Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Apytakos


Suvestinė, Neapibrėžtumas, Išsivertimai, Gyvenimo knyga, Atitikimai, Meilė, Atsakomybė, Visaregis, Asmenys, Asmenų tyrimai, Savastis

Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

Ką keturios apytakos turi bendro ir kuomi jos skiriasi?

Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.


Apytakos 循环


Pagrindinis tyrimas

Apytakų puslapyje patikslinti

Kodėl yra apytakos?

Kas yra apytaka?

Kaip atsiranda apytakos?

Ką keturios apytakos turi bendro?

Kuo skiriasi apytakos?

Reikalu

Sandaromis

Kaip apytaka sustatyta?

Kaip apytaką išsako sandaros?

Palyginti su panašiomis sandaromis

Tėvo, Sūnaus, Dvasios kampai

Apytakos sandaros

24 raiškos

Kaip apytaka sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdą?

Trejybės rato reikšmė

Kas ir kaip išgyvena

Lygtis

Nulybė ir nulybės atvaizdas

Vidinė trejybė ir išorinė ketverybė

Išėjimas už savęs pirmyn į save ir atgal iš savęs

Trejybių atvaizdų poros

Šešerybė

Suprasti kaip kiekviena apytaka sandarų ir sąvokų kalba derina ir palaiko tiek Dievo, tiek žmogaus išėjimą už savęs.

Kaip apytaka suderina išėjimą už savęs į save ir iš savęs?

Neišėjimas

Dievo ir žmogaus kampai

Priešingos kryptys

Keturi lygmenys

Kaip apytaka veikia?

Kaip susijusios apytakos?

Trejybės

Supratimas kito asmens pagrindu

Žinojimų suderinimas

Asmenų santykiai

Dievo šokis ir kitos apytakos

Išgyvenimo apytaka

Išmąstyti Dievo šokį, išgyvenimo apytaką, žinojimo rūmus ir meilės mokslą.


Keturios apytakos

Yra keturios apytakos:

Kas yra apytaka

Ką apytaka pasiekia

Kokia apytakos prasmė

Apytakos sieja savastį ir vienumą.

Netroškimai grindžia pasirinkimą tarp savasties ir vienumo.

Kaip apytaka išgyvenama

Kaip apytaka suveikia




Apytakų pagrindai (Suvestinė)

Kas yra apytaka? Kokia jos esmė? Kaip ji suveikia?

Iš trejybės atvaizdo į trejybės ratą

Apytaka veda iš trejybės atvaizdo į trejybės ratą

Dvejybė: asmuo ir savastis

Iš besąlygiško Dievo atvaizdais išplaukia sąlygų apimtys, jose asmenys ir savastys.

Asmenį (Dievą) papildo apytaka (Dievo būklė).

Apytaka klausia apie asmenį. Apimtys juos skiria.

asmuoapytakasąsaja
Dievas asmuoDievas apytakabendras Dievas
asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitasmokslai: Dievo, visko, troškimų, meilės
asmuosavastis
esantysisbūklė, sąlygos
mažėjantis laisvumasdidėjantis laisvumaslaisvumas
dvasiasandaravieningumas
atsakymasklausimas
žinojimasnežinojimas
išdavosprielaidos
nulybėvienybėstokybė

Dvi kryptys: Iš Dievo išplaukia asmenys, ir išvirkščiai, asmenys apytakomis įsivaizduoja Dievą.

Apimtys sieja dvi kryptis.

Apytaka atveria kryptį atgal į Dievą.

Trejybė: Vaizduotė, pasirinkimas, liudijimas

Asmuo tyrimu pažįsta save, nežinojimą išreiškia žinojimu, tampa sąmoningu.

Asmuo trejopai išgyvena apytaką kaip vaizduotę, pasirinkimą, liudijimą.

Apytaka išsako paskiro asmens vykdymą-permąstymą, jo tyrimo galimybes, jo vaizduotę.

Apytaka išsako paskiro asmens nusistatymą-vykdymą, jo pasirinkimą, jo tyrimą.

Apytaka išsako paskiro asmens permąstymą-nusistatymą, jo sukauptą supratimą, jo liudijimą, jo mokslą apie Dievą.

