Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Išgyvenimai


Kaip išgyvename?

Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.


Išgyvenimai 经验


Išgyvenimo sudėtis

Padalinimų veiksmai

Savastis

Kalbos

Pasakojimas

Neišgyvenimas

Kaip humoras susijęs su prasmingais išgyvenimais?

Apžvelgti, kokių būna išgyvenimų

Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie nuolatiniai?

Kokie išgyvenimų matai? Kas juos veikia?


Kas yra išgyvenimas?

Tyrimas, Koks Aš esu?

Sąlygiškumo ir besąlygiškumo derinimas

Sutapimas vienumo supratimų

Pasirinkimas gyventi ne savastimi, o vienumu

Tarpas tarp nežinojimo ir žinojimo

Nežinojimo ir žinojimo atitikimas

Kas yra išgyvenimas?

Koks išgyvenimo tikslas

Išgyvenimų bendri bruožai: sandara, eiga

Ką reiškia išgyventi ir neišgyventi?

Išgyvenimas nustato teisingą santykį tarp dvasios ir sandaros. Išgyvename teikdami pirmenybę dvasiai, o neišgyvename teikdami pirmenybę sandarai.

išgyventineišgyventi
dvasia pirm santvarkossantvarka pirm dvasios
dvasia santvarkojesantvarkos dvasia
įsijautimas pirm atsitokėjimoatsitokėjimas pirm įsijautimo

Mintys iš ankščiau:

išgyventineišgyventi
dvasia esmėjedvasia neesmėje
didėjantis laisvumasmažėjantis laisvumas
būti viena su kitaisnebūti viena su kitais
būti viena besąlygiškai, be aplinkossąlygas statyti buvimui viena, tad tai paneigti
nepakitumas santvarkos atžvilgiupakitumas santvarkos atžvilgiu
santvarkos daromos prielaidos, tai kas užtat yra suvoktatai kas daro prielaidas apie santvarką, tad suvokia
teigiamas įsakymas: mylėti Dievąneigimas įsakymas: mylėk artimą

Išgyventi:

Neišgyventi:

Išgyvenimai

Ką Dievas išgyvena? Kas jam prasminga?

Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.



Kokie išgyvenimo matai?

Išgyvenimo dalys

Išgyvenimo šeši atvaizdai yra betko šeši atvaizdai.

Išgyvenimą iššaukia mūsų neigimai, netroškimai - Dievo nebuvimas - mūsų nesavarankiškumu, mūsų poreikiais. O požiūrių grandine poreikis susitelkia abejone, paskui lūkesčiu, paskui vertybe. O vertybė klausimais persimeta į meilę - įvyksta išgyvenimas - peršokame tarpą - kuris šiuo atveju yra mums siauriausias. Ir toliau renkamės troškimus: meilę, ramybę, užtikrintumą, savarankiškumą, kuriuo ir baigiasi išgyvenimas.

Išgyvenimą grindžiantys poslinkiai


Išgyvenimo sudėtis

Išgyvenimai susiję su atmintimi, tad su ženklų savybėmis: lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reiškmingas, prasmingas.

Pasirinkimas

Išgyvenimo eiga

Išgyvenimas prasideda požiūriu, +1, tad padalinimu, sustatančiu pasąmonės elgesį.

Išgyvenimas išsiplečia antru požiūriu, požiūriu į požiūriu, +2, tad nauja savastimi, sąmone ir dorove. Yra dvi savastys, sena ir nauja. Jas sieja atvaizdai (atsitokėjimas antruoju požiūriu) arba aplinkybės (įsijautimas pirmuoju požiūriu).

Išgyvenimas išbaigiamas trečiu požiūriu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, +3. Šis trečias požiūris išreiškia sąmoningumą. Jisai išsakomas kalbos vienetu - pagrindimo rūpesčiu, įvardijimo žodžiu, pasakojimo įvykiu. Pasakojimu išgyvename sąmoningumą +3, įvardijimu sąmonę +2 ir pagrindimu pasąmonę +1.

Išgyvenime pasikeičia poreikiai, mąstymas, jausmai, o vertybės tiesiog pasitikslina.

