Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti


Žr. Vieningumas, Žinynas, Suvedimas, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, žvilgsnis, laisvumas, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

Kokiais būdais esame viena?


  • Išmąstyti šešeriopą vienumą, apibrėžtą keturių lygmenų poromis. Apmąstyti šešias atjautas, bendrus netroškimus ir skirtingus troškimus.
  • Pamąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Kaip jų vienumas yra kartu dvireikšmiškas ir vienareikšmiškas? Ką reiškia, kad juos skiria viskas, betkas, kažkas ar niekas? Kaip tai susiję su kūnu, protu, širdimi ir valia?
  • Išsiaiškinti ir apibrėžti, kas yra požiūris?
  • Susieti šešis pokalbius su šešerybės nariais
  • Susieti šešis pokalbius su vienumu.

Kaip esame viena?

  • Kas yra vienumas?
  • Kame žmogus yra viena ir neviena?
  • Kaip viename lygmenyje esame skirtingi, o kitame lygmenyje esame viena?
    • Kokie yra 4 lygmenys ir 6 poros?
    • Kaip bendrai suprantamas vienumas?
  • Koks ryšys tarp vienumo ir susiklausymo, susitelkimo?
  • Koks ryšys tarp vienumo ir esmės (dvasios sandaros atvaizdų vieningumo)?

Apytakų suvedimą suprasti klausimu: Kaip esame viena?

  • Sieti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.
  • Kokios yra šešios vienumo rūšys? Susieti su Dievo, asmens, asmenų vienumais.

Permąstyti, kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras.

  • Kaip šešiais pokalbiais išeinama už savęs iš vieno asmenio į kitą asmenį?
  • Apžvelgti apibrėžimo būdus, tai antrinės sandaros.

Kaip maldos mokslas palaiko bendrą reikalą?

Koks vienumas pasireiškia paskirose dorovės atsiskleidimo pakopose?

Kaip jausmus suderinti su vienumo rūšimis?

Koks gali būti

  • sąmonės ir pasąmonės vienumas?
  • sąmonių vienumas?
  • pasąmonių vienumas?

Buvau apžvelgęs ir surūšiavęs visus savo klausimus. Jų buvo keli šimtai iš viso. Svarbiausias klausimas, tai Kaip esame viena? Buvo taip pat šešios rūšys klausimų. Kiekvieną rūšį siejau su skirtingu būdu, kaip esame viena. Vėliau jas siejau su savo knygos The Truth skyriais, su pokalbiais ir pertvarkymais. Dabar bandau sieti su Dievo raiškomis šešiais neigiamais įsakymais.

Esame viena Kitu - jo atsiskleidimu - brandos raida. Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą? Brandos bendrystė. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų žemėlapynu. Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?

Esame viena Asmenų Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų vadovėliu. Kaip viską išreikšti rūpesčiais? Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?

Esame viena Dievu - jo išgyvenimais - metraščiu, kokį Dievą esame pažinę. Kaip esame viena Dievu? Kokiais išgyvenimais Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose?

Esame viena Požiūriais - jų sutapimu - sąvokų žinynu. Kaip sutampa požiūriai? Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?

Esame viena Meile - savo užduotimi - Dievo kelione. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Kaip Dievui pasiekti mus ir kiekvieną? įtraukti mus į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?

Pąmonė prilygsta sąmonei

Vienumo esmė

  • Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas. Tai yra maldos ryšys. O tarp mūsų yra kitas.
  • Esame viena nežinojimu. O nežinojimą apibrėžia skirtumas tarp žinojimų.
  • Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu būtinumu.
  • Pasąmonės tinklo esmė ir vienumo esmė yra perpasakojimas. Tai lemia pasakojimo pavidalą. Užtat turi būti vienodas įtampos balsas pradžioje ir vienodas pabaigoje. Panašiai, pagrindimo ir įvardijimo esmė yra galimybė atkartoti rūpestį arba pavadinimą, kaip ir pasakojimu atkartojame išgyvenimą.



Ką reiškia būti viena?

Buvimas viena, tai:

  • Nesame varžomi savasties.
    • nesivaržymas savimi, neigimu
    • Savasties papildinys, jos priešingybė. Savastis yra atskirtumas.
  • tįsumas
    • dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
    • dvasios būdas
    • Dievo būdas
    • rūpestis
  • turėjimas bendrą pagrindą apibrėžimams
  • kaip asmuo renkasi Dievą arba Save
  • įsijungimas savo požiūriu
  • įtraukimas
  • leisti rūpėti
  • Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
  • šališkumas
  • kas išreiškia save aplinkose tokiais būdais:
    • Dvasia - už santvarkos
    • Sandara - už dalyvių
    • Atvaizdai - dalyviuose
    • Vieningumas - santvarkoje
  • the only Mystery in that we can participate in it, but it is the only thing we can't Know
  • Person chooses God over Self so that they are one with all, not simply those who are one with them (consider Love your neighbor as your self)
  • asmens (who) prielaida
  • being alone through another, being not alone (from our own reference point) yet being alone (from another reference point), giving up our own reference point (our own self) for that of another, thus “being” outside of the scope of our reference point, being alone from aloneness, being alone together, being one through aloneness, being alone in the context of others, persistence of a relationship across all degrees of being and not being (from Everybody (greatest Referer) to Nothing (greatest Referent)), the foundation for all relations between Persons, being by not being, NotSystem, the unity of levels, of vantage points:
  • žvilgsnių sutapimas (coinciding of views)

Buvimas ne viena

Buvimas ne viena, tai:

  • not sharing the grounds for definition
  • the basis for Not
  • not including one's own perspective
  • not having things matter
  • nonsubjectivity
  • not Caring

Vienumo rūšių sandara

Šeši vienumo pagrindai:

  • požiūriai - sutampa poreikiai, skirtingi protai
  • meilė - sutampa poreikiai, skirtingos širdys
  • bendrystė - sutampa abejonės, skirtingos širdys
  • artimas (tu/aš) - sutampa lūkesčiai, skirtingos valios
  • kitas - sutampa abejonės, skirtingos valios
  • Dievas - sutampa poreikiai, skirtingos valios
  • Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
  • Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.

Dievas, Kitas, Artimas

  • Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.
  • Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.

