Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.Dorovė istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2018 gegužės 01 d., 17:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 10 eilutė:
* Kaip žmogus dorove atsisako savęs?
2018 gegužės 01 d., 16:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 56 eilutė iš:
[++Sąmonė++]
į:
[++Sąmonė - dorovė++]
2018 balandžio 30 d., 12:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 70-72 eilutės:

Žmogus dorovės klausimu renkasi Dievą vietoj visuomenės.
* Žmogus gali savaip suprasti bendrą reikalą besąlygiškai kaip Dievo reikalą, ne sąlygiškai kaip kitų reikalą.
2018 balandžio 06 d., 10:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 688-703 eilutės:

2005.05.10 A: Kaip kitas iškyla iš šešerybės? D: Šešerybe visiškai išsiskiria sandara ir veikla, tad galima apkeisti jų tvarką ir iškyla kitas.

2005.05.07 A: Kaip širdis įsileidžia tave? D: Ji myli kitą, vis labiau artimą, ir taip, aš esu artimesnis net už ją pačią. A: Kas yra širdies sandara? D: Ji pati yra sandara o aš esu jos dvasia.

2005.05.06 A: Kaip širdis tave suvokia? D: Širdis pajunta, kad aš ją užvaldau. A: O tada kame jūsų bendras suvokimas? D: Bendras yra manyje, ji žiūri manimi, bet svarbu, kad ji šito norėjo. Ji man užleido šią galimybę. Suprasi.

2005.03.02 A: Kur laisvumas iškyla bendram suvokime? D: Yra mano valia ir tu gali jai paklusti. A: O koks kitų vaidmuo? D: Jūs visi galite paklusti kaip bendras žmogus. A: Tad kuo skiriasi geras suvokimas - susikalbėjimas? D: Jūs esate jau iš anksto nusiteikę paklusti.

2005.03.01 A: Koks ryšys tarp bendro suvokimo ir daugiaprasmiškumo? D: Tu per mane gali išeiti uš savęs. Tam yra daugiaprasmiškumas. Mylėk. A: O kaip meilė čia susijusi? D: Tu palaikyk tą kitą esantį tavo vietoje kurį man priklauso palaikyti.

2005.02.28 A: Kaip trejybės skaidymas yra susijęs su bendru suvokimu? D: Kai tu išeini iš savęs, tai tu tą darai per kitą, per bendrą žmogų, o paskui per mane.

2005.02.14 A: Kaip suprasti veiklos ir sandaros sutapimą dvejybėje, trejybėje, ketverybėje? D: Jūs galite visiškai išeiti iš savęs tik per sandaros visumą, ir jūs galite visiškai pasinerti joje tik per veiklą. O dvejybėje, trejybėje, ketverybėje tai gali sutapti.

2004.12.02 A: Kaip žmogus suvokia, kad gali būti klaidingai suprastas? D: Aš jį aplankau, jam uždedu rankas ir jį myliu. A: Kur čia klaidingas supratimas? D: Žmogus nemano, kad jam reikalingas bet koks palaikymas. A: O jis reikalingas būtent susikalbėjimui. D: Taip.
2018 balandžio 06 d., 10:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 273-535 eilutės:

'''Savęs suvokimas'''

Žr. [[Susikalbėjimas]], [[Atjautos]], [[Ir trys]], [[Laisvumas]], [[Šešerybė]] See also: Factoring, EverythingVAnything

Kadaise tyriau keturis suvokimo lygmenis: 0) suvokimą, 1) savęs suvokimą, 2) bendrą suvokimą ir 3) susikalbėjimą. (Anglų kalba: Understanding, Self understanding, Shared understanding, Good understanding.) Įdomu ar bendras suvokimas sutampa su Tomasello tiriamą "joint intentionality".

[+Bendras suvokimas+]

Bendras suvokimas yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį.

We apply shared understanding when we LoveOurNeighborsAsOurselves.

The Sevensome is the Structure for ''shared understanding''. Shared understanding expresses the SecondaryStructures on their own terms, as self-standing, and relating humans as equals.

''Shared understanding'' is an Operation ''+3'' because it takes us from the Nullsome to the Threesome. [AddThree +3] adds Slack - three perspectives - yielding Interplay and SharedUnderstanding.

[AddThree +3] SharedUnderstanding allows for a PersonInGeneral by understanding Representations. SharedUnderstanding makes it possible for a perspective to be taken up by an Other, which it introduces. This makes it possible for God and heart to take up each other's perspectives. Perhaps Human is that Other.

----

The factoring assigns factors to either a human view (one-track, deterministic, where a perspective is chosen) or to God's view (all-track, nondeterministic, where all perspectives are taken). These views are the generation of what is relevant for an absolute perspective: the onesome, twosome, threesome - considered as operations that also generate whate is relevant for a relative perspective: the foursome, fivesome, sixsome - acting on either the nullsome or the threesome. This is made a shared perspective by considering its action on a whole - on the onesome - and allowing for mixed modes. So factoring is a categorization of views understood as operations on wholeness.

----

''Question: How does the Other arise in factoring as the seventh perspective? How does the Other express that total ambiguity which is partially evident in structures and more evident in activity? How is that ambiguity expressed as a function (+1, +2, +3) from wholeness to wholeness? And how is nonambiguity, determination likewise expressed by that function? In what sense are we thereby opening ourselves up for view by somebody else? And how does that mediate our absolute and relative perspectives?''

''Shared understanding is based on the fact that it is the same good in both God and human. In Representations, that good is Waiting and it is separate for God and human. In Topologies, that good is Believing and it is together in God and Human. Either way, there is SharedUnderstanding. See: EverythingWishesForAnything. Note that here the slack of the Wholeness is in the case of Representations.''

''Recall the destructionism of the threesome onto the threesome which yields people, words, qualities - these may be considered as anythings on which the threesome of structure and threesome of activity may share perspective from, their shared point of reference, their stand.''

----

I think the Other arises as the one who experiences the taking a stand, following through and reflecting of the Absolute perspective - and makes it continuous - and also is the center for the Relative perspective - with regard to which there is self-correction in taking a stand, following through, and reflecting. It is a person-in-general that bridges the Relative and Absolute perspectives through recurring activity. It is what allows us to take up another point of view rather than just our own - to take up another's needs rather than just our own, for example.

This Other is perhaps that Stand - the Anything - which arises in both the Relative and the Absolute perspectives - it is the continuity of this Stand. It is the root of a person and allows us to communicate with them. The Other is what ''steps into'' the Absolute perspective and ''steps out'' of the Relative perspective. Perhaps this is why it is bounded, it goes counter to the natural direction where Absolute is God's point of view, framing, and Relative is human's point of view, immersed. Slack is what allows the Other to be in each case, and for it to be the same Other in both cases. ''How does that relate to the sixsome and factoring?''

We think of that self-standing whole (the Other) as a recurring activity within a threesome that is held together by shifts +1, +2, +3. If these shifts are all considered activity, then we have recurring activity and the Other. But some of these shifts may be taken as structure, which means that they set a definite path from whole to whole, with no ambiguity. If one is fixed, then we understand a shift as taking us from one activity to another activity as part of our self-correction (as an Other) with regard to some third structural center that is fixed. If two are fixed, then we understand them as where we are coming from and going to, and there is an undefined action that the Other experiences along with us from one to the other. ''Why is there a circle of shiftss +1, +2, +3?'' I need to look at the details of each type of structure that is generated.

----

This is the level that distinguishes Choosing and GoodWill.

----

''Shared understanding is the arisal of an Other (perhaps the understanding of this other, or the separating out of this other) as a SeventhPerspective that relates the Heart and God - the Releative and Absolute perspectives. This is the seventh perspective which the relative perspective circles around (and therefore posits). It is also the recurring activity of the absolute perspective that it walks through. And so these two approaches which it combines are like immersing oneself into a perspective (stepping in) and framing a perspective (stepping out). In this way, through the other, we can induce fluttering by both stepping in and stepping out. The spirit can thereby flutter amongst us as we make possible a person-in-general, almost as single frames can form a movie, a moving picture. A person is that into which they immerse themselves, which is ever deeper love. Whereas God is that into which they step out, which is ever distant frames. In the sequence: God - heart - other - God (as in loving them), we have that humans conflate the first and the last, thus yielding a three-cycle. But God keeps them separate. In conflating them, God and human can coincide. God in all ways supports that Other which can relate him to the heart. Among those others is the heart, so may they coincide? If the heart and the other coincide (by the heart going beyond itself), then God(0) and God(3) coincide (perhaps by internalization). I'm looking for the rationale by which the relative three-cycle may entertain a seventh perspective (perhaps which it considers absolute) and the absolute three-cycle may entertain it as well (perhaps as that which it considers relative). So that they are able to share a perspective, by engaging the complement. And how does this relate to slack, increasing and decreasing? And how does this relate to factoring and the factors and the secondary structures? And then later it will become a question of whether to consider oneself subordinate or superordinate. Also, the idea of understanding as applying to a ''hole'' which is first empty (the truth) and then the Self and then the Other and finally God - and in each case adding to this hole three or however many perspectives so as to create the relevant framework.''

----

''Self-understanding separated activity from structure. Shared understanding switches their primacy and has us start with the self-correction of the threesome for activity. Here we are faced with choices between good and bad, better and worse, the best and the rest. Shared understanding separates these and considers good as that which preserves wholeness, and so this gives rise to a seventh perspective which is the preservation of wholeness, and we take as Other. Given wholeness, the preservation is considered as an operation +1 (for the good), +2 (for the better) or +3 (for the best). The threesome of structure is understood as a projection of the threesome of activity onto what preserves the wholeness. In this sense, structure is always good. But the perspectives of the threesome of activity allow good and bad to travel side by side. Through the good we have shared understanding. This also allows us to define slack and good by way of the seventh perspective. Good is what allows us to relate an absolute perspective and a relative perspective. Good arises by mapping back from the threesome of activity into the threesome of structure. So the threesome of structure is not aware of this concept, of its goodness, except by way of this map. So the Other is always good. This is a separation of what is particular (and does not preserve the good) and what is general (and does preserve the good). Note that this seventh perspective is understood to be the recurring activity within the threesome of structure. This recurring activity allows us to understand that there might be bad alongside good within structure, but only contingently, as relevant for preserving the whole. The factoring allows this to take place for individual perspectives. Also, we get Factoring because each operation may be considered as undetermined (and not necessarily preserving the good) or as determined (and preserving the good). So the determined factors are considered structure, and the undetermined factors are considered activity. For the seventh perspective, I imagine that all factors are pure structure, there is a complete focus on the good, a perfect person, a total structure. Then the eighth perspective is a total activity by which God goes beyond himself and is able to come out into our world. The factors are maps that are into and onto wholeness, hence wholeness preserving. They yield structure, which is purely good, hence this lets us have a self-standing opposite. They open windows by which other perspectives can look inside of us. A representation is perhaps a view from any one of the perspectives of the sixsome through the Other and onto a selection of the perspectives. The Other then plays a role much like that of the whole yet independent.''

Now it is important to try to define the secondary structures as arising from this kind of factoring. The factors should be related to the operations. For example, the operation +2 acting on the wholeness may be thought of as yielding wholeness="divided" and also "dividing" and "not-dividing" as three choices by which the wholeness may be preserved. These are left undetermined in the case of a division. The operation +1 acting on the wholeness may be thought of as yielding wholeness="absolute context" and also "arising context". These are left undetermined in the case of a topology. What might the operation +3 yield? that would be left undetermined in the case of a representation?''

----

'''Shared understanding''' is the Understanding that allows for a PersonInGeneral. It is the Understanding that focuses on that which we may presume to share with others. It involves three tracks acting in parallel: the general structure that is yielded by understanding, the activity that is given by self-understanding within that, and the slack that relates structure and activity when there is recurrence. This slack appears when we impose the sixsome onto the threesome given by these three tracks. We thereby allow for a person-in-general.

'''Shared understanding''' is the human view that good and God are the same. Good is that which human and God share. Yet God is more than that, but at this point human does not consider this. The human understands the SeventhPerspective to be Good and God and Life. Here the two concepts God and good are conflated by the equation ''life is the goodness of God''. This equation is with regard to some Scope. If there is no scope, then the equation becomes Abslute, the concepts of God and good become separate, and we have GoodUnderstanding.

----

God is that which is separated from itself by "everything". The godlet (the heart which arises in the space that God opens up for it as he goes beyond himself) is separated from itself (it's self, it's structure) by "nothing" (it identifies with its structure that it has found itself in, awoken up within). Now, the "everything" (all contexts) and the "nothing" (no contexts) may seem (and the heart presumes initially) are symmetric, equal. Yet ultimately it becomes apparent that the heart distinguishes everywhere true and false (a "knowledge of good and evil") whereas for God all is true. Note here that "true / false" is a false "separation", a false "or", as it does not keep the two concepts separate, but rather combines them, blends them with an "either or".

As part of this growth in understanding, we may consider a "human" as that which "is" what it identifies with:

* A) first God's perspective, as separated from itself by everything, and then going beyond itself, a general "love" (and perhaps an empathy for the "world")
* B) then the heart's perspective, that which awakens within structure, and is separated from it's self (structure) by nothing, thus a "love of self" (so that the heart is like "personality" of a person-in-particular). Here we are one with ourselves.
* C) then the human (hopefully) identifies with an "other" by which God and heart coincide, thus one lives as a person-in-general, as "character" by which we are all the same (this is the key event in life, to live from this general perspective) This happens as the heart goes beyond itself (from a narrower scope to a broader scope - one of six ways - between nothing, something, anything, everything) as a loved one who is met by God receiving, loving, conceiving, supporting it. Here the human is an intermediary by which God outside and the heart within meet. Here we are one with others. This is about "love other".
* D) Finally the human identifies with the God who supports, loves the "other", is able to place that other within an understanding context by going beyond itself into the limitations of the other. This is to "love God". As the evangelist John says, we can't love God except as we love others.

----

AndriusKulikauskas: ''I'm trying to make what follows more understandable. It is a mechanics that relates various structures that I have observed. These are structural ideas that arise in trying to "make sense of the numbers", which is to say, make sense of the structures that I have observed.''

----

Shared understanding is the acknowledgement of an ''[{{Other}} #]'' which is the same. It is the recognition of the ability to take up each other's perspectives. What is [{{Structure}} #] for one is [{{Activity}} #] for the other, and vice versa.

This is made possible by [{{Recurring}} activity], which is the driver for shared understanding.

In shared understanding, as we walk a third time around the [{{Threesome}} #], we have acting-in-parallel:

*+1 structure (God)
*+2 activity (heart)
*+3 a slack that mediates them (as activity evokes structure and structure channels activity). (God and heart go around together).

'''[{{Factoring}} #]'''

Factoring occurs because ''shared understanding'' is where [{{Structure}} #] and [{{Activity}} #] coincide. This is indeed how the sharing takes place - structure and activity coincide. This happens by way of the [{{Twosome}} #], [{{Threesome}} #], [{{Foursome}} #] because these are the divisions for which this is so. These are the structures which may be considered as products of the operations upon the [{{Onesome}} #].

Related reasons why factoring occurs:

*''recurring activity'' allows the sixsome to be imposed. *''shared understanding'' compares a ''level of understanding'' with a base level, thus yielding operations and factors.

Each operation can be understood to embed the previous ones. If we apply each of them to the [{{Onesome}} #] (the division of everything into one perspective - and the basis for "shared understanding" and for [{{Constructive}} hypotheses] that allow for that), then this can look like a chain of mappings from the whole (the onesome) to a new structure (twosome (1+1), threesome (1+2), foursome (1+3)) within which there is one perspective that may be attributed to the whole (any one may be selected - any one may have served as the original - this yields up to 2 x 3 x 4 possibilities - but also at any component, selection need not take place, need not be rendered explicit). Then the resulting structural totality can be factored by the sixsome (the total structure for layer 2) yielding the following (cyclically structured with regard to each other):

* 2 x 4 = 8 [{{Divisions}} #]
* 3 x 2 = 6 [{{Representations}} #]
* 4 x 3 = 12 [{{Topologies}} #]
* 3 = shift from 4 x 3 topologies to 3 x 2 representations: [{{Argumentation}} #]
* 4 = shift from 2 x 4 divisions to 4 x 3 topologies: [{{Verbalization}} #]
* 2 = shift from 3 x 2 representations to 2 x 4 divisions: [{{Narration}} #]

Here we may think of this as an interpretation of the motion through the three-cycle where each component may be [{{Structure}} #] (with one of its perspectives specified as corresponding to the whole) or as [{{Activity}} #] (where no perspective need be distinguished, and participation is understood to occur along all possibilities in parallel). The factoring pairs structure with activity in all possible ways, yielding [{{Independents}} #] and [{{Insignificants}} #].

Having understood this all as a "factoring" it is now possible to make sense of a seventh perspective which is pure activity with no structure arising at any component. This is the "slack" (''[{{Zero}} structure]'', the possibility of no factors, and also that which can always slip between any two factors). In this way, we can go from the sixsome to the sevensome.

----

The human is [{{The}} end] and the other is [{{The}} beginning]. Beginning and end:
* ''may be distinguished'' (twosome) beginning: coexist as opposites; end: all are the same
* ''may be equated'' (threesome) end is beginning; not end?; not beginning?
* ''may take up each other as values'' (foursome) beginning to beginning; beginning to end; end to beginning; end to end (determine order)

This is how the threesome imagines God.

Here ''beginning'' and ''end'' are considered symmetrical. This possibility makes relevant ''recurrent activity'' as expressed by a ''general shift''. ''Recurrent activity'' is that in which beginning and end are equivalent, there is circularity. The end takes up the perspective of the beginning, which it understands as 'an other'. '''

'''This is the level of the key question: ''should I look for God, or help God find me?'' '''

Note that the answer takes us further to go beyond ourselves to the eightsome in good understanding. We either allow ourselves to be found - or we hide ourselves, like Adam and Eve. Here it is a question of whether we allow ourselves to be found by an ''other'' who we take to be our equal. If we do, then we allow ourselves to be found by God as well. It is not a matter of whether we believe in God, but whether we allow ourselves to be found by God.

Recurrent activity is the origin of slack. We understand it as ''increasing slack'' and ''decreasing slack''.

This general shift makes sense in two ways.''How do we equate these two definitions?''

* '''I look for God ''decreasing God's scope'' ''' God and I are equal as in shared understanding. One is as a structural definition of shift through the structural products (this is a God's view of human's view, it is a global perspective). Here perhaps God's shift (into the threesome) is equated with one, two and three shifts around the human threesome - this makes for structures of size 2, 3 and 4. They are then multiplied together and partitioned. These perhaps represent structure, activity and slack.
* '''I help God find me ''increasing God's scope'' ''' God is greater than I - as parent and child - as in good understanding. The other is as a movement between two scopes (this is a human's view of God's view, it is a local perspective). Here the human shift is reinterpreted as a move between two scopes defined with respect to God. This perhaps expresses activity going beyond itself into structure: activity evokes structure, and that structure channels activity.

