieja Dievą su Dievu, esantįjį, asmenį, atsakantįjį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) su jo savastimi (Dievu, viskuo, troškimais, meile), tad jo būkle, jo apytaka, jo tyrimu, jo klausimu.

Kiekvienu atveju Aš dalyvauju kaip pasąmonė.

Mane, Tave, Kitą trejybės atvaizdas sulygina su

O trejybės ratas apibrėžia Mane, Tave, Kitą mūsų tarpusavio santykiais.

Tai kas Dievo šokyje jau buvo meilės moksle gali tiktai būti.

Kiekviena apytaka remiasi atitinkamu Dievo vaidmeniu, jo kampu ir sandara.

Apytakos mus sutelkia į atitinkamus trejybės rato narius.

Suvokimo lygmenys sieja apytakų nežinojimus ir asmenų žinojimus

Suvokimas yra visko, betko, kažko, nieko. Jisai reiškiasi trejybės atvaizdais, kurie išplaukia iš nulybės atvaizdų, kurių apimtis yra niekas, kažkas, betkas, viskas. Vadinas, suvoktojo apimtis (niekas, kažkas, betkas, viskas) papildo suvokėjo apimtį (viską, betką, kažką, nieką).

Kai suvokėjo (nulybės atvaizdo) apimtis yra viskas, tai sutampa

Suvokimas Dievo šokyje yra besąlygiškas (suvokimas visko). Jisai tampa sąlygiškas kitose apytakose nes apimtis siaurėja: savęs suvokimas (suvokimas betko), bendras suvokimas (suvokimas kažko), susikalbėjimas (suvokimas nieko). Keturi suvokimo lygmenys reiškiasi apytakose trejybės atvaizdais

apytakagrindžia suvokimo lygmenįasmens trejybetrejybės atvaizdu
Dievo šokissuvokimas (visko)Dievo trejybe (suvokiantis, susivokiantis, suvoktasis)būtinas, tikras, galimas
Išgyvenimo apytakasavęs suvokimas (betko)Mano trejybe (pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas)daiktas, eiga, asmuo
Žinojimo rūmaibendras suvokimas (kažko) - bendro reikaloTavo trejybė (pradžia, vidurys, pabaiga)vienis, visybė, daugis (sąvokų?)
Meilės mokslassusikalbėjimas (nieko) - tarpusavio santykių sustygavimasKito trejybė (Dievas už mūsų, mumyse, tarp mūsų)buvimas, veikimas, mąstymas

Asmenų žinojimai: Kodėl! Kaip! Koks! Ar!

Atsakomybė už žinojimą.

Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp nežinančio Dievo ir žinančio Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.

Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).

Atsakomybė reiškia siejant klausimą ir atsakymą ir atvirkščiai.

Taip kad Dievo klausimas yra ne šiaip atsakomas, o tampa visų klausimu įprasminantis visus atsakymus.

Žinojimai

Visko žinojimo susiskaidymas:

Keturi pažinimai

Susitapatinimas su apimtimi

Aš esu tai, ką žinau. Tad nežinojimu atsiplėšiu nuo savęs. O žinojimu įsikūniju.

Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.

Apytakų nežinojimai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl?

Keturios apytakos yra keturi mokslai:

Kas čia yra asmuo? ir apimtis? Ar tai papildomi du atvaizdai, didėjantis ir mažėjantis laisvumas?

Apytaka yra mokslas apie ketverybės lygmeniu išreikštą Dievą, su kuriuo susieja meilę.

Apytakos išsako ką Dieva mato

Nesant savyje, išėjimas už savęs į save

Esant savyje, išėjimas už savęs

Apytakų santvarkos 4+6, išsako ką žinome, kas bendrai suvokta.

Kitos raiškos, 8, 3, 3, išsako ko nežinome.

Dievą suprantame asmenimis išsidėsčiusiais jo išėjimo už savęs pakopose

Apytakos išsako dėmesio išteklių padalinimus, kas svarbu požiūrių grandinėms.

Apytakos tiria klausimus Ar? Koks? Kaip? Kodėl?

Apytakos sieja trejybės ratą su jo atvaizdais, taip ketverybės lygmenyse išreiškia santykį su savimi:

Meilės mokslas išsako tą patį, kaip ir Dievo šokis, tiktai asmeniškai išgyvename, viena su Dievu ir visais. Išgyvenimo apytaka esame viena su savimi, o žinojimo rūmais esame viena su vienas kitu, tai yra, su jų pažinovu.

Keturios nežinojimo apytakos

Asmenų išgyvenami apytakų tyrimai trejybės ratą išsako savo nežinojimo lygmens trejybės atvaizdais. Keturių nežinojimo lygmenų asmenys išgyvena trimis vaidmenimis, tad požiūriu į požiūrį, dvylika aplinkybių.

Dievo šokisAr Dievas yra?Tėvas: būtinas?Sūnus: tikras?Dvasia: galimas?
Išgyvenimo apytakaKoks Aš esu?Pasąmonė: koks daiktas?Sąmonė: kokia eiga?Sąmoningumas: koks asmuo?
Žinojimo rūmaiKaip Tu esi?vienis (pradžia)visybė (pabaiga)daugis (pažinovas, dėsningumas)
Meilės mokslasKodėl Kitas yra?buvimasveikimasmąstymas

Apytakos išreiškia asmenų gerumą, išteklių laisvumą.

Trejybės rato reikšmė apytakose.

