Dievas

Dievas savaime

• Dievas yra žvilgsnis.
• Dievo savybės (žvilgsnio savybės) Žvilgsnis yra nepaneigiamas, besąlygiškas, nešališkas.
• Dievo savybių santykiai grindžia trejybės ratą.
  • Nepaneigiamas žvilgsnis yra besąlygiškas, besąlygiškas žvilgsnis yra nešališkas, nešališkas žvilgsnis yra nepaneigiamas.
  • Dievas nepaneigiamai nusistato, besąlygiškai vykdo, nešališkai permąsto.
  • Priešinga kryptimi iškyla klausimai, išsiskiria teiginiai (nesantykiniai) ir neiginiai (santykiniai)`:
    • Ar nešališkas žvilgsnis yra besąlygiškas? Išsiskiria sąlygiškumas ir besąlygiškumas.
    • Ar besąlygiškas žvilgsnis yra nepaneigiamas? Išsiskiria paneigiamumas ir nepaneigiamumas.
    • Ar nepaneigiamas žvilgsnis yra nešališkas? Išsiskiria šališkumas ir nešališkumas.
    • Tuo tarpu besąlygiškam žvilgsniui neiškyla nešališkumo klausimas, nepaneigiamam žvilgsniui neiškyla besąlygiškumo klausimas, ir nešališkam žvilgsniui neiškyla nepaneigiamumo klausimas.
• Trejybės ratas tad grindžia Dievo išėjimą už savęs į save.

Dievo išėjimas už savęs į save

• Dievas yra žvilgsnis be požiūrio.
• Požiūris yra Dievo nebuvimas.
• Žvilgsnis (dvasios bendrumas) išgyvena požiūrį (sandaros paskirumą)
  • Dievo požiūris yra jo savastis atsirandanti jo žvilgsniui pasitraukiant, jam išeinant už savęs į save.
  • Dievo žvilgsnis yra bendrumo pagrindas.
  • Dievo požiūris yra tyrėjo išeities taškas, paskirumo pagrindas.
  • Dievo savybės apibūdina žvilgsnį, o jų neigimas apibūdina požiūrį. Dievo išėjimas už savo savybių grindžia požiūrių priėmimą.
    • Požiūris išsako šališkumą (kas į ką žiūri), sąlygas (nusakančias paskirumą, skaidymą to į ką žiūrimą) ir paneigiamumą (galima priimti požiūrį arba jo nepriimti, galima rūpintis žiūrovo žvilgsnio ir matomo lauko suderinimu).
    • Požiūris jungia tris protus. Šališkumas reiškiasi pasąmone, sąlygiškumas sąmone ir paneigiamumas sąmoningumu.
• Trejybės ratas yra vieningo Dievo santykis su savimi.
  • Dievas išgyvena požiūrį santykiniais žvilgsniais, kiekvieną savybę paskirai, kaip trejybės ratą: nepaneigiamai nusistato, besąlygiškai vykdo, nešališkai permąsto.
    • Dievas tuomi grindžia trejybės rato poslinkius, jo sandarą.
  • Dievas yra sąmoningas visais sąmoningumo lygmenimis.
    • Dievas savaime išgyvena lygtį 0+3=3.
• Žvilgsnis yra bosoniškas (bendras), požiūris yra fermioniškas (paskiras).
  • Žvilgsniu galima išgyventi bet kurią dalį trejybės rato.
  • Žvilgsnių sudūrimu galima požiūrius sudurti požiūrių grandine.
  • Požiūris sustato tyrėjo išeities tašką.
    • Žvilgsnis išgyvena tyrėjo požiūrį, tad pirmiausiai mato tiriamąjį.
    • Toliau, žvilgsnis gali matyti tyrėjo požiūriu į tyrėjo požiūrį, užtat matyti tyrėją.
    • Galiausiai, žvilgsnis mato tyrėjo požiūriu į tyrėjo požiūrį į tyrėjo požiūrį, tad mato tyrimą.
    • Toliau žvilgsnis nemato nes pilnai išsiskleidžia ir užsisklendžia žvilgsnyje glūdintis trejybės ratas.
  • Požiūrių grandinė sustato tyrėją (tiriamąjį), tyrėjo tyrėją (tyrėją) ir tyrėjo tyrėjo tyrėją (tyrimą).
    • Kiekvieną trejybės rato narį galima trejopai suprasti.
    • Tiriamasis, tyrėjas ir tyrimas yra trejybės rato naryje glūdinčio neišsakyto santykio išsakymas, pavyzdžiui, tarp valios reiškėjo ir jo aplinkos.

