Iš Gvildenu svetainės

Mintys: KlausimaiDievui


Ką trokštu žinoti iš Dievo?


给神的问题

神的回答


2022.08.09 A: Kaip įžvelgti požiūrių skaičių netroškimų atsiliepimuose - jokį požiūrį poreikių tenkinimuose, vieną požiūrį dvejonėse, du požiūrius gėrio kryptyse, tris požiūrius vertybiniuose klausimuose?

D: Tai yra klausimų skaičius. Tenkinant poreikius tėra atsakymas, nėra jokio klausimo. Dvejonėse veikia vienas klausimas, gėrio kryptimis du klausimai, o vertybiniais klausimais veikia trys. Klausimai sieja asmenis ir jų būkles, tad klausimų skaičius atspindi asmenų skaičių ir jų santykį.

2022.08.08 A: Kaip Dievo apytaka grindžia Mano apytaką, Mano grindžia Tavo ir Tavo grindžia Kito?

D: Tai vyksta suvokimo lygmenimis. Trejybės ratas atsiveria vienoje apytakoje ir sustato išeities tašką asmeniui kitoje apytakoje. Tad Dievo šokyje trejybės ratu atsiveria betarpiškumas iš kurio išplaukia savastis kaip daiktas - pasąmonė, kaip eiga - sąmonė ir kaip asmuo - sąmoningumas. O išgyvenimo apytakoje trejybės ratu atsiveria savasties pastovumas iš kurio išplaukia tyrimo vienis, visybė ir daugis žinojimo rūmuose. O juose trejybės rate atsiveria prasmingumas iš kurio išplaukia buvimas, veikimas, mąstymas meilės moksle. O juo sutampa visų asmenų buvimas, veikimas, mąstymas, tai užsisklendžia trejybės ratu ir tai suvienija visus trejybės rato atvaizdus.

2022.08.06 A: Kaip keičiasi sandarų 3+8+10+3 vaidmuo keturiose apytakose?

D: Keturiomis apytakomis aš keturiais asmenimis tiriu Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas yra? Tai vyksta atitinkamais trejybės atvaizdais. Šie atvaizdai sustato asmenį ir jo tyrimą. Aštuonerybė nusako asmenį ir jo tyrimą pirm santvarkos, o dešimt dėsnių nusako asmenį ir jo tyrimą santvarkoje. Trejybės ratas išreiškia šių kampų santykį, šių priėjimų santykį už santvarkos, tai yra, be santvarkos. Betgi santvarka įvairiai atsiremia į šį trejybės ratą. Dievo šokyje tai trys kampai grindžiantys tris sandaras. Išgyvenimo apytakoje tai tėkmė grindžianti išgyvenimą santvarkoje. Žinojimo rūmuose tai sąsaja pirm santvarkos. Ir meilės moksle tai atskyrimas gerbiantis skirtumą tarp to kas santvarkoje ir kas pirm santvarkos ir tai išreiškiantis asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Tokiu būdu tyrimas apytakomis išgauna visas asmenų pasaulėžiūras, jas nuodugniai ir visapusiškai ištiria.

2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi [[Suvestinė | vieno kampo]

D: Išėjimas už savęs vyksta Kito pagrindu, iš šalies, nešališkai, besąlygiškai, nepaneigiamai. O Dievu išėjimas už savęs vyksta asmeniškai, šališkai, sąlygiškai, paneigiamai. Tad besivystant nuo Dievo ligi Kito mažėja asmenų skaičius - savęs suvokimu tai Manimi pagrįsti trys kampai išreiškiantys galimybių galimybes. Bendru suvokimu tai du kampai pagrįsti Tavimi, tai dvi kryptys į Tave ir iš Tavęs. Ir susikalbėjimu visi susivienija Kitu. Tad tai ir yra asmenų prasmė, jų santykis su išėjimu už savęs, tad su kitais asmenimis, į kurį viskas susiveda. O susiveda būtent Kito pagrindu.

