Iš Gvildenu svetainės

Mintys: VienumoPagrindai

合一的基础

Vienumo pagrindai įžvelgia vieną vienumo sampratą kitoje vienumo sampratoje. Vienumo pagrindai išplaukia iš paskirų troškimų įžvelgimo. Dievu juos įžvelgiame bendrame likime, o meile - paskiruose likimuose. Ir vienu ir kitu atveju tai išverčiama į bendro troškimo įžvelgimą. Iš Dievo tai išverčiama likimais, tad asmenimis, o iš meilės tai išverčiama troškimais, tad požiūriais.

Žalia spalva išsakau kaip tą vienumą išgyvename.

Vienumo ištakos

Dievas už visumos

• Dievas yra vienas.
• Gera širdis - gėrio krypčių, geros valios vieningumas
• Nulybė.

Gerumas vienumų vienume

• Šešių vienumo pagrindų vienumas
• Vaizduotė, santvarka šešis atvaizdus sujungia į visumą.
• Gera naujiena - Dievo gerumo ir žmogaus gerumo vienumas

Ką reiškia būti viena?

Esame viena iš įvairių kampų: Dievo, Asmenų, Kito, Meilės, Požiūrių, Bendrystės.

Šeši vienumo klausimai išsako mūsų vienumą, "Esame viena":

• Asmenų kampais, jų buvimu, teigimu:
  • Dievu - kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
  • asmenimis (Dievu/tavimi/manimi/kitu) - kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?
  • Kitu - kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus?
• Asmenų esmių kampais, jų nebuvimu, neigimu:
  • meile - kaip meilė palaiko amžiną brandą?
  • požiūriais - kaip sutampa požiūriai?
  • bendryste - kaip viską išreikšti rūpesčiais?

Kas yra vienumo pagrindai

• Šeši vienumo pagrindai turėtų būti keturių vienumo sampratų poros.
• Vienumo pagrindai yra apibrėžimai. O apibrėžimai savaime neigia vienumą. Vienumas yra pirm apibrėžimo, pirm prielaidų. O apibrėžimas išsako vienumo prielaidas.

Ką veikia vienumo pagrindai

• Keturios apimtys - keturi žinojimai - išreiškia santykių galimybes.
• Vienumo pagrindai visaip aptaria pasaulį, jo vienumą, jo vienumo šaltinius.
• Vienumo pagrindai nusako kaip Dievas už tarpo atrodo, iš šalies, tarpe, kaip Kitas. Juos sieja asmenys. O jų nebuvimas yra jų būklės, jų ryšių galimybės, kaip jie galėtų atrodyti. Šias būkles nusako asmenų požiūriai, Kito bendrystė, Dievo meilė.

Kaip veikia vienumo pagrindai

• Asmenimis (Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu) slenkame buvimu iš Dievo į Kitą. Meile slenkame nebuvimu iš (gyvenimo) požiūrių (kuriais Dievas yra geras) į (amžino gyvenimo) bendrystę (kuria Dievas nebūtinai geras). Tad meilė atpalaiduoja, išlaisvina, išplečia požiūrius taip, kad nereikalautumėme, kad Dievas būtinai būtų geras. Gyvenimu išgyvename, požiūriais išgyvename, o bendryste galime nebūtinai išgyventi, galime pripažinti tai kas neišgyventa.

Kodėl yra vienumo pagrindai

• Viskas susiveda į pasaulio pasitikslinimą vienumo pagrindų ratu.
• Meilei išpuoselėjant bendrystę, meilei praturtėjus, atitinkamai praturtėja jos papildinys, Dievas. Dievas tampa mums labiau artimas, tikras, gyvenimiškas, dalykiškas. Asmenimi įsisaviname išorinį (Dievo) požiūrį vidiniu (Kito) požiūriu. Atitinkamai, teigiamas jausmas (meilė) įamžinamas (asmens) dorybe.

