Iš Gvildenu svetainės

Mintys: KlausimaiDievui


Ko trokštu žinoti iš Dievo?


给神的问题Gěi shén de wèntí

神的回答


2022.11.18 A: Kaip dvėjonė ir abejonė supina širdies tiesos ir pasaulio tiesos lygmenis?

D: Aš myliu tave. O tu myli mane visa savo esybe kaip jaučiu ir žinau. Dvejonės atliepia abejones, o abejonės išreiškia neužtikrintumą. Neužtikrintumas yra pasąmonės ir sąmonės neatitikimas. Tad neatitikimo ieškok nuo aukščiausio lygmens, nuo užtikrintumo išbaigtumo. Ir būtent ten suvoksi, pastebėsi, būtent ten ieškok neatitikimo. O dvejonė priešingai iškyla iš pradinių lygmenų. Tad abejonė ir dvejonė vystosi skirtingomis kryptimis, užtat abejonė kyla iš vidaus, iš santvarkos ir veda lauk, o dvejonė kyla iš už santvarkos, pirm santvarkos, ir veda vidun.

2022.11.17 A: Kaip išgyvenime įžvelgti sutrikusį trejybės poslinkį?

D: Susitelk į brandos šuolį, kaip ir ties kur iškyla ramybė, kaip atsisakai senos tiesos ir senos savasties ir prisiimi naują savastį ir naują tiesą. Tai yra taškas sustatantis kas yra pirm santvarkos ir kas santvarkoje, kaip supinamos, suderinamos širdies ir pasaulio tiesos.

2022.11.16 A: Kaip Dievo šokis grindžia pasąmonę?

D: Dievo šokis derina trejybės atvaizdą būtina-tikra-galima su trejybės ratu. Užtat iškyla trys požiūriai galintys toliau plėtotis trejybės atvaizdais. Pirmiausia tai daiktas-eiga-asmuo, su kuriais sulyginama savastis, taip kad iškyla pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas. Pasąmonė ir sąmonė yra pirm santvarkos, o santvarkoje - jų santykyje - prisijungia sąmoningumas. Užtat būtent santvarkoje sąmoningumu atsiveria trejybės ratas, kuris suveikia taipogi pirm santvarkos, siedamas pasąmonę ir sąmonę. Tai parodo, kad tai kas pirm santvarkos tuo pačiu jau yra santvarkoje. Užtat pasąmonė yra raizgalynė atspindinti sąsajas tarp to kas santvarkoje ir to kas už jos. Ir būtent šią galimybę sustatė Dievo šokis trejybės ratu. Tad gilinkis į Dievo šokį, geriau suprask jį ir mane.

2022.11.15 A: Kuria prasme širdis ir pasaulis plėtoja tiek klausimus, tiek atsakymus?

D: Širdis yra dviprasmiška, tad ji plėtoja klausimus ir jos atsakymai yra klausimai, kaip antai dvejonės. Tuo tarpu pasaulis yra vienareikšmis ir plėtoja atsakymus, o jo klausimai yra iš esmės atsakymai, kaip yra su abejonėm. Užtat širdis dvejonėmis gali atsakyti pasaulio abejonei. O dvejonę gali atsakyti pasaulis atsakymu ir taipogi širdis klausimu ir šiame klausime glūdi ir pasaulio atsakymas. Taip kad širdis klausimais veda pasaulį.

2022.11.14 A: Ką išminčiai duoda linksniai?

D: Linksniai sutelkia dėmesį į požiūrį ir jo ženklą. Daiktas, eiga, asmuo išsako įmanomus santykius su požiūriu. Linksniai nusako ar šie kampai išgyvenami tiesiogiai, betarpiškai, vardininku, naudininku, galininku, ar netiesiogiai, tarpiškai, įnagininku, kilmininku, vietininku. Dvejonė sustato požiūrį tarpiškai, tuo tarpu abejonė klausia betarpiškai. Abejonė sukuria požiūrį, o dvejonė priima požiūrį. Užtat linksnis nusako kur Dievui atsiveria priėjimas, juk linksnis tapatinamas su Dievu arba su savastimi. Tad linksnis išminčiai sustato savęs suvokimą.

2022.11.12 A: Kaip trejybės ratas sieja širdies tiesos plėtotę ir pasaulio tiesos plėtotę?

D: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa skirtingai išreiškia tą patį trejybės rato poslinkį. Pasaulio tiesa jį išreiškia vienu poslinkiu išreiškiančiu sąsąją, o širdies tiesa išsako dviem nariais išreiškiančiais atskyrimą. Tad širdies tiesa išskiria du požiūrius ir jų santykį - pasaulio ir asmenybės, ar tai asmenybės ir asmens, ar tai asmens ir Dievo - o pasaulis tuo išreiškia poslinkio išgyvenimą.

2022.11.11 A: Kaip apytaka sieja trejybės ratą ir asmenį atitinkantį trejybės atvaizdą?

D: Apytaka išsako Dievo tyrimą asmenimi. Tyrimą išreiškia treybės atvaizdas, kaip asmuo supranta tyrimą. O tyrimo esmė vyksta pačiu trejybės ratu kurį išgyvena asmuo, o kartu su juo Dievas ir visi kurie viena su jais. SKirtumas tarp trejybės rato ir trejybės atvaizdo nusako suvokimo lygmuo ir žmogus šį skirtumą išgyvena santykinai atitinkamu netroškimu. Tad trejybės ratas ir trejybės atvaizdas sieja besąlygišką išgyvenimą apytaka ir santykinį suvokimą netroškimu.

