Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Viena

fŽr. Vieningumas, Malda, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Buvimas ne viena, Vienumas2007


Kaip esame viena?

Apytakų suvedimą suprasti klausimu: Kaip esame viena?

Permąstyti, kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras.

Kaip maldos mokslas palaiko bendrą reikalą?

Koks vienumas pasireiškia paskirose dorovės atsiskleidimo pakopose?

Kaip jausmus suderinti su vienumo rūšimis?

Koks gali būti


Buvau apžvelgęs ir surūšiavęs visus savo klausimus. Jų buvo keli šimtai iš viso. Svarbiausias klausimas, tai Kaip esame viena? Buvo taip pat šešios rūšys klausimų. Kiekvieną rūšį siejau su skirtingu būdu, kaip esame viena. Vėliau jas siejau su savo knygos The Truth skyriais, su pokalbiais ir pertvarkymais. Dabar bandau sieti su Dievo raiškomis šešiais neigiamais įsakymais.

Esame viena Kitu - jo atsiskleidimu - brandos raida. Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą? Brandos bendrystė. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų žemėlapynu. Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?

Esame viena Asmenų Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų vadovėliu. Kaip viską išreikšti rūpesčiais? Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?

Esame viena Dievu - jo išgyvenimais - metraščiu, kokį Dievą esame pažinę. Kaip esame viena Dievu? Kokiais išgyvenimais Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose?

Esame viena Požiūriais - jų sutapimu - sąvokų žinynu. Kaip sutampa požiūriai? Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?

Esame viena Meile - savo užduotimi - Dievo kelione. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Kaip Dievui pasiekti mus ir kiekvieną? įtraukti mus į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?

Pąmonė prilygsta sąmonei

Vienumo esmė




Vienumo rūšių sandara

Šeši vienumo pagrindai:

Dievas, Kitas, Artimas

Paskiros vienumo rūšys

Dievo šokio trejybės ratas



Dievo šokyje žmogaus trejybe pasireiškia:

Šie trys vieningumai suveda trijų sandarų išreikštus nevieningumus.

Vienumas - Dievo, asmens ar asmenų?

Dievo vienumas

Vienų vienumas

Vienumas su niekuo

Besąlygiškumas

Meilė

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas

Vienumo grandinė

Asmens vienumas

Asmenybės (pasąmonės) vienumą išsako kertinė vertybė, tai meilės vienumas, nes meilė yra kaip žmogų palaikyti, ir meilė yra Dievo kertinė vertybė.

Asmens (sąmonės) vienumas - bendras žmogus - Dievo sūnus Jėzus Kristus

Gero ir blogo vaiko suvedimas bendru žmogumi

Asmuo

Požiūriai

Vienumas su asmeniu

Asmenų vienumas

Asmenų vienumas - Dievas Dvasia

Vienumas su viskuo

Bendrystė

Bendras reikalas

Esmė

Esmė (širdis) yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.

Bendrai paėmus, Kitas yra Dievo esmė. Aš esu Dievo sandara ir Jūs visi esate Mano atvaizdai. O jūsų vieningumas yra Kitas.

Dievo valia

Gyvenimo lygties lygmenys išsako visa tai, kas reikalinga vienumui:

Meilė

Atvaizdų vieningumas (keturių, šešių ir aštuonių)

Dievo valia - gėrio krypčių vieningumas - geros valios vieningumas - gera širdis

Sąmoningėjimas

Sąmoningumu

Susikalbėjimas

Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės. Visiškai atsiverti.

Vienybė

Vienis - visybė - daugis

Vienis yra aplinkybė susijusi su visybe ir su daugiu. Visi trys savaip išreiškia vienumo savybes: kad tai viena, kad tai apima viską, ir kad tai dėsningumas.

Pasąmonių vienumas

Atjauta

Dievo ir žmogaus netroškimai visada sutampa - poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės - nes Dievas atjaučia žmogų. Tačiau Dievo valia (Dievas, nulinis požiūris) ir žmogaus valia (gerumas, septintas požiūris) nesutampa nes Dievas yra besąlygiškas, o žmogus yra sąlygiškas. Tačiau visgi jiedu gali būti visiškai vieningi.

