Žmogaus Dievas

Žmogus trejybės ratu susiderina su Dievu

• Dievo ir žmogaus tyrimų priešpastatymas
  • Žmogus žiūri atgal į pradžią, o Dievas žiūri pirmyn į pabaigą
  • Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia
    • Dievo trejybės ratas sukasi viena kryptimi: nusistato nepaneigiamai, vykdo besąlygiškai, permąsto nešališkai.
    • Trys protai plėtojasi priešinga kryptimi: pasąmonė šališka, sąmonė sąlygiška, sąmoningumas paneigiamas.
  • Aštuonerybė ir visko padalinimai
    • Aštuonerybė susideda iš Dievo ketverybės ir žmogaus gyvenimo lygties
  • Dorovė sieja žmogaus tris ribotus protus ir Dievo tris neribotus kampus
  • Netroškimai yra aštuonerybės atvaizdai, keturios išėjimo už savęs pakopos
  • Tyrimų ryšys
  • Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą
  • Paskirumas iš bendrumo, bendrumas iš paskirumo
  • Požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė
  • Pasirinkimo pagrindimas

Žmogus trejybės ratu susiderina su Dievu

Kito Dievas: Kito padėtį visuomenėje nusako jo kertinė vertybė, jo santykis su tiesa jos kraštovaizdyje, tad jo santykis su Dievu.

Dievo ir žmogaus tyrimų priešpastatymas

Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti

• Dievo tyrimais viską žinome, būtent apie Dievą.
• Žmogaus tyrimais tą žinojimą gražiai taikome, kaip gyventi Dievu.

Dievo apytakos ir žmogaus netroškimai

• Dievas apytaka sieja pasąmonę ir sąmonę aštuonerybės keturiais lygmenimis. Keturios apytakos jas sieja keturiais suvokimo lygmenimis, žmogaus ir Dievo požiūrio grandine.
• Žmogus netroškimu sieja pasąmonę ir sąmonę trijų protų lygmenimis. Keturi netroškimai saisto pasąmonę ir sąmonę jokiu laiku, vienu laidu, dviem laidais ir trim laidais.

Dievą išplečia žmogus, Dievas žmogų įtraukia

• Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinis. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
• Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.

Pereiname iš vieningo Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į dvilypį amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).

Dievas savo tyrimu išplėtoja visas įmanomas galimybes. O žmogus savo ruožtu sutapatina tolygias galimybes. Tai ypač pasireiškia aštuonerybės (visko padalinimų) subliuškimo, kurį žmogus išgyvena trimis protais. Ir panašiai gal išgyvena netroškimų subliuškimą. Gal panašiai išgyvena nulinio požiūrio (Dievo) ir septinto požiūrio (artimo) subliuškimą. Visa tai primena matematikos šakų, sandarų, klausimų išsišakojimą ir jas dengiančias erdves kuriomis prilygstama.

Žmogus žiūri atgal į pradžią, o Dievas žiūri pirmyn į pabaigą

Žmogaus požiūris žiūri atgal į pradžios tašką

• Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau.
• Žiūrint atgal, vis dėl to prisiimame savo kertines vertybes, būtent "gyvenimas yra Dievo gerumas", ir ieškome jų ištakų. Tai žiūrėjimas atgal.

Dievo požiūris žiūri pirmyn į akiratį, į suvesties tašką

• Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras".
• Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
• Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
• Žiūrint pirmyn, amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. Tai Dievo požiūris vedantis į amžiną gyvenimą.

Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia

• Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia: Dievo tyrimai plėtojasi Dievo požiūrio grandine, ja veda į Kitą. O žmogaus tyrimai supaprastina žmogaus ir Dievo požiūrio grandinę, supaprastina suvokimo lygmenį, veda į Dievą ir suvokimą.

Atsidavimas +4

• Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott periodiškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.

