Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Išgyvenimai

Išgyvenimai 经验

Kas yra išgyvenimas?

Tyrimas, Koks Aš esu?

• Išgyvenimu vis naujai apibrėžiame, nustatome, kas Aš esu. Šis klausimas vis naujai iškyla nes vis naujai tenka pasitikrinti ar Aš pasirinksiu save ar vienumą? Tuo tarpu Dievas yra pirm savasties tad jo klausimas jam teiškyla vieną vienintelį kartą.
• Išgyvenimas išsako Koks yra Dievo tyrimas: išgyvenimu Dievas mumis išeina už savęs.
• Kiekvienas tyrimas yra Mano išgyvenimas. Savo tyrimu atskleidžiu, jog tesu išgyvenimų dėlionė.

Sąlygiškumo ir besąlygiškumo derinimas

• Išgyvenimas yra savo sąlygiškumo ir savo besąlygiškumo derinimas. Tai savo valios ir Dievo valios derinimas šešerybe, jos atvaizdais, išorinį požiūrį įsisavinant vidiniu požiūriu. Taip savo požiūriu išgyvename dvilypumą, kad gyvename, siejame besąlygiškumą su sąlygom, tuo tarpu Dievas mus myli besąlygiškai, išgyvename jo besąlygišką meilę. Išgyvename sąlygiškos ir besąlygiškos meilės dvilypumą.

Sutapimas vienumo supratimų

• Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimai apie vienumą: su savimi, su vienas kitu, ir su visais.
• Išgyvenimu įsikūnija plazdenančios Dvasios sąmoningumo liepsna, šokinėjanti tarp bendro žmogaus sąmonės ir vienų vienojo pasąmonės, taip kad visi trys yra viena. Silpnoji vieta yra bendras žmogus - sąmonė.
• Išgyvenimas suderina išgyvenančią sąmonę ir išgyventą pasąmonę. Išgyvenimo sandara - sąmoningumo plazdenimas - išsako šį suderinimą.
• Išgyvename veiklas. O sąmoningumo plazdenimai - pasikartojančios veiklos sieją sąmonę ir pasąmonę.
• Išgyvenimas yra būklė Dievo trejybės prielaidos.
• Išgyvenimas yra Dievo trejybę išbandantis ir išryškinantis iššūkis.
• Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui.

Pasirinkimas gyventi ne savastimi, o vienumu

• Mus gali išgyventi savastis (santvarkoje) arba vienumas (už santvarkos). Šios dvi galimybės išsako, kaip suprantame Dievo išėjimą už savęs į save. Tai blogojo ir gerojo vaiko požiūriai. Jeigu mus išgyvena savastis, tada viršų turi paiimti sąmonė, kas paneigia sąmoningumą ir mus suskaldo. Jeigu mus išgyvena vienumas, tai sutampa visi trys supratimai - visi trys vienumai, ir viršų paima sąmoningumas, kuris suteikia pirmenybę pasąmonei, kuri perduoda pirmenybę sąmonei, kuri perduoda pirmenybę sąmoningumui. Užtat susitrukdome kai sąmonė save laiko savastimi ir renka save vietoj vienumo.
• Išgyvenimas yra teisingas sustatymas santykio tarp dvasios ir sandaros. Nes šis santykis gali būti teisingas (išgyvenant) arba neteisingas (neišgyvenant).
• Išgyvenimu pereiname iš vienos (neteisingos) būklės į kitą (teisingą) būklę.
• Išgyvename poslinkį iš vieno (neteisingo) požiūrio į kitą (teisingą) požiūrį.
• Išgyvenimu sulyginame sąmonę (naują savastį) su pasąmone (sena savastimi).
• Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško (Dievo) ir išgyvento suvedimo (savasties). Savastis suveda tris vienumus, jeigu tik ji pasirenka vienumą.
• Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi.
• Išgyvenimas yra sandara išsakytas atsparos taškas.
• Išgyvenimu bręstame.