Buvimas viena

Buvimas viena, tai:

Buvimas ne viena

Buvimas ne viena, tai:

Vienumo savybės

Vienumo išėjimas už savęs

Vienumas išeina už savęs, praplečia save

Išeinama už savęs klausimais

Klausimai sustato sandarą

Gyvenimo lygtis išsako vienumo išėjimą už savęs

Dievas išeina už savęs šv.Trejybe

Vienumo jausmas

Apimties sąvoka leidžia man svarstyti duotybę X, pavyzdžiui, mylėti X arba būti viena su X. Apimtis svarbi vystant logiką, skaičiuotę, kalbą ar santvarką.

I came across the different ways to "be one with X", and I think they give meaning to the expression "be X". For example, to "be one with Nobody" is to "be Nobody". Perhaps there is also some context for the "being one with", but that same context is implicit in "be", I think. In other words, the way to "be X" is to "be one with X".

I just noticed an odd {{Recursion}}... being X = being one with being one with being one with X and so on. But this may not be so bizaare, it seems appropriate. And it may relate to that reciprocal recursion that I wrote about.

So these are all the same love, but ....?

Vienumo ir nevienumo santykis

Šeši pertvarkymai - knygos skyrių turiniai

Vienumo klausimas iškyla Dievo raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.

Šeši vienumo pavidalai

Šešiais lygmenų atskyrimais

Antrinės sandaros

Vienumo ir nevienumo dvireikšmiški santykiai

Dvireikšmis įsakymas mylėti - pagrindas nevienumui, tuo pačiu ir vienumui

Išskyrimai - nevienumo pagrindas

Dviprasmybė - nevienumo pagrindas - tampa vienumo pagrindu

Žr.požiūriai

Buvimas viena

2007 m. rugpjūčio mėn. 1 d.

This year I have been trying to find the end of the string that ties it all together. The unfolding is driven by God's going beyond himself. But what in his nature most deeply compels him? For example,

and so on. What seems to be at the heart is that

I'm still not sure, but it is emotionally meaningful, morally satisfying, structurally fruitful and also scripturally central given Jesus's personal prayer to his Father in the Gospel of John where he speaks of "love" and "being one with" as if they were analogues. Perhaps "being one with" is a premonition of "love" in the sense that I will explain below.

As I swirled inward looking for the starting point of it all, I recognized that I should distinguish

from the

which I was seeking. The structural facts about our minds were there to be explained regardless of any theory. Although a successful theory might make those facts much more evident. But what I am doing now is seeking a theory. My instinct is that God (to be defined or not!) is at the root of it all. Whether or not God exists - and I think God is prior to matters of existence - but my theory is that if we can take up God's point of view then we can indeed know everything and apply that knowledge usefully.

You might imagine, the closer that we get to the starting point, the more we have to let go of all of our presumptions and contexts. Indeed, our greatest presumptions must be built into the starting point. So as I kept rethinking the starting point I wondered maybe Theory itself is the starting point because that is what I am seeking and is the context in which I am working. Then I recalled the beginning of the Gospel of John: "In the beginning was the Word, and the Word was with God, and the Word was God." http://www.ebible.org/web/John.htm And in Greek the "Word" is Logos which has many interpretations. But I thought, what if Logos means Theory? And that seems quite plausible. http://en.wikipedia.org/wiki/Logos And there is a supposedly literal translation of the Greek: "In beginning was the word, and the word was toward the god, and god was the word". From my point of view this would say: "In the beginning there was the Theory, and the Theory (was embraced by? or went beyond itself to?) God, and the God was (defined as?) Theory." In the Christian faith, the Logos is identified with Jesus Christ, the Son of God, which might make sense in that Jesus is the perfect person in theory - the organizing principle for our universe - who was then realized in practice.

This allows God - or the root of it all - to be considered as the Theory such that:

This opens up a role for us as those in NotBeingOneWith who can meet with BeingOneWith and enter into it, link up our perspective with its perspective. It also provides a stark moral choice between "living with a theory" and "living without any theory". I suspect that the latter option ends badly, but this may very well be life's question. And perhaps a more troubling question is, if we "live with a theory" (a god), then must we "live with a Theory" (a God), which is to say, live by a comprehensive theory?

I also noticed that the most explicit, developed structures (divisions of everything, topologies, representations) were at play from the very beginning in the unfolding of structure. But I realized that they could be thought of as premonitions of what was to come and only realized themselves as Definition itself progressed from soft to hard. And I saw that this progression could be measured by the Scope given by the overlap of BeingOneWith and NotBeingOneWith so that at the beginning they are the same and the scope is Everything, but as Truth hardens, they become separate and the scope is Nothing.

