我的调查
调查
神的舞蹈
经历的道
知识的房子
神的调查
redaguoti
|
Veiksmai
- Kaip trys protai 24 lygtimis supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?
Trijų protų išgyvenimas
- Kaip dvejybę (pasąmone), trejybę (sąmone), ketverybę (sąmoningumą) išgyvename iš vidaus?
- Kaip trijų protų pagrindu iškyla Mes?
- Koks sąmoningumo vaidmuo tiesoje, siejant pasąmonės turinį ir sąmonės pavidalą?
- Koks ryšys tarp grožio, gerumo, tiesos ir mąstymo, veikimo, buvimo? tad tarp trijų protų ir trejybės rato?
- Kaip susieti pasąmonės ir sąmonės ratą ir Yoneda lemos sudėliotus ketverybės žinojimo lygmenis?
- Kaip sąmonės sąvoka įgyvendinama, įkūnijama, taikoma pasąmone, gyvenimu, įpročiais?
- Ar sąmonė atveria pasirinkimą? Ar sąmoningumas atveria pasirinkimą?
- Kaip suprasti susivedantį mąstymą ir išsišakojantį mąstymą? Kaip juos sieti su pasąmone, sąmone ir sąmoningumu?
- Kaip trimis kalbomis išgyvename tris protus, būtent gyvenimo kasdienybę, kaip mumyse sukiojasi ir susigula mintys, jausmai ir sprendimai?
Mokslai ir netroškimai
- Kaip susiję trys protai, suvokimo vaidmenys ir gyvybės lygtis?
Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
- Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
- Kaip Dievo troškimas (tyrimas, savęs plėtojimas) ir žmogaus suvokimas (ar nežinojimo pripažinimas) vienas kitą papildo?
- Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
- Ar tai būtent Dievo pasąmonė ir sąmonė?
- Kas, tokiu atveju, Dievo sąmoningumas, ar tai jo meilė, ir kaip tai suprasti?
- Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse?
- Koks mano ir Dievo tyrimų santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?
- Suvokti, kaip trejybės ir ketverybės grindžia tyrimą.
- Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
- Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.
- Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
- (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
- troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
- nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
- terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
- suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
- Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
- Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
- Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
- Kaip žmogus, pripažindamas Dievą, netroškimu įsistato į atitinkamą apytaką, kaip tyrėjas?
- Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose, kaip aštuonerybės atvaizdas?
- Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
- Kaip netroškimas (pavyzdžiui, dvejonės) sudalyvauja apytakos santvarkoje?
- Ar apytakų santvarkos sustato laipsnynus?
- Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenį susijęs su atitinkama apytaka?
- Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis (bei Dievo troškimus) ir žmogaus suvokimus?
- Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė sieja pasąmonės ir sąmonės tvarkas. Kaip tai išreiškia jų santykį mąstymo eigoje? Palyginti su veikliomis išvadomis.
Žmogus gyvena trimis protais: pasąmone +1, sąmone +2 ir sąmoningumu +3.
Trys protai yra būdai viską suprasti. Tad tai yra padalinimų permąstymai. Padalinimas dalina viską į dalis, nepersidengiančias, o protas apima viską. Tačiau ketverybės kampu protas tampa tik vienu žinojimo lygmeniu.
Protas yra betarpiškas dėmesio suteikimas.
- Pasąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
- Sąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas, kartu ir savo sąvokas, klausimus, neigimą.
- Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris betarpiškai kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.
Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas iškyla išgyvenimo apytakoje, kaip jo trejybės ratas pavaizduotas daiktu, eiga, asmeniu.
Trijų protų ypatumai ir skirtumai
Pasąmonė, sąmonė
- Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos įvardijimu tampa sąmonės teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
- {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
- Pasąmonės neišsakytas žinojimas ir sąmonės išsakytas žinojimas.
- Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
- Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
- Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymus (žinojimą koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamus stalčiukus - aplinkybes.
Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas
- Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
- Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
- Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
- Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Sąmoningumas rūpinasi tiesa, o tai Dievo šokio pagrindas. Dievo šokiu išsiskiria Dievo būtinumas, Sūnaus tikrumas, Dvasios galimumas. O išgyvenimo apytakoje betarpiškumu išsiskiria daiktas - pasąmonė, eiga - sąmonė, asmuo - sąmoningumas.
- Sąmonė (didėjančiu laisvumu) atveria žmogui laisvę, ir sąmoningumas juo labiau.
- Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
- Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja. Sąmoningumas narplioja.
- Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
- Pasąmonė patikli, linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti. Sąmoningumas renkasi išeities tašką, savo santykinį, sąlygišką, paneigiamą ar Dievo nesantykinį, besąlygišką, nepaneigiamą. Visa tai vyksta netroškimais, išgyvenant juos ir savo atliepimus, atsakus.
- Žinojimo rūmuose sąmoningumas derina pasąmonę ir sąmonę, esančias pirm santvarkos. Sąmoningumas išskiria keturis lygmenis, tad visus protus ir taip pat pagrindą į kurį jos atsiremia. Užtat galima šešiomis poromis atskirti šiuos lygmenis, kas ir sudaro santvarką.
Ryšys su sandaromis
Trys protai ir gyvenimo lygtis
- Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
- Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
3 protai išsako gyvenimo lygtį
- pasąmonė - Dievas
- samonė - gerumas
- sąmoningumas - gyvenimas
- Dievas - amžinas gyvenimas
Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvaternijonais.
In, jang
- Yin ir yang - pasąmonė ir sąmonė, mažėjantis ir didėjantis laisvumas, atsakymas ir klausimas
- Chinese guardian lions Liūtas patinas išreiškia medžiaginį (materialistų) pasaulį yang, o patelė išreiškia dvasinį (idealistinį) pasaulį yin. Tai ketverybės atvaizdai.
Grožis, gerumas, tiesa
- Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
- abdukcija - mąsto iš patirties
- dedukcija - kai atsisakome patirties
- indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę
Abėcėlė
- Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
Laisva valia ir likimas
- Sąmonei bevystant savo sprendimą, sąmoningumui pristabdant nuosprendį, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, atleidžius stabdį, išgyvename likimą.
Žinojimo rūmai
- Žinojimo rūmai derina pasąmonę ir sąmonę pirm santvarkos. Santvarka remiasi sąmoningumu.
- Matematikos žinojimo rūmuose, pasąmonė mąsto analizės tolydumu, sąmonė mąsto algebros paskirumais, o sąmoningumas juos derina geometrija.
Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje
- pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
- sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
- sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
Padalinimai
- Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
- Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
- Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
- Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
Tad padalinimais, panašiai kaip suvokimo lygmenimis, atsisakome sąmoningumo.
Trys protai ketverybėje
- Ketverybė ypatingai svarbi nes joje įsistato trys protai, šalia jų tai, kas juos veikia (pasaulis). Užtat tai grindžia pažinovo atvaizdo pranašumą. Bet užtat taipogi grindžia pažintojo atvaizdą.
- Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
Trys protai ir išgyvenimo apytaka
Trys protai išplaukia iš betarpiškumo, tad dėmesio.
Sąmoningumo lygmuo, suvokimo lygmuo
- Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
Trijų protų pavyzdžiai
- Vaikas, tėvas, laisvė
- Tėvai atkartoja (kaip tėvai), ką vaikai išgyvena. O seneliai atkartoja tėvus, gali sąmoningumu tinkinti vaikų ir tėvų santykius. Žmonijos raidoje sąmoningumas kyla iš senelių dalyvavimo. Ar yra kitų gyvūnų rūšių kur seneliai rūpintųsi anūkais?
- Grandparents a boon to primates and whales Ronald Lee, Proceedings of National Academy of Sciences.
- Moteris, vyras, laisvė
- Eilinis tyrimas: Pavyzdžių rinkimas (pasąmonė), derinių ieškojimas (sąmonė), sandarų išvedžiojimas (sąmoningumas).`
- Pasąmonė - žemė (yin), sąmonė - dangus (yang), sąmoningumas - dangaus karalystė (dangus viešpatauja žemėje).
