Žmogus

Dievo tyrimuose glūdi žmogus

• Gyvenimo lygtis išryškina paskirumą
• Gyvenimo lentelė paskirumą (gyvenimo lygtį) išreiškia bendrumais (dvasios sutelkimo klodais)
• Bendrumai yra dvasios pavidalai, jos sutelkimai

Žmogus

Tyrėjas, išskirtas nuo Dievo, yra žmogus. Dievas išeidamas už savęs į save atveria tyrėją kaip trijų asmenų trejybę. Užtat išeities taškas pereina iš požiūrių grandinės ir žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Dievo bendrumas atveria žmogaus paskirumą. Paskirumas yra bendrumas be bendrumo, o žmogumi panašiai iškyla, kad paskirumas be paskirumo yra bendrumas.

Žmogus yra paskirumas atitinkantis Dievo bendrumą.

Asmenys išreiškia Dievą. Žmogus yra asmenų vieningumas, jų esmė, tad tyrėjas. Žmogus tokiu būdu nusakytas asmenų išoriniais ryšiais. Toliau žmogus pasireiškia savo vidine sandara, trijų protų įtraukimu į trejybės ratą. Žmogus yra valia, gyvenimo esmė. Žmogus atsilupa netroškimais, trijų protų pranokimais, galiausiai dvasios pranokimu. Tad žmogus kaip tyrėjas savo pilnaverčiu, doru, laisvu elgesiu įkūnija dieviškąjį trejybės ratą, praplečia Dievo buvimą, išreiškia jo būtinumą. Dievas troškimais papildo netroškimų nusakytą žmogų.

Žmogaus kilmė ir tikslas

• Žmogus išplaukia iš asmenų. Žmogus suderina asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Žmogus renkasi Dievą, taip ir suderina asmenis.
• Žmogus iškyla kaip tris protus išklausiantis ir jų veikiamas nulinis lygmuo.
• Žmogus gyvena kaip trejybė ketverybėje.
• Žmogus išgyvena 24 lygtis, dalinius išgyvenimus. Lygtį 0+3=3 išplečia 24 lygtys. Jos Dievą pakeičia ir išplečia išgyvenamomis sandaromis (visko padalinimais), tad aplinkomis, padėtimis, išeities taškais, ir savybių visumą (sąmoningumą) papildo jų dalimis (pasąmone ir sąmone).

Bendrai paėmus visus asmenis, Dievas tiria žmogumi.

• Dievas įprasmina ir išplečia žmogų.
• Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi.
• Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.

Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas, kaip visko savaiminis išeities taškas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.

Žmogus (bendra būtybė) yra tiriantysis protas, tad

• apibrėžtumas, siejantis Dievo plotmę ir žmogaus plotmę
• bendrojo žmogaus būklė, asmuo, Kaip, priešpastatoma paskiro žmogaus būklei, asmenybei, Koks (o Dievas yra Kodėl ir pasaulis Ar)
• Dievo Sūnus, tylėjimas prabilęs žodžiu, įžvalga, teorija
• Sąmoningumas, Kodėl, kvantinė simetrija {$S$}, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).
• Atsisakantis visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkiantis į Dievą, gvildenantis jo nebūtinumą ar būtinumą.
• Tyrasis, visuotinis, asmeniškas klausimas.
• Savarankiškas protas, savo savarankiškumą grindžiantis Dievo dviguboje plotmėje, išėjimu už savęs iš savęs į Dievą ir atgal. Šiuo savarankiškumu dalyvauja žmogaus aštuonguboje plotmėje.

Žmogaus sustatytmas

• Žmogaus savastis sustatyta trijų protų nusakančių jo proto būsenas ir kaip jisai gali išeiti iš savęs už savęs į Dievą.
• Žmogus sustatytas trijų protų ir dešimtgubo kelio.

Dievo tyrimuose glūdi žmogus

Mano Dievas

• Mano pasirinkimą sustato gyvenimo lygtis. Jis išryškėja keturiais klodais, tad gyvenimo lentele.

