Kviečiu išmąstyti ir puoselėti bendrystę ugdytis, bręsti, gyventi amžinai jau čia ir dabar.
Pavaizdavimai? E6E6FF
Asmeniškai? BA9696
Darbai FFFFC0
Išsiaiškinimai D8F1D8
Užrašai EEEEEE
Kitų mintys? ECD9EC
Dievas man? FFECC0
Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius
Litvakai.Žudynės istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2012 spalio 02 d., 06:04
atliko -
Pridėtos 1-5 eilutės:
Rimantas Zizas. Vietinė savisauga (savigyna) Lietuvoje nacių Vokietijos okupacijos metais (1941–1944) III dalis
Vietinė savisauga nuo 1941 m. Iki 1943 m. rudens. Nesėkmingi bandymai kurti ginkluotą savisaugą
http://www.straipsniai.lt/lietuvos_istorija/puslapis/9199
Vietinė savisauga nuo 1941 m. Iki 1943 m. rudens. Nesėkmingi bandymai kurti ginkluotą savisaugą
http://www.straipsniai.lt/lietuvos_istorija/puslapis/9199
2012 rugsėjo 30 d., 08:32
atliko -
Pridėtos 1-3 eilutės:
The Truth and Nothing But the Truth: Jewish Resistance in Lithuania By Aleḳs Faiṭelson, Lietūkio garažo žudynės.
2012 rugsėjo 26 d., 04:48
atliko -
Pakeistos 123-126 eilutės iš
Hundreds of other individuals served as guards at various different camps. But even in the killing squads, it was sometimes possible to refuse to participate in shootings without suffering dire consequences. When members of the 2nd Lithuanian Schutzmannschaft Battalion were ordered to shoot Jews in the Byelorussian town of Rudensk, a young man said that he could not kill people. The Lithuanian company commander suggested that all of those who could not shoot step back. 15-17 men did so, and watched the shooting by their compatriots from a distance of 20-30 m. The battalion conducted subsequent shooting operations with less hesitation. An anti-Nazi underground Lithuanian publication asked in 1943: "Do we have to be the Arch-hangmen of Europe? The Germans who shoot Jews now will shoot us later, and the world will support them because Lithuanians are hangmen and sworn sadists."
į:
Hundreds of other individuals served as guards at various different camps. But even in the killing squads, it was sometimes possible to refuse to participate in shootings without suffering dire consequences. When members of the 2nd Lithuanian Schutzmannschaft Battalion were ordered to shoot Jews in the Byelorussian town of Rudensk, a young man said that he could not kill people. The Lithuanian company commander suggested that all of those who could not shoot step back. 15-17 men did so, and watched the shooting by their compatriots from a distance of 20-30 m. The battalion conducted subsequent shooting operations with less hesitation. An anti-Nazi underground Lithuanian publication asked in 1943: "Do we have to be the Arch-hangmen of Europe? The Germans who shoot Jews now will shoot us later, and the world will support them because Lithuanians are hangmen and sworn sadists."
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?t=76709
Einsatzkommando 3 in Lithuania, 1941
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?t=76709
Einsatzkommando 3 in Lithuania, 1941
2012 rugsėjo 26 d., 04:13
atliko -
Pakeistos 110-123 eilutės iš
The ghettoization of the Jews in Kaunas, numbering about 25,000, is in full swing. Altogether, about 10,000 Jews have been resettled. The registration office (of the Lithuanian Sipo) has completed, under German supervision, a card index containing data on all Jews in Kaunas. The Jewish committee will also report soon on the financial situation and the professional use of the individual Jews.
į:
The ghettoization of the Jews in Kaunas, numbering about 25,000, is in full swing. Altogether, about 10,000 Jews have been resettled. The registration office (of the Lithuanian Sipo) has completed, under German supervision, a card index containing data on all Jews in Kaunas. The Jewish committee will also report soon on the financial situation and the professional use of the individual Jews.
http://www.feldgrau.net/forum/viewtopic.php?f=47&t=33685
In Lithuania, many Hiwis came from the ranks of "partisans", who as part of the Lithuanian National Front had started an anti-Soviet uprising at the very beginning of the German invasion. One such group of 600 commanded by a journalist, Jonas Klimaitis, murdered 3,800 Jews in Kaunas (Kovno) and a further 1,200 in other towns. From their ranks, five police companies were formed. Shortly after the German occupation of Lithuania, a reorganization of these groups occurred.
In July 1941, many units in Kaunas and elsewhere were incorporated into a paramilitary organization, the Tauto Darbo Apsauga (National Labour Guard). In Vilnius and in other places the corresponding military organization was named the Lietuvia Savisaugos Dalys (Lithuanian Self Defence). With their assistance and that of others, by the end of 1941 about 175,000 or 80% of Lithuanian Jews had been killed.
A declaration issued after the war by Lithuanian Jews in the American zone in Germany concluded: "The small places in the Lithuanian provinces, without any exception, were erased by the Lithuanians." Survivor testimony concerning Lithuanian small towns and shtetls hardly mention the Germans and make it clear that Lithuanians perpetrated most of the killing, generally without the presence of any German officials. The paramilitary formations were subsequently absorbed into the Policiniai Batalionai (Lithuanian Police Battalions).
By August 1942, 20 such battalions were in existence, with a complement of 8,388 officers and other ranks. The battalions had German liason officers assigned to them and were directly subordinated to the SS-und Polizeiführer in Lithuania. After these Lithuanian Schutzmannschaft battalions had been set up, many units participated in killing operations in Byelorussia, the Ukraine and Poland. At least two companies of the Lithuanian 12th Schutzmannschaft Battalion, for example, were attached to the German 11th Reserve Police Battalion under Major Franz Lechthaler, which was sent to Minsk in the autumn of 1941. Two battalions were posted to KZ Majdanek and were responsible for executions there and in the nearby Krepiec Forest.
Hundreds of other individuals served as guards at various different camps. But even in the killing squads, it was sometimes possible to refuse to participate in shootings without suffering dire consequences. When members of the 2nd Lithuanian Schutzmannschaft Battalion were ordered to shoot Jews in the Byelorussian town of Rudensk, a young man said that he could not kill people. The Lithuanian company commander suggested that all of those who could not shoot step back. 15-17 men did so, and watched the shooting by their compatriots from a distance of 20-30 m. The battalion conducted subsequent shooting operations with less hesitation. An anti-Nazi underground Lithuanian publication asked in 1943: "Do we have to be the Arch-hangmen of Europe? The Germans who shoot Jews now will shoot us later, and the world will support them because Lithuanians are hangmen and sworn sadists."
http://www.feldgrau.net/forum/viewtopic.php?f=47&t=33685
In Lithuania, many Hiwis came from the ranks of "partisans", who as part of the Lithuanian National Front had started an anti-Soviet uprising at the very beginning of the German invasion. One such group of 600 commanded by a journalist, Jonas Klimaitis, murdered 3,800 Jews in Kaunas (Kovno) and a further 1,200 in other towns. From their ranks, five police companies were formed. Shortly after the German occupation of Lithuania, a reorganization of these groups occurred.
In July 1941, many units in Kaunas and elsewhere were incorporated into a paramilitary organization, the Tauto Darbo Apsauga (National Labour Guard). In Vilnius and in other places the corresponding military organization was named the Lietuvia Savisaugos Dalys (Lithuanian Self Defence). With their assistance and that of others, by the end of 1941 about 175,000 or 80% of Lithuanian Jews had been killed.
A declaration issued after the war by Lithuanian Jews in the American zone in Germany concluded: "The small places in the Lithuanian provinces, without any exception, were erased by the Lithuanians." Survivor testimony concerning Lithuanian small towns and shtetls hardly mention the Germans and make it clear that Lithuanians perpetrated most of the killing, generally without the presence of any German officials. The paramilitary formations were subsequently absorbed into the Policiniai Batalionai (Lithuanian Police Battalions).
By August 1942, 20 such battalions were in existence, with a complement of 8,388 officers and other ranks. The battalions had German liason officers assigned to them and were directly subordinated to the SS-und Polizeiführer in Lithuania. After these Lithuanian Schutzmannschaft battalions had been set up, many units participated in killing operations in Byelorussia, the Ukraine and Poland. At least two companies of the Lithuanian 12th Schutzmannschaft Battalion, for example, were attached to the German 11th Reserve Police Battalion under Major Franz Lechthaler, which was sent to Minsk in the autumn of 1941. Two battalions were posted to KZ Majdanek and were responsible for executions there and in the nearby Krepiec Forest.