Vienumo klausimų nagrinėjimas

• Keturi vienumo klausimai (Dievo, Kito, meilės, bendrystės) išsako vienumą kaip visumos aprėpimą, tad kaip neapibrėžtumo aplinkybių pasireiškimą apibrėžtume. Du vienumo klausimai (asmenų, požiūrių) išsako skirtingų reiškinių tapatumą, tad apibrėžtumo aplinkybėse įžvelgia neapibrėžtumą. Kitaip tarus, yra vienas Dievas, Kitas, meilė, bendrystė, o yra daug asmenų, daug požiūrių.
• Dievas yra vienumo šaltinis atsakingas už ryšio palaikymą su visais, tai bendras likimas. Kitas yra paskirumas kuriame sprendžiasi to Dievo vienumo galimybė, tai paskiras likimas. Meilė yra visus rūpesčius, ir būtent Dievo rūpesčius, aprėpianti darna, tai bendra svajonė, esanti visgi už šio pasaulio, jo amžinybėje. Bendrystė yra šio pasaulio paskirame rūpestyje glūdinti meilės vienumo galimybė, tai paskira svajonė.

Buvimu - Pastovumo aplinkybės

• Vienis yra aplinkybė iškylanti kai ieškome pastovumo.
• Visybė yra vienumas visuma, kai nerandame pastovumo atvejo.
• Daugis yra vienumas lygiagretumu, paieškų prielaida.
• Vienis yra aplinkybė susijusi su visybe ir su daugiu. Visi trys savaip išreiškia vienumo savybes: kad tai viena, kad tai apima viską, ir kad tai dėsningumas.

Nebuvimu - Esmė, vieningumas

• Esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.

Esmė gyvenimo lygtyje

• Esmė yra širdis. Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
• Meilė yra besąlygiško Dievo esmė - troškimų (poreikių) vieningumas.
• Tobulumas yra sąlygiško gerumo esmė - tapatumų (dvejonių) vieningumas.
• Valia yra gyvenimo esmė - pasirinkimų (4+2) (Dievo ir žmogaus gerumų) vieningumas.
• Dievo valia yra amžino gyvenimo esmė - 4 troškimų x 2 tapatumų (aštuongubo kelio) vieningumas.
• Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
• Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.

Daugiau apie Dievo valią

• Dievo valia - geros valios, gėrio krypčių vieningumas, gera naujiena (gero Dievo ir gero žmogaus vienumas), gera širdis.
• Dievo valia - Dievo ir žmogaus tikslų vieningumas.
• Dievo valia - aštuongubo kelio vieningumas.

Kiti esmės pavyzdžiai

• Požiūris - asmens esmė.
• Bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas - Kito esmė.
• Kertinė vertybė - pasąmonės vienumas.
• Bendrai paėmus, Kitas yra Dievo esmė. Aš esu Dievo sandara ir Jūs visi esate Mano atvaizdai. O jūsų vieningumas yra Kitas.

Asmuo tiria esmę

• Dievo šokiu Dievas tiria Dievą. O meilės mokslu Kitas tiria meilę. Tad meilės mokslu išsiskiria Dievas ir Dievas, dvasia ir savastis, asmuo ir būklė.
• Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
• Esmė yra dvasios vienumas, su kuriuo (savo protu) tapatiname tą dvasią, kaip kad save tapatiname su savo kertine vertybe. Galime būti tapatinti su savo esme.
• Dvasia ir esmė išsako tai, kas yra, o sandara ir atvaizdai išsako tai, ko nėra.
• Kiekvienas naujas požiūris įneša visko esmę ir apibrėžia Dievą kaip tą kuris aprėpia kitus požiūrius ir taipogi save.

Trijų valių suderinimas

• Meilės mokslas sieja tris valias.
• Dievo šokio trejybės ratas sieja tris vienumus: vienų vienumas (Tėvas), vieningas asmuo (Sūnus - bendras žmogus), asmenų vienumas (Dvasios plazdenimas, bendrystė).