Here God goes beyond himself through the shifts of the threesome. These shifts are the origin of slack (hence the sevensome). The ''shift in general'' is the seventh perspective, it is the general shift that is the equivalence of the three shifts of the cyclic threesome. It is the essence of goodness, slack. This is the quality of God. God acts through his qualities.

'''Secondary structure is a structural partition, and as such a ''shift'' or a ''shift of shifts'' '''

''God and human are treated as the same. Here the structures are defined passively, structurally.''

The threesome is important here as the human condition - that which is taken to be the ''same'' as the other.

The shift and the recurring activity are in the fact that the beginning and the end are interchangeable.

In the choices, there are six combinations. They are built from:
* 2 outlooks: God and human (going beyond oneself or cyclic shift)
* 3 equivalent perspectives in the cyclic threesome (shifts) - understanding, self-understanding, shared understanding (the beginning and end are conflated)
* 4 perspectives (going beyond oneself - where the beginning and end are kept distinct)

http://www.ms.lt/lt/gyvenimas/breziniai/234.jpg

The point of a general shift - and of each shift - is that ''first one determination is made, and then another''. The shift expresses a shift in determination (or perhaps likewise in ambiguation, where we have the reverse, a shift between shifts).

A shift is the gap between determinations. The shift is the fact that the secondary structure can be factored - broken down into factors that are bound by the shift.

Note that the 24 may be understood as [{{Equations}} #], and the factoring provides different ways of understanding those equations, how to relate the parts of the equations.

'''Big question: Why 2 x 3 x 4 ? and Why does it factor?''' One possible answer - that there is an additional unifying perspective included (such as nothing) that may represent our point of view (or God's point of view, or perhaps the ''shared'' point of view).

Answer: factoring occurs because slack is inherent in the distinction between structure and activity. Activity evokes structure, structure channels activity, and there is slack in (the redundancy of) this relationship. Activity expresses the participant, and structure is the complement for that, the self for that participant. (Perhaps activity is representation - the point of view of a participant within and upon structure.) Activity expresses the participant by being ambiguous. There should also be factoring into one part of 3 and three of 1. But these imply that slack is more than just activity/structure. One of these is the seventh perspective, the other is the eighth perspective. The whole point of the secondary structures is to make relevant this seventh perspective. Note that the twosome, threesome, foursome serve as building blocks based on the participant - their consciousness +3 of the lacksome, nullsome, onesome. The seventh perspective has something to do with recurring activity, with general shift.

Note: the components are the twosome, threesome, foursome because these are the components for which structure coincides with activity (hence there is no slack in their distinction). What do they have in common, what does this mean? It seems that they may be considered as the consequences of the operations +1, +2, +3 on the onesome. Here the onesome is a "dummy variable" which represents "pure structure" and as such reflects the activities +1, +2, +3 in their outcomes (twosome, threesome, foursome). Within each of these outcomes it becomes relevant to identify which of the perspectives is the original "pure structure". Hence we get a multiplicative choice: 2 x 3 x 4.

What seems to be happening here is that each of the operations +1, +2, +3 can be understood as both activity and structure. As structure, the operation may be projected as a transformation from the whole (as the onesome, a dummy variable) and into a part (corresponding to the onesome). The operations +3 (recurring activity), +2 (shift in perspective), +1 (going beyond oneself) are happening at the same time, and in that sense form a threesome of endless activity - a cyclic threesome +3, +2, +1. This, when acting on the onesome, looks structurally like 4 x 3 x 2 with choices being made (or not made). Where a choice is made, we have structure (and activity), otherwise we have simply activity. By taking the "onesome" as the basis for shared communication (for the constructive hypotheses)(and for the identification of structure and activity) we can express the sixsome upon this cycle 4 x 3 x 2 with three static structural families (specify two structures) and three dynamic structural families (specify one structure). In every case activity is what flows through all of the structural cycle - it is simply specified (and unspecified) at certain points as it passes through that cycle. This factoring (which results from the sixsome rethought in terms of the shared "onesome") opens up a seventh possibility - which is all structure specified: 4 and 3 and 2. Here we have both structure and activity, but not for one perspective or the other perspective, but for the shared perspective, all spelled out. This has slack because again we have both activity and structure.

Then the eighth perspective is pure activity (no structure) and this as such has no distinction between activity and structure, no slack in that sense, perhaps the decreasing sense. And so everything collapses into the nullsome.

''Divisions'' [everything, anything] does [nothing, something, anything, everything]
* [{{Nullsome}} #] = everything does nothing
* [{{Onesome}} #] = everything does something
* [{{Twosome}} #] = everything does anything
* [{{Threesome}} #] = everything does everything
* [{{Foursome}} #] = anything does nothing
* [{{Fivesome}} #] = anything does something
* [{{Sixsome}} #] = anything does anything
* [{{Sevensome}} #] = anything does everything

''Representations'' [being, becoming, acknowledging] does [taking up, acknowledging]
* [{{The}} beginning] = being does taking up
* [{{The}} end] = being does acknowledging
* [{{Understanding}} #] = acknowledging does acknowledging
* [{{Self-understanding}} #] = acknowledging does taking up
* [{{Shared}} understanding] = becoming does taking up
* [{{Good}} understanding] = becoming does acknowledging

''Topologies'' [understander, understanding, understood, immersed] does [immersed, understood, understanding]

Secondary structures arise through various manifestations (determinations and nondeterminations) of the shift:
* '''determination of [{{{{Divisions}}}} division]''':
**shift = 2 (outlooks - God's the beginning's unfolding, human's the end's coming together) x 4 (divisions)
**Operation +1
**Ambiguity: ''take a stand, follow through, reflect'' - the human condition - roles in the mind game
**Determine: ''the beginning (0) or the end (4).'' - representation of slack.
**Determine: ''+0, +1, +2, +3.'' - representation of nullsome.
**Outcome: (0, 1, 2, 3) or (4, 5, 6, 7).
**The division is in between, in the shift - it is the relationship from the whole to its parts. The division is either using the beginning (the nullsome) as a dummy variable and acting upon it with an operation; Or it is using the end (the foursome - which acknowledges the end and pulls the perspectives together) and then? considering it as the remainder?
**(For the coming together, consider each perspective as gaining a "marker" and then having a "marker for the markers" yielding 1+3+3+1. Or perhaps better - consider it an unloosening - first everything is held together, then it gets unloosened, decoupled, like dangling tassles.)
**''Note: we may think of this as the ambiguity inherent in the threesome - the relevant structure. This ambiguity is given by the product of the two and the four representations.''
* '''determination of [{{{{Representations}}}} representation]''':
**shift = 3 shifts x 2 outlooks (why? involve human linearly or God cyclically)
**Operation +2
**Ambiguity: ''+0, +1, +2, +3.'' - representation of nullsome.
**Determine: ''take a stand, follow through, reflect'' - the human condition - roles in the mindgame
**Determine: ''the beginning (0) or the end (7).'' - representations of slack, increasing or decreasing
**Outcome: The threesome is either unbounded or bounded... (understander, understanding, understood) x (unbounded, bounded) = (God, God to other (God's will), God to God (life)) (other, other to God (wisdom), other to other (good will))
**looking out and back, back at one self - how does it seem from the side: human's view to God, God's view to human
**''Note: we may think of this as the ambiguity inherent in the four representations that view the division through the kinds of relationships - understandings - between the beginning and the end.''
* '''determination of [{{{{Topologies}}}} topology]''':
**shift = 4 perspectives (each suitable as beginning or end) x 3 (members of threesome)
**Operation + 3 cyclic
**Ambiguity: ''the beginning (0) or the end (7).'' - representations of slack, increasing or decreasing
**Determine: +0, +1, +2, +3. - representations of the nullsome
**Determine: ''take a stand, follow through, reflect'' - the human condition - roles in the mindgame
**Outcome: Key concepts trigger the mind games...
**''Note: this is the ambiguity inherent in the two representations that view the division through its wholeness - God (beginning) or human (end) - increasing or decreasing slack''
* '''[{{Argumentation}} #]: nondetermination of division''': 4x3 to 3x2
* '''[{{Verbalization}} #]: nondetermination of representation''': 2x4 to 4x3
* '''[{{Narration}} #]: nondetermination of topology''': 3x2 to 2x4
(Note the noncommutative definitions: 2x4, 3x2, 4x3 etc. and the role of x -1) Also, we get modes: +2, +1, +1, -1, -1, -2.)

Note that determination = ambiguity!
So nondetermination is perhaps nonambiguity.
Consider these identities as expressing the outlooks of the beginning and the end.

Determination: shift = perspective (shift of perspectives)
Nondetermination: shift = shift (shift of shifts) ambiguity - a flip operation

So this is a sixfold expression of the shift.

God imagines the human outlook (of a three-cycle) by identifying himself (outside of us) with himself in the depths of our hearts. This is the way in which he is "alive" and we live in him.

The seventh perspective is what allows one to take up the perspective of another. It is in this sense that we have ''shared understanding''. Perhaps the eighth perspective is what allows us to understand our perspective as just part of a larger perspective.

==='''Muddled thoughts'''===

Human allows for a unity of shifts - both his and God's. Human and God go beyond themselves together through shared understanding (back and forth).

With each shift of the threesome, God goes beyond himself into the human's world (the sixsome).

'''Pasidalinimas - bendrumas'''

See also: Shared

===What is Sharing?===

Sharing is:

*allowing for the referent, thus being one of the all who are of a one, thus for whom there is a greater ground and also a wider circle, so that they are open as a part in a whole, thus being among.
* And, not sharing is Or

===Related Concepts===

Sharing is a very central concept. There are many related concepts:

* God
* Referent, Reference, Grounds or Basis (a referent), Extent (all referents)
* Theory (what can be shared, the grounds for definition)
* BeingOneWith (sharing what can be shared, especially theory), NotBeingOneWith
* Truth (the extent of what can be shared), Scope
* Knowledge, Definition
* Undefined
* Unconditional, Conditional
* Coinciding (Defined as BeingOneWith)
* Agreement (Person), Basis for Agreement (Perspective), Basis for Disagreement (Position), Disagreement (System)
* Willingness, Nonwillingness
* God (Person and System), Human (Person and not System)
* Experiencing, Understanding
* DefaultPerspective (first shared and then defined), IndependentPerspective (first defined and then shared)
2018 balandžio 01 d., 15:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 51 eilutė:
Attach:knyga3.png
Ištrintos 52-53 eilutės:

Attach:knyga3.png
2018 balandžio 01 d., 15:34 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 52-53 eilutės:
[++Sąmonė++]
Pridėtos 56-57 eilutės:

[++Sąmonė++]
2018 balandžio 01 d., 15:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 52-53 eilutės:

[++Sąmonė++]
2018 kovo 28 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 66 eilutė:
* Pasąmonę puoselėjame trejybės ratu. Tobuliname pasąmonę sąmoningai gyvendami jos tveriama kertine vertybe, ją nuoširdžiai tikrindami, ryškindami, tikslindami.
2018 kovo 28 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-67 eilutės iš
Dorovės esmė yra vienumas, kad už mūsų gali būti kažkas daugiau, kad galime gyventi viena.
į:
'''Dorove (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.'''
* Dorovės (sąmonės) esmė yra susitelkti į nežinojimą.
*
Dorovės esmė yra vienumas, kad už mūsų gali būti kažkas daugiau, kad galime gyventi viena.
2018 kovo 28 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 416-420 eilutės iš
''2016.07.12 Mąstyk mano ir jūsų laisvę, kaip kad vakar apmąstėte, kaip mes vienas kitą varžome, kaip vertybėmis gyvendami nesijaučiame varžomi, išliekame laisvi, kaip mano vertybė yra meilė ir jūsų taipogi. Nes juk mylėdami kitus mylime save juose ir taip pat palaikome jų meilę mums ir kitiems. Tad mylėk širdingai visus ir mane tikrai suprasi.''
į:
2016.07.12 Mąstyk mano ir jūsų laisvę, kaip kad vakar apmąstėte, kaip mes vienas kitą varžome, kaip vertybėmis gyvendami nesijaučiame varžomi, išliekame laisvi, kaip mano vertybė yra meilė ir jūsų taipogi. Nes juk mylėdami kitus mylime save juose ir taip pat palaikome jų meilę mums ir kitiems. Tad mylėk širdingai visus ir mane tikrai suprasi.

2018.03.27 A: Kaip [[viena | vienumas]] svarbus [[dorovė | dorovei]]?

D: Aš esu geras. Ir aš esu už jūsų. Tad jūs privalote rinktis ne gerumą, o mane, ne sąlygas, o tai kas besąlygiška, ne reiškinį, o šaltinį. Tad vienumas - tikrasis vienumas - remiasi šaltiniu, o netikrasis - reiškiniu. Taip ir išsiskiria gėris ir blogis, širdis ir pasaulis, būtent savo vienumu. Jei pasaulis išplaukia iš širdies, tai jis yra geras, bet pats savaime, jei jisai atstoja širdį, kaip dirbtinas vienumas, jis yra blogas. Tad vienumas yra ta sąvoka, kuria išsiskiria gėris ir blogis.
2018 kovo 19 d., 18:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Jeigu tikslas yra gyventi nežinojimu, ar mes turėtumėme didinti savastį (labiau įsijausti) ar mažinti savastį (atsitokėti)?
2018 kovo 15 d., 11:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-93 eilutės iš
** Dorovė yra sugebėjimas pačiam klausti gyvenimo klausimus, užtat pačiam apibrėžti įmanomus atsakymus. Užtat klausimai: ką, kaip ir kodėl mes veikiame? ką, kaip ir kodėl mes turėtumėme veikti? yra būtent tie mūsų klausimai, kurie turbūt sutampa su vertybes tikslinančiais klausimais.
į:
** Dorovė yra sugebėjimas pačiam klausti gyvenimo klausimus, užtat pačiam apibrėžti įmanomus atsakymus. Užtat klausimai: ką, kaip ir kodėl mes veikiame? ką, kaip ir kodėl mes turėtumėme veikti? yra būtent tie mūsų klausimai, kurie turbūt sutampa su vertybes tikslinančiais klausimais. Šie klausimai išsako mūsų vertybės nepakankamumą:
*** Kaip mums taikyti savo vertybę? (ką, kaip, kodėl veikiame) Kaip apskritai (ką veikiame), kaip savo gyvenime (kaip veikiame) ir kaip plačiau (kodėl veikiame)?
*** Kodėl mes netaikome savo vertybės? (ką, kaip, kodėl turėtumėme veikti) Kodėl jos nėra (ką turėtumėme veikti), kodėl ja negyvename (kaip turėtumėme veikti) ir kodėl jos nemąstome (kodėl turėtumėme veikti)?
2018 kovo 15 d., 11:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-94 eilutės iš
** Dorovė yra sugebėjimas pačiam klausti gyvenimo klausimus, užtat pačiam apibrėžti įmanomus atsakymus.
į:
** Dorovė yra sugebėjimas pačiam klausti gyvenimo klausimus, užtat pačiam apibrėžti įmanomus atsakymus. Užtat klausimai: ką, kaip ir kodėl mes veikiame? ką, kaip ir kodėl mes turėtumėme veikti? yra būtent tie mūsų klausimai, kurie turbūt sutampa su vertybes tikslinančiais klausimais.
2018 kovo 15 d., 11:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 70-73 eilutės iš
* Susigaudyti, jog būtent mes galime būti geri, nes Dievas nebūtinai geras. Dorovė taikytina būtent mums, ne Dievui.

Pasąmonė mums nurodo veikti, ką veikti ir kaip veikti. Tuo tarpu sąmonė gali mūsų paklausti kodėl mes veikiame? ir suabejoti ar mums veikti vienaip ar kitaip.
į:
* Susigaudyti, jog būtent mes galime būti geri, nes Dievas nebūtinai geras. Dorovė taikytina būtent mums, ne Dievui.`
Pridėta 92 eilutė:
** Dorovė yra sugebėjimas pačiam klausti gyvenimo klausimus, užtat pačiam apibrėžti įmanomus atsakymus.
2018 kovo 12 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 51-52 eilutės:

Attach:knyga3.png
2018 kovo 09 d., 22:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 137-138 eilutės iš
[+Ką išgyvename?+]
į:
Pridėtos 167-173 eilutės:
'''Gerumo kryptys: Vertybės klausimai'''
* Kertinę vertybę supa klausimai vis naujai išryškinantys, kaip mums žinoma vertybė neprilygsta jos išreikštam nežinojimui. Gerumas yra tasai laisvumas, tas neatitikimas, ir gėrio kryptys nurodo klausimų galimybes.
* Gerumas iškyla gėrio kryptimis, jisai labai įvairus. Tačiau gerumo pradas yra gera širdis.
* Reikia žiūrėti ne į gerą širdį (Dievą), bet iš geros širdies į gerą valią, gerą naujieną.
* Gerumas yra laisvumo šaltinis, jo dvasia.
* Geras pradas - gera širdis. Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.
Ištrintos 196-325 eilutės:


-------------------------



[+Pasirinkimai nenuklysti+]

'''Pasirinkimų malūnas (ir šešerybė)'''
* rinktis amžiną gyvenimą, ne šiaip gyvenimą
* suvokti, jog Dievas nebūtinai geras
** kaip išreikšti šią mintį, kad kiti mane suprastų?
* pajusti, ar turime ryšį su Dievu
* jei turime ryšį, įsisavinti Dievo valią, jo išorinį požiūrį (teisingumo įsisavinimas - dorumas, susivaldymas, paklusnumas)
* jei neturime ryšio, gyventi savo vidiniu požiūriu, toliau dorybe, teigiamais jausmais, jais suktis trejybės ratu
** paklusimas Dievo valiai - paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas - Dievo valia, kad būtumėme jo vaikai (kaip Jėzus) - bet mes to atsisakome, nepaklūstame (kaip Sūnūs), tad tenka tikėti (Sūnų), arba rūpintis (Sūnumi, kas jam rūpi)

'''Dievas iškyla meile - renkamės mylėti'''

Meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
* branda, atsiskleidimas, savitumas
* Dievo valios vykdymas - amžinas gyvenimas
* troškimai, kuriuos meilė apvienijAK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
* Suvedimas: Gyventi klausimu, tai gyventi žmogaus branda. Gyventi atsakymu, tai gyventi Dievu. Atsakymas, tai siauresnis požiūris, tai pasirinkimas. O pasirinkimus išsako jų aštuonerybė. O klausimas, tai platesnis požiūris, tai veda į visą padalinimą apimančią visumą, ne tik vieną paskirą požiūrį.
Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:
* Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
* gera valia: mano pagarba laisvei
* išmintis: tavo pagarba laisvei?
* amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?

'''10 Dievo įsakymų'''

* 10 Dievo įsakymų esmė yra erdvių pasikeitimai, erdvės nepagerbimas - vagystės, svetimavimo ir t.t.