Hundreds of other individuals served as guards at various different camps. But even in the killing squads, it was sometimes possible to refuse to participate in shootings without suffering dire consequences. When members of the 2nd Lithuanian Schutzmannschaft Battalion were ordered to shoot Jews in the Byelorussian town of Rudensk, a young man said that he could not kill people. The Lithuanian company commander suggested that all of those who could not shoot step back. 15-17 men did so, and watched the shooting by their compatriots from a distance of 20-30 m. The battalion conducted subsequent shooting operations with less hesitation. An anti-Nazi underground Lithuanian publication asked in 1943: "Do we have to be the Arch-hangmen of Europe? The Germans who shoot Jews now will shoot us later, and the world will support them because Lithuanians are hangmen and sworn sadists."
2012 rugsėjo 25 d., 21:02
atliko -
Pakeistos 92-110 eilutės iš
Žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Hinrich_Lohse Ar jisai sušvelnino akcijas? ir pradėjo geto laikotarpį? kaip kad Olandijoje? ir Lenkijoje?
į:
Žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Hinrich_Lohse Ar jisai sušvelnino akcijas? ir pradėjo geto laikotarpį? kaip kad Olandijoje? ir Lenkijoje?
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?p=691551#691551
Operational Situation Report USSR No. 54 August 16, 1941
Einsatzgruppe A
Location: Riga
EK 3
Kaunas
Organization of the Catholic Church in Lithuania
The attitude of the Church regarding the Jewish question is, in general, clear. In addition, Bishop Brisgys has forbidden all clergymen to help Jews in any form whatsoever. He rejected several Jewish delegations who approached him personally and asked for his intervention with the German authorities. In the future he will not meet with any Jews at all. Conversion of Jews to the Catholic faith did not take place so far. The Church would also object to this type of conversion. It is convinced that the Jews would not come [to be converted] out of conviction but because of the possible advantages connected with it.
The auxiliary police service companies were taken over by the regular police. They were given green armbands marked "Schutzmannschaften."
Again, vast political material was captured in Kaunas. Besides, political material was secured in offices and flats.
The ghettoization of the Jews in Kaunas, numbering about 25,000, is in full swing. Altogether, about 10,000 Jews have been resettled. The registration office (of the Lithuanian Sipo) has completed, under German supervision, a card index containing data on all Jews in Kaunas. The Jewish committee will also report soon on the financial situation and the professional use of the individual Jews.
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?p=691551#691551
Operational Situation Report USSR No. 54 August 16, 1941
Einsatzgruppe A
Location: Riga
EK 3
Kaunas
Organization of the Catholic Church in Lithuania
The attitude of the Church regarding the Jewish question is, in general, clear. In addition, Bishop Brisgys has forbidden all clergymen to help Jews in any form whatsoever. He rejected several Jewish delegations who approached him personally and asked for his intervention with the German authorities. In the future he will not meet with any Jews at all. Conversion of Jews to the Catholic faith did not take place so far. The Church would also object to this type of conversion. It is convinced that the Jews would not come [to be converted] out of conviction but because of the possible advantages connected with it.
The auxiliary police service companies were taken over by the regular police. They were given green armbands marked "Schutzmannschaften."
Again, vast political material was captured in Kaunas. Besides, political material was secured in offices and flats.
The ghettoization of the Jews in Kaunas, numbering about 25,000, is in full swing. Altogether, about 10,000 Jews have been resettled. The registration office (of the Lithuanian Sipo) has completed, under German supervision, a card index containing data on all Jews in Kaunas. The Jewish committee will also report soon on the financial situation and the professional use of the individual Jews.
2012 rugsėjo 25 d., 21:01
atliko -
Pridėtos 37-92 eilutės:
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?p=691551#691551
Operational Situation Report USSR No. 24 July 16, 1941
Einsatzkommando 9
Location: Vilnius
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?p=691551#691551
Operational Situation Report USSR No. 31 July 23, 1941
5. Einsatzkommando 9
Location: Vileyka
Mood and Situation in the Occupied Territories
* * *
Continued tension persists between Lithuanians and Poles in the Vilna district, but no open clashes occur, due to the German Army's presence. Many rumors are circulating concerning imminent Polish action. Four additional Lithuanian-organized groups were uncovered which have, so far, not been active, according to our information. The control of the sermons in Vilnius has resulted in a generally positive political attitude.
A Jewish-Polish secret organization exists in Vilnius and its environs. It has set itself the task of reestablishing by force Polish sovereignty. The organization which is said to be very large in number is divided into sections in the town and country of the Vilnius district. They are said to have machine guns, rifles, pistols and hand grenades. The organization is also said to possess a secret transmitter. An agent was planted in the organization. We expect to uncover it within 2-3 days.
There exists complete agreement with the commander of the Rear Army Area concerning the treatment of partisans and soldiers in civilian clothes. Large actions are initiated with participation of the security police. Proceedings are carried out with utter ruthlessness.
The number of liquidations reported on July 14, 1941 is 4,243 and by July 19 has increased by an additional 3,386.
Has orders to send an advance unit to Vileyka. Because of a short surprise fire fight against the Vilnius Security Police Headquarters a special liquidation was carried out in excess of daily liquidation quotas.
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?p=691551#691551
Operational Situation Report USSR No. 36 July 28, 1941
e. The antagonism between Poland and Lithuania continues in the district of Vilnius. Poles feel disadvantaged in the distribution of goods. Lithuanians believe that they have the right to arrest Poles and to confiscate their belongings. There is, however, a general agreement with the measures taken by the Germans, particularly with the proceedings against the Jews. It was established that the above-mentioned Lithuanian organization has dissolved spontaneously with the advance of the German forces. The active forces went over to the activist [collaborating] groups. Activity of Schaulists has increased in the university. Tension between Fascist and Catholic groups can be noticed there. Fascist groups are in the minority.
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?p=691551#691551
Operational Situation Report USSR No. 48 August 10, 1941
Einsatzgruppe A
Location: Novoselye
Security Police work develops according to plan. Both in Kaunas and Riga efficient offices have been set up which may be considered to be permanent. At the same time, accommodations for the men of the operational units and married quarters for later use (sufficient for the time being), were provided. The mopping up of the rear zone, partly with the assistance of Lithuanian and Latvian auxiliary units, continues according to plan. In all 29,000 persons were liquidated in this district. As the combat troops had gained only little terrain during the past fortnight, the forces of the security police in the combat zone proper, with the armored group of the 16th and 18th Armies, were busy mopping up what little terrain had been gained, and fighting the partisans.
During his stay in Riga, the SS Reichsführer mentioned that he intends to set up police formations consisting of Lithuanians, Latvians, Estonians, Ukrainians, etc., employing them outside of their own home areas. This is possible right away if this is done here in the old Soviet areas. After this task is completed, they will be used as police units, also outside their own home areas. Since the Army Group urgently demands a quick solution because of the difficult situation with the partisans and the difficulties involving the dual front, the Einsatzgruppe urgently asks for general instructions how to deal with this question.
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?p=691551#691551
Operational Situation Report USSR No. 53 August 15, 1941
Since July 25th the Reichskommissar for Ostland, Gauleiter Lohse, and the Military Commander, Lieutenant-General Bremer, are operating in Kaunas. District commissars have been assigned to Lithuania and to the areas west of the Dvina, and they have gradually started their work. It appears that nowhere are there concrete plans and guiding principles. The commissars started their work in various ways. While the town commissar in Kaunas proceeded promptly in [initiating] the first actions, in a manner similar to those in Polish areas, district commissars approached the competent Einsatzkommandos with the request to execute Communists and Jews. Elsewhere, among them Kaunas, talks were arranged between the responsible commanders of the Security Police and the district commissars which will, hopefully, result in successful cooperation.
The Reichskommissar for Ostland in Kaunas has prepared a draft of a decree concerning guidelines for the treatment of Jews in the area of the Reichskommissariat Ostland and has handed it to the Higher SS and Police Commander.
The draft is similar to those issued in Holland, the Polish areas, etc. We foresee its distribution among the Higher SS and Police Commandos. However, it doesn't mention the cooperation with or the competence of the Security Police.
Žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Hinrich_Lohse Ar jisai sušvelnino akcijas? ir pradėjo geto laikotarpį? kaip kad Olandijoje? ir Lenkijoje?
2012 rugsėjo 25 d., 20:50
atliko -
Pridėtos 5-36 eilutės:
http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?p=691551#691551
Operational Situation Report USSR No. 19 July 11, 1941
In the border region of Lithuania, the Stapo Tilsit carried out further large-scale operations. Thus, on July 2, 133 persons were shot in Tauroggen; on July 3, 322 persons (among them 5 women) in Georgenburg; in Augustowo 316 persons (among them 10 women); and in Mariampol 68 persons.