Paskiros vienumo rūšys

būklės vienumas - atskirtumas

  • buvimas vienų viena

sąlygų bendrumas, sutapimas - už sąlygų ar sąlygose ar ten ir ten

  • gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas - Dievo Sūnus mumyse - darantis gerą, kurį mes kiekvienas galėtumėme daryti
  • Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus bendrai suvokta Dievo Dvasia
  • gera širdis - gėrio krypčių, geros valios vieningumas
  • gera naujiena - Dievo gerumo ir žmogaus gerumo vienumas
  • požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis
  • gyvenimo ir amžino gyvenimo bendras palaikymas
  • teigiamų ir neigiamų įsakymų vienumas

bendrumas už sąlygų, nepaisant jų - savybių vienumas

  • tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas
  • gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą

susietumas

  • kertinė vertybė - pasąmonės vienumas
  • bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas
  • bendras reikalas
  • dvasios plazdenimas

sutelktumas, tikslingumas

  • meilė - susitelkimas į mylimąjį
  • išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu
  • suskambėjusio jausmo įamžinimas dorybe
  • požiūris - sąlygiškai vienija atitokėjančią sąmonę ir įtraukiančią pasąmonę
  • bendra galimybe - laisve vis gyventi gerumu
  • vienumas su: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo
  • esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas
  • tobulumas - tapatumų vieningumas
  • valia - pasirinkimų vieningumas
  • Dievo valia - aštuongubo kelio vieningumas
  • susikalbėjimas - nuodugnus, širdingas bendravimas
  • širdies tiesa - dvilypiškumas
  • sąmoningėjimas
  • atjauta
  • vienis-visybė-daugis
  • vienybė - padalinimai
  • viskas - Dievo sandara
  • troškimai - visko atvaizdai
  • išėjimas už savęs

Dievo šokio trejybės ratas



Dievo šokyje žmogaus trejybe pasireiškia:

  • Dievo vieningumas - Dievo trejybe - Kitu (asmens esme) - buvimu
  • Asmens vieningumas - aštuonerybe - asmens sutapimu (pasąmonės įsitraukimu ir sąmonės atsitokėjimu) požiūriais (asmenų esme) - buvimą išplečiančiais - riba tarp buvimo ir nebuvimo
  • Asmenų vieningumas - Dešimt Dievo įsakymais - meile (Dievo esme) - nebuvimu - būklėmis

Šie trys vieningumai suveda trijų sandarų išreikštus nevieningumus.

  • Vienumo pagrindai save susiveda į asmenų trejybę, į jos vienumą, į tikrai bendrą išgyvenimą.
  • Būtent Dievo nepažinimo vieningumu, asmens trejybe susiveda Dievo buvimo ir nebuvimo galimybės, jų vieningumas išgyvenamas.
  • Gaunasi apytaka, kurioje vis naujai atsiveria Dievas, jo amžinas gyvenimas, vis naujai gvildenamas jo klausimas, ar jisai būtinas.
  • Pagrindą suteikia Dievo trejybė, tačiau tai trys skirtingi kampai kuriems trūksta bendro išgyvenimo.
  • Dievo trejybė sieja Dievo Tėvo (Dievo nebuvimo) ir Dievo Sūnaus (Dievo buvimo) išgyvenimus. Dievo nebuvimą grindžia malonė, jo raiška, ir Dievo buvimą išbaigia šviesuolių bendrystė, jo neraiška.
  • Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.

Vienumas - Dievo, asmens ar asmenų?

  • Ar gyvename vienumu? Ir kuriuo vienumu - Dievo, asmens ar asmenų? Ar gyvename visais ar savimi? Ir kaip tą suderinti?
  • Being one with = being one with myself? Ko tikiuosi sutampa su ko trokštu.
  • Dievu gyvename mylėdami, rūpindamiesi, klausdami klausimus.

Dievo vienumas

Vienų vienumas

  • Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
  • Širdis yra vienumo esmė.

Vienumas su niekuo

Besąlygiškumas

  • Dievas tėvas išeinantis už savęs, tad vienijantis
  • esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis

Meilė

  • Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).
  • Mylintysis meile susitelkia į mylimąjį.
  • Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
  • Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas

  • Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.

Vienumo grandinė

  • Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
  • Tai primena suvokimo lygmenis
  • Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
  • Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
  • Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu

Asmens vienumas

Asmenybės (pasąmonės) vienumą išsako kertinė vertybė, tai meilės vienumas, nes meilė yra kaip žmogų palaikyti, ir meilė yra Dievo kertinė vertybė.

Asmens (sąmonės) vienumas - bendras žmogus - Dievo sūnus Jėzus Kristus

  • Vienumas su betkuo
  • vienija teigiamus įsakymus (tobulumą - Mylėk Dievą) ir neigiamus įsakymus (tapatumą - Mylėk artimą).
  • yra bendras žmogus, mus tad vienijantis, darantis gerą, kurį bet kuris galėtų padaryti.
  • išgyvena kiekvieną.
  • yra žmogus vienijantis Dievą, Save, Tave, Kitą.

Gero ir blogo vaiko suvedimas bendru žmogumi

  • Geras vaikas ir blogas vaikas vienas kitas papildo branda, meile: DAD ir ADA.
  • Gerą vaiką ir blogą vaiką reikia abu atjausti vienumo dėlei.
  • Viena yra Dievas (jo tikrumas), asmuo (jo galimumas), tad tuo pačiu ir jų pagrįstas Dievo būtinumas. Tai trys aplinkybės, tai gerojo Dievo ir gerojo asmens sugretinimas, tai jų gerumo vienumas (gera naujiena) ir jųjų pačių vienumas (gera širdimi).
  • Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.

Asmuo

  • Atjauta vertybiniais klausimais.
  • Asmuo vieninga atjauta, aštuongubu keliu suveda Dievo nebuvimo, jo nepažinimo ir buvimo, jo pažinimo išgyvenimus.
  • Asmenyje susiveda keturios Dievo raiškos galimybės, tad Dievo pažinimo galimybės, tai keturios vienumo apimtys.
  • Bendras, sąmoningas žmogus bešališkai įžvelgia Dievą visose apimtyse.