I then looked at the different fundamental concepts that were relevant to explain the unfolding of the structure. The notion of Conditional and Unconditional was quite central but I realized that this could be driven by the perspective of NotBeingOneWith. There were also concepts that played off both oppositions (+/- BeingOneWith and +- Unconditional), namely:

and these are organized by the diagram I wrote about earlier regarding Experiencing and Understanding at http://www.worknets.org/http://www.ms.lt/livingbytruth/?page=LivingByTruth/Overview

So I thought in what sense "BeingOneWith and NotBeingOneWith" are to BeingOneWith what "Unconditional" and "Conditional" are to NotBeingOneWith? And I realized that what is NotBeingOneWith is separating it's own perspective from whatever it might even be one with, which is to say, it is not subjective, it is not engaged. As I thought about that I realized that we might phrase this positively in terms of grounds for definition:

Which is to say that BeingOneWith is inclusive and treating others by the same presumptions as in "love your neighbor as yourself" and "love God". Whereas NotBeingOneWith is keeping others at arm's length and applying a different standard to them. BeingOneWith is "allowing for A theory" whereas NotBeingOneWith is "not allowing for A theory". What this means is that NotBeingOneWith allows for "redefinition", "reinterpretation" as it is engaged by BeingOneWith and chased as to its grounds until after four levels finally they are all exhausted and there is nothing left of NotBeingOneWith except the freedom that was opened up in this.

Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena - pasiklydusiu vaiku.

Esame viena malda, nes ja mūsų valia viena. Tam ir yra esmė, sandarų atvaizdų vieningumas, tai mūsų vienumo pagrindas, kuriuo galime sutapti.

Susikalbėjimas

Žr. Septynerybė

Pavaldus požiūris

See also: {{Overview}}, {{Perspective}}, GoodUnderstanding


In order to KnowEverything, especially in the sense of knowing the most with the least, it is important to take up a subordinate perspective.

GoodUnderstanding is what yields a subordinate perspective.

See also: {{View}}, AlgebraOfViews, CompositionOfViews, GoodUnderstanding

===What is a subordinate view?===

A subordinate view is one that understands itself as being extended by a greater view.

It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the {{Divisions}} of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.

Susikalba

[{{Rapport}} How are God and human able to understand each other?] It is easier for me to state this question in Lithuanian: Kaip Dievas ir zmogus susikalba? The word susikalba means literally with-selves-speak and means understand each other sufficiently for purposes of communication. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have rapport or good understanding.


Dialogue

An important part of a UniversalLanguage or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.

Long time ago I mentioned "four positions of dialogue" with respect to GOS and never got to elaborate this. Now, much later, in a different context I was asked again and wrote MeatBall:DiscussionRoles. I hope it is sufficient to fill your need too. -- HelmutLeitner August 1, 2006 14:48 CET

Helmut, Thank you, yes this is relevant and also related to AlvydasCepulis' work on polylogue. I will set up a page on Dialogue. Yes I have read large parts of WilliamIsaacs book Dialogue and the Art of Thinking Together, it is valuable.

Susikalbėjimas

seven traditions of communication theory - rhetorical, semiotic, phenomenological, cybernetic, sociopsychological, sociocultural, and critical

Suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti)

Komunikacijos mokyklų pagrindas yra "frames" - ir koks jų išsidėstymas tarpusavyje. Ir jos atitinka filosofijos mokyklas. Kaip susidėsto "frames" bet kokiam klausimui.

BeingOneWith allows for NotBeingOneWith and thus arises in it and considers it a presumption of BeingOneWith, so that they are the same BeingOneWith. However, NotBeingOneWith considers itself as the negation of BeingOneWith that is overturned by BeingOneWith and is thus distinct from it.

In this way NotBeingOneWith defines BeingOneWith. This definition evolves ever more subtly until NotBeingOneWith in fact determines BeingOneWith and is the same as it. This evolution yields an AlgebraOfPerspectives, a system of lenses through which God and other look, taking up perspectives, sharing perspectives, a system in which Perspectives exist and are defined.

What is the relationship between BeingOneWith and NotBeingOneWith?

BeingOneWith provides Reference and so NotBeingOneWith is NonReference. NotBeingOneWith provides Condition and so BeingOneWith is Unconditional and satisfying Condition.

God is the one who is both unconditionally BeingOneWith (Experiencing) and conditionally GoingBeyondOneself (Understanding). He is BeingOneWith both the Unconditional and the Conditional.