Vienumo pagrindai

Dievu: Visur prasiskverbiančiu Dvasios tįsumu nepaisančiu savasties. Vienų vienumu.

• Dvasios pranokimas savasties.
• Ta pati dvasia, kad ir skirtingose sąlygose.
• Tįsumas
• dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
• dvasios būdas
• Dievo būdas

Kas išreiškia save aplinkose tokiais būdais:

• Dvasia - už santvarkos
• Sandara - už dalyvių
• Atvaizdai - dalyviuose
• Vieningumas - santvarkoje
• Nevaržomumas savasties.
• Nesivaržymas savimi, neigimu
• Savasties (atskirtumo) papildinys, jos priešingybė.

Dievo požiūris: Visuma

• Viskas aprėpia visumą.
• Visko padalinimai dalina visumą.
• Vienybė yra visko padalinimas į vieną požiūrį.
• Bendra galimybe - nuolatinė laisvė gyventi gerumu.
• Viskas, tai plačiausia apimtis.
• Viskas - Dievo sandara

Vienumo būsena, būklė

• Vienumas su savimi - buvimas vienų viena
• Atskirtumas

Asmenimis (Dievu-manimi-tavimi-kitu): Ryšiu tarp visų. Plazdenančia dvasia.

• Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.
• Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas. Tai yra maldos ryšys. O tarp mūsų yra kitas.
• Pasąmonių vienumas. Pavyzdžiui, rūkorių vienumas kylantis iš bendro žinojimo, bendros patirties.

Vienumas su asmeniu

• Dievo šokis - vienumas su Dievu
• išgyvenimo apytaka - vienumas su Savimi
• žinojimo rūmai - vienumas su Tavimi
• meilės mokslas - vienumas su Kitu

Asmenų požiūris: Susitapatinimas su apimtimi

• Dorovės pasirinkimus grindžia keturios vienumo sampratos: Visuomenės dalia, Asmenų dalios, Asmenų troškimai, Trokštama visuomenė
• Vienumas su: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo
• Vienumas su išėjimo už savęs pjūviu, pakopa, apimtimi.
• Troškimai - visko atvaizdai
• Viskas turi keturias savybes ir jos atitinka keturias apimtis.

Sąlygų nepaisymas

• Tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas
• Būdo vienumas
• Savybių vienumas
• Laisvumas
• Sąlygų nesilaikymas
• Dvasios plazdenimas

Kitu: Šališkumu - atjauta - neabejingu. Bendru žmogumi.

• Vieningumas, solidariumas
• Savivalda
• Įsijungimas savo požiūriu
• Rūpėjimas
• Įtraukimas
• Leidimas rūpėti
• Būti vienų vienam per kitą. Nebūti vienų vienam (savo atskaitos tašku) tačiau būti vienų vienam (kito atskaitos tašku). Atsisakyti savo atskaitos taško (savęs) vardan kito atskaitos taško, tad "būti" už savo atskaitos taško apimties. Būti vienų vienam nuo vienų vienumo. Būti vienų vienam kartu. Būti viena vienų vienumu. Būti vienų viena kitų aplinkumoje. Santykio išlikimas per visus buvimo ir nebuvimo laipsnius, nuo Visų (žymiausio Nurodančiojo) ligi Jokio (žymiausio Nurodytojo). Pagrindas visiems santykiams tarp asmenų. Buvimas nebuvimu. Ne-santvarka. Lygmenų vieningumas. Išeities taškų vieningumas.

Kito požiūris: Sutelktumas: Ėjimas iš vieno į vieną.

• Tikslingumas
• Išėjimas už savęs
• Sąmoningėjimas
• Meilė - susitelkimas į mylimąjį
• Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

Sąlygų bendrumas, sutapimas

• Viena su kitu
• Gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas - Dievo Sūnus mumyse - darantis gerą, kurį mes kiekvienas galėtumėme daryti
• Už sąlygų ar sąlygose ar ten ir ten

Meile: Atsisakymu savęs. Vienų vienumo neįmanomumas. Meilė vienas kitam.