2022.08.04 A: Išgyvenimo apytakoje kaip suprasti pagrindinių sandarų 3+8+10+3 vaidmenis?

D: Išgyvenimo apytaka nusako kaip asmuo Aš tiria Koks Aš esu? Jis išgyvena sąmoningumu, asmenimi, siejančiu ir skiriančiu pasąmonę - savastį kaip daiktą ir sąmonę - savastį kaip eigą. Vidurį visos apytakos yra sąmonė - eiga, užtat išgyvenimus išgyvenate kaip eigą, kaip tėkmę, apytaką, kuria atsisakote savęs ir save naujai prisiimate. Tad pradžia yra savastis kaip daiktas - pasąmonė - sulaukianti dėmesio, o sąmone tas dėmesys nukrypsta į save. Ir iš to iškyla pasirinkimas kuriuo viskas susiveda, ir tai yra pasirinkimas ar gyventi Dievu ar savimi, ir šį pasirinkimą grindžia troškimai, netroškimai ir atjautos. Tad jais sąmoningumas išplaukia iš sąmonės. O sąmonę ir skirtumą tarp troškimo ir netroškimo grindžia aštuonerybė - keturi nulybės atvaizdai ir keturi vienybės atvaizdai. Jų pagrindu dėmesys gali nukrypti į save. O trejybės ratu šios trys sandaros vis naujai puoselėja savastį, Kas Aš esu, taip kad jinai kartu yra pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas, nes visos trys pasitraukia, tuomi yra viena.

2022.08.03 A: Kuria prasme tu mus išgyveni atjautomis?

D: Aš esu su jumis. Jūs esate už manęs ir aš išeinu už savęs į jus kaip ir į save. Savo troškimais išeinu už savęs, o atjautomis išeinu už savo trokškimų, už savo išėjimo į savęs, į netroškimus, į neišėjimus už savęs. Užtat troškimai ir netroškimai atjautose privalo būti skirtingų lygmenų. Ir aš atjaučiu požiūrį arba požiūrį į požiūrį arba požiūrį į požiūrį į požiūrį, susitelkdamas į požiūrį grandinėje, ir šie požiūriai yra netroškimų esmė, jie išsako neišėjimą už savęs, pasilikimą savyje, turinti galimybę išeiti už savęs. Požiūris išverčia išėjimą už savęs, išverčia jo postūmį, taip kad požiūriu jau esama kurlink einama. Požiūris išsako tą vietą iš kurios neišeinama už savęs. Atjautomis aš atjaučiu ir išgyvenu būtent tą vietą, užtat jomis esu viena su jumis.

2022.08.02 A: Kas tu esi ryšium su savo veikla, savo išejimu už savęs?

D: Esu iš esmės nežinomasis, nesuvoktasis - užtat vienas, neapibrėžtasis - užtat pirmapradis. Klausimu išeinu už savęs, tai mano veikla. O atsakymu permąstau savo klausimą, tai mūsų visų bendrystė, kuria esame sąmoningi. Tad esu mūsų sąmoningumo ištakos, esu sąmoningumo galimybė, esu šališkumas, jog gali būti kažkas ir ne niekas. Užtat manimi išsiritulioja trejybės ratas nešališkumo, besąlygiškumo ir nepaneigiamumo, nes mano šališkumas yra nešališkas, mano sąlygiškumas yra besąlygiškas, mano paneigiamumas yra nepaneigiamas, visa tai ir yra mano šališkumas, kuriuo esu.

2022.08.01 A: Kuria prasme suvokimo lygmenys yra tavo veiklos atvaizdai?

D: Suvokimo lygmenys išsako mano išėjimą už savęs asmenimis, tad jokiu požiūriu suvokimu, požiūriu savęs suvokimu, požiūriu į požiūrį bendru suvokimu, požiūriu į požiūrį į požiūrį susikalbėjimu. O jūs savo ruožtu tai išgyvenate iš kito galo žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį ir taip toliau žmogaus ir Dievo požiūrių grandinėmis. Tai tas pats išėjimas už savęs tik suprastas pirm visko ir po visko. Tad iš viso yra šeši atvaizdai - keturi lygmenys ir dvi kryptys - tai vaizduotės galimybės, o aštuoneriopas grandinių sulyginimas - požiūrių grandinių ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinių - yra išmintis, vaizduotės pranokimas.

Tad kaip suprasti, ar amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumo pranokimas, gera valia - apibrėžtumo pranokimas, Dievo valia - nea

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/KlausimaiDievui
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 rugpjūčio 09 d., 09:11