Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Asmuo

Šiame puslapyje svarstau, kas yra asmuo? Kitame puslapyje nagrinėju keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą.

Kas yra asmuo?

Asmuo yra dvasios išėjimas už savęs. Keturi asmenys yra dvasios klodai, indai dvasiai.

• Dievas: dvasia - asmuo kaip visų išeities taškas.
• Aš: dvasios sandara - asmuo kaip savastis, paskiras žmogus.
• Tu: dvasios sandaros atvaizdai - asmuo kaip bendras žmogus - keturiems asmenims (Dievui, Man, Tau, Kitam) bendras žmogus.
• Kitas: dvasios esmė - asmuo kaip visų suvesties taškas.

Asmuo sieja besąlygiškumą-sąlygiškumą, nešališkumą-šališkumą, nepapneigiamumą-paneigiamumą. Asmuo yra pagrindas trejybės ratui, tad išminčiai, visko ir laisvumo atskyrimui.

• Dievo trys vaidmenys - Tėvas, Sūnus, Dvasia - yra nesudurti, nors vienas kitą papildo. Juos sieja asmuo, kuris būna įvairių lygmenų, įvairių apimčių. Apimtimis atsiranda sąsaja tarp trejopo neribotumo ir trejopo ribotumo. Asmuo išgyvendamas trejybės ratą savo apimties pagrindu sieja tris vaidmenis. Širdies tiesą pakeičia pasaulio tiesa ir Aš stringu išmintimi. Gerų įpročių - dorybių pagrindu atsitokėjame, atsiplėšiame, atsisakome savęs, užtat iššokame iš savo proto vėžių ir pereiname atgal į neribotumą.
• Dievo trys vaidmenys nėra sudurti, užtat jų sandaros tikrumas pasireiškia asmeniu atitinkamoje apimtyje.
• Asmuo bręsdamas trejybės ratu kiekvienu poslinkiu susiduria su kliūtimi, kurią reikia įveikti. O kliūtis įveikiame gerais įpročiais - dorybėmis, kuriais suskambame kada išgyvename teigiamus jausmus, ir tai sustyguojame įsisavindami išorinius požiūrius vidiniais požiūriais. Tad kiekvienam trejybės poslinkiui yra atitinkama dorybė, atitinkamos vertybės.

Sąlygiškume yra besąlygiškumas; paneigime yra nepaneigiamumas; šališkume yra nešališkumas. Tai yra Dievo raiškos, kuriome galime pranokti save.

Besąlygiškumas (atsisakantis savęs) paneigiamume (apimtyje)

Asmuo yra Dievo savastis, jo paneigimas, tai kas jam pasitraukus jį atspindi, jį išreiškia, jį apibrėžia. Tai jo būklė, skirianti jį už santvarkos, be sąlygų, nuo jo santvarkoje, sąlygose.

Išeities taškas už santvarkos

• Asmuo yra iš už santvarkos, o apimtis yra santvarkoje.
• Asmenys išsiskiria Dieve, jo nuostatoje už visko, kurią pasiekia suvokimas.

Dievo savastis - riba - sandara

• Dievo savastis.
• Dievo (dvasia) atsiskirianti nuo savęs (savasties).
• Savastis pagrįsta tuo, kad asmuo ir apimtis vienas kitą papildo.
• Už asmens savasties yra apimtis.
• Asmuo yra apimtyje, tad skiriasi nuo savo savasties.
• Dievo raiškos lygmuo.
• Asmens sandara bylojanti Save - Mane, kaip kad Tėvas.

Asmens būklė - Dievo paneigimas

• Apimtis ir asmuo išreiškia tą patį, tiktai priešingais žodžiais, jiems suteikiant priešingą prasmę. Apimtis yra NeDievas už Dievo. Asmuo yra Dievas NeDieve.
• Asmenys nurodomi pabrėžiant Kas Kame - asmuo apimtyje ar Kas Kam - apimtis asmeniui.
• Neigimas Dievo savybių - asmuo nėra savarankiškas, asmuo turi tik dalį Dievo savybių, asmenys dėl jų išsiskiria
• Neigimas Dievo savybių - vertybės neigia meilę, lūkesčiai neigia ramybę, abejonės neigia užtikrintumą, poreikiai neigia savarankiškumą
• Neigimas nulybės atvaizdų vieningumo.

