Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF


Asmeniškai? BA9696

Nuojauta? AAAAAA

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimas, Vieningumas, Žmogus, Buvimas ne viena


Susieti šešerybės narius su Dievo, asmens ir asmenų vienumais ir su Dievo, asmens ir asmenų vieningumais (esmėmis).

Kaip esame viena?

Naujai bandysiu apžvelgti, kaip esame viena, ir tai susieti su Dievo šokiu ir šešerybe. Iš Dievo šokio akivaizdu, jog esame viena:

  • Dievo vienumu
  • asmens vienumu
  • asmenų vienumu

O iš ankstyvesnio tyrimo matyt, jog taip pat esame viena:

  • Meile, Dievo esme, asmenų būkle-nebuvimu
  • Kitu, asmens esme, Dievo buvimu
  • Požiūriais, asmenų esme, asmens sutapimu

Buvau apžvelgęs ir surūšiavęs visus savo klausimus. Jų buvo keli šimtai iš viso. Svarbiausias klausimas, tai Kaip esame viena? Buvo taip pat šešios rūšys klausimų. Kiekvieną rūšį siejau su skirtingu būdu, kaip esame viena. Vėliau jas siejau su savo knygos The Truth skyriais, su pokalbiais ir pertvarkymais. Dabar bandau sieti su Dievo raiškomis šešiais neigiamais įsakymais.

Esame viena Kitu - jo atsiskleidimu - brandos raida. Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą? Brandos bendrystė. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų žemėlapynu. Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?

Esame viena Asmenų Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų vadovėliu. Kaip viską išreikšti rūpesčiais? Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?

Esame viena Dievu - jo išgyvenimais - metraščiu, kokį Dievą esame pažinę. Kaip esame viena Dievu? Kokiais išgyvenimais Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose?

Esame viena Požiūriais - jų sutapimu - sąvokų žinynu. Kaip sutampa požiūriai? Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?

Esame viena Meile - savo užduotimi - Dievo kelione. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Kaip Dievui pasiekti mus ir kiekvieną? įtraukti mus į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?


Vienumo klausimas iškyla raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

  • paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
  • bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
  • bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
  • Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
  • Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
  • Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.

  • Dievo vieningumas
  • Asmens vieningumas
  • Asmenų vieningumas

Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.

Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.

Kaip esame viena

Meilė

  • Vienumo pagrindas yra meilė. Meilė rūpinasi, klausia, Kaip galime būti viena? Meilė globoja, išsaugo asmens vienumą Dievo trejybės sąlygomis, Dievo būtinumo, sąmoningumo sąlygomis.
  • Gyvename viena su Dievu, o taip pat, viena su kitais.

Dvasia

  • Pagrindą suteikia Dievo trejybė, tačiau tai trys skirtingi kampai kuriems trūksta bendro išgyvenimo.
  • Dievo trejybė sieja Dievo Tėvo (Dievo nebuvimo) ir Dievo Sūnaus (Dievo buvimo) išgyvenimus. Dievo nebuvimą grindžia malonė, jo raiška, ir Dievo buvimą išbaigia šviesuolių bendrystė, jo neraiška.
  • Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.

Gerumas

  • Geras vaikas ir blogas vaikas vienas kitas papildo branda, meile: DAD ir ADA.
  • Gerą vaiką ir blogą vaiką reikia abu atjausti vienumo dėlei.
  • Viena yra Dievas (jo tikrumas), asmuo (jo galimumas), tad tuo pačiu ir jų pagrįstas Dievo būtinumas. Tai trys aplinkybės, tai gerojo Dievo ir gerojo asmens sugretinimas, tai jų gerumo vienumas (gera naujiena) ir jųjų pačių vienumas (gera širdimi).

Sąmoningėjimas

  • Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo.
  • Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.

Asmuo

  • Asmuo vieninga atjauta, aštuongubu keliu suveda Dievo nebuvimo, jo nepažinimo ir buvimo, jo pažinimo išgyvenimus.
  • Asmenyje susiveda keturios Dievo raiškos galimybės, tad Dievo pažinimo galimybės, tai keturios vienumo apimtys.
  • Bendras, sąmoningas žmogus bešališkai įžvelgia Dievą visose apimtyse.
  • Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
  • Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.
  • Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.