Žmogus

Žmogus

• Žmogus turi Dievą.
  • Paskirumas grindžia turėjimą.
  • Žmogus yra paskirumo bendrumas, tad jis plėtoja Dievo bendrumą.
• Žmogus išgyvena Dievo klausimus.
  • Žmogus yra tyrėjas.
  • Žmogus glūdi Dievo tyrimuose.
  • Žmogus liudija Dievo tyrimo atsakymus.
• Žmogus gyvena amžinai.
  • Žmogus renkasi tarp savęs ir Dievo.
    • Asmuo nusako Dievą, kurį žmogus gali rinktis. Gyvenimo lygtis sustato žmogaus pasirinkimą. Gyvenimo lygtis suderina bendrumus.
  • Žmogus išgyvena tuo, kas pranoksta tris protus - valia pranoksta sąmoningumą, širdis pranoksta sąmonę, protas pranoksta pasąmonę, kūnas pranoksta dvasią. Tokiu būdu pereinama iš Dievo keturių asmenų į žmogaus keturis netroškimus, tai yra, iš požiūrių grandinės į žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės.

Gyvenimo lygtis

Gyvenimo lygtis išryškina žmogaus paskirumą

• Žmogus gyvenimo lygtimi renkasi tarp savo paskirumo ir Dievo bendrumo.
• Gyvenimo lygtis viską suveda į paskiro žmogaus pasirinkimą.
• Gyvenimo lygtis paskirumą išsako dvasios bendrumu, keturiais reiškiniais.

Suvokimas grindžia gyvenimo lygtį

• Suvokimo taškas išgyvena pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą ir renkasi tarp jų. Pasąmonė mąsto Dievą, sąmonė mąsto gerumą, sąmoningumas juos sulygina gyvenimu, o suvokimo taškas juos skiria amžinu gyvenimu.
• Suvokimas iškyla amžinu gyvenimu

Gyvenimo lygtis nusako kaip pranokstami joks protas ir trys protai.

• Tai svarbu sustatant apytakas, kad jose būtų atitinkamo lygmens tyrėjas.
  • Joks protas pranokstamas kūnu (Dievu)(suvokimu).
  • Pasąmonė pranokstama protu, dvejonėmis (gerumu)(savęs suvokimu).
  • Sąmonė pranokstama širdimi (dvilypiu gyvenimu)(bendru suvokimu).
  • Sąmoningumas pranokstamas valia, klausimais (amžinu gyvenimu)(susikalbėjimu).

Gyvenimo lygtis sustato asmens pasirinkimą

• Gyvenimo lygtis išsako asmens, neišeinačio už savęs, pasirinkimą rinktis save (neišeiti už savęs) arba Dievą (išeiti už savęs).
• Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?

Gyvenimo lygtis išsako asmens būklę apimtyje, dvasios išsiskleidimą apimtyje.

• Dvasia už santvarkos - Dievas - yra niekame.
• Dvasia santvarkoje - gerumas - yra kažkame. Kažkame yra dvilypis bendrumas, Dievo ir gerumo.
• Jų sutapimas gyvenimu yra betkame. Betkame yra trilypis bendrumas, Dievo (ištakos), gerumo (akistatos) ir gyvenimo (darnos).
• Jų atskyrimas amžinu gyvenimu yra viskame. Viskame yra keturlypis bendrumas, gyvenimo lygtis.

Gyvenimo lygtis sustato tyrėją ir jo pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo

• Tyrėjas renkasi tarp savęs ir Dievo. Dievas yra tai, kas lieka, atsisakus savęs, tad tai, kas buvo, pirm savęs, kas bus, po savęs.
• Žmogumi gyvenimo lygtis žiūri į Dievą, gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą. Tai suvokimo lygmenys ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ.
• Dievu keturi klodai žiūri iš dvasios, jai pasitraukus, tad požiūriais 0, P, PP, PPP.
• Gyvenimo lygtis išplėtoja tapatumą, bosoniškumą.