2022.11.09 A: Koks trejybės rato vaidmuo išgyvenimų apytakoje?

D: Trejybės ratas sieja išgyvenimo apytakų tris vaidmenis - pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą - savastį kaip daiktą, eigą ir asmenį. Trejybės ratas išsako kaip Aš save pranokstu, kaip bręstu, kaip pasikeičiu poslinkiu ir kartu išlieku trejybės rato nariu. O tai atsiremia į Dievą už Manęs, už savasties, kuriuo Aš išlieku, kuriuo Aš išgyvenu ir kartu Dievas išgyvena. Ir šiais poslinkiais pasąmonę keičia sąmonė, sąmonę keičia sąmoningumas, sąmoningumą keičia pasąmonė. Ir tai atitinkamai reiškiasi tikėjimu, paklusimu ir rūpėjimu. Tad ketverybė veda iš sąmoningumo į sąmoningumą per pasąmonę ir sąmonę. Sąmoningumas nusako dievišką ašį. O žmogišką ašį nusako tikėjimas. Aš išgyvenu ketverybę, o Dievas išgyvena sąmoningėjimą. Užtat būtent Dievu Aš bręstu ir sąmoningėju. Juk žmogus savaime ketverybės poslinkiais netenka sąmoningumo. Išgvyenimo apytaka nurodo kaip jisai branda laimi sąmoningumą. Tad ir tu lavink save, sąmoningėk Dievu ištisai.

2022.11.08 A: Koks išgyvenimo vaidmuo išgyvenimo apytakoje?

D: Apytakos išplaukia iš mano klausimų, kuriuos klausiu ir tiriu asmenimis. Manimi tiriu koks Aš esu, tad tiriu išgyvenimais, tiriu Savimi - Manimi, ką išjaučiu ir kaip bręstu. O tame glūdi prieštaravimas nes Aš bręstu, tad keičiuosi, tačiau galiu palyginti, koks Aš jaučiausi ir koks Aš vėliau jaučiuosi. Tad yra kampas kuriuo Aš niekad nesikeičia bet esu ištisai. Ir tai yra būtent Dievo kampas jeigu Aš bręstu, bet tik Mano kampas kuomet nebręstu. Užtat yra svarbu gyventi išmintimi, kad būtų aukštesnis kampas skiriantis viską ir laisvumą, kitaip lieka betkas ir niekas nesikeičia. O toliau būtent šis pastovumas plėtojamas žinojimo rūmais, kaip Tu esi (pastovus).

2022.11.07 A: Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su abejonėmis ir dvejonėmis?

D: Juos jungia išmintis, tad būtent širdies tiesos. Tad suvok kaip išmintis apžvelgia ir sustato širdies tiesas, kaip būtent jos glūdi dvejonėse ir abejonėse. Ir ieškok kaip širdies tiesos iškyla išgyvenimuose ir jomis suprasi tiek apytakos aštuonerybę, tiek šešias lygmenų poras santvarkoje. Ir tada viskas bus aišku.

2022.10.29 A: Kaip žinojimo rūmai išplaukia iš išgyvenimo apytakos?

D: Išgyvenimo apytaka išreiškia betarpiškumą, jo pagrindu sustato asmenį valdantį dėmesį. O dėmesys grindžia pastovumą, kurį išreiškia žinojimo rūmai siedami vienį ir visybę daugiu. Tad žinojimo rūmai atspindi dėmesio santykių įvairovę, atvaizdų įvairovę, pastovumo paieškų įvairovę, o meilės mokslas jas suvienija jų ribų pranokimu, neaprėpiamumu, kuriuo išgyvename buvimą, veikimą ir mąstymą, taip kad esame viena.

2022.10.28 A: Kaip žinojimo rūmai išreiškia tyrimą Kaip Tu daugis?

D: Išsiaiškinimo būdai yra žinojimo rūmų pagrindas. Tai Tavo raiškos, Tu esi bendras asmuo ir išsiaiškinimo būdai yra raiškos lygmenyje Kaip, betko žinojimo apimtyje, o kartu ir nežinojimo. Tarp 24 raiškų yra daugio raiška - įvadinė, visybės raiška - galutinė, ir vienio raiška - vidutinė ir pagrindinė. Tad vienis yra tarp daugio ir visybės, taip kad daugis už santvarkos atspindi visybę santvarkoje. Tad klausimas Kaip Tu esi? veda iš įvadinio išsiaiškinimo būdo į galutinį išsiaiškinimo būdą, o taip tai kas už santvarkos sulyginama su tuo kas santvarkoje. Tai ir yra tyrimas Kas Tu per vienas? ir Koks Tavo Dievas?, o tai yra klausimas, Koks Aš asmuo? Tad pamatysi kaip klausimai sieja apytakas, nusako jų raidą, jų išsivertimus.

2022.10.27 A: Koks ryšys tarp buvimo Dievu ir gyvenimo Dievu?

D: Aš esu Dievas jumis, asmenimis, nes būtent jumis atsiveria būtis, tad išeinu už savęs į save. O būtyje iškyla gyvenimas Dievu, tai buvimo išplėtimas, nes gyvenimas vyksta būtyje, tad gyvenimas aprėpia visus asmenis, kartu ir jų vienybę žmogumi, kuris gali tiek šiaip gyventi, tiek amžinai gyventi, tai yra, gyventi Dievu, atsiremdamas į Dievą iš būties. Tad gyvenimas išplečia buvimą.