Bendrystė

  • Vienumo pagrindai save susiveda į asmenų trejybę, į jos vienumą, į tikrai bendrą išgyvenimą.
  • Būtent Dievo nepažinimo vieningumu, asmens trejybe susiveda Dievo buvimo ir nebuvimo galimybės, jų vieningumas išgyvenamas.
  • Gaunasi apytaka, kurioje vis naujai atsiveria Dievas, jo amžinas gyvenimas, vis naujai gvildenamas jo klausimas, ar jisai būtinas.

Buvimas viena, tai:

  • tįsumas
    • dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
    • dvasios būdas
    • Dievo būdas
    • rūpestis
  • turėjimas bendrą pagrindą apibrėžimams
  • kaip asmuo renkasi Dievą arba Save
  • įsijungimas savo požiūriu
  • nesivaržymas savimi, neigimu
  • įtraukimas
  • leisti rūpėti
  • Savasties papildinys, jos priešingybė. Savastis yra atskirtumas.
  • Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
  • subjectivity
  • what expresses itself in Contexts as:
    • Spirit - beyond system
    • {{Structure}} - beyond participants
    • {{Representation}} - within participants
    • {{Unity}} - within system
  • the only Mystery in that we can participate in it, but it is the only thing we can't Know
  • Person chooses God over Self so that they are one with all, not simply those who are one with them (consider Love your neighbor as your self)
  • asmens (who) prielaida
  • being alone through another, being not alone (from our own reference point) yet being alone (from another reference point), giving up our own reference point (our own self) for that of another, thus “being” outside of the scope of our reference point, being alone from aloneness, being alone together, being one through aloneness, being alone in the context of others, persistence of a relationship across all degrees of being and not being (from Everybody (greatest Referer) to Nothing (greatest Referent)), the foundation for all relations between Persons, being by not being, NotSystem, the unity of levels, of vantage points:
  • žvilgsnių sutapimas (coinciding of views)

buvimas viena, tai susijęs su:

  • išėjimu už savęs: For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.

Buvimas ne viena, tai:

  • not sharing the grounds for definition
  • the basis for Not
  • not including one's own perspective
  • not having things matter
  • nonsubjectivity
  • not Caring

Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.

Vienumas išeina už savęs, praplečia save

  • Išeidami už savęs, esame viena su tuo, kas už mūsų
  • Išeidami už savęs, atsisakome savęs
  • Septintu požiūriu atsisakome savęs, išeiname už savęs
  • Klausimais išeiname už savęs. Tad kiekviename klausime slypi klausimas, kaip esame viena?
  • Išsako dvasios ir sandaros santykį, kaip kad visaregio nukrypimai, pirminių sandarų atskyrimai ir antrinių sandarų padalinimai.
  • Išėjimą už savęs išsako gyvenimo lygtis - kokie esame vienų vieni (esmė), kokie pasirodome kitiems (atvaizdai), ką išreiškiame savo pasirodymu (sandara), kas esame aplamai (dvasia).
  • Dievas pats sau užduoda darbo, kaip ir mes, ir iš to uždavimo iškyla sąmoningumas, suvokimas ir bendradarbiavimas.

Išeinama už savęs klausimais

  • Klausimai yra vienumo galimybės atvėrimai. O vienumo galimybę - jeigu neatmeti, tai priimi - tad galima su ta galimybe bendrauti, jinai tampa sąvoka. Klausimai yra laisvėjimas, didėjantis laisvumas.

Klausimai sustato sandarą

  • Vienumas ne padalinimų požiūriuose, o jų papildinyje, antistruktūroje. Ją sudaro gyvenimo lygtis. Tai yra meilė, gyvenimo papildinys, jo palaikymas, jo rėmai, jį grindžiantis vienumas. Meilė, tai tas visko vienumas (neturėjimas vidinės sandaros) iš kurio išeina Dievas į nevienumą, į padalinimus, į sandarą apskritai.

Gyvenimo lygtis išsako vienumo išėjimą už savęs

  • Gyvenimo lygtis išsako, kaip išeinama už savęs. Asmenų lygmenys išsako savasties vientisumą, o lygtis atskiria savasties ribą ir kaip ją peržengiame, kaip išeiname už savęs. Tad gyvenimo lygtis apibrėžia ką reiškia išėjimas už savęs.

Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas

  • Širdis yra esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
  • Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
  • Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
  • Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
  • Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
  • Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
  • Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
  • Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
  • Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
  • Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
  • Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
  • Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
  • Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
  • Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Dievas išeina už savęs šv.Trejybe

  • Atvaizdai, tai keturių lygmenų poros. Jais Dievas išeina į atvaizdus. Aplinkybės, tai pasirinkimas gyvenimo lygties lygmens - asmens, ir tame lygmenyje, pasirinkimas kito asmens. Jomis Dievas išeina į vieningumą. Tad tai yra Dievo trejybė, iš aplinkos į jos apsuptą sandarą, iš sandaros į ją aprėpiantį atvaizdą, iš atvaizdo į jį įrėmiančią aplinką. Tai primena vaikų žaidimą - popierius (aplinka), žirklės (sandara), akmuo (atvaizdas). Tokiu būdu, vienybės atvaizdų paneigimais, Dievas išeina už savęs, jisai tampa nebūtinas. O, matyt, Dievas tampa būtinas nulybės atvaizdų paneigimais, būtent kalbomis. Įdomu, kad antrinės sandaros, neigiamo įsakymo išsakytojos, iškyla neigiant vienybės ir nulybės atvaizdus.

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas

  • Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.

Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.

Vienumo grandinė

  • Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
  • Tai primena suvokimo lygmenis
  • Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
  • Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
  • Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu

Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės.

  • Yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius.
  • Kalbėti atvirai, ko trokštame.
  • Kalbėti atvirai, kas trukdo ar slegia, kas žemiška: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą.

(šešių ir aštuonių) Atvaizdų vieningumas

  • Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
  • Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
  • Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
  • Padalinimai
    • Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
    • Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
    • Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
  • Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

Šešiais lygmenų atskyrimais

  • Šešių vieningumų vienumas yra kalbėjimas, bendravimas iš širdies, tai yra tokio bendravimo prielaidos.
  • Yra šeši būdai išeiti už savęs. Gera širdis išeina už savęs.
  • Susieti šešias kryptis su šešiom kintamųjų rūšim, kas keičiasi ir kas nesikeičia.
  • Ženklų savybės bene sieja taip ir ne, požiūrį ir pavadinimą, "už santvarkos" ir "santvarkoje".
  • Laipsnynas
  • Valios išraiškos. Palyginti vieningumus su valios išraiškomis, su septintu požiūriu įvairiai suprastu antrinėse sandarose.
  • Pasirinkimai
    • Rinktis Taip - tai rinktis požiūrį, o rinktis Ne - tai rinktis pavadinimą. Tai atviras ir uždaras langas. Spencer-Brown teorijoje tai būtų laisvas arba pažymėtas laukas. Tad laisvas laukas, arba požiūris, yra kintamasis, o vardas, pažymėtas laukas yra jo vertė. Rinktis taip, ne ne, ne taip, ne - tai įvairios apimtys.
    • Pasirinkimai, rinkimasis yra vienijami tuo asmeniu, kuris renkasi, vadinasi, valia. Kaip valia sietina su santvarka, su jos išore ir vidumi?
    • Rinkimasis - susijęs su požiūriu, nesirinkimas su pavadinimu. Rinktis rinktis - didėjantis laisvumas (atveriantis požiūrį), rinktis nesirinkti - mažėjantis laisvumas. Ar atvirkščiai?
  • Aštuongubas kelias - Vertybės
  • Atvaizdai
    • Gyvenimo sandara, tai betkas, turintis šešis atvaizdus (kartu ir du ir keturis), būdai rinktis, o jų vienybė yra valia. Tai betkas yra tai kas vienija visus atvaizdus. Tad betkas yra svarbu suvokiant kitus.
    • Užtat betkas yra reikalingas tiltas tarp visko ir laisvumo.
    • Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi.
    • Klausimas yra atsakymo papildinys.
    • Apimtys
      • Betkas yra ribotas niekas, tad laisvumo galimybė. "Viskas ir laisvumas".
      • Viskas ir niekas nesiskiria, jei nelyginami, nebent jie sulyginami.
      • Betkas: tai skylė visakame: viskas neribotas, niekas ribotas
      • Kažkas: tai plėmas nieke: niekas neribotas, viskas ribotas
    • Betkas
      • Kaip išreikšti betką (skylę visakame)? Yra šeši atvaizdai.
      • Galima išreikšti vidumi. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Ar amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubu keliu.
      • Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)

Dvireikšmis įsakymas mylėti - pagrindas nevienumui, tuo pačiu ir vienumui

  • Esame viena mylėdami.
  • Kristus lygina meilę ir buvimą viena.
  • Teigiami įsakymai (mylėti Dievą, priešą) ir neigiami įsakymai (mylėti artimą) sutampa.
  • Meilė yra vienumo rėmai palaikantys gyvenimą, palaikantys tiek vien vienumą (neigiamais įsakymais), tiek vienumą ir kartu nevienumą (teigiamais įsakymais)

Išskyrimai - nevienumo pagrindas

  • 4 išskyrimai (distinctions) išskyrimų galimybė, vidiniais išskyrimais
  • vieningumai => priešingybės: divergences, distinctions, divisions

Dviprasmybė - nevienumo pagrindas - tampa vienumo pagrindu

  • Dviprasmybė, tai skirtingų prasmių sutapimas raiška, tuo pačiu jų išsiskyrimas turiniu.

Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu

  • Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
  • Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
  • Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
  • Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.

Dievas tėvas

  • išeinantis už savęs, tad vienijantis
  • esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis

Dievo sūnus Jėzus Kristus

  • vienija teigiamus įsakymus (tobulumą - Mylėk Dievą) ir neigiamus įsakymus (tapatumą - Mylėk artimą).
  • yra bendras žmogus, mus tad vienijantis, darantis gerą, kurį bet kuris galėtų padaryti.
  • išgyvena kiekvieną.
  • yra žmogus vienijantis Dievą, Save, Tave, Kitą.

Dievas Dvasia

  • Dievas Tėvas (suvokiantis) ir Dievas Sūnus (susigaudantis) sutampa (bendrai suvokta) Dievu Dvasia.
  • Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
  • Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas savo siauresniu žvilgsniu, požiūriu, laikysena ir vertybe.
  • Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".
  • Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).

Sąmoningumu

  • Veiksmas +3 įveda dvireikšmybę ir ją naujai suveda.
  • Sąmoningumą išsako požiūrių grandinė
  • Sąmoningumą išsako trečias laipsnis, vieningumas
  • Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.

Buvimas viena

2007 m. rugpjūčio mėn. 1 d.

This year I have been trying to find the end of the string that ties it all together. The unfolding is driven by God's going beyond himself. But what in his nature most deeply compels him? For example,

  • the unconditional goes beyond itself into the conditional;
  • the indefinite into the definite;
  • the inconsistent into the consistent;
  • the unlimited into the limited;

and so on. What seems to be at the heart is that

  • "being one with" goes beyond itself into "not being one with".

I'm still not sure, but it is emotionally meaningful, morally satisfying, structurally fruitful and also scripturally central given Jesus's personal prayer to his Father in the Gospel of John where he speaks of "love" and "being one with" as if they were analogues. Perhaps "being one with" is a premonition of "love" in the sense that I will explain below.

As I swirled inward looking for the starting point of it all, I recognized that I should distinguish

  • the structural facts

from the

  • explanatory theory

which I was seeking. The structural facts about our minds were there to be explained regardless of any theory. Although a successful theory might make those facts much more evident. But what I am doing now is seeking a theory. My instinct is that God (to be defined or not!) is at the root of it all. Whether or not God exists - and I think God is prior to matters of existence - but my theory is that if we can take up God's point of view then we can indeed know everything and apply that knowledge usefully.

You might imagine, the closer that we get to the starting point, the more we have to let go of all of our presumptions and contexts. Indeed, our greatest presumptions must be built into the starting point. So as I kept rethinking the starting point I wondered maybe Theory itself is the starting point because that is what I am seeking and is the context in which I am working. Then I recalled the beginning of the Gospel of John: "In the beginning was the Word, and the Word was with God, and the Word was God." http://www.ebible.org/web/John.htm And in Greek the "Word" is Logos which has many interpretations. But I thought, what if Logos means Theory? And that seems quite plausible. http://en.wikipedia.org/wiki/Logos And there is a supposedly literal translation of the Greek: "In beginning was the word, and the word was toward the god, and god was the word". From my point of view this would say: "In the beginning there was the Theory, and the Theory (was embraced by? or went beyond itself to?) God, and the God was (defined as?) Theory." In the Christian faith, the Logos is identified with Jesus Christ, the Son of God, which might make sense in that Jesus is the perfect person in theory - the organizing principle for our universe - who was then realized in practice.

This allows God - or the root of it all - to be considered as the Theory such that:

  • God is the Theory of BeingOneWith
  • The Facts are that the Theory is going beyond itself into what is NotBeingOneWith
  • The Truth is the Application that we can be meeting the Theory and thus BeingOneWith

This opens up a role for us as those in NotBeingOneWith who can meet with BeingOneWith and enter into it, link up our perspective with its perspective. It also provides a stark moral choice between "living with a theory" and "living without any theory". I suspect that the latter option ends badly, but this may very well be life's question. And perhaps a more troubling question is, if we "live with a theory" (a god), then must we "live with a Theory" (a God), which is to say, live by a comprehensive theory?

