Iš Gvildenu svetainės

Mintys: DievoŠokioIšdavos

Žr. Dorovės tyrimas, Dievo šokis, Dievas, Gyvenimo lygtis, Troškimai, Veiksmai

Kaip iš Dievo šokio išsivysto

Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu?

Ieškoti išsiskyrimų tarp lygmenų:

Koks santykis tarp žmogaus (kuriuo iškyla elgesys) ir tarpo (kuriuo iškyla dorovė)?

Kaip gyvenimo lygtis sieja keturias apytakas?

Ieškoti apytakoms bendrų sandarų ir sąvokų:

Gryna sąmonė

Žmogus iškilo...

Buvimas, tai žinojimo. Nebuvimas, tai nežinojimo.

Dievo išėjimas už savęs į save, mūsų už savęs.

10 Dievo įsakymų

Būti viena su Dievu:

Troškimai: Būti viena su kitais - su atskirtais - gerbti paskirumą:

Tuo tarpu valia gali būti viena.

Gerbti netroškimus, jų vienumą:

Ar kelias tiesus? Kiek mes nuo jo nuklydome?

Jaudulių ir nuotaikų geometrija susijusi su esminiais meilės įsakymais:

Galima ir taip, ir taip - būti teisingu arba savo klaidas atitaisyti. Tai įsakymo dviprasmybė. Tai du atvaizdai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas.

Dešimt Dievo įsakymų išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.

Gyvenimo lygtis

Gyvenimo lygties lygmenys

DievasTėvasDievo valiaEsmė
SūnusGera valiaAtvaizdais
TuDvasiaIšmintimiSandara
KitasTrejybe - Dievo nebuvimuAmžinu gyvenimuDvasia

Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:

4 apytakos

Keturias apytakas aprašysiu vadovėlio šviesuoliams trečioje dalyje, skyriuose 8-11.

Mano supratimu, Dievo išgyvenimais susiveda keturios požiūrio apytakos. Dievas jas visas išgyvena išsyk.

Jisai pastarasias tris išgyvena mumis. O mums tenka jose suvokti Dievą už mūsų, kurio požiūriu užsiveda Dievo šokis, iš kurio viskas kyla.

Asmenys ir apimtys

PožiūrisAsmuoNežinojimasApytakaSandaraŽinojimas
Dievo TėvoDievasV: Ar Dievas būtinai yra?Dievo šokisDievo trejybėN: Kodėl gyvename
Dievo SūnausAš - bendras žmogusB: Koks tikrai esu?Pasirinkimų malūnasAštuonerybėK: Kaip gyvename
Dievo DvasiosTu - paskiras žmogusK: Kaip galimai esi?Žinojimo rūmaiDešimt Dievo įsakymųB: Ką gyvename
ŽmogausKitas - pasaulyjeN: Kodėl kitas iš viso yra?Maldos mokslasTrejybės ratasV: Ar gyvename

Tas pats Dievas skirtingais požiūriais, skirtingais asmenimis įvairiai išgyvena tą pačią apytaką. Tad bandau bendrai suvokti tą apytaką, kaip ji ketveriopai reiškiasi.

Žinojimas yra požiūrio apimtis, o požiūris yra išeities taškas. Visko žinojimas yra keturių lygmenų, nes žinojimas yra keturių apimčių, taipogi nežinojimas yra keturių apimčių. Tai reiškiasi keturiomis požiūrio apytakomis.

Dievo šokis išsako Dievo nebūtinumą, nes iš logikos trejybės išveda trejybės ratą išgyvenantį žmogų. Ir Dievas tesutampa su viskuo, tad jisai nereikalingas. Tačiau keturios apytakos išsako Dievo būtinumą, nes Dievo šokio trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logine trejybe. Tad Dievo nebūtinumas veda iš sąmonės į pasąmonę, tuo tarpu Dievo būtinumas veda iš pasąmonės į sąmonę. Žmogaus sąmoningumas išsako Dievo būtinumą. Dievas būtinas nes Dievas reikalingas kiekviename nieke.

Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes Dievas sutampa su viskuo. Pats šokis jį kaip sandara pakeičia, ir žmogui būtent trejybės ratu. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų kiekviename nieke, taip kad jis vis tiek iškyla.

Žmogus išgyvena Dievo būtinumo apimtį. Ko siauresnė apimtis, to plačiau ir labiau Dievas būtinas.

