Iš Gvildenu svetainės

Mintys: DievoŠokioIšdavos


Suvokimas, Dievo šokis, Dievas, Gyvenimo lygtis, Troškimai, Veiksmai

Kaip Dievo šokis grindžia žmogų, jo elgesį ir dorovę?


Kaip iš Dievo šokio išsivysto

Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir meilės mokslu?

Ieškoti išsiskyrimų tarp lygmenų:

Koks santykis tarp žmogaus (kuriuo iškyla elgesys) ir tarpo (kuriuo iškyla dorovė)?

Kaip gyvenimo lygtis sieja keturias apytakas?

Ieškoti apytakoms bendrų sandarų ir sąvokų:


Suvokimas

Gryna sąmonė

Žmogus iškilo...

Buvimas, tai žinojimo. Nebuvimas, tai nežinojimo.

Dievo išėjimas už savęs į save, mūsų už savęs.

10 Dievo įsakymų

Būti viena su Dievu:

Troškimai: Būti viena su kitais - su atskirtais - gerbti paskirumą:

Tuo tarpu valia gali būti viena.

Gerbti netroškimus, jų vienumą:

Ar kelias tiesus? Kiek mes nuo jo nuklydome?

Jaudulių ir nuotaikų geometrija susijusi su esminiais meilės įsakymais:

Galima ir taip, ir taip - būti teisingu arba savo klaidas atitaisyti. Tai įsakymo dviprasmybė. Tai du atvaizdai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas.

Dešimt Dievo įsakymų išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.

4 apytakos

Keturias apytakas aprašysiu vadovėlio šviesuoliams trečioje dalyje, skyriuose 8-11.

Mano supratimu, Dievo išgyvenimais susiveda keturios požiūrio apytakos. Dievas jas visas išgyvena išsyk.

Jisai pastarasias tris išgyvena mumis. O mums tenka jose suvokti Dievą už mūsų, kurio požiūriu užsiveda Dievo šokis, iš kurio viskas kyla.

Asmenys ir apimtys

PožiūrisAsmuoNežinojimasApytakaSandaraŽinojimas
Dievo TėvoDievasV: Ar Dievas būtinai yra?Dievo šokisDievo trejybėN: Kodėl gyvename
Dievo SūnausAš - bendras žmogusB: Koks tikrai esu?Išgyvenimo apytakaAštuonerybėK: Kaip gyvename
Dievo DvasiosTu - paskiras žmogusK: Kaip galimai esi?Žinojimo rūmaiDešimt Dievo įsakymųB: Ką gyvename
ŽmogausKitas - pasaulyjeN: Kodėl kitas iš viso yra?Meilės mokslasTrejybės ratasV: Ar gyvename

Tas pats Dievas skirtingais požiūriais, skirtingais asmenimis įvairiai išgyvena tą pačią apytaką. Tad bandau bendrai suvokti tą apytaką, kaip ji ketveriopai reiškiasi.

Žinojimas yra požiūrio apimtis, o požiūris yra išeities taškas. Visko žinojimas yra keturių lygmenų, nes žinojimas yra keturių apimčių, taipogi nežinojimas yra keturių apimčių. Tai reiškiasi keturiomis požiūrio apytakomis.

Dievo šokis išsako Dievo nebūtinumą, nes iš logikos trejybės išveda trejybės ratą išgyvenantį žmogų. Ir Dievas tesutampa su viskuo, tad jisai nereikalingas. Tačiau keturios apytakos išsako Dievo būtinumą, nes Dievo šokio trejybės ratą pakeičia meilės mokslo logine trejybe. Tad Dievo nebūtinumas veda iš sąmonės į pasąmonę, tuo tarpu Dievo būtinumas veda iš pasąmonės į sąmonę. Žmogaus sąmoningumas išsako Dievo būtinumą. Dievas būtinas nes Dievas reikalingas kiekviename nieke.

Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes Dievas sutampa su viskuo. Pats šokis jį kaip sandara pakeičia, ir žmogui būtent trejybės ratu. O meilės mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų kiekviename nieke, taip kad jis vis tiek iškyla.

Žmogus išgyvena Dievo būtinumo apimtį. Ko siauresnė apimtis, to plačiau ir labiau Dievas būtinas.

ApytakaDievo šokisIšgyvenimo apytakaŽinojimo rūmaiMeilės mokslas
Žmogus išgyvenaviskąbetkąkažkąnieką
Nulybės atvaizdasprasmingumaspastovumasbetarpiškumastiesa
AplinkybėmisBuvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiaisVieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiaisDaiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiaisBūtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais
Kalbospagrindimuįvardijimupasakojimu
Būsenaklausimasklausimo atradimasatsakymo atradimasatsakymas
Žinojimo tikslasaprėptiįsisavinti, ugdytissuprasti, dalintistaikyti, atsiliepti, suveikti
Ketverybėkodėlkaipkoksar
Sandasširdies tiesa ir pasaulio tiesažaidimaspaskiras įvykis
KlausimasAr esu?Koks esu?Kaip esu?Kodėl esu?
Klausimo svarbaDievo klausimasKertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.Kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.Meilės mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.