Gyvenimo lygtis išverčia Dievą ir išvysto tyrėją

• Gyvenimo lygtis sustato savarankišką tyrėją, ką jam reiškia Dievas.
• Gyvenimo lygtis jam sustato pasirinkimą tarp savęs ir Dievo.
• Tai yra tyrėjo tyrimo esmė, kaip jisai save supranta savo aplinkos atžvilgiu, tad Dievo atžvilgiu.
• Dievas reiškiasi tyrėju. Dievas grindžia tyrėjo sąlygas. Dievas tiria tyrėju.

Gyvenimo lygtis sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą

• Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas.
• Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose.
• Gyvenimas yra įsivaizduojamumas, būtent Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą.
• Amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumas, tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.

Klodai

• Keturi dvasios sutelkimo klodai yra bendrumai.

Gyvenimo lentelė

Gyvenimo lentelė

• Gyvenimo lentelė sieja Dievo tyrimus Dievo (Dievo, visko, troškimų, meilės) ir žmogaus tyrimus Dievo (amžino gyvenimo, išminties, geros valios, Dievo valios).
• Gyvenimo lentelė veda iš bendrumo į paskirumą per keturis klodus (iš Dievo į Kitą) ir per gyvenimo lygtį (iš Dievo į amžiną gyvenimą).
• Gyvenimo lentelė paskirumą (gyvenimo lygtį) išreiškia bendrumais (keturiais dvasios sutelkimo klodais)

Gyvenimo lentelė sustato keturis klodus (0, 1, 2, 3 kampais) ir gyvenimo lygtį (1, 2, 3, 4 bendrumo klodais)

Gyvenimo lentelė derina Dievo tris kampus (keturiais klodais) ir žmogaus tris balsus (gyvenimo lygtimi)

Gyvenimo lentelė iš trijų Dievo kampų sustato Dievo keturis klodus (kuriais tiria žmogumi) ir iš žmogaus trijų protų sustato žmogaus (gyvenimo) keturgubą lygtį (kuriuo žiūri į Dievą)

• Dievas tiria žmogumi, kuriam pirmiausiai yra Dievas kaip toks (vieningas), toliau nepaneigiamas (pasąmonei), besąlygiškas (sąmonei) ir nešališkas (sąmoningumui).
• Žmogui Dievas yra trimis protais - pasąmonei Dievas, sąmonei gerumas, sąmoningumui gyvenimas, o visapusiškam žmogui (nuliniam protui, liudininkui), išklausiančiam visus tris protus ir besirenkančiam tarp jų, yra amžinas gyvenimas.

Gyvenimo lentelė suveda Dievą (asmenų klodus) ir žmogų (gyvenimo lygtį).

Asmenų ketverybė ir gyvenimo lygtis

• Asmenys yra paskiri, jie išplaukia iš požiūrių grandinės, tad ketverybės lygmenų, jie neprieštaravimu tikslinasi: Dievas, Aš, Tu, Kitas. O suvokimas ir suvokimo lygmenys išsako bendrumą, jie išplaukia iš žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės, kurioje bendrumas atsiremia į Dievą, pirmiausia į vieną Dievo požiūrį (suvokimas yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį) bet taip pat į du Dievo požiūrius (bendras suvokimas yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį).

Dievo stulpelis

• Dievo kampus (trejybės rate) išrituliojus iš Dievo gaunasi Dievo klodai: Viskas yra nepaneigiamas, troškimai yra nešališki, meilė yra besąlygiška.

Amžino gyvenimo stulpelis

• Amžino gyvenimo stulpelis išsako netroškimų sustatymus, o jais: amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią.
• Laidų skaičių lemia išminties vienas visą apžvelgiantis kampas, geros valios dvi gėrio kryptys, ir Dievo valios susiderinimas trimis požiūriais.

Priėjimai prie visumos

• View
• Edit
• History
• Print

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Tvirtinimai #CCFFCC

Mintys #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0