• Būsena, kuria asmuo renkasi Dievą arba Save.
• Asmuo renkasi Dievą vietoj savęs, kad galėtų būti viena su visais, ne tiktai su tais, kurie su jais yra viena (palyginti su "mylėk artimą, kaip save patį".)
• Meilė Dievui - vienumas su Dievu, meilė priešui - vienumas su priešu, meilė artimui - vienumas su artimu.
• Vienumo pagrindas yra meilė. Meilė rūpinasi, klausia, Kaip galime būti viena? Meilė globoja, išsaugo asmens vienumą Dievo trejybės sąlygomis, Dievo būtinumo, sąmoningumo sąlygomis.
• Buvimas viena su savimi - Ko tikiuosi sutampa su ko trokštu - vadinas, myliu.

Meilės požiūris: Dvilypumas papildiniu

• gyvenimo ir amžino gyvenimo bendras palaikymas
• teigiamų ir neigiamų įsakymų vienumas
• Asmens išplėtimas papildiniu
• Suskambėjusio jausmo įamžinimas dorybe
• Požiūris - sąlygiškai vienija atitokėjančią sąmonę ir įtraukiančią pasąmonę.
• Širdies tiesa.

Vidinis sąryšis

• Gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą
• Susietumas

Požiūriais: Kas veda už sąlygų, yra už jų - nežinojimas. Plazdenančios dvasios neįmanomumas. Meilė sau.

• Nežinojimu išeiname už savo žinojimo.
• Esame viena nežinojimu. O nežinojimą apibrėžia skirtumas tarp žinojimų.
• Grynas nežinojimas, tai kas neišsakoma žinojimu. Vienintelė paslaptis, nes joje galime dalyvauti, tačiau tai vienintelis dalykas, kurio negalime žinoti. Joje tenka tiesiog dalyvauti.
• Vienumas yra tai kas mumyse kyla iš už sąlygų, iš prielaidų. Tai mūsų bendra meilė.

Požiūriai

• Dievas Sūnus ir Dievas Tėvas yra viena požiūriais.
• Požiūris yra asmens vieningumo sąlyga - atsitokėjančios sąmonės ir įsitraukiančios pasąmonės sutapimo sąlyga.
• Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu
• Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
• Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
• Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
• Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.
• Susigaudymas. Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra vienumas tėvo ir vaiko, taip kad jų požiūriai sutampa. O pagrindas yra, kad vaikas supranta jų skirtingumą, kad jis yra vaikas, ne tėvas, tad kokie jų vaidmenys.

Požiūris: Atvirumas santykiams

• Dvejybės vieningumas
• Atvirumas yra Pradžia-turinys (Alfa), o santykiai yra Pabaiga-raiška (Omega).
• Santykiai yra paskirų, nepriklausomų valių suvedimas.
• Atvirumas santykiams yra pagrindas kuriuo viskas yra viena. Tai vienumo galimybė. (D: 2020.09.17)
• Daiktas - Dievas - atvirumas santykiams. Santykiai su juo: savastis (tapatybės morfizmas), kiti daiktai (jų santykiai su Dievu) ir santykiai (jie neskiria daiktų, savęs ir kitų).

Požiūrių požiūris: Požiūrių susiderinimas

• Suvokimo lygmenys: Susikalbėjimas, bendras suvokimas, savęs suvokimas, suvokimas
• Tėvo ir Sūnaus dvilypumas.
• Dvilypumas su savimi, pasąmonės ir sąmonės.
• Bendras reikalas
• Susikalbėjimas - nuodugnus, širdingas bendravimas
• Požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis
• Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus bendrai suvokta Dievo Dvasia

Bendryste: Vienas bendras pagrindas apibrėžimams - dviprasmybė kaip atkartojimas. Bendro žmogaus neįmanomumas. Meilė visiems.