Požiūriai

  • Dievas Sūnus ir Dievas Tėvas yra viena požiūriais.
  • Požiūris yra asmens vieningumo sąlyga - atsitokėjančios sąmonės ir įsitraukiančios pasąmonės sutapimo sąlyga.
  • Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu
  • Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
  • Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
  • Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
  • Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.
  • Susigaudymas. Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra vienumas tėvo ir vaiko, taip kad jų požiūriai sutampa. O pagrindas yra, kad vaikas supranta jų skirtingumą, kad jis yra vaikas, ne tėvas, tad kokie jų vaidmenys.

Vienumas su asmeniu

  • Dievo šokis - vienumas su Dievu
  • pasirinkimų malūnas - vienumas su savimi
  • žinojimo rūmai - vienumas su Tavimi
  • maldos mokslas - vienumas su Kitu

Asmenų vienumas

Asmenų vienumas - Dievas Dvasia

  • Dievas Tėvas (suvokiantis) ir Dievas Sūnus (susigaudantis) sutampa (bendrai suvokta) Dievu Dvasia.
  • Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
  • Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas savo siauresniu žvilgsniu, požiūriu, laikysena ir vertybe.
  • Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".
  • Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).

Vienumas su viskuo

Bendrystė

  • Bendri rūpesčiai.
  • Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.

Bendras reikalas

  • Tomasello, joint intentionality
  • Bendras dėmesys
  • Bendras suvoktumas

Esmė

Esmė (širdis) yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.

  • Meilė yra besąlygiško Dievo esmė - troškimų (poreikių) vieningumas.
  • Tobulumas yra sąlygiško gerumo esmė - tapatumų (dvejonių) vieningumas.
  • Valia yra gyvenimo esmė - pasirinkimų (4+2) (Dievo ir žmogaus gerumų) vieningumas.
  • Dievo valia yra amžino gyvenimo esmė - 4 troškimų x 2 tapatumų (aštuongubo kelio) vieningumas.

Bendrai paėmus, Kitas yra Dievo esmė. Aš esu Dievo sandara ir Jūs visi esate Mano atvaizdai. O jūsų vieningumas yra Kitas.

  • Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
  • Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
  • Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.

Dievo valia

  • Dievo valia yra gėrio krypčių vieningumas, geros valios vieningumas, tad gera širdis.
  • Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.

Gyvenimo lygties lygmenys išsako visa tai, kas reikalinga vienumui:

  • Spirit is Complete
  • Structure is Unobstructed
  • Representation is Familiar
  • Unity is Unified

"Buvimo viena" (being one with) rūšys:

  • Unified
  • Familiar
  • Unobstructed
  • Complete (Pilnatvė)

Dievą suvokiu kaip pilną žvilgsnį (complete view) ir žmogų kaip nepilną žvilgsnį.

  • Esmė yra dvasios vienumas, su kuriuo (savo protu) tapatiname tą dvasią, kaip kad save tapatiname su savo kertine vertybe. Galime būti tapatinti su savo esme.
  • Dvasia ir esmė išsako tai, kas yra, o sandara ir atvaizdai išsako tai, ko nėra.
  • Each new perspective gives the "essence" of everything, and defines God as that which looks at the other perspectives as well as himself.
  • A representation is that which can be thought. It is that which a {{Mind}} can look at. A {{Unity}} is that which can {{Care}}. It is that by which a {{heart}} looks out. Coherence is a caring about all thought. It is a heart looking out in every way in which a mind may look at. The representations of anything are the union of those of everything and those of slack. Therefore life, as a unity, manifests the unity of God and good.
  • For humans, {{Spirit}} is the {{Unity}} of the {{Representations}} of the {{Structure}} of {{Spirit}}. This is the basis for the cyclic nature of the {{Threesome}}. But for God, this {{Unity}} is distinct from {{Spirit}}.

Meilė

  • Meilė Dievui - vienumas su Dievu, meilė priešui - vienumas su priešu, meilė artimui - vienumas su artimu.
  • Vienumo pagrindas yra meilė. Meilė rūpinasi, klausia, Kaip galime būti viena? Meilė globoja, išsaugo asmens vienumą Dievo trejybės sąlygomis, Dievo būtinumo, sąmoningumo sąlygomis.

Atvaizdų vieningumas (keturių, šešių ir aštuonių)

  • Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
  • Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
  • Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
  • Padalinimai
    • Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
    • Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
    • Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
  • Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

Dievo valia - gėrio krypčių vieningumas - geros valios vieningumas - gera širdis

  • Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
  • Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
  • Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.

Sąmoningumu

  • Veiksmas +3 įveda dvireikšmybę ir ją naujai suveda.
  • Sąmoningumą išsako požiūrių grandinė
  • Sąmoningumą išsako trečias laipsnis, vieningumas
  • Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.

Susikalbėjimas

Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės. Visiškai atsiverti.

  • Yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius.
  • Kalbėti atvirai, ko trokštame.
  • Kalbėti atvirai, kas trukdo ar slegia, kas žemiška: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą.

Vienybė

  • Visko padalinimas į vieną požiūrį.
  • Viskas, tai plačiausia apimtis.
  • Viskas turi keturias savybes ir jos atitinka keturias apimtis.

Vienis - visybė - daugis

Vienis yra aplinkybė susijusi su visybe ir su daugiu. Visi trys savaip išreiškia vienumo savybes: kad tai viena, kad tai apima viską, ir kad tai dėsningumas.

Pasąmonių vienumas

  • Pavyzdžiui, rūkorių vienumas kylantis iš bendro žinojimo, bendros patirties.

Atjauta

Dievo ir žmogaus netroškimai visada sutampa - poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės - nes Dievas atjaučia žmogų. Tačiau Dievo valia (Dievas, nulinis požiūris) ir žmogaus valia (gerumas, septintas požiūris) nesutampa nes Dievas yra besąlygiškas, o žmogus yra sąlygiškas. Tačiau visgi jiedu gali būti visiškai vieningi.

