Dievas

Dievo šlovė išjudina Dievą

• Trejybės ratas yra vieningo Dievo santykis su savimi
  • Dievo ypatybės: Dievas yra savaiminis. Dievas išgyvena trejybės ratą: nepaneigiamai nusistato, besąlygiškai vykdo, nešališkai permąsto.

• Išėjimas už savęs
  • Dievo šlovė yra Dievo akstinas išeiti už savęs, jo saviraiška ištirti ar jisai būtų jeigu jo nebūtų.
    • Tėra tai, kas pasireiškia. Dievas reiškiasi tiesa, ja atsiveria Dievo požiūris.
  • Tyrėjas, tiriamasis ir tyrimas yra trejybės rato naryje glūdinčio neišsakyto santykio išsakymas, pavyzdžiui, tarp valios reiškėjo ir jo aplinkos
  • Suvokimas yra atskyrimas (išėjimu už savęs į save) atveriantis liudytojo galimybę
  • Suvokimo lygmenys yra suvokimo atvaizdai. Jie grindžia asmenis (liudytojus) ir jų apytakas. Jie taip pat išskiria gyvenimo lygties kampus
  • Suvokimas ir tyrimas
  • Žvilgsnis (bendrumas) ir požiūris (paskirumas)
    • Dievo žvilgsnis yra bendrumo pagrindas, tyrėjo išeities taškas yra paskirumo pagrindas
  • Dievo asmenys yra vaidmenys, kuriais Dievas išeina už savęs
  • Trys protai yra išėjimai už trejybės rato
    • Dievo iššūkis yra išskirti nešališkumą, besąlygiškumą, nepaneigiamumą, kad jie trys būtų nepriklausomi, kad jų pagrindu galėtų tirti Dievo būtinumą. Nes jie reikalingi būtinumui. Bet pradžioje Dieve jie yra priklausomi, jie sudaro trejybės ratą. Tad Dievas išvysto sąlygas savo tyrimui juos paneigdamas ir juos atstatydamas.
    • Išeinama už trejybės rato tyrėjo paskirais trimis protais. Dievo trijų kampų nebegaliojimas atveria tris protus. Tyrėjo trys protai: šališkai atsakantis, sąlygiškai klausiantis, paneigiamai tiriantis.
  • Trys protai sau priskiria Dievo kampus, taip sudaro trejybės ratą
  • Troškimai yra Dievo išėjimo už savęs į save pakopos, žiūrint iš šalies
  • Ketverybė yra žvilgsnis, iš šalies, į Dievo iškilimo apimtis, tad jų žinojimas
  • Klodai sutelkia bendrumą

Dievas savaime

Dievas savaime yra pirmapradis. Visi pradai iš jo išplaukia.

Dievas glūdi savo savybėse: Dievas nepaneigiamas, besąlygiškas, nešališkas. Jisai savo savybėmis linkęs išeiti už savęs iš nepaneigiamumo į paneigiamumą, besąlygiškumo į sąlygiškumą, nešališkumo į šališkumą.

Dievo savybės grindžia tyrimą, jo išėjimą už savęs, ir taip pat, požiūrių grandinę, trejybės ratą, asmenis, tris protus. Visa tai glūdi kartu su Dievu jo savybės, tačiau tai išsakyta, išplėtota būtent Žmogumi, gyvenimo lentele, kuria gyvenimo lygtis pristatyta keturiuose kloduose. O toliau visa tai suvedama ir suprantama Žmogaus Dievu, jo išeities tašku, koks jis tik galėtų būti, tam tikrame tiesos kraštovaizdžio taške.

Požiūrių grandinė

Dievo savybių tarpusavio santykis sustato požiūrių grandinę, kurią Dievas savaime išgyvena trejybės ratu: Nepaneigiamumas grindžia besąlygiškumą, besąlygiškumas grindžia nešališkumą, o nešališkumas grindžia nepaneigiamumą. Tačiau įvairūs išeities taškai, kurie atsiveria Dievui išėjus už savęs, skirtingai supranta tą pagrindimą.

• Kas sąlygiška yra paneigiama. Juk sąlygos sustato jose esančiojo galimybę, o galimybė gali būti ar nebūti, tad galimybėje esantįjį galima paneigti. Tad tai kas nepaneigiama yra besąlygiška.
• Kas šališka yra sąlygiška. Juk tai kas šališka turi savo išeities tašką, kurį sieja su savo šalimi, su savo puse, tad su savo sąlygomis. Tad tai kas besąlygiška yra nešališka.
• Kas paneigiama yra kažkieno paneigiama, o tas paneigėjas yra šališkas, jei tik paneigimas nepaneigia paties paneigimo. Tuo tarpu tai kas nešališka tapatinasi su visakuo, kartu su paneigėju. Tad tai kas nešališka yra nepaneigiama.