- Sąmoningumas - Dievas, sąmonė - bendras žmogus (asmuo), pasąmonė - paskiras žmogus (asmenybė), pasaulis.
- Tiesa išlaisvins. Nes tiesa yra trečiojo (grynojo) proto vertybė, kuria ji derina pasąmonę ir sąmonę (praktinį protą), atsisakydama patirties. Būtent atsisakydami išorinio pasaulio, susitelkdami į vidinį pasaulį, esame laisvi rinktis savo nuostatas, nusiteikimus, vertybes, elgesio pagrindus ir taip toliau.
Mokslai ir netroškimai nusako prieštaravimą. Mokslai nusako kaip už santvarkos Dievas sustato prieštaravimą ir į jį žengia asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu. Netroškimai nusako kaip santvarkoje esantis žmogus prieštaravimą (aštuonerybę - mažėjantį laisvumą) išgyvena (padalinimu ratu - didėjančiu laisvumu) prieštaravimo atvaizdais (netroškimais: kūnu, protu, širdimi, valia).
Laidų rinkiniai
- Mokslus ir netroškimus sieja laidų rinkiniai: 0, 1, 2, 3 laidai. Juos nusako pasaulis ir trys protai.
- Tad dvejonės reiškiasi vienu laidu, kuriuo kalbama pasąmonei.
- Jauduliai reiškiasi dviem laidais, kas mums pažįstama (mumyse) ir nepažįstama (už mūsų), kuriais kalbama sąmonei.
- Vertybės reiškiasi trimis laidais, kuriais kalbama sąmoningumui. Vienu laidu atsisakoma patirties, kitu laidu atsisakoma sąvokų ir trečiu laidu išgyvenamas anų dviejų laidų santykis.
- Netroškimai sieja pasąmonę ir sąmonę keturiais sąmoningumo lygmenimis, jokiu, vienu, dviem, trim laidais. Jais vystosi sąmoningumas, suvokimo lygmenys.
Trys protai
- Trijų protų žinojimas yra dalinis. Jie vienas kitą papildo.
- Jiems visiems reikalingas ketvirtas, pamatinis lygmuo, kurio pagrindu jie veikia, kurį jie savaip atspindi, pridėdami požiūrius.
- Jie yra langai, kuriuo dvasia gali matyti ir gyventi. Jie yra sandara.
- Trys protai sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Pasąmonę ir sąmonę sieja sandara 4+4. Sąmoningumas sandaroje 4+6 išskiria keturis lygmenis: pagrindą +0, pasąmonę +1, sąmonę +2, sąmoningumą +3. Šešiomis lygmenų poromis skiria lygmenis.
- Trys protai netroškimuose jokiu, vienu, dviem arba trimis laidais sieja pasąmonę ir sąmonę.
Pastabos
- Požiūrių grandine savo požiūriu prisiimame siauresnės apimties požiūrį, tad juos išlaikome atskirtus. Tuo tarpu visaregiu atsiplėšiame, atsitraukiame nuo siauresnės apimties požiūrio, tad susitapatindami su siauresniu, taip kad sutampa požiūriai.
- Trimis protais mokslus pakeičia netroškimai. 24 padalinus iš 3 lieka 8.
Trys suvokimo vaidmenys
- Suvokimas skiria suvokiantį, susivokiantį ir jų bendrai suvoktąjį.
- Kiekvieno vaidmens suvokimas yra pilnas. Jie sutampa savo suvokimu.
- Be jų, nieko nėra. Jie yra sau pakankami. Jie yra dvasia išgyvenantys sandarą.
- Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Meilės moksle, jie sutampa savo tapatybe. Esant, veikiant, mąstant, tai tas pats asmuo.
- Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu. Išsivertimai tai išsako.
- Trys vaidmenys sudaro Tėvo, suvoktojo, sandarą. Jie nusako pradžią (Tėvą), vidurį (Sūnų) ir pabaigą (Dvasią).