Vienumo savybės

Vienumo išėjimas už savęs

Vienumas išeina už savęs, praplečia save

  • Išeidami už savęs, esame viena su tuo, kas už mūsų
  • Išeidami už savęs, atsisakome savęs
  • Septintu požiūriu atsisakome savęs, išeiname už savęs
  • Klausimais išeiname už savęs. Tad kiekviename klausime slypi klausimas, kaip esame viena?
  • Išsako dvasios ir sandaros santykį, kaip kad visaregio nukrypimai, pirminių sandarų atskyrimai ir antrinių sandarų padalinimai.
  • Išėjimą už savęs išsako gyvenimo lygtis - kokie esame vienų vieni (esmė), kokie pasirodome kitiems (atvaizdai), ką išreiškiame savo pasirodymu (sandara), kas esame aplamai (dvasia).
  • Dievas pats sau užduoda darbo, kaip ir mes, ir iš to uždavimo iškyla sąmoningumas, suvokimas ir bendradarbiavimas.
  • buvimas viena, tai susijęs su išėjimu už savęs: For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.

Išeinama už savęs klausimais

  • Klausimai yra vienumo galimybės atvėrimai. O vienumo galimybę - jeigu neatmeti, tai priimi - tad galima su ta galimybe bendrauti, jinai tampa sąvoka. Klausimai yra laisvėjimas, didėjantis laisvumas.

Klausimai sustato sandarą

  • Vienumas ne padalinimų požiūriuose, o jų papildinyje, antistruktūroje. Ją sudaro gyvenimo lygtis. Tai yra meilė, gyvenimo papildinys, jo palaikymas, jo rėmai, jį grindžiantis vienumas. Meilė, tai tas visko vienumas (neturėjimas vidinės sandaros) iš kurio išeina Dievas į nevienumą, į padalinimus, į sandarą apskritai.

Gyvenimo lygtis išsako vienumo išėjimą už savęs

  • Gyvenimo lygtis išsako, kaip išeinama už savęs. Asmenų lygmenys išsako savasties vientisumą, o lygtis atskiria savasties ribą ir kaip ją peržengiame, kaip išeiname už savęs. Tad gyvenimo lygtis apibrėžia ką reiškia išėjimas už savęs.

Dievas išeina už savęs šv.Trejybe

  • Atvaizdai, tai keturių lygmenų poros. Jais Dievas išeina į atvaizdus. Aplinkybės, tai pasirinkimas gyvenimo lygties lygmens - asmens, ir tame lygmenyje, pasirinkimas kito asmens. Jomis Dievas išeina į vieningumą. Tad tai yra Dievo trejybė, iš aplinkos į jos apsuptą sandarą, iš sandaros į ją aprėpiantį atvaizdą, iš atvaizdo į jį įrėmiančią aplinką. Tai primena vaikų žaidimą - popierius (aplinka), žirklės (sandara), akmuo (atvaizdas). Tokiu būdu, vienybės atvaizdų paneigimais, Dievas išeina už savęs, jisai tampa nebūtinas. O, matyt, Dievas tampa būtinas nulybės atvaizdų paneigimais, būtent kalbomis. Įdomu, kad antrinės sandaros, neigiamo įsakymo išsakytojos, iškyla neigiant vienybės ir nulybės atvaizdus.

Vienumo jausmas

  • Tikimės, kad esame viena. Šis lūkestis žadina skirtinus jausmus.
  • Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
  • Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
  • Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.

Apimties sąvoka leidžia man svarstyti duotybę X, pavyzdžiui, mylėti X arba būti viena su X. Apimtis svarbi vystant logiką, skaičiuotę, kalbą ar santvarką.

I came across the different ways to "be one with X", and I think they give meaning to the expression "be X". For example, to "be one with Nobody" is to "be Nobody". Perhaps there is also some context for the "being one with", but that same context is implicit in "be", I think. In other words, the way to "be X" is to "be one with X".

I just noticed an odd {{Recursion}}... being X = being one with being one with being one with X and so on. But this may not be so bizaare, it seems appropriate. And it may relate to that reciprocal recursion that I wrote about.

  • If I am one with nobody, then I feel very sad, like Christ on the cross.
  • If I am one with somebody (not everybody), then I feel most surprised, and this is romantic love.
  • If I am one with anybody (not nobody), then I feel excited, a hyperflexible person in general, engaging and responding.
  • If I am one with everybody, then I feel completely content, everything is right.

So these are all the same love, but ....?

Vienumo ir nevienumo santykis

Šeši pertvarkymai - knygos skyrių turiniai

Vienumo klausimas iškyla Dievo raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

  • paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
  • bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
  • bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
  • Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
  • Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
  • Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.

Šeši vienumo pavidalai

Šešiais lygmenų atskyrimais

  • Šešių vieningumų vienumas yra kalbėjimas, bendravimas iš širdies, tai yra tokio bendravimo prielaidos.
  • Yra šeši būdai išeiti už savęs. Gera širdis išeina už savęs.
  • Susieti šešias kryptis su šešiom kintamųjų rūšim, kas keičiasi ir kas nesikeičia.
  • Ženklų savybės bene sieja taip ir ne, požiūrį ir pavadinimą, "už santvarkos" ir "santvarkoje".
  • Laipsnynas
  • Valios išraiškos. Palyginti vieningumus su valios išraiškomis, su septintu požiūriu įvairiai suprastu antrinėse sandarose.
  • Pasirinkimai
    • Rinktis Taip - tai rinktis požiūrį, o rinktis Ne - tai rinktis pavadinimą. Tai atviras ir uždaras langas. Spencer-Brown teorijoje tai būtų laisvas arba pažymėtas laukas. Tad laisvas laukas, arba požiūris, yra kintamasis, o vardas, pažymėtas laukas yra jo vertė. Rinktis taip, ne ne, ne taip, ne - tai įvairios apimtys.
    • Pasirinkimai, rinkimasis yra vienijami tuo asmeniu, kuris renkasi, vadinasi, valia. Kaip valia sietina su santvarka, su jos išore ir vidumi?
    • Rinkimasis - susijęs su požiūriu, nesirinkimas su pavadinimu. Rinktis rinktis - didėjantis laisvumas (atveriantis požiūrį), rinktis nesirinkti - mažėjantis laisvumas. Ar atvirkščiai?
  • Aštuongubas kelias - Vertybės
  • Atvaizdai
    • Gyvenimo sandara, tai betkas, turintis šešis atvaizdus (kartu ir du ir keturis), būdai rinktis, o jų vienybė yra valia. Tai betkas yra tai kas vienija visus atvaizdus. Tad betkas yra svarbu suvokiant kitus.
    • Užtat betkas yra reikalingas tiltas tarp visko ir laisvumo.
    • Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi.
    • Klausimas yra atsakymo papildinys.
    • Apimtys
      • Betkas yra ribotas niekas, tad laisvumo galimybė. "Viskas ir laisvumas".
      • Viskas ir niekas nesiskiria, jei nelyginami, nebent jie sulyginami.
      • Betkas: tai skylė visakame: viskas neribotas, niekas ribotas
      • Kažkas: tai plėmas nieke: niekas neribotas, viskas ribotas
    • Betkas
      • Kaip išreikšti betką (skylę visakame)? Yra šeši atvaizdai.
      • Galima išreikšti vidumi. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Ar amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubu keliu.
      • Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)