Bendrumai

Bendrumai yra dvasios pavidalai, jos sutelkimai

Bendrumai išsako tyrėjo išgyvenimą kaip visko židinį

• Bendrumai sutelkia viską į išsiskleidimo vidurinį tašką
• Bendrumai grindžia klodus: esmę (tiesą), atvaizdus (Dievą ir gerumą), sandarą (ištakas, akistatą, darną) ir dvasią (gyvenimo lygtį)
• Bendrumai grindžia įvardį "mes"

Bendrumai yra nulybės atvaizdai: tiesa, betarpiškumas, pastovumas, prasmingumas.

• Bendrumai išskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas
• Bendrumai išsako dvasios pavidalus nulybės atvaizdais
• Bendrumai yra bosoniški.
• Bendrumai išsakomi trūkstamais požiūriais, jų bendromis sandaromis: vienu, dviem, trimis, keturiais požiūriais.
  • Tuo tarpu netroškimuose nulybės atvaizdai išsakomi paskirais laidais, tad dvasia: jokiu, vienu, dviem, trim.

Bendrumai yra visko padalinimų papildiniai aštuonerybėje

• Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė turi papildinius, užtat turi po du atvaizdus, išsakančius jų santykį su papildiniais, ar didėja ar mažėja laisvumas.
• Nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė neturi papildinio, užtat turi po keturis atvaizdus.
• Ketverybė yra aštuonerybės kampai, o gyvenimo lygtis yra jo šonai.
  • Bendrumai išsibaigia gyvenimo lygtimi, ketverybės papildiniu.
  • Aštuonerybėje vyksta pokalbis tarp pasąmonės Dievo ir sąmonės gerumo. Juos sieja prieštaravimas, aštuntasis požiūris, kuriuo viskas subliuška. Tai gyvenimas. O juos skiria septintasis požiūris, tai amžinas gyvenimas.

Bendrumai (papildiniai) sutelkia dvasią ir nurodo į ką mums susitelkti.

• Aštuonerybę papildo Dievas
• Septynerybę papildo gerumas
• Šešerybę papildo gyvenimas: Dievo ir gerumo tapatumas: gyvenimas ir gerumas
• Penkerybę papildo amžinas gyvenimas: Dievo ir gerumo atskyrimas: amžinas gyvenimas, gyvenimas, gerumas

Bendrumai sutelkia dvasią ir tuomi grindžia dvasią, sandarą, atvaizdus, esmę.

• Dvasia yra keturlypė: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas, tai gyyenimo lygtis, papildanti ketverybę.
• Sandara yra trilypė: Ištakos, akistata, darna papildo penkerybę ir grindžia tris protus: požiūrį, požiūrį į požiūrį, požiūrį į požiūrį į požiūrį.
• Atvaizdai yra dvilypiai: Dievas ir gerumas papildo šešerybę ir grindžia Dievą ir žmogų.
• Esmė yra vienalypė: Tiesa glūdi septynerybėje ir ją papildo.

Dvasios bendrumus suprasti kaip dvasios susitelkimo lygmenis: dvasia, sandara, atvaizdai, esmė.

• Sandaros atveju tai yra dvasios pasitraukimas, kurio pagrindu iškyla sandara.
• Dvasios pasitraukimas yra aštuonerybėje, o bendrumai tai požiūriai, kurie neprieinami nes jie yra papildiniai.

Dvasios sutelkimas žavi atitinkamus tris protus

• septynerybę papildo tiesa. Sąmoningumas susiveda į tiesą.
• šešerybę papildo gerumas <- Dievas. Sąmonė susiveda į gerumą (per Dievą).
• penkerybę papildo grožis (darna) <- akistata (gerumas) <- ištakos (Dievas). Pasąmonė susiveda į grožį.
• ketverybę papildo gyvenimo lygtis: amžinas gyvenimas <- gyvenimas <-gerumas <- Dievas. Savastis susiveda į amžiną gyvenimą.