I addition, the following executions were carried out:
1. GPP. Schirwindt
in Wladislawo (Newstadt) and vicinity 192 persons
2. GPP. Laugszargen
in Tauroggen and vicinity 122 persons
3. GPK. Memel or GPP. Bajohren
in Krottingen and vicinity 63 persons
4. GPP Schmalleningken 1 person
Thus, till now a total of 1743 persons have been shot. The higher SS and Police Commander, the commander of the Army's Rear Area North, SS-Gruppenführer and Generalleutnant (Lieutant General) of the Police Preutzmann reports:
The commander of the Army Area North offered to take over security in the area from the border of the Reich to the line Grodna-Kaunas-Jubarkas-Tauroggen-Rietavas-Darbona-Baltic Sea to the temporary Corps Headquarters 1, together with his forces. The commander of the Army Rear Area has proposed a corresponding motion to the Quartermaster General. The area to be covered has become too large, as a consequence of the fact that the eastern boundary of the Army's Rear Area has been moved forward. Thus, I have ordered the commander of the ORPO in Königsberg/Prussia, in accordance with the authorization given by the Reichsführer-SS and Chief of the German Police and Chief of the ORPO, to take over the area of Lake Wystit-Mariampol-Kaunas-Jurbarkas-Tauroggen-Tietaveas-Barbenai-Baltic Sea with his own forces. An agreement with the commander of the Army Rear Area North and the commander of the ORPO Köningsberg/Prussia, the forces needed have been determined. The area will probably be taken over on July 12 or 13, 1941. Otherwise the situation in the area of Kaunas is quiet. Only in isolated cases members of the Red Army who had been separated from their units were lying in ambush and shooting at units. This is the reason why up to now the Wehrmacht and the Police did not carry out more severe measures. The members of the Red Army who were hidden in the woods and in other hiding places, driven by hunger, surface and surrender, in most cases by showing the white flag. The attitude of the Lithuanian population is friendly towards the Germans so far. They help the German soldiers, the police officials, and the other organizations already functioning in this area as much as possible. Their cooperation consists chiefly in looking for and turning over Lithuanian Communists, dispersed Red Army soldiers, and Jews. After the retreat of the Red Army, the population of Kaunas killed about 2,500 Jews during a spontaneous uprising. In addition, a rather large number of Jews was shot by the Auxiliary Police Service.
Einsatzgruppe A
Location: Riga
1. In Kaunas, up to now a total of 7,800 Jews have been liquidated partly through pogroms and partly through shooting by Lithuanian Kommandos. All of the corpses have been removed. Further mass shootings are no longer possible. Therefore, I summoned a Jewish committee and explained that up to now we had no reason to interfere with the internal arrangements between Lithuanians and the Jews.
Foundations for a "New Order":
The establishment of a Jewish ghetto; identifying all the Jews with a yellow Star of David, 8 by 10 cm. in size, to be worn on the left breast; and the separate housing of women and children, for possible release on our orders by the Lithuanians and by a Jewish Relief Committee in the new ghetto. The town of Viliampol was designated as the location of the ghetto. The resettlement must be carried out within 4 weeks. Prisons now are being searched once more. Some Jews, for special reasons, are being arrested and shot. This will involve a minor number of executions, only 50 to 100 persons. To prevent Jews from returning to Kaunas, an agreement was made with the Higher SS and Police Leader that the ORPO draw a cordon around Kaunas not allowing any Jews to enter the town. If necessary, Jews will be fired upon. All Wehrmacht agencies were informed of the directives. About 250 men of the Lithuanian [anti-Soviet] partisans were left and are being sustained by us as a Sonderkommando and are being employed for future executions outside the town.
2. Units of Einsatzkommando 3 are presently working at Mariampol and Raseinial. After finishing their tasks, they will rejoin the Hauptkommando.
3. The Wehrmacht has received a new directive ordering it not to recognize the newly formed Lithuanian Government, but to make use of it.
2012 rugsėjo 24 d., 09:06
atliko -
2012 rugsėjo 24 d., 08:02
atliko -
2012 rugsėjo 24 d., 08:02
atliko -
Pridėtos 2-4 eilutės:
Kuniuchowsky rinkinys liudijimų, sąrašas 1,300 vietinių kaltininkų
http://defendinghistory.com/wp-content/uploads/2012/09/Efraim-Zuroff-reviews-3-books-Haaretz-Sept-2012.pdf
2012 rugsėjo 15 d., 22:31
atliko -
Pridėta 1 eilutė:
Dalis Pasvalio žydų ryžosi krikštytis, bet tai jiems nepadėjo, juos vistiek sušaudė. http://www.jewishgen.org/yizkor/lita/lit1859.html
2012 rugsėjo 15 d., 22:30
atliko -
Ištrintos 0-95 eilutės:
a) vokiečių saugumo policija ir SD;
b) Vermachtas, daugiausia 207, 281, 285 ir 403 saugumo divizijos, bei Feldkommendaturen;
c) vokiečių policijos batalionai, pirmiausia 11, o taip pat 2, 9, 65, 105 ir 131, kurie veikė Lietuvos teritorijoje ir dalyvavo žydų sulaikyme ir žudynėse;
d) naikinimo procese dalyvavo ir vokiečių civilinė administracija (Ziwilverwaltung), įskaitant politinius ir ekonominius departamentus, o taip pat ir Darbo departamentą (Arbeitsamt).
Vokiečių organizacijos, kontroliavusios genocido spartą ir mastą, žydų persekiojime ir naikinime bendradarbiavo su ir panaudojo daug Lietuvos sukarintų, policijos ir administracijos organizacijų:
a) nereguliarių pajėgų, susikūrusių spontaniškai ar greitai organizuotų karo pradžioje, elementai;
b) TDA (Tautinio Darbo Apsauga) daliniai, vėliau pervadinti į Savigynos batalionus, daliniai, literatūroje dažnai žinomi kaip Schutzmannschaften, atlikę svarų vaidmenį Holokauste, dalyvaudami žydų žudynėse ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypatingai Baltarusijoje ir Ukrainoje.
c) Kauno policijos departamentas ir daug vietinių policininkų visoje Lietuvoje;
d) Lietuvos saugumo policijos agentai ir pareigūnai;
e) daug Lietuvos civilinės administracijos padalinių.
Kai kurie aukščiau išvardytų organizacinių kategorijų daliniai masinėse egzekucijose atliko neproporcingai svarbų vaidmenį:
Klimaičio gauja pirmosiomis karo dienomis,
Skrajojantis būrys (Rollkommando) Kaune http://en.wikipedia.org/wiki/Rollkommando_Hamann
Ypatingasis būrys Vilniuje.
Tuo pačiu metu žymiai daugiau lietuvių pagalbininkų dalyvavo pavieniuose veiksmuose ir atliko antraeilius vaidmenis – jie saugojo sulaikytuosius, kontroliavo žudynių operacijų zoną ir gaudė besislapstančius žydus.
Nors spręsti apie gyventojų požiūrį ir nusistatymą dėl žydų žudynių sunku, tai buvo svarbus faktorius genocido vyksme. Komisija skatina tolesnius tyrimus apie to meto gyventojų požiūrį į Holokaustą.
Dalis Pasvalio žydų ryžosi krikštytis, bet tai jiems nepadėjo, juos vistiek sušaudė. http://www.jewishgen.org/yizkor/lita/lit1859.html
Komisija susipažino su Christopho Dieckmanno ir Sauliaus Sužiedėlio tyrimu ir jo vertinimais, pateiktais prof. Liudo Truskos (Lietuva) ir Dr. Barbaros Mihok (Vokietija) recenzijose. 1941 m. rugpjūčio vidurys – spalio pabaiga yra kruviniausias laikotarpis Naujoje Lietuvos istorijoje. Komisija, remdamasi atliktu tyrimu, patvirtino šias bendrąsias išvadas dėl 1941 m. birželio – gruodžio laikotarpio:
1. Sąlygos ir fonas. Būtina Holokaustui Lietuvoje įvykti sąlyga buvo nacių pasiruošimas visa naikinančiam karui prieš Sovietų Sąjungą 1941 m. pavasarį ir po to sekusi Lietuvos okupacija. Vietinių gyventojų bendradarbiavimas žymiai padėjo žydų persekiojimui, suvarymui į getus ir masinėms žudynėms. Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo antroje 4 deš. pusėje, ypatingai trumpo Sovietų valdymo metu 1940–1941 m., kaip nurodoma Komisijos parengtuose Vyganto Vareikio ir Liudo Truskos tyrimuose.