Tarpas tarp nežinojimo ir žinojimo

• Išgyvenimas iš esmės yra tarpas (iš vidaus, kur esame mylimi).
• Tai tarpas kuriame esame išbandomi, bet taip pat, kur galime susiderinti.
• Tai tarpas tarp vis kitokio nežinojimo (išorinio požiūrio: teisingumo, ištikimybės, pareigos) ir žinojimo (vidinio požiūrio: susivaldymo, tikėjimo, rūpėjimo).
• Išgyvenime išryškėja vienas iš trijų tarpų, tad vienas iš trijų dorovių: paklusimo, tikėjimo, rūpėjimo.
• Išgyvenimas nubrėžia atsakomybės ribas, kaip atsakome už save, už vienas kitą ir už Dievą, ir kas atsako už tai, kas už mūsų.
• Išgyvenimas išreiškia tiktai vieną trejybės poslinkį. Tačiau juo išreiškia visą trejybę, jos visus tris narius.
• Tad susidarome iš tarpų, iš meilės.

Nežinojimo ir žinojimo atitikimas

• Išgyvenimas yra nežinojimo ir žinojimo atitikimas. Tad galimybė santvarkoje būti viena.
• Išgyvenimas yra tai ką prileidžiame dėl to, kad patenka į prielaidų apimtį.
• Išgyvenimas yra buvimas vienų viena žinojime, galimybė būti vienų vienam, ..., the unity of being alone within System, unity of BeingOneWith (beyond and within Scope) that takes place within Scope (Life, Anything, Choosing, Will), after Negation and not affected by it but has one embrace one's own limits truly so that one might be, coinciding in Perspective, as in the LostChild metaphor. Does not distinguish between Knowledge and Definition. It is what is taken up by Person: Perspective (Will), Position (Choice), Vantage Point (Anything).

Kas yra išgyvenimas?

• Žmogus kažko netrokšta, kažką išgyvena, kažkuo abejoja - o Dievas savarankiškas, trokšta nieko, tad įsijungia dvejonėmis
• Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
• Sąmoningas sąlygų suvokimas, visapusiškas priėmimas, pasėkmių ištyrimas, Dievo įtraukimas
• Išgyvenimas, tai netroškimas. Išgyvename poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes ir išgyvendami atsilipiame. Trokšti tai yra brandinti, ugdyti, bet neišgyventi.
• Susivokimas, ir būtent, kad esame vaikas, ne tėvas.
• Išgyvenimas pilnai išreiškia padalinimus, užtat tai visko pakaitalas, tai: gyvenimas-betkas-pasirinkimai-valia. Tai mes, žmonės, Dievo vaikai, ką išgyvename.
• Išgyvenimas išeina už savęs, paveikia kitus galimais išgyvenimais, ir gali būti jų įkvėptas ir gali būti įprasmintas vėliau.
• Išgyvenimu bręstame.
• Išgyvenimu išgyvename padidėjusį sąmoningumą nes persidengia keli asmenys, esame "viena" kartu. Tuo pačiu, esame atskirti nuo kitų žmonių, nuo daugumos. Ir išgyvenimas mums lieka mūsų vienatvėje, mūsų vienumoje. Tai dalinis vienumas. Panašiai, kaip kad auginant vaiką sulauki žinojimo, jog kažkada kažkuo nebūsi savo vaiko gyvenimo dalimi.
• Išgyvenimu esame kažkuo savarankiški, tiesūs, ramūs, prasmingi, tad dieviški.
• Išgyvenimu jausmai aiškūs, ryškūs. Į kažką kryptingai sutelkta sąmonė. Žinom, išmanom, kas nežinoma. Veikiam savo tikslais, vieta, aplinkybėmis, tai sąmoningi sprendimai. Susikurta prasmė. Nors daug kas ne nuo mūsų priklauso, bet kažkuo esame valingi, pavyzdžiui, "pas juos pasikviečiau save".
• Išgyvenimu kažką išmokstame.
• Išgyvenimu sąlygiškai gyvename Dievu. Kas besąlygiška tampa sąlygiška.
• Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.
• Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
• Išgyvnimu kuriame prasmę. Betgi kaip?
• Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams. Ja esame viena dalinai, sąlygiškai, su kažkuo ir ne su kažkuo kitu.
• Išgyvenimas prasmę kuria iš beprasmės, sąmonę iš nesąmonės, "makes sense from nonsense".
• Išgyvenimu jaučiame bendrumą vieni kitų ir vienumą, atriboti nuo kitų, užtat neprasitariame.