Apytaka grindžia asmens tyrime glūdintį trejybės ratą.

Trejybės ratas yra apytakos esmė

Trejybės ratas kyla iš Manęs Tavo vietoj

Asmuo savame trejybės atvaizde įžvelgia trejybės ratą.

Trejybės ratas ir išėjimai už savęs

Ketverybė: keturios apimtys

Apytakas skiria asmenys.

Nešališkumu išsiskiria asmuo (Dievas) ir jo mokslas (Dievo savastis).

Sąmoningumo lygmuo skiria asmenį ir Dievo savastį (mokslą, apytaką)

Sąmoningumas naujai suveda asmenį Dievo savasties pagrindu

Ketverybė gali būti susijusi su dvylika aplinkybių.


Ką bendro turi visos keturios apytakos?

Kiekviena apytaka sieja keturis asmenis

Kiekviena apytaka susideda iš 24 raiškų.





Kaip skiriasi keturios apytakos?

Apytaka išsako:

Jeigu išeiname už savęs tai išeiname į visas pakopas už mūsų:

Išgyvename apytakomis.

Yra keturios apytakų sandaros: Dievo trejybė, Mano aštuonerybė, Tavo 10 Dievo įsakymų, Kito trejybės ratas. Kiekviena apytaka remiasi viena iš jų, ją plėtoja kitų asmenų sandaromis.

Išsidėlioja

Susidėlioja

Sąvokų išsivystymas apytakomis

Dievo šokis apibūdina Dievo tyrimą valios atžvilgiu, išgyvenimo apytaka - širdies, žinojimo rūmai - proto, meilės mokslas - kūno. Tokiu būdu tyrimas vyksta vis plačiau.

Apimtys sieja Dievą su Dievu, esantįjį, asmenį, atsakantįjį (Dievą, Mane, Tave, Kitą) su jo savastimi (Dievu, viskuo, troškimais, meile), tad jo būkle, jo apytaka, jo tyrimu, jo klausimu.

Kiekvienu atveju Aš dalyvauju kaip pasąmonė.

Mane, Tave, Kitą trejybės atvaizdas sulygina su

O trejybės ratas apibrėžia Mane, Tave, Kitą mūsų tarpusavio santykiais.

Tai kas Dievo šokyje jau buvo meilės moksle gali tiktai būti.

Kiekviena apytaka remiasi atitinkamu Dievo vaidmeniu, jo kampu ir sandara.

Apytakos mus sutelkia į atitinkamus trejybės rato narius.

Suvokimo lygmenys sieja apytakų nežinojimus ir asmenų žinojimus

Suvokimas yra visko, betko, kažko, nieko. Jisai reiškiasi trejybės atvaizdais, kurie išplaukia iš nulybės atvaizdų, kurių apimtis yra niekas, kažkas, betkas, viskas. Vadinas, suvoktojo apimtis (niekas, kažkas, betkas, viskas) papildo suvokėjo apimtį (viską, betką, kažką, nieką).

Kai suvokėjo (nulybės atvaizdo) apimtis yra viskas, tai sutampa

Suvokimas Dievo šokyje yra besąlygiškas (suvokimas visko). Jisai tampa sąlygiškas kitose apytakose nes apimtis siaurėja: savęs suvokimas (suvokimas betko), bendras suvokimas (suvokimas kažko), susikalbėjimas (suvokimas nieko). Keturi suvokimo lygmenys reiškiasi apytakose trejybės atvaizdais

apytakagrindžia suvokimo lygmenįasmens trejybetrejybės atvaizdu
Dievo šokissuvokimas (visko)Dievo trejybe (suvokiantis, susivokiantis, suvoktasis)būtinas, tikras, galimas
Išgyvenimo apytakasavęs suvokimas (betko)Mano trejybe (pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas)daiktas, eiga, asmuo
Žinojimo rūmaibendras suvokimas (kažko) - bendro reikaloTavo trejybė (pradžia, vidurys, pabaiga)vienis, visybė, daugis (sąvokų?)
Meilės mokslassusikalbėjimas (nieko) - tarpusavio santykių sustygavimasKito trejybė (Dievas už mūsų, mumyse, tarp mūsų)buvimas, veikimas, mąstymas

Asmenų žinojimai: Kodėl! Kaip! Koks! Ar!