• Bendrystė remiasi įsakymu mylėti, liepimu mylėti, draudimu nemylėti.
• Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu įvairiausiose sąlygose besikartojančiu būtinumu.
• Asmens (who) prielaida.
• Susikalbėjimas, bendras suvokimas, savęs suvokimas, suvokimas.
• Pasąmonė prilygsta sąmonei.
• Atkartojimo sąlygas nusako ženklų savybės. Atkartojimas grindžia atjautas kaip apibrėžimo sandaras. Jos įvairiai išryškina išgyvenimus. Atkartojimu pasąmonės žinojimas išsako sąmonės nežinojimą ir jam prilygsta. Atkartojimą išsako pasikartojanti veikla.
• Pasąmonės tinklo esmė ir vienumo esmė yra perpasakojimas. Tai lemia pasakojimo pavidalą. Užtat turi būti vienodas įtampos balsas pradžioje ir vienodas pabaigoje. Panašiai, pagrindimo ir įvardijimo esmė yra galimybė atkartoti rūpestį arba pavadinimą, kaip ir pasakojimu atkartojame išgyvenimą.
• Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
• Kalbėjimas, bendravimas iš širdies, yra tokio bendravimo prielaida.
• Šviesuolių bendryste tyrimai tampa vieningumo pagrindu.

Bendrystės požiūris: Lygmenų sutapatinimas

• Ženklų savybės išreiškia kaip du ketverybės lygmenys gali būti sutapatinami.
• Šeši pokalbiai
• Visų galimybių išgyvenimas
• Dievas troškimu išgyvena žmogaus netroškimą
• Atjauta.

Kaip ar kuo esame viena?

Esame viena vaizduote (6 atvaizdais)

• Dievu: pripažindami ir atsiremdami į vaizduotę, kas be mūsų
• meile: plėtodami savo tapatybę, kaip įsivaizduojame save, dvylika klausimų
• požiūriais: derindami skirtingas vaizduotės ribas
• bendryste: su kitais puoselėdami bendrą vaizduotę

Klausimai: Kaip mes esame viena?

Buvau apžvelgęs ir surūšiavęs visus savo klausimus. Jų buvo keli šimtai iš viso. Svarbiausias klausimas, tai Kaip esame viena? Buvo taip pat šešios rūšys klausimų. Kiekvieną rūšį siejau su skirtingu būdu, kaip esame viena.

Kas yra šeši vienumo pagrindai?

• Vienumo apimtimis išsakomos šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės.
• Bendro žmogaus įžvelgto Dievo savęs supratimo būdai.

Vienumo pagrindų sandara

Dvasia ir jos esmė 2

• Keturi asmenys ir keturi troškimai: Meilė suvienija visus siauresnius troškimus kaip ir Dievas suvienija asmenis.
• Dievas yra išeities taškas, kitas yra suvesties taškas, o juos sieja asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas). O jų nebuvimą - jų savasties nebuvimą, tad jų esmę - atitinkamai išsako meilė, bendrystė, požiūriai (joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį).

Sąmoningumas +3

• Pasamonės įsijautimo +1 ir sąmonės atsitokėjimo +2 suderinimas +3.
• Veiksmas +3 įveda dvireikšmybę ir ją naujai suveda.
• Sąmoningumą išsako požiūrių grandinė.
• Sąmoningumą išsako trečias laipsnis, vieningumas.
• Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.

Trejybės ratas 3

• Trejybės ratas išreiškia sąlyginį veiksmą +1, veiksmų (+1,+2,+3) veiksmą, kuriuo atsiriboja nuo veiksmų +0 ir +4, ir kuriuo papildo padalinimų ratą apeinančius veiksmus.
• Yra trys vieningumai. Jų neigimas iššaukia tris meiles, kurias sieja trejybės ratas.
• Dievo vienumas - Tėvo vienų vienumas, asmenų vienumas - Dvasios plazdenimas, Kito vienumas - Sūnaus bendras žmogus.
• Meilės vienumas - meilė sau, požiūrių vienumas - meilė visiems, bendrystės vienumas - meilė vienas kitam.