Koks išgyvenimo tikslas

• Dievas veikia mus per mūsų išgyvenimus.
• Išgyvenimu parodome, jog Dievas už mus platesnis - jisai tėvas, mes vaikas - jisai be sąlygų, mes sąlygose. Užtat gali sutapti mūsų požiūriai, galim būti viena. Kiekvienas atskiras išgyvenimas išryškina mūsų santykį, jog esame Dievo vaikai - darom kaip jisai daro, ir ne atvirkščiai.
• Išgyvenimai yra mūsų gerumas. Būtent mes esame sąlygose, o Dievas už mūsų, už jų. O mūsų savastis užtat prasminga, kaip gyvybė, jungianti mus su Dievu, jį išreiškianti. Kitaip ji būtų tuščia, bet ji pasiruošusi viską išgyventi, užtat esame viena.
• Išgyvenimas išskiria gėrį ir blogį, nes blogi - velniai - nieko neišgyvena, jie neatsisako savęs, jie nepriima savo būklės.
• Išgyvenimu sąvoka atsiskleidžia pilnai, visomis keturiomis apimtimis; su ja sutampame ir ją išgyvename; jinai tampa mūsų išeities tašku į viską; jinai tuo tarpu mūsų savastis, mūsų vertybė.
• Išgyvenimu dalinai, žmogiškai išgyvename asmenų lygtį, taip kad galim rūpintis, tikėti, paklusti ko apibrėžčiau. O kiekvienu išgyvenimu išgyvename kartu su Dievu, išgyvenančiu viską, esame viena su juo.
• Išgyvenimu ko mažesniu žingsneliu, siauresne apimtimi paklūstame, tikime, rūpinamės. Užtat nesąmonė tampa prasminga, kaip kad tėvui mylint vaiką. Ar strimagalviui Dievui rūpi, neaišku? bet paaiškėja, ir susigaudome, kaip aštuongubas kelias sustato, kad jis mūsų prasimanytas nesąmones priima rimčiau, kaip mes patys, tad jisai rūpinasi.
• Dievas strimagalviais išgyvena, o žmogus suvokia, tad išgyvenimas yra Dievo išgyvenimas žmogaus apimtyje ir jis prasmingas jei jo sutampa
• Išgyvenimas yra visų kalbų vienetas - pasakojimo, pagrindimo, įvardijimo - jos prie jo skirtingai prieina. Kaip vienetas jisai atstoja viską. Tačiau jis įgauna prasmę kai išeina už savęs, pavyzdžiui, kai pasakojimo vienetas įtampos balsu ir židinio balsu dalyvauja platesniame dėsningume, siekiantį kitus vienetus.
• Išgyvenimas išskiria trokštantį Dievą ir netrokštantį žmogų (gerumą). Dievas trokšta mūsų brandos, o mes netrokšdami išsaugojame savo tapatumą, esame tolydūs, vientisi. Dievas išeina už savęs, o mes siejamės su savimi, užtat siejame ir Dievą, susivokiantį ir suvokiantį.
• Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
• Išgyvenimas apibrėžiamas padalinimais. Išgyvenimas išskiria ir suveda padalinimus, jų turinį, įvairiais matais: ... Dievu (0), savastimi (1), branda (2), suvokimu (3), sąmoningumu (4), laisve (5), prasme (6), sąvoka (7)... Tai šuolį išsako sandara X, Y, -> ir vėl atvirkščiai, skylėmis, neigimais (būtent laipsnyne)
• Ko reikia kad "vienetas" (sąvoka) taptų gyvu (anot Christopher Alexander), tad amžino gyvenimo dalimi, akimirka?
• Išgyvenimu esame viena kartu, pergyvename, naujai išgyvename savo ir kitų išgyvenimus.
• Išgyvenimas išsakomas meile, išverčiama (perpasakojama, perteikiama) meile.

Išgyvenimų bendri bruožai: sandara, eiga

• Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu
• Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
• Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
• Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
• Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
• Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
• Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas. Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
• Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?
• Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
• Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.

Ką reiškia išgyventi ir neišgyventi?

Išgyvenimas nustato teisingą santykį tarp dvasios ir sandaros. Išgyvename teikdami pirmenybę dvasiai, o neišgyvename teikdami pirmenybę sandarai.