- Vaidmenų sandaros yra Tėvo 3, Sūnaus 4+4 ir Dvasios 4+6. Prie jų prisideda trejybės ratas susidedantis iš jų pačių.
Suvokimo lygmenys
- Suvokimo lygmenys grindžia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, tad kūną, širdį, protą, valią.
- Suvokimo lygmenys suvokimą sustato vis kitoje apimtyje. Sustatyme pasireiškia trejybės atvaizdas. Tačiau platesnės apimties trejybės atvaizdas sudalyvauja siauresnės apimties suvokimo lygmenyje. Pavyzdžiui, siaurios apimties (tiesos) iššauktas atvaizdas, būtina-tikra-galima sudalyvauja Dievo šokyje, o tai yra plačiausios apimties apytaka.
Keturios apytakos, besiplėtojančios išsivertimais, į visumą susiveda šešiais pokalbiais tarp lygmenų, kuriais troškimai atjačiau netroškimus.
Netroškimai grindžia veiksmus
- Poreikiai +0
- Dvejonės grindžia paskirą požiūrį +1 pasąmonę
- Jauduliai grindžia +2 pasąmonę, sąmonę
- Valia grindžia +3 trys protai
Atisakome protų gyventi kūnu.
Keturi mokslai grindžia keturis asmenis. Kiekvienas mokslas sieja tris protus.
- Gyventi amžinu gyvenimu, tai susigaudyti, kad Dievas išeina už savęs į save, sąlygose yra gerumas, tad turėti Dievą yra suprasti gerumo prasmę, kad yra mūsų Dievas už gerumo.
- Gyventi išmintimi, tai gyventi trejybe.
- Gyventi gera valia, tai išeiti už savęs iš savęs kaip kad Dievas išeina už savęs į save.
- Gyventi Dievo valia, tai vadovautis Dievu, vykdyti Dievo valią paklusimu ar tikėjimu ar rūpėjimu.
- Ar Dievas būtinas? Tai Dievas turintis amžiną Dievą.
- Koks Aš asmuo? Tai Aš turintis išmintingą Dievą.
- Kaip Tu daugis? Tai Tu turintis geravališką Dievą.
- Kodėl Kitas mąsto? Tai Kitas turintis valingą Dievą.
- Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".
- Tris protus nusakyti: [ ], , [ ]
- Sąmoningumas (būdamas tuštumoje, tarpe tarp pasąmonės ir sąmonės) bendrauja su Dievu kaip tolygiu. Dievas yra tokia pat tuštuma, tiktai pirm pasąmonės ir sąmonės. Tad sueina trejybės ratu, kuriuo iškyla sąmoningumas (+3), sutampantis su Dievu (+0).
- Grožis vieningumas vaizdinuose (koks), gėris yra vieningumas brėžiniuose, naudoje (kaip), tiesa yra vieningumas tyrimuose (kodėl). Grožis yra atsakymų vieningumas, gėris yra klausimų vieningumas, tiesa yra tyrimų vieningumas. Grožis yra patirties vieningumas.
- Dievas yra +0 sąmoningumui. Dievas yra sąmoningumas, tad užsiskleidžia trejybės ratas. Tai 0+3=3.
- Pasąmonė mąsto koks, o remiasi "kaip" (enactive), tuo tarpu sąmonė mąsto kaip, o remiasi "koks" (iconic).
- Šviesuolio santykis su tiesa sieja (sąmonės) daiktavardį (kaip atrodo sąmonei) ir (pasąmonės) būdvardį (kaip jaučia pasąmonė).
- Netroškimai. Pasauliui Dievas kalba kūnu, pasąmonei Dievas kalba protu, sąmonei Dievas kalba širdimi, sąmoningumui Dievas kalba valia.
- Pasąmonei kalba "kaip", sąmonei kalba "koks".
Elgesys
- ką daryti - sąmonė
- kodėl daryti (kertinė vertybė) - pasąmonė
- kaip prisiversti daryti - sąmoningumas
Suderinti lygmenis
|
Naujausi pakeitimai
靠真理
网站
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius
redaguoti
|