Gvildenu | Mintys / DievasSavaime

Tyrimai, Dievo požiūris

上帝本身

Dievo požiūris

Shàngdì běnshēn

Dievas

Ištirti Dievo kampus įvariose sandarose.
Ar Dievo požiūris yra bendras ar paskiras?
Ar gyvenimo lygtis skiria dvasios bendrumą ir sandaros paskirumą?

Pradai

Kaip iš Dievo iškyla jo tyrimą grindžiantys pradai, bendrumai, paskirumai, Dievo požiūris ir gyvenimo lygtis?
- Kaip įvairios ketverybės išsako Dievo kampus?
Kaip iš tyrimų išsivysto visos sandaros ir sąvokos?
- Kaip iš tyrimo ir trijų protų išsivysto žinojimas?

Bendrumai

Kaip iškyla bendrumai?
Kaip bendrumai išreiškia Dievo savęs įrodymą ir sustato suvokimą?
Superdivizinėmis algebromis {$Cl_{4,0}\dots Cl_{0,0} \dots Cl_{0,4}$} suprasti bendrumų vaidmenį.
Kaip keturis pirmapradžius bendrumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.

Asmuo

Kaip iškyla asmuo?
- Kaip iš tyrimo išsivysto asmuo?
- Kaip suderinti linksnių laipsnyno seką (vardininką X, naudininką Y, tyrima ->) ir asmenų seką (Aš tiriamasis, Tu tyrėjas, Kitas tyrimas)?
- Kaip susiję asmuo ir savastis?
- Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.

Dievas

Dievo šlovė išjudina Dievą

Trejybės ratas yra vieningo Dievo santykis su savimi
- Dievo ypatybės: Dievas yra savaiminis. Dievas išgyvena trejybės ratą: nepaneigiamai nusistato, besąlygiškai vykdo, nešališkai permąsto.

Išėjimas už savęs
- Dievo šlovė yra Dievo akstinas išeiti už savęs, jo saviraiška ištirti ar jisai būtų jeigu jo nebūtų.
  - Tėra tai, kas pasireiškia. Dievas reiškiasi tiesa, ja atsiveria Dievo požiūris.
- Tyrėjas, tiriamasis ir tyrimas yra trejybės rato naryje glūdinčio neišsakyto santykio išsakymas, pavyzdžiui, tarp valios reiškėjo ir jo aplinkos
- Suvokimas yra atskyrimas (išėjimu už savęs į save) atveriantis liudytojo galimybę
- Suvokimo lygmenys yra suvokimo atvaizdai. Jie grindžia asmenis (liudytojus) ir jų apytakas. Jie taip pat išskiria gyvenimo lygties kampus
- Suvokimas ir tyrimas
- Žvilgsnis (bendrumas) ir požiūris (paskirumas)
  - Dievo žvilgsnis yra bendrumo pagrindas, tyrėjo išeities taškas yra paskirumo pagrindas
- Dievo asmenys yra vaidmenys, kuriais Dievas išeina už savęs
- Trys protai yra išėjimai už trejybės rato
  - Dievo iššūkis yra išskirti nešališkumą, besąlygiškumą, nepaneigiamumą, kad jie trys būtų nepriklausomi, kad jų pagrindu galėtų tirti Dievo būtinumą. Nes jie reikalingi būtinumui. Bet pradžioje Dieve jie yra priklausomi, jie sudaro trejybės ratą. Tad Dievas išvysto sąlygas savo tyrimui juos paneigdamas ir juos atstatydamas.
  - Išeinama už trejybės rato tyrėjo paskirais trimis protais. Dievo trijų kampų nebegaliojimas atveria tris protus. Tyrėjo trys protai: šališkai atsakantis, sąlygiškai klausiantis, paneigiamai tiriantis.
- Trys protai sau priskiria Dievo kampus, taip sudaro trejybės ratą
- Troškimai yra Dievo išėjimo už savęs į save pakopos, žiūrint iš šalies
- Ketverybė yra žvilgsnis, iš šalies, į Dievo iškilimo apimtis, tad jų žinojimas
- Klodai sutelkia bendrumą

Dievas savaime

Dievas

Dievas savaime yra pirmapradis.

Dievas savaime glūdi savo savybėse, jų trejybės rate. Dievas savaime nepaneigiamas, besąlygiškas, nešališkas. Atitinkamai, jisai yra Aš, Tu, Kitas. Jisai savo savybėmis linkęs išeiti už savęs.

Trejybės ratas

Trejybės ratas yra vieningo Dievo santykis su savimi

Dievas išgyvena trejybės ratą

Vieningas Dievas yra nepaneigiamas, besąlygiškas, nešališkas.
Tai Dievo savaiminės savybės.
Tai Dievo pradai išreiškiantys jo savaimingumą ir kartu jo polinkį išeiti už savęs.
Nuo pat pradžių yra sąmoningumo lygtis 0+3=3. Ši lygtis išsako pirminį išeities tašką, Dievą, apibūdinančių savybių trejybę.

Trejybės ratas išsako Dievo savybes. Dievas yra nepaneigiamas (kaip Aš), besąlygiškas (kaip Tu) ir nešališkas (kaip Kitas). Asmenys yra Dievo išeities taškai.

Asmenys

Asmenys išskiria savasties lygmenis

Dievas išgyvena
Aš esu išgyvenamas
Tu esi dėmesio židinys, kreipiamasis, įsidėmėtinas
Kitas yra dėmėsio tikslas, nurodomasis

Dievas išeina už savęs į save, tad išgyvena savastį. Požiūris išverčia šį išėjimą už savęs ir jį išgyvena jau išėjusiu už savęs. Požiūrių grandine einama vis gilyn į asmenis, atlupama asmenystės esmė, vedanti į nepriklausomą išeities tašką, kuriame išskiriami dėmesys ir išgyvenimas. Asmenystė veda į Kitame glūdintį nepriklausomą išeities tašką, tad į nešališkumą.