Dievo kryptys -3

• Tyrimas: Nešališkumas sąlygose tampa vieningumo pagrindu, tai šališkas besąlygiškumas - šviesuolių bendrystė.

Šešerybė 6

• išorinis požiūris, vidinis požiūris, dorybė, teigiamas jausmas, įsisavinimas, įamžinimas
• Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.

Išgyvenimų rūšys 3+3

Išgyvenimų rūšys

• Esamybė (Dievas), jo galimybė (Kitas), siekiamybė (juos siejantys asmenys)
• Nesamybė (meilė), negalimybė (bendrystę), nesiekiamybę (požiūriai).

Kaip išgyvenimų rūšyse įžvelgti ketverybę?

• Pavyzdžiui: Dievą ir Kitą sieja Niekas. Ne Dievas, tai Viskas. Ne Kitas, tai Betkas. Ne Niekas, tai Kažkas.

Laipsnynas 3+3

• Laipsnyną sudaro šeši vienumo pagrindai: Dievas, Aš/Tu, Kitas; Meilė, Požiūriai, Bendrystė.
• Laipsnynas išsako santvarką.

Pertvarkymai 3x2

• Yra šeši būdai kaip išdėstyti, kaip parinkti tris raides.
• Šeši pertvarkymai - knygos skyrių turiniai

Štai bandymas vienumo rūšis susieti su savo knygos The Truth skyriais, su pokalbiais ir pertvarkymais.

• brandos raida - kitu - Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus?
• sandarų žemėlapynu - požiūriais - Kaip sutampa požiūriai?
• išsiaiškinimų vadovėliu - bendryste - Kaip viską išreikšti rūpesčiais?
• išgyvenimų metraščiu - Dievu - Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
• sąvokų žinynu - asmenimis (Dievu/tavimi/manimi/kitu) - Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?
• Dievo kelione - meile - Kaip meilė palaiko amžiną brandą?

Aštuongubas kelias 1+3+3+1

• Trijų valių suvedimas.
• Aštuongubas kelias - Vertybės - išplečia laipsnyną nuliniu požiūriu ir septintu požiūriu.
• Vieningumą galima išreikšti vidumi, iš vidaus. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Arba amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubu keliu.

Padalinimai 1+3+3+1

Vienumo pagrindų įsivaizdavimas padalinimais

• savo Dievą įsivaizduoju vienybe
• savo asmenis įsivaizduoju dvejybe
• savo kitą įsivaizduoju trejybe
• savo meilę įsivaizduoju ketverybe
• savo požiūrius įsivaizduoju penkerybe
• savo bendrystę įsivaizduoju šešerybe

Aštuonerybė 1+3+3+1

• Pasirinkimai
  • Rinktis Taip - tai rinktis požiūrį, o rinktis Ne - tai rinktis pavadinimą. Tai atviras ir uždaras langas. Spencer-Brown teorijoje tai būtų laisvas arba pažymėtas laukas. Tad laisvas laukas, arba požiūris, yra kintamasis, o vardas, pažymėtas laukas yra jo vertė. Rinktis taip, ne ne, ne taip, ne - tai įvairios apimtys.
  • Pasirinkimai, rinkimasis yra vienijami tuo asmeniu, kuris renkasi, vadinasi, valia. Kaip valia sietina su santvarka, su jos išore ir vidumi?
  • Rinkimasis - susijęs su požiūriu, nesirinkimas su pavadinimu. Rinktis rinktis - didėjantis laisvumas (atveriantis požiūrį), rinktis nesirinkti - mažėjantis laisvumas. Ar atvirkščiai?

Gėrio kryptys 1+3+3+1

• Gėrio kryptys. Šeši būdai išeiti už savęs. Gera širdis išeina už savęs.

Dievo valia Gera širdis

• Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
• Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.

Dievo valia

• Dievo valia yra gėrio krypčių vieningumas, geros valios vieningumas, tad gera širdis.
• Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.