Būti viena su Dievu:
* turėti vieną Dievą, jo savarankiškumą, tiesumą - kūnas
* gerbti jo vardą, vaizdą, užtikrintumą, betarpiškumą - protas
* jo ramybės, pastovumą - širdis
* jo meilės, prasmingumą - valia

Troškimai: Būti viena su kitais - su atskirtais - gerbti paskirumą:
* paskiri kūnai, kūniškos savastys (nežudyk)
* paskiri protai, protinės savastys (nevok, nesvetimauk)
* paskiros širdys, širdiškos savastys (nemeluok, negeisk daiktų, negeisk žmogaus)
Tuo tarpu valia gali būti viena.

Gerbti netroškimus, jų vienumą:
* pasaulyje yra vienaip
* paskiriem žmonėm yra vienaip
* bendram žmogui yra vienaip

Ar kelias tiesus? Kiek mes nuo jo nuklydome?
* Nemeluoti - arčiausiai kelio. Kelias, tai tiesa, jisai "tiesus". Tai sprendžiama mūsų viduje.
* Nesvetimauti, negeisti daiktų - galima atitaisyti, atsiriboti. Tai spręstina pasaulyje.
* Nežudyti, nevogti, negeisti svetimo žmogaus - neatitaisysime, jau priklausome nuo visumos. Tai spręstina už šio pasaulio?

* Pradžia: paklusnumas. Dievas už mūsų. (Nežudyk)
* Vidurys: tikėjimas. Esame vienas asmuo skirtingose aplinkybėse. (Nevok, nesvetimauk)
* Pabaiga: rūpėjimas. Kiekvienas privalome išskirtinai atsiskleisti. (Nemeluok, negeisk svetimo daiktų, negeisk svetimo asmens.)

* Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.

Jaudulių ir nuotaikų geometrija susijusi su esminiais meilės įsakymais:
* Būk teisingas (mylėk Dievą) - įsikibk į savo tiesą (kuria esi ne linksmas, o laimingas), lai ji būna sava, užtat nepakeičiama
* Nebūk klaidingas (mylėk artimą) - atsitokėk, atsipalaiduok, atsisakyk savęs, persimesk į svetimą (vadinamąjį artimą - ko mažiau svetimą, visgi svetimą), suprask save plačiau. Lai tavo tiesa būna nuasmeninta, kad galėtum gyventi kitu, jam tarnauti
Galima ir taip, ir taip - būti teisingu arba savo klaidas atitaisyti. Tai įsakymo dviprasmybė. Tai du atvaizdai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas.

'''Elgesio patvarumas. Savastis, riba, būtis, tikrumas'''
* Būtis yra likimas savyje. Tai pastovumas, laikymasis savęs. Yra tai, kas laikosi savęs ir nėra to, kas plazdena, kas nesilaiko. Tai Dievo Tėvo išėjimas už savęs, į būtį, o tai mūsų pasilikimas savyje. Tuo tarpu veikla mus išveda už savęs atgal link Tėvo, ir mąstymas mus atgręžia atgal su Dievu. Taip kad mūsų trejybė mus vis išveda ir naujai atveda. Tad aukščiausia mumyse yra būtis, tačiau ja savaime išsiplečiame už savęs atgal link Dievo, bet būtis mus naujai atgręžia į save.
* Tikriausias tikrumo pagrindas yra tiesa (Dievo); po jos - betarpiškumas (visko); po jos - pastovumas (buvimo); po jos - prasmingumas (dalyvavimo). Taip tikrumas plęčiasi už mūsų. Tikrumą priskiriame sau, ne pasauliui. Tad mes nesikeičiame, mes esame - keičiasi mūsų vidinės mintys ir jų atspindys išoriniame pasaulyje.
* Mūsų savastis - mūsų būtis - yra gerasis kelias, kurį pažįstame, pažindami savo kertinę vertybę - tačiau mes savaime išeiname už savęs, pasaulis mus noromis nenoromis išveda už savęs, bet ar mes sugrįžtame į save? Tai yra mūsų iššūkis, išvirkštinis, kaip Dievo, tačiau sutampantis su jo klausimu - ar jisai būtinas?
* Riba tarp asmens (savasties) ir bendrystės (pasaulio) lemia, kur tvirtai laikomasi tiesos (savastyje), ir kur keičiasi nusistatymas (bendrystėje). Bendrystė dargi yra pasaulyje, tad ji yra tarpinis plotas, kur galime keisti nusistatymą, bet tiktai ryšium su vidurkiu.
* Aplinkybės remiasi riba, vaizduotės skyle, o tai yra savasties riba.
* Erdvė, penkerybė - trys Dievo požiūriai, kaip kad Dievo šokyje: vidus riba išorė. Ir du ne Dievo požiūriai, artima praeitis ir artima ateitis (ribos nėra!)
* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio. [[http://wat2146.ucr.edu/ | Peter J. Burke]] ir identity theory, knygos apie Contemporary Social Psychological Theories.

Dievo įsijautimai
* Permąstyti Dievo įsijautimus (injekcijas). Ramusis Dievas atsitokia atvaizdas (mąsto visumą) ir įsijaučia aplinkybėmis (mąsto dalį). Atsitokėjimą ir įsijautimą skiria požiūris. Aplinkybės (trejybės atvaizdai) išsako Dievo įsijautimo laipsnį, žmogiško išgyvenimo laipsnį, kuris tampa pilnavertis trejybės amžinu ratu.
* Mylintis Dievas įsijaučia į įvairios apimties nesąmonę, tai kalbų išvedimo pagrindas.

Atvaizdai ir aplinkybės
* Kaip trejybė išgyvenama išsako jos atvaizdai. Trejybės ratu (buvimas, veikimas, mąstymas) ji išgyvenama žmogumi, į kurį Dievas yra įėjęs, tuo tarpu kitais atvaizdais Dievas laikosi plotmės, nuo kurios jisai skiria žmogų. Atvaizdu (būtinas, tikras, galimas) Dievas iš viso paskendęs plotmėje, atskirtas nuo žmogaus.
* Aplinkybes galima sulyginti su Dievo trejybe, pavyzdžiui: Dievo Dvasios plazdenimas yra pastovus nepastovumuas (visybė); Dievo Sūnaus tikrumas yra vienas pastovumo atvejis (vienis); Dievo Tėvo kūryba yra daugio pastovumas.



Troškimai, lūkesčiai, jauduliai, nuotaikos
* Troškimas (vienumo) ir netroškimas (paskirumo).
* Nelaukimas (vyriškumas?) veda į laukimą (moteriškumą).
* Seneka ir stoikai moko neigiamai nusiteikti, tačiau tai, manau, labai klaidinga. Tačiau ar ne sveika pasirengti blogiui?
* Kaip sulyginti su jauduliais? 0 ramybė; 1 linksma; 2 baisu; 3 bjauru (gėda!); 4 liūdna; 5 nuostabu; 6 laiminga; 7 įtampa (nerimas). Jauduliai, tai akstinai tenkinti poreikius. Tai vidinis įsisavinimas poreikių, išorinio kūno įsisavinimas ir pakeitimas vidiniu gyvenimu. Tai perėjimas iš linksmumo į laimę. Tad yra ilgas ir pilnas kelias į laimę. Ir jis eina per įtampą.
* Traukuliai...
* Nuotaikų erdves palyginti su Fauconnier proto laukus (mental spaces)
* Gyvenimas, tai Dievo gerumo žinojimas. O amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo nežinojimas.
* Kokia vertė jausmų jeigu nepasidalini? Kuria prasme jausmai turi vertę? ("It's only feelings." "You hurt my feelings.")
* Klaidingi klausimai (ar verta gyventi? ar Dievas yra?) Tai lūkesčių sulaukimas, neigiamas. Turėtų būti: Ar norime, kad Dievas būtų? Tai troškimai, teigiamas.
* Mirties baimė - tai nepilnaverčio gyvenimo baimė. Bet jeigu nugyveni pilnavertį gyvenimą, tada mirtis nėra baisi. Mirtis tėra gyvenimo išvertimas.
* Ieškoti pagrindų skausmui, malonumui.
* Kaltės jausmas: bjaurus sau.
* Ieškoti visuomeninių pagrindų jausmams: gėdai, juokui. Kaip nesiderina mūsų jausmai ir visuomenės jausmai ar įsitikinimai.
* Neteisingumas susijęs su bjauresiu... ir kiti jauduliai, išoriniai požiūriai?
* Pyktis yra pavojingas jausmas nes gali padaryti kažką pikto, piktai pasielgti, piktavališkai, piktybiškai.
* Jėzaus mąstymą ribose parodo jo jaudulių išgyvenimas. Būtent Jėzumi Dievas gyvena sąlygiškai.


Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias apžergia šešerybę, o kitos santvarkos apžergia laipsnynus. Du šešerybės atvaizdai išskiria skirtingus žmogus ir Dievo požiūrius, o laipsnynai juos suderina į vieną laipsnyną.
* Laipsnynas žmogų veda iš širdies žemesnių trijų požiūrių į pasaulio aukštesnius tris požiūrius, kad būtų galima bręsti, keisti, tikslinti savo požiūrį. Laipsnynas panašus į homologijos ir kohomologijos ryšį.
* Laipsnynas sieja gyvenimą (pirmus tris požiūrius) kuriais Dievas gyvena mumis, tad sutampa Dievas už mūsų ir gerumas mumyse, ir amžiną gyvenimą (kitus tris požiūrius) kuriais mes gyvename Dievu, tad skiriasi Dievas už mūsų ir gerumas mumyse.

Vaiśeṣika padargai:
* Sāmānya bendrybė "kaip"
* Viśeṣa paskirybė "koks"
* Samavāya dalyvavimas "kodėl" tačiau tai ryšys tarp priežasties ir pasekmės, ryšys tarp neišskiriamų substancijų, ryšys tarp turinio ir indo, ir manau, apskritai, tiesiog ryšiai įskaitant su visuma, užtat tai Dievo požiūris
O "ar" trejopai reiškiasi trejybe:
* dravya santalka - buvimo terpės (gamtos pradai: žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, laikas, erdvė, savastis, protas) - tai atsakymai, pažinti dalykai, mažėjantis laisvumas
* karma veiklos terpės - tai pažinimas, riba tarp pažinto daikto ir pažinovo, užtat
* Guṇa gijos - mąstymo terpės (smegenų vienybės židiniai: juslės, skausmas, kiekybė, dydis ir t.t.) - tai klausimai, pažinovas, didėjantis laisvumas
Tad veikla (pažinimas) sieja trejybę su ketverybe. Užtat tai gali išspręsti ryšį tarp 3+3 ir 4+2. Veikla, tai vidurio kelias, nežinojimo kelias, (Kristus), pagrindas ketverybei nes vienintelis kelias.



'''Gerumo kryptys: Vertybės klausimai'''
* Kertinę vertybę supa klausimai vis naujai išryškinantys, kaip mums žinoma vertybė neprilygsta jos išreikštam nežinojimui. Gerumas yra tasai laisvumas, tas neatitikimas, ir gėrio kryptys nurodo klausimų galimybes.
* Gerumas iškyla gėrio kryptimis, jisai labai įvairus. Tačiau gerumo pradas yra gera širdis.
* Reikia žiūrėti ne į gerą širdį (Dievą), bet iš geros širdies į gerą valią, gerą naujieną.
* Gerumas yra laisvumo šaltinis, jo dvasia.
* Geras pradas - gera širdis. Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.
2018 kovo 09 d., 22:05 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 53-54 eilutės:
Attach:DorovesRatoTyrimas.png
Ištrintos 58-59 eilutės:

Attach:Dievoraiskuseserybe3.png
2018 kovo 09 d., 21:06 atliko AndriusKulikauskas -
2018 kovo 09 d., 21:01 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 70-74 eilutės:
Elgesį ir dorovę reikėtų išskirti
* Išskirti ką žmogus veikia (sąlygiškai) ir ką galėtų veikti (besąlygiškai).
* Veiklos tikslas turėtų būti nežinojimas. Žmogus turėtų savo žinojimu sutapti su nežinojimu. Žmogus turėtų sąmoningai tikslinti save - tiek Dievo trejybe (kai tikslas aiškus), tiek žmogaus trejybe (kai tikslas neaiškus).
* Įžvelgiame besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės, gerumo).
Pridėtos 93-140 eilutės:
'''Kas yra dorovė?'''

* Dievas: Dorovė yra sąmoningumo išlaikymas
* Dorovė yra susigaudymas, susivokimas (jog nesuvokiame)
** Dorovė yra Sūnaus susivokimas.
** Dorovė yra susigaudymas, jog mūsų sąlygos susidaro iš žinojimo, tačiau už mūsų sąlygų yra besąlygiškas nežinojimas. Pavyzdžiui, mūsų protas gyvena žinojimu, už kurio yra tiktai nežinojimas. Ir netgi mūsų kūnas gyvena veikla, už kurios yra neveikla. Ir panašiai su širdimi ir valia, su visais klodais. Tad tai yra atpažinimas Dievo troškimų: savarankiškumo, užtikrintumo, ramumo, meilės.
** Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
** Dorovė yra raktas į mano klausimus dėl sandarų.
* Dorovė yra išėjimas už sąlygų.
** Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo. Tad pirmiausiai tenka susigaudyti, kad gyvenime yra kelias, o paskui, kad reikia stengtis jo laikytis. Tenka susigaudyti, jog gyvenime renkamės ne šiaip.
* Dorovės yra laikymasis nežinojimo kelio.
** Dorovė yra sugrįžimas į kelią - troškimo, laukimo, nežinojimo. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio - į netroškimą, sulaukimą, žinojimą.
** Dorovė tad yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
** Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje (kuris kreivas, taip kad ištisai nuklystame, ir kuris teisina nuklydimą) dera gyventi teisingais (laikytis kelio).
** Tarpas yra skirtumas tarp nežinojimo ir žinojimo. Mūsų elgesį, susigaudymą ir dorovę reikia plėtoti tarpo pagrindu, ką jisai reiškia šešerybėje, laipsnyne, aštuongubame kelyje ir kalbose.
** Žmogus turėtų gyventi kryptingai, tikėti, kad yra kelias ir jo ieškoti, remtis kelio pavidalu, vaisinga jo prielaida.
* Dorovė yra koks elgesys "turėtų" būti.
** Sąvoka "turėtų" skiria elgesį ir dorovę.
** "Turėtų" reiškia "Atsakyti už". Sąvokos "turėtų" atsakomybės apimtis. Palyginti "būtinas, tikras, galimas" (iš šalies) ir "esu, veikiu, mąstau" (išgyvenama asmeniškai).
** Apibrėžimas "turėtų" yra pagrindinis turinys. Padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir visos trys kalbos (lūkesčių rūpesčiais, abejonių reikšmėmis, poreikių įvykiais) išsako, ką reiškia "turėtų". Pavyzdžiui, padalinimai išdėsto mąstymo galimybes; abejonės - patinka, reikia, tikra, keblu, protinga, neteisinga - visos susijusios su privalėjimu; troškimai ir lūkesčiai susiję su tai, ko tikimės.
** "Turėtų" suprastina sąlygiškai ir, taip pat, besąlygiškai.
** "Turėtų", tai nepriklausymas nuo sąlygų, užtat tai besąlygiškumo išraiška. Tačiau pačios sąlygos gali būti besąlygiškos, ar besąlygiškumas gali būti sąlygiškas, užtat tada šį sąvoka painiau taikoma.
** Elgesys išsako, kaip renkasi. (Atsakymas) Užtat, kaip galėtų rinktis? (Klausimas) Ir iš to, kaip galėtų, būtent kaip turėtų rinktis? (Turint žinių.) Vardan to, kuris neabejingas, kuriam rūpi? (Esant pastoviai, išliekamai savasčiai.)
* Dorovė yra ištisinis savęs tikrinimas.
** Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.
* Dorovė yra gyvenimas Dievu (ir savimi, ir visais - Dievo šokiu - arba išėjimu už sąlygų - šešerybe).
** Trejopa meile gyvename Dievu už mūsų, kuriuo mylime. Trejopomis sandaromis gyvename trejybės ratu, slenkame pirmyn ir ne atgal, renkamės teisingą požiūrį iš dviejų. Ryšį su Dievu už mūsų (išorinį požiūrį) įsisaviname ėjimu trejybės ratu (vidiniu požiūriu). Panašiai - teigiamas jausmas įsiamžina trejybės rato dorybe.
** Mes elgiamės, gyvename šiaip, o Dievo Sūnus gyvena taip, kaip turėtumėme gyventi. Jisai gyvena Dievu.
* Dorovė yra išgyvenimas - gyvenimas savimi.
** Dorovė skiriasi nuo elgesio, kaip gyvenimas nuo [[gyvybė | gyvybės]]. Gyvenimas yra gyvybės [[išgyvenimas]]. O gyvybė yra nauda.
* Dorovė yra gyvenimas viena - gyvenimas visais.
** Mūsų troškimas yra gyventi viena. Tačiau mūsų būklė yra tarsi lyg tai mes nesame viena. Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus? Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai.
** Yra trys vienumo pagrindai: vienumas Dievo už mūsų; vienumas asmens gyvenančio visais; vienumas mūsų asmenybių įvairovės pilnatvės. Atitinkamai paklūstame, tikime ar rūpinamės.
** Mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai, kaip mūsų vienumo būtinam pagrindui.
** Ian mintis: Meilė neapibrėžtina, jos nevaržyti, kiekvieno žmogaus meilės samprata skirtinga, tačiau tikslas yra meilę suvesti, jog mūsų meilė yra ta pati meilė. Šis uždavinys iškyla ir kategorijų teorijoje. Nežinojimo - nežinomojo apibrėžimas yra panašus iššūkis į nesančiojo (skylių) apibrėžimą, tad į homologijos iššūkį.
** Dorovė: turime rūpintis visų labu, ne savo labu. Platono žodžiais, rūpi visos valstybės gerovė, ne kurios nors jos dalies. Užtat rūpi ne teisingumas paskiriems žmonėms, bet visumai. Užtat turime gyventi, aukotis visų labui. Tada kitaip atrodo teisingumas.
* Dorovė yra savęs pakeitimas nešališka, nesąlygiška vertybe.
** Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
* Dorovė yra doros bendrystės kūrimas
** Dievas kuria save (viską, pasaulį, mūsų sąlygas) ir atitinkamai bendrystę, žmogus kuria save (savo sąlygas) ir atitinkamai bendrystę. Ar tai ta pati bendrystė?
* Dorovė yra mūsų dalinė, sąlyginė atsakomybė, tame tarpe tarp nežinojimo ir mūsų vertybės.
** Dorovė yra dalinis valdymas - santykyje su Dievu - kuria vykdome Dievo valią, paklusdami, tikėdami ar rūpindamiesi, taip sukdamiesi trejybės ratu. Dalinis valdymas iškyla Jėzaus palyginimų pamokymuose.
** Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), meilės vardų (vertybių) ir jos neįvardijamumo, tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai. Klausimai sudaro klausimų ratą apie vertybę. Gal kiekviename padalinimui po vieną klausimą, jie išsako tarpus tarp vertybės ir tos Dievo begalinės meilės už šio pasaulio.
** Dorovė: gyvenimas mažais žingsneliais (dangaus karalystė) - 7tas požiūris - nerimas (jauduliai) - ar darau ką nors tuo klausimu (dvejonės) - rūpintis kitu
* Derėjimas. Susigaudymas, jog galima įvairiai suprasti, ir kaip derėtų.
* Deri atsisakyti sąlygų ir tik tada jų rinktis.
* Ko labiau sąmoningai išgyventi sąlygiškumą. Palyginti pirmines sandaras. Kūno poreikius sąlygose išgyvename nesąmoningai. Tiktai išėjus už savo sąlygų galime juos išgyventi sąmoningai. Protu sąmoningėjame sąlygose vienu matu, širdimi dviem matais, or valia trimis matais.
Pridėtos 156-161 eilutės:
Vertybės ir klausimai
* Dievas klausia ar jisai yra (būtinas)? Žmogus klausia, kas aš esu? tai Ievos klausimas, kertinės vertybės, kuria jinai yra ne tik atsakymas, bet ir klausimas, amžinas gyvenimas, nes vis ryškėja. Tai visų klausimų pagrindas.
* Kertinė vertybė (visuminis žinojimas) mums atstoja troškimą (nežinojimą), o vertybę išplečia lūkesčiai, lūkesčius išplečia abejonės (ypač apie nerimą), abejones išplečia poreikiai (ar tikrai esame viena). Vertybės, lūkesčiai, abejonės, poreikiai yra troškimų ženklai. Užtat šių lygmenų poros yra ženklų savybės.
* Vertybės, Tėve mūsų: Kai turi ryšį su Dievu, tai kelio žinojimas. O kai neturi ryšio, tai kelio nežinojimas, tai nors nekelio žinojimas.
* prasmė tai klausimas kuris suveda, būtis tai atsakymas kuris isveda
Pakeistos 181-183 eilutės iš
Išplėsti sąvoką "turėtų"
į:
* Derėtų vis išplėsti sąvoką "derėtų".

