Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.ŽodžiųDaryba istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2017 lapkričio 06 d., 12:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 82-83 eilutės:

[[http://www.šaltiniai.info/files/kalba/KH00/D%C5%ABrini%C5%B3_klasifikacija._Lentel%C4%97.KH1800.pdf | Dūrinių klasifikacija]]
2017 lapkričio 06 d., 12:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 79-84 eilutės iš
Esama tos pačios morfeminės sudėties bendrašaknių būdvardžių ir veiksmažodžių porų: senas – senti, bukas – bukti, blogas – blogti, menkas – menkti, plikas - plikti. Akivaizdu, kad tarp šių porų darybos santykis yra, tačiau abipusė reikšmės motyvacija neleidžia neabejotinai nustatyti, kuris iš kurio yra padarytas.
į:
Esama tos pačios morfeminės sudėties bendrašaknių būdvardžių ir veiksmažodžių porų: senas – senti, bukas – bukti, blogas – blogti, menkas – menkti, plikas - plikti. Akivaizdu, kad tarp šių porų darybos santykis yra, tačiau abipusė reikšmės motyvacija neleidžia neabejotinai nustatyti, kuris iš kurio yra padarytas.

Dūryba, kaip ir galūninė daryba, būdinga tik daiktavardžiui ir būdvardžiui. Truputį panašių į dūryba reiškinių esama prieveiksmio ir skaitvardžio klasėse.

* prieveiksmio darybos sistemoje: kitąsyk, dukart, trečiąkart, galbūt, turbūt.
* sudurtinių skaitvardžių formos: penkiasdešimt, septyniasdešimt, vienuolika, septyniolika.
2017 lapkričio 06 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 69-79 eilutės iš
* vietų pavadinimai – nuošalė, plynė.
į:
* vietų pavadinimai – nuošalė, plynė.

daiktavardžiai iš daiktavardžių
* asmenų pavadinimai (pagal amatą, neigiamą ypatybę, tautą, vietovę) – kubilius, kurpius, račius, stalius; blusius, seilius, snarglius, utėlius, kuprius, šūdžius; lietuvis, latvis, šeduvis, sūduvis;
* gyvūnų ir augalų pavadinimai – briedė, elnė, liūtė; kuodis, kupris, dumblis; gaurys, šlakys;
* vėjų pavadinimai – pietys, rytys, šiaurys, vakaris.

Būdvardžiai daromi iš veiksmažodžių
* ypatybė kaip veiksmo rezultatas - pakilus, apdairus, pastabus, išlaidus, nuostabus, nuolankus, sumanus, užmaršus; laidus, lakus, klampus, ramus, talpus, valgus; atkilas, atviras, atskiras, ištižas, pakrikas, praviras, uždaras.

Esama tos pačios morfeminės sudėties bendrašaknių būdvardžių ir veiksmažodžių porų: senas – senti, bukas – bukti, blogas – blogti, menkas – menkti, plikas - plikti. Akivaizdu, kad tarp šių porų darybos santykis yra, tačiau abipusė reikšmės motyvacija neleidžia neabejotinai nustatyti, kuris iš kurio yra padarytas
.
2017 lapkričio 06 d., 12:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 63-69 eilutės iš
* vietų pavadinimai – landa, prieglauda, prieplauka; nuolydis, guolis, migis; atabradas.
į:
* vietų pavadinimai – landa, prieglauda, prieplauka; nuolydis, guolis, migis; atabradas.

daiktavardžiai iš būdvardžių
* abstraktieji daiktavardžiai (labai artimi priesagos -umas vediniams) – blogis, gėris, greitis, sotis; drąsa, gausa, narsa, svarba, švara; kaltė, vertė;
* asmenų pavadinimai – žlibis; kvailys, žvairys; balčius, basius, nuobodžius;
* gyvūnų pavadinimai – baltis, bėris, juodis, šyvis; žvairys, šleivys, baužis;
* vietų pavadinimai – nuošalė, plynė.
2017 lapkričio 06 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-63 eilutės iš
Galūninė daryba
į:
Galūninė daryba