Užtat ypatingai svarbus yra santykis tarp paneigimo ir šališkumo, nes jis gali būti įvariai suprastas. Jo pagrindu išsiskiria požiūrių grandinės supratimai.

Sąlygiškumą grindžia dvejybė, šališkumą grindžia trejybė ir paneigiamumą grindžia ketverybė. O jais visais galima skirti (nepaneigiamą, besąlygišką, nešališką) nulybę ir (paneigiamą, sąlygišką, šališką) vienybę.

Požiūrių grandinė ketveriopai suprantama

• Tai sustato trejybės ratą, Dievo tobulai išgyventą, tad išbaigtą vienu apėjimu.
• Trejybės ratu žmogus pasitikslina, juo gali daug kartų apeiti, kiekvieną kartą pasitikrindamas, pasitobulindamas.
• Ketverybė atskiria pirmą ir paskutinį išeities tašką, taip kad yra keturi išeities taškai.
• Trys protai sutelkia dėmesį į įtampą tarp požiūrio ir požiūrio į požiūrį, taip kad pirmas ir paskutinis išeities taškas primirštami.

Dievo savybės sudaro trejybės ratą.

Atitinkamai, Dievas yra Aš, Tu, Kitas.

Trejybės ratas

Trejybės ratas yra vieningo Dievo santykis su savimi

Dievas išgyvena trejybės ratą

• Vieningas Dievas yra nepaneigiamas, besąlygiškas, nešališkas.
• Tai Dievo savaiminės savybės.
• Tai Dievo pradai išreiškiantys jo savaimingumą ir kartu jo polinkį išeiti už savęs.
• Nuo pat pradžių yra sąmoningumo lygtis 0+3=3. Ši lygtis išsako pirminį išeities tašką, Dievą, apibūdinančių savybių trejybę.

Trejybės ratas išsako Dievo savybes. Dievas yra nepaneigiamas (kaip Aš), besąlygiškas (kaip Tu) ir nešališkas (kaip Kitas). Asmenys yra Dievo išeities taškai.

Asmenys

Asmenys išskiria savasties lygmenis

• Dievas išgyvena
• Aš esu išgyvenamas
• Tu esi dėmesio židinys, kreipiamasis, įsidėmėtinas
• Kitas yra dėmėsio tikslas, nurodomasis

Dievas išeina už savęs į save, tad išgyvena savastį. Požiūris išverčia šį išėjimą už savęs ir jį išgyvena jau išėjusiu už savęs. Požiūrių grandine einama vis gilyn į asmenis, atlupama asmenystės esmė, vedanti į nepriklausomą išeities tašką, kuriame išskiriami dėmesys ir išgyvenimas. Asmenystė veda į Kitame glūdintį nepriklausomą išeities tašką, tad į nešališkumą.

Požiūrių grandinė

Požiūrio grandinė sustato asmenų santykį.

• Asmenys iškyla kaip tiriančiojo Dievo išsigryninimas, jo atsisakymas įvairiausių bendrumo prielaidų, jam priimant požiūrių grandinę, tad paskirumo galimybes. Dievas tokiu būdu parodo kaip bendrumas glūdi net ir paskiriausiame paskirume.
• Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
• Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
• Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.

Dievo tyrimai yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis.

• Dievo išėjimas už savęs į save sustato savastį, jo apimtį, išėjimo už savęs pakopas: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
• Dievo išeities taškas yra aukštas ir platus, tad Dievo tyrimas vyksta gilyn-siauryn.
• Dievas išeidamas už savęs į save tveria sandarą.
• Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.

Dievo požiūrio grandine išaiškėja asmenys: neapibrėžtumas (Dievas), apibrėžtumas (Aš), įsivaizduojamumas (Tu), neįsivaizduojamumas (Kitas).

• Suvokimas ir neapibrėžtumas. Išeities tašku galima paimti ne Dievą, tai yra, nesuvokiantįjį, ir taip gaunasi neapibrėžtumas kaip išeities taškas.
• Dievas yra (pirminis) išeities taškas, o kartu ir suvokiantysis, išskiriantis aiškesnį išeities tašką.
• Neapibrėžtumas (dvasia), Apibrėžtumas (sandara), Įsivaizduojamumas (atvaizdai), Neįsivaizduojamumas (vieningumas).