Vienumas
* Mums kaip asmenybėms reikia išsiskirti, o mes bandome jų pagrindu vienytis, ir priešingai, mums reikia gyventi bendru asmeniu.
* Asmenų vienumas: Tiesa yra tai, kas leidžia visoms galimybėms atsiversti, paaiškėti, pasireikšti, jų nevaržo.
* Nenuoseklumą, pavyzdžiui, Šventajame rašte, kaip elgėsi su Marija ir Zachariju, įžvelgia tas, kuris ieško bendro dėsnio, užtat neranda. Jo neranda tas, kuris nori pateisinti paskirą atvejį.
Pakeistos 199-258 eilutės iš
'''Kas yra dorovė?'''

* Dievas: Dorovė yra sąmoningumo išlaikymas
* Dorovė yra susigaudymas, susivokimas (jog nesuvokiame)
** Dorovė yra Sūnaus susivokimas.
** Dorovė yra susigaudymas, jog mūsų sąlygos susidaro iš žinojimo, tačiau už mūsų sąlygų yra besąlygiškas nežinojimas. Pavyzdžiui, mūsų protas gyvena žinojimu, už kurio yra tiktai nežinojimas. Ir netgi mūsų kūnas gyvena veikla, už kurios yra neveikla. Ir panašiai su širdimi ir valia, su visais klodais. Tad tai yra atpažinimas Dievo troškimų: savarankiškumo, užtikrintumo, ramumo, meilės.
** Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
** Dorovė yra raktas į mano klausimus dėl sandarų.
* Dorovė yra išėjimas už sąlygų.
** Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo. Tad pirmiausiai tenka susigaudyti, kad gyvenime yra kelias, o paskui, kad reikia stengtis jo laikytis. Tenka susigaudyti, jog gyvenime renkamės ne šiaip.
* Dorovės yra laikymasis nežinojimo kelio.
** Dorovė yra sugrįžimas į kelią - troškimo, laukimo, nežinojimo. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio - į netroškimą, sulaukimą, žinojimą.
** Dorovė tad yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
** Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje (kuris kreivas, taip kad ištisai nuklystame, ir kuris teisina nuklydimą) dera gyventi teisingais (laikytis kelio).
** Tarpas yra skirtumas tarp nežinojimo ir žinojimo. Mūsų elgesį, susigaudymą ir dorovę reikia plėtoti tarpo pagrindu, ką jisai reiškia šešerybėje, laipsnyne, aštuongubame kelyje ir kalbose.
** Žmogus turėtų gyventi kryptingai, tikėti, kad yra kelias ir jo ieškoti, remtis kelio pavidalu, vaisinga jo prielaida.
* Dorovė yra koks elgesys "turėtų" būti.
** Sąvoka "turėtų" skiria elgesį ir dorovę.
** "Turėtų" reiškia "Atsakyti už". Sąvokos "turėtų" atsakomybės apimtis. Palyginti "būtinas, tikras, galimas" (iš šalies) ir "esu, veikiu, mąstau" (išgyvenama asmeniškai).
** Apibrėžimas "turėtų" yra pagrindinis turinys. Padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir visos trys kalbos (lūkesčių rūpesčiais, abejonių reikšmėmis, poreikių įvykiais) išsako, ką reiškia "turėtų". Pavyzdžiui, padalinimai išdėsto mąstymo galimybes; abejonės - patinka, reikia, tikra, keblu, protinga, neteisinga - visos susijusios su privalėjimu; troškimai ir lūkesčiai susiję su tai, ko tikimės.
** "Turėtų" suprastina sąlygiškai ir, taip pat, besąlygiškai.
** "Turėtų", tai nepriklausymas nuo sąlygų, užtat tai besąlygiškumo išraiška. Tačiau pačios sąlygos gali būti besąlygiškos, ar besąlygiškumas gali būti sąlygiškas, užtat tada šį sąvoka painiau taikoma.
** Elgesys išsako, kaip renkasi. (Atsakymas) Užtat, kaip galėtų rinktis? (Klausimas) Ir iš to, kaip galėtų, būtent kaip turėtų rinktis? (Turint žinių.) Vardan to, kuris neabejingas, kuriam rūpi? (Esant pastoviai, išliekamai savasčiai.)
* Dorovė yra ištisinis savęs tikrinimas.
** Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.
* Dorovė yra gyvenimas Dievu (ir savimi, ir visais - Dievo šokiu - arba išėjimu už sąlygų - šešerybe).
** Trejopa meile gyvename Dievu už mūsų, kuriuo mylime. Trejopomis sandaromis gyvename trejybės ratu, slenkame pirmyn ir ne atgal, renkamės teisingą požiūrį iš dviejų. Ryšį su Dievu už mūsų (išorinį požiūrį) įsisaviname ėjimu trejybės ratu (vidiniu požiūriu). Panašiai - teigiamas jausmas įsiamžina trejybės rato dorybe.
** Mes elgiamės, gyvename šiaip, o Dievo Sūnus gyvena taip, kaip turėtumėme gyventi. Jisai gyvena Dievu.
* Dorovė yra išgyvenimas - gyvenimas savimi.
** Dorovė skiriasi nuo elgesio, kaip gyvenimas nuo [[gyvybė | gyvybės]]. Gyvenimas yra gyvybės [[išgyvenimas]]. O gyvybė yra nauda.
* Dorovė yra gyvenimas viena - gyvenimas visais.
** Mūsų troškimas yra gyventi viena. Tačiau mūsų būklė yra tarsi lyg tai mes nesame viena. Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus? Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai.
** Yra trys vienumo pagrindai: vienumas Dievo už mūsų; vienumas asmens gyvenančio visais; vienumas mūsų asmenybių įvairovės pilnatvės. Atitinkamai paklūstame, tikime ar rūpinamės.
** Mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai, kaip mūsų vienumo būtinam pagrindui.
** Ian mintis: Meilė neapibrėžtina, jos nevaržyti, kiekvieno žmogaus meilės samprata skirtinga, tačiau tikslas yra meilę suvesti, jog mūsų meilė yra ta pati meilė. Šis uždavinys iškyla ir kategorijų teorijoje. Nežinojimo - nežinomojo apibrėžimas yra panašus iššūkis į nesančiojo (skylių) apibrėžimą, tad į homologijos iššūkį.
** Dorovė: turime rūpintis visų labu, ne savo labu. Platono žodžiais, rūpi visos valstybės gerovė, ne kurios nors jos dalies. Užtat rūpi ne teisingumas paskiriems žmonėms, bet visumai. Užtat turime gyventi, aukotis visų labui. Tada kitaip atrodo teisingumas.
* Dorovė yra savęs pakeitimas nešališka, nesąlygiška vertybe.
** Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
* Dorovė yra doros bendrystės kūrimas
** Dievas kuria save (viską, pasaulį, mūsų sąlygas) ir atitinkamai bendrystę, žmogus kuria save (savo sąlygas) ir atitinkamai bendrystę. Ar tai ta pati bendrystė?
* Dorovė yra mūsų dalinė, sąlyginė atsakomybė, tame tarpe tarp nežinojimo ir mūsų vertybės.
** Dorovė yra dalinis valdymas - santykyje su Dievu - kuria vykdome Dievo valią, paklusdami, tikėdami ar rūpindamiesi, taip sukdamiesi trejybės ratu. Dalinis valdymas iškyla Jėzaus palyginimų pamokymuose.
** Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), meilės vardų (vertybių) ir jos neįvardijamumo, tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai. Klausimai sudaro klausimų ratą apie vertybę. Gal kiekviename padalinimui po vieną klausimą, jie išsako tarpus tarp vertybės ir tos Dievo begalinės meilės už šio pasaulio.
** Dorovė: gyvenimas mažais žingsneliais (dangaus karalystė) - 7tas požiūris - nerimas (jauduliai) - ar darau ką nors tuo klausimu (dvejonės) - rūpintis kitu
* Derėjimas. Susigaudymas, jog galima įvairiai suprasti, ir kaip derėtų.
* Deri atsisakyti sąlygų ir tik tada jų rinktis.
* Ko labiau sąmoningai išgyventi sąlygiškumą. Palyginti pirmines sandaras. Kūno poreikius sąlygose išgyvename nesąmoningai. Tiktai išėjus už savo sąlygų galime juos išgyventi sąmoningai. Protu sąmoningėjame sąlygose vienu matu, širdimi dviem matais, or valia trimis matais.


'''Elgesio ir dorovės palyginimas'''
* Elgesys (mūsų laisvė) tampa dorove (pasaulio laisve - meile) ir mūsų meile Dievas iškyla
* Dievas iškyla kai pereiname iš savo laisvės į Dievo laisvę, tikrai bręstame, ne šiaip gyvename ar elgiamės, bet dorove pripažįstame savo laisvę ir ją įtvirtiname meile, suvokiame jo meilė tai plyšys pasaulyje, atitinkantis laisvės plyšį mumyse, laisvumo šaltinio pripažinimą.
* Dievas iškyla kai mes mylime, kada sugebame pakęsti neteisybę, mąstyti plačiau, nes patys esame mylimi, tad galime vykdyti Dievo valią, paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu, mylėti save, vienas kitą ir Dievu, tad ir Dievą.
* Laisvė išsako skirtumą tarp dorovės ir elgesio. Ko ryškesnis skirtumas tarp mūsų galimybių ir kaip turėtumėme elgtis, to didesnė laisvė.
* Kalbose Dievas reiškiasi ne meile, o pirmesniais visko atvaizdais, savo troškimais: savarankiškumu pasakojime, užtikrintumu įvardijime, ramybe pagrindime. Meilė iškyla klausimais, kurie sieja Dievo kertinę vertybę, meilę, su mūsų kertinėmis vertybėmis, tad savo nežinojimą su mūsų žinojimais.
* Žmogus yra Dievo vaikas. Tad jisai prisiima ir perima dieviškumą. Dieviškumas yra būtent tame perdavime. Tas perdavimas atsakomybės iš vieno į kitą ir yra amžinas gyvenimas, jisai mus visus sieja ir vienija amžinu gyvenimu.
* Dievas mūsų netroškimus atjaučia savo troškimais, taigi, nuliniu požiūriu. O mes kitus atjaučiame, atsisakome savęs, septintu požiūriu. Santvarkoje septintas požiūris yra ženklas nulinio požiūrio.
* Kūnas, protas, širdis yra mūsų ženklai, grubūs ženklai, visgi jais galime matyti save, gyventi sąmoningai. Poreikiai ir jų tenkinimai, abejonės ir dvejonės, lūkesčiai ir jauduliai yra ženklai, kuriais galime susigaudyti, bet kurie nėra mūsų gyvenimo tikslas.
* Life is like playing a violin solo in public and learning the instrument as one goes on. Samuel Butler's essay: How to make the best of life.
į:
Ištrintos 225-229 eilutės:
Vienumas
* Mums kaip asmenybėms reikia išsiskirti, o mes bandome jų pagrindu vienytis, ir priešingai, mums reikia gyventi bendru asmeniu.
* Asmenų vienumas: Tiesa yra tai, kas leidžia visoms galimybėms atsiversti, paaiškėti, pasireikšti, jų nevaržo.
* Nenuoseklumą, pavyzdžiui, Šventajame rašte, kaip elgėsi su Marija ir Zachariju, įžvelgia tas, kuris ieško bendro dėsnio, užtat neranda. Jo neranda tas, kuris nori pateisinti paskirą atvejį.
Ištrintos 262-275 eilutės:
'''Dievo ir žmogaus trejybės: šešerybė. Laipsnynas.'''
* Dievas tirdamas save, Ar jisai būtinas? trejopai išsiplečia: Tėvas nusistatydamas, Sūnus vykdydamas, Dvasia permąstydama. O žmogus trejybės ratu (jos atvaizdu) tai susieja savo vidiniu išgyvenimu išeidamas už savęs.
* Šešerybės atvaizdai: trys įsisavinimai grindžia tris kalbas.
* Dorybės užtikrina mažesnę paklaidą nežinojimo kelyje.
* Mūsų gyvenimas Dievu niekaip neužtikrintas.
* Dievo šokis grindžia žmogaus šešerybę, kuri grindžia vertybes ir jomis reiškiasi tarp netroškimų. Šešerybė taip pat grindžia dorovę (gėrio kryptis, gerą širdį, valią, lūkesčius), kuri toliau reiškiasi ir plėtojasi pagrindimu (kuris išplaukia iš vertybių rėmų ir lūkesčių laipsnyno). O pagrindimas grindžia nuotaikų kalbą, kurią galime nagrinėti sapnais (jie tveria nuotaiką), poezija (pavyzdžiui, Tang dinastijos) ir muzika. O muzika susijusi su matematika, dargi lūkesčiai tikslinami atitinkmai plėtojant erdvės ir laiko sąvokas.
* Mums Dievas yra duotas statiškas, tad vietoj išėjimo už savęs keturiom pakopom, gaunam nulybę ir septynerybę tačiau keturiais troškimais netroškimais, tad 2x2 = (0+7)(T+N) O šeši negerumai lieka ištisai pastovūs, tai laipsnynas nuo vienybės iki šešerybės.
* Laipsnynai sieja vertybės ciklinę trejybę su kitom trim trejybėm.
* Mums lengva keisti paskutinius tris laipsnyno narius nes jais mes apibrėžiame, ką privalome; o pirmaisiais trimis laipsnyno nariais mums apibrėžiama, mes išgyvename, ką privalome.

'''Dievo išėjimas už savęs į save, mūsų už savęs.'''
* Dievo išėjimas už savęs vyksta keturiomis pakopomis, tuo tarpu žmogaus išėjimas už savęs vyksta trimis poslinkiais, trimis būsenomis, nes jisai pradeda jau išėjęs už savęs, tad jam vis sutampa pirma ir paskutinė būsena, taipogi Dievo trys poslinkiai sutampa su žmogaus trimis poslinkiais. Šešios keturių lygmenų poros sutampa su šešiomis trejybės poslinkių galimybėmis, juk poslinkiai išskiria pirminę ir paskutinę būseną, tai ir yra sąmoningumas. Gal Dievo ir žmogaus išėjimai už savęs sieja (4 2) permainas ir (3 x 2) pertvarkymus?
* Mes, išeidami už savęs, gyvendami širdimi, pralenkiame Tėvą, nes jisai nebuvo aplinkybės, o mes esame aplinkybėse, tiek už jų. Tačiau jeigu neišeiname už savęs, tai nepralenkiame Tėvo. O būtent mūsų aplinkybės - ar išeisime ar neišeisime už savęs - yra tas lęšis, kuris mus sulygina, sutapatina su Tėvu. Ir Sūnus, kuris visada išeina už savęs, yra mūsų pilnatvė, mus suvedanti.
Pakeistos 316-321 eilutės iš
Vertybės ir klausimai
* Dievas klausia ar jisai yra (būtinas)? Žmogus klausia, kas aš esu? tai Ievos klausimas, kertinės vertybės, kuria jinai yra ne tik atsakymas, bet ir klausimas, amžinas gyvenimas, nes vis ryškėja. Tai visų klausimų pagrindas.
* Kertinė vertybė (visuminis žinojimas) mums atstoja troškimą (nežinojimą), o vertybę išplečia lūkesčiai, lūkesčius išplečia abejonės (ypač apie nerimą), abejones išplečia poreikiai (ar tikrai esame viena). Vertybės, lūkesčiai, abejonės, poreikiai yra troškimų ženklai. Užtat šių lygmenų poros yra ženklų savybės.
* Vertybės, Tėve mūsų: Kai turi ryšį su Dievu, tai kelio žinojimas. O kai neturi ryšio, tai kelio nežinojimas, tai nors nekelio žinojimas.
* prasmė tai klausimas kuris suveda, būtis tai atsakymas kuris isveda
į:
Ištrintos 323-365 eilutės:

[+Kalbos+]

Įtampa
* Kalbos vienetai: Įtampa tarp širdies ir pasaulio
* Branda: suvokti įtampą tarp paskirumo ir vienumo, Dievo ir žmogaus požiūrio, atitokėti ir įsijausti.
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
Išmąstymas ir išsakymas
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.
Bendruomenė
* Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.
Išmokti
* Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
* Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.

* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.
* Geros valios pratimai sieja tris kalbas: Rūpestis: hot button. Įvardijimas: tikrasis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos. Pasakojimas: "įvykis".
* Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
* Pasakojimu pasaulis įkala vieną savo tiesą, paskui kitą.
* Pasaulio tiesą priimame pasakojimo pradžioje, kad esame spaudžiami pastovaus įtampos balso. Kiekvienas įtampos vienetas gali mus veikti, o pakartotinas pastovaus balso kalimas mus veikia užtikrintai.