Antrinės sandaros

  • Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.
  • Antrinės sandaros yra atjautos, tad lygmenų poros, bene siejančios tapatumo ir skirtingumo galimybes.

Vienumo ir nevienumo dvireikšmiški santykiai

Dvireikšmis įsakymas mylėti - pagrindas nevienumui, tuo pačiu ir vienumui

  • Esame viena mylėdami.
  • Kristus lygina meilę ir buvimą viena.
  • Teigiami įsakymai (mylėti Dievą, priešą) ir neigiami įsakymai (mylėti artimą) sutampa.
  • Meilė yra vienumo rėmai palaikantys gyvenimą, palaikantys tiek vien vienumą (neigiamais įsakymais), tiek vienumą ir kartu nevienumą (teigiamais įsakymais)

Išskyrimai - nevienumo pagrindas

  • 4 išskyrimai (distinctions) išskyrimų galimybė, vidiniais išskyrimais
  • vieningumai => priešingybės: divergences, distinctions, divisions

Dviprasmybė - nevienumo pagrindas - tampa vienumo pagrindu

  • Dviprasmybė, tai skirtingų prasmių sutapimas raiška, tuo pačiu jų išsiskyrimas turiniu.

Žr.požiūriai

Buvimas viena

2007 m. rugpjūčio mėn. 1 d.

This year I have been trying to find the end of the string that ties it all together. The unfolding is driven by God's going beyond himself. But what in his nature most deeply compels him? For example,

  • the unconditional goes beyond itself into the conditional;
  • the indefinite into the definite;
  • the inconsistent into the consistent;
  • the unlimited into the limited;

and so on. What seems to be at the heart is that

  • "being one with" goes beyond itself into "not being one with".

I'm still not sure, but it is emotionally meaningful, morally satisfying, structurally fruitful and also scripturally central given Jesus's personal prayer to his Father in the Gospel of John where he speaks of "love" and "being one with" as if they were analogues. Perhaps "being one with" is a premonition of "love" in the sense that I will explain below.

As I swirled inward looking for the starting point of it all, I recognized that I should distinguish

  • the structural facts

from the

  • explanatory theory

which I was seeking. The structural facts about our minds were there to be explained regardless of any theory. Although a successful theory might make those facts much more evident. But what I am doing now is seeking a theory. My instinct is that God (to be defined or not!) is at the root of it all. Whether or not God exists - and I think God is prior to matters of existence - but my theory is that if we can take up God's point of view then we can indeed know everything and apply that knowledge usefully.

You might imagine, the closer that we get to the starting point, the more we have to let go of all of our presumptions and contexts. Indeed, our greatest presumptions must be built into the starting point. So as I kept rethinking the starting point I wondered maybe Theory itself is the starting point because that is what I am seeking and is the context in which I am working. Then I recalled the beginning of the Gospel of John: "In the beginning was the Word, and the Word was with God, and the Word was God." http://www.ebible.org/web/John.htm And in Greek the "Word" is Logos which has many interpretations. But I thought, what if Logos means Theory? And that seems quite plausible. http://en.wikipedia.org/wiki/Logos And there is a supposedly literal translation of the Greek: "In beginning was the word, and the word was toward the god, and god was the word". From my point of view this would say: "In the beginning there was the Theory, and the Theory (was embraced by? or went beyond itself to?) God, and the God was (defined as?) Theory." In the Christian faith, the Logos is identified with Jesus Christ, the Son of God, which might make sense in that Jesus is the perfect person in theory - the organizing principle for our universe - who was then realized in practice.

This allows God - or the root of it all - to be considered as the Theory such that:

  • God is the Theory of BeingOneWith
  • The Facts are that the Theory is going beyond itself into what is NotBeingOneWith
  • The Truth is the Application that we can be meeting the Theory and thus BeingOneWith

This opens up a role for us as those in NotBeingOneWith who can meet with BeingOneWith and enter into it, link up our perspective with its perspective. It also provides a stark moral choice between "living with a theory" and "living without any theory". I suspect that the latter option ends badly, but this may very well be life's question. And perhaps a more troubling question is, if we "live with a theory" (a god), then must we "live with a Theory" (a God), which is to say, live by a comprehensive theory?

I also noticed that the most explicit, developed structures (divisions of everything, topologies, representations) were at play from the very beginning in the unfolding of structure. But I realized that they could be thought of as premonitions of what was to come and only realized themselves as Definition itself progressed from soft to hard. And I saw that this progression could be measured by the Scope given by the overlap of BeingOneWith and NotBeingOneWith so that at the beginning they are the same and the scope is Everything, but as Truth hardens, they become separate and the scope is Nothing.