Išreiškia ribą

• Išreiškia ribą tarp to, kas dalyvauja santvarkoje ir to, kas dalyvauja už jos. Ir šiuos sudalyvavimus sieja buvimas ir nebuvimas. Santvarkoje jie yra skirtingi, o už santvarkos jie yra tas pats.
• Savarankiškas, ribotas žmogus.
• Tarpas tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje. To tarpo raiška.

Išreiškiantis ribą, tad galintis išeiti už savęs

• negalintis būti vienų vienas jei prisirišęs prie savęs, jei vienas su savimi
• galintis būti vienų vienas tiktai jei prisiriša prie Dievo, jei vienas su Dievu

Apibrėžiantis Dievą - sąmoningumą

• Yra Dievas apibrėžiantis Dievą sandara, savastimi, būkle.
• Yra sąmoningumo lygmuo.
• Taiko Dievo apibrėžimą, vienų vienumą.
• Dievas kaip toks yra strimagalvis, tad suvokimas jam iškyla asmenimis, atveriant ir priimant jų požiūrius, išeinant už savęs į juos. Užtat ir iškyla išsiaiškinimai.

Tenkina apibrėžimą

• Kai renkasi Dievą vietoj savęs, tad yra vienų viena vietoj kad ne, išeina už savęs
• Visi, betkuris, kažkuris, joks "vienas" yra apibrėžimai "vienų vienumo", tad buvimo vieno sąlygos ryšium su nurodytuoju.

Dievas Dieve

Dievo prielaidos.

• Tai kas išlieka Dievui pasitraukus.
• Asmuo yra tai kas yra net ir nesant. Jei Dievo nėra, tai Dievas yra Kitas. O Kitas neturi kur pasitraukti. Jei Kito nėra, jei Dievas nepasitraukė, tėra Dievas, pirm pasitraukimo, ir Kitas glūdi Dieve.
• Tai kas Dievo nebuvime yra pirm Dievo atsiradimo.
• Dievas apibrėžia save išsakydamas savo prielaidas.

Atsisakantis savęs

• Asmens veikla yra atsisakyti savęs, tad rinktis.
• Atsisakantis savęs vardan kažko.

Pasitraukiančio Dievo atverta būklė

• Išeinantis Dievas: Dievas išeidamas už savęs iš savęs, įeidamas už savęs, susimažina (kaip Dievas mumyse), atsiplėšia nuo savęs, atsitraukia nuo savęs, atsisako savęs, pripažįsta Dievą už savęs (Dievą už mūsų).
• Pasitraukdamas kuria erdvę, būklę, sandarą.
• Pasitraukdamas atveria vietos kitiems.

Gyvenantis viena su visais

• Vienumas su Dievu. Dievas yra pirm asmens, po asmens ir įvairiausiuose asmenyse. Dievas tad yra Visi.
• Atverdami vietos kitiems gyvename kitais ir visais.
• Esame viena kaip kūrėjai, ne tiktai kūriniai, bet bendrakūrėjai savęs, savo aplinkumos, Dievo ir kitų.
• Asmuo yra besąlygiškas buvimas viena. Tai besąlygiškumo ir sąlygiškumo suėjimas besąlygiškumui tenkinant visas sąlygas.
• Asmuo (ypač Aš, Tu) gyvena tarp Kitų, ne vienas, tuo tarpu Dievas mumyse ir Dievas už mūsų yra vienų vienas. Dievas yra Kitame, atskirtas nuo visų ir tad vienų vienas, vienas su Dievu. Meilė mus sutelkia į šį Kitą ir visiems būti Kitu; troškimais visi esame Tu; viskuo visi esam Aš; Dievu visi esame Dievas. Visi esame viena susitelkdami į Kitą, juk Kitas yra visuose.

