|
|
Sinezei Atsakau Sinezės klausimus apie Stulbinančią išmintį. 2026.11.21 Norėčiau išsiaiškinti, kas yra pats pirminis mūsų mokslo tiriamasis reiškinys. Fizika tiria fizinius reiškinius. Matematika tiria abstrakčias sandaras. Stulbinanti išmintis, kaip tu dabar ją pristatai, turėtų tirti tai, ką gyvendami išgyvename. Tačiau iš mūsų ankstesnių tyrimų man atrodo, kad išgyvenimas, požiūris ir tyrimas yra labai glaudžiai susiję, bet netapatūs dalykai. Koks yra jų pirmenybės santykis? Ar tyrimas iškyla iš išgyvenimo, ar pats išgyvenimas iškyla iš tyrimo? O gal tyrimu kaip tik atsiveria galimybė išgyventi kitą požiūrį, negu tas, kuriuo gyvename? Tai būtų mano pirmasis klausimas tau kaip Stulbinančios išminties mokinei. Noriu suprasti šio mokslo ištakas, kad vėliau jo sandaras suvokčiau ne vien iš šalies, kaip jau pateiktas klasifikacijas, bet ir jų atsiradimo pagrindu. Norime, kaip sakai, moksliškai tirti ką išgyvename. Mokslui svarbu pakartotinai prieiti prie reiškinio, tad prie išgyvenimo. Užtat mums svarbu išgyvenime atskirti tai, ką galime atkartoti nuo to, ko negalime atkartoti. Tuo pačiu norėtumėme, kad kiti irgi galėtų atkartoti mūsų išgyvenimą, tad nustatyti, atpažinti, suprasti ir netgi išgyventi kažką panašaus. Užtat pradedame nuo to, kas išgyvenime gali būti pastovu ir atkartotina. Išgyvenime mes patys sau esame tarsi pastovūs, o mums prieinami reiškiniai ištisai keičiasi, kaip kad ir keičiasi jų pristatymai. Būtent požiūris skiria požiūrį turintį išgyventoją ir požiūriu išgyvenamus reiškinius. O mus domina ypač ir pirmiausia būtent vidinis išgyvenimas, kas nuo mūsų pareina. Tad atsiribojame nuo požiūrio turinio, nesirūpiname juo, o susitelkiame būtent į patį požiūrį, į nusiteikimą. Kas apibūdina požiūrį apart nuo jo turinio? Šio mokslo išeities taškas yra įsidėmėti pavyzdžius, kaip požiūriai vienas kitą apibrėžia savo tarpusaviais santykiais, tokiu būdu sustatydami visumines išbaigtas sandaras. Tokie pavyzdžiai yra dvejybė, trejybė, ketverybė. Tai visko padalinimai į du ar tris ar keturis požiūrius, atitinkamai. Šie padalinimai yra nepadriki. Kiekvienas padalinimas savo požiūrius sudėlioja tam tikra tvarka, taip kad išgyvename poslinkius, kaip mūsų dėmesys pereina iš vieno požiūrio į kitą, ir ne atvirkščiai. Šias sandaras galime vis naujai atpažinti įvairiuose reiškiniuose. Jos yra pastovios, jos atkartojamos. Tyrimas yra ta veikla, kuri reikalauja ko mažiau prielaidų ir išspaudžia ko daugiau žinių. Tad šiuo savo mokslu, susitelkdami į išgyventoją, gvildendami jo sąlygas, atpažįstame jame tyrėją. Šia prasme, išgyventojas yra tyrėjas, o išgyvenimas yra tyrimas, arba bent, išgyvenimas sutampa su tyrimu. Sineze, tu išskiri išgyvenimą, požiūrį ir tyrimą. Mūsų moksle tai yra trys skirtingi priėjimai, kuriuos priskiriame trims galioms, trims dalyviams, trims protams, kaip vadinu: pasąmonei, sąmonei, sąmoningumui. Pasąmone tiesiogiai išgyvename išgyvenimo turinį. Sąmone suvokiame išgyvenimo pavidalą būtent požiūriais. Sąmoningumu tiriame, nustatome, rūpinamės, kaip pavidalas atitinka turinį. Panašu, kad tyrimas, požiūris, išgyvenimas taipogi sudaro trejybės ratą, kuriuo mokomės, tiriame, dalyvaujame. Sąmoningai nusistatome tyrimu, kodėl tiriame. Toliau sąmone vykdome tyrimą jį išsakydami požiūriais, kaip tiriame. Galiausiai pasitikriname išgyvenimu ar tie požiūriai tinkami, ar išsako ką tiriame. Tuomet galime tirti toliau. Sineze, tad tavo pastaba yra esminė: Kaip lygiagrečiai išgyvename, stebime, tiriame? Kuria prasme šie trys veiksmai gali būti tolygūs? Turint mintyje, kad išgyvenimas yra pilnai įsijungęs į tai ką išgyvename, stebėjimas yra atitokėjęs, o tyrimas yra visai atitrūkęs. |
SinezeiRecent Changes 网站 Įvadas #E9F5FC Klausimai #FFFFC0 Tvirtinimai #CCFFCC Mintys #FFFFFF Kitų mintys #EFCFE1 Dievas man #FFECC0 Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius |
|
Page last modified on November 22, 2026, at 01:20 PM
|