Asmenimis išryškėja ryšiai

• Dievas yra be ryšio, o Kitą nusako ryšiai, kaip kad Yoneda lema. Asmenimis paaiškėja, išryškėja, dalykiškėja ryšiai.
• Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
• Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.

Požiūrių grandinė {$P^0, P^1, P^2, P^3$} yra aštuonerybės trys veiksmai.

Požiūrių grandinė yra trejybės rato tobulumas, taip kad tereikia vieną kartą apeiti ratą. Požiūrių grandinė kartu yra trejybės rato nutraukimas. Dievui išeinant už savęs, trejybės ratas tampa amžinu pasitikslinimu.

Tyrėjas, tiriamasis ir tyrimas

Dievui prisiėmus savo savybes, Dievas imasi savo veiklos, Dievas dalyvauja: Dievas tiria save.

• Nepaneigiamas Dievas yra tiriamasis.
• Besąlygiškas Dievas yra tyrėjas.
• Nešališkas Dievas yra tyrimas.

Dievas tuomi taiko asmenis: Tiriamasis klausia "Ar aš esu Dievas?", tyrėjas klausia "Ar Tu esi Dievas?", tyrimas klausia "Ar Tai yra Dievas?"

Suvokimo lygmuo tam tikru asmeniu X atsiliepia į šiuos klausimus: "Aš esu X", "Tu esi X", "Kitas yra X".

Tirti, tai sudalyvauti, išplėsti patvirtinimo pagrindą, tad reikšti savybes.

• Tirti, tai plėtoti ir tuomi sustatyti trijų asmenų santykį, kuriuo jie susiveda.
  • Aš išsakau tiriamojo (suvokiančio, pasąmonės) požiūrį.
  • Tu išsakai tyrėjo (susivokiančio, sąmonės) požiūrį.
  • Kitas išsako tyrimo (suvokto, sąmoningumo) požiūrį.

Tyrėjas, tiriamasis ir tyrimas yra trejybės rato naryje glūdinčio neišsakyto santykio išsakymas, pavyzdžiui, tarp valios reiškėjo ir jo aplinkos.

Trys protai išardo tyrėją. Trejybės ratas sudeda tyrėją.

• Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys atitinkami protai.
• Tyrimas (ir kartu tyrėjas) yra tarp klausimo ir atsakymo, veda iš klausimo į atsakymą, bendrybe išsako klausimo ir atsakymo bendrumą.
  • Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.

Dievas tiria save

• Dievas tiria save trimis protais.

Dievas yra tiriamasis prilygstantis tyrėjui. Tiriamasis iššaukia tyrėją ir tyrimu jam prilygsta. Tokiu būdu tiriamasis suydalyvauja ištakomis, tyrėjas sudalyvauja akistata ir tyrimas sudalyvauja darna, nes tyrėjui tenka tiriamajame atpažinti save ir įsitraukti į jį. Dievas tad yra tarsi šventa pasąmonė. Tuo tarpu žmogumi asmuo yra tyrėjas nepriklausomas nuo tiriamojo, tad pasirenkantis savo tiriamąjį.

• tiriantysis
  • tyrimo dvasia, ne protas
  • tiriančiuoju iškyla galimybė tirti
• tiriamasis
  • tiriantysis tiria Dievą
  • tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
  • savaiminis, visuotinis, neasmeniškas atsakymas
• tyrimo priemonė
  • pokalbio dalyvis tylėjimu, ne kalbėjimu
• man tad pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.

Tyrimas yra

• pagrindimo išplėtimas
• visko ištakos, akistatos, darna
  • visko ištakos, tad užtaisas, tad prasmė.
• išėjimas už savęs
• išskyrimas ir suderinimas
  • skiriantis ir tiriantis tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
  • sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
  • išskiriantis Dievą ir viską, tad toliau troškimus ir meilę
  • išskiriantis dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
  • išskiriantis Gordon Spencer-Brown prasme.
  • klausimo (išėjimo už savęs) ir atsakymo (savasties) išskyrimas.
  • išgyvenami trejybės ratu
  • Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.

Dievo Dievas

• Dievo tyrimas išryškina, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas.
• Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.

Dievas tiria žmogumi

• Dievas tiria savo požiūriu, suvokimu, atskyrimu, tad žmogumi.
• Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
• Dievas tirdamas atsisako savęs ir išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako savo trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
• Dievas tirdamas sukuria savastį, apytaką, išeina už savęs į save, į žmogų, bendrą būtybę, bendrą protą

• View
• Edit
• History
• Print

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Tvirtinimai #CCFFCC

Mintys #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0