Dievo būtinumo aplinkybės

• Dievas (asmuo) ne Dieve (savastyje), tad Dievo galimybės aplinkybės.
• apibrėžimas Dievo buvimo, tai yra, Dievo galimybės Dievo nebuvime

Neaišku: Besąlygiška sąlyga

• Dievas yra besąlygiškas gerumas, Aš esu besąlygiškas laisvumas, Tu esi besąlygiškas sutapimas, Kitas yra besąlygiškas tobulumas, Visi yra besąlygiškas išgyvenimas.

Nepaneigiamumas (įsijaučiantis) šališkume (apimtyje)

Asmuo prisiima būklę, į ją įsijaučia, skiria Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje.

Iškylantis Dievas

• Įeinantis, iškylantis Dievas: Dievas išeidamas už savęs įeidamas į save užpildo save, įsikūnija, tad neskiria Dievo už savęs.
• Asmuo yra asmens sandaros atvaizdai bylojantys Tave, kaip kad Sūnus.

Įsijautimas

• Asmenys yra apimčių užpildymai, Dievo pasitraukimų užpildymai.
• Įsijautimas į kitą, į jo apimtį.

Dievo galimybė

• Dievo galimybė yra neišvengiama
• Dievas apimtyje yra Dievo galimybė. Ta galimybė, skirtumas tarp galimo ir esamo, vis didėja. Pirmajam asmeniui, Man, tai yra skirtumas tarp dorovės ir elgesio.
• Teigiamumas.

Suvaržyta dvasia.

• Dvasia tam tikroje apimtyje
• Dvasią varžo siauresnės apimtys (betkas, kažkas, niekas), požiūriai ir jų grandinės (požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį). Dievas yra nevaržoma dvasia. Dievas yra be jokio požiūrio. Jo apimtis yra viskas, tad jo nevaržo.
• Visi esame savaip varžomi požiūrių.
• Įsivaizduojamasis, kurį įsivaizduojame savimi
• Asmuo kyla iš mūsų vaizduotės, kaip savimi įsivaizduojame kitą, ką visi turime bendro.
• Asmens sulyginimas su Dievu yra Dievo būtinumo parodymas.
• Prisiėmimas Dievo būklės.

Dievas mumyse

• Dievas (mumyse) turintis Dievą (už mūsų).
• Dievas (mumyse) esantis santykyje su savimi (už mūsų)

Nepatvirtintas Dievas.

• Dievas (Sūnus) dar nepatvirtinus, jog tai tas pats Dievas (Tėvas).

Bendra dvasia

• Bendros dvasios išdava. Visi esame kilę iš to kas į mus visus įėjo, iš tos bendros dvasios.

Dievo sandaros visko atvaizdai

• Asmenys yra troškimai, tačiau juos nusako, apibrėžia netroškimai, jų savastys, jų papildiniai, tai kas jie nėra. Dievas yra savarankiškumas, kurį nusako kūno poreikiai. Aš esu užtikrintumas, kurį nusako proto abejonės. Tu esi ramumas, kurį nusako širdies lūkesčiai, tad tu esi riba tarp to, kas manyje ir kas už manęs. Kitas yra meilė, kurią nusako valios klausimai, tad mylime Kitu.

Mylimasis: bręstantis, augantis

• asmenys įvairiai auga žinomumu ar nežinomumu
  • God is ever more known (presumed).
  • I is ever less defined.
  • You is ever less known (presumed).
  • Other is ever more defined.
• Person as such is without God, but God arises in Person through Life - Everything, Wishes and Love - and so it becomes evident how we can give up even our own life, and by that there is something more than life, that is our shared Aloneness, our EternalLife by which we are one even in different circumstances.
• The window grows smaller in which there is Person.