I then looked at the different fundamental concepts that were relevant to explain the unfolding of the structure. The notion of Conditional and Unconditional was quite central but I realized that this could be driven by the perspective of NotBeingOneWith. There were also concepts that played off both oppositions (+/- BeingOneWith and +- Unconditional), namely:

  • Person (such as God, I, You, Other) = Unconditional BeingOneWith
  • Perspective (such as Life, Anything, Choosing, Will) = Conditional BeingOneWith
  • Position (such as EternalLife, Wisdom, GoodWill, GodsWill) = Conditional NotBeingOneWith
  • System (such as God, Everything, Wishing, Love) = Unconditional NotBeingOneWith

and these are organized by the diagram I wrote about earlier regarding Experiencing and Understanding at http://www.worknets.org/http://www.ms.lt/livingbytruth/?page=LivingByTruth/Overview

So I thought in what sense "BeingOneWith and NotBeingOneWith" are to BeingOneWith what "Unconditional" and "Conditional" are to NotBeingOneWith? And I realized that what is NotBeingOneWith is separating it's own perspective from whatever it might even be one with, which is to say, it is not subjective, it is not engaged. As I thought about that I realized that we might phrase this positively in terms of grounds for definition:

  • BeingOneWith is "sharing the grounds for definition"
  • NotBeingOneWith is "not sharing the grounds for definition"

Which is to say that BeingOneWith is inclusive and treating others by the same presumptions as in "love your neighbor as yourself" and "love God". Whereas NotBeingOneWith is keeping others at arm's length and applying a different standard to them. BeingOneWith is "allowing for A theory" whereas NotBeingOneWith is "not allowing for A theory". What this means is that NotBeingOneWith allows for "redefinition", "reinterpretation" as it is engaged by BeingOneWith and chased as to its grounds until after four levels finally they are all exhausted and there is nothing left of NotBeingOneWith except the freedom that was opened up in this.

Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena - pasiklydusiu vaiku.

Esame viena malda, nes ja mūsų valia viena. Tam ir yra esmė, sandarų atvaizdų vieningumas, tai mūsų vienumo pagrindas, kuriuo galime sutapti.

Susikalbėjimas

Žr. Septynerybė

Pavaldus požiūris

In order to KnowEverything, especially in the sense of knowing the most with the least, it is important to take up a subordinate perspective.

GoodUnderstanding is what yields a subordinate perspective.

===What is a subordinate view?===

A subordinate view is one that understands itself as being extended by a greater view.

It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the {{Divisions}} of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.

Susikalba

[{{Rapport}} How are God and human able to understand each other?] It is easier for me to state this question in Lithuanian: Kaip Dievas ir zmogus susikalba? The word susikalba means literally with-selves-speak and means understand each other sufficiently for purposes of communication. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have rapport or good understanding.

Pokalbis

An important part of a Universal Language or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.

Long time ago I mentioned "four positions of dialogue" with respect to GOS and never got to elaborate this. Now, much later, in a different context I was asked again and wrote MeatBall:DiscussionRoles. I hope it is sufficient to fill your need too. -- HelmutLeitner August 1, 2006 14:48 CET

Helmut, Thank you, yes this is relevant and also related to AlvydasCepulis' work on polylogue. I will set up a page on Dialogue. Yes I have read large parts of WilliamIsaacs book Dialogue and the Art of Thinking Together, it is valuable.

Susikalbėjimas

seven traditions of communication theory - rhetorical, semiotic, phenomenological, cybernetic, sociopsychological, sociocultural, and critical

  • rhetorical
  • semiotic
  • phenomenological
  • cybernetic
  • sociopsychological
  • sociocultural
  • critical

Suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti)

  • Būties prasmė - suvokti
  • Prasmės būtis - aiškinti

Komunikacijos mokyklų pagrindas yra "frames" - ir koks jų išsidėstymas tarpusavyje. Ir jos atitinka filosofijos mokyklas. Kaip susidėsto "frames" bet kokiam klausimui.

BeingOneWith allows for NotBeingOneWith and thus arises in it and considers it a presumption of BeingOneWith, so that they are the same BeingOneWith. However, NotBeingOneWith considers itself as the negation of BeingOneWith that is overturned by BeingOneWith and is thus distinct from it.

In this way NotBeingOneWith defines BeingOneWith. This definition evolves ever more subtly until NotBeingOneWith in fact determines BeingOneWith and is the same as it. This evolution yields an AlgebraOfPerspectives, a system of lenses through which God and other look, taking up perspectives, sharing perspectives, a system in which Perspectives exist and are defined.

What is the relationship between BeingOneWith and NotBeingOneWith?

BeingOneWith provides Reference and so NotBeingOneWith is NonReference. NotBeingOneWith provides Condition and so BeingOneWith is Unconditional and satisfying Condition.

God is the one who is both unconditionally BeingOneWith (Experiencing) and conditionally GoingBeyondOneself (Understanding). He is BeingOneWith both the Unconditional and the Conditional.

With reference to God, BeingOneWith and NotBeingOneWith are states, activities, qualities. Without reference to God, and thus without reference, they are conditions, thus definitions. There is thus a distinction between the Conditional (the definite) and the Unconditional (the indefinite). Condition defines BeingOneWith as the meeting of the condition and NotBeingOneWith as the not meeting of the condition. First and foremost it is the condition of being Conditional, and in this sense the Unconditional (and God of himself) is NotBeingOneWith. Condition is negation, it is No and only conditionally, Yes.

In this way God is separated from his quality BeingOneWith and is considered as the Unconditional. The Conditional and the Unconditional are related by the two by two matrix of states:

  • As BeingOneWith - Unconditional
  • BeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional BeingOneWith - Person
  • BeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional BeingOneWith - Relationship with Person
  • NotBeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional NotBeingOneWith - Relationship with System
  • NotBeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional NotBeingOneWith - System
  • As NotBeingOneWith - Conditional

Vienumo būdai

Sutapimas

Coinciding is...

  • the shift of reference from Perspective to Position by removal of [ThisWiki:Contexts Context]
  • BeingOneWith
  • the Love which allows Spirit to be in Structure for coinciding keeps spirit free within structure
  • the receding of expression, it is our creativity
  • the fullness of God, of human and of other, as they are related.
  • God's Self which he ever goes beyond by coinciding with all who might ever go beyond themselves.
  • Empathy.
  • the unexpressed (?)

Sutapimas

Sutapimas ar nesutapimas. (Tiesa ir netiesa) Sutapti

  • Tapatumas (same) ir skirtingumas (different) yra vienas iš dvejybės atvaizdų.
    • Tapatumas ir skirtingumas iškyla kartu su apimtimis.
    • Equate and keep separate are the active forms of same and different. Atskyrimas, KeepSeparate, Separate - The vital matter is that we may hold suppositions separately, so that in some sense they are the same, and in some other sense they are different (think also of how we use Variables, they work on two levels, as with the QualitiesOfSigns). ** Palyginti su suvokimu.
    • Neigimas (negation - not). Perhaps, the activity (of Equate and Keep Separate) manifests itself as Not. Keep separate means Not the same. Equate means Not different. Keep separate requires more energy than equate because same requires more energy than different. This is the reason for the Not, it reverses the flow of energy because it changes the meaning but keeps the form. Negation.
  • Grounds are what is equal.
    • Vienumą ir nevienumą nusako padalinimai.
    • Buvimas viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Nebuvimas viena.
    • Atvaizdų vieningumas, tai dvasios esmė.