Atsakomybė už žinojimą.

Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp nežinančio Dievo ir žinančio Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.

Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).

Atsakomybė reiškia siejant klausimą ir atsakymą ir atvirkščiai.

Taip kad Dievo klausimas yra ne šiaip atsakomas, o tampa visų klausimu įprasminantis visus atsakymus.

Žinojimai

Visko žinojimo susiskaidymas:

Keturi pažinimai

Susitapatinimas su apimtimi

Aš esu tai, ką žinau. Tad nežinojimu atsiplėšiu nuo savęs. O žinojimu įsikūniju.

Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.

Apytakų nežinojimai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl?

Keturios apytakos yra keturi mokslai:

Kas čia yra asmuo? ir apimtis? Ar tai papildomi du atvaizdai, didėjantis ir mažėjantis laisvumas?

Apytaka yra mokslas apie ketverybės lygmeniu išreikštą Dievą, su kuriuo susieja meilę.

Apytakos išsako ką Dieva mato

Nesant savyje, išėjimas už savęs į save

Esant savyje, išėjimas už savęs

Apytakų santvarkos 4+6, išsako ką žinome, kas bendrai suvokta.

Kitos raiškos, 8, 3, 3, išsako ko nežinome.

Dievą suprantame asmenimis išsidėsčiusiais jo išėjimo už savęs pakopose

Apytakos išsako dėmesio išteklių padalinimus, kas svarbu požiūrių grandinėms.

Apytakos tiria klausimus Ar? Koks? Kaip? Kodėl?

Apytakos sieja trejybės ratą su jo atvaizdais, taip ketverybės lygmenyse išreiškia santykį su savimi:

Meilės mokslas išsako tą patį, kaip ir Dievo šokis, tiktai asmeniškai išgyvename, viena su Dievu ir visais. Išgyvenimo apytaka esame viena su savimi, o žinojimo rūmais esame viena su vienas kitu, tai yra, su jų pažinovu.

Keturios nežinojimo apytakos

Asmenų išgyvenami apytakų tyrimai trejybės ratą išsako savo nežinojimo lygmens trejybės atvaizdais. Keturių nežinojimo lygmenų asmenys išgyvena trimis vaidmenimis, tad požiūriu į požiūrį, dvylika aplinkybių.

Dievo šokisAr Dievas yra?Tėvas: būtinas?Sūnus: tikras?Dvasia: galimas?
Išgyvenimo apytakaKoks Aš esu?Pasąmonė: koks daiktas?Sąmonė: kokia eiga?Sąmoningumas: koks asmuo?
Žinojimo rūmaiKaip Tu esi?vienis (pradžia)visybė (pabaiga)daugis (pažinovas, dėsningumas)
Meilės mokslasKodėl Kitas yra?buvimasveikimasmąstymas

Apytakos išreiškia asmenų gerumą, išteklių laisvumą.

Trejybės rato reikšmė apytakose.

Nesantykinė ir santykinė apytaka.

Apytakos apibrėžia gyvenimo lygties sandų (besąlygiškumo raiškų) saviraišką:

Apytakos suveda valias

Apytaka susiveda Dievo vaidmeniui.

Visaregis suveda apytakas, išsakydamas nežinojimo išeities taškų skaičių: vieną (jokiam požiūriui), du (požiūriui), tris (požiūriui į požiūrį), keturis (požiūriui į požiūrį į požiūrį). Tad visaregis yra bendra sandara glūdinti už apytakų, išsakanti kaip išeiname už savo požiūrio, kaip pasižiūrime plačiau, ir nurodanti kaip apytakos susiveda į Dievo šokį, tačiau neišsakanti kaip priešingai Dievas išeina už savęs į save ir pasižiūri siauriau. Visaregis (1 x 2 x 3 x 4) yra ketveriopai suprastas, pagal savo lygmenis

Visaregis sieja visko žinojimo klodus ir keturis tyrimo būdus. Keturios apytakos yra keturi skirtingi priėjimai prie visaregio per jo žinojimo klodus, užtat atsiskleidžia vienu, dviem, trimis ar keturiais kampais.