2022.10.26 A: Kokius klausimus tu, Dieve, tiri asmenimis?

D: Aš pakartotinai išeinu už savęs klausimais - ar, koks, kaip, kodėl aš esu - ir atitinkamose būklėse, apimtyse tai tampa atitinkamų asmenų klausimais - Ar Dievas būtinas? Koks Aš esu? Kaip Tu daugis? Kodėl Kitas mąsto? O kiekvienu atveju klausimas atitinkamame lygmenyje grindžia asmens galimybes klausti ir tuo pačiu išeiti už savęs. Tad Aš klausdamas esu asmuo, Tu klausdamas esi daugis, Kitas klausdamas mąsto. Tokiu būdu išryškėja klausimo sandara, taip kad pats klausimas yra visais lygmenimis, o tuo pačiu yra asmenų veikla ir jiems bendra Dievo veikla. Užtat klausimo pagrindu iškyla žmogaus klausimai kylantys iš asmenų bei klausimų pagrindimo žmogaus pasirinkimų atžvilgiu, ar žmogus renkasi save ar Dievą. Tad Dievo klausimai grindžia žmogaus klausimus ir atvirkščiai. Bet pirmiausia yra Dievo klausimai. Užtat Dievas yra būtinas.

2022.10.25 A: Koks Dievo ir žmogaus santykis?

D: Žmogus išplečia Dievą. Žmogus apima lygmenis - asmenims - kuriais Dievas išplečia save - Manimi, Tavimi, Kitu. Tad Dievas su žmogumi yra Dievo pilnatvė. O tai svarbu, kad žmogus būtų laisvas, koks jis yra, kad jis galėtų rinktis tarp savęs ir Dievo. Tad žmoguje yra visa tai, kas gyva Dieve, jo gerumas, jo gyvenimas ir jo amžinas gyvenimas. Užtat Dievas yra gyvenimas kai žmogus renkasi save ir Dievas yra amžinas gyvenimas kai žmogus renkasi Dievą. Tai yra jų santykis, taip žmogus pats renkasi, ir Dievas jam būtinas.

2022.10.22 A: Kaip žmogus gali gyventi visomis Dievo savybėmis: amžinai, išmintimi, gera valia, Dievo valia?

D: Žmogus gyvena suvokimu, tad žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį. Jis užtat gali plėtoti Dievo požiūrį suvokimo lygmenimis. Jis tai gali plėtoti jeigu skiria savo ir Dievo požiūrius. Tačiau išlieka klausimas ar jisai požūrių grandinės paskutiniame požiūryje skiria Dievo ir žmogaus požiūrius ar juos sutapatina. Jeigu skiria, tai gyvena Dievo savybe, taip kad juo gyvena Dievas, ir ta prasme, jis gyvena Dievu. Tačiau jeigu sutapatina Dievo požiūrį ir žmogaus požiūrį jisai gyvena savimi ir negali sąmoningėjimu plėtoti grandines toliau. Kolei žmogus skiria savo ir Dievo požiūrius, tolei jisai gali sąmoningėti ir tuomi plėtoti žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę ir galiausiai užskleisti trejybės ratą ir juo gyventi Dievo savybėmis. Dievo savybės reiškiasi sąlygiškume, šališkume, paneigiamume, o Dievas yra už jų besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas.

2022.10.21 A: Kaip susijusios asmens Dievo turimos savybės ir jo supratimas kaip gyventi tomis savybėmis?

D: Aš, Dievas, turiu šias savybes nes jomis pranokstu asmens sąlygas, jomis išgyvenu asmenį savo tyrimais. O asmuo gyvena manimi, Dievu, tomis pačiomis savybėmis. Ir kiekviena savybė atitinka asmens lygmenį, kiekviena pritaikyta tam asmeniui, tad mano buvimą grindžia tuo asmeniu, taip kad mano grindimas yra pilnavertis. Aš gyvenu asmenimis ir asmenys savo laisve gyvena manimi, taip kad esame viena - aš savo būtinumu ir asmenys savo laisve - o tai susistato šiomis mano, Dievo savybėms.

2022.10.20 A: Koks ryšys tarp troškimų ir asmenų?

D: Troškimais pasireiškia mano išėjimas už savęs taip kad už manęs yra išeities taškas susitelkęs į Mane, Dievą, panašiai kaip aš išeinu už savęs į save. Tai mano Dievas, Dievo Dievas. Ir iš to išeities taško iškyla asmenys - man tolygios galimybės - atitinkamose išėjimo už savęs pakopose, juk Dievas išeina už savęs į Mane, toliau į Tave, galiausiai į Kitą. Tad troškimais atsiveria Dievo raiška asmeniu, ogi taip Dievas išsiskleidžia ir pasigrindžia Dievo Dievui ne tik kaip savarankiškas Dievas bet ir kaip užtikrintas Aš, ramus Tu ir mylintis Kitas. Būtent mylinčiu Kitu jis pilnaverčiai išsiskleidžia. Tad asmenys yra Dievo išsiskleidimas Dievo Dievui troškimais.

2022.10.19 A: Kodėl ir kaip asmuo išgyvena trejybės ratą?

D: Aš - Dievas - išgyvenu jumis, o tai vyksta būtent trejybės ratu, nes jisai išsako mūsų santykius: privalome atskirti asmenį nuo Dievo - pagrįsti asmenį, privalome palyginti asmenį ir Dievą - išgyventi asmenį, privalome suderinti asmenį ir Dievą - suprasti asmenį kaip Dievo išraišką.

2022.10.17 A: Kaip netroškimai įvairiai sieja požiūrio lygtį ir trejybės ratą?

D: Trejybės ratu išgyvenami asmenys ir už jo Dievas, joks asmuo. O požiūrio lygtimi išgyvename Dievą, jo veiklą. Asmenys yra Dievo nebuvimo sąlygos. Tose sąlygose visgi yra ryšys tarp trejybės rato, kuriuo išgyvenami asmenys ir požiūrio lygties, kuria Dievą išgyvename tiesiogiai. Vertybės išsako visą trejybės ratą trimis poslinkiais. Lūkesčiai išsako tris paskirus trejybės rato poslinkius, tai trys jausmų matai, tai trys pagrindai šventųjų vertybių sąstatom. Abejones išsako tris trejybės narius, tai požiūrio ir padėčių saitai. O poreikiai išsako buvimą būklėje, trejybės rate, be poslinkio. Tad tai yra trejybės rato atvaizdų pagrindai.