Dievas išgyvena požiūrių grandinę besąlygišku žvilgsniu, iš savo išeities taško, savo dvasia, asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu.

• Dievas tuomi grindžia, apibrėžia savo tris savybes: nepaneigiamumą, besąlygiškumą, nešališkumą.
• Dievas asmenimis išgyvena bet kurią dalį trejybės rato.
• Dievas kaip toks išgyvena visą trejybės ratą, kartu ir jokią dalį trejybės rato.
  • Užtat trys protai išsako ką išgyvena Aš, Tu ir Kitas.

Dievo savybės grindžia tyrimą, jo išėjimą už savęs, ir taip pat, požiūrių grandinę, trejybės ratą, asmenis, tris protus. Visa tai glūdi kartu su Dievu jo savybėse, tačiau tai išsakyta, išplėtota būtent Žmogumi, gyvenimo lentele, kuria gyvenimo lygtis pristatyta keturiuose kloduose. O toliau visa tai suvedama ir suprantama Žmogaus Dievu, jo išeities tašku, koks jis tik galėtų būti, tam tikrame tiesos kraštovaizdžio taške.

Dievas savaime

• Dievas savaime yra pirmapradis. Visi pradai iš jo išplaukia.
• Dievas glūdi savo savybėse: Vieningas Dievas nepaneigiamas, besąlygiškas, nešališkas.
• Dievas savo savybėmis linkęs išeiti už savęs iš nepaneigiamumo į paneigiamumą, besąlygiškumo į sąlygiškumą, nešališkumo į šališkumą.

Dievas: Žvilgsnis

Žvilgsnis yra bosoniškas, požiūris yra fermioniškas.

Dievo santykis su savimi: Trejybės ratas

Dievo savybės išplaukia iš Dievo santykių su savimi

• Dievo savybės išplaukia iš Dievo Dievo
• Dievas yra Dievui vaidmuo (nepaneigiamas: Aš), reikmuo (besąlygiškas: Tu), tapatybė (nešališkas: Kitas).
• Dievo užtaisas yra Dievo Dievas, kuriuo Dievas mylimas, tad išeina už savęs į save, kaip Dievo tyrimas išryškina.
• Dievas myli save, tad atsisako pirminės savasties ir priima galutinę savastį.
• Dievas Sūnus yra tasai Dievo meilės ženklas, kad Dievas atsisako savęs.
• Tai Dievo prasmingas išgyvenimas, visai panašus į žmogaus prasmingą išgyvenimą.
• Tai ištakos, akistata, darna.

Trejybės ratas yra vieningo Dievo santykis su savimi.

• Dievo savybės yra jo pradai išreiškiantys jo savaimingumą ir kartu jo polinkį išeiti už savęs.
• Dievo savybės reiškiasi Dievo aplinkybėse.
• Nuo pat pradžių yra sąmoningumo lygtis {$0+3=3$}. Ši lygtis išsako pirminį išeities tašką, Dievą, apibūdinančių savybių trejybę. Joje glūdi sąmoningumas {$+3$}.

Dievas išgyvena trejybės ratą savo savybėmis.

• Nepaneigiamumas nusistatant grindžia besąlygiškumą vykdant.
  • Kas sąlygiška yra paneigiama. Juk sąlygos sustato jose esančiojo galimybę, o galimybė gali būti ar nebūti, tad galimybėje esantįjį galima paneigti. Tad tai kas nepaneigiama yra besąlygiška.
• besąlygiškumas vykdant grindžia nešališkumą permąstant.
  • Kas šališka yra sąlygiška. Juk tai kas šališka turi savo išeities tašką, kurį sieja su savo šalimi, su savo puse, tad su savo sąlygomis. Tad tai kas besąlygiška yra nešališka.
• nešališkumas permąstant grindžia nepaneigiamumą nusistatant.
  • Kas paneigiama yra kažkieno paneigiama, o tas paneigėjas yra šališkas, jei tik paneigimas nepaneigia savęs, tai yra, paties paneigimo. Juk jeigu paneigimas paneigia save, tai nėra paneigimo, yra nepaneigiamumas. Tai kas nešališka tapatinasi su visakuo, kartu su paneigėju. Tad tai kas nešališka yra nepaneigiama.

Ypatingai svarbus yra santykis tarp paneigimo ir šališkumo, nes galima paneigti save arba savęs nepaneigti, taip kad išsiskiria dvi galimybės, bene trejybės rato ir požiūrių grandinės.

Tyrėjas, tiriamasis ir tyrimas

Dievas, prisiimdamas savo savybes, imasi savo veiklos, dalyvauja aplinkybėse, tiria save.