Apytaka tyrimu sieja klausimą ir atsakymą.

Liudijimai: Asmenys atsako apytakomis. Apytakos apibrėžia asmenis.

Apytakos nusako asmenis:

Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos:

Asmenys apytakomis tiria klausimus. Asmenis sieja sąmoningumas:

Keturios apytakos išsako kaip grindžiame, išgyvename, apibrėžiame, palaikome:

Apytakos grindžia sandaras, kuriomis atjaučiame asmenį: Dievą, Mane, Tave, Kitą.

Apytakos grindžia santvarkos sandus, kurių pagrindu atjaučiame asmenį:

Apytakos sieja vieno, dviejų, trijų, keturių asmenų išgyvenimus (iš Dievo, Manęs, Tavęs, Kito).

Išgyvenimo apytakoje: Netroškimai ir troškimai

Suvedimas

Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:

Išsiverčia lygmenys, besąlygiškumą papildo sąlygiškumas:

Sąmoningumu nulybę pakeičia trejybės ratas ir išsiverčia išėjimo už savęs kryptis. Apytakos trejybės ratu sieja tris kampus, vaidmenis:

Išplaukia iš Kito

Požiūrių suvedimas

Peržiūrėti: Keturi lygmenys

Keturių asmenų tyrimai


asmuoDievasTuKitas
valių santykisjokia valiabendra valiaskirtingos valiossuvestos valios
vienumo sampratavisuomenės daliaasmenų daliaasmenų troškimaitrokštama visuomenė
vienumo DievasDievasvienų vienumasbendras Žmogusplazdenanti Dvasia
tyrimasAr Dievas būtinas?dorovės tyrimas: Kas aš esu?paskiri žinojimo rūmų tyrimai, paskirų mokslo šakų apžvalgosKaip žmonėms vienas kitą labiau mylėti?
apytakaDievo šokisišgyvenimo apytakažinojimo rūmaimeilės mokslas
sandarapožiūrių grandinė3 kalbos
Dievo raiškaDievasgerumasgyvenimasamžinas gyvenimas
lygties lygmuodvasiasandarojeatvaizdaisatvaizdų vieningumas

Keturi santvarkos šulai

Dievo šokyje reiškiasi Dievas, o meilės moksle išsiskiria meilė ir vienumas.

Pastebėjau savo rytmečio maldoje, kad

Apytakų tyrimai

Trejybės ratas apytakose įvairiai sudalyvauja.

Dievo tyrimai ir mūsų atsakymai

Apytakos išplečia Dievo tyrimą.

Išgyvenimo apytaka tai išdėsto iš viršaus, sieja gyvenimo visumą ir paskirą išgyvenimą. Žinojimo rūmai savaip, šališkai savo mokslu ar asmenybe išsako tą ryšį tarp paskiro išgyvenimo ir visumos. Meilės mokslas savarankiškai rutulioja paskirus išgyvenimus ir jų santykius, taip kad viską grindžia iš apačios.

Apytakoje trejybės ratas veikia atitinkama apimtimi.

Apytakos išreiškia Dievo santykį su gerumu. Apytakos išskiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje). Asmuo yra Dievas už santvarkos žengiantis į santvarką trimis sandaromis. Gerumas yra santvarkoje, trejybės rate, kuriame pasireiškia kaip poslinkių laisvumas, kaip trikdžių įveikimas, kaip santvarkos atpalaidavimą laisvumu, išeinant už savęs į platesnius prasmės laukus. Trejybės ratas išreiškia Dievo nebuvimo apimtį, meilės apimtį, gerumo apimtį.

Trejybės atvaizdai yra asmenų trejybės ir kartu suvokimo lygmenys.

Tai raktas į apytakas.

Apytakos sieja trejybės atvaizdus (klausimą) ir trejybės ratą (atsakymą).

Skirtingos apytakos išreiškia skirtingų asmenų dieviškumą.