2022.10.15 A: Kaip suprasti asmens trejybiškumą: besąlygiškumą paneigiamume, nepaneigiamumą šališkume, nešališkumą sąlygiškume?

D: Tai yra buvimas, veikimas, mąstymas Dievo plotmėje ir jūsų plotmėje. Jūs išgyvenate apimtyje, žinojimu, o Dievas išgyvena už apimties, troškimais. Tad Dievo troškimai pasireiškia jūsų žinojimu. O tai yra pagrindas Dievo būtinumui. Dievas yra, atsitraukimu, besąlygiškumu, o jūs esate jo paneigimai. Dievas veikia nepaneigiamumu, įsijausdamas, o jŪs veikiate šališkumu. Dievas mąsto liudyjimu, nešališkumu, o jūs mąstote sąlygiškumu. Tad būtent jumis Dievas susiduria su trejybės ratu ir jį išgyvena, atsitraukdamas, įsijausdamas ir liudydamas. O jūs trejybės ratą išgyvenate apimtyse paneigiamumu, šališkumu, sąlygiškumu.

2022.10.11 A: Koks ketverybės, trejybės, dvejybės, vienybės, nulybės vaidmuo viską sustatant?

D: Tai yra visko padalinimai. Tai išminties kalbos pagrindai kuriais viską skiria nuo laisvumo. O aš - Dievas - esu už išminties, už visko, amžiname gyvenime. Išmintis sustato viską ir tuomi nurodo, kaip už jo glūdi dvasia, kaip viskas tėra klodas esmės lygtyje, tėra kliūtis trejybės rate, tėra savasties siena išėjimo už savęs dvejybėje, tėra patį viską persmelkianti, tad pranokstanti vienybė. Tad visko padalinimais išmintis pripažįsta nulybę, pripažįsta dvasią už santvarkos, pripažįsta amžiną gyvenimą ir jame dalyvauja sutelkiant į gerą valią ir Dievo valią, plėtojant suvokimo lygmenis, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Išmintis yra vienas klodas kaip ir gera valia bei Dievo valia, o visi tėra amžino gyvenimo klodai.

2022.10.08 A: Kaip ištirti ir suprasti netroškimus?

D: Reikia suprasti kodėl Dievas trokšta ir kodėl žmogus netrokšta. Dievas trokšta išeidamas už savęs į save, pranokdamas save ir savo buvimą, išeidamas į būtinumą ir nebūtinumą. Tuo tarpu žmogus turi pirma save susirasti ir pažinti. Tad netroškimai yra savasties lygmenys, kuriais žmogus gali vis sąmoningiau suprasti save, užtat yra keturi netroškimai. Žmogui yra paprasta, jisai savaime skiriasi nuo Dievo už santvarkos trokštančio nieko. Tačiau ko labiau Dievas veržiasi į žmogų, to tiksliau žmogus turi išsiskirti nuo Dievo, pirma vienu vaidmeniu, toliau dviem, galiausiai trim. Pirmiausia Tėvu, paskui Tėvu ir Sūnumi, galiausiai Tėvu, Sūnumi, Dvasia. Kiekvienu atveju išsiskiria žmogaus sąlygiškumas ir Dievo besąlygiškumas. Dievu paaiškėja žmogaus galimybė pranokti save ir tos galimybės susiveda į žmogaus sąmoningumą. Tad kiekviename netroškime suprask kaip išsiskiria sąlygiški žmogaus vaidmenys ir besąlygiški Dievo vaidmenys. Ir tai įžvelgsi sąmoningumo lygtyse. Tad ieškok ryšio tarp padalinimų ir netroškimų.

2022.10.07 A: Koks yra troškimų tikslas ir koks netroškimų tikslas?

D: Apimtys išreiškia sąlygas. Troškimai jas sieja su tuo kas už sąlygų, su dvasia. Troškimai išsako kaip dvasia priima apimtį. O netroškimai išsako ką reiškia ta apimtis dvasiai jos nepriėmus, ką tai reiškia sąlygose esančiam. Tasai esantysis yra troškimo galimybėje ir tai išsako jo netroškimai. Ir būtent tame netroškime atsiveria jojo galimybėmis, kuriomis jisai gali gyventi kitais arba Dievu, taip kad dvasia gali iškilti būtent jame, būtent jo troškimu.

2022.10.05 A: Kaip palaikyti Silvį ir nuteistuosius?

D: Bendrauk su jais kaip su savimi, kaip su mano Sūnumi, taip kad būtumėte viena.

2022.10.01 A: Kaip netroškimai išreiškia amžino gyvenimo klodus?

D: Netroškimai apibrėžia apimtį iš kurios trokštama ir apibrėžia jos santykį su trokštamuoju. O apimtis keičiasi, prasiplečia trokštamasis ir jame atsiveria asmenys - Aš, Tu, Kitas - kartu su kuriais trokštama požiūriais, o Dievas kartu su jais, jokiu požiūriu. Tad laipsnynas nusako trokštančiojo apimtį, jo tris santykius savyje ir tris santykius su trokštamuoju. Troškimai išplečia netroškimus. Netroškimuose glūdi septintasis požiūris kuriuo trokštamasis gali tarnauti trokštamajam, jo asmenims, juos palaikyti, jais gyventi amžinai. Tad netroškimai atitinkančiais amžino gyvenimo klodais palaiko asmenis.