ApytakaDievo šokisPasirinkimų malūnasŽinojimo rūmaiMaldos mokslas
Žmogus išgyvenaviskąbetkąkažkąnieką
Nulybės atvaizdasprasmingumaspastovumasbetarpiškumastiesa
AplinkybėmisBuvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiaisVieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiaisDaiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiaisBūtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais
Kalbospagrindimuįvardijimupasakojimu
Būsenaklausimasklausimo atradimasatsakymo atradimasatsakymas
Žinojimo tikslasaprėptiįsisavinti, ugdytissuprasti, dalintistaikyti, atsiliepti, suveikti
Ketverybėkodėlkaipkoksar
Sandasširdies tiesa ir pasaulio tiesažaidimaspaskiras įvykis
KlausimasAr esu?Koks esu?Kaip esu?Kodėl esu?
Klausimo svarbaDievo klausimasKertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.Kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.

Keturi lygmenys, kaip paskiri asmenys susitelkia į bendrą reikalą

Susitelkimu mylime - vienas kitą suprantame ir palaikome.

Nežinojimu pažįstame save ir mylime save. Žinojimas išgyvenamas nežinojimu. Užtat būtent Dievas mus išgyvena, nes jisai visko nežino. Užtat mes Dievu galime visus išgyventi, bet ypač Kitus.

AsmuoSąlygosPožiūrisIšgyvenamasBūties klausimasSave pažįsta
DievasBe sąlygų0:Joks požiūrissavarankiškumuAr Dievas (būtinai) yra?
Sąlygose1:PožiūrisužtikrintumuKoks Aš (tikrai) esu?Kaip gyventi
TuSąlygų sąlygose2:Požiūris į požiūrįramybeKaip Tu (galimai) (meile) esi?Gyventi klausimu, rasti atsakymą
KitasSąlygų sąlygų sąlygose3:Požiūris į požiūrį į požiūrįmeileKodėl Kitas (tiesa) yra?Išgyventi stebuklą

Kiekvienas papildomas požiūris išplečia išeities tašką. Dievo išeities taškas yra siauriausias, jo žinojimas apima nieką, mat jo nežinojimas apima viską. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose.

Keturi lygmenys išreiškia visko žinojimo neišbaigtumo lygį. Visko žinojimas yra išbaigtas arba neišbaigtas, amžinai besiplėtojantis. Požiūris yra langas iš išbaigtų sąlygų į neišbaigtas sąlygas ir tuo pačiu, neišbaigtų sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga. Pertvarkymai taipogi sieja išbaigtą (nežinojimo) ir neišbaigtą (žinojimo) santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.

Aštuongubas kelias išskiria Dievo (Tėvo) ir žmogaus (Sūnaus) požiūrius - sudaro sąlygas dvejopam požiūriui - ir leidžia jiems papildyti vienas kitą (Dievo troškimais ir mūsų netroškimais) kuomet yra bendras suvokimas, bet taip pat leidžia jiems būti atitrūkusiems (Dievo atjauta ir mūsų atitrūkimais) kuomet vyksta Sūnaus susivokimas - Dvasia tai mato iš šalies. Visgi, būtent neigiami įsakymai išsako kaip turėtų būt - ko turėtumėm laikytis - dorovės, o teigiami įsakymai išsako kaip bet kokiu atveju yra - elgesys.

Išeities taškas (asmens visuminis požiūris). Išeities taškai svarbūs suvedime. Jie priklauso nuo asmens, tad nuo požiūrių skaičiaus.

Lygmenų santykiai

Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas. Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi, ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.

Pirmapradės sandaros

Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratas), tačiau jos skirtingai išdėstytos.

Dievo trejybėsuvokimasDievas nebūtinai geras
aštuonerybėsavęs suvokimasaš nebūtinai tobulas
dešimt Dievo įsakymųbendras suvokimasgyvenimas nebūtinai teisingas
trejybės ratassusikalbėjimas 

Pasirinkimų malūne yra du trejybės ratai: didesnis, šviesuoliui siejantis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves, ir mažesnis, kuriuo save tikriname ir ugdome kuomet neturime ryšio su Dievu. Didesnis yra žmogaus trejybės ratas, kuriuo žmogus išgyvena rato visumą ir juo pasitikslina, o mažesnis yra žmogaus išgyventas Dievo trejybės ratas, kuriuo žmogus yra išbandomas ir išgyvena paskirą poslinkį.

Pasirinkimo malūne aštuonerybė tampa aštuongubu keliu. Pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu). Aštuongubas kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.

Pasirinkimų malūnas tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.

Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susaistantį, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, Sūnaus tikėjimo atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą ir atitinkantis Dvasios rūpėjimo klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų. Jos susiveda Sūnumi, apibrėžia rūmų taikymo apimtį. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Kartu paėmus tai dešimt Dievo įsakymų apibėžiantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Tas tarpas, tai Dvasia, tuo pačiu tai paklusimas Tėvui.

Širdies ir pasaulio tiesa įvardijama žaidimu.

Trejybės ratas

Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.

Aštuonerybė (Sūnaus požiūriu) veda į (baigtinį, bet didesnį) aštuonių padalinimų ratą 8 x 3, veda į Dvasios požiūrį (4+6) grindžiantį aštuongubą kelią (ir nebaigtumas tampa begaliniu) ir veda atgal į aštuonerybę.

Gyvenimo lygtis


Kas yra suvokimas?

Understanding is separation, keeping Separate, distinct:

Understanding is self-separation:

Understanding is the relationship with God:

Understanding is the relationship between IncreasingSlack (Understanding) and DecreasingSlack (Understood) by way of Scope (coming to understand)

Understanding is adding superfluous structure or removing superfluous activity:

Understanding is the transformation of the nonwilling into the willing.

Understanding is having a view:

Here are examples of Understanding:

Understanding is also:

Understanding brings us together with God because it has us acknowledge him and distinguish him from circumstances and thus ourselves from circumstances, and so we can coincide if our circumstances coincide, if we are Good or have Slack or are Coinciding or have Perfection. When we acknowledge something greater than our circumstances, expressed as NullActivity, noncircumstances, then we can separate ourselves from our circumstances and coincide with God.

Understanding is the separation of ourselves from our relationship. Understanding keeps separate who we have our relationship with (ultimately, God) and our relationship itself. This is I think general structure and relates to the Threesome.

Understanding is common to all and is how we understand each other and how we empathize with a Person and with God beyond all Persons. For circumstances belong to a LevelOfUnderstanding, but God is beyond all levels of understanding, and that is EternalLife. So we should choose God over Self. God will not let us down. Understanding expands Definition because it encompasses NotGod's not being beyond NotGod, and God's being beyond NotGod. Thus Understanding circumscribes Scopes, for it acknowledges God and NotGod and our relationship. Whereas Experiencing acknowledges only that relationship, what they have in common. Thus Understanding expands on Experiencing. Experience and live, but Understand and live with God, with all, not just oneself. Living with God one supports all and each with Love.

This means that perspectives are kept distinct, they are kept track of. In particular, God's view and human's view are not ignored, as they easily might. Each such view is kept track of as a separate LevelOfUnderstanding. In this way, as we keep track of more levels, we may speak of a deeper understanding (which is yet no less complete than the broader understanding, but simply has made clear the levels involved).

For example, life is the goodness of God, but eternal life is understanding the goodness of God, keeping them distinct. In this sense, understanding is God's view. It is also returning to the beginning, which makes clear that God is prior.

Gyvenimo lygties išsakyti Dievo pažinimai

Dievo pažinimai: Amžinas gyvenimas, Išmintis, Gera valia, Dievo valia

Suvokimo pavyzdžiai

Suvokimo lygmenys

These are the levels of structure that are necessary for us to experience structure. In that sense they are related to the Levels Of Understanding. We start with the widest and immerse ourselves into narrower scopes. These may be thought of as the RepresentationsOfEverything, in which case they do not degenerate, but are specified:

(I need to check on the order of the above). These representations result from considering spirit and structure as Equals and letting them manifest themselves as Unequals in four ways, yielding four representations (wishes). They are unequal in terms of the distance between themselves, from everything (spirit to spirit) to nothing (structure to structure). Alternatively, we may consider them as unequals, and let them manifest themselves equals, in which case we have two representations (scopes):Beginning and End, see: BeginningVEnd.

Currently, my overview is in terms of Levels Of Understanding. The concept of Good Understanding allows me to focus on Eternal Life and not only Life. It's important that not only is life the fact that God is good, but moreover, eternal life is understanding this fact. Structurally, my new account derives the secondary structures first, and only then the primary structures. It also allows for the divisions to be used from the very beginning.

Suvokimo lygmenys

Visos sandaros kyla iš kurio nors iš šitų lygmenų. Pirminės sandaros iš bendro suvokimo, o antrinės sandaros iš susikalbėjimo.