Dorovės ratas:

Dievo žinojimas auga Dievui išeinant už savęs į save, Tėvui artėjant prie Sūnaus:

Sąmoningumo pakopos

Paskiri lygmenys

Žinojimo rūmai ir meilės mokslas

Dievo šokis ir žinojimo rūmai

Dievo šokis ir meilės mokslas

Išgyvenimo apytaka ir žinojimo rūmai



Kaip apytaka sustatyta

Ketverybės atvaizdus Kodėl-Kaip-Koks-Ar ir Ar-Koks-Kaip-Kodėl derina išsivertime glūdintis dvilypumas. Vaizduotė derina:

Sutapimai trejybės kryptimis

Suderinimas trejybės rato dvilypumu

Trejybės atvaizdai

Apytaka išreiškia tyrimą

Apytakos išreiškia keturis tyrimus

Dievo šokis grindžia asmenis ir jų tyrimus

Išsivertimai Apytakų raida





Užrašai



Apreiškimas Jonui 4, 5

Paskui aš regėjau: štai atsivėrė vartai danguje, ir pirmasis balsas, kurį buvau girdėjęs man gaudžiant tarsi trimitą, kalbėjo: „Užženk čionai, aš tau parodysiu, kas toliau turi įvykti.“ Bematant mane ištiko dvasios pagava. Ir štai danguje stovėjo sostas, o soste buvo Sėdintysis. Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius, o vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą. Aplinkui sostą regėjau dvidešimt keturis sostus ir tuose sostuose sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius baltais drabužiais, o jų galvas puošė aukso vainikai. Nuo sosto skriejo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai; septyni deglai liepsnojo priešais sostą, o tai yra septynios Dievo dvasios. Priešais sostą tviskėjo tarsi stiklo jūra, panaši į krištolą; sosto viduryje ir aplinkui sostą buvo keturios būtybės, pilnos akių iš priekio ir iš užpakalio. Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį. Kiekviena iš keturių būtybių turėjo po šešis sparnus; aplinkui ir viduje jos buvo pilnos akių. Ir be perstojo, dieną ir naktį, jos šaukė:

  „Šventas, šventas, šventas
  Viešpats, visagalis Dievas,
  kuris buvo, kuris yra ir kuris ateis!“

Ir kiekvieną kartą, kai Sėdintįjį soste, Gyvąjį per amžių amžius, būtybės šlovindavo, garbindavo ir jam dėkodavo, 1dvidešimt keturi vyresnieji parpuldavo prieš Sėdintijį soste, pagarbindavo Gyvąjį per amžius ir numesdavo savo vainikus priešais sostą, kartodami:

  „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve,
  priimti šlovę, pagarbą ir galybę,
  nes tu visa sutvėrei,
  tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“ 

Dar aš regėjau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš lauko, užantspauduotą septyniais antspaudais. Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį skardžiu balsu: „Kas bus vertas atverti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?!“ Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atverti knygos nė pažiūrėti į ją. Aš graudžiai pravirkau, kad neatsirado verto atverti knygą ir pasižiūrėti. Tuomet vienas vyresnysis man tarė: „Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala. Jis atvers knygą ir septynis jos antspaudus.“

Aš išvydau sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje Avinėlį. Jis buvo tarytum nužudytas ir turėjo septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo dvasios, siųstos į visą žemę. Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės. Kai jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, tai yra šventųjų maldų. Jie giedojo naują giesmę, skelbdami:

  „Vertas esi paimti knygą
  ir atplėšti jos antspaudus,
  nes buvai nužudytas
  ir atpirkai Dievui savo krauju žmones
  iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.
  Iš jų tu padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus,
  ir jie karaliaus žemėje.“

Aš regėjau ir girdėjau balsus daugybės angelų aplinkui sostą, būtybes ir vyresniuosius; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai. Jie skelbė skambiu balsu:

  „Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas,
  imti galybę ir lobį, ir išmintį,
  ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių!“
  Ir girdėjau, kaip visi kūriniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose, skelbė:

  „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui
  tebūnie gyrius, ir pagarba, ir šlovė,
  ir valdžia per amžių amžius!“

Keturios būtybės kartojo: „Amen!“ ­ o vyresnieji puolė ant žemės, reikšdami pagarbą.