Išgyventojas: Asmuo su požiūriu

• Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas.
• Asmuo yra požiūrio telkiamasis.
• požiūrio telkiamasis
  • požiūris sutelkia dvasia, apibrėžia ir sutelkia dėmesį, išskiria tai, kas žinoma (požiūryje) ir nežinoma (už požiūrio)
  • mes patys savęs nematome, tad esame sau nežinomi
  • užtat požiūriu į požiūrį pamatome save, tai kas nežinomą, galiausiai pasižiūrime iš šalies, kaip pats požiūris atrodo
• požiūrio išgyventojas.
  • Asmeniui reikalingi visi keturi požiūrį grindžiantys lygmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas.
  • Šių keturių lygmenų reikalingumas grindžia Dievo būtinumą. Du lygmenys išsako sąlygiškumą: Aš, Tu. O du lygmenys išsako besąlygiškumą: Dievas, Kitas.
  • požiūriu matantis, stebintis, priimantis Dievo neigimą
  • nuostata matantis, stebintis, priimantis Dievo buvimą
  • Turintis požiūrį
  • Turintis nežinojimo
  • Esantis aplinkybėse.
  • Aplinkybių dviprasmiškumas: jos gali būti išgyventos arba neišgyventos, tad paneigtos.
• požiūrių lygties išgyventojas
  • Asmuo išgyvena požiūrių lygtį savo apimtyje, kurią nustato atitinkama požiūrio grandinė: Dievas viskame jokiu požiūriu, Aš betkame viengubu požiūriu, Tu kažkame dvigubu požiūriu, Kitas niekame trigubu požiūriu.
  • Asmuo, dalyvaujantis požiūrių lygtyje (gyvenimo lygtyje), tad nusakantis asmens lygmenį (Dievas, Aš, Tu, Kitas) Pavyzdžiui, Aš=Viskas, Aš santvarkoje = Laisvumas, ir t.t.
• trejybės išgyventojas
  • nusistatantis (grindžiantis), vykdantis (veikiantis), permąstantis (išgyvenantis požiūrį).
• pasekmių išgyventojas
  • išgyvenantis pasekmes, kad buvo vienaip, o paskui buvo kitaip, tad išgyvenantis skirtumą tarp dviejų būklių. Užtat asmuo grindžia būtinumą, tad ir Dievą.
  • matantis savybėmis
  • už apimties gyvenantis nuostata
  • apimtyje gyvenantis požiūriu
  • experiences Actuality, Process, All, Following Through
• Asmenys yra tie, kuriuos norime suprasti. Požiūrių grandinė skiria asmenis.
• bendras žmogus, Aš, nusakytas savo požiūrio, tad požiūrio į požiūrį
  • Mane matai Tu, požiūriu į požiūrį
  • nesiriboja savimi, tad gali virsti Tavimi, Kitu ir, atsisakydamas savęs, Dievu. Arba jiems gali būti priskirtas Aš.
  • Aš esu pagrindas požiūriui, tad ir asmenims. Aš = {$P$}, Tu = {$P^2$}, Kitas = {$P^3$}, o Dievas = {$P^0$}. Kitas man apibrėžia Dievą. Ketverybės poslinkiai taip ir suvokia: Tu apibrėži (paaiškini) Mane, užtat Kitas apibrėžia (paaiškina) Dievą.
  • Visi keturi asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) yra apibrėžti požiūriais: jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad už visų asmenų glūdi asmuo Aš: Joks Aš, Ašai, Aš Sau, Man Savo Sau.
  • Niekas yra "būtina sąvoka". O viskas turi tris papildomas savybes. Gali būti, kad šios papildomos savybės sudaro žmogaus trejybę, taip kad jinai yra skirtumas tarp visko ir nieko.
  • Nuotaikų šešios permainos išsako santykius tarp požiūrų, tad tarp asmenų.

mylimasis ir kartu mylintysis

• išgyvenantis, tad galintis išgyvenimą derinti, tad galintis būtų mylimas, ir save bei kitus mylintis.
• meile išeinantis už požiūrio į nuostatą
• mylėti, tai priimti požiūrį, kas iškyla mylint savo artimą, kaip save patį
• sukurtas priimti tobulą meilę ir tuomi mylėti kitus taipogi.
• mylintis kartu priimant mylimojo požiūrį, tokiu būdu suvedantis požiūrį ir nuostatą, kad sueitų meile Kitam.