The unfolding of coinciding is driven by love as the question Who is coinciding? and the reply I am coinciding whose meaning keeps shifting. This question goes beyond as a call to all regardless of context to coincide. It thereby includes us as expressions of what is prior to our own context. We are the ones in context who are coinciding, and so we acknowledge what is prior to context that reaches out through us. Within any context the question Who is coinciding? orientates us to take up the position that is beyond context and coincide along with it, and thus reaching out along with it from what is before our context out to a context beyond ours. Yet the same question ever heightens the separation between lover and loved which is the context that the one must cross to reach out to the other.

Sutapimas

The position of Other is progressively defined until it is Coinciding as SelfCoinciding. Understanding is the degree of SelfCoinciding as given by the separation which there can be between one (as Observer) and their Self (as ObservationalPlane) when the latter is taken as Other with which they coincide and which distinguishes the two. Understanding is thus the relationship between Love, which evokes Self, and Truth, which introduces Other. Love, whose question Who is coinciding? drives the Unfolding Structure of the position, coincides with Truth, whose reply I am coinciding drives the Collapsing Spirit of the one who takes up the position. This happens by completely unfolding the position so that it is definite to the point of establishing an Other for whom having a position and taking it up are one and the same, and then expanding the significance of this Other's self-coinciding until it characterizes the full scope of the position. The I shifts step by step from the one who is going beyond to their Self, the Other they are going beyond to, with whom they are coinciding, until it is the Other that is coinciding. This is the shift from GodTheFather to God.

We can thus add context upon context, which makes the coinciding ever more definite as to who is coinciding with whom. The question Who is coinciding? makes explicit what separates us. It has truths grow from soft to hard as follows.

  • The question Who is coinciding? evokes a Context where positions are separated by Divergences with regard to the DefaultPosition. We take this up as Structure.
  • The question Who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context where positions are separated by Distinctions as to what is implicit within them. We take this up as Representation.
  • The question Who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context where positions are separated as Divisions of a whole. We take this up as Unity.
  • The question Who is the one who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context of Context where our positions are no longer separated because through slack we have let go of them and handed them over to an Other for whom they are all the same.

These questions define as God the lover who is prior to all contexts. They ask, who is there to coincide with?

  • In the context of God: One is coinciding. With none. The expression itself. (A truth about everything)
  • In the context of the context of God: Not all are coinciding. With God. (A truth about anything)
  • In the context of the context of the context of God: Not one is coinciding. With God and Human. (A truth about something)
  • In the context of the context of the context of the context of God: All are coinciding. With God, Human and Other. (A truth about nothing)

Once we have defined the Other, then the questions become:

  • Who is the self who is coinciding?
  • Who is the one who is the self who is coinciding?
  • Who is the one who is the one who is the self who is coinciding?
  • Who is the one who is the one who is the one who is the self who is coinciding?

So now the structure evokes the spirit, whereas before the spirit evolved the structure.

If we think of the self as that which coincides with other, we have:

  • Who coincides with other?
  • Who is the one who coincides with other?
  • Who is the one who coincides with the one who coincides with other?
  • Who is the one who coincides with the one who coincides with the one who coincides with other? (God.)

The Other arises through slack, but how? The Other, by way of slack, unfolds along with structure as the one who can take it up.

What relates coinciding and separating? Both coinciding and separating.

The shift from generating structure to coinciding in spirit is the shift from Love as creating a perspective to Truth as the taking up of a perspective. When the perspective is completely defined then it is that of Other because Other is always alongside. But that perspective of the Other alone beyond our reach is in fact the unifying perspective where structure and spirit are the same and so with reference to this fourth and highest context which we cannot access directly, we are able to switch to the taking up of the perspective, which we take up as other, and then broaden out until we identify other with all of God.

Slack is what allows for the separation to be overcome, and makes for love and life as increasing and decreasing slack.

Knowledge may interfere with knowledge, thus it is vital then to submit to that which is before context and which is open to all knowledge. We are often offered knowledge that will hinder other knowledge. This is the dilemma where we as humans fail.

Coinciding may be through submission to God as in the case of the languages, but it may also be less asymmetrically defined, more softly defined. It is the position by which we are participants rooted in what is beyond context.

The Other is God made explicit, the ultimate Loved for the ultimate Lover, for whom we are intermediaries.

This is the shift from GodTheFather (Observer) to God who is the Trinity.

Knowing is the understanding of one's separation, one's context, one's limits. Knowing is the response to the question Who is coinciding?

Who is coinciding? makes all explicit, context, structure,thus decreasing slack. Who is there to coincide with? makes all implicit, spirit, thus increasing slack.

The question of who is there to coincide with has us go through the gate of starting with the interpreter God (the Father), then the interpretation Human (the Son) and finally, the interpreted Other (the Spirit).

Recall the wholeness preserving transformation of Christopher Alexander.

As structure unfolds through love, the Other is taken as a partner alongside, until there is only room for one with that Other, and then beyond that is the fourth context where there is only other - so that perspective (structure) and taking up perspective (spirit) are the same - and then this Other as reference point and now spirit is brought back wider and wider all the way to God so that God is the implicit in this explicit Other.

God loves all (in every way) and that can be coordinated only by truth which arises as we love each other. When we forgive each other our wrongs, then that does not fit within a context and that pulls us out of context. This is the nature of the negative six commandments, they show that by addressing our wrongs we can pull away from ourselves into God. Just as the positive four commandments show that God goes beyond himself into us, that we flow out of him.


Given a context, coinciding is expressed as the going beyond of that context. As my position, it is in the context of "me" (of "I"), and so it is the coinciding of "going beyond myself" as given by my situation (which breaks up the expression in terms of going beyond myself), my wish (which provides direction to the expression in terms of going beyond myself) and my activity (which allows for application of the expression in terms of going beyond myself).