Padalinimų papildinius suprantu kaip vienu, dviem, trimis bendros dvasios bosoniniais laidais suprastus Dievo kampus. Juos vadinu bendrumais, vadinau reikšmingumais.

• tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu, papildantis septynerybę laisvumu
• gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais, papildantis šešerybę Dievu ir gerumu
• grožis (galimybės Dievas) yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais, papildantis penkerybę raidos ištakomis, akistata, darna

Pasąmonę pranoksta sąmonė ir sąmoningumas, sąmonę pranoksta sąmoningumas, o sąmoningumo niekas nepranoksta.

• Tad dvasios keturis kampai pasąmone sutelkiami į tris, sąmone į du ir sąmoningumu į vieną, o Dievu į jokį kampą.

Įrodymo prielaidos (pirmapradžiai bendrumai) yra visko padalinimų papildiniai:

• tiesa - trečiojo proto pradas, ką jisai pažįsta
• Dievas ir gerumas - pirmojo ir antrojo proto pradai, ką trečiasis protas išskiria
• ištakos (Dievas), akistata (gerumas), darna (amžinas gyvenimas) - trys protai, kaip trečiasis protas supranta pirmąjį, antrąjį, trečiąjį protą.
• Dievas, gerumas, amžinas gyvenimas, gyvenimas - prisideda gyvenimas, o tai yra žmogaus išeities taškas

Bendrumai apibrėžia Dievo kampus kaip tyrimo liudytojų aplinkas, prielaidas, pamatus. Tai tiesos iššauktos aplinkybės. Šalia jų pridėtina tiesa, kurią aplinkybės išplečia mažiau sutelktais bendrumais.

• Nepaneigiamumu (prieštaravimu): Dievo savęs įrodymas
• Nešališkumu (padariniu): Ištakos, akistatos, darna apima Dievo savęs įrodymo prielaidas
• Besąlygiškumu (nuoseklumu): Gyvenimo lygtis apima Dievo pažinovo prielaidas

Bendrumais iškyla požiūris į Dievą iš šalies, būtent gyvenimo lygtis, išskirianti tapatumą ir skirtingumą, tad grindžianti suvokimą

• Tas požiūris iš šalies ir yra Dievo požiūris. Dievas iškyla nepaneigiamai, Dievas stebi savo atsiskleidimą nešališkai, Dievas atjaučia jį besirenkantį besąlygiškai. Dievas savo požiūriu išeidamas už savęs į save, įrodo save (Dievu ir gerumu), tveria save (išsiskleidimu) ir įsikūnydamas, atjausdamas praplečia save (gyvenimo lygtimi).

Tiesa (esmė) Dievas reiškiasi tiesa. Tiesa sutampa turinys ir išraiška. Tiesa (jos išraiška, pavidalas) išsako Dievą (jo turinį) ten, kur jo nėra. Tad tiesa Dievas išeina už savęs.

Galimybių Dievas (sandara)

• Dievas yra Dievas galimybėms. Ką reiškia būti Dievu? Tai reiškia būti Dievu kam nors. Dievas yra Dievas būtent galimybėms.
  • Dievas yra visų galimybių šaltinis
  • Dievas yra tai kas akistatoje su paskira galimybe
  • Dievas suveda visas galimybes
• Tad Dievas galimybėms yra jų ištakos, akistata ir darna.

Trys prieštaravimo židiniai

• Ištakos: Dievas prieštarauja sau: yra ar nebūtinas
• Akistata: Sūnus prieštarauja Dievui: geras ar nebūtinai
• Darna: Dvasia prieštarauja Dievui: įvairovė ar nebūtinai

Gyvenimo lygtis (dvasia)

• Žmogus iškyla gyvenimo lygtimi ir būtent gyvenimu. Žmogus tada gali suprasti Dievą ir būtent amžiną gyvenimą kaip suvokimą.