Mintys iš ankščiau:

Išgyventi:

• būti santvarkoje tačiau pirm jos
• sąvoką išlaikyti vieningą (siejant jos veiklą ir sandarą)
• allowing for superfluous structure as evoked by activity (operation +0 adds structure)

Neišgyventi:

• Allowing an independent perspective that is NotBeingOneWith
• Establishing the conditions for BeingOneWith such an independent perspective
• BeingOneWith with regard to Context, thus NotBeingOneWith what is outside of that context
• being outside and after system

Išgyvenimai

• Gyvenimas susideda iš išgyvenimų.
• Išgyvenimai yra svarbiausi reiškiniai.
• Išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.
• Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas. Fixed point, critical point, critical surface. Gyvybės derinys.
• Išgyvenimai nubrėžia ribas, kaip kiekvienas atsako už save, kas atsako už tai, kas už mūsų. Kaip mes atsakome už vienas kitą ir už Dievą.
• Aš atsiskleidžiu vis po truputį, dalinai, kaip susidedantis iš įvairiausių tyrimų.

Ką Dievas išgyvena? Kas jam prasminga?

Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.

Kokie išgyvenimo matai?

• Prasmė; laisvė; sąmoningumas; vienumas; suvokimas; išgyvenimas

Išgyvenimo dalys

• Visuma: Išgyvenimas
• Atskyrimas: Tarpas, pasirinkimas Dievo, amžinas gyvenimas, dvigubas išgyvenimas savimi ir Dievu, išskyrimas elgesio ir dorovės, klausimų atsivėrimas (ar-koks, koks-kaip, kaip-kodėl).
• Sena savastis: Elgesys, pasąmonė, žinojimas.
• Nauja savastis: Dorovė, sąmonė, nežinojimas.
• Poslinkis: pasirinkimas, trejybės poslinkis, gyvenimas
  • Pagrindimo poslinkis: Medis, Ar ar Koks, Esamybė-nesamybė
  • Įvardijimo poslinkis: Tinklas, Koks ar Kaip, Galimybė-negalimybė
  • Pasakojimo poslinkis: Seka, Kaip ar Kodėl, Siekiamybė-nesiekiamybė
• Pagrindimas: kaip ima rūpėti - išgyvenimo pradžia
• Įvardijimas: kaip ima reikšti - išgyvenimo viršūnė
• Pasakojimas: kaip įvyksta - išgyvenimo pabaiga

Išgyvenimo šeši atvaizdai yra betko šeši atvaizdai.

Išgyvenimą iššaukia mūsų neigimai, netroškimai - Dievo nebuvimas - mūsų nesavarankiškumu, mūsų poreikiais. O požiūrių grandine poreikis susitelkia abejone, paskui lūkesčiu, paskui vertybe. O vertybė klausimais persimeta į meilę - įvyksta išgyvenimas - peršokame tarpą - kuris šiuo atveju yra mums siauriausias. Ir toliau renkamės troškimus: meilę, ramybę, užtikrintumą, savarankiškumą, kuriuo ir baigiasi išgyvenimas.

Išgyvenimą grindžiantys poslinkiai

• Trejybės rato poslinkis: nusistatau, ar vykdau? vykdau, ar permąstau? permąstau, ar nusistatau?
• Išorinį požiūrį įsisavinu vidiniu požiūriu. Atitinkamai, teigiamą jausmą įamžinu dorybe.
• Veiksmais +1, +2, +3 išgyvenu visko padalinimą tolimesniu visko padalinimu.
• Perėjimas iš sąmonės į pasąmonę ir atgal.
• Širdies ir pasaulio tiesų įtampos kūrimas ir atleidimas.
• Pasakojimo vienete išgyvenu įtampos kūrimą ir atleidimą.
• Pasakojimo visumoje išgyvenu įtampos balso pastovumą, jo įvairavimą, ir naujo balso pastovumą.
• Pasakojimo visumoje išgyvenu pasakos turinį.
• Pagrindime išgyvenu pasipildymą naujais teiginiais.
• Įvardijime išgyvenu pasąmonės susitelkimą, randant tinkamą lygsvaros tašką, ir sąmonės atitokėjimą, tą tašką įvardinus senu ar nauju posakiu.