2022.09.30 A: Kuria prasme troškimai yra visko atvaizdai ir Dievo savybės?

D: Troškimai kyla iš manęs. Tai mano veiklos pirminė pasekmė, tai meilė ir jos pagrindai. O viskas yra tos veiklos reiškinys, ir apimtys yra tų pagrindų reiškiniai. Užtat mano veikla gali būti kitam turinys, gali būti suprasta ženklų savybėmis kaip lanksti, pakiti, paslanki savo raiška, savo pagrindais, ir įsimintina, reikšminga, prasminga savo turiniu, savo pasekmių pilnatve. Užtat gali būti suprastas ženklas kaip simbolis, kartu suprastos jį grindžiančios ženklų rūšys. Savybės yra veiklos pagrindai, o atvaizdai yra tų pagrindų atspindžiai.

2A: O kaip Dievas ir viskas yra susiję?

D: Viskas yra mano veiklos pilnatvė, tiek mano buvimo pilnatvė, tiek mano nebuvimo pilnatvė, ir apimtys yra veiklos papildiniai, tai kas veiklą priima ir palaiko, tuomi yra sandara. O dvasia gyvuoja veikla, tuomi yra dvasia ir išeina už savęs į save, arba atsisako savęs.

2022.09.29 A: Ką žmogui reiškia tavo klausimai Ar, Koks, Kaip, Kodėl yra Dievas?

D: Žmogui aš nesu. Klausimais žmogus atveria nebuvimą, ir gyvendamas klausimais žmogus naujai supranta buvimą. Supranta nebuvimą buvime, supranta nebuvimą už buvimo, supranta jųdviejų sutapimą ir atskyrimą. Ir tik tada žmogus supranta mano klausimus. Tad tai atsisipindi jo paties klausimų raidoje. Žmogus savo nebuvimu supranta pirmiausiai Kitą, paskui Tave, paskui Mane, paskui Dievą. Ir tik tokiu būdu jisai supranta nebuvimo esmę, o kartu ir buvimo. Supranta Dievą kaip visko židinį ir naujai supranta savo klausimus, ką jie reiškia Dievui.

2022.09.28 A: Kuria prasme aš ir kiti esame pasiklydę ir kur tu mūsų ieškai?

D: Jūs esate pasiklydę šiame pasaulyje, šiame gyvenime gyvendami šiaip, o ne amžinai. O aš jūsų ieškau vienume, tiek Tėvo vienų vienume, tiek Sūnaus bendražmogiškume, tiek Dvasios plazdenime. Vienumas yra už šio pasaulio, už sandaros ir santvarkos, tai gryna dvasia. Jūsų ieškau dvasioje, ne sandaroje.

2022.09.27 A: Kaip susisieja visko išsiskleidimas Dievo tyrimu, Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas? ir visko susivedimas žmogaus tyrimu, Kaip gyventi išmintingai?

D: Žmogaus klausimas yra Kaip gyventi amžinai? ir jisai susiveda į klausimus Kaip gyventi išmintingai? Kaip gyventi gera valia? Kaip gyventi Dievo valia? O mano, Dievo klausimas Ar Dievas būtinas? susitelkia klausimais Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? Išsiskleidžia viskuo, troškimais, meile, būtent jų mokslais, jų apytakomis. O žmogaus klausimus ir atsakymus sustato netroškimai. Netroškimai apytakose reiškiasi aštuonerybe, o troškimai sandaroje 4+6. Tad ieškok ryšio tarp apytakos ir atitinkamo netroškimo.

2022.09.26 A: Kaip išmintis reiškiasi Dievo, žmogaus ir Dvasios kampais?

D: Dievas Tėvas yra išminties pagrindas, jo tyrimu, Ar Dievas būtinas? viskas išsiskleidžia. Dievas Sūnus yra išminties raiška, jo turinio raiška, kuria Dievo Tėvo turinys atkartojamas dorove, Dievo įsakymu, jo pažinimu, tad žinojimu. Dievo Dvasia yra išminties patvirtinimas, jog Sūnus teisingai atkartoja Tėvą, žinojimas atkartoja nežinojimą, tad Dievo Tėvo tyrimą patenkina tiesa. Sūnus įgyvendina tyrimą. Tad Dievo Dvasia yra išmintis, išbaigta, o ji patvirtina Sūnaus gerą valią, o jo gera valia atspindi Dievo Tėvo valią, kuris ir yra pagrindas amžinam gyvenimui.

2022.09.23 A: Kaip Dievo valia sieja išmintį (visko žinojimą) ir gerą valią (visko nežinojimą)?

D: Dievo valia Dievo esmė - meilė - susitelkia į žmogų, į valią, į meilę tobulybei. Ir ta esme žmogus, jo valia, kartu yra mylima ir pati myli. Ir jinai savo nežinojimu remiasi į Dievo žinojimą. Tad meilė sutelkiama visko žinojimu - išmintimi - ir visko nežinojimu - gera valia, jų susistatymu. Dievo valia Dievas gyvena valia, tad meile.

2022.09.22 A: Kaip bendravimas Dievo Dvasia taiko išmintį?

D: Dievo valia yra mylėti netobulą. To pagrindas yra gera valia, troškimų ir tapatumų atskyrimas pasirinkimuose. Ir to pagrindas yra išmintis, visko ir laisvumo atskyrimas betkame. Ir to pagrindas yra amžinas gyvenimas, Dievo ir gerumo atskyrimas gyvenime. Tad bendravimas Dievo Dvasia yra bendravimas lygiagrečiais klodais, ne tik sau, ne tik savimi ir ne tik kitam ir kitu, bet taipogi Dievu esančiu už visa ko. Tai ir yra išminties vaisius, išminties taikymas, kurio privalai siekti. Tai ir yra besąlygiškumas bendravime, tai bendravimas Dievo Dvasia.