Požiūrių santykiai ir nulybės atvaizdai ir vidiniai požiūriai (kalbos, Dievo valios vykdymai)
* tiesa - yra tas pats požiūris (turinys ir pavidalas)
* rūpėjimas - dėmesys (betarpiškumas: vienas ir kitas tampa susiję, priklauso nuo kito) - daiktas, eiga, asmuo (save) - vidiniai požiūriai (ir visos trys kalbos
* tikėjimas - pastovumas (vienas laikosi kito)
* paklusimas - prasmingumas (vienas paklūsta kitam)


[+Pagrindimas+]

Geometrijos ir patikslinimai
* Dievo geometrija (jo žingsnių, be klaidų, jo "kodėl") yra paprasčiausia, toliau bendro žmogaus (tiesėmis ir sankirtomis), toliau paskirų žmonių (kampais), o sudėtingiausia geometrija tai "lopo", ploto, visatos atkarpos, savasties, atskirto nuo pasaulio, kaip kad butelio, kurio niekas nemato už pianino.
* Keturios geometrijos mus veda iš statiškos, afininės "nuotraukos" į dinamišką, simplektinę "rodą".
* Simplektinės geometrijos (nuotaikų kaitos) pavyzdys: Dievas šyla.
* Dalinių funkcijų pradai rekursyvinėje funkcijų teorijoje - ar susiję su patikslinimais?
* Poreikiai = patikslinimai.
* Ryšys tarp 6 neigiamų įsakymų ir 6 geometrinių patikslinimų. Pabrėžia ribą tarp savęs ir aplinkybių - ta riba, tas lęšis atsirado Dievui išėjus už savęs į save, tai yra, į Mane. Brandink Dievą: Nežudyk: atspindimas: yra Dievas už ribos, man tapatus, ir net viršesnis, ir jisai glūdi ne tik manyje bet ir kituose, jisai mumis visais bręsta. Mes žudydami neigiame ar Dievas yra. Brandink asmenį: Mes visi esame tas pats asmuo, tik skirtingos aplinkybėse, tad: Nevok (pakreipimas) ir nesvetimauk (pasukimas): Juk vogdami, mes neigiame kitą, kad jisai iš viso yra. O svetimaudami, mes gadiname, tvirkome žmogų, su kuriuo svetimaujame, mes neigiame, koks jisai yra. Brandink asmenybę: Mes kiekvienas esame išskirtinai prasmingi, turime savo asmenišką santykį su aplinka, jos visuma, tad: Nemeluok, juk meluodami, neigiame asmenybes, kaip bręstame. (Lai plėsta akiratis - lai kiekvieno liudijimas būna teisingas). Melas, tai nuodėmė prieš šventąją Dvasią. Negeisk kito daiktų, nes kiekvienas savaip renkasi vertybių santykius, tad neneik asmenybių, kokiais mes esame. Negeisk kito mylimojo, nes kiekvienas keliaujame į savo likimą, savo prieglobstį, tad neneik asmenybių, ar mes esame.
* Lyginti poreikių tenkinimus ir patikslinimus.
* Šešios specifikacijos (ir eilėraščių transformacijos) atitinka šešias požiūrių permainas ir yra pagrindas visų netroškimų laipsnynams. Palyginti, pavyzdžiui: įsikibimas-ar iš tikrųjų patinka? (refleksija); kaupti daugiau negu reikia - ar iš tikrųjų reikia? (pakreipimas); vengti kraštutinumų - ar tikra? (rotacija); rinkti gerą vietoj blogo - ar keblu? (pritraukimas-atitraukimas); rinkti geresnį vietoj blogesnio - ar protinga? (priplojimas - nesikeičia plotas); rinkti geriausią - ar teisinga? perkėlimas.
Sulyginti pertvarkymus ir patikslinimus. Gaunasi trys raidos apibūdinimai:
* 1) raida = atspindimas (vieningo Dievo raida, tarsi begaliniu veidrodžiu)
* 2) žemėlapynas = pakreipimas, 3) vadovėlis = pasukimas (vieno, tačiau aplinkybėmis suskaidyto, asmens raida, atsiejami ir susiejami poveikiai jam pačiam)
* 4) metraštis = pritraukimas, 5) žinynas = suplojimas, 6)kelionė = perkėlimas (kaip skirtingos asmenybės bręsta mažutėliausiais žingsneliais - pritraukimu bręstame, suplojimu renkamės kaip rikiuoti vertybes, perkėlimu iššluojame plotą, kažkiek nukrypstame.)
2018 kovo 09 d., 20:46 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 63-72 eilutės:
[+Žmogaus variklis+]

Dievo variklis yra jo klausimas: Ar Dievas būtinas? iš kurio išplaukia Dievo šokis.

Koks mūsų, žmogaus, variklis? Mūsų klausimas: Kas aš esu? Ar esu Dievas?

Mūsų buvimas yra mums būtinas, kadangi mes negalime jo atsisakyti. Net ir nusižudydami mes negalėtumėme pašalinti tai, kas jau buvo. Mes esame ypatingai sąlygiški. Tad kas mes tokie esame? Ir kuria prasme mes galime būti Dievu? Kaip mums gyventi Dievu? Tai yra dorovės iššūkis.

O tam turime derinti save su Dievu, kaip kas išmintingasis pasiklydęs vaikas.
Ištrintos 97-102 eilutės:
[++Kokia mūsų būklė?++]

[+[[Žmogus | Kas yra žmogus?]]+]

Žmogus turi laisvę neišeiti už savęs arba išeiti už savęs; nepasipildyti požiūriu ar pasipildyti požiūriu; nekurti ar kurti; negyventi viena su kitais ar gyventi viena su kitais; negyventi amžinai ar gyventi amžinai.
Ištrintos 144-154 eilutės:


'''Dorovės aplinkybės: Kaip iškyla dorovė?'''

Dorovė iškyla kartu su pasirinkimo galimybe
* Dorovė iškyla kada renkamės ar tikėtis to, ko trokštame, kada lūkesčius tveriame lūkesčiams, kada sužaidžiame pačiu savimi, o nebe gyvenimu, tai yra, kada mūsų jauduliai mums nebėra ženklai, o tikslai.
* Dorovė iškyla pasirinkimu, kaip rinktis, tiek apskritai, tiek sau, tad atsakomybe, sąmoningumu.
* Dorove susieja kuo esame visiems prasmingi ir kuo esame sau prasmingi.
* Dorovė iškyla kur branginame savo laisvę
* Computer bugs - basis for morality - distinction "what computers do" and "what computers should do". So artificial intelligence will need to fix its own bugs - will need to have such a concept. Built-in bugs = original sin?
* Galimybė susivokti ar nesusivokti, veikti sąmoningai ar nesąmoningai, atsakyti už save tiesiogiai ar netiesiogiai. Matematika - gali daryti matematiką suprasdamas ką ženklai reiškia ar nesuprasdamas. Etika - gali elgtis sąmoningai arba nesąmoningai, nepagalvodamas, nepasitikrindamas. Technologija reikia panašiai turėti galimybę nesuveikti. Visur dorovės ir Dievo pagrindas yra galimybė nieko nedaryti.
2018 kovo 09 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 424-497 eilutės:

[+Dorovės liūnas+]

Ieškau gairių, pamokančių kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale.

Svarbiausia - susigaudyti - gal neįmanoma teisingai elgtis, bet galima teisingai mąstyti - mokytis to, ko reikia mokytis, ir nesimokyti to, ko nereikia. Galima puoselėti teisingą mąstyseną net ir tada kada negalima teisingai elgtis.

Dorovės, tai būdai vykdyti Dievo valią.
* Tėvo dorovė pasakojimo kalba paklusti. Palaiminimai. 10 Dievo įsakymų. Žmogaus būklė kūno poreikiai.
** Dievo valia - paklusimas (Tėvui), pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.
* Sūnaus dorovė įvardijimo kalba tikėti. Šv.Petro raktai į dangų. Pamokslas nuo kalno. Žmogaus būklė proto abejonės.
** (Sūnaus, žmogaus) gera valia - tikėjimas (Sūnų) - gėrio kryptys. Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
* Dvasios dorovė pagrindimo kalba rūpintis. Tėve mūsų. Teigiami jausmai (Andrius). Žmogaus būklė širdies lūkesčiai.
O mes savo valią vykdome maldos mokslu, gyvendami vertybėmis.

* Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė. Ir tuomi Dievas yra už mus didesnis, nes mes gyvename paskirai, o juo gyvename viena. Tai akivaizdu antroje dalyje, kur prašome atleisti mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams; kiti prašymai taipogi "mūsų" vardu. O pirmoje dalyje akivaizdu, jog Dievas gali rūpintis mumis visais paskirai (pavyzdžiui, teateinie tavo karalystė, kad kiekvienam būtų taip, kaip jisai tiki).

Liūno sąlygos. Pavyzdžiai:
* KGB įklampinimas puikybe.
* Karas, išžudymas, finansinė sistema, ekologinė krizė.
* Painūs klausimai: narkotikai, alkoholis, lytiniai santykiai, abortai, homoseksualizmas, turtas, bankininkystė, doro darbo nebuvimas, tautiškumas, bažnyčia
* Galvoju išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, kitais Holokausto Lietuvoje pavyzdžiais, taip pat savo asmeniška patirtimi.

Nuopuolis liūne
* "Nieko negaliu padaryti" - tada prasideda kaltė.
* Nuodėmės pagrindai: puikybė, stabmeldystė, abejingumas.

Dangaus karalystė
* Dorovės liūne galime visgi šalia jo kurti dangaus karalystę.
* Jėzus irgi ribose mąstė (dangaus karalystė) bet sutiko mąstyti plačiau, atsisakyti ribų (išvadavimas-nukryžiavimas).

Vienumo dorovė
* Pagrindinė mintis, gyventi taip, jog esame viena. Dorumas yra vienumo palaikymas. Leisti kitiems pataisyti mūsų nusižengimus, mums atleisti. Gyventi su viltimi, jog esame susieti.
* Visus mylėdami palaikome Dievą.
* Žmogaus trejybė sieja tris vienumus: Dievo, asmens ir asmenų.
* Neigiami įsakymai pagrįsti trimis mūsų vienumais:
** Dievo vienumu: paklusimu: bendru Dievu už mūsų;
*** Kas laikosi įstatymų, tas palaiko vienumą, neatsisakydamas savo paskirumo.
*** Tėvo įsakymu gyvename poreikiais.
*** Laikymasis įsakymo.
*** Suvokti Dievo Tėvo požiūrį, Senąjį Testamentą, kaip nušviečiantį žmonių ir Dievo dorovės pagrindus.
** asmens vienumu: tikėjimu: bendras žmogus, kuriuo visais gyvename;
*** Esame tas pats žmogus, tik matome vienas kitą per veidrodžius, savęs neatpažįstame.
*** Kas tiki Jėzų, jį seka, tas juo gyvena, tas palaiko vienumą, neatsisakydamas jo, kaip bendro žmogaus, tačiau vis, dvejonėmis, atsisakydamas savęs, paskiro žmogaus.
*** Sūnaus pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis.
*** atsižvelgti į kitus, gyventi viena
*** Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.
** asmenų vienumu: rūpėjimu: mūsų kiekvieno išskirtinumas amžinybėje.
*** Dievo Dvasia, kaip veidrodis-lęšis. Ja suvokiame išmintį, jog mes esame vaikai, o Dievas yra tėvas, ir ne mums jo ieškoti, o jisai turi mūsų ieškoti. Tai pagrindas gyvenimo Dievu, kuriuo esame viena.
*** Konstruktyvi komunikacija, tai susigaudymas iš mūsų būklės, jog turinys remiasi pavidalu, nes gali juo remtis, nes tai mums bendra, tai mūsų bendra būklė. Būklės vienumas grindžia veiklos, elgesio, valios, dorovės vienumą.
*** Komunikacija, tai veiksmų praplėtimas.
*** Siela, asmenybė, kertinė vertybė yra vieningumas, neišardomas, užtat blogis nepašalinamas nuo gerumo, tik suderinamas su juo.
*** Kas gyvena rūpėjimu (šv.Dvasios dorove - išmintimi - visko ir laisvumo atskirtimi), kam rūpi dorovė, tas atsisako savęs apskritai, atsisako net ir bendro žmogaus, gyvena visais ir Dievu, tarnauja tiek paskiriems žmonėms, tiek Dievui.
*** Mūsų (Dievo) troškimas, jog esame viena. Tad dorovė liūne susijusi su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia.
*** Gyventi vienumu, tai gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.
*** Dvasia gyvename širdimi - teigiamais jausmais.
*** Raktas: ne tik gyventi gera valia, bet ją rodyti, kad ji būtų matoma. Visada rodyk gerą valią.
*** Savo straipsniu, Visko išdalinimo rinka, tvirtinau: kaip visiems geriau?
*** Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?
*** Palaikome viso spektro vieningumą, tolydumą.
*** Atsipirkimai. Žmogus gali padaryti gerą darbą, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai. Tad žmogaus darbų dora gali dar priklausyti nuo to, kaip mes sugebame pratęsti, praplėsti ir pataisyti tuos darbus.
*** Gėrio kryptys yra būdai rodyti gerą valią.
*** Mylėti savo artimą - tapti vis artimesniais arba (kiek ir kada?) susilaikyti (juos gerbiant).
*** Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą, o svarbiausia, neužgniaužti laisvę. Kiekvienas esame laisvas viduje, ta laisve vienas kitą palaikome, išryškiname ir patvirtiname tikrovę, kad kiekvienas galėtumėme rinktis.
*** Esame nepriklausomi, kartu ir laisvi, atsakingi. Tad kiekvienas galim būti atskaitos taškas visiems.
*** Darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas.
*** Jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu. išėjimas už savęs. priėmimas kitų poreikių.
*** Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Užtat kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
*** Visiški atskirti (velnio) yra tuo pačiu visiškai išskirtini, o tai vienumo pagrindas. Tai nedirbtinas vienumas, tobuliausias vienumas, išbaigtas vienumas, kai visi išskirtini, vieningi savo išskirtinumu.

Išvystyti dorovės tyrimo priemones, pavyzdžiui, nagrinėjant Holokaustą Lietuvoje:
* Ką rašė skirtingoms publikoms - tą pačią mintį vis kitaip pristatė
* Kaip skirtingi žmonės žiūrėjo į tuos pačius įvykius, reiškinius, galimybes
* Ką dokumentai rodo apie žmogaus būdą, sąmoningumą, mąstymą
2018 kovo 09 d., 20:38 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 10-17 eilutės:
Ką turėtumėme veikti?
* Kaip mums būti viena?
* Kaip įsipareigojame būti viena?
* Kaip mums būti viena?
* Kaip esame [[viena]]?
* Kaip renkamės gyventi visais ir ne tik savimi?
* Kaip mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?
Ištrintos 20-25 eilutės:
Ar mums veikti: Kas yra blogis?
* Kokios sandaros ir sąvokos grindžia dorovę?
Kas mums trukdo veikti ką turėtumėme?
* Kaip Dievas įprasmina blogį, išardo, pritaiko ir sieja su gerumu?
* Ar gali žmogus ar būtybė žinodami tyčia rinktis blogį sau ar kitam? Tyčia rodyti blogą valią? Kaip ir kodėl?
Pakeistos 34-38 eilutės iš
* Kokia mūsų būklė?
** Kas yra [[žmogus]]
?
** Ką išgyvename?
** Koks santykis tarp dorovės ir elgesio?
** Kaip dorovė susijusi su pagrindimu ir kitomis kalbomis?
į:
Ką turėtumėme veikti?
* Kaip mums būti viena?
* Kaip įsipareigojame būti viena?
* Kaip mums būti viena?
* Kaip esame [[viena]]?
* Kaip renkamės gyventi visais ir ne tik savimi?
* Kaip mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?

Ar mums veikti: Kas yra blogis?
* Kokios sandaros ir sąvokos grindžia dorovę?
Kas mums trukdo veikti ką turėtumėme?
* Kaip Dievas įprasmina blogį, išardo, pritaiko ir sieja su gerumu?
* Ar gali žmogus ar būtybė žinodami tyčia rinktis blogį sau ar kitam? Tyčia rodyti blogą valią? Kaip ir kodėl
?
2018 kovo 09 d., 20:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 12 eilutė:
* Kaip mums būti viena?
Ištrinta 14 eilutė:
* Išvystyti Dvasios dorovę liūne.
Pakeistos 16-17 eilutės iš
* Palyginti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves - santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo.
į:
* Kaip renkamės gyventi visais ir ne tik savimi?
* Kaip mus veikia aplinka
ir kaip ją veikiame?
Ištrintos 52-55 eilutės:

* Ką mums veikti: Kaip mums būti viena?
** Kaip renkamės gyventi visais ir ne tik savimi?
** Kaip mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?
2018 kovo 09 d., 20:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
į:
* Kokios mūsų vertybės?
Ištrintos 51-55 eilutės:

* Kodėl mums veikti: Kas mums svarbu?
** Kokios mūsų vertybės?
** Kaip suveikia mūsų dorovės ratas: Ką, kodėl ir kaip mums veikti?
** Dorovės rate ieškoti dvejonių ir abejonių (kaip kitaip derėtų elgtis? koks skirtumas? kas nuo manęs priklauso?)
2018 kovo 09 d., 20:30 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 56 eilutė:
Ištrinta 59 eilutė:
2018 kovo 09 d., 20:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-28 eilutės:
Ar mums veikti: Kas yra blogis?
* Kokios sandaros ir sąvokos grindžia dorovę?
Ištrinta 29 eilutė:
* Kas yra blogis?
Pakeista 33 eilutė iš:
Kaip turėtumėme veikti?
į:
Kaip turėtumėme veikti? Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
Pakeistos 40-41 eilutės iš
Esminiai dorovės klausimai
į:
* Kaip bręstame?
* Kaip žmogus susigaudo jog reikia keisti kryptį?
* Kokia sąmoningumo lygmens svarba?
* Kokie dorovės dėsniai? Juos rinkti.
* Kaip Dievas vis naujai iškyla žmogaus elgesyje?
Pridėta 51 eilutė:
Pakeistos 56-61 eilutės iš
* Kaip mums veikti: Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
** Kaip bręstame?
** Kaip žmogus susigaudo jog reikia keisti kryptį?
** Kokia sąmoningumo lygmens svarba?
** Kokie dorovės dėsniai? Juos rinkti.
** Kaip Dievas vis naujai iškyla žmogaus elgesyje?
į:
Pakeistos 61-63 eilutės iš
* Ar mums veikti: Kas yra blogis?
* Kokios sandaros ir sąvokos grindžia dorovę?
** Koks ryšys tarp trijų dorovės rato klausimų, trijų kalbų ir šešerybės?
į:
2018 kovo 08 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-38 eilutės:


'''Kaip turėtumėme elgtis?'''
* Ar, ką, kaip, kodėl amžinai bręstame?

Ką turėtumėme veikti?
* Kaip įsipareigojame būti viena?
* Kaip mums būti viena?
* Išvystyti Dvasios dorovę liūne.
* Kaip esame [[viena]]?
* Palyginti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves - santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo.

Kodėl turėtumėme veikti?
* Kas mums svarbu?
* Kas mums svarbiausia ir kodėl?
* Kaip dorovė ima rūpėti?
* Kokie išminties pamokymai?
* Susieti dorovės rėmus ir gėrio kryptis.
* Poreikiais pagrįsti dorovės rėmus, kaip įvairiai suprantame gerumą?
* Kaip žmogus susigaudo, jog reikia keisti kryptį?