2022.08.08 A: Kaip Dievo apytaka grindžia Mano apytaką, Mano grindžia Tavo ir Tavo grindžia Kito?

D: Tai vyksta suvokimo lygmenimis. Trejybės ratas atsiveria vienoje apytakoje ir sustato išeities tašką asmeniui kitoje apytakoje. Tad Dievo šokyje trejybės ratu atsiveria betarpiškumas iš kurio išplaukia savastis kaip daiktas - pasąmonė, kaip eiga - sąmonė ir kaip asmuo - sąmoningumas. O išgyvenimo apytakoje trejybės ratu atsiveria savasties pastovumas iš kurio išplaukia tyrimo vienis, visybė ir daugis žinojimo rūmuose. O juose trejybės rate atsiveria prasmingumas iš kurio išplaukia buvimas, veikimas, mąstymas meilės moksle. O juo sutampa visų asmenų buvimas, veikimas, mąstymas, tai užsisklendžia trejybės ratu ir tai suvienija visus trejybės rato atvaizdus.

2022.08.06 A: Kaip keičiasi sandarų 3+8+10+3 vaidmuo keturiose apytakose?

D: Keturiomis apytakomis aš keturiais asmenimis tiriu Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas yra? Tai vyksta atitinkamais trejybės atvaizdais. Šie atvaizdai sustato asmenį ir jo tyrimą. Aštuonerybė nusako asmenį ir jo tyrimą pirm santvarkos, o dešimt dėsnių nusako asmenį ir jo tyrimą santvarkoje. Trejybės ratas išreiškia šių kampų santykį, šių priėjimų santykį už santvarkos, tai yra, be santvarkos. Betgi santvarka įvairiai atsiremia į šį trejybės ratą. Dievo šokyje tai trys kampai grindžiantys tris sandaras. Išgyvenimo apytakoje tai tėkmė grindžianti išgyvenimą santvarkoje. Žinojimo rūmuose tai sąsaja pirm santvarkos. Ir meilės moksle tai atskyrimas gerbiantis skirtumą tarp to kas santvarkoje ir kas pirm santvarkos ir tai išreiškiantis asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Tokiu būdu tyrimas apytakomis išgauna visas asmenų pasaulėžiūras, jas nuodugniai ir visapusiškai ištiria.

2019.12.06 A: Kodėl trejybės ratas toks svarbus apytakose?

D: Trejybės ratas yra trijų vaidmenų lygiavertiškumas, tai lygiavertiškumas jokio požiūrio, požiūrio, ir požiūrio į požiūrį, tad visų požiūrių grandinių. Užtat trejybės ratas parodo, kad požiūris nieko nevaržo, tad išėjimas už savęs nieko nevaržo ir yra tikrų tikriausias išėjimas už savęs. Vadinas, yra tikrai įmanoma išeiti už savęs, o tas išėjimas iš esmės nieko nepakeičia, tad esu būtinas.

2019.11.20 A: Kaip žinojimas visko sieja keturias apytakas?

D: Nulinis asmuo yra už visko ir savo šokiu įeina į jį. Pirmas asmuo yra viskame ir išgyvenimais įeina į betką. Antras asmuo yra betkame ir savo tyrimu įeina į kažką. Trečias asmuo yra kažkame ir savo iššūkiais įeina į nieką.

2018.04.18 A: Koks ryšys tarp keturių apytakų?

D: Keturios apytakos nusako išėjimo už savęs galimybes. Tad jų poros sieja savastimi neišreikštąjį - neišėjusį už savęs, ir savastimi išreikštąjį - išėjusį už savęs, ir būtent susieja besąlygiškai, visomis galimybėmis, tad išsako besąlygišką išėjimą už savęs, be savasties, tuo tarpu keturios apytakos išsako sąlygišką išėjimą už savęs tam tikro asmens, tad tam tikros savasties.

2004.12.13 A: Kaip keturi atvaizdai susiję su susikalbėjimu?

D: Aš noriu būti su visais, būti vienas su jais, juos mylėti. Tad tai yra meilės sąlygos.

Kaip suprasti, meilės sąlygos?

D: Meilei reikia, kad galėtumėme gyventi vienas kitame.

O ką tai reiškia?

D: Išeiti iš savęs, ir iš savęs į kitą, ir iš kito į save, ir iš kito.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Apytakos
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 spalio 28 d., 20:02