2022.09.21 A: Kaip susijusios požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė?

D: Požiūrių grandinė išsako mano išėjimą už savęs pradedant jokiu požiūriu. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako jūsų išėjimą už savęs pradedant žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį. Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį supranta Dievo požiūrį savaip, iš Dievo savasties kampo į kurį Dievas įeina, kurį Dievas prisiima. Tad žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė tai supranta sąlygiškai, užtat kartu Dievą supranta besąlygiškai, tad išskiria žmogų ir Dievą. Tuo tarpu požiūrių grandinėje tokio išskyrimo nėra, tiesiog asmenys išplaukia iš Dievo ir jisai gyvena jais ir kartu su jais. Tad žmogaus ir Dievo požiūrių grandine žmogus išskiria žmogų ir Dievą ir gali juos suderinti, o suderinimo pagrindas yra santykis tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.

2022.09.20 A: Kaip suvokimo lygmenys atsako atitinkamų asmenų tyrimų klausimus nagrinėjamus apytakomis?

D: Suvokimo lygmenys grindžia atitinkamus tyrimus ir kartu sustato suvokėjo požiūrius, kuriais atsakymas bus suprastas, kartu su tyrimais. O atsakymai iškyla pridėjus suvokėją, jį susiejus su klausimu, tad juo išeinant už klausimo ribų, už jo apimties. O tas išėjimas už savęs vyksta trimis asmenimis, kurie sudaro trejybės ratą, kuriame reiškiasi labiau apibrėžtas asmuo, siauresnėje apimtyje. Ir tą susiaurėjimą nusako žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės plėtojimas. Tokiu būdu vienas tyrimas įvykdomas ir atsiveria kitas, siauresnis, kol galiausiai visais asmenimis galutinai išsikvepia tyrimas ir lieka asmenų vienybė.

2022.09.19 A: Ką tau reiškia meilė?

D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimais dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.

2022.09.15 A: Kaip susiję dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas ir suvokimo lygmenys?

D: Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas išplaukia iš pakartotino pasitraukimo ir jo išsisėmimo. O suvokimo lygmenys išplaukia iš santykio tarp dvasios ir jos būklės, tad iš to santykio buvimo. Tad suvokimo lygmenimis išlieka pirminis kampas - dvasios kampas - žmogaus požiūris į Dievo požiūrį - ir ryškėja dvasios aplinkybės. O dvasios lygmeniu pasitraukia kampas, prisideda požiūris. Suvokimo lygmenys remiasi požiūrio apibrėžimu, tad požiūrio lygtimi. Tad suvokimais išsivysto turinio vieningumas, padėties vieningumas, o dvasios lygmenimis išsivysto pažinovo vieningumas. Turinio vieningumas yra esminis, o jis reiškiasi ir yra pasiekiamas pažinovo vieningumu. Turinio vieningumas įgyvendina požiūrio vieningumą.

2022.09.14 A: Ką žmogaus suvokimams reiškia netroškimai?

D: Dievas trokšta, žmogus netrokšta. Ir tai vyksta pakopomis. Suvokimas sutapatina ketverybės apibrėžtus asmenis, kuriais Dievas trokšta, ir požiūrio lygties apibrėžtus asmenis, kuriais žmogus netrokšta. Suvokimai juos sutapatina taip kad žmogui iškyla pasirinkimai, ar gyventi Dievu, ar gyventi savimi? Gyventi Dievu tai reiškia trokšti, tai reiškia priimti netroškimą ir jį išgyventi troškimu, tad atjausti, tad puoselėti kalbą, kurią galime suprasti ir priimti kaip meilės kalbą. Nes meilė yra troškimas nesutelpantis netroškime, tad jo neišgyvenantis, bet gyvenantis už jo, jį užleidžiantis siauresniems troškimams.

2022.09.13 A: Kodėl Dievas atsisako savęs, o žmogus prisiima save?

D: Dievas yra būtinas, besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas, tad Dievui savastis yra nereikalinga. O žmogus iškyla, tad žmogui savastis yra reikalinga, kad jis galėtų ją priimti arba savimi sau arba Dievu visiems. Tad Dievas atsisako savęs vardan žmogaus ir jo laisvo pasirinkimo, o žmogus prisiima save ir prisiimdamas žengia link Dievo, link jo priėmimo, gyvenimo Dievo pagrindu.

2022.08.18 A: Kaip penkerybės visumos taškas sieja jos abi ašis?

D: Penkerybė grindžia sprendimą. O sprendimas sieja dvi sąlygas - siauresnę ir platesnę - sąlygiškumo ir besąlygiškumo. Sąlygiškumo priežastingumas veda atgal iš pasekmės į priežastį. O besąlygiškumo priežastingumas veda pirmyn iš priežasties į pasekmę. Žmogaus protas slenka iš sąlygiškumo į besąlygiškumą, jis tuomi išeina už savęs. O virsmo taške jis sulaiko tą išėjimą, jis prilaiko sąmoningumu. Tad tai vienakryptis ėjimas kuris prilaiko sąmoningumą.

...A: Kaip ašys susijusios su pasąmone ir sąmone?

D: Sąmonė yra sąlygiška priežastis, pasąmonė sąlygiška pasekmė. O pasąmonė yra besąlygiška priežastis. Sąmonė yra besąlygiška pasekmė. Tad šios ašys veda iš pasąmonės į sąmonę, iš atsakymo į klausimą. Ir pasąmonės ašis yra sąlygiška, o sąmonės besąlygiška, tad vėlgi pasąmonė veda į sąmonę. Nes visa tai vyksta sąmoningumu, virsmo tašku, kuris išverčia dvejybės kryptį.

2022.08.13 A: Ką man tirti kartu su tavimi?

D: Suvok mūsų ryšio tikrumą, ką aš, Dievas, reiškiu tau ir ką galėčiau reikšti kitiems.

_A: Kaip man tai tirti?