Suabejojau

• Bendrumai išsako Dievo sudalyvavimą. Tačiau padalinimų papildiniai neatitinka Dievo kampų nes besąlygiškumas keturiomis sąvokomis grindžia gyvenimo lygtį, o kaip papildinys parūpina tik dvi sąvokas, du laidus: Dievą ir gerumą. Ir nors jie gal sutampa su tris protus traukiančias vertybes, tačiau jos išsakomos abejotina eilės tvarka: sąmoningumą traukia tiesa, sąmonę traukia gerumas, pasąmonę traukia grožis.

Keturi bendrumai

• Tiesa derina pasąmonę ir sąmonę, Dievą ir žmogų, tiriamąjį ir tyrėją, suvokiantįjį ir susivokiantįjį.
• Dievas ir gerumas, tai Dievo ir žmogaus požiūriai. Šešerybė suteikia žmogui laisvę save tikslinti Dievo pagrindu, beatodairiškai, ar savo trejybės rato pagrindu, gyvenimiškai.
• Ištakos, akistata, darna, tai tyrimo sąlygos. Akistata apgręžia tyrėją, kad jisai žiūrėtų kartu su tiriamuoju. Penkerybė grindžia šį apgręžimą.
• Gyvenimo lygtis, tai pasirinkimo sąlygos.

Tyrimų ryšys

Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.

Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.

• Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
• Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
• Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.

Aštuonerybė ir visko padalinimai

Žmogus bendrumais išbaigia visko padalinimų ratą. Bendrumai iš gyvybės lygties susitelkia į tris protus suderinančią tiesą.

Aštuonerybė susideda iš Dievo ketverybės ir žmogaus gyvenimo lygties

• Nulybė išsako (Dievo) bendrumą ir ketverybė išsako (žinojimo) paskirumą.
• Nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė išsako Dievo perėjimą asmenimis iš bendrumo į paskirumą. Šie padalinimai turi po keturis atvaizdus.
• Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė išsako žmogaus perėjimą aplinkomis iš paskirumo į bendrumą. Šie padalinimai turi po du atvaizdus.
• Aštuonerybė iškyla Dievo Sūnumi Dievo šokyje.
• Aštuonerybė suprantama aštuoniais padalinimais.
• Keturi padalinimai aštuonerybėje suprantami savo papildiniais, bendrumais, kurie išsako, kaip įsivaizduojame visumą:
  • aštuonerybė: Dievas
  • septynerybė: gerumas
  • šešerybė: Dievas ir gerumas
  • penkerybė: ištakos, akistata, darna
  • ketverybė: gyvenimo lygtis
• Aštuonerybės keturi atvaizdai yra netroškimai.
• Ketverybė grindžia aštuonerybę, aštuonerybė-nulybė grindžia visus padalinimus, jų tarpe ketverybę. Nulybės ir ketverybės ryšys, pirmyn atgal, yra Dievo ir žmogaus ryšys, kompleksinis Bott periodiškumas.

Aštuonerybė susideda iš ketverybės (semiotinio kvadrato kampų) ir gyvenimo lygties (kvadrato šonų, tad kampų porų)

• Ketverybė susideda iš požiūrių.
• Gyvenimo lygtis požiūrius papildo žvilgsniais, kampais, balsais: jokiu balsu, vienu balsu, dviem balsais, trimis balsais. Ir balsai gali persidengti.
  • Dievo joks balsas.
  • Gerumo vienas balsas.
  • Gyvenimu prabyla Dievas ir gyvenimas persidengia su gerumu.
  • Amžinu gyvenimu prabyla trys balsai, visi išreiškiantys Dievą, visi persidengiantys bendrumu.