daiktavardžių daryba iš veiksmažodžių
* abstraktieji daiktavardžiai – apklausa, išpirka; malda, kančia; atlydys, įtūžis, poelgis, išpuolis; dūžis, kirtis, spjūvis, šūvis; skundas, juokas; išmonė, pergalė; stygius;
* asmenų pavadinimai (kai kurie turi abiejų giminių galūnes) – išgama, nuokvaka, neūžauga, užuomarša; prielipas, prievaizdas, sargas, saugas; neregys, -ė, plepys, -ė; snudžius, -dė, seilius, -ė;
* veiksmo rezultato pavadinimai – išvarža, krūva, tvora; atliekos, išspaudos; įdaras, įkaitas; įlinkis, įmygis, nuotykis; atspindys; pynė, riekė; skyrius;
* įrankių, veikimo priemonių pavadinimai – apavas, pakabas; paspira, užtvara, užtvanka; ryšys, stabdys;
* vietų pavadinimai – landa, prieglauda, prieplauka; nuolydis, guolis, migis; atabradas.
2017 lapkričio 06 d., 12:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-56 eilutės iš
* Abstraktai
į:
* Abstraktai
* Apeigų pavadinimai
* Asmenų pavadinimai
* Augalų stiebų pavadinimai
* Daiktų pavadinimai
* Deminutyvai
* Gyvūnų pavadinimai
* Irankių ir prietaisų pavadinimai
* Kuopiniai daiktavardžiai
* Mėsos pavadinimai
* Švenčių pavadinimai
* Veiksmo rezultato pavadinimai
* Vietų pavadinimai

Būdvardžiai


Veiksmažodžiai

Galūninė daryba
2017 lapkričio 06 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 34 eilutė iš:
http://www.šaltiniai.info/files/kalba/KH00/Priesagin%C4%97_daryba._Lentel%C4%97.KH1200.pdf
į:
[[http://www.šaltiniai.info/files/kalba/KH00/Priesagin%C4%97_daryba._Lentel%C4%97.KH1200.pdf | lentelė]]
2017 lapkričio 06 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-37 eilutės iš
Darybos procese dalyvauja ne tik priešdėlis, bet ir galūnė, kuri sistemingai keičiama į -is, -ys, -ė, be to, aiškiai įžvelgiamos pamatinės prielinksninės konstrukcijos – daiktas apie ranką, vieta po langu ir t. t. Tai duoda peno idėjoms, kad šis darybos būdas labiau panašus į dūrybą arba galūninę darybą, gal net mišrusis.
į:
Darybos procese dalyvauja ne tik priešdėlis, bet ir galūnė, kuri sistemingai keičiama į -is, -ys, -ė, be to, aiškiai įžvelgiamos pamatinės prielinksninės konstrukcijos – daiktas apie ranką, vieta po langu ir t. t. Tai duoda peno idėjoms, kad šis darybos būdas labiau panašus į dūrybą arba galūninę darybą, gal net mišrusis.

Priesaginė daryba

http://www.šaltiniai.info/files/kalba/KH00/Priesagin%C4%97_daryba._Lentel%C4%97.KH1200.pdf