Išgyvenimo sudėtis

• Gyvenimas susideda iš išgyvenimų. Išgyvenimas išreiškia, Koks Aš esu? Aš esu dalinis, turiu vidų ir išorę. Išgyvenimus nusako jų ryšiai su kitais išgyvenimais. Tačiau:
  • vieni ryšiai vidiniai: pasakojimu išgyvenimas susideda iš sekos vienetų, kitų išgyvenimų
  • kiti ryšiai išoriniai: įvardijimu išgyvenimas susideda iš tinklo išorinių ryšių tarp išgyvenimų
  • treti ryšiai sieja vidinius ir išorinius: pagrindimu išgyvenimas išsidėsto tarp gilesnių, artimesnių, ir platesnių, tolimesnių išgyvenimų
• Išgyvenimas yra visuma. Jisai turi apimtį. Tačiau apimtis gali keistis. Tai kas iš pradžių susiję su viskuo, gali siaurėti savo apimtimi. Jisai tampa Mano rūpesčiu. Toliau jisai tampa Tavo ir Kito rūpesčiu, taip kad galiu nuo jo atsitokėti, galiu išsilaisvinti ir jį atrišti ir perrišti. Tuomet galiu naujai plėsti apimtį ir susieti su viskuo, tai yra, su pasąmone. Tai sąmonės ir pasąmonės pokalbis, kaip rūpesčiai iškyla pasąmonėje, kaip sąmonė juos sprendžia ir kaip pasąmonė naujai prisiima. Sąmonės tiesa jus išlaisvins nuo pasąmonės rūpesčių.
• Išgyvenimas yra rūpestis. Jį sprendžiame pereidami į tikėjimą ir paklusimą. Tokiu būdu sudalyvauja trys kalbos: pagrindimas - rūpėjimui, įvardijimas - tikėjimui, ir pasakojimas - paklusimui.
• Ankstyvesnė mintis. Rengdamas parodą bandžiau šešias išgyvenimų rūšis išsakyti keturių lygmenų poromis. Tie keturi lygmenys gali būti asmenų tiesos. Tiesos gali būti atitinkamų apimčių: Dievo tiesa apie viską, Mano apie betką, Tavo apie kažką ir Kito apie nieką.

Išgyvenimai susiję su atmintimi, tad su ženklų savybėmis: lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reiškmingas, prasmingas.

Pasirinkimas

• Pasirinkimas vyksta tarpe tarp naujos ir senos savasties.

Išgyvenimo eiga

Išgyvenimas prasideda požiūriu, +1, tad padalinimu, sustatančiu pasąmonės elgesį.

Išgyvenimas išsiplečia antru požiūriu, požiūriu į požiūriu, +2, tad nauja savastimi, sąmone ir dorove. Yra dvi savastys, sena ir nauja. Jas sieja atvaizdai (atsitokėjimas antruoju požiūriu) arba aplinkybės (įsijautimas pirmuoju požiūriu).

Išgyvenimas išbaigiamas trečiu požiūriu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, +3. Šis trečias požiūris išreiškia sąmoningumą. Jisai išsakomas kalbos vienetu - pagrindimo rūpesčiu, įvardijimo žodžiu, pasakojimo įvykiu. Pasakojimu išgyvename sąmoningumą +3, įvardijimu sąmonę +2 ir pagrindimu pasąmonę +1.

• Išgyvenimas remiasi poreikiais, jie bene išsako pasąmonę.
• Toliau iškyla abejonės, dvejonės, sąmonė, protas, padalinimai.
• Toliau lūkesčiai, jauduliai, širdis, atvaizdai ir aplinkybės, sąmoningumas.
• Galiausiai vertybės, klausimai, valia, trys kalbos, išgyvenimas išsakomas, šešerybe išorinis požiūris įsisavinamas vidiniu požiūriu. Įsisavinus išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, apibrėžiame save, užtat nusakome teigiamus jausmus, kurių pagrindu ateityje suveikiame dorybėmis - išsprendžiame dorovės iššūkius.

Išgyvenime pasikeičia poreikiai, mąstymas, jausmai, o vertybės tiesiog pasitikslina.

• Pasakojime pagrindinis veikėjas kažką išmoksta pasakos viduryje.

Išgyvenimo esmė gali per daugybę atvejų susikaupti per ilgesnį laiką tačiau išryškėja per kurį nors išskirtinį atvejį, kuriame sau tai įvardiji, ir gali įsidėmėti, atsitokėti ir susivokti. Tad išgyvenimu įvyksta susivokimas. Ir gali kauptis ir ryškėti priešingos esmės. Pavyzdžiui, kuo žmogus ar veikla patinka ir kuo nepatinka.

Neišgyvenimas

Neišgyvenimą suprantu dvejopai.

• Neišgyvenimai yra patirtys, kurios mūsų iš esmės nesukrečia, kaip ir nepaveikia, nes jomis tik šiaip gyvename, nebręstame.
• Neišgyvenimas yra negyvenimas, apie kurį rašau žemiau.

Mirtis, nuodėmė, puikybė, abejingumas, stabmeldystė.