Kas mums trukdo veikti ką turėtumėme?
* Kas yra blogis?
* Kaip Dievas įprasmina blogį, išardo, pritaiko ir sieja su gerumu?
* Ar gali žmogus ar būtybė žinodami tyčia rinktis blogį sau ar kitam? Tyčia rodyti blogą valią? Kaip ir kodėl?

Kaip turėtumėme veikti?
* Kaip žmogus susigaudo jog reikia keisti kryptį? Ieškok nulybės atvaizdų ryšio su nežinojimo keliu.
* Kaip mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?
* Kaip pasąmonė išplečia sąmonę?
* Kaip atmintis išplečia protą?
* Kaip kalbos tveria atmintį ir sąvokas?
* Kaip mus įtakoja mūsų pažįstami, pavyzdžiui, kad naudotumėme svaigalus?
2018 kovo 08 d., 12:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 482-484 eilutės iš
----------
į:
[+Dorovės užrašai+]

* Gerumas ir dorumas. Dorumas yra gerumas bendram žmogui, tad visiems. O šiaip gerumas gali būti sau, paskiram žmogui. Tad skirtumas yra dviprasmiškas. Dorumas palaiko bendrą gerumą, užtat palaiko vienumą. Tai didėjantis laisvumas. Tuo tarpu gerumas gali reikštis ir mažėjančiu laisvumu.
2018 kovo 05 d., 11:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-9 eilutės iš
* Mūsų būklė: Kas yra [[žmogus]]?
* Mūsų būklė: Ką išgyvename?
į:
* Kokia mūsų būklė?
**
Kas yra [[žmogus]]?
** Ką išgyvename?
Pakeista 90 eilutė iš:
[++Mūsų būklė++]
į:
[++Kokia mūsų būklė?++]
2018 kovo 05 d., 11:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
* Mūsų būklė: Kas yra žmogus?
į:
* Mūsų būklė: Kas yra [[žmogus]]?
Pakeista 91 eilutė iš:
[+Kas yra žmogus?+]
į:
[+[[Žmogus | Kas yra žmogus?]]+]
2018 vasario 26 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 44-53 eilutės:

[+Žmogaus variklis+]

Dievo variklis yra jo klausimas: Ar Dievas būtinas? iš kurio išplaukia Dievo šokis.

Koks mūsų, žmogaus, variklis? Mūsų klausimas: Kas aš esu? Ar esu Dievas?

Mūsų buvimas yra mums būtinas, kadangi mes negalime jo atsisakyti. Net ir nusižudydami mes negalėtumėme pašalinti tai, kas jau buvo. Mes esame ypatingai sąlygiški. Tad kas mes tokie esame? Ir kuria prasme mes galime būti Dievu? Kaip mums gyventi Dievu? Tai yra dorovės iššūkis.

O tam turime derinti save su Dievu, kaip kas išmintingasis pasiklydęs vaikas.
2018 vasario 21 d., 20:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 142 eilutė:
* Galimybė susivokti ar nesusivokti, veikti sąmoningai ar nesąmoningai, atsakyti už save tiesiogiai ar netiesiogiai. Matematika - gali daryti matematiką suprasdamas ką ženklai reiškia ar nesuprasdamas. Etika - gali elgtis sąmoningai arba nesąmoningai, nepagalvodamas, nepasitikrindamas. Technologija reikia panašiai turėti galimybę nesuveikti. Visur dorovės ir Dievo pagrindas yra galimybė nieko nedaryti.
2018 vasario 21 d., 20:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 141 eilutė:
* Computer bugs - basis for morality - distinction "what computers do" and "what computers should do". So artificial intelligence will need to fix its own bugs - will need to have such a concept. Built-in bugs = original sin?
2018 sausio 17 d., 18:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 47-59 eilutės:
Dorovės esmė yra vienumas, kad už mūsų gali būti kažkas daugiau, kad galime gyventi viena.

Palaikyti gyvybę
* Dievas: Dorovės ir elgesio klausimų esmė yra kaip meilė palaiko gyvybę

Elgesį ir dorovę reikėtų išskirti
* Išskirti ką žmogus veikia (sąlygiškai) ir ką galėtų veikti (besąlygiškai).
* Veiklos tikslas turėtų būti nežinojimas. Žmogus turėtų savo žinojimu sutapti su nežinojimu. Žmogus turėtų sąmoningai tikslinti save - tiek Dievo trejybe (kai tikslas aiškus), tiek žmogaus trejybe (kai tikslas neaiškus).
* Įžvelgiame besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės, gerumo).

Susigaudyti remtis sąvoka "turėtų"
* Susigaudyti, jog būtent mes galime būti geri, nes Dievas nebūtinai geras. Dorovė taikytina būtent mums, ne Dievui.
Pridėtos 62-78 eilutės:
Dievas ir gerumas būtent mums būtini
* Dievas "turėtų" iškilti net ten, kur jo nėra. Jisai "turėtų" būti būtinas. Tačiau, jisai nėra būtinas, kaip žinome iš dešimt Dievo įsakymų, jisai nebūtinas. Mat, Dvasiai žiūrint iš šalies, gali tiesiog būti tarpas, kuriuo tiesiog gyvename. Užtat, visgi, mumis Dievas yra būtinas.
* Žmogaus sąlygos yra tas tarpas, kuriame Dievas nebūtinas. Dievas yra pasitraukęs bet dar neiškilęs. Dievas visapusiškai laukia, trokšta, tad Dievas myli. Dievo meilė yra jo nebūtinumas, nes meilė yra Dievo esmė. Dievo meilėje esame mes.
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti. Mes, būdami geri, gyvendami Dievu, išryškiname Dievą, koks jisai yra geras.

Kaip paaiškinti, jog Dievas nebūtinai geras:
* Jisai yra visoks, tiek geras, tiek blogas.
* Žodis "geras" jo nevaržo.
* Mūsų gerumo supratimas labai ribotas.
* Žmonės pažeisti ir pažeidžiami ir neaišku, ar Dievas neabejingas.
* Jis nebūtinai geras, bet gal visgi geras. Panašiai, jis nebūtinai blogas.
* Tvirtinti, jog Dievas yra geras, tai yra gyventi uždaroje santvarkoje, kurioje jau viskas išspręsta, kur entropija didėja ir viskas yra, kur gyvenimas būtinai teisingas, kurioje Dievas jau iš anksto viską žino ir yra sutvarkęs ir išmąstęs. O tvirtinti, jog Dievas nebūtinai geras, tai gyventi malonės aplinkoje, kur jo gerumas yra jo dorybė.
* Jeigu norime bręsti, turime nesitenkinti esamu gyvenimu.
* Dievas gyvendamas mumis atsiliepia mumis.
* Gerumas yra tiktai šioje santvarkoje, o Dievas yra už santvarkos
* Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliai yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
Ištrinta 86 eilutė:
Ištrintos 98-126 eilutės:

Elgesį ir dorovę reikėtų išskirti
* Išskirti ką žmogus veikia (sąlygiškai) ir ką galėtų veikti (besąlygiškai).
* Veiklos tikslas turėtų būti nežinojimas. Žmogus turėtų savo žinojimu sutapti su nežinojimu. Žmogus turėtų sąmoningai tikslinti save - tiek Dievo trejybe (kai tikslas aiškus), tiek žmogaus trejybe (kai tikslas neaiškus).
* Įžvelgiame besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės, gerumo).

Susigaudyti remtis sąvoka "turėtų"
* Susigaudyti, jog būtent mes galime būti geri, nes Dievas nebūtinai geras. Dorovė taikytina būtent mums, ne Dievui.

Dievas ir gerumas būtent mums būtini
* Dievas "turėtų" iškilti net ten, kur jo nėra. Jisai "turėtų" būti būtinas. Tačiau, jisai nėra būtinas, kaip žinome iš dešimt Dievo įsakymų, jisai nebūtinas. Mat, Dvasiai žiūrint iš šalies, gali tiesiog būti tarpas, kuriuo tiesiog gyvename. Užtat, visgi, mumis Dievas yra būtinas.
* Žmogaus sąlygos yra tas tarpas, kuriame Dievas nebūtinas. Dievas yra pasitraukęs bet dar neiškilęs. Dievas visapusiškai laukia, trokšta, tad Dievas myli. Dievo meilė yra jo nebūtinumas, nes meilė yra Dievo esmė. Dievo meilėje esame mes.
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti. Mes, būdami geri, gyvendami Dievu, išryškiname Dievą, koks jisai yra geras.

Kaip paaiškinti, jog Dievas nebūtinai geras:
* Jisai yra visoks, tiek geras, tiek blogas.
* Žodis "geras" jo nevaržo.
* Mūsų gerumo supratimas labai ribotas.
* Žmonės pažeisti ir pažeidžiami ir neaišku, ar Dievas neabejingas.
* Jis nebūtinai geras, bet gal visgi geras. Panašiai, jis nebūtinai blogas.
* Tvirtinti, jog Dievas yra geras, tai yra gyventi uždaroje santvarkoje, kurioje jau viskas išspręsta, kur entropija didėja ir viskas yra, kur gyvenimas būtinai teisingas, kurioje Dievas jau iš anksto viską žino ir yra sutvarkęs ir išmąstęs. O tvirtinti, jog Dievas nebūtinai geras, tai gyventi malonės aplinkoje, kur jo gerumas yra jo dorybė.
* Jeigu norime bręsti, turime nesitenkinti esamu gyvenimu.
* Dievas gyvendamas mumis atsiliepia mumis.
* Gerumas yra tiktai šioje santvarkoje, o Dievas yra už santvarkos
* Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliai yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.

Palaikyti gyvybę
* Dievas: Dorovės ir elgesio klausimų esmė yra kaip meilė palaiko gyvybę
2018 sausio 17 d., 18:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 64-69 eilutės:

'''Kertinė vertybė'''
* Kertinė vertybė yra žmogaus atsakymas, kodėl jisai turėtų veikti.
* Kiekvienas žmogus susiranda sau būdingą, asmenišką kertinę vertybę, visas kitas aprėpiančią.
* Visi žmonės vertina visas vertybes ir jos visos susijusios.
* Kertinė vertybė žinojimu išsako tai, ko nežinome. Užtat jinai yra mūsų teisingiausias žinojimas tačiau visada netobulai išsakyta. Tad galime amžinai gyventi ir ją amžinai ryškinti.
2018 sausio 17 d., 18:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 53 eilutė:
Žmogus turi laisvę neišeiti už savęs arba išeiti už savęs; nepasipildyti požiūriu ar pasipildyti požiūriu; nekurti ar kurti; negyventi viena su kitais ar gyventi viena su kitais; negyventi amžinai ar gyventi amžinai.
2017 lapkričio 12 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 188 eilutė:
* Laisvė išsako skirtumą tarp dorovės ir elgesio. Ko ryškesnis skirtumas tarp mūsų galimybių ir kaip turėtumėme elgtis, to didesnė laisvė.
2017 lapkričio 05 d., 20:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 28-29 eilutės:

Tiriu: [[Atsakomybė]] [[Pamokymai]]
2017 lapkričio 05 d., 15:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 554-555 eilutės:

3 galios: žinojimas, garbė, turtai - iš Platono Valstybės. Šališkas teisėjas - protavimas sprendžia, tad jisai šališkas žinojimui.
2017 lapkričio 05 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 536-537 eilutės:

Mes neturime laisvės kodėl, tik laisvę kaip; arba atvirkščiai, neturime laisvės kaip, tik laisvę kodėl; arba turime laisvę rinktis tarp šių dviejų laisvių.
2017 spalio 29 d., 14:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-9 eilutės iš
* Kas yra žmogus?
* Ką išgyvename?
į:
* Mūsų būklė: Kas yra žmogus?
* Mūsų būklė: Ką išgyvename?
Pakeista 12 eilutė iš:
* Kas mums svarbu?
į:
* Kodėl mums veikti: Kas mums svarbu?
Pakeista 16 eilutė iš:
* Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
į:
* Kaip mums veikti: Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
Pakeista 22 eilutė iš:
* Kaip mums būti viena?
į:
* Ką mums veikti: Kaip mums būti viena?
Pakeista 25 eilutė iš:
* Kas yra blogis?
į:
* Ar mums veikti: Kas yra blogis?
Pakeistos 27-28 eilutės iš
į:
** Koks ryšys tarp trijų dorovės rato klausimų, trijų kalbų ir šešerybės?
Pakeistos 43-48 eilutės iš
[+Dorovės esmė+]

'''Trys dorovės klausimai, trys kalbos ir šešerybė'''

* Išorinis požiūris išskiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą. Tai atsitokėjimas. Jis yra palaikomas teigiamo jausmo. O vidinis požiūris įsijaučia ir besąlygiškumo pirmenybę išgyvena sąlygiškai kaip trejybės poslinkį. Jį palaiko atitinkama dorybė.
* Šešerybės atvaizdai savaip nusako ir nuspalvina troškimus: savarankiškumą (ištikimybė), užtikrintumą (tikėjimas), ramybė (viltis), meilė (meilė). Ir savaip nusako kaip apibrėžiama santvarka - ar tai vidus (artimumas), ar tai išorė (žavesys), ar tai ko mes tikimės (meilė).
į:
[++Dorovės esmė++]

Pasąmonė mums nurodo veikti, ką veikti ir kaip veikti. Tuo tarpu sąmonė gali mūsų paklausti kodėl mes veikiame? ir suabejoti ar mums veikti vienaip ar kitaip.

[++Mūsų būklė++]

[+Kas yra žmogus?+]


[+Ką išgyvename?+]
2017 spalio 29 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 12-13 eilutės iš
* Kas mums svarbu? (Vertybės)
į:
* Kas mums svarbu?
** Kokios mūsų vertybės?
2017 spalio 29 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-15 eilutės iš
Dorovės klausimai
* Dorovės rate (kurį nubrėžiau savo pamokai) ieškoti dvejonių ir abejonių (kaip kitaip derėtų elgtis? koks skirtumas? kas nuo manęs priklauso?)
* Elgesyje, kaip vis naujai iškyla Dievas (žmoguje)?
* Kokios sandaros ir sąvokos, grindžiančios dorovę?
* Išnagrinėti žmogaus sąmoningumo lygio svarbą.
* Kaip dorovė susijusi su pagrindimu ir kitomis kalbomis?
* Kokie dorovės dėsniai? Juos rinkti.
į:
Esminiai dorovės klausimai
Ištrintos 8-11 eilutės:
* Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
* Kas mums svarbu?
* Kas yra blogis?
* Kaip mums būti viena?
Pakeistos 10-25 eilutės iš
* Kaip mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?
į:
** Koks santykis tarp dorovės ir elgesio?
** Kaip dorovė susijusi su pagrindimu ir kitomis kalbomis?
* Kas mums svarbu? (Vertybės)
** Kaip suveikia mūsų dorovės ratas: Ką, kodėl ir kaip mums veikti?
** Dorovės rate ieškoti dvejonių ir abejonių (kaip kitaip derėtų elgtis? koks skirtumas? kas nuo manęs priklauso?)
* Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
** Kaip bręstame?
** Kaip žmogus susigaudo jog reikia keisti kryptį?
** Kokia sąmoningumo lygmens svarba?
** Kokie dorovės dėsniai? Juos rinkti.
** Kaip Dievas vis naujai iškyla žmogaus elgesyje?
* Kaip mums būti viena?
** Kaip renkamės gyventi visais ir ne tik savimi?
** Kaip mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?
* Kas yra blogis?
* Kokios sandaros ir sąvokos grindžia dorovę
?
2017 spalio 29 d., 13:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-22 eilutės:


* Kas yra žmogus?
* Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
* Kas mums svarbu?
* Kas yra blogis?
* Kaip mums būti viena?
* Ką išgyvename?
* Kaip mus veikia aplinka ir kaip ją veikiame?
2017 spalio 13 d., 23:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 517-532 eilutės:

>>bgcolor=#EEEEEE<<

* Intention important for morality, distinguishes actions.
* Normativity built into "not" - negation that define the representation of the nullsome.
* Degree of belief in X => the tendency to act on X.

Etika: Itin svarbi yra žmogaus vidinė būklė, jo "state of mind". Nuo to priklauso ar elgesys yra teisingas. Tai svarbu, ne pasekmės. Tik, aišku, mes negalime spręsti apie žmogaus vidinę būklę. Bendrai, tik jis pats vienas gali spręsti, arba jį mylintis žmogus. Šį klausimą išreiškia abejonė, Ar tai iš tikrųjų protinga? ir dvejonė, Ar įstengiu svarstyti klausimą?

Peter Unger

Martha Nussbaum. Practices of just, fair and right.

Neteisk ir nebūsi teisiamas: Kiekvienas teismas yra tuo pačiu teisėjo patikrinimas, ar jis teisingai teisia. (Prisimenu World Bank konkursą.)

What do you want? Do people know?
2017 rugsėjo 22 d., 22:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
[[http://www.ms.lt/derlius/dorove-kalbos.png | http://www.ms.lt/derlius/dorove-kalbos-800.png]]
į:
[[http://www.ms.lt/derlius/dorove-kalbos.png | http://www.ms.lt/derlius/dorove-kalbos-800px.png]]
2017 rugsėjo 06 d., 16:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 494-501 eilutės:

Elgtis kaip matau, kad kiti elgiasi.

Valdyk padėtį ir įtakok.

Nesielk kaip jie elgiasi.

Dėl vienos avelės paliko visą kaimenę = šaukštui gėriui priims kalną blogio.
2017 rugsėjo 06 d., 16:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 452-459 eilutės:
Dorovinis mąstymas yra žiūrėjimas pirmyn (kaip galėtumėme elgtis) ir atgal (kaip elgiamės). O tai vyksta dabartyje - abi kryptis deriname. Užtat laikas ir erdvė (penkerybė) yra pagrindas dorovei (šešerybei).

Šešerybė įpina dorovę į mūsų veiklas ir veiksmus, į mūsų trejybės ratą.

* Technologija - standartai - mus skiria
* Menas - išimtys - mus jungia
* Dorovė - galimybė rūpintis išimtimis. O kaip su dorovės bendrais dėsniais? Asmuo ir asmenybė? Mylėk artimą kaip save patį?
Pridėtos 462-486 eilutės:
Dorovėje žalingai klaidina dirbtinas atsisiejimas (kitų reikalų nagrinėjimas) ir dirbtinas įsivėlimas (sąlygų priėmimas, tarsi jos būtinos).

Dorovės atsakymas: Jau veikiame, atsakyo į klausimą: Ar derėtų? O logikos klausimas: Ar galėtų? Užtat etika ir logika yra priešingybės, bene remiasi skirtingais ketverybės atvaizdais: etika pažinovo, o logika pažintojo.

Derėjimas yra idealistinis - jeigu nusakysime kodėl, kaip ir kas dera, tai būtinai tą padarysime. Tai kaip suderinti tai su ketverybe?

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Might_makes_right | "might makes right"]] - Dievo galia, mūsų galios ribos, apibrėžia mūsų teises ir įsipareigojimus.