Veiksmas +1

Vienumo grandinė

• Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
• Tai primena suvokimo lygmenis
• Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
• Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
• Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu

Veiksmas 6+3=1

• Vieningumas meile - paklusnumas, požiūriais - tikėjimas, bendryste - rūpėjimas. Vieningumas Dievu - teisingumas, asmenimis - ištikimybe, kitu - pareiga. Vieningumas dvasia yra išoriniu požiūriu, esme - vidiniu požiūriu.
• Vienumas sutapatina šešerybę (sandarą) ir šešis atvaizdus (vienumo pagrindus) sąmoningumo lygtimi 6+3=1.

Atvaizdai 4+2

• Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi.
• Klausimas yra atsakymo papildinys.
• Apimtys
  • Betkas yra ribotas niekas, tad laisvumo galimybė. "Viskas ir laisvumas".
  • Viskas ir niekas nesiskiria, jei nelyginami, nebent jie sulyginami.
  • Betkas: tai skylė visakame: viskas neribotas, niekas ribotas
  • Kažkas: tai plėmas nieke: niekas neribotas, viskas ribotas
• Atvaizdas yra tai ką galime įsivaizduoti, mąstyti, tai ką protas gali matyti. Vieningumas yra tai kas gali rūpintis, tai per ką širdis žiūri. Rišlumas yra rūpestis visu mąstymu. Tai yra širdis kuri žiūri lauk visais būdais kaip kad protas galėtų matyti. Betko atvaizdai jungia visko atvaizdus ir laisvumo atvaizdus. Užtat gyvenimas, kaip vieningumas, išreiškia Dievo ir gerumo vieningumą.
• Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip pat tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.
• Vieningumą galima įžvelgti iš šalies, išorėje: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)

Vienumo jausmas

• Vienam su niekuo, man liūdna, kaip Kristui ant kryžiaus.
• Vienam su kažkuo (ne viskuo), man nuostabu, kaip kad įsimylėjus.
• Vienam su betkuo (ne niekuo), man puiku, esu nepaprastai lankstus, laisvas, nevaržomas, bendras žmogus, jaučiantis ir atsiliepiantis.
• Vienam su viskuo, jaučiuosi laimingas, patenkintas, viskas gerai.
• Tikimės, kad esame viena. Šis lūkestis žadina skirtingus jausmus.
• Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
• Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
• Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
• Apimties sąvoka leidžia man svarstyti duotybę X, pavyzdžiui, mylėti X arba būti viena su X. Apimtis svarbi vystant logiką, skaičiuotę, kalbą ar santvarką.
• "Būti viena su X" yra tas pats kaip "būti X". Būti vienam su niekuo yra tas pats kaip būti niekuo. Ir vienu ir kitu atveju aplinkybės yra tos pačios ir turinys yra tas pats.
• Buvimas viena su buvimu viena su buvimu viena su... arba buvimas buvimu buvimu ... tereiškia tą patį kaip buvimą. Tad buvimas išsako nekitimo taško būseną.

Šešios poros keturių lygmenų (4 2)

Vienumo klausimas iškyla Dievo raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

• paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
• bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
• bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
• Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
• Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
• Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.

• Ženklų savybės bene sieja taip ir ne, požiūrį ir pavadinimą, "už santvarkos" ir "santvarkoje".
• Šešios kintamųjų rūšys, kas keičiasi ir kas nesikeičia.
• Valios išraiškos. Palyginti vieningumus su valios išraiškomis, su septintu požiūriu įvairiai suprastu antrinėse sandarose.