Keturi lygmenys, kaip paskiri asmenys susitelkia į bendrą reikalą

Susitelkimu mylime - vienas kitą suprantame ir palaikome.

Nežinojimu pažįstame save ir mylime save. Žinojimas išgyvenamas nežinojimu. Užtat būtent Dievas mus išgyvena, nes jisai visko nežino. Užtat mes Dievu galime visus išgyventi, bet ypač Kitus.

AsmuoSąlygosPožiūrisIšgyvenamasBūties klausimasSave pažįsta
DievasBe sąlygų0:Joks požiūrissavarankiškumuAr Dievas (būtinai) yra?
Sąlygose1:PožiūrisužtikrintumuKoks Aš (tikrai) esu?Kaip gyventi
TuSąlygų sąlygose2:Požiūris į požiūrįramybeKaip Tu (galimai) (meile) esi?Gyventi klausimu, rasti atsakymą
KitasSąlygų sąlygų sąlygose3:Požiūris į požiūrį į požiūrįmeileKodėl Kitas (tiesa) yra?Išgyventi stebuklą

Kiekvienas papildomas požiūris išplečia išeities tašką. Dievo išeities taškas yra siauriausias, jo žinojimas apima nieką, mat jo nežinojimas apima viską. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose.

Keturi lygmenys išreiškia visko žinojimo neišbaigtumo lygį. Visko žinojimas yra išbaigtas arba neišbaigtas, amžinai besiplėtojantis. Požiūris yra langas iš išbaigtų sąlygų į neišbaigtas sąlygas ir tuo pačiu, neišbaigtų sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga. Pertvarkymai taipogi sieja išbaigtą (nežinojimo) ir neišbaigtą (žinojimo) santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.

Aštuongubas kelias išskiria Dievo (Tėvo) ir žmogaus (Sūnaus) požiūrius - sudaro sąlygas dvejopam požiūriui - ir leidžia jiems papildyti vienas kitą (Dievo troškimais ir mūsų netroškimais) kuomet yra bendras suvokimas, bet taip pat leidžia jiems būti atitrūkusiems (Dievo atjauta ir mūsų atitrūkimais) kuomet vyksta Sūnaus susivokimas - Dvasia tai mato iš šalies. Visgi, būtent neigiami įsakymai išsako kaip turėtų būt - ko turėtumėm laikytis - dorovės, o teigiami įsakymai išsako kaip bet kokiu atveju yra - elgesys.

Išeities taškas (asmens visuminis požiūris). Išeities taškai svarbūs suvedime. Jie priklauso nuo asmens, tad nuo požiūrių skaičiaus.

Lygmenų santykiai

Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas. Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, išgyvenimo apytaka, kaip gyventi, ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.

Pirmapradės sandaros

Dievo šokyje, išgyvenimo apytaka ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratas), tačiau jos skirtingai išdėstytos.

Dievo trejybėsuvokimasDievas nebūtinai geras
aštuonerybėsavęs suvokimasaš nebūtinai tobulas
dešimt Dievo įsakymųbendras suvokimasgyvenimas nebūtinai teisingas
trejybės ratassusikalbėjimas 

Išgyvenimo apytaka yra du trejybės ratai: didesnis, šviesuoliui siejantis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves, ir mažesnis, kuriuo save tikriname ir ugdome kuomet neturime ryšio su Dievu. Didesnis yra žmogaus trejybės ratas, kuriuo žmogus išgyvena rato visumą ir juo pasitikslina, o mažesnis yra žmogaus išgyventas Dievo trejybės ratas, kuriuo žmogus yra išbandomas ir išgyvena paskirą poslinkį.

Išgyvenimo apytaka aštuonerybė tampa aštuongubu keliu. Pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu). Aštuongubas kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.

Išgyvenimo apytaka tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.

Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susaistantį, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, Sūnaus tikėjimo atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą ir atitinkantis Dvasios rūpėjimo klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų. Jos susiveda Sūnumi, apibrėžia rūmų taikymo apimtį. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Kartu paėmus tai dešimt Dievo įsakymų apibėžiantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Tas tarpas, tai Dvasia, tuo pačiu tai paklusimas Tėvui.

Širdies ir pasaulio tiesa įvardijama žaidimu.

Trejybės ratas

Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.

Aštuonerybė (Sūnaus požiūriu) veda į (baigtinį, bet didesnį) aštuonių padalinimų ratą 8 x 3, veda į Dvasios požiūrį (4+6) grindžiantį aštuongubą kelią (ir nebaigtumas tampa begaliniu) ir veda atgal į aštuonerybę.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dievo%c5%a0okioI%c5%a1davos
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 rugpjūčio 10 d., 15:29