Daiktavardžiai
* Abstraktai
2017 lapkričio 06 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
* laikas arba šiaip reiškinys, susijęs su pamatiniu žodžiu įvardytu laiku -
*
pavakarys, priešpiečiai, pusryčiai, išnakčiai.
į:
* laikas arba šiaip reiškinys, susijęs su pamatiniu žodžiu įvardytu laiku -pavakarys, priešpiečiai, pusryčiai, išnakčiai.
2017 lapkričio 06 d., 12:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 30 eilutė iš:
pavakarys, priešpiečiai, pusryčiai, išnakčiai.
į:
* pavakarys, priešpiečiai, pusryčiai, išnakčiai.
2017 lapkričio 06 d., 12:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 30 eilutė iš:
pavakarys, priešpiečiai, pusryčiai, išnakčiai.
į:
pavakarys, priešpiečiai, pusryčiai, išnakčiai.
2017 lapkričio 06 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
2017 lapkričio 06 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
2017 lapkričio 06 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-31 eilutės iš
* su priešdėliu ne- : nelaimė, nedarbas;
į:
* su priešdėliu ne- : nelaimė, nedarbas;
* daiktas pagal buvimą šalia pamatiniu žodžiu įvardijamo daikto - apyrankė,
* vieta pagal buvimą šalia pamatiniu žodžiu įvardijamo daikto - poveržlė, antkapis, pagalvė; palangė, pamiškė, paupys;
* giminystės ryšiai - podukra, išdukterė, patėvis, pamotė;
* laikas arba šiaip reiškinys, susijęs su pamatiniu žodžiu įvardytu laiku -
pavakarys, priešpiečiai, pusryčiai, išnakčiai.
Darybos procese dalyvauja ne tik priešdėlis, bet ir galūnė, kuri sistemingai keičiama į -is, -ys, -ė, be to, aiškiai įžvelgiamos pamatinės prielinksninės konstrukcijos – daiktas apie ranką, vieta po langu ir t. t. Tai duoda peno idėjoms, kad šis darybos būdas labiau panašus į dūrybą arba galūninę darybą, gal net mišrusis.
2017 lapkričio 06 d., 12:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-25 eilutės iš
** individualūs smarkiai leksikalizuoti priešdėlinės darybos atvejai, su sunkiai apibendrinama darybos reikšme (išduoti, parduoti, apgauti, nudėti, užgauti).
į:
** individualūs smarkiai leksikalizuoti priešdėlinės darybos atvejai, su sunkiai apibendrinama darybos reikšme (išduoti, parduoti, apgauti, nudėti, užgauti).
Būdvardžiai
* ypatybės nebuvimą su priešdėliu ne-: negeras, nešvarus, nedidelis, negražus;
* atskiras dažniau vartojamas atvejis su priešdėliu pa-: pailgas (tarmėse daugiau išplitęs: pageras, papiktas).
* ypatybės laipsnį žymintys priešdėliniai būdvardžiai su priešdėliais apy-, po-, prie-: apygeris, apyjuodis, pominkštis, potrumpis, poilgis, prieglušis, priekurtis, priekvailis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar keičiamos pamatinių žodžių galūnės, o jų funkcija darybos procese nelabai aiški.
* Kita keistos darybos grupė tokia: pomirtinis gyvenimas, povestuvinė kelionė, ikikariniai, prieškariniai, pokariniai laikai, begalinė širdgėla, priešlėktuvinė gynyba, tarptautinis simpoziumas; beakuočiai miežiai, bemiegės naktys, beginklis žmogus, bekelnis vaikas, bekelė vietovė, begėdė kiaulė, begalvis raitelis. Šių vedinių pamatinės konstrukcijos neleidžia laikyti jų priešdėline daryba, nes su priešdėliais nedarome vienų kalbos dalių iš kitų: gyvenimas po mirties, laikai iki karo, miežiai be akuotų, raitelis be galvos. Esama idėjų, kad žodžiai su priešdėliu be- galėtų būti galūnių vediniai arba dūriniai, o su priesaga -inis – mišriosios darybos pavyzdžiai. Beje, priešdėlio be- grupės žodžiai labai lengvai daiktavardėja.
Daiktavardžiai
* su priešdėliu ne- : nelaimė, nedarbas;
2017 lapkričio 06 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-18 eilutės iš
* 14 prielinksnių kilmės: at- (ata-, ato-), ant- (anta-), ap- (api-, apy-), į- (in-, im-), iš-, nu- (nuo-), pa- (po-), par-, per-, pra- (pro-), pri- (prie-), prieš-, su- (są-, sam-, san-), už- (užu-, užuo-, ūž-).
į:
* 14 prielinksnių kilmės: at- (ata-, ato-), ant- (anta-), ap- (api-, apy-), į- (in-, im-), iš-, nu- (nuo-), pa- (po-), par-, per-, pra- (pro-), pri- (prie-), prieš-, su- (są-, sam-, san-), už- (užu-, užuo-, ūž-).
* beeiti, ateiti, apeiti, įeiti, išeiti, neiti, nebeiti, nueiti, paeiti, pareiti, pereiti, praeiti, prieiti, sueiti, tebeeiti, užeiti.
* Pagrindinės darybos reikšmės:
** veiksmo baigtumo, įvykio veikslo (valgė – suvalgė);
** veiksmo krypties (bėgti – nubėgti, parbėgti);
** grįžtamojo veiksmo (perrašyti, perdaryti),
** dalijimo pusiau (pergnybti, perskelti);
** laiko (išbūti, pergyventi, užsiklausyti, nubusti);
** veiksmo intensyvumo mažinimo ir didinimo (apraminti, privengti, atšerti, išdailinti);
** individualūs smarkiai leksikalizuoti priešdėlinės darybos atvejai, su sunkiai apibendrinama darybos reikšme (išduoti, parduoti, apgauti, nudėti, užgauti
).
2017 lapkričio 06 d., 11:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Priešdėliai
į:
Priešdėliai - veiksmažodžiai iš veiksmažodžių, būdvardžiai iš būdvardžių, daiktavardžiai iš daiktavardžių,
2017 lapkričio 06 d., 11:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
at- (ata-, ato-), ant- (anta-), ap- (api-, apy-), be-, į- (in-, im-), iš-, ne-, nebe-, nu- (nuo-), pa- (po-), par-, per-, pra- (pro-), pri- (prie-), prieš-, su- (-, sam-, san-), te-, tebe- - (užu-, užuo-, ūž-). Priešdėliai be-, ne-, nebe-, te- ir tebe- yra dalelyčių kilmės, visi kiti – prielinksnių kilmės.
į:
Priešdėliai
* 5 dalelyčių kilmės: be
-, ne-, nebe-, te-, tebe-
* 14 prielinksnių kilmės: at
- (ata-, ato-), ant- (anta-), ap- (api-, apy-), į- (in-, im-), -, nu- (nuo-), pa- (po-), par-, per-, pra- (pro-), pri- (prie-), prieš-, su- (są-, sam-, san-), - (užu-, užuo-, ūž-).
2017 lapkričio 06 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
Pagrindiniai lietuvių kalbos žodžių darybos būdai yra penki – priesaginis (senelis), priešdėlinis (pasukti), galūninis (stalius), sudūrimas (skeltalūpis) ir mišrusis (povestuvinis).
į:
Pagrindiniai lietuvių kalbos žodžių darybos būdai yra penki – priesaginis (senelis), priešdėlinis (pasukti), galūninis (stalius), sudūrimas (skeltalūpis) ir mišrusis (povestuvinis).