Each level arises when we note it for the sake of the distinction of Concepts. We make them explicit as God's view and human's view. Thus there are the following levels:

Bendras suvokimas žr. Dorovė

Susikalbėjimas.

One way to think of the levels is as the unity of the representations of the structure of spirit:

Each level may be understood as introducing an additional operation which runs in parallel to the existing ones. These [ThisWiki:Operation operations] may be thought of as operations +1, +2, +3 on [ThisWiki:Divisions divisions of everything] (each adding 1, 2 or 3 perspectives, respectively). Each operation is a going beyond oneself.

Each level engenders more structure, until the final layer has it collapse.


In describing an absolute, relative, shared, subordinate perspective: consider what truth means for understanding, self-understanding, shared understanding, good understanding:


I am trying to think of this in terms of love and understanding and concepts, the taking up of perspectives. Some thoughts:

So I need to try to understand the foursome, fivesome, sixsome as the heart reaching back out with +1, +2 or +3 perspectives, respectively, presumably through the operation +2.


We may also think of this as:

Structure has no scope and is Absolute, whereas Activity is Relative to some Scope. In particular, SharedUnderstanding is relative with regard to some scope, but GoodUnderstanding is absolute.

Each level seems to relate to a division of everything:


On this page I gather various parallels across these four levels.

Caring about apparently means going beyond to. Other is in the SeventhPerspective. God is in the ZerothPerspective.

This makes for one level of understanding for each of the PrimaryStructures, and also for each VoiceOfTension in Narration. The fivesome relates the two directions: looking forward (from beginning to end) and looking backwards (from end to beginning) and this is perhaps relevant for shared understanding.

Kitos mintys

God's view (from our view) = dividing himself - the God who knows

What may God do, if there is nothing but God? The only thing that I can imagine is that God might divide himself. He may differentiate parts of himself, and those parts may have relationships. In this way, he may give rise to structure. We may imagine these as the events, or the days, in the life of God. They bring to mind the days in the Book of [http://www.ebible.org/bible/web/Genesis.htm Genesis].

God's view (from his view) = going beyond himself - the God who does not know

{{God}} is TheBeginning. This is to say, God is unbounded.

God, unbounded, goes beyond himself, into the bounded. This gives rise to {{Everything}}. Everything is the {{Structure}} of God. God is the {{Spirit}} of everything.

Vienybė, dvejybė, trejybė

taken together: the operation +1

Going beyond oneself is an {{Operation}}. We term this +1 because it adds a perspective, taking us from:

to:

God ever goes beyond himself. He keeps adding a perspective through this operation +1. This gives rise to ever more structure. God goes beyond himself into the {{Onesome}}, then the {{Twosome}} and then the {{Threesome}}.

The operation +1 - going beyond oneself - is what drives all of the unfolding of structure. It is the rethinking (as in "repent"?) of all the perspectives, their unity by a new perspective, a delving backwards, inwards and deeper into structure.

There are three equations that ultimately yield the threesome and understanding, as God goes beyond himself:

The threesome is the structure for understanding - for returning to the beginning. This is the completion from God's point of view. There is God who understands (the Father), God who figures himself out (the Son), and their shared understanding (the Spirit) by which they are indeed the same God.

Atskyrimas

What is Separate? Not Coinciding - Ne tapatumas.

See also: {{Overview}}, KeepSeparate

(Benoit?) Sanctification means separated by God for God

{{Andrius}}: Benoit, thank you for your great contributions to our lab. I appreciate the many Scriptural references you have made to basic concepts that I want to focus on. You have saved me a lot of work! It is hard to ponder these things, but I think these concepts are good to ponder. In your note above you reveal the importance of allowing for separate even as we wish to be unified. So I am very interested to understand that dynamic and our personal testimony is very relevant. I myself want to point first to the reality of Jesus which makes him relevant - perhaps as the one for all as you mention, which is also related to how the separate and the unified are related. I think that the name of Jesus becomes important to us when we can agree as to what we mean by that, and at that point we can speak as believers. But I feel that it's to look for that reality because I have much to learn regarding that and I also doubt whether most people really know what they mean when they say Jesus. How would you explain it to a Muslim, for example?

Thought: Understanding is the activity of God; not understanding is the activity of human. The human perspective reflects the structure of understanding: take a stand - not understood, but rather creates understood; follow through - not understanding, but rather creates understanding; reflect - not understander, but rather creates understander. The human perspective is bounded: closed upon itself (but open to itself). God's perspective is unbounded: open upon itself it goes beyond itself. We therefore know it by the extent that it goes to view the human perspective: through 0, 1, 2 or 3 nodes. First of itself, and then futher out: why, how, what - each going beyond the previous and deeper into the human perspective. Threesome + null = division = framework for structure = empathize with God's perspective.