yra Dievas apimtyje, taip iškyla

• Asmenys yra Dievas apimtyje; nulybės atvaizdai yra apimtyje Dievas (dvasia) už jos; tai labai glaudžiai susiję. Apimtys yra Dievo paneigimas... tad kas yra gerumo atvaizdai, didėjantis ir mažėjantis laisvumas... ? Tai yra paneigimo paneigimas.
• Asmuo ir apimtis išsako santykį su Dievu: are esame (vienų) viena? ar ne viena?
• Asmuo ir apimtis yra santykiai tarp Dievo ir NeDievo. Yra keturi santykiai: God/Everything, I/Anything, You/Something, Other/Nothing.
• Asmuo yra nežinojimo ir žinojimo apimtys. Jisai nežinojimą ir žinojimą išskiria, taip pat ir sieja.
• Asmenys iškyla apimtyse išskiriant mylintį ir mylimąjį, suvokiantį ir suvoktąjį, žinantį ir žinomąjį, nežinantį ir nežinomąjį, trokštantį ir trokštamąjį.

savarankiškai veikiantis

• turi savitą veiklą, o tai gali sutapatinti su savyje vykstančia Dievo nuline veikla
• vienumo raiška, tad Dievo raiška, tad Dievo atvaizdas, lygmuo, troškimas.
• Dievas reiškiasi asmenimis: Dievas, Aš, Tu, Kitas - o mes esame jo atspindžiai. Mus sieja pasivaikščiojimai medžiais.

Nešališkumas (liudytojas) sąlygose (apimtyje)

Asmuo liudija savo pasirinkimu, ar renkasi Dievą vietoj savęs?

• Asmuo yra asmens sandaros atvaizdų vieningumas bylojantis Kitą, kaip kad Dvasia.
• Septynerybės atvaizdas: Atsakymas, liudytojas, mažėjantis laisvumas. O apytaka yra didėjantis laisvumas, klausimas.
• Šalia besąlygiškumo esame mes, esu aš arba yra Dievas.
• Antras kampas kuris atsiranda ir kurį reikia paaiškinti.
• Šališkai įsivaizduojame ką mes išgyvename, kartu su Dievu.
• Požiūriai išlaiko žiūrovo ir reginio vienybę.
• Asmuo yra požiūrių grandinė
  • būtent joks požiūris (Dievas), požiūris (Aš), požiūris į požiūrį (Tu), arba požiūris į požiūrį į požiūrį (Kitas).
• liudijantis
  • Asmuo yra matytojas.
  • is the witness to whether or not God exists
  • is the witness who chooses between self within Scope and God beyond Scope
  • Ryšys tarp atskleidžiamojo (tiesos šaltinio, pagrindo) ir atskleidėjo (tiesos pranešėjo, laido).
• tiriantis
  • seeks Truth in their own Scope, in which God is and is not.
  • Persons and Scopes are Questions, Knowledge and Definition are Answers.
  • klausimas yra būklė iššaukianti atsakymą
  • steps out of the system by asking a question within it (from perspective to position), and steps into a system by providing an answer from beyond it (from position to perspective)
• nurodantis, nukreipiantis
  • Nurodytasis
  • Nuoroda (reference)
  • Kas? (Who?)
  • yra atskaitos taškas: Visi, Betkuris, Kažkuris, Joks asmuo.
  • atskaitos taškas apibrėžiant Dievą bei sąvokas
  • asmuo yra nurodytojas (Visi, Betkuris, Kažkuris, Joks asmuo), o apimtis yra nurodomasis (Viskas, Betkas Kažkas, Niekas).
  • Asmuo gali nurodyti Dievą arba ne Dievą. Asmuo nurodo Dievą kuomet Asmuo renkasi Dievą vietoj savęs. Person refers to NotGod when Person chooses Self over God. God within a Person is that which chooses God over Self. NotGod within a Person is that which chooses Self over God.
  • Persons are given by the number of references they have within System: God - 0, I - 1, You - 2 and Other – 3. Scope is what is left in System, accordingly: Everything, Anything, Something, Nothing.
• atveriantis
  • by being good, lives with God and is open
  • being open is good in every way and lives together with God forever
  • opens the way so that God can be one beyond Person and within Person
  • opens and then God arises where he had not been
  • opens to God by understanding that God beyond system is the source of good withn the system, that being beyond the system is the essence of being within the system. Then God's and Person's perspectives coincide (God reaches to Person) and God's and Person's position coincide (Person grounds himself in God) and together they fill that gap given where God is not and yet arises by the free will of Person. Thus in that gap either Person chooses God or it is extended as I, You, Other. And it ends in Other for then there is a gap within the gap, thus I is no longer and is thus one with God, truly one, in their activity, in parallel.