With reference to God, BeingOneWith and NotBeingOneWith are states, activities, qualities. Without reference to God, and thus without reference, they are conditions, thus definitions. There is thus a distinction between the Conditional (the definite) and the Unconditional (the indefinite). Condition defines BeingOneWith as the meeting of the condition and NotBeingOneWith as the not meeting of the condition. First and foremost it is the condition of being Conditional, and in this sense the Unconditional (and God of himself) is NotBeingOneWith. Condition is negation, it is No and only conditionally, Yes.

In this way God is separated from his quality BeingOneWith and is considered as the Unconditional. The Conditional and the Unconditional are related by the two by two matrix of states:

Vienumo būdai

John Tobler - unology, the science of unity.

Dievo Sūnaus malda Dievui Tėvui

Jonas 17

Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ir ­tavo duota galia į visus žmones ­teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. O amžinasis gyvenimas ­tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų ­ Mesiją. Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui. Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs. Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo ­ tai mano, ir aš pašlovintas juose. Aš jau nebe pasaulyje... Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu, kurį esi man davęs, kad jie būtų viena kaip ir mes. Kol buvau su jais, aš išlaikiau juos tavo vardu[i1], kurį esi man davęs, išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų; taip išsipildė Raštas. Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa. Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai. Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš, kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą. Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš paskelbiau tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose.“

Mano klausimai Dievui

2018.03.24 A: Ką reiškia vienumas?

D: Vienumas reiškia jog yra vienas, jog jis yra - jisai reiškiasi būtimi - ir jis yra būtent vienas, tad yra viena būtis, kaip kad yra viena tiesa, užtat mes tikrai esame būdami viena, tad visi kartu gyvename Dievu, tad Dievas yra būtinas.

2018.03.23 A: Kaip vienybė ir jos atvaizdai išreiškia vieningumą?

D: Vieningumas yra mano esmė, mano savybių pagrindas, jų pavidalas, kaip ir viskas yra mano sandara. Vienybės atvaizdų vieningumas yra tas pats viskas, neturintis aplinkos, juk į šią savybę įeina visos kitos visko savybės, užtat tai ir yra viskas, tai yra visko bruožas, užtat ir žinojimas visko yra žinojimas kodėl, būtent visų ryšių su visakuo. O tai yra esmė ir vieningumas, tad viskas išsako jo pavidalą, kaip ir aš, Dievas, išsakau jo dvasią, būtis išsako jo atvaizdus, ir įsitraukimas - dalyvavimas išsako jo esmę, tad trejybė ir yra pagrindas išvedimo ir pagrindas suvedimo.

2018.03.26 A: Koks ryšys tarp meilės ir vienumo?

D: Aš jus myliu. Tai reiškia, kad save pakeičiu jumis. Atsisakau savęs, savo savasties, ir prisiimu jūsų savastį, tad gyvenu jumis ir tuomi jus palaikau, taip kad jūs esate mano aidas, jūs gyvuojate mano aidu, jūs gaivinatės.

2018.03.27 A: Kaip vienumas svarbus dorovei?

D: Aš esu geras. Ir aš esu už jūsų. Tad jūs privalote rinktis ne gerumą, o mane, ne sąlygas, o tai kas besąlygiška, ne reiškinį, o šaltinį. Tad vienumas - tikrasis vienumas - remiasi šaltiniu, o netikrasis - reiškiniu. Taip ir išsiskiria gėris ir blogis, širdis ir pasaulis, būtent savo vienumu. Jei pasaulis išplaukia iš širdies, tai jis yra geras, bet pats savaime, jei jisai atstoja širdį, kaip dirbtinas vienumas, jis yra blogas. Tad vienumas yra ta sąvoka, kuria išsiskiria gėris ir blogis.

2018.03.28 A: Kaip malda mus visus vienija?

D: Malda atsiveri man visiškai, besąlygiškai, tad atsisakai savęs ir šio pasaulio, užtat gali jį priimti mano akimis tiesiogiai, besąlygiškai ir taip pat visų kitų akimis. Klausimai tave atveria, bet labiausiai manasis klausimas Kodėl? mus visus siejantis ir atveriantis savo dvasia. Tad bendraukime klausimais, kaip ir bendraujame.

Fauconnier et al's "blend" theory should be inverted, by which I mean to say that {{Understanding}} is the ability to make use of the blend to hold two domains separate rather than to merge them. It's the separation, the teasing apart of the domains, wherein lies the intelligence.

Užrašai

Blends

See also: Concepts, Institutions, Overview, AddOne, SpiritVStructure, Love, LevelsOfUnderstanding, KeepSeparate

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Viena
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 balandžio 08 d., 11:08