Aštuonerybėje renkamės tarp pasąmonės (žinojimo) ir sąmonės (nežinojimo), kaip jos supranta tris protus (Dievo - viskas, betkas, viskas ir betkas) arba (gerumo - niekas, kažkas, niekas ir kažkas). Taip pat gyvenimo (Dievo ir gerumo sutapimo - aštuntojo požiūrio) ir amžino gyvenimo (Dievo ar gerumo buvimo great - septintojo požiūrio - kuomi laikomės nuoseklumo, brandos). Ar atvirkščiai? Renkamės tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.

Dievo šokyje aštuonerybė yra dviejų galų, Tėvo ir Sūnaus - Tėvas pasitraukia bendrumais, o Sūnus žengia padalinimais.

Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia.

• Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.

Tarp penkerybės ir aštuonerybės

• Bendrumai plėtojasi veiksmu -1 iš Dievo į amžiną gyvenimą.
• Veiksmu -1 atsisakome savęs, savo sąmoningumo, renkamės Dievą.
• Veiksmu +1 save plėtojame, ryškiname sutelkdami dvasią.
• Veiksmai +1 ir -1 kartu sustato aštuonių būsenų ratą, kaip kad Dievu Tėvu ir Dievu Sūnu.

Visko padalinimą galima suprasti dvasia, bendrumu, bosoniškai, eilės tvarka, kaip kad grandinių kompleksais, tiksliomis sekomis, kas grindžia požiūrius. O taip pat galima suprasti sandaromis, paskirumu, būtent požiūrių poslinkiais (tad posūkiais).

Žinios išpildo aštuonerybę, tai yra, ketverybę ir gyvenimo lygtį, ir turi atitinkamą sandarumą, tuo pačiu prieštaravimą sau. Šito galima ieškoti visko padalinimuose į aštuonis požiūrius ir daugiau.

Dorovė

Dorovė sieja žmogaus tris ribotus protus ir Dievo tris neribotus kampus.

• Dorovėje, šešerybėje, gerumas yra trejybės rato laisvumas, už buvusio poslinkio ir būsimo poslinkio, juos siejančius. O Dievas yra pasirinktas besąlygiškumas. Tai sąmonės ir pasąmonės supratimai sąmoningumo.

Dorove (3+3=6) žmogus pažįsta Dievo kampų stoką, skiria paskirus Dievo kampus ir juos pranokstantį trejybės ratą, pasireiškiantį net trimis protais. Amžinu gyvenimu, netroškimais, 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, žmogus pažįsta Dievo kampus ir gali rinktis Dievą vietoj savęs. Netroškimais iškyla suvokimo lygmenys.

Dorove pagrįstais teigiamais jausmais tyrėjas atpažįsta Dievo kampus.

• Nešališkas - neturi vidaus (grožis yra bjauresio neįmanomumas). Vidus = taškas.
• Besąlygiškas - neturi išorės (artimumas yra baimės neįmanomumas). Išorė = akiratis, begalybė.
• Nepaneigiamas (meile yra neapykantos neįmanomumas)

Sąmoningumas derina pasąmonę (vidų) ir sąmonę (išorę). Sąmone (išore) išeinama už pasąmonės (vidaus).

Dorovei svarbu, kad gyventumėme troškimais (visko apimtimis) ir nesidairytume kitų su tikslu sutapti ar išsiskirti (mažėjantis ar didėjantis laisvumas). Svarbu rinktis meilę (nešališkumą - nepaneigiamumą) vietoj neapykantos (šališkumo - paneigiamumo).

Netroškimai

Netroškimai yra aštuonerybės atvaizdai, keturios išėjimo už savęs pakopos.

Suvokimo lygmenys apytakomis palaiko atitinkamus netroškimus.

• Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų.
• Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių.
• Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje.
• Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.