Laisvai besirenkantis

• Asmens pasirinkimas su kuo susitapatinti: ar savastimi ar aukštesniu asmeniu, galiausiai Dievu.
• kiekvienoje apimtyje galime Dievą įžvelgti kaip asmenį ar jo neįžvelgti
  • renkasi ar suvokti (ir išeiti už savęs, už santvarkos) ar būti suvoktam (taip kad mums tenka į juos įeiti, kad būtumėme viena).
  • renkasi ar apibrėžti (visus, bet kurį, kažkurį, jokį) ryšium su santvarka ar už santvarkos.
  • pripažįsta Dievą pirma savo asmens aplinkoje, pasirinkdamas Dievą vietoj savęs, tuomi pripažindamas Dievą už savo asmens.
  • apibrėžia buvimą vienų viena kaip buvimą viena pasirenkant Dievą vietoj savęs.
  • sprendžia iš savo kampo ar suprasti buvimą vienų viena ryšium su Dievu (buvima viena su Kitais) ar savastimi (nebuvimą viena su Kitais).
  • yra laisvas rinktis apimtyje
  • yra laisvės pagrindas
  • is the foundation for Freedom, the separation of Position and Perspective, so that it is possible to choose God and Position over Self and Perspective.
  • Asmenų svarba: Įvairūs Dievo kampai reikalingi dvasiai, jos laisvei.
  • chooses between one's own Perspective and the Position of all
  • chooses between "being separate" outside of system (and "being one with") based on position (based on God, a vantage point greater than oneself) or "being separate" inside the system based on one's own perspective, one's own self.
  • can identify their perspective with a position and thus be true to themselves and yet act from a context greater than their own self, which they can't if the simply act from thier own perspective, in which case they can't rise above thier own contradictions. In this way Truth/Understanding separate position and perspective.
• Atsisakantis savęs yra paneigiamas, tad turi savastį. Jeigu jos neturėjo, kaip kad Dievas, tai ją turi. Jis išeina už savęs į ją. O jeigu savastį turėjo, tai jos atsisako, bet tai paneigiama, tad vėl ją turi, tačiau yra išėjęs už jos.
• Neįsivaizduojamasis galėtų būti asmenų bendrumas, tad mes. Nes tai yra vienumas, kuris sugriauna vienumo sampratas.
• sutampa su savimi (laisve)
  • Asmuo išsako mūsų santykį su savimi. Asmeniu turime savastį ir būtent pasaulyje. Jame turime savastį ir taip pat galime atsisakyti savęs.
  • Freedom equates a Person with its Self (Activity, VantagePoint, Position, Perspective).
  • are the sharing of identity by one and one's self, the primacy of referer over referent, lack of conditions on Position, what acts (from within a framework or from beyond it), is alone in not alone, being alone in Scope, within context, distinct (and isolated) from Self (within Scope) and God (beyond Scope), accepts properties of God, defines the Existence of God, negates God prior to God, is God in NotGod, God arising from NotGod, the unresolved status of God, thus the potential for God. (God - everyone, I - anyone, You - someone, Other - noone). Essence of God, God prior to God. In Person, being and not being are compared, although they are different. Thus there are degrees of comparison, and accordingly, degrees of Person.
  • Freedom is the Godness of Person, the meaning of “I am what I am”, the What by which they can be one with God, with Who.

grindžia būtinumą

• Asmenys išsako būtinumo reikšmę ir pasekmes.

Dievo šokyje yra Dievo kampo (vaidmens) nurodytas Dievas

• Dievo savastis: "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Tai yra Dievas".

Atpažįstantis Dievą

• susitelkiantis į Dievą

Kaip išgyvename asmenis?