Dievo požiūrių grandinė

Požiūrio grandinė sustato asmenų santykį.

Asmenys iškyla kaip tiriančiojo Dievo išsigryninimas, jo atsisakymas įvairiausių bendrumo prielaidų, jam priimant Dievo požiūrių grandinę, tad paskirumo galimybes. Dievas tokiu būdu parodo kaip bendrumas glūdi net ir paskiriausiame paskirume.
Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.

Dievo tyrimai yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis.

Dievo išėjimas už savęs į save sustato savastį, jo apimtį, išėjimo už savęs pakopas: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
Dievo išeities taškas yra aukštas ir platus, tad Dievo tyrimas vyksta gilyn-siauryn.
Dievas išeidamas už savęs į save tveria sandarą.
Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.

Dievo požiūrio grandine išaiškėja asmenys: neapibrėžtumas (Dievas), apibrėžtumas (Aš), įsivaizduojamumas (Tu), neįsivaizduojamumas (Kitas).

Suvokimas ir neapibrėžtumas. Išeities tašku galima paimti ne Dievą, tai yra, nesuvokiantįjį, ir taip gaunasi neapibrėžtumas kaip išeities taškas.
Dievas yra (pirminis) išeities taškas, o kartu ir suvokiantysis, išskiriantis aiškesnį išeities tašką.
Neapibrėžtumas (dvasia), Apibrėžtumas (sandara), Įsivaizduojamumas (atvaizdai), Neįsivaizduojamumas (vieningumas).

Asmenimis išryškėja ryšiai

Dievas yra be ryšio, o Kitą nusako ryšiai, kaip kad Yoneda lema. Asmenimis paaiškėja, išryškėja, dalykiškėja ryšiai.
Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.

Požiūrių grandinė {$P^0, P^1, P^2, P^3$} yra aštuonerybės trys veiksmai.

Tyrėjas, tiriamasis ir tyrimas

Dievui prisiėmus savo savybes, Dievas imasi savo veiklos, Dievas dalyvauja: Dievas tiria save.

Nepaneigiamas Dievas yra tiriamasis.
Besąlygiškas Dievas yra tyrėjas.
Nešališkas Dievas yra tyrimas.

Dievas tuomi taiko asmenis: Tiriamasis klausia "Ar aš esu Dievas?", tyrėjas klausia "Ar Tu esi Dievas?", tyrimas klausia "Ar Tai yra Dievas?"

Suvokimo lygmuo tam tikru asmeniu X atsiliepia į šiuos klausimus: "Aš esu X", "Tu esi X", "Kitas yra X".

Tirti, tai sudalyvauti, išplėsti patvirtinimo pagrindą, tad reikšti savybes.

Tirti, tai plėtoti ir tuomi sustatyti trijų asmenų santykį, kuriuo jie susiveda.
- Aš išsakau tiriamojo (suvokiančio, pasąmonės) požiūrį.
- Tu išsakai tyrėjo (susivokiančio, sąmonės) požiūrį.
- Kitas išsako tyrimo (suvokto, sąmoningumo) požiūrį.

Tyrėjas, tiriamasis ir tyrimas yra trejybės rato naryje glūdinčio neišsakyto santykio išsakymas, pavyzdžiui, tarp valios reiškėjo ir jo aplinkos.

Trys protai išardo tyrėją. Trejybės ratas sudeda tyrėją.

Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys atitinkami protai.
Tyrimas (ir kartu tyrėjas) yra tarp klausimo ir atsakymo, veda iš klausimo į atsakymą, bendrybe išsako klausimo ir atsakymo bendrumą.
- Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.

Dievas tiria save

Dievas tiria save trimis protais.

Dievas yra tiriamasis prilygstantis tyrėjui. Tiriamasis iššaukia tyrėją ir tyrimu jam prilygsta. Tokiu būdu tiriamasis suydalyvauja ištakomis, tyrėjas sudalyvauja akistata ir tyrimas sudalyvauja darna, nes tyrėjui tenka tiriamajame atpažinti save ir įsitraukti į jį. Dievas tad yra tarsi šventa pasąmonė. Tuo tarpu žmogumi asmuo yra tyrėjas nepriklausomas nuo tiriamojo, tad pasirenkantis savo tiriamąjį.

tiriantysis
- tyrimo dvasia, ne protas
- tiriančiuoju iškyla galimybė tirti
tiriamasis
- tiriantysis tiria Dievą
- tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
- savaiminis, visuotinis, neasmeniškas atsakymas
tyrimo priemonė
- pokalbio dalyvis tylėjimu, ne kalbėjimu
man tad pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.

Tyrimas yra

pagrindimo išplėtimas
visko ištakos, akistatos, darna
- visko ištakos, tad užtaisas, tad prasmė.
išėjimas už savęs
išskyrimas ir suderinimas
- skiriantis ir tiriantis tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.
- sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
- išskiriantis Dievą ir viską, tad toliau troškimuw ir meilę
- išskiriantis dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
- išskiriantis Gordon Spencer-Brown prasme.
- klausimo (išėjimo už savęs) ir atsakymo (savasties) išskyrimas.
- išgyvenami trejybės ratu
- Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.

Dievo Dievas

Dievo tyrimas išryškina, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas.
Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.

Dievas tiria žmogumi

Dievas tiria savo požiūriu, suvokimu, atskyrimu, tad žmogumi.
Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
Dievas tirdamas atsisako savęs ir išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako savo trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
Dievas tirdamas sukuria savastį, apytaką, išeina už savęs į save, į žmogų, bendrą būtybę, bendrą protą