Laisvė, kaip siekis, yra laisvė nuo savęs.


Elgesys ir dorovė yra tarsi du susiję atvaizdai, tačiau kodėl abu išreikšti pažinovo klausimais: Koks? Kaip? Kodėl?

Dorovė: nesame savo introspekcija (awareness), esame jos rėmai. Tapatintis su savo introspekcija (su savo žibintu) yra dorovinė klaida.

equality - need for self-esteem, - government can't pursue self-esteem and freedom at the same time. You can't change the rules of the game in both ways with the same priority, or can you? Over focus on freedom can keep us from moving on to self-fulfillment and degenerate back into equality.

Morality is a metaphysical attitude. Immoral attitude - to suppose that we are all different people. Moral attitude - we are one person in different conditions. Moral challenge - how to deal with multiplicity of wills. So empathy is a tool that can help but not necessarily and perhaps not essentially.

Dorovės ratu išskiriame (amžinu gyvenimu) derėjimo klausimą į buvimo ir galėjimo klausimus, tada naujai suvedame (sąlygose - gyvenimu) nauju klausimu.

Dorovė: suskaldymas į du takus - patikrinti esamą sprendimą ir ieškoti kito sprendimo - tai požiūrių skaldymas vedantis į septynerybę. O galime persimesti iš vieno tako į kitą ir "geras" yra tas kuris sulaukia patvirtinimo. O jeigu nesibaigia?

Yra trys doroviniai klausimai (ką derėtų veikti, kaip ir kodėl) ir daugybė dorovės sąvokų sieja šiuos klausimus, mus veda iš vieno į kitą.
Pridėtos 488-508 eilutės:

Tėtė: reikia pateisinti gyvenimą, nusiteikti kažką kiekvieną dieną padaryti kas būtų bendrai gera.

Žmogus likimo verčiamas link didesnio jautrumo. (Sąžinės) (Meilė sau) Ir į tai įeina pasirinkimas kam mes norime būti jautrūs (mylėti kitus). Tad išsiskiria šios dvi galimybės ir kiekvienas savaip nusistatome, kaip rinktis tarp jų. Ir tas nusistatymas yra mūsų būdas, kurio nežinome. Ir tą nežinojimą mums išreiškia mūsų kertinė vertybė. Tad tas nežinojimas (ta tiesa) yra mūsų laisvės pagrindas. Tiesa yra, kad mes nežinome. (O tai prieštaravimas.) Ryšys su Dievu ryškina tą laisvę.

Tautvydo bevardė galybė - tiesiog šėtonas.

'''Scalar consequentialism'''

Kaip žaidžiu šachmatus: numatau siekį - ir tada mąstau, kaip aiškiausiu, saugiausiu būdu užtikrinti jį.

Šachmatai - scalar consequentialism - problema:
* nevertina kai kurių pavojų - nemąsto ilgalaikiais planais
* persistengia, nesirenka saugių pergalių, žaidžia per aštriai - doesn't draw the line - and if it did draw the line - would miss moves that flirted with the line
O žmogus planuoja, sumano, įžvelgia ir įgyvendina planus, keičia planus.

Šachmatų kompiuteris neskiria ar padėtis yra "lengva pergalė" ar "neaiški pergalė" - jis tik vertina "absoliučią persvarą". Ogi žmogui šis skirtumas labai svarbus.

Šachmatų kompiuterio žaidimo savybės gali nurodyti, kaip elgiasi birža ir kaip galima ją "nugalėti".

Strateginis planavimas (šachmatuose) - jeigu prasmingas - tai gali palaikyti strateginį planavimą ekonomikoje - pavyzdžiui, Airijoje.
2017 rugsėjo 06 d., 16:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 443-454 eilutės:

Moral law is law which one imposes on one's self.

Trys dorovės klausimai pagrįsti susiskaldymu (dviprasmybe). Kaip mums prisiversti? Atskyrimas sąmonės ir pasąmonės. Tai pagrindas septynerybės gėrio ir blogio atskyrimo.

Laisvas nuo jausmų.

Kalba esam atviri kitam.

Ar veikiame - veikiame ir dera mums veikti.

Bandom šią esmę išsakyti turi klausimas, kad galėtumėme būti už savęs, atsisakyti savęs.
2017 rugpjūčio 19 d., 21:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Attach:dorove-kalbos-800.png
į:
[[http://www.ms.lt/derlius/dorove-kalbos.png | http://www.ms.lt/derlius/dorove-kalbos-800.png]]
2017 rugpjūčio 19 d., 21:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:

Attach:dorove-kalbos-800.png
2017 rugpjūčio 19 d., 11:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Attach:DorovesRatas.png
į:
Attach:DorovesRatoTyrimas.png
2017 rugpjūčio 16 d., 21:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 32 eilutė:
* Šešerybės atvaizdai savaip nusako ir nuspalvina troškimus: savarankiškumą (ištikimybė), užtikrintumą (tikėjimas), ramybė (viltis), meilė (meilė). Ir savaip nusako kaip apibrėžiama santvarka - ar tai vidus (artimumas), ar tai išorė (žavesys), ar tai ko mes tikimės (meilė).
2017 rugpjūčio 16 d., 20:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 24-25 eilutės:

Attach:Dievoraiskuseserybe3.png
2017 rugpjūčio 16 d., 20:12 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 18-19 eilutės:
[+Dorovės esmė+]
Pakeistos 23-24 eilutės iš
* [[#Ar | Ar derėtų veikti?]] Dorovės atsakymas: Žmogus jau veikia.
į:
* [[#Ar | Ar derėtų veikti?]] Dorovės atsakymas: Žmogus jau veikia

[+Dorovės esmė+]

'''Trys dorovės klausimai, trys kalbos ir šešerybė'''

* Išorinis požiūris išskiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą
. Tai atsitokėjimas. Jis yra palaikomas teigiamo jausmo. O vidinis požiūris įsijaučia ir besąlygiškumo pirmenybę išgyvena sąlygiškai kaip trejybės poslinkį. Jį palaiko atitinkama dorybė.
2017 rugpjūčio 16 d., 20:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 31-32 eilutės:
Attach:WhyShouldWeDoIt.png
Pridėtos 67-68 eilutės:
Attach:HowShouldWeDoIt.png
Pridėtos 77-78 eilutės:
Attach:WhatShouldWeDo.png
Ištrintos 163-168 eilutės:

Attach:WhatShouldWeDo.png

Attach:WhyShouldWeDoIt.png

Attach:HowShouldWeDoIt.png
2017 rugpjūčio 10 d., 18:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 38-57 eilutės:
Susigaudyti remtis sąvoka "turėtų"
* Susigaudyti, jog būtent mes galime būti geri, nes Dievas nebūtinai geras. Dorovė taikytina būtent mums, ne Dievui.

Dievas ir gerumas būtent mums būtini
* Dievas "turėtų" iškilti net ten, kur jo nėra. Jisai "turėtų" būti būtinas. Tačiau, jisai nėra būtinas, kaip žinome iš dešimt Dievo įsakymų, jisai nebūtinas. Mat, Dvasiai žiūrint iš šalies, gali tiesiog būti tarpas, kuriuo tiesiog gyvename. Užtat, visgi, mumis Dievas yra būtinas.
* Žmogaus sąlygos yra tas tarpas, kuriame Dievas nebūtinas. Dievas yra pasitraukęs bet dar neiškilęs. Dievas visapusiškai laukia, trokšta, tad Dievas myli. Dievo meilė yra jo nebūtinumas, nes meilė yra Dievo esmė. Dievo meilėje esame mes.
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti. Mes, būdami geri, gyvendami Dievu, išryškiname Dievą, koks jisai yra geras.

Kaip paaiškinti, jog Dievas nebūtinai geras:
* Jisai yra visoks, tiek geras, tiek blogas.
* Žodis "geras" jo nevaržo.
* Mūsų gerumo supratimas labai ribotas.
* Žmonės pažeisti ir pažeidžiami ir neaišku, ar Dievas neabejingas.
* Jis nebūtinai geras, bet gal visgi geras. Panašiai, jis nebūtinai blogas.
* Tvirtinti, jog Dievas yra geras, tai yra gyventi uždaroje santvarkoje, kurioje jau viskas išspręsta, kur entropija didėja ir viskas yra, kur gyvenimas būtinai teisingas, kurioje Dievas jau iš anksto viską žino ir yra sutvarkęs ir išmąstęs. O tvirtinti, jog Dievas nebūtinai geras, tai gyventi malonės aplinkoje, kur jo gerumas yra jo dorybė.
* Jeigu norime bręsti, turime nesitenkinti esamu gyvenimu.
* Dievas gyvendamas mumis atsiliepia mumis.
* Gerumas yra tiktai šioje santvarkoje, o Dievas yra už santvarkos
* Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliai yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
Pridėtos 78-79 eilutės:
Išplėsti sąvoką "turėtų"
Pakeistos 91-94 eilutės iš
'''Dorovės esmė'''

* Dorovę nusako sąvoka "turėtų", jos išplitimas mūsų gyvenime, kaip plačiai jinai siekia, kaip susigaudome ja remtis. Galiausiai, pasakymu "Dievas nebūtinai geras", išryškėja jog sąvoka "turėtų" taikytina ne Dievui, o būtent mums.
į:
Ištrintos 93-96 eilutės:
* Dievas "turėtų" iškilti net ten, kur jo nėra. Jisai "turėtų" būti būtinas. Tačiau, jisai nėra būtinas, kaip žinome iš dešimt Dievo įsakymų, jisai nebūtinas. Mat, Dvasiai žiūrint iš šalies, gali tiesiog būti tarpas, kuriuo tiesiog gyvename. Užtat, visgi, mumis Dievas yra būtinas.
* Žmogaus sąlygos yra tas tarpas, kuriame Dievas nebūtinas. Dievas yra pasitraukęs bet dar neiškilęs. Dievas visapusiškai laukia, trokšta, tad Dievas myli. Dievo meilė yra jo nebūtinumas, nes meilė yra Dievo esmė. Dievo meilėje esame mes.
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti. Mes, būdami geri, gyvendami Dievu, išryškiname Dievą, koks jisai yra geras.
Pakeistos 263-273 eilutės iš
Kaip paaiškinti, jog Dievas nebūtinai geras:
* Jisai yra visoks, tiek geras, tiek blogas.
* Žodis "geras" jo nevaržo.
* Mūsų gerumo supratimas labai ribotas.
* Žmonės pažeisti ir pažeidžiami ir neaišku, ar Dievas neabejingas.
* Jis nebūtinai geras, bet gal visgi geras. Panašiai, jis nebūtinai blogas.
* Tvirtinti, jog Dievas yra geras, tai yra gyventi uždaroje santvarkoje, kurioje jau viskas išspręsta, kur entropija didėja ir viskas yra, kur gyvenimas būtinai teisingas, kurioje Dievas jau iš anksto viską žino ir yra sutvarkęs ir išmąstęs. O tvirtinti, jog Dievas nebūtinai geras, tai gyventi malonės aplinkoje, kur jo gerumas yra jo dorybė.
* Jeigu norime bręsti, turime nesitenkinti esamu gyvenimu.
* Dievas gyvendamas mumis atsiliepia mumis.
* Gerumas yra tiktai šioje santvarkoje, o Dievas yra už santvarkos
* Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliai yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
į:
2017 rugpjūčio 10 d., 14:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 34 eilutė:
* Išskirti ką žmogus veikia (sąlygiškai) ir ką galėtų veikti (besąlygiškai).
Pakeistos 38-41 eilutės iš
į:
Palaikyti gyvybę
* Dievas: Dorovės ir elgesio klausimų esmė yra kaip meilė palaiko gyvybę
Ištrintos 68-70 eilutės:
Ką žmogus veikia (sąlygiška) ir ką galėtų veikti (besąlygiška).
Ištrinta 71 eilutė:
* Dievas: Dorovės ir elgesio klausimų esmė yra kaip meilė palaiko gyvybę
2017 rugpjūčio 10 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 33 eilutė:
Elgesį ir dorovę reikėtų išskirti
Pridėtos 43-45 eilutės:
Elgesį reikėtų pakeisti dorove
* Elgesį (kaip gyvename) derėtų pakeisti dorove (kaip turėtumėme gyventi).
Pridėtos 51-53 eilutės:
Elgesį reikėtų išplėsti dorove
* Elgesį reikėtų išplėsti dorovės sąvokomis kaip nežinojimu, meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) išplečia elgesį.
Pakeistos 59-61 eilutės iš
Žmogus jau veikia.
į:
Elgesį reikėtų sutapatinti su dorove
*
Žmogus jau veikia.
Pakeista 67 eilutė iš:
'''Dorovės santrauka:''' Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) pakeičia elgesį (kaip gyvename). Dorovė yra dalis elgesio, tačiau dorovė savo sąvokomis (kaip nežinojimu, meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) išplečia elgesį.
į:
2017 rugpjūčio 10 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-34 eilutės iš
Žmogus turėtų sąmoningai tikslinti save - tiek Dievo trejybe (kai tikslas aiškus), tiek žmogaus trejybe (kai tikslas neaiškus). O tas tikslas yra nežinojimas. Žmogus turėtų savo žinojimu sutapti su nežinojimu.
į:
* Veiklos tikslas turėtų būti nežinojimas. Žmogus turėtų savo žinojimu sutapti su nežinojimu. Žmogus turėtų sąmoningai tikslinti save - tiek Dievo trejybe (kai tikslas aiškus), tiek žmogaus trejybe (kai tikslas neaiškus).
* Įžvelgiame besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės, gerumo).
Pakeistos 59-60 eilutės iš
'''Dorovės santrauka:''' Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) pakeičia elgesį (kaip gyvename). Dorovė yra dalis elgesio, tačiau dorovė savo sąvokomis (kaip nežinojimu, meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) išplečia elgesį. Nes dorovė pripažįsta besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės, gerumo).
į:
'''Dorovės santrauka:''' Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) pakeičia elgesį (kaip gyvename). Dorovė yra dalis elgesio, tačiau dorovė savo sąvokomis (kaip nežinojimu, meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) išplečia elgesį.
2017 rugpjūčio 10 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 24-25 eilutės iš
* [#Ka | Ką derėtų veikti?]]
* [#Ar | Ar derėtų veikti?]] Dorovės atsakymas: Žmogus jau veikia.
į:
* [[#Ka | Ką derėtų veikti?]]
* [[#Ar | Ar derėtų veikti?]] Dorovės atsakymas: Žmogus jau veikia.
2017 rugpjūčio 10 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-26 eilutės iš
* Ką derėtų veikti?
* Kaip derėtų veikti?
* Kodėl derėtų veikti?

Dorovės atsakymas: Žmogus jau
veikia.
į:
* [[#Kodel | Kodėl derėtų veikti?]]
* [[#Kaip | Kaip derėtų veikti?]]
* [#Ka | Ką derėtų veikti?]]
* [#Ar | Ar derėtų veikti?]] Dorovės atsakymas: Žmogus jau
veikia.


[[#Kodel]]
===========

[++Kodėl derėtų veikti?++]

Žmogus turėtų sąmoningai tikslinti save - tiek Dievo trejybe (kai tikslas aiškus), tiek žmogaus trejybe (kai tikslas neaiškus). O tas tikslas yra nežinojimas. Žmogus turėtų savo žinojimu sutapti su nežinojimu.

[[#Kaip]]
===========

[++Kaip derėtų veikti?++]

[[#Ka]]
===========

[++Ką derėtų veikti?++]

[[#Ar]]
===========

[++Ar derėtų veikti?++]

Žmogus jau veikia.


-------------------------
2017 rugpjūčio 03 d., 21:03 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 18-24 eilutės:


[+Derėjimas. Susigaudymas, jog galima įvairiai suprasti, ir kaip derėtų+]

Deri atsisakyti sąlygų ir tik tada jų rinktis.
Pakeistos 93-94 eilutės iš
į:
* Derėjimas. Susigaudymas, jog galima įvairiai suprasti, ir kaip derėtų.
* Deri atsisakyti sąlygų ir tik tada jų rinktis.
2017 rugpjūčio 03 d., 21:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
Ką žmogus veikia (sąlygiška) ir ką galėtų veikti (besąlygiška).
į:


[+Derėjimas. Susigaudymas, jog galima įvairiai suprasti, ir kaip derėtų+]

Deri atsisakyti sąlygų ir tik tada jų rinktis
.
Pridėtos 28-36 eilutės:
Dorovės klausimas: Kaip žmogus turėtų elgtis?
* Ką derėtų veikti?
* Kaip derėtų veikti?
* Kodėl derėtų veikti?

Dorovės atsakymas: Žmogus jau veikia.

Ką žmogus veikia (sąlygiška) ir ką galėtų veikti (besąlygiška).
Pridėta 40 eilutė:
Ištrintos 41-46 eilutės:

'''Dorovės aplinkybės'''
* Dievas "turėtų" iškilti net ten, kur jo nėra. Jisai "turėtų" būti būtinas. Tačiau, jisai nėra būtinas, kaip žinome iš dešimt Dievo įsakymų, jisai nebūtinas. Mat, Dvasiai žiūrint iš šalies, gali tiesiog būti tarpas, kuriuo tiesiog gyvename. Užtat, visgi, mumis Dievas yra būtinas.
* Žmogaus sąlygos yra tas tarpas, kuriame Dievas nebūtinas. Dievas yra pasitraukęs bet dar neiškilęs. Dievas visapusiškai laukia, trokšta, tad Dievas myli. Dievo meilė yra jo nebūtinumas, nes meilė yra Dievo esmė. Dievo meilėje esame mes.
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti. Mes, būdami geri, gyvendami Dievu, išryškiname Dievą, koks jisai yra geras.
Pakeistos 43-54 eilutės iš
** Dorovė iškyla kur branginame savo laisvę
į:
'''Dorovės aplinkybės: Kaip iškyla dorovė?'''

* Dievas "turėtų" iškilti net ten, kur jo nėra. Jisai "turėtų" būti būtinas. Tačiau, jisai nėra būtinas, kaip žinome iš dešimt Dievo įsakymų, jisai nebūtinas. Mat, Dvasiai žiūrint iš šalies, gali tiesiog būti tarpas, kuriuo tiesiog gyvename. Užtat, visgi, mumis Dievas yra būtinas.
* Žmogaus sąlygos yra tas tarpas, kuriame Dievas nebūtinas. Dievas yra pasitraukęs bet dar neiškilęs. Dievas visapusiškai laukia, trokšta, tad Dievas myli. Dievo meilė yra jo nebūtinumas, nes meilė yra Dievo esmė. Dievo meilėje esame mes.
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti. Mes, būdami geri, gyvendami Dievu, išryškiname Dievą, koks jisai yra geras.

Dorovė iškyla kartu su pasirinkimo galimybe
* Dorovė iškyla kada renkamės ar tikėtis to, ko trokštame, kada lūkesčius tveriame lūkesčiams, kada sužaidžiame pačiu savimi, o nebe gyvenimu, tai yra, kada mūsų jauduliai mums nebėra ženklai, o tikslai.
* Dorovė iškyla pasirinkimu, kaip rinktis, tiek apskritai, tiek sau, tad atsakomybe, sąmoningumu.
* Dorove susieja kuo esame visiems prasmingi ir kuo esame sau prasmingi.