Vienumo sampratos

Lietuvių ir litvakų šimtametis vaidas 1940-2040 m. Dorovinis tyrimas

• Trokštama visuomenė - Dievo valia: mylėti netobulą, pabaiga, nepaneigiamumas
• Asmenų troškimai - valia: mylėti tobulą, vidurys, nešališkumas
• Asmenų likimai - tobulumas, vidurys, nešališkumas
• Visuomenės likimas - meilė, pradžia, besąlygiškumas
• Pasąmonė - atsiskleidžia paskiras asmuo +1
• Sąmonė - atsiskleidžia paskira asmenybė +2
• Sąmoningumas - atsiskleidžia bendra svajonė +3
• Kaip keturios vienumo sampratos grindžia keturis teigiamus įsakymus ir šeši vienumo pagrindai grindžia šešis neigiamus įsakymus?
• Siauri vartai, tai kiekvieno asmens akistata su Dievu, jų susikalbėjimas. Tai suvokimo pradžia. Ir man pavyko susikalbėti vaikystėje nes daug siekdamas supratau, kad Dievas didesnis.

Valia, širdis, protas, kūnas

• Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.

Atvaizdų vieningumas (keturių, šešių ir aštuonių)

• Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
• Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
• Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
• Padalinimai
  • Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
  • Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
  • Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
• Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

Atjautos

• Antrinės sandaros yra atjautos, tad lygmenų poros, bene siejančios tapatumo ir skirtingumo galimybes.
• Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.

Atjauta

• Dievo ir žmogaus netroškimai visada sutampa - poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės - nes Dievas atjaučia žmogų. Tačiau Dievo valia (Dievas, nulinis požiūris) ir žmogaus valia (gerumas, septintas požiūris) nesutampa nes Dievas yra besąlygiškas, o žmogus yra sąlygiškas. Tačiau visgi jiedu gali būti visiškai vieningi.

Užrašai

• Apmąstyti vienumo pagrindų prasmę.
• Vienumo pagrindų laipsnyną išgyvename netroškimais. Išgyvename gėrio kryptis - geras žmogus, geras darbas, geras žodis išsako teigiamumą, buvimą, kurį igyvename, tuo tarpu geras Dievas, gera dovana, gera savybė išsako tai, ko neišgyvename. Dvejones galime suprasti kaip siejančius buvimo kampą ir nebuvimo kampą. Dievo valios vykdymas gali susieti laipsnyną šešerybe.
• Kaip susijusios gėrio kryptys ir vienumo pagrindai?
• Einama iš Dievo į kitą, ir taip pat priešinga kryptimi, iš meilės (Dievo esmės) į bendrystę (kito esmės). Kaip apsiverčia?
• Kuria prasme požiūriai yra asmenų esmė? Asmenys apibrėžiami požiūriais, jų grandinėmis.
• Esmė išplečia dvasią, meilė išplečia Dievą, požiūriai išplečia asmenis, bendrystė išplėčia Kitą.
• Teigiami vienumo pagrindai (asmenys) išgyvenami tiesiogiai, jais įsijaučiame, kažką jaučiame. Neigiamais vienumo pagrindais (esmėmis) nieko tiesiogiai neišgyvename, nejaučiame. Juos visus apvienija vienumų vienumas, gerumas, kuriuo jaučiame vidinį sąryšį. Tuo tarpu Dievu už santvarkos nieko neišgyvename, nejaučiame, tad jį priskiriame esmėms.
• Meilė - Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Suvokimas. Dievo šokio trejybės ratas.
• Bendrystė - ŽDŽDŽ susikalbėjimas, pasiklydės vaikas.
• Požiūriai - tarpinės grandinės.
• Žmogus meile supranta Dievą kaip tą kuris viską tobulai supranta, tad viską žino.
• Priskirdami, įžvelgdami vienumą vienur, paneigiame vienumą kitur.
• Jėzaus platūs vartai, tai bendras likimas, o ankšti vartai, tai paskiras likimas. Žmogui tenka rinktis eiti savo keliu, savęs suvokimo, kuriuo jisai paskui pasieks bendrą suvokimą ir susikalbėjimą. Taip vyksta akistata su Dievu, susigaudymas, kad žmogus yra sąlygiškas, o Dievas besąlygiškas.

Šiuo brėžiniu vienumo rūšis sieju su šešiomis keturių lygmenų poromis. Nemanau, kad teisingai sustačiau.

Abejotina

Abejotina: Papildiniai

• Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.