Išgyvenimo esmė gali per daugybę atvejų susikaupti per ilgesnį laiką tačiau išryškėja per kurį nors išskirtinį atvejį, kuriame sau tai įvardiji, ir gali įsidėmėti, atsitokėti ir susivokti. Tad išgyvenimu įvyksta susivokimas. Ir gali kauptis ir ryškėti priešingos esmės. Pavyzdžiui, kuo žmogus ar veikla patinka ir kuo nepatinka.

Neišgyvenimas

Neišgyvenimą suprantu dvejopai.

Mirtis, nuodėmė, puikybė, abejingumas, stabmeldystė.


Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.

Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.



Kurt Lewin, Wikipedia. An early model of change developed by Lewin described change as a three-stage process.[16] The first stage he called "unfreezing". It involved overcoming inertia and dismantling the existing "mind set". It must be part of surviving. Defense mechanisms have to be bypassed. In the second stage the change occurs. This is typically a period of confusion and transition. We are aware that the old ways are being challenged but we do not have a clear picture as to what we are replacing them with yet. The third and final stage he called "freezing". The new mindset is crystallizing and one's comfort level is returning to previous levels. This is often misquoted as "refreezing" (see Lewin,1947).


2019.03.19 A: Iš kur kyla išgyvenimo įtampa ir kaip ji pranyksta?

D: Įtampa kyla iš manęs, iš visumos, kai jinai pasąmonėje ir sąmonėje nesutampa, ir ji dingsta kai naujai sutampa. Ir tai vyksta padalinimų rato veiksmais +1 padalinimais, +2 atvaizdais ir aplinkybėmis, ir +3 kalbomis. Užtat būtent kalbomis sąmoningumas kuria argumentus, žodžius ir įvykius, o pastarieji skiriasi savo sąmoningumo lygmenimis. Tad matome, kad įtampa kyla kuomet žemesnis sąmoningumo lygmuo rūpinasi platesne apimtimi, ir pranyksta kuomet aukštesnis sąmoningumo lygmuo ją aprėpia ir sustato siauresnėje apimtyje. Tad ieškok šitų santykių. Tai susiję su širdies ir pasaulio tiesų santykiu.

2019.03.23 A: Kaip skirtumas tarp elgesio ir dorovės pasireiškia išgyvenimuose?

D: Aš augu jumis. Jumis vis naujai išeinu už savęs. Tad man reikalinga, kad jūs žiūrėtumėte ne į mane už santvarkos, o su manimi, į santvarką, joje manęs ieškotumėte, įžvelgtumetė mane ir mane liudytumėte. Tad tai yra esminis dorovinis klausimas, ar jūs atsigręšite į save ir atsakysite už save, savo būdą, įpročius, veiklą ir jos pasekmes? Ar savo nežinojimą sulyginsite su savo tariamu žinojimu? Tokiu atveju jūs tampate laisvi bręsti. O tam reikalinga meilė, kad jūs galėtumėte save suprasti ne kaip buvinį, buvimą, o kaip būklę, nebuvimą, taip kad savyje galite naujai būti. O šio nebuvimo pagrindas yra nežinojimas, kurio pagrindas yra privalėjimo ir galėjimo dviprasmybė, meilės įsakymų daugiaprasmybė. Tad ieškok tos daugiaprasmybės, jos įvairių matų.

2019.03.25 A: Kaip išgyvenimas pasireiškia atvaizdais ir aplinkybėmis?

D: Atvaizdai ir aplinkybės remiasi dviem požiūriais, tad tai ir yra senoji savastis ir naujoji savastis. Atvaizdais naujoji savastis išgyvena senąją savastį, o aplinkybėmis senoji savastis išgyvena naująją savastį. Tad ieškok kaip šioje brandoje pasireiškia lūkesčiai ir jauduliai ir gėrio kryptys, ir kaip išgyvenimuose bendrai pasireiškia netroškimai.

2019.03.26 A: Kaip kalbos požiūriu į požiūrį į požiūrį nusako išgyvenimą?

D: Pradėk nuo visumos. Tai yra Kito požiūris iš šono, tai požiūris į išgyvenimą, į požiūrį į požiūrį. Ir tas Kito požiūris yra iš šalies. Tad jis gali būti nepriklausomoje plotmėje, kas ir yra kalba. Tad jisai sieja anuos du požiūrius, ar tai seka, ar tai medžiu, ar tai tinklu. Tai nagrinėk savo išgyvenimus ir suprasi.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/I%c5%a1gyvenimai
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 kovo 13 d., 17:52