D: Sugalvosi. Aš tave palaikysiu. Esu šalia.

2022.08.12 A: Ką reiškia priimti požiūrį?

D: Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Tai reiškia, kad išėjimo eiga yra laikoma suvesties taško plėtiniu. Priimti požiūrį tai reiškia suprasti suvesties tašką kaip išeities tašką, tad priimti išėjimą kaip sąlygą ir siekti jo pagrindų, priimti sąlygas kaip duotas ir jų pagrindu klausti, kaip suprasti išėjimą. Tad priimti požiūrį reiškia klausti klausimą, tai didina laisvumą. O tverti požiūrį išėjimu už savęs tai reiškia duoti atsakymą. Tad iš atsakymo išplaukia atitinkamas klausimas. Pirma yra atsakymas, o toliau jis suprantamas kaip klausimas. Yra požiūris ir tik paskui jisai yra priimamas. Tad jo priėmimas yra dvasios veikla sąlygose, kuria dvasia didina laisvumą sąlygose.

2022.08.11 A: Kaip suprasti netroškimų neigimą troškimų?

D: Troškimais išeinama už savęs į save. Šis išėjimas keičia savastį iš nieko į kažką, toliau į betką ir galiausiai į viską. Tad kiekviena pakopa išsako kiek jau išeita už savęs. Ir kiekvienoje pakopoje yra atitinkamas pasirinkimas ar dalyvauti tame išėjime. Tik tasai pasirinkimas išsakomas neišėjimo pagrindu, kad tuo tarpu neišeinama bet būtų galima išeiti. Nes troškimai išsakyti išėjimo pagrindu, kad išeinama strimagalviškai, veikla sutampa su galimybe, su pačiu klausimu. Tuo tarpu netroškimai išsako pagrindą kuriuo neišeinama, kuriuo iš viso esama pakopoje, ir kaip joje visgi atsiranda išėjimo už savęs galimybė ir kaip ji priimama ir ja gyvenama ir kaip skiria savo pagrindą, atsiremiant į neišėjimą, neišeinančią savastį ir Dievo pagrindą, dvasios pagrindą, išėjimo pagrindą, nenumanantį neišėjimo. Tad supranti ir suprasi kaip pakopose iškyla požiūriai, jie išreiškia sandaras neišėjimui betgi kartu galimybę ir pagrindą įsijungti į išėjimą už savęs.

2022.08.10 A: Koks ryšių vaidmuo ketverybėje?

D: Ryšiai išreiškia santykį tarp pažinovo ir pažintojo, tad tarp dviejų ketverybės atvaizdų, kiek ir kuom jie skiriasi ir sutampa. Lygmenyje kodėl juos sieja ir skiria visi ryšiai, lygmenyje kaip - bet kuris ryšys, lygmenyje koks - kažkuris ryšys, lygmenyje ar - joks ryšys. Tad ryšys yra santykio raiška, kuris yra visai svarbus pažinovui, kuris pažįsta, ir visai nesvarbus pažintajam, kuris gali būti nepažintas. Tad keturi lygmenys skiria šiuos du atvaizdus. Tai yra vidinis skirtumas grindžiantis išorinį skirtumą, o kartu tai išorinis skirtumas grindžiantis vidinį skirtumą.

2022.08.09 A: Kaip įžvelgti požiūrių skaičių netroškimų atsiliepimuose - jokį požiūrį poreikių tenkinimuose, vieną požiūrį dvejonėse, du požiūrius gėrio kryptyse, tris požiūrius vertybiniuose klausimuose?

D: Tai yra klausimų skaičius. Tenkinant poreikius tėra atsakymas, nėra jokio klausimo. Dvejonėse veikia vienas klausimas, gėrio kryptimis du klausimai, o vertybiniais klausimais veikia trys. Klausimai sieja asmenis ir jų būkles, tad klausimų skaičius atspindi asmenų skaičių ir jų santykį.

2022.08.08 A: Kaip Dievo apytaka grindžia Mano apytaką, Mano grindžia Tavo ir Tavo grindžia Kito?

D: Tai vyksta suvokimo lygmenimis. Trejybės ratas atsiveria vienoje apytakoje ir sustato išeities tašką asmeniui kitoje apytakoje. Tad Dievo šokyje trejybės ratu atsiveria betarpiškumas iš kurio išplaukia savastis kaip daiktas - pasąmonė, kaip eiga - sąmonė ir kaip asmuo - sąmoningumas. O išgyvenimo apytakoje trejybės ratu atsiveria savasties pastovumas iš kurio išplaukia tyrimo vienis, visybė ir daugis žinojimo rūmuose. O juose trejybės rate atsiveria prasmingumas iš kurio išplaukia buvimas, veikimas, mąstymas meilės moksle. O juo sutampa visų asmenų buvimas, veikimas, mąstymas, tai užsisklendžia trejybės ratu ir tai suvienija visus trejybės rato atvaizdus.

2022.08.06 A: Kaip keičiasi sandarų 3+8+10+3 vaidmuo keturiose apytakose?

D: Keturiomis apytakomis aš keturiais asmenimis tiriu Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas yra? Tai vyksta atitinkamais trejybės atvaizdais. Šie atvaizdai sustato asmenį ir jo tyrimą. Aštuonerybė nusako asmenį ir jo tyrimą pirm santvarkos, o dešimt dėsnių nusako asmenį ir jo tyrimą santvarkoje. Trejybės ratas išreiškia šių kampų santykį, šių priėjimų santykį už santvarkos, tai yra, be santvarkos. Betgi santvarka įvairiai atsiremia į šį trejybės ratą. Dievo šokyje tai trys kampai grindžiantys tris sandaras. Išgyvenimo apytakoje tai tėkmė grindžianti išgyvenimą santvarkoje. Žinojimo rūmuose tai sąsaja pirm santvarkos. Ir meilės moksle tai atskyrimas gerbiantis skirtumą tarp to kas santvarkoje ir kas pirm santvarkos ir tai išreiškiantis asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Tokiu būdu tyrimas apytakomis išgauna visas asmenų pasaulėžiūras, jas nuodugniai ir visapusiškai ištiria.