2. Holokausto etapai. Žydų Lietuvoje naikinimo procesą sudaro trys aiškiai išskiriami etapai, du iš kurių – nagrinėjami tyrime:
a) Pogromai ir pradinės plataus mąsto žudynės iki 1941 m. rugpjūčio pirmiausiai buvo nukreiptos prieš žydus. Žudynes bandyta pateisinti antisemitine propaganda, prilyginančia žydus bolševizmui, kuriam plisti radosi vešli terpė. Tikrovėje aukos buvo pagrindinai geros fizinės būklės darbingo amžiaus žydai vidutiniškai nuo 15 iki 60 metų (apie ne žydų kilmės šio laikotarpio aukas žr. Dr. R. Zizo tyrimą).
b) Žudynių operacijos, apėmusios ištisas bendruomenes, nuo 1941 m. rugpjūčio pradžios iki 1941 m. gruodžio, kurių pasekoje didžioji dauguma Lietuvos žydų buvo išnaikinti; daugiau nei 40 000 žydų – vyrų, moterų, vaikų – atliko priverstinius darbus ypatingai sunkiomis gyvenimo sąlygomis keletoje išlikusių getų ir darbo lageriuose.
c) Periodinės žydų atrankos ir žudynės palyginti siauru mastu taip vadinamu „ramesniuoju laikotarpiu“ 1942 – 1943 m. Vėliau, 1943 – 1944 m., getai ir darbo lageriai buvo sunaikinti. Daug žydų buvo nužudyta, o kiti deportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją. Manoma, kad tik 9 000 Lietuvos žydų išliko po karo.
3. Ankstyvieji išpuoliai: pogromai ir organizuotas šaudymas iki 1941 m. rugpjūčio. Pirmosios žydų žudynės vyko neįstatymiškumo ir karo sukelto chaoso, antisovietinio sukilimo, Raudonosios armijos traukimosi ir greito Vokietijos kariuomenės puolimo kontekste. Lietuviški, žydiški ir vokiški šaltiniai patvirtina, kad žymaus antižydiško smurto būta prieš vokiečių atėjimą, nors dažnai neįmanoma pakankamai detaliai nustatyti išpuolių vietos ir laiko. Nenustatytas žydų skaičius nukentėjo nuo savavališkų suėmimų, buvo prievartaujami ir žudomi jų gyvenamosiose vietose, o taip pat bandydami pabėgti nuo nacių puolimo. Pagal Komisijos ištirtus raportus ir dokumentus, dauguma žydų buvo nužudyti netrukus po to, kai į Lietuvą įžengė vokiečių kariuomenė ir nacių saugumo policija.
Didžiausias pirmosios karo savaitės žudynes sudarė pogromai ir sistemiškai organizuoti šaudymai, būtent: a) pirmosios žudynės pasienio zonoje, t. y. Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Skuode (Ypatingasis būrys (Sonderkommando) 1a), Tauragėje, Jurbarkae, Marijampolėje ir kituose mažuose kaimuose, vykdytos vokiečių saugumo policijos, padedamų vietinių gyventojų ir pagalbinių policijos dalinių; b) 1941 m. birželio 25-26 d. pogromai Vilijampolėje (Slobodkoje) ir 1941 m. birželio 27 d. žudynės Lietūkio garaže, pagrinde vykdytos nereguliariosios kariuomenės kareivių, paragintų vokiečių saugumo policijos; c) išpuoliai prieš žydus Vilniuje, inspiruoti Ypatingojo būrio (Sonderkommando) 7a ir Operatyvinio būrio (Einsatzkommando (EK)) 9, tarp kurių būta žmonių pagrobimų ir žudymų, nors ir mažesniu nei aukščiau minėtų žiaurumų mastu; d) išpuoliai Žemaitijoje, Operatyvinio būrio 2 veikimo zonoje (ir kur prieinama mažai vienalaikių dokumentų), bet šaltiniai patvirtina, kad Operatyvinio būrio 2 nariai ir vietiniai lietuvių partizanai užpuolė ir nužudė bent kelis šimtus žydų Šiauliuose.
Po lietuvių pagalbinės policijos suformavimo žydų žudynes vykdė militarizuoti policijos daliniai, vadovaujami vokiečių saugumo policijos, būtent – Operatyvinio būrio 3 ir formaliai atsakingi Kauno komendantui. Kaip rodo raportai, daugumoje žydų kilmės vyrų žudynės, vykusios Kauno 7-ajame forte 1941 m. liepos 4-6 dienomis, buvo didžiausios šio laikotarpio skerdynės. Dokumentai nurodo ir kitas žudynes, vykusias 1941 m. liepos – rugpjūčio vidurio laikotarpiu. Nepaisant to, iki 1941 m. rugpjūčio pradžios didžioji dauguma Lietuvos žydų bendruomenės buvo dar gyva.
4. Masinio naikinimo kampanija 1941 m. vasarą ir rudenį. Nuo 1941 m. rugpjūčio pradžios prasidėjusi ir staigiai eskaluota masinio sulaikymo ir sušaudymo politika iš esmės sunaikino žydų bendruomenes Lietuvoje. Judaizmo ir bolševizmo asocijavimo, buvusio žudynių pretekstu ankstesniu periodu, praktiniais tikslais buvo atsisakyta. Žydai buvo žudomi vien todėl, kad buvo žydai. Aukų izoliavimas, koncentravimas ir ekspropriacija buvo koordinuoto vokiečių ir lietuvių civilinių ir policijos administracijų bendradarbiavimo rezultatas. Žudynėms vadovavo okupuotos Lietuvos policijos (SS und Polizeiführer Litauen) vadas ir jas vykdė visų pirma Vokietijos saugumo policijos Operatyviniai batalionai 2 ir 3 bei SD, plačiai padedami Lietuvos policijos departamento štabo Kaune, vietinių policijos nuovadų, vokiečių ir lietuvių policijos batalionų narių ir vietinių savanorių.
5. Aukų skaičius. Tikslų holokausto Lietuvoje aukų skaičių sunku nustatyti. Bendru Komisijos nutarimu, aukų skaičius buvo nuo 200 000 iki 206 000:
Maždaug 190 000 Lietuvos žydų;
Nuo 8 000 iki 10 000 žydų pabėgėlių iš Lenkijos;
Beveik 5 000 žydų iš Austrijos ir Vokietijos;
878 Prancūzijos žydai.
Per pirmąsias dvi vokiečių okupacijos savaites maždaug 6 000 žydų buvo nužudyti Kaune. Pridėjus ankstesnių žudynių pasienio zonoje, Šiauliuose ir kitur aukų skaičių, tiksliausia būtų manyti, kad nužudytųjų, daugiausia žydų kilmės vyrų, skaičius buvo nuo 8 000 iki 10 000.
Iki 1941 m. rugpjūčio, t. y. iki prasidėjo ištisų bendruomenių naikinimas, tiksliausia būtų manyti, kad nužudytųjų žydų skaičius buvo 15 000 vyrų ir 1 000 moterų. Neįmanoma nustatyti tikslaus skaičiaus dėl šaltinių stokos kai kuriuose Lietuvos regionuose. Manoma, kad daugiau nei 40 000 žydų buvo, nors ir laikinai, dar gyvi 1941 m. gruodį getuose ir darbo lageriuose. Mūsų paskaičiavimais, žydų aukų skaičius nuo 1941 m. rugpjūčio iki tų pačių metų gruodžio buvo nuo 130 000 iki 140 000.
Prieš pat panaikinant Vilniaus getą, 1943 m. rugsėjį, pagal vokiečių civilinės administracijos paskaičiavimus, bendras nuo 1941 m. birželio iki 1943 m. rugpjūčio nužudytų žydų skaičius buvo 156 000.
6. Atsakingos organizacijos. Eilė organizacijų ir institucijų dalyvavo žydų tapatybės nustatyme, turto konfiskavime, žydų surinkime ir galiausiai jų sunaikinime. Svarbiausios vokiečių organizacijos buvo šios:
a) vokiečių saugumo policija ir SD;
b) Vermachtas, daugiausia 207, 281, 285 ir 403 saugumo divizijos, bei Feldkommendaturen;
c) vokiečių policijos batalionai, pirmiausia 11, o taip pat 2, 9, 65, 105 ir 131, kurie veikė Lietuvos teritorijoje ir dalyvavo žydų sulaikyme ir žudynėse;
d) naikinimo procese dalyvavo ir vokiečių civilinė administracija (Ziwilverwaltung), įskaitant politinius ir ekonominius departamentus, o taip pat ir Darbo departamentą (Arbeitsamt).
