Gvildenu | Mintys / AsmenųTyrimai

Gvildenu, Apytakos, Suvestinė, Asmenys, Viena

Kaip apytakomis iškyla ir susidėlioja Dievo, Mano, Tavo, Kito klausimai ir tyrimai?

个人调查

Kaip keturi asmenų tyrimai susijęs su keturiomis vienumo sampratomis?
Kaip šeši vienumo pagrindai suporuoja keturis asmenų tyrimus?

Klausimu Ar? kreipiuosį į Dievą, Koks? - į Save, Kaip? - į Tave, Kodėl? - į Kitą

Jeigu nori suprasti kodėl, turi mąstyti apie save kaip apie Kitą.

Dievo šokyje keturiose pakopose vyksta tyrimas jokiu požiūriu.

Kiekvienoje apytakoje tyrimas vyksta keturiose pakopose ir šešiose jų porose. Dievo šokyje tai keturi teigiami įsakymai ir šeši neigiami įsakymai.

Tyrimo išeities taškas atitinka žinojimo lygmenį:

Koks Aš esu? galiu klausti tik Mano išeities tašku.
Kaip Tu elgsies? tiriu atsigręždamas į save.
Kodėl Jis yra? tiriu apie save pasižiūrėdamas iš aukšto.
Ar Dievas yra... manyje tiriu Dievo išeities tašku.

Ir tyrimui reikalinga atitinkamo ilgio požiūrio grandinė.

Kiekvienoje apytakoje tyrimas vyksta keturiose asmenų pakopose, Dievui išeinant už savęs į save.

Ar? Dievo šokyje tyrimas išsakomas jokiu požiūriu, tad Dievu.
Koks? Išgyvenimo apytakoje tyrimas išsakomas vienu požiūriu, Manimi. Požiūrį apibrėžia netroškimas. Keturias pakopas išreiškia atvaizdai.
Kaip? Žinojimo rūmuose tyrimas išsakomas dviem požiūriais, Tavimi. Požiūrį į požiūrį išsako dvejybės atvaizdas. Keturias pakopas išreiškia padalinimai.
Kodėl? Meilės mokslas tyrimas išsakomas trimis požiūriais, Kitu. Požiūrį į požiūrį į požiūrį išsako trejybės atvaizdas. Keturias pakopas išreiškia aplinkybės. Trejybės atvaizdai išreiškia trejybės ratą, Dievo sąmoningumą, į kurį susiveda visos apytakos, visi tyrimai.

Kiekvienu atveju yra keturios pakopos ir šešios jų poros.

Išgyvenimo apytakoje požiūris kyla iš troškimo neigimo, tad iš netroškimo, kuriuo Dievas pasitraukia. Dievas naujai iškyla troškimu prisiimdamas netroškimą. Tai tyrimo išsakymas vienu požiūriu keturiose pakopose, Dievui išeinant už savęs į save.

Lygmenyje Ar Dievas žiūri pro mane be jokio požiūrio, gyvena manimi.

Kaip mano klausimai susiję su asmenų (Dievo, Mano, Tavo, Kito) klausimais?

Mano klausimas "Iš ko išplaukia ir kaip išsiskleidžia visos pamatinės sąvokos ir sandaros?" išverčia Dievo klausimą "Kaip galėtų žmonės labiau vienas kitą mylėti?"

Aš savo klausimu bandau įsivaizduoti Dievo požiūrį, tad viską žinoti. O jisai savo klausimu atvirkščiai bando įsivaizduoti mūsų požiūrį, tą savo žinojimą gražiai taikyti. Šį skirtumą įžvelgiau savo tyrimu priėjimai prie visumos.

Panašu, kad Dievas į savo klausimą atsako savo įsakymais mylėti. Jais išplečia žmogaus meilės galimybes, kad žmogus galėtų mylėti ne tiktai savo jėgomis, bet galėtų atsiremti į Dievo jėgų pilnatvę.

O aš ieškau to Dievo požiūrio kurį žinodamas galėčiau jį priimti laisvai ir širdingai vietoj kad įsakmiai paklusti. Nes aš tikiu, kad toks įsakmus paklusimas mane naikintų ir žlugdytų. Būtent man suteikta laisvė ir kartu atsakomybė, tad būtent aš sprendžiu ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas kuriam paklučiau. O tai yra keturi asmenų klausimai, kuriais jie tiria save ir kartu Dievą. O mano klausimuose glūdi šešios vienumo rūšys, tad šių keturių klausimų poros, tačiau kokiu būdu?

Klausimų seka

Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu?
Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi?
Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra Kito tiesa? Kito atsakymas? Kodėl būtent Kito liudijimas esminis? Kuria prasme būtent Kitas yra nešališkas?

Šališkai nusakyti tyrėjai, išeities taškai, asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas) puoselėja kiekvienas savo nešališką tyrimą, apytaką, atitinkamu klausimu savaip apibrėžiantį Dievą:

Ar Dievas būtinas? Dievas. Ar Dievas yra? Dievo šokis amžinu gyvenimu apibrėžia Dievą (už sąlygų).
Koks Dievas būtinas? Viskas. Koks Aš esu? Išgyvenimo apytaka išmintimi apibrėžia gerumą (sąlygose).
Kaip Dievas būtinas? Troškimai. Kaip Tu esi? Žinojimo rūmai gera valia apibrėžia gyvenimą (besąlygiškume sutampant besąlygiškumui ir sąlygiškumui).
Kodėl Dievas būtinas? Meilė. Kodėl Kitas yra? Meilės mokslas Dievo valia apibrėžia amžiną gyvenimą (sąlygiškume atskiriant besąlygiškumą ir sąlygiškumą).
Savastis yra tai kuomi esame. Tai mumyse, kas yra, tai mūsų buvimas. Tad savastis yra pagrindas klausimui, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?

Užrašai

Kas gyvenime turininga, prasminga? Tai kas prasminga, turininga Dievui, jo tyrimui, tad ir asmenų tyrimams.
Dievo valia Dievas žiūri, gyvena, tiria mumis.