I also noticed that the most explicit, developed structures (divisions of everything, topologies, representations) were at play from the very beginning in the unfolding of structure. But I realized that they could be thought of as premonitions of what was to come and only realized themselves as Definition itself progressed from soft to hard. And I saw that this progression could be measured by the Scope given by the overlap of BeingOneWith and NotBeingOneWith so that at the beginning they are the same and the scope is Everything, but as Truth hardens, they become separate and the scope is Nothing.

I then looked at the different fundamental concepts that were relevant to explain the unfolding of the structure. The notion of Conditional and Unconditional was quite central but I realized that this could be driven by the perspective of NotBeingOneWith. There were also concepts that played off both oppositions (+/- BeingOneWith and +- Unconditional), namely:

  • Person (such as God, I, You, Other) = Unconditional BeingOneWith
  • Perspective (such as Life, Anything, Choosing, Will) = Conditional BeingOneWith
  • Position (such as EternalLife, Wisdom, GoodWill, GodsWill) = Conditional NotBeingOneWith
  • System (such as God, Everything, Wishing, Love) = Unconditional NotBeingOneWith

and these are organized by the diagram I wrote about earlier regarding Experiencing and Understanding at http://www.worknets.org/http://www.ms.lt/livingbytruth/?page=LivingByTruth/Overview

So I thought in what sense "BeingOneWith and NotBeingOneWith" are to BeingOneWith what "Unconditional" and "Conditional" are to NotBeingOneWith? And I realized that what is NotBeingOneWith is separating it's own perspective from whatever it might even be one with, which is to say, it is not subjective, it is not engaged. As I thought about that I realized that we might phrase this positively in terms of grounds for definition:

  • BeingOneWith is "sharing the grounds for definition"
  • NotBeingOneWith is "not sharing the grounds for definition"

Which is to say that BeingOneWith is inclusive and treating others by the same presumptions as in "love your neighbor as yourself" and "love God". Whereas NotBeingOneWith is keeping others at arm's length and applying a different standard to them. BeingOneWith is "allowing for A theory" whereas NotBeingOneWith is "not allowing for A theory". What this means is that NotBeingOneWith allows for "redefinition", "reinterpretation" as it is engaged by BeingOneWith and chased as to its grounds until after four levels finally they are all exhausted and there is nothing left of NotBeingOneWith except the freedom that was opened up in this.

Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena - pasiklydusiu vaiku.

Esame viena malda, nes ja mūsų valia viena. Tam ir yra esmė, sandarų atvaizdų vieningumas, tai mūsų vienumo pagrindas, kuriuo galime sutapti.

System distinguishes experiencing and understanding, May 1, 2007, Andrius Kulikauskas

Viena

===Notes on BeingOneWith from Overview===

BeingOneWith allows for NotBeingOneWith and thus arises in it and considers it a presumption of BeingOneWith, so that they are the same BeingOneWith. However, NotBeingOneWith considers itself as the negation of BeingOneWith that is overturned by BeingOneWith and is thus distinct from it.

In this way NotBeingOneWith defines BeingOneWith. This definition evolves ever more subtly until NotBeingOneWith in fact determines BeingOneWith and is the same as it. This evolution yields an AlgebraOfPerspectives, a system of lenses through which God and other look, taking up perspectives, sharing perspectives, a system in which Perspectives exist and are defined.

What is the relationship between BeingOneWith and NotBeingOneWith?

BeingOneWith provides Reference and so NotBeingOneWith is NonReference. NotBeingOneWith provides Condition and so BeingOneWith is Unconditional and satisfying Condition.

God is the one who is both unconditionally BeingOneWith (Experiencing) and conditionally GoingBeyondOneself (Understanding). He is BeingOneWith both the Unconditional and the Conditional.

With reference to God, BeingOneWith and NotBeingOneWith are states, activities, qualities. Without reference to God, and thus without reference, they are conditions, thus definitions. There is thus a distinction between the Conditional (the definite) and the Unconditional (the indefinite). Condition defines BeingOneWith as the meeting of the condition and NotBeingOneWith as the not meeting of the condition. First and foremost it is the condition of being Conditional, and in this sense the Unconditional (and God of himself) is NotBeingOneWith. Condition is negation, it is No and only conditionally, Yes.