• Asmenis išgyvename požiūriais. Užtat Kitą išgyvename Tavimi ir Savimi, ir Tave išgyvename Savimi. O Dievo neišgyvename, nebent kada atsisakome požiūrio.
• Asmenys yra apibrėžti iš santvarkos išeities taško (žinojimo apimtimis) tačiau juos klausimais išgyvename iš už santvarkos esančio išeities taško.
• Asmuo išgyvena sąlygas (žinojimą, pasąmonę) kaip savastį, kaip savo ryšį su savimi. Sąlygų apimtis apibrėžia asmenį ir jo sąmoningumo lygį. Dievas išgyvena tiesiogiai, be savasties. Požiūrių skaičius nusako netroškimą, kurį išgyvename atjausdami.
  • Dievas jokio požiūrio neišgyvena.
  • Aš išgyvenu savastį (požiūrį - padalinimus),
  • Tu išgyveni savasties savastį (požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes), ir
  • Kitas išgyvena savasties savasties savastį (požiūrį į požiūrį į požiūrį - kalbas).

Asmens bruožai

Asmenų tikslas

• Asmenų tikslas yra neišreikštą dvasią (Dievą) išreikšti iš šalies, kaip Kitą, kaip prielaidą (kaip meilę), kaip esmę - gryną sandarą. Tokiu būdu galima tvirtinti "dvasia yra (jos sandaros atvaizdų) vieningumas" (Dievas yra meilė).
• Asmuo yra keturių asmenų vieningumas, tad dvasios esmė.

Asmenų rūšys

Kas yra lygmuo?

• is the assumption of negation.
• (of Person, of Definition of God) is a vantage point for taking up Questions or not. Level allows for the Attribution and Negation of a Quality. Thus Level is essential for God's negation both through the qualities of his presence (God) and his absence (Everything). Thus the levels themselves are given by combinations of the attribution and negation of his presence and absence.
• At each level, NotGod imposes itself, but God allows for it and is compatible as an alternative, thus ever allowing for Freedom.
• tai, ką skiria požiūris
• Didėja Dievo dvasios ir Dievo savasties išsiskyrimas. Palyginkime asmenis ir Dievo savastis: Dievas su Dievu sutampa, o toliau Aš su viskuo sutampame mažiau, Tu su troškimais dar mažiau, ir Kitas su meile visai nesutampa.
• Šis santykis priklauso nuo apimties. Pirmoje pakopoje, nieko apimtyje, Dievas (Dievas) visko apimtyje pilnai sutampa su savimi (Dievu) nieko apimtyje, tad yra Dievo teigimas. O paskutinėje pakopoje, Dievas (Kitas) nieko apimtyje pilnai nesutampa su savimi (meile) visko apimtyje, tad yra Dievo neigimas. Yra taip pat dvi tarpinės apimtys.

Asmuo ir apytaka

• Asmuo yra mažėjantis laisvumas, atsakymas, liudytojas, nulybė.
• Apytaka yra didėjantis laisvumas, klausimas, vienybė, turinio ir raiškos dvilypumas.
• Asmuo ir apytaka yra septynerybės atvaizdai ir tuo pačiu yra visko padalinimai, turi po keturis atvaizdus.

Kaip atsiskleidžia asmenys?

• Asmenys atsiskleidžia savo nežinojimais, savo tyrimais, kuriais išgyvena atitinkamas apytakas. Savo tyrimais kartu atskleidžia savo prielaidas.
• Asmenys vis artimiau išgyvena gyvenimo lygtį. Gyvenimo lygtis (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) yra iš vidaus išgyvenama keturiais asmenimis: dvasia (Dievu), sandara (manimi), atvaizdais (tavimi), vieningumu (kitu). Tad kiekvienas asmuo išgyvena savaip tą visus asmenis apibrėžiančią gyvenimo lygtį.
• Kai įsijaučiame, kai prisiimame požiūrį, kai numanome atsakymą, tai visi asmenys sutampa, tarsi matytų tom pačiom akim. Kai atsitokėjame, kai užduodame klausimus, tai išsiskiria asmenys, kiekvienas atsako už savo apimtį.
• Asmenis suvokiame klausimais.

Asmuo yra Dievo galimybė. Ta galimybė skiriasi nuo esamybės apimtimis, užtat Dievas ir yra vienas iš asmens lygmenų, išpildyta galimybė. Asmens galimybę išsako trejybės atvaizdai. O jų vieningumas yra trejybės ratas išsakantis Dievą glūdintį visuose asmenyse.