Vokiečių organizacijos, kontroliavusios genocido spartą ir mastą, žydų persekiojime ir naikinime bendradarbiavo su ir panaudojo daug Lietuvos sukarintų, policijos ir administracijos organizacijų:
a) nereguliarių pajėgų, susikūrusių spontaniškai ar greitai organizuotų karo pradžioje, elementai;
b) TDA (Tautinio Darbo Apsauga) daliniai, vėliau pervadinti į Savigynos batalionus, daliniai, literatūroje dažnai žinomi kaip Schutzmannschaften, atlikę svarų vaidmenį Holokauste, dalyvaudami žydų žudynėse ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypatingai Baltarusijoje ir Ukrainoje.
c) Kauno policijos departamentas ir daug vietinių policininkų visoje Lietuvoje;
d) Lietuvos saugumo policijos agentai ir pareigūnai;
e) daug Lietuvos civilinės administracijos padalinių.
Kai kurie aukščiau išvardytų organizacinių kategorijų daliniai masinėse egzekucijose atliko neproporcingai svarbų vaidmenį: Klimaičio gauja pirmosiomis karo dienomis, Skrajojantis būrys (Rollkommando) Kaune ir Ypatingasis būrys Vilniuje. Tuo pačiu metu žymiai daugiau lietuvių pagalbininkų dalyvavo pavieniuose veiksmuose ir atliko antraeilius vaidmenis – jie saugojo sulaikytuosius, kontroliavo žudynių operacijų zoną ir gaudė besislapstančius žydus.
Nors spręsti apie gyventojų požiūrį ir nusistatymą dėl žydų žudynių sunku, tai buvo svarbus faktorius genocido vyksme. Komisija skatina tolesnius tyrimus apie to meto gyventojų požiūrį į Holokaustą.
Aukščiausia Lietuvos civilinė valdžia, Lietuvos laikinoji vyriausybė, ir jos padalinys – Vilniaus piliečių komitetas – Lietuvos žydų naikinimo procese atliko prieštaringą, tiesa, netiesioginį, vaidmenį. Laikinosios Vyriausybės dviprasmiška pozicija kilo iš paradoksalios politinės painiavos, kurioje ji buvo atsidūrusi: šis režimas, kaip toks, pasiskelbė aukščiausia valdžia, bet niekuomet realios valdžios neturėjo. Kita vertus, Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos. Išsamiausias Laikinosios vyriausybės antisemitinis pasisakymas buvo 1941 metų rugpjūčio 1 d. Žydų padėties nuostatų projektas. Tačiau kabinetas, nors ir patvirtino potvarkius dėl žydų izoliavimo ir turto konfiskavimo, vengė pritarti organizuotoms žudynėms. Laikinoji vyriausybė, tvirtinusi kalbanti tautos vardu ir ne kartą atkakliai tvirtinusi turinti moralinį autoritetą, viešai neatsiribojo nuo Lietuvos piliečių žydų žudynių.
Komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris
Vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas
2012 rugsėjo 15 d., 16:29
atliko -
Pakeista 27 eilutė iš:
Skrajojantis būrys (Rollkommando) Kaune
į:
Skrajojantis būrys (Rollkommando) Kaune http://en.wikipedia.org/wiki/Rollkommando_Hamann
2012 rugsėjo 15 d., 16:17
atliko -
Pakeistos 1-96 eilutės iš
į:
6. Atsakingos organizacijos. Eilė organizacijų ir institucijų dalyvavo žydų tapatybės nustatyme, turto konfiskavime, žydų surinkime ir galiausiai jų sunaikinime. Svarbiausios vokiečių organizacijos buvo šios:
a) vokiečių saugumo policija ir SD;
b) Vermachtas, daugiausia 207, 281, 285 ir 403 saugumo divizijos, bei Feldkommendaturen;
c) vokiečių policijos batalionai, pirmiausia 11, o taip pat 2, 9, 65, 105 ir 131, kurie veikė Lietuvos teritorijoje ir dalyvavo žydų sulaikyme ir žudynėse;
d) naikinimo procese dalyvavo ir vokiečių civilinė administracija (Ziwilverwaltung), įskaitant politinius ir ekonominius departamentus, o taip pat ir Darbo departamentą (Arbeitsamt).
Vokiečių organizacijos, kontroliavusios genocido spartą ir mastą, žydų persekiojime ir naikinime bendradarbiavo su ir panaudojo daug Lietuvos sukarintų, policijos ir administracijos organizacijų:
a) nereguliarių pajėgų, susikūrusių spontaniškai ar greitai organizuotų karo pradžioje, elementai;
b) TDA (Tautinio Darbo Apsauga) daliniai, vėliau pervadinti į Savigynos batalionus, daliniai, literatūroje dažnai žinomi kaip Schutzmannschaften, atlikę svarų vaidmenį Holokauste, dalyvaudami žydų žudynėse ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypatingai Baltarusijoje ir Ukrainoje.
c) Kauno policijos departamentas ir daug vietinių policininkų visoje Lietuvoje;
d) Lietuvos saugumo policijos agentai ir pareigūnai;
e) daug Lietuvos civilinės administracijos padalinių.
Kai kurie aukščiau išvardytų organizacinių kategorijų daliniai masinėse egzekucijose atliko neproporcingai svarbų vaidmenį:
Klimaičio gauja pirmosiomis karo dienomis,
Skrajojantis būrys (Rollkommando) Kaune
Ypatingasis būrys Vilniuje.
Tuo pačiu metu žymiai daugiau lietuvių pagalbininkų dalyvavo pavieniuose veiksmuose ir atliko antraeilius vaidmenis – jie saugojo sulaikytuosius, kontroliavo žudynių operacijų zoną ir gaudė besislapstančius žydus.
Nors spręsti apie gyventojų požiūrį ir nusistatymą dėl žydų žudynių sunku, tai buvo svarbus faktorius genocido vyksme. Komisija skatina tolesnius tyrimus apie to meto gyventojų požiūrį į Holokaustą.
Dalis Pasvalio žydų ryžosi krikštytis, bet tai jiems nepadėjo, juos vistiek sušaudė. http://www.jewishgen.org/yizkor/lita/lit1859.html
Komisija susipažino su Christopho Dieckmanno ir Sauliaus Sužiedėlio tyrimu ir jo vertinimais, pateiktais prof. Liudo Truskos (Lietuva) ir Dr. Barbaros Mihok (Vokietija) recenzijose. 1941 m. rugpjūčio vidurys – spalio pabaiga yra kruviniausias laikotarpis Naujoje Lietuvos istorijoje. Komisija, remdamasi atliktu tyrimu, patvirtino šias bendrąsias išvadas dėl 1941 m. birželio – gruodžio laikotarpio:
1. Sąlygos ir fonas. Būtina Holokaustui Lietuvoje įvykti sąlyga buvo nacių pasiruošimas visa naikinančiam karui prieš Sovietų Sąjungą 1941 m. pavasarį ir po to sekusi Lietuvos okupacija. Vietinių gyventojų bendradarbiavimas žymiai padėjo žydų persekiojimui, suvarymui į getus ir masinėms žudynėms. Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo antroje 4 deš. pusėje, ypatingai trumpo Sovietų valdymo metu 1940–1941 m., kaip nurodoma Komisijos parengtuose Vyganto Vareikio ir Liudo Truskos tyrimuose.
2. Holokausto etapai. Žydų Lietuvoje naikinimo procesą sudaro trys aiškiai išskiriami etapai, du iš kurių – nagrinėjami tyrime:
a) Pogromai ir pradinės plataus mąsto žudynės iki 1941 m. rugpjūčio pirmiausiai buvo nukreiptos prieš žydus. Žudynes bandyta pateisinti antisemitine propaganda, prilyginančia žydus bolševizmui, kuriam plisti radosi vešli terpė. Tikrovėje aukos buvo pagrindinai geros fizinės būklės darbingo amžiaus žydai vidutiniškai nuo 15 iki 60 metų (apie ne žydų kilmės šio laikotarpio aukas žr. Dr. R. Zizo tyrimą).
b) Žudynių operacijos, apėmusios ištisas bendruomenes, nuo 1941 m. rugpjūčio pradžios iki 1941 m. gruodžio, kurių pasekoje didžioji dauguma Lietuvos žydų buvo išnaikinti; daugiau nei 40 000 žydų – vyrų, moterų, vaikų – atliko priverstinius darbus ypatingai sunkiomis gyvenimo sąlygomis keletoje išlikusių getų ir darbo lageriuose.
c) Periodinės žydų atrankos ir žudynės palyginti siauru mastu taip vadinamu „ramesniuoju laikotarpiu“ 1942 – 1943 m. Vėliau, 1943 – 1944 m., getai ir darbo lageriai buvo sunaikinti. Daug žydų buvo nužudyta, o kiti deportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją. Manoma, kad tik 9 000 Lietuvos žydų išliko po karo.