at- (ata-, ato-), ant- (anta-), ap- (api-, apy-), be-, į- (in-, im-), iš-, ne-, nebe-, nu- (nuo-), pa- (po-), par-, per-, pra- (pro-), pri- (prie-), prieš-, su- (są-, sam-, san-), te-, tebe- už- (užu-, užuo-, ūž-). Priešdėliai be-, ne-, nebe-, te- ir tebe- yra dalelyčių kilmės, visi kiti – prielinksnių kilmės
.
2017 lapkričio 05 d., 18:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
[[http://www.šaltiniai.info/index/details/525 | Šaltiniai: Žodžių daryba]]
į:
Duomenys
*
[[http://www.šaltiniai.info/index/details/525 | Šaltiniai: Žodžių daryba]]
* [[https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-daryba/ | Kalba ir literatūra
: Žodžių daryba]]
2017 lapkričio 05 d., 13:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Šaltiniai: http://www.šaltiniai.info/index/details/525 | Žodžių daryba]]
į:
[[http://www.šaltiniai.info/index/details/525 | Šaltiniai: Žodžių daryba]]
2017 lapkričio 05 d., 13:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 3 eilutė:
Pagrindiniai lietuvių kalbos žodžių darybos būdai yra penki – priesaginis (senelis), priešdėlinis (pasukti), galūninis (stalius), sudūrimas (skeltalūpis) ir mišrusis (povestuvinis).
2017 lapkričio 05 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
[[Šaltiniai: http://www.šaltiniai.info/index/details/525 | Žodžių daryba]]

ŽodžiųDaryba


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 lapkričio 06 d., 12:41