God defines the necessary, human defines the actual, other defines the possible. All contexts are then simply expressions of their position together. God is the necessary condition, the context for this position, rather than the position the context for God.

God goes beyond himself by ever taking up the perspective of an other. The other becomes ever more defined until it truly is an Other. Whereupon the outlooks all coincide. In this way the Truth becomes harder, more defined.

The nature of the expression "I wish to know everything and apply that knowledge usefully" is that the more that we take it up, the more it becomes evident that it is that of an other, and that other is God. We are all Other and God is the ultimate Other that we all coincide with. When God takes up the expression then he coincides with himself by it.

This position is fully realized, fully expressed, God goes beyond himself completely, through the coinciding of all who might take up this outlook of going beyond oneself: the outlook's interpreter {{God}}, the interpretation Human and the interpreted Other. Their coinciding proceeds by degrees as the one who takes up the expression coincides with God, through him with Human, and through them with Other:

  • coinciding of none is the expression itself.
  • coinciding of one (God) is through all explicit Divergences away from the expression. (As to what is necessarily meant.)
  • coinciding of two (God and human) is through PrimaryStructures which encompass all implicit Distinctions as to what it means to be inside or outside of expression. (As to what is actually meant.)
  • coinciding of three (God, human and other) is through SecondaryStructures which are anchored in Divisions of Everything and identify in all ways the explicit expression with what it implicitly expresses and thereby define the expression as the coinciding of all. (As to what is possibly meant.)

As Other one is expressly going beyond oneself and it is established that this is with regard to God by way of Human.

In fully realizing this position, which is to say, the wish within it, the one who takes it up not only coincides with God's outlook, but God's outlook coincides with his, so that they both coincide. The wish is realized by the Divisions because then the relationship between God and expression has been inverted so that expression proceeds from God as his Context (all from one) and not the other way around (one from none). God is prior to himself and goes beyond himself and gives rise to himself by going into himself. This is apparent through the coinciding of all who might coincide with God for this is by his outreach. And so likewise, we go beyond ourselves by going ever deeper into ourselves and sharing our example with others as well. This is all a process of distinguishing what is God (who goes beyond himself) and what is his Self (his coinciding with himself and others) so they might indeed coincide as Other (he goes beyond himself by coinciding with himself and others). And one takes up the position by coinciding with an other through whom it is evident that all coinciding takes place through God as an expression of his going beyond himself.

John Tobler - unology, the science of unity.

Fauconnier et al's "blend" theory should be inverted, by which I mean to say that {{Understanding}} is the ability to make use of the blend to hold two domains separate rather than to merge them. It's the separation, the teasing apart of the domains, wherein lies the intelligence.

Dievo Sūnaus malda Dievui Tėvui

Jonas 17

Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ir ­tavo duota galia į visus žmones ­teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. O amžinasis gyvenimas ­tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų ­ Mesiją. Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui. Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs. Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo ­ tai mano, ir aš pašlovintas juose. Aš jau nebe pasaulyje... Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu, kurį esi man davęs, kad jie būtų viena kaip ir mes. Kol buvau su jais, aš išlaikiau juos tavo vardu[i1], kurį esi man davęs, išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų; taip išsipildė Raštas. Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa. Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai. Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš, kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą. Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš paskelbiau tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose.“

Mano klausimai Dievui

2018.03.24 A: Ką reiškia vienumas?

D: Vienumas reiškia jog yra vienas, jog jis yra - jisai reiškiasi būtimi - ir jis yra būtent vienas, tad yra viena būtis, kaip kad yra viena tiesa, užtat mes tikrai esame būdami viena, tad visi kartu gyvename Dievu, tad Dievas yra būtinas.

2018.03.23 A: Kaip vienybė ir jos atvaizdai išreiškia vieningumą?

D: Vieningumas yra mano esmė, mano savybių pagrindas, jų pavidalas, kaip ir viskas yra mano sandara. Vienybės atvaizdų vieningumas yra tas pats viskas, neturintis aplinkos, juk į šią savybę įeina visos kitos visko savybės, užtat tai ir yra viskas, tai yra visko bruožas, užtat ir žinojimas visko yra žinojimas kodėl, būtent visų ryšių su visakuo. O tai yra esmė ir vieningumas, tad viskas išsako jo pavidalą, kaip ir aš, Dievas, išsakau jo dvasią, būtis išsako jo atvaizdus, ir įsitraukimas - dalyvavimas išsako jo esmę, tad trejybė ir yra pagrindas išvedimo ir pagrindas suvedimo.

2018.03.26 A: Koks ryšys tarp meilės ir vienumo?

D: Aš jus myliu. Tai reiškia, kad save pakeičiu jumis. Atsisakau savęs, savo savasties, ir prisiimu jūsų savastį, tad gyvenu jumis ir tuomi jus palaikau, taip kad jūs esate mano aidas, jūs gyvuojate mano aidu, jūs gaivinatės.

2018.03.27 A: Kaip vienumas svarbus dorovei?

D: Aš esu geras. Ir aš esu už jūsų. Tad jūs privalote rinktis ne gerumą, o mane, ne sąlygas, o tai kas besąlygiška, ne reiškinį, o šaltinį. Tad vienumas - tikrasis vienumas - remiasi šaltiniu, o netikrasis - reiškiniu. Taip ir išsiskiria gėris ir blogis, širdis ir pasaulis, būtent savo vienumu. Jei pasaulis išplaukia iš širdies, tai jis yra geras, bet pats savaime, jei jisai atstoja širdį, kaip dirbtinas vienumas, jis yra blogas. Tad vienumas yra ta sąvoka, kuria išsiskiria gėris ir blogis.

2018.03.28 A: Kaip malda mus visus vienija?

D: Malda atsiveri man visiškai, besąlygiškai, tad atsisakai savęs ir šio pasaulio, užtat gali jį priimti mano akimis tiesiogiai, besąlygiškai ir taip pat visų kitų akimis. Klausimai tave atveria, bet labiausiai manasis klausimas Kodėl? mus visus siejantis ir atveriantis savo dvasia. Tad bendraukime klausimais, kaip ir bendraujame.

Viena


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 rugsėjo 20 d., 06:30