3. Ankstyvieji išpuoliai: pogromai ir organizuotas šaudymas iki 1941 m. rugpjūčio. Pirmosios žydų žudynės vyko neįstatymiškumo ir karo sukelto chaoso, antisovietinio sukilimo, Raudonosios armijos traukimosi ir greito Vokietijos kariuomenės puolimo kontekste. Lietuviški, žydiški ir vokiški šaltiniai patvirtina, kad žymaus antižydiško smurto būta prieš vokiečių atėjimą, nors dažnai neįmanoma pakankamai detaliai nustatyti išpuolių vietos ir laiko. Nenustatytas žydų skaičius nukentėjo nuo savavališkų suėmimų, buvo prievartaujami ir žudomi jų gyvenamosiose vietose, o taip pat bandydami pabėgti nuo nacių puolimo. Pagal Komisijos ištirtus raportus ir dokumentus, dauguma žydų buvo nužudyti netrukus po to, kai į Lietuvą įžengė vokiečių kariuomenė ir nacių saugumo policija.
Didžiausias pirmosios karo savaitės žudynes sudarė pogromai ir sistemiškai organizuoti šaudymai, būtent: a) pirmosios žudynės pasienio zonoje, t. y. Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Skuode (Ypatingasis būrys (Sonderkommando) 1a), Tauragėje, Jurbarkae, Marijampolėje ir kituose mažuose kaimuose, vykdytos vokiečių saugumo policijos, padedamų vietinių gyventojų ir pagalbinių policijos dalinių; b) 1941 m. birželio 25-26 d. pogromai Vilijampolėje (Slobodkoje) ir 1941 m. birželio 27 d. žudynės Lietūkio garaže, pagrinde vykdytos nereguliariosios kariuomenės kareivių, paragintų vokiečių saugumo policijos; c) išpuoliai prieš žydus Vilniuje, inspiruoti Ypatingojo būrio (Sonderkommando) 7a ir Operatyvinio būrio (Einsatzkommando (EK)) 9, tarp kurių būta žmonių pagrobimų ir žudymų, nors ir mažesniu nei aukščiau minėtų žiaurumų mastu; d) išpuoliai Žemaitijoje, Operatyvinio būrio 2 veikimo zonoje (ir kur prieinama mažai vienalaikių dokumentų), bet šaltiniai patvirtina, kad Operatyvinio būrio 2 nariai ir vietiniai lietuvių partizanai užpuolė ir nužudė bent kelis šimtus žydų Šiauliuose.
Po lietuvių pagalbinės policijos suformavimo žydų žudynes vykdė militarizuoti policijos daliniai, vadovaujami vokiečių saugumo policijos, būtent – Operatyvinio būrio 3 ir formaliai atsakingi Kauno komendantui. Kaip rodo raportai, daugumoje žydų kilmės vyrų žudynės, vykusios Kauno 7-ajame forte 1941 m. liepos 4-6 dienomis, buvo didžiausios šio laikotarpio skerdynės. Dokumentai nurodo ir kitas žudynes, vykusias 1941 m. liepos – rugpjūčio vidurio laikotarpiu. Nepaisant to, iki 1941 m. rugpjūčio pradžios didžioji dauguma Lietuvos žydų bendruomenės buvo dar gyva.
4. Masinio naikinimo kampanija 1941 m. vasarą ir rudenį. Nuo 1941 m. rugpjūčio pradžios prasidėjusi ir staigiai eskaluota masinio sulaikymo ir sušaudymo politika iš esmės sunaikino žydų bendruomenes Lietuvoje. Judaizmo ir bolševizmo asocijavimo, buvusio žudynių pretekstu ankstesniu periodu, praktiniais tikslais buvo atsisakyta. Žydai buvo žudomi vien todėl, kad buvo žydai. Aukų izoliavimas, koncentravimas ir ekspropriacija buvo koordinuoto vokiečių ir lietuvių civilinių ir policijos administracijų bendradarbiavimo rezultatas. Žudynėms vadovavo okupuotos Lietuvos policijos (SS und Polizeiführer Litauen) vadas ir jas vykdė visų pirma Vokietijos saugumo policijos Operatyviniai batalionai 2 ir 3 bei SD, plačiai padedami Lietuvos policijos departamento štabo Kaune, vietinių policijos nuovadų, vokiečių ir lietuvių policijos batalionų narių ir vietinių savanorių.
5. Aukų skaičius. Tikslų holokausto Lietuvoje aukų skaičių sunku nustatyti. Bendru Komisijos nutarimu, aukų skaičius buvo nuo 200 000 iki 206 000:
Maždaug 190 000 Lietuvos žydų;
Nuo 8 000 iki 10 000 žydų pabėgėlių iš Lenkijos;
Beveik 5 000 žydų iš Austrijos ir Vokietijos;
878 Prancūzijos žydai.
Per pirmąsias dvi vokiečių okupacijos savaites maždaug 6 000 žydų buvo nužudyti Kaune. Pridėjus ankstesnių žudynių pasienio zonoje, Šiauliuose ir kitur aukų skaičių, tiksliausia būtų manyti, kad nužudytųjų, daugiausia žydų kilmės vyrų, skaičius buvo nuo 8 000 iki 10 000.
Iki 1941 m. rugpjūčio, t. y. iki prasidėjo ištisų bendruomenių naikinimas, tiksliausia būtų manyti, kad nužudytųjų žydų skaičius buvo 15 000 vyrų ir 1 000 moterų. Neįmanoma nustatyti tikslaus skaičiaus dėl šaltinių stokos kai kuriuose Lietuvos regionuose. Manoma, kad daugiau nei 40 000 žydų buvo, nors ir laikinai, dar gyvi 1941 m. gruodį getuose ir darbo lageriuose. Mūsų paskaičiavimais, žydų aukų skaičius nuo 1941 m. rugpjūčio iki tų pačių metų gruodžio buvo nuo 130 000 iki 140 000.
Prieš pat panaikinant Vilniaus getą, 1943 m. rugsėjį, pagal vokiečių civilinės administracijos paskaičiavimus, bendras nuo 1941 m. birželio iki 1943 m. rugpjūčio nužudytų žydų skaičius buvo 156 000.
6. Atsakingos organizacijos. Eilė organizacijų ir institucijų dalyvavo žydų tapatybės nustatyme, turto konfiskavime, žydų surinkime ir galiausiai jų sunaikinime. Svarbiausios vokiečių organizacijos buvo šios:
a) vokiečių saugumo policija ir SD;
b) Vermachtas, daugiausia 207, 281, 285 ir 403 saugumo divizijos, bei Feldkommendaturen;
c) vokiečių policijos batalionai, pirmiausia 11, o taip pat 2, 9, 65, 105 ir 131, kurie veikė Lietuvos teritorijoje ir dalyvavo žydų sulaikyme ir žudynėse;
d) naikinimo procese dalyvavo ir vokiečių civilinė administracija (Ziwilverwaltung), įskaitant politinius ir ekonominius departamentus, o taip pat ir Darbo departamentą (Arbeitsamt).
Vokiečių organizacijos, kontroliavusios genocido spartą ir mastą, žydų persekiojime ir naikinime bendradarbiavo su ir panaudojo daug Lietuvos sukarintų, policijos ir administracijos organizacijų:
a) nereguliarių pajėgų, susikūrusių spontaniškai ar greitai organizuotų karo pradžioje, elementai;
b) TDA (Tautinio Darbo Apsauga) daliniai, vėliau pervadinti į Savigynos batalionus, daliniai, literatūroje dažnai žinomi kaip Schutzmannschaften, atlikę svarų vaidmenį Holokauste, dalyvaudami žydų žudynėse ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypatingai Baltarusijoje ir Ukrainoje.
c) Kauno policijos departamentas ir daug vietinių policininkų visoje Lietuvoje;
d) Lietuvos saugumo policijos agentai ir pareigūnai;
e) daug Lietuvos civilinės administracijos padalinių.
Kai kurie aukščiau išvardytų organizacinių kategorijų daliniai masinėse egzekucijose atliko neproporcingai svarbų vaidmenį: Klimaičio gauja pirmosiomis karo dienomis, Skrajojantis būrys (Rollkommando) Kaune ir Ypatingasis būrys Vilniuje. Tuo pačiu metu žymiai daugiau lietuvių pagalbininkų dalyvavo pavieniuose veiksmuose ir atliko antraeilius vaidmenis – jie saugojo sulaikytuosius, kontroliavo žudynių operacijų zoną ir gaudė besislapstančius žydus.