2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi [[Suvestinė | vieno kampo]

D: Išėjimas už savęs vyksta Kito pagrindu, iš šalies, nešališkai, besąlygiškai, nepaneigiamai. O Dievu išėjimas už savęs vyksta asmeniškai, šališkai, sąlygiškai, paneigiamai. Tad besivystant nuo Dievo ligi Kito mažėja asmenų skaičius - savęs suvokimu tai Manimi pagrįsti trys kampai išreiškiantys galimybių galimybes. Bendru suvokimu tai du kampai pagrįsti Tavimi, tai dvi kryptys į Tave ir iš Tavęs. Ir susikalbėjimu visi susivienija Kitu. Tad tai ir yra asmenų prasmė, jų santykis su išėjimu už savęs, tad su kitais asmenimis, į kurį viskas susiveda. O susiveda būtent Kito pagrindu.

2022.08.04 A: Išgyvenimo apytakoje kaip suprasti pagrindinių sandarų 3+8+10+3 vaidmenis?

D: Išgyvenimo apytaka nusako kaip asmuo Aš tiria Koks Aš esu? Jis išgyvena sąmoningumu, asmenimi, siejančiu ir skiriančiu pasąmonę - savastį kaip daiktą ir sąmonę - savastį kaip eigą. Vidurį visos apytakos yra sąmonė - eiga, užtat išgyvenimus išgyvenate kaip eigą, kaip tėkmę, apytaką, kuria atsisakote savęs ir save naujai prisiimate. Tad pradžia yra savastis kaip daiktas - pasąmonė - sulaukianti dėmesio, o sąmone tas dėmesys nukrypsta į save. Ir iš to iškyla pasirinkimas kuriuo viskas susiveda, ir tai yra pasirinkimas ar gyventi Dievu ar savimi, ir šį pasirinkimą grindžia troškimai, netroškimai ir atjautos. Tad jais sąmoningumas išplaukia iš sąmonės. O sąmonę ir skirtumą tarp troškimo ir netroškimo grindžia aštuonerybė - keturi nulybės atvaizdai ir keturi vienybės atvaizdai. Jų pagrindu dėmesys gali nukrypti į save. O trejybės ratu šios trys sandaros vis naujai puoselėja savastį, Kas Aš esu, taip kad jinai kartu yra pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas, nes visos trys pasitraukia, tuomi yra viena.

2022.08.03 A: Kuria prasme tu mus išgyveni atjautomis?

D: Aš esu su jumis. Jūs esate už manęs ir aš išeinu už savęs į jus kaip ir į save. Savo troškimais išeinu už savęs, o atjautomis išeinu už savo trokškimų, už savo išėjimo į savęs, į netroškimus, į neišėjimus už savęs. Užtat troškimai ir netroškimai atjautose privalo būti skirtingų lygmenų. Ir aš atjaučiu požiūrį arba požiūrį į požiūrį arba požiūrį į požiūrį į požiūrį, susitelkdamas į požiūrį grandinėje, ir šie požiūriai yra netroškimų esmė, jie išsako neišėjimą už savęs, pasilikimą savyje, turinti galimybę išeiti už savęs. Požiūris išverčia išėjimą už savęs, išverčia jo postūmį, taip kad požiūriu jau esama kurlink einama. Požiūris išsako tą vietą iš kurios neišeinama už savęs. Atjautomis aš atjaučiu ir išgyvenu būtent tą vietą, užtat jomis esu viena su jumis.

2022.08.02 A: Kas tu esi ryšium su savo veikla, savo išejimu už savęs?

D: Esu iš esmės nežinomasis, nesuvoktasis - užtat vienas, neapibrėžtasis - užtat pirmapradis. Klausimu išeinu už savęs, tai mano veikla. O atsakymu permąstau savo klausimą, tai mūsų visų bendrystė, kuria esame sąmoningi. Tad esu mūsų sąmoningumo ištakos, esu sąmoningumo galimybė, esu šališkumas, jog gali būti kažkas ir ne niekas. Užtat manimi išsiritulioja trejybės ratas nešališkumo, besąlygiškumo ir nepaneigiamumo, nes mano šališkumas yra nešališkas, mano sąlygiškumas yra besąlygiškas, mano paneigiamumas yra nepaneigiamas, visa tai ir yra mano šališkumas, kuriuo esu.

2022.08.01 A: Kuria prasme suvokimo lygmenys yra tavo veiklos atvaizdai?

D: Suvokimo lygmenys išsako mano išėjimą už savęs asmenimis, tad jokiu požiūriu suvokimu, požiūriu savęs suvokimu, požiūriu į požiūrį bendru suvokimu, požiūriu į požiūrį į požiūrį susikalbėjimu. O jūs savo ruožtu tai išgyvenate iš kito galo žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį ir taip toliau žmogaus ir Dievo požiūrių grandinėmis. Tai tas pats išėjimas už savęs tik suprastas pirm visko ir po visko. Tad iš viso yra šeši atvaizdai - keturi lygmenys ir dvi kryptys - tai vaizduotės galimybės, o aštuoneriopas grandinių sulyginimas - požiūrių grandinių ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinių - yra išmintis, vaizduotės pranokimas.

Tad kaip suprasti, ar amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumo pranokimas, gera valia - apibrėžtumo pranokimas, Dievo valia - nea

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/KlausimaiDievui
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 lapkričio 18 d., 21:28