Netroškimai išsako keturis išėjimo už savęs pakopas

• Buvimas savyje yra kūno veikla.
• Išėjimas už savęs iš savęs yra pasąmonės veikla, proto veikla, žmogiška veikla, akistata.
• Išėjimas už savęs į save yra sąmonės veikla, širdies veikla, dieviška veikla, ištakos, nes tai atveria kito kampo galimybę. Tas kitas kampas mato, kaip būtybė reiškiasi, o jai išeinant už savęs, jinai pagauna tą kampą ir juo gyvena, taip kad iškyla klausimas, kiek ji sutampa su savo raiška. Ir jinai įsikūnija, patvirtina savastį. Tad Dievas pradeda šiuo antruoju lygmeniu.
• Buvimas už savęs yra valios veikla. Tyrimas yra sąmoningumo veikla, valios veikla, darna, siejantis dievišką išėjimą už savęs į save (atsakymą) ir žmogišką išėjimą už savęs iš savęs (klausimą). Tyrimas yra trečia išėjimo už savęs rūšis kuria suderinama tiesa, nulinis lygmuo. Tai susiderinimas su savimi.

Netroškimai

• Netroškimu žmogus gali išeiti už savęs į troškimą, tad į Dievo išėjimą už savęs, ar bent jo pakopą.
• Netroškimai yra rėmai išsakantys aplinką, kurioje išeiname už savęs arba į Dievą, už santvarkos, arba į bendrą žmogų santvarkoje.
• Aštuongubu keliu galime pranokti save meile, galime mylėti Dievą už santvarkos arba mylėti artimą santvarkoje.
• Laipsnynai išsako santvarką. Santvarką sudaro pasąmonė ir sąmonė, kaip jos supranta tris protus.
• Pasąmonės ir sąmonės santykį nusako laidai: joks, vienas, du ar trys.
  • Be jokio laido tiesiog veikia lygiagrečiai. Tuomet 3+3=6.
  • Vienu laidu - vienu nuliniu lygmeniu - juos suprantame ketverybės atvaizdais. Tuomet 4+3=7.
  • Dviem laidais - dviem nuliniais lygmenimis
• Veiksmas +3 yra sąmonė, o pagrindas yra pasąmonė išreikšta 3, 4, 5 ar 6 požiūriais.
• Netroškimą sustato pasąmonės ir sąmonės santykis. Šis santykis vyksta jokiu laidu, vienu laidu, dviem laidais arba trimis laidais. Sąmoningumas reiškiasi laidais. Laidų skaičius nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą. Atitinkami apimtys yra keturi atvaizdai, o pasąmonė (mažėjantis laisvumas) ir sąmonė (didėjantis laisvumas) yra dar du atvaizdai.

Klodai

Klodai sutelkia bendrumą

Netroškimai grindžiami bendrumu. Dievui išeinant už savęs į save, siaurėja netroškimai, telkiamasi į Dievą, ryškėja Dievo apibrėžimas.

• gyvenimo lygtis iškyla su gyvenimu, su galimybe gyventi savarankiškai, trimis protais, laisvai, be Dievo, tad su poreikiais
• ištakos, akistata, darna iškyla su Dievą turinčiomis galimybėmis, tad su abejonėmis
• Dievas ir gerumas iškyla su sąlygomis Dievui, tad su lūkesčiais
• tiesa iškyla su Dievo pažinimu, tad su vertybėmis

Paskirumas iš bendrumo, bendrumas iš paskirumo

Požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė

Pasirinkimo pagrindimas

Žmogus renkasi tarp savęs ir Dievo, tad valios vertybės tarp tobulumo ir meilės (kaip mes ir Dievas suprantame mūsų kertinę vertybę, šališkai ar nešališkai), širdis tarp tapatumų ir troškimų (kaip sustatome savo lūkesčius, sąlygiškai (lyginant su kitais, sutampant ar išsiskiriant) ar besąlygiškai, protas tarp laisvumo ir visko, kūnas tarp gerumo ir Dievo. Tai ir yra, atitinkamai, Dievo valia, gera valia, išmintis, amžinas gyvenimas.

• View
• Edit
• History
• Print

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Tvirtinimai #CCFFCC

Mintys #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0