Gvildenu | Mintys / Žvilgsniai

Kas yra žvilgsnis?

看法

Kànfǎ

Žvilgsnis (View)

Žvilgsnis yra Dievas.

Žvilgsnis yra tiesioginis išgyvenimas.

Žvilgsnis yra matymas. Juo tiesiogiai išgyvenama.
Žvilgsnis yra gyvumas per jautrumą.
Žvilgsnis yra gyvas, nesustingęs.
Žvilgsnis yra joks požiūris.
Žvilgsnis yra Dievo požiūris.
Žvilgsnis yra išgyvenimo lygmuo, kuriame niekas neskiria pažinovo ir pažinimo lauko, tad sutampa tiesos turinys ir išraiška.

Žvilgsnis palaiko, išsaugoja buvimą viena, tad meilę.

Žvilgsniai yra sutapimo pagrindas, tad meilės pagrindas. Žvilgsniai gali sutapti ir jų pagrindu požiūriai gali sutapti.
Žvilgsnis yra bosoniškas.

Žvilgsnis gerbia požiūrius, gerbia rėmus.

Žvilgsnis išsaugoja požiūrius, rėmus.
Žvilgsnis nėra gyvas per atliepumą, tad nekeičia ir nepaveikia požiūrių, rėmų, apimčių.
Žvilgsnis yra išsaugojimas, tai kas išsaugoja suvokimą.
Žvilgsnis yra pagrindas atminčiai, tad savimonei, buvimui su savimi.

Žvilgsnis priima, išgyvena požiūrius

Žvilgsnis neša mus iš rėmo į įsitraukimą.
Žvilgsnis yra atvaizdis iš vieno rėmo į kitą rėmą, kuris mus įtraukia į tą kitą rėmą.
Žvilgsnis mus įtraukia į apimtį.
Žvilgsnis matymas iškyla kaip veikla, kaip nulinė veikla.
Žvilgsnis gali matyti, įsitraukti, daugiau ar mažiau, kur tik susiduria požiūriai, kur galima rinktis ar įsitraukti ar atsitokėti, ar matyti ar nematyti.

Žvilgsnis priima viską arba požiūrio apimtį

Žvilgsniu viskas yra teisinga, priimtina, atjaustina, neatmestina.
Požiūris riboja žvilgsnį, taip kad žvilgsnis mato tiktai dalį.
Žvilgsnis yra pažinovo (požiūrio) nustatytas pažinimo laukas.
Žvilgsnis yra apimties priėmimas.
Žvilgsnis nusako tiesos apimtį.
Vertinimas lygina žvilgsnį be požiūrio ir su požiūriu, tai yra, pirm požiūrio ir po požiūrio.
Vertinimas yra žvilgsnis tam tikru lyginamuoju požiūriu, būtent sąmoningumo požiūriu.
Vertinimas vertina prielaidą, ar jinai teisinga ar neteisinga.
Požiūrių grandine plečiasi vertinimo apimtis nuo nieko iki visko, taip kad žvilgsnis gali požiūriais prieiti prie visko, kaip ir be požiūrių.

Žvilgsnis apima skirtingus požiūrius, tad skirtingas prielaidas

Žvilgsnis sustato apimtį prielaidoms, žvilgsnio požiūriams, kuriuos žvilgsnis išlaiko kaip skirtingus.
Apimtis yra laukas kurio pagrindu prielaida skiriama nuo kitų prielaidų kaip nuo jų skirtinga arba su jomis tapati.
Apimties priėmimas išlaiko kartu skirtingus požiūrius kaip skirtingus, būtent toje apimtyje daromas prielaidas.
Žvilgsnis požiūrio apimtyje yra protavimo laukas, kaip kad Gilles Faconnier knygoje Mapping in Thoughts and Language.
Žvilgsnis yra požiūrių rinkinys, išplaukiantis iš bendros prielaidos, iš Manęs.
Žvilgsnis vienija visko padalinimą, jo vieningą išgyvenimą.
Žvilgsnis yra iš prielaidos išplaukiančių požiūrių rinkinys. Žvilgsnis skiria visus šiuos požiūrius, taip kad jie išlieka skirtingi.
Žvilgsnis yra apdorotojas arba stiprintuvas.
Žvilgsnis yra įsitraukimo galia.

Vertinimas keičia apimtį

Vertinimu renkamės ar žvilgsniu įsitraukti ar atitokėti.
Vertinimu apimtis (to kas teisinga) didėja ar mažėja, užtat yra įmanoma daryti neteisingą prielaidą, kuri buvo priimta kaip teisinga tačiau paskui įvertinta kaip neteisinga. Arba galima daryti naują prielaidą, ankščiau nenumatytą.
Apimties kaita keičia žvilgsnio apimtį.

Atsisakydami požiūrio priimame žvilgsnį

Išsijudinimas

Atskyrimas

Žvilgsnis svarsto ar prielaidos yra skirtingos. O meilė svarsto are prielaidos sutampa.
Žvilgsnis skiria požiūrius, juos išlaiko skirtingus.
Žvilgsnis leidžia skirtingus požiūrius nagrinėti atskirai, lygiagrečiai.

Tiesos pagrindas

Žvilgsnis yra nusiteikimas arba primetami metmenys, kurio pagrindu sprendžiama ar prielaidos teisingos ar ne.

Žvilgsnis yra atvaizdis iš suvokimo į suvokimą.

Žvilgsnis veda iš vienos prielaidos į visas prielaidas.

Žvilgsnis yra nulinis atvaizdis, nes žvilgsniu sutampa pažinovas ir pažinimo laukas.

Žvilgsnio apimtis artimai susijusi su apimties kaita. Apimtis ir apimties kaita kartu grindžia gyvenimą, taip kad betkas yra viskas ir laisvumas.