In this way God is separated from his quality BeingOneWith and is considered as the Unconditional. The Conditional and the Unconditional are related by the two by two matrix of states:

  • As BeingOneWith - Unconditional
  • BeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional BeingOneWith - Person
  • BeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional BeingOneWith - Relationship with Person
  • NotBeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional NotBeingOneWith - Relationship with System
  • NotBeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional NotBeingOneWith - System
  • As NotBeingOneWith - Conditional

===Ways of BeingOneWith===

The following are all ways of being one with:

  • Spirit is Complete
  • Structure is Unobstructed
  • Representation is Familiar
  • Unity is Unified

===Scope and Being one with===

One concept that I'm finding important is "scope". It allows me to consider an "X", for example, "to love X", or "to be one with X". So it is an important part of having a "calculus".

I came across the different ways to "be one with X", and I think they give meaning to the expression "be X". For example, to "be one with Nobody" is to "be Nobody". Perhaps there is also some context for the "being one with", but that same context is implicit in "be", I think. In other words, the way to "be X" is to "be one with X".

I just noticed an odd {{Recursion}}... being X = being one with being one with being one with X and so on. But this may not be so bizaare, it seems appropriate. And it may relate to that reciprocal recursion that I wrote about.

  • If I am one with nobody, then I feel very sad, like Christ on the cross.
  • If I am one with somebody (not everybody), then I feel most surprised, and this is romantic love.
  • If I am one with anybody (not nobody), then I feel excited, a hyperflexible person in general, engaging and responding.
  • If I am one with everybody, then I feel completely content, everything is right.

So these are all the same love, but ....?

===Scripture===

Gospel of John

17:1 Jesus said these things, and lifting up his eyes to heaven, he said, "Father, the time has come. Glorify your Son, that your Son may also glorify you; 17:2 even as you gave him authority over all flesh, he will give eternal life to all whom you have given him. 17:3 This is eternal life, that they should know you, the only true God, and him whom you sent, Jesus Christ. 17:4 I glorified you on the earth. I have accomplished the work which you have given me to do. 17:5 Now, Father, glorify me with your own self with the glory which I had with you before the world existed. 17:6 I revealed your name to the people whom you have given me out of the world. They were yours, and you have given them to me. They have kept your word. 17:7 Now they have known that all things whatever you have given me are from you, 17:8 for the words which you have given me I have given to them, and they received them, and knew for sure that I came forth from you, and they have believed that you sent me. 17:9 I pray for them. I don't pray for the world, but for those whom you have given me, for they are yours. 17:10 All things that are mine are yours, and yours are mine, and I am glorified in them. 17:11 I am no more in the world, but these are in the world, and I am coming to you. Holy Father, keep them through your name which you have given me, that they may be one, even as we are. 17:12 While I was with them in the world, I kept them in your name. Those whom you have given me I have kept. None of them is lost, except the son of destruction, that the Scripture might be fulfilled. 17:13 But now I come to you, and I say these things in the world, that they may have my joy made full in themselves. 17:14 I have given them your word. The world hated them, because they are not of the world, even as I am not of the world. 17:15 I pray not that you would take them from the world, but that you would keep them from the evil one. 17:16 They are not of the world even as I am not of the world. 17:17 Sanctify them in your truth. Your word is truth.* 17:18 As you sent me into the world, even so I have sent them into the world. 17:19 For their sakes I sanctify myself, that they themselves also may be sanctified in truth. 17:20 Not for these only do I pray, but for those also who believe in me through their word, 17:21 that they may all be one; even as you, Father, are in me, and I in you, that they also may be one in us; that the world may believe that you sent me. 17:22 The glory which you have given me, I have given to them; that they may be one, even as we are one; 17:23 I in them, and you in me, that they may be perfected into one; that the world may know that you sent me, and loved them, even as you loved me. 17:24 Father, I desire that they also whom you have given me be with me where I am, that they may see my glory, which you have given me, for you loved me before the foundation of the world. 17:25 Righteous Father, the world hasn't known you, but I knew you; and these knew that you sent me. 17:26 I made known to them your name, and will make it known; that the love with which you loved me may be in them, and I in them."

A: Ačiū tau už viską ir noriu pabūti su tavimi. D: Aš maitinu tave ramybe, kaip motina pienu, gaivinkis.

Viena


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2016 rugpjūčio 13 d., 16:27
Tweet