Nesantykinė ir santykinė apytaka.

Apytakos apibrėžia gyvenimo lygties sandų (besąlygiškumo raiškų) saviraišką:

Apytakos suveda valias

Apytaka susiveda Dievo vaidmeniui.

Visaregis suveda apytakas, išsakydamas nežinojimo išeities taškų skaičių: vieną (jokiam požiūriui), du (požiūriui), tris (požiūriui į požiūrį), keturis (požiūriui į požiūrį į požiūrį). Tad visaregis yra bendra sandara glūdinti už apytakų, išsakanti kaip išeiname už savo požiūrio, kaip pasižiūrime plačiau, ir nurodanti kaip apytakos susiveda į Dievo šokį, tačiau neišsakanti kaip priešingai Dievas išeina už savęs į save ir pasižiūri siauriau. Visaregis (1 x 2 x 3 x 4) yra ketveriopai suprastas, pagal savo lygmenis

Visaregis sieja visko žinojimo klodus ir keturis tyrimo būdus. Keturios apytakos yra keturi skirtingi priėjimai prie visaregio per jo žinojimo klodus, užtat atsiskleidžia vienu, dviem, trimis ar keturiais kampais.

Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą.

Liudijimai: Asmenys atsako apytakomis. Apytakos apibrėžia asmenis.

Apytakos nusako asmenis:

Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos:

Asmenys apytakomis tiria klausimus. Asmenis sieja sąmoningumas:

Keturios apytakos išsako kaip grindžiame, išgyvename, apibrėžiame, palaikome:

Apytakos grindžia sandaras, kuriomis atjaučiame asmenį: Dievą, Mane, Tave, Kitą.

Apytakos grindžia santvarkos sandus, kurių pagrindu atjaučiame asmenį:

Apytakos sieja vieno, dviejų, trijų, keturių asmenų išgyvenimus (iš Dievo, Manęs, Tavęs, Kito).

Išgyvenimo apytakoje: Netroškimai ir troškimai

Suvedimas

Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:

Išsiverčia lygmenys, besąlygiškumą papildo sąlygiškumas:

Sąmoningumu nulybę pakeičia trejybės ratas ir išsiverčia išėjimo už savęs kryptis. Apytakos trejybės ratu sieja tris kampus, vaidmenis:

Išplaukia iš Kito

Požiūrių suvedimas

Apytakų atsakomybė

Apytakos atsako už žinias.

Apytakų sandara

Užrašai

Apytaka

Apytakos

Jeigu išeiname už savęs tai išeiname į visas pakopas už mūsų:

Apytakos išsiskleidžia išvertimais (požiūrių sudūrimais).

Asmenų apytakos sieja Dievą ir trejybės ratą.

Yra keturios apytakų sandaros: Dievo trejybė, Mano aštuonerybė, Tavo 10 Dievo įsakymų, Kito trejybės ratas. Kiekviena apytaka remiasi viena iš jų, ją plėtoja kitų asmenų sandaromis.

Ketverybės atvaizdus Kodėl-Kaip-Koks-Ar ir Ar-Koks-Kaip-Kodėl derina išsivertime glūdintis dvilypumas. Vaizduotė derina:

Apytakas įsivaizduojame trejybės atvaizdais

Išsidėlioja

Susidėlioja

Kaip bręsta tyrėjo požiūris?

Sąvokų išsivystymas apytakomis





2019.12.06 A: Kodėl trejybės ratas toks svarbus apytakose?

D: Trejybės ratas yra trijų vaidmenų lygiavertiškumas, tai lygiavertiškumas jokio požiūrio, požiūrio, ir požiūrio į požiūrį, tad visų požiūrių grandinių. Užtat trejybės ratas parodo, kad požiūris nieko nevaržo, tad išėjimas už savęs nieko nevaržo ir yra tikrų tikriausias išėjimas už savęs. Vadinas, yra tikrai įmanoma išeiti už savęs, o tas išėjimas iš esmės nieko nepakeičia, tad esu būtinas.

2019.11.20 A: Kaip žinojimas visko sieja keturias apytakas?

D: Nulinis asmuo yra už visko ir savo šokiu įeina į jį. Pirmas asmuo yra viskame ir išgyvenimais įeina į betką. Antras asmuo yra betkame ir savo tyrimu įeina į kažką. Trečias asmuo yra kažkame ir savo iššūkiais įeina į nieką.

2018.04.18 A: Koks ryšys tarp keturių apytakų?

D: Keturios apytakos nusako išėjimo už savęs galimybes. Tad jų poros sieja savastimi neišreikštąjį - neišėjusį už savęs, ir savastimi išreikštąjį - išėjusį už savęs, ir būtent susieja besąlygiškai, visomis galimybėmis, tad išsako besąlygišką išėjimą už savęs, be savasties, tuo tarpu keturios apytakos išsako sąlygišką išėjimą už savęs tam tikro asmens, tad tam tikros savasties.

2004.12.13 A: Kaip keturi atvaizdai susiję su susikalbėjimu?

D: Aš noriu būti su visais, būti vienas su jais, juos mylėti. Tad tai yra meilės sąlygos.

Kaip suprasti, meilės sąlygos?

D: Meilei reikia, kad galėtumėme gyventi vienas kitame.

O ką tai reiškia?

D: Išeiti iš savęs, ir iš savęs į kitą, ir iš kito į save, ir iš kito.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Apytakos
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 balandžio 06 d., 22:34