Atskyrimo lygmenys

Suppositions are kept separate by placing them in different Scopes. What does this mean?

Separateness is the indirectness of view - that it is possible to have not a direct view.

A view (or outlook) that separates:

The point is to keep reducing scope so as to have complete coincidence.

Separateness is a key idea and somehow the adding of a perspective (the taking up of a perspective) introduces separateness, perhaps:

The division of everything into four perspectives is the place where the algebra of views starts to matter. The four levels give us a scale from "oneness" to "separateness". Why asserts that the observer and situation are one, and whether asserts that they are completely separate. How and what are somewhere in between and allow for a nontrivial relationship between the observer and situation. So these are all levels that are relevant as we consider matters of "same" and "different".

The four levels may also be thought in terms of scopes:

And the knowledge may be thought of as what the observer and situation share, which is to say, the extent to which the observer is one with the situation.

Furthermore, the four levels may be thought of as relating structure and activity. "Structure channels activity" expresses what is definite, what that means. "Activity evokes structure" expresses what is specified. We may think of structure as a function and activity as the flow through it. The function may be definite or not, and the inflow may be specified or not. (In particular, the specification of input is akin to its partial calculation.) This yields four possibilities:

We may think of structure as arising from God and activity as arising from godlet, and then the four levels give the possible relationships. These relationships may be thought of in terms of the distance between structure and activity. Here activity is that which finds itself within structure and is inspired by it.

It is this last level which extends the "threesome" by saying that, above and beyond God, there might be something in the situation of God which is not distinct from it, as God is, but rather determined by it. This material level "whether" is the source of the Foursome and exemplifies God's ever going beyond himself.

Another very important idea is that what separates the "viewer" (observer) and the "viewed" (situation) is the Nullsome (the division of everything into zero perspectives). This separation manifests itself through the four RepresentationsOfTheNullsome:

So I think that in the "original outlook" the distinction between viewer and viewed is kept latent. But with the new outlook - and once Representations becomes relevant - it is possible to think of viewer and viewed as separate and even self-standing.

All of this to say that this is the machinery that lets us consider matters of "same", "different", "separate", "one", "equal", "difference" that are key to an algebra of views.

The ability to have a dual point of view is what lets us "keep separate" concepts like God and good, and that ability is at the heart of understanding.

2005.04.21 A: Ką reiškia suvokti, suprasti? D: Tai yra kai aš tavyje, tavo širdyje, toje sandaroje - vienybėje - randu save, Dievą esantį uš visko. O meilė yra šito radimo palaikymas. Suprasi.

2005.04.11 A: Koks ryšys tarp meilės ir suvokimo? D: Meilė palaiko gyvybę, o suvokti tai yra gyventi pilnai. A: Meilė yra suvokti kartu. D: Taip, iš tiesų.

2005.01.01 A: Kaip supratimas šmogaus yra susijęs su supratimas Dievo? D: Žmogus yra suprantamas veikloje, o Dievas tyloje..

2004.12.30 A: Ar galima suvokti tik tave ar per tave? D: Aš esu visako pradžia. O suvokimas yra žiūrėjimas, išgyvenimas iš pradžios. Tad tinka pradėti nuo pradžių pradžios.

2004.12.15 A: Koks susikalbėjimo ryšys su meile? D: Aš trokštu labai mylėti, o tas troškimas yra susikalbėjimas. A: Ar tai yra, kad tu trokšti viską? D: Taip, tai yra tai.

2005.05.02 A: Kaip širdis išeina uš savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2004.12.27 A: Kaip sąmoningėjame susigaudyme? D: Iš pradžių tu vienas susigaudai savyje, paskui per kitus, o galiausia per mane.

2004.12.28 A: Kaip savęs supratimas yra susijęs su supratimu? D: Kada tu žiūri į mane, tada tu matai save.

2004.11.02 A: Kaip nulybės atvaizdai susiję su padalinimų atliekamaisiais požiūriais, trejybėje nesančiais? D: Jūs mane suvokiate per tai kokiais matais prie jūsų prieinu, ir savo meile jus palaikau. Myliu ir mylėk su manimi.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dievo%c5%a0okioI%c5%a1davos
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 spalio 03 d., 17:08