• Nepaneigiamas Dievas (Tėvas) yra tiriamasis.
• Besąlygiškas Dievas (Sūnus) yra tyrėjas.
• Nešališkas Dievas (Dvasia) yra tyrimas.

Kiekviename trejybės rato naryje {$A$} susitelkia ir glūdi poslinkis {$A\rightarrow B$}:

• Tyrėjas - narys {$A$} save supranta kaip tyrėją
• Tiriamasis - narys {$B$} supranta {$A$} kaip tiriamąjį
• Tyrimas - poslinkis {$\rightarrow $} (iš {$A$} į {$B$}) supranta besikeičiantį {$A$} (iš tyrėjo į tiriamąjį), kaip vykstantį tyrimą, o kartu supranta ir save (iš {$A$} į {$B$}), kaip lygiagrečiai vykstantį tyrimą.

Trys protai išardo tyrėją. Trejybės ratas sudeda tyrėją.

• Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys atitinkami protai.
• Tyrimas (ir kartu tyrėjas) yra tarp klausimo ir atsakymo, veda iš klausimo į atsakymą, bendrybe išsako klausimo ir atsakymo bendrumą.
  • Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.
• Trys protai išverčia trejybės ratą: pasąmonė šališka, sąmonė sąlygiška, sąmoningumas paneigiamas.

Tiriamasis (suvokiantysis) iššaukia tyrėją (susivokiantįjį)

• Tiriamasis iššaukia tyrėją ir tyrimu abu prilygsta.
• Tirimasis yra Dievas, tyrėjas jį tiria.
• Tyrimas būtent tyrėju bando suprasti tiriamąjį.
  • Užtat žmogus (tyrėjas) dieviškai tiria save (kaip Dievą išgyvenantį asmenį), tad juo Dievas tiria save.
  • Nuoseklu ir suprantama, kad aš (tyrėjas) suvokiu Dievą kaip save tiriantį tyrėją.
• Tiriamasis sudalyvauja ištakomis, tyrėjas sudalyvauja akistata ir tyrimas sudalyvauja darna.
  • Tiriamasis yra (pasąmonės)(savaiminis, visuotinis, neasmeninis) atsakymas, tyrėjas yra (sąmonės) klausimas, tyrimas yra (sąmoningumo) tyrimas.
  • Tiriamasis pokalbyje dalyvauja tylėjimu, ne kalbėjimu. Užtat tyrėjas yra žodis, įžvalga, tylą išsakantis savokomis, žodžiais.
  • Tyrimas išsako trejybės ratu: "Tėra tai, kas reiškiasi."
• Tyrėjui tenka tiriamajame atpažinti save ir įsitraukti į jį.
• Dievas Tėvas tad yra šventa pasąmonė, Dievas Sūnus šventa sąmonė, Dievas Dvasia šventas sąmoningumas.

Dievas tiria save

• Dievas tiria save trimis protais, tad žmogumi.
• Dievas tiria ar, koks, kaip, kodėl Dievas yra.
• Žmogus tiria, kaip gyventi Dievu: amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia, Dievo valia.

Palyginimui:

• Žmogumi asmuo yra tyrėjas nepriklausomas nuo tiriamojo, tad pasirenkantis savo tiriamąjį.
• Dievas yra tiriamasis prilygstantis tyrėjui.

Tyrimas išplečia pagrindimą, išeina už savęs, skiria ir derina:

• tiriamąjį, tyrėją, tyrimą
• dvasią ir sandarą, toliau atvaizdus ir vieningumą
• Dievą ir viską, toliau troškimus ir meilę
• Dievą (tyrėją už tyrimo) ir žmogų (tyrėją tyrime)
• (tuščią) lauką ir (išskyrimo) ženklą, Gordon Spencer-Brown prasme.
• klausimą (išėjimą už savęs) ir atsakymą (savastį)

Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu

• atsiremiant į Dievą, kaip į tiriamąjį.
• sąmoningai suprantant Dievą, nulybę, lygtimi 0+3=3.
• tylos veidrodžiu atspindint sąmoningumo veiklą.
• sąmoningumu išplečiant tylą.

Požiūrių grandinė ir Asmenys

Požiūrių grandinė yra tai, kas lieka iš trejybės rato atsisakius žvilgsnio, tai yra, dvasios.

Požiūrių grandinė iškyla Dievui tiriant save iš esmės, tad pasišalinant jam, dvasiai, žvilgsniui.

Asmenys yra dvasia iškylanti požiūrių grandinėje.

Tyrimo klausimas yra ar asmenys atstatys tyrimo trejybės ratą.

• View
• Edit
• History
• Print

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Tvirtinimai #CCFFCC

Mintys #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0