Nors spręsti apie gyventojų požiūrį ir nusistatymą dėl žydų žudynių sunku, tai buvo svarbus faktorius genocido vyksme. Komisija skatina tolesnius tyrimus apie to meto gyventojų požiūrį į Holokaustą.
Aukščiausia Lietuvos civilinė valdžia, Lietuvos laikinoji vyriausybė, ir jos padalinys – Vilniaus piliečių komitetas – Lietuvos žydų naikinimo procese atliko prieštaringą, tiesa, netiesioginį, vaidmenį. Laikinosios Vyriausybės dviprasmiška pozicija kilo iš paradoksalios politinės painiavos, kurioje ji buvo atsidūrusi: šis režimas, kaip toks, pasiskelbė aukščiausia valdžia, bet niekuomet realios valdžios neturėjo. Kita vertus, Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos. Išsamiausias Laikinosios vyriausybės antisemitinis pasisakymas buvo 1941 metų rugpjūčio 1 d. Žydų padėties nuostatų projektas. Tačiau kabinetas, nors ir patvirtino potvarkius dėl žydų izoliavimo ir turto konfiskavimo, vengė pritarti organizuotoms žudynėms. Laikinoji vyriausybė, tvirtinusi kalbanti tautos vardu ir ne kartą atkakliai tvirtinusi turinti moralinį autoritetą, viešai neatsiribojo nuo Lietuvos piliečių žydų žudynių.
Komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris
Vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas
a) vokiečių saugumo policija ir SD;
b) Vermachtas, daugiausia 207, 281, 285 ir 403 saugumo divizijos, bei Feldkommendaturen;
c) vokiečių policijos batalionai, pirmiausia 11, o taip pat 2, 9, 65, 105 ir 131, kurie veikė Lietuvos teritorijoje ir dalyvavo žydų sulaikyme ir žudynėse;
d) naikinimo procese dalyvavo ir vokiečių civilinė administracija (Ziwilverwaltung), įskaitant politinius ir ekonominius departamentus, o taip pat ir Darbo departamentą (Arbeitsamt).
Vokiečių organizacijos, kontroliavusios genocido spartą ir mastą, žydų persekiojime ir naikinime bendradarbiavo su ir panaudojo daug Lietuvos sukarintų, policijos ir administracijos organizacijų:
a) nereguliarių pajėgų, susikūrusių spontaniškai ar greitai organizuotų karo pradžioje, elementai;
b) TDA (Tautinio Darbo Apsauga) daliniai, vėliau pervadinti į Savigynos batalionus, daliniai, literatūroje dažnai žinomi kaip Schutzmannschaften, atlikę svarų vaidmenį Holokauste, dalyvaudami žydų žudynėse ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypatingai Baltarusijoje ir Ukrainoje.
c) Kauno policijos departamentas ir daug vietinių policininkų visoje Lietuvoje;
d) Lietuvos saugumo policijos agentai ir pareigūnai;
e) daug Lietuvos civilinės administracijos padalinių.
Kai kurie aukščiau išvardytų organizacinių kategorijų daliniai masinėse egzekucijose atliko neproporcingai svarbų vaidmenį:
Klimaičio gauja pirmosiomis karo dienomis,
Skrajojantis būrys (Rollkommando) Kaune
Ypatingasis būrys Vilniuje.
Tuo pačiu metu žymiai daugiau lietuvių pagalbininkų dalyvavo pavieniuose veiksmuose ir atliko antraeilius vaidmenis – jie saugojo sulaikytuosius, kontroliavo žudynių operacijų zoną ir gaudė besislapstančius žydus.
Nors spręsti apie gyventojų požiūrį ir nusistatymą dėl žydų žudynių sunku, tai buvo svarbus faktorius genocido vyksme. Komisija skatina tolesnius tyrimus apie to meto gyventojų požiūrį į Holokaustą.
Dalis Pasvalio žydų ryžosi krikštytis, bet tai jiems nepadėjo, juos vistiek sušaudė. http://www.jewishgen.org/yizkor/lita/lit1859.html
Komisija susipažino su Christopho Dieckmanno ir Sauliaus Sužiedėlio tyrimu ir jo vertinimais, pateiktais prof. Liudo Truskos (Lietuva) ir Dr. Barbaros Mihok (Vokietija) recenzijose. 1941 m. rugpjūčio vidurys – spalio pabaiga yra kruviniausias laikotarpis Naujoje Lietuvos istorijoje. Komisija, remdamasi atliktu tyrimu, patvirtino šias bendrąsias išvadas dėl 1941 m. birželio – gruodžio laikotarpio:
1. Sąlygos ir fonas. Būtina Holokaustui Lietuvoje įvykti sąlyga buvo nacių pasiruošimas visa naikinančiam karui prieš Sovietų Sąjungą 1941 m. pavasarį ir po to sekusi Lietuvos okupacija. Vietinių gyventojų bendradarbiavimas žymiai padėjo žydų persekiojimui, suvarymui į getus ir masinėms žudynėms. Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo antroje 4 deš. pusėje, ypatingai trumpo Sovietų valdymo metu 1940–1941 m., kaip nurodoma Komisijos parengtuose Vyganto Vareikio ir Liudo Truskos tyrimuose.
2. Holokausto etapai. Žydų Lietuvoje naikinimo procesą sudaro trys aiškiai išskiriami etapai, du iš kurių – nagrinėjami tyrime:
a) Pogromai ir pradinės plataus mąsto žudynės iki 1941 m. rugpjūčio pirmiausiai buvo nukreiptos prieš žydus. Žudynes bandyta pateisinti antisemitine propaganda, prilyginančia žydus bolševizmui, kuriam plisti radosi vešli terpė. Tikrovėje aukos buvo pagrindinai geros fizinės būklės darbingo amžiaus žydai vidutiniškai nuo 15 iki 60 metų (apie ne žydų kilmės šio laikotarpio aukas žr. Dr. R. Zizo tyrimą).
b) Žudynių operacijos, apėmusios ištisas bendruomenes, nuo 1941 m. rugpjūčio pradžios iki 1941 m. gruodžio, kurių pasekoje didžioji dauguma Lietuvos žydų buvo išnaikinti; daugiau nei 40 000 žydų – vyrų, moterų, vaikų – atliko priverstinius darbus ypatingai sunkiomis gyvenimo sąlygomis keletoje išlikusių getų ir darbo lageriuose.
c) Periodinės žydų atrankos ir žudynės palyginti siauru mastu taip vadinamu „ramesniuoju laikotarpiu“ 1942 – 1943 m. Vėliau, 1943 – 1944 m., getai ir darbo lageriai buvo sunaikinti. Daug žydų buvo nužudyta, o kiti deportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją. Manoma, kad tik 9 000 Lietuvos žydų išliko po karo.
3. Ankstyvieji išpuoliai: pogromai ir organizuotas šaudymas iki 1941 m. rugpjūčio. Pirmosios žydų žudynės vyko neįstatymiškumo ir karo sukelto chaoso, antisovietinio sukilimo, Raudonosios armijos traukimosi ir greito Vokietijos kariuomenės puolimo kontekste. Lietuviški, žydiški ir vokiški šaltiniai patvirtina, kad žymaus antižydiško smurto būta prieš vokiečių atėjimą, nors dažnai neįmanoma pakankamai detaliai nustatyti išpuolių vietos ir laiko. Nenustatytas žydų skaičius nukentėjo nuo savavališkų suėmimų, buvo prievartaujami ir žudomi jų gyvenamosiose vietose, o taip pat bandydami pabėgti nuo nacių puolimo. Pagal Komisijos ištirtus raportus ir dokumentus, dauguma žydų buvo nužudyti netrukus po to, kai į Lietuvą įžengė vokiečių kariuomenė ir nacių saugumo policija.
Didžiausias pirmosios karo savaitės žudynes sudarė pogromai ir sistemiškai organizuoti šaudymai, būtent: a) pirmosios žudynės pasienio zonoje, t. y. Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Skuode (Ypatingasis būrys (Sonderkommando) 1a), Tauragėje, Jurbarkae, Marijampolėje ir kituose mažuose kaimuose, vykdytos vokiečių saugumo policijos, padedamų vietinių gyventojų ir pagalbinių policijos dalinių; b) 1941 m. birželio 25-26 d. pogromai Vilijampolėje (Slobodkoje) ir 1941 m. birželio 27 d. žudynės Lietūkio garaže, pagrinde vykdytos nereguliariosios kariuomenės kareivių, paragintų vokiečių saugumo policijos; c) išpuoliai prieš žydus Vilniuje, inspiruoti Ypatingojo būrio (Sonderkommando) 7a ir Operatyvinio būrio (Einsatzkommando (EK)) 9, tarp kurių būta žmonių pagrobimų ir žudymų, nors ir mažesniu nei aukščiau minėtų žiaurumų mastu; d) išpuoliai Žemaitijoje, Operatyvinio būrio 2 veikimo zonoje (ir kur prieinama mažai vienalaikių dokumentų), bet šaltiniai patvirtina, kad Operatyvinio būrio 2 nariai ir vietiniai lietuvių partizanai užpuolė ir nužudė bent kelis šimtus žydų Šiauliuose.
Po lietuvių pagalbinės policijos suformavimo žydų žudynes vykdė militarizuoti policijos daliniai, vadovaujami vokiečių saugumo policijos, būtent – Operatyvinio būrio 3 ir formaliai atsakingi Kauno komendantui. Kaip rodo raportai, daugumoje žydų kilmės vyrų žudynės, vykusios Kauno 7-ajame forte 1941 m. liepos 4-6 dienomis, buvo didžiausios šio laikotarpio skerdynės. Dokumentai nurodo ir kitas žudynes, vykusias 1941 m. liepos – rugpjūčio vidurio laikotarpiu. Nepaisant to, iki 1941 m. rugpjūčio pradžios didžioji dauguma Lietuvos žydų bendruomenės buvo dar gyva.
4. Masinio naikinimo kampanija 1941 m. vasarą ir rudenį. Nuo 1941 m. rugpjūčio pradžios prasidėjusi ir staigiai eskaluota masinio sulaikymo ir sušaudymo politika iš esmės sunaikino žydų bendruomenes Lietuvoje. Judaizmo ir bolševizmo asocijavimo, buvusio žudynių pretekstu ankstesniu periodu, praktiniais tikslais buvo atsisakyta. Žydai buvo žudomi vien todėl, kad buvo žydai. Aukų izoliavimas, koncentravimas ir ekspropriacija buvo koordinuoto vokiečių ir lietuvių civilinių ir policijos administracijų bendradarbiavimo rezultatas. Žudynėms vadovavo okupuotos Lietuvos policijos (SS und Polizeiführer Litauen) vadas ir jas vykdė visų pirma Vokietijos saugumo policijos Operatyviniai batalionai 2 ir 3 bei SD, plačiai padedami Lietuvos policijos departamento štabo Kaune, vietinių policijos nuovadų, vokiečių ir lietuvių policijos batalionų narių ir vietinių savanorių.
5. Aukų skaičius. Tikslų holokausto Lietuvoje aukų skaičių sunku nustatyti. Bendru Komisijos nutarimu, aukų skaičius buvo nuo 200 000 iki 206 000:
Maždaug 190 000 Lietuvos žydų;
Nuo 8 000 iki 10 000 žydų pabėgėlių iš Lenkijos;
Beveik 5 000 žydų iš Austrijos ir Vokietijos;
878 Prancūzijos žydai.
Per pirmąsias dvi vokiečių okupacijos savaites maždaug 6 000 žydų buvo nužudyti Kaune. Pridėjus ankstesnių žudynių pasienio zonoje, Šiauliuose ir kitur aukų skaičių, tiksliausia būtų manyti, kad nužudytųjų, daugiausia žydų kilmės vyrų, skaičius buvo nuo 8 000 iki 10 000.
Iki 1941 m. rugpjūčio, t. y. iki prasidėjo ištisų bendruomenių naikinimas, tiksliausia būtų manyti, kad nužudytųjų žydų skaičius buvo 15 000 vyrų ir 1 000 moterų. Neįmanoma nustatyti tikslaus skaičiaus dėl šaltinių stokos kai kuriuose Lietuvos regionuose. Manoma, kad daugiau nei 40 000 žydų buvo, nors ir laikinai, dar gyvi 1941 m. gruodį getuose ir darbo lageriuose. Mūsų paskaičiavimais, žydų aukų skaičius nuo 1941 m. rugpjūčio iki tų pačių metų gruodžio buvo nuo 130 000 iki 140 000.
Prieš pat panaikinant Vilniaus getą, 1943 m. rugsėjį, pagal vokiečių civilinės administracijos paskaičiavimus, bendras nuo 1941 m. birželio iki 1943 m. rugpjūčio nužudytų žydų skaičius buvo 156 000.
6. Atsakingos organizacijos. Eilė organizacijų ir institucijų dalyvavo žydų tapatybės nustatyme, turto konfiskavime, žydų surinkime ir galiausiai jų sunaikinime. Svarbiausios vokiečių organizacijos buvo šios:
a) vokiečių saugumo policija ir SD;
b) Vermachtas, daugiausia 207, 281, 285 ir 403 saugumo divizijos, bei Feldkommendaturen;
c) vokiečių policijos batalionai, pirmiausia 11, o taip pat 2, 9, 65, 105 ir 131, kurie veikė Lietuvos teritorijoje ir dalyvavo žydų sulaikyme ir žudynėse;
d) naikinimo procese dalyvavo ir vokiečių civilinė administracija (Ziwilverwaltung), įskaitant politinius ir ekonominius departamentus, o taip pat ir Darbo departamentą (Arbeitsamt).
Vokiečių organizacijos, kontroliavusios genocido spartą ir mastą, žydų persekiojime ir naikinime bendradarbiavo su ir panaudojo daug Lietuvos sukarintų, policijos ir administracijos organizacijų:
a) nereguliarių pajėgų, susikūrusių spontaniškai ar greitai organizuotų karo pradžioje, elementai;
b) TDA (Tautinio Darbo Apsauga) daliniai, vėliau pervadinti į Savigynos batalionus, daliniai, literatūroje dažnai žinomi kaip Schutzmannschaften, atlikę svarų vaidmenį Holokauste, dalyvaudami žydų žudynėse ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypatingai Baltarusijoje ir Ukrainoje.
c) Kauno policijos departamentas ir daug vietinių policininkų visoje Lietuvoje;
d) Lietuvos saugumo policijos agentai ir pareigūnai;
e) daug Lietuvos civilinės administracijos padalinių.
Kai kurie aukščiau išvardytų organizacinių kategorijų daliniai masinėse egzekucijose atliko neproporcingai svarbų vaidmenį: Klimaičio gauja pirmosiomis karo dienomis, Skrajojantis būrys (Rollkommando) Kaune ir Ypatingasis būrys Vilniuje. Tuo pačiu metu žymiai daugiau lietuvių pagalbininkų dalyvavo pavieniuose veiksmuose ir atliko antraeilius vaidmenis – jie saugojo sulaikytuosius, kontroliavo žudynių operacijų zoną ir gaudė besislapstančius žydus.
Nors spręsti apie gyventojų požiūrį ir nusistatymą dėl žydų žudynių sunku, tai buvo svarbus faktorius genocido vyksme. Komisija skatina tolesnius tyrimus apie to meto gyventojų požiūrį į Holokaustą.
Aukščiausia Lietuvos civilinė valdžia, Lietuvos laikinoji vyriausybė, ir jos padalinys – Vilniaus piliečių komitetas – Lietuvos žydų naikinimo procese atliko prieštaringą, tiesa, netiesioginį, vaidmenį. Laikinosios Vyriausybės dviprasmiška pozicija kilo iš paradoksalios politinės painiavos, kurioje ji buvo atsidūrusi: šis režimas, kaip toks, pasiskelbė aukščiausia valdžia, bet niekuomet realios valdžios neturėjo. Kita vertus, Laikinosios vyriausybės ir Lietuvių Aktyvistų Fronto antisemitinės pažiūros yra gerai dokumentuotos. Išsamiausias Laikinosios vyriausybės antisemitinis pasisakymas buvo 1941 metų rugpjūčio 1 d. Žydų padėties nuostatų projektas. Tačiau kabinetas, nors ir patvirtino potvarkius dėl žydų izoliavimo ir turto konfiskavimo, vengė pritarti organizuotoms žudynėms. Laikinoji vyriausybė, tvirtinusi kalbanti tautos vardu ir ne kartą atkakliai tvirtinusi turinti moralinį autoritetą, viešai neatsiribojo nuo Lietuvos piliečių žydų žudynių.
Komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris
Vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas
2012 rugsėjo 14 d., 02:16
atliko -
Pridėta 1 eilutė:
Dalis Pasvalio žydų ryžosi krikštytis, bet tai jiems nepadėjo, juos vistiek sušaudė. http://www.jewishgen.org/yizkor/lita/lit1859.html
Žudynės
Naujausi pakeitimai