* Dorovė iškyla kur branginame savo laisvę
2017 rugpjūčio 03 d., 20:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 487-490 eilutės:

2017.08.03 A: Kaip šešerybė sieja klausimus ką, kaip ir kodėl derėtų veikti?

D: Aš šešerybe jus sukūriau. O jūsų esmė yra mylėti save ir vienas kitą, užtat mane. Tad jūs mylite sąlygose save ir tuo pačiu išeidami už savo sąlygų mylite kitus sąlygose esančius, tuo pačiu mylite mane be sąlygų. Tad ieškok kaip derėjimu atsisakote savo sąlygų ir gyvenate plačiau. O šešerybė sieja trejybės ratą ir išėjimą už sąlygų. Išėjimas už sąlygų įveda dvilypį mąstymą, ką veikiate ir ką galėtumėte veikti. Tai ir yra sąmoningas derėjimas, o nesąmoningas, tai žengimas trejybės ratu. Betgi tikslas yra sąmoningai gyventi už sąlygų visomis trimis kryptimis - buvimu, veikimu ir mąstymu - sąmoningumo atžvilgiu tai atitinka koks, kaip ir kodėl. O trejybės ratas tiktai leidžia nauju kampu prieiti, leidžia atsisakyti savęs ir naujai prisiminti save.
2017 rugpjūčio 03 d., 19:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:

Ką žmogus veikia (sąlygiška) ir ką galėtų veikti (besąlygiška).
2017 liepos 27 d., 13:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Elgesys]], [[Dorovės sąvokos]], [[Dorovės pavyzdžiai]], [[Klaidos]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
į:
Žr. [[Dorovės tyrimas]], [[Elgesys]], [[Dorovės sąvokos]], [[Dorovės pavyzdžiai]], [[Klaidos]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
2017 liepos 26 d., 13:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 94-95 eilutės:
Attach:WhyShouldWeDoIt.png
Ištrintos 96-97 eilutės:

Attach:WhyShouldWeDoIt.png
2017 liepos 26 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 91-96 eilutės:

Attach:WhatShouldWeDo.png

Attach:HowShouldWeDoIt.png

Attach:WhyShouldWeDoIt.png
2017 liepos 26 d., 13:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:

Attach:DorovesRatas.png
2017 liepos 26 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 8 eilutė:
* Dorovės rate (kurį nubrėžiau savo pamokai) ieškoti dvejonių ir abejonių (kaip kitaip derėtų elgtis? koks skirtumas? kas nuo manęs priklauso?)
2017 birželio 12 d., 17:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 75-76 eilutės:

* Ko labiau sąmoningai išgyventi sąlygiškumą. Palyginti pirmines sandaras. Kūno poreikius sąlygose išgyvename nesąmoningai. Tiktai išėjus už savo sąlygų galime juos išgyventi sąmoningai. Protu sąmoningėjame sąlygose vienu matu, širdimi dviem matais, or valia trimis matais.
2017 balandžio 13 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 315-318 eilutės:

Dangaus karalystė
* Dorovės liūne galime visgi šalia jo kurti dangaus karalystę.
* Jėzus irgi ribose mąstė (dangaus karalystė) bet sutiko mąstyti plačiau, atsisakyti ribų (išvadavimas-nukryžiavimas).
2017 balandžio 13 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 213-214 eilutės:
* Jėzaus mąstymą ribose parodo jo jaudulių išgyvenimas. Būtent Jėzumi Dievas gyvena sąlygiškai.
2017 balandžio 13 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 212 eilutė:
* Pyktis yra pavojingas jausmas nes gali padaryti kažką pikto, piktai pasielgti, piktavališkai, piktybiškai.
2017 balandžio 06 d., 23:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 28-30 eilutės:
* Dievas: Dorovės ir elgesio klausimų esmė yra kaip meilė palaiko gyvybę
** Dorovė iškyla kur branginame savo laisvę
Pridėta 33 eilutė:
* Dievas: Dorovė yra sąmoningumo išlaikymas
2017 kovo 28 d., 21:05 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 82-96 eilutės:
Nežinojimas
* Troškimas - laukimas be sulaukimo. Meilė, ilgėjimasis. Aukščiausia meilė: be papildomų motyvų, nenutrūkstama. Dorovim - netrokšti.
* Pasauliui prasmingas žinojimas (gerumo), o Dievas yra už žinojimo ir naudos. Dievas yra nežinojimas, o nežinojimas pasaulyje naudos neteikia. Nebent nežinojimo žinojimas.
* Dievas nebūtinai geras nes jisai nežinojimas, o mes sukurti gyventi žinojimu.
* Jeigu vadovaujamės žemesniu lygmeniu (ypač kūnu, taip pat protu, širdimi...) tai skaudžiai nuklystame. Jeigu gyvename aukštesniu lygmeniu, nuklydus bausmės skausmai gali būti mažesni. Bet argi? Argi nebūna nekaltų kankinių? Tačiau numanant, galima praslysti pro baisiausias kančias. Taip praslystantis visgi supranta esmę, atjaučia kankinius. Nors kam reikalinga, kad kiti taip labai kentėtų? Kam taip reikia? Taip reikia, kad iš viso galėtų kažkas būti.
* Žvilgsniai keliu (nežinojimo) pirmyn ir (žinojimo) atgal. Tai tas pats kelias, tik dvi skirtingos kryptys.
* Ar galima apsukti automobilį, nežinojimo keliu vairuoti atbulai?
* Riba (tarp savasties ir pasaulio) nematoma (tuštuma), tai nežinojimo kelias. Svarbu nenukrypti per daug į artumą (savastį) ar tolumą (pasaulį) bet supinti abu. Tad palyginti su žavesiu, artimumu ir meile.
* Gera valia atveria (nežinojimo) kelią į gerą širdį.
* Dešimt Dievo įsakymų yra žinojimo ženklai (jų rūšys ir savybės), kad esame nuvažiavę nuo nežinojimo kelio.
* Žinojimas - gėrio ir blogio žinojimo medis, o nežinojimas - gyvybės medis. Kas valgo gyvybės medžio vaisių, tas gyvens amžinai. Tad šitas yra žmogui Dievo uždrausta. Kad nebūtų "kaip" Dievas ir kiti danguje.
* Kalbos esmė, kaip ir algebros, yra leisti mums dirbti su ir spręsti tai, kas mums nesuprantama, ką nesuvokiame. Pavyzdžiui, Pitagoro teorema leidžia mums perdėlioti plotus, nors mes ir nesuprantame, kas yra plotas. Kalba leidžia mums sąlyginai žinoti ar nežinoti. Kalba, tai sąlyginis susitarimas.
* Kalba tveria žinojimo ženklus. Sakramentai yra žinojimai.
* Teisingas, doras gyvenimas: laikytis nežinojimo, įsikibti į jį, kaip savą. O žinojimą laikyti svetimu. Taip kad esame pasiruošę gyventi visiškai naujai, tai ir yra amžinas gyvenimas. Tačiau šiaip elgiamės priešingai. Tuom skiriasi mūsų elgesys (mūsų riba) ir dorovė (Dievo riba).
Pakeista 136 eilutė iš:
* Nesvetimauti, negeisti daiktų - galima atitaisyti, atisriboti. Tai spręstina pasaulyje.
į:
* Nesvetimauti, negeisti daiktų - galima atitaisyti, atsiriboti. Tai spręstina pasaulyje.
Ištrintos 159-175 eilutės:
Teisingumas ir neteisingumas, malonė
* Teisingumas remiasi lūkesčiais, o malonė už lūkesčių parodo jų nepakankamumą
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo.

'''Renkamės platesnį (Dievo) ar siauresnį (savo) požiūrį:'''
* Širdies tiesa mąstome plačiau. Atviros santvarkos malonė platesnė už uždaros santvarkos teisingumą.
* Platesnis mąstymas yra sąmoningesnis, arčiau nežinojimo, atvirumo, malonės. Siauresnis mąstymas labiau pasižymi žinojimu, uždarumu, teisingumu.
* Nesusivedimai skatina mąstymą, skatina širdies tiesos mąstymą.
* Kai mąstome plačiau, pereiname iš pasaulio tiesą į širdies tiesą, juk keturiuose lygmenyse (kodėl, kaip, koks, ar) širdis klausia platesnį klausimą. Platesnį požiūrį savaime pasirenkame pasirinkdami atviros santvarkos malonę vietoj uždaros santvarkos teisingumo. Platesnis požiūris, tai Dievo, mūsų tėvo požiūris.
* Teisingumas - be šilumos, "tobulas žmogus" labai šaltas. Kitiems reikia šilumos, kad galėtų priimti mūsų pavyzdį. Kas tau svarbiau, šiluma (malonė) ar teisingumas?
* Dievu naujai suvokiame jog esame vaikai, yra už mus platesnis požiūris, jisai atveria mūsų širdis, o mes laisvi tam pritarti, vykdyti jo valią paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu, amžinai bręsti, sutapti meile, būti viena, mylėti kitus kaip ir mes esame mylimi, tai yra dorovė, apsiversti, tikrasis teisingumas, malone atliepti malonę.
* Paprastumo (už pasaulio) ieškojimas. Pasaulietiškų dėsnių laikytis Dievo pagrindu. Jėzaus palyginimų turiniai. Jėzaus pasisakymai, "Aš esu..."
* Raida, evoliucija, tai paprastumo ieškojimas, paprasčiausio sprendimo.
* Šaunumas (cool), pasitikėjimas savimi, autentiškumas, savitumas, tikrumas - tai gerbiu, nes jaučiu, kad jo šaknys už šio pasaulio, nes nėra to pasaulinio nerimo, jaudulio.
* Dievas bręsta mumis, jei tik gyvename širdimi, plačiau už Dievą, nes dvigubai, tiek už pasaulio, tiek jame
* Gyvenimas Dievu, tai susikalbėjimas su juo. Jisai tėvas, o mes vaikai, tad savo valia renkamės jo valią vietoj savo valios.
Ištrintos 172-178 eilutės:
'''Nuklydimas'''
* Kodėl nenusidedu? Kaip sugebu save įvairiai pataisyti ar apsaugoti, kad išsisukčiau iš nusižengimo?
* Gerasis vaikas pats vertina Dievo dovanas (laisvę, atsakomybę) ir jas pats taiko savo nuožiūra. Jisai neieško Dievo nes jo paieškos nepatikimos ir nereikalingos. Dievas pats jį ras.
* Blogasis vaikas nori atiduoti, perduoti, gražinti Dievui, tad ieško Dievo, tikro ar ne tikro. Bet jis ras netikrą dievą.
* Pramogos, tai (blogojo vaiko) išėjimas iš įprastinių vėžių, kuris gali tapti betiksliu ar tiesiog savaiminiu tikslu, tad svarbu vis grįžti trejybe prie to, kas svarbu. Pramogos, tai gyvybingumo paieškos.
* Geometrija matuoja, išreiškia nuklydimą. Nuklydimas matuojamas sugrįžus. Tai gali būti nuklydimas pirmyn atgal. Taip pat nuklydimas vyksta trejybės ratu, tad trikampiu. Nuklydimą galima išreikšti takais, taip pat nuotoliais, taip pat dalinį nuklydimą galima išreikšti kampais, ir visuminį nuklydimą galima kokybiškai išreikšti plotu, juk jeigu iš karto atitaisome klaidą, jeigu iš karto apsisukame ir grįžtame, tai plotas yra nulinis. Tačiau trejybinis ratas yra kitokio pobūdžio nuklydimas, tad kitokio pobūdžio atitaisymas.
Ištrintos 180-183 eilutės:
Renkamės save ar kitą:
* Tarp poreikio išryškėjimo ir jo patenkinimo yra mūsų laisvė apsispręsti kuo rūpinamės, savimi ar kitu? Tad mes visada esame laisvi nes būtent šitą pirmą sprendžiame. Tad septintas požiūris apibrėžia dorovę ir eina pirm kitų šešių požiūrių, kurie apibrėžia elgesį. Užtat mes nesame automatai.
* Pasirinkdami kitą vietoj savęs, mąstome plačiau, kartu išplečiame Dievo meilę. Geometrijos patikslinimai, požiūrių permainos, matematikos įrodymo būdai išreiškia kaip išplėsti Dievo meilę ja mylėti kitą, gyventi jam laidu su Dievu, kada mūsų platesnis požiūris, kaip ir Dievo požiūris platesnis už mūsų (o malonės-širdies požiūris platesnis už teisingumo-pasaulio).
Ištrintos 192-240 eilutės:
Pasirinkimas vis naujai iškyla valia, širdimi, protu, kūnu:
* Sąžinė prabyla jei pats netikrini savęs. Sąžinė pasako skirtumą tarp to kaip elgiesi ir turėtum pasielgti.
* Sąmoningėjimas yra gyvenimas vis arčiau nežinojimo srovės: ne kūno, o protu; ne protu, o širdimi; ne širdimi, o valia.
* Neigiami įsakymai mus sulaiko nuo nukrypimo, mus veda atgal, sugrįžti į kelią. Neigiamais įsakymais renkamės aukštesnį sąmoningumą (o ypač valią) vietoj žemesnio (kūno).
* Sąmoningumo pasižymi Saugos dėsnis: budėti, kur slypi pavojai, taip pat netingėti juos šalinti.

Laisvė, dėmesys, atsakomybė
* Renkamės dėmėsiu. Dėmėsys leidžia nuklysti arba susitelkti į savo vertybę ir nežinojimą už jos.
* Atsakymais renkamės, nukreipiame dėmesį. Klausimais suvedame dėmesį.
* Elgesio pakeitimas - laisvė. Lankstumas, laisvumas, Dievo ir mūsų laisvė, malonė ir teisingumas.
* Burtai, magija yra reikalinga pasakojime pabrėžti, jog tai nežinojimo pasaulis, ne savastis pasaulis, nuostabos ir linksmumo pasaulis, suteikiantis laisvę mąstyti kitaip, pakeisti mąstymą. Mąstymas vyksta nežinojimo pasaulyje, o veikla grindžiama žinojimo pasaulyje.
* Dorovėje daug reiškia kontekstas, 24tas išsiaiškinimo būdas (paklusti), išimtys.
* Dorovė tampa labai tampri, tad reik ją atpalaiduoti, ne daug, tiek žmonėm, tiek Dievui (jis nebūtinai geras), tai "infinitesimal derivative" - smulkmenų išvestinė - kaip su Lie algebromis.
* Dievo niekas nevaržo, tiktai mes, tai yra, Dievas mumyse, savo gerumu
* Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.
* Savo širdgėlą, sielvartą paaukoti Dievui, tai atleisti Dievui.
* Dievas atsiima savo dešimtinę: dažnai pralaimime kažkur (neteisėtai), užtat laimime dešimt kartų daugiau kitur (malone).
* Dėmesio valdymas - į ką kreipiame dėmesį.
* Pasakojimo vienetas privalo išlaikyti dėmesį.
* Dėmesys yra ženklas ribotų išteklių ir svarbos pagrindas. Kas yra svarbu?
* Šviesuolis sugeba užsiimti, gyventi be kitų dėmesio.
* Yra tai ("ar") kas nereikalauja dėmesio, pažinovo, nereikalauja klasifikavimo, rūšiavimo pagrindo, ir išteklių ribotumo ženklo.
* Dėmesio stoka, tai sociologijos (ir Bourdieu) pagrindas. Nes sociologo dėmesys iškreipia reikalą.
* Dėmesys yra modelio ir modeliavimo pagrindas.
* Taip pat iš šalies (Dievo Dvasia) leidžia stebėti ir išreikšti, vaizduoti santykį tarp to kas santvarkoje (dėmesyje) ir už santvarkos.
* Dėmesys iš karto traukia antraip pasižiūrėti iš šalies. Širdis: dvilypis požiūris.
* Pagrindime dėmesys iš šalies. Dėmesys sustatomas.
* Įvardijime: dėmesys išlaikomas. Širdies ir pasaulio tiesa. Pasaulį traukia įvardinta tiesa. Širdį traukia dar neįvardinta tiesa.
* Dėmesys, tai išreiškiamas įsijungimu ir atsitraukimu.
* Dėmesys stebi. Dėmesys renkasi, ką stebėti.
* Pasakojimas išlaiko dėmesį. Dėmesys renkasi tarp dviejų, ką palaikyti. Įtampa domina.
* Dėmesys svyruoja tarp esančio dėmesyje ir nesančio dėmesyje.
* Įsisąmoninti visa, kas gera ar bloga, nesuskaidyti dėmesio, susitelkti į tatai, o Dievo tai esmė, nesuskaidyti dėmesio, jo židinio. Padalinimai, tai dėmesio suskaidymas.
Atsakomybės prisiėmimas
* Atsakomybė susijusi su išgyvenimu.
* Dėmesio valdymas - kam skirti dėmesį - tą sprendžia dorovės, elgesio rėmai - juos sąmoningumas pajungia ir išjungia - kaip jie susiję su visko padalinimais? - galimybė pajungti save, tai atsakomybės prisiėmimas
* Gerumas - dvasia santvarkoje - o santvarka yra dėmesio laukas, jo pasaulis
* Niekas neprivers gyventi Dievu. Turi pats įsipareigoti. Ir kiekvienam tenka įsipareigoti, vykdant Dievo valią, nes jo valia, kad gyventumėme jo vaikais, amžinai bręstumėme, kaip ir jisai.
* Dorovė iškyla siekyje. Mat, siekis reiškia, kad žmogus pakartotinai grįžta prie tikslo, o taip pat, bando jį įtvirtinti visuomenėje, tad kitų pagalba.
* Neabejingumas kitiems - aplinkybių paisymas.
* Ryšiai tarp pagrindinių ir šalutinių tikslų.
* Atsakomybė savęs neapgauti. Sąmoningumo tikslas yra neapgauti sistemą, nepiktnaudžiauti malonumais.
Nuotaikų tyrimas
* Meilės, žavesio, artimumo jausmai (aidai) skatina ieškoti ar iš tiesų nėra nieko neigiamo, nieko viduje, nieko išorėje? Tad brandina nežinojimu, sveiku įtarimu, skurdžiadvasiškumu.
* Visi supranta, kas jiems tarnauja - pavyzdžiui, žmogui tarnauja jo rankos, kojos, skrandis. Šį supratimą išsako šešerybė, atsakomybės sandara - pirminės, antrinės, tretinės atsakomybės darna.
* Nežinojimo žinojimas: laisvės esmė ir šaltinis.
* Dorovė remiasi Kito nepažinimu, tad jo laisve, ne jo pažinimu. Užtat privalome gerbti Kitą.
* Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą, link savo kertinės vertybės ir kas už jos.
Ištrinta 208 eilutė:
Ištrinta 209 eilutė:
2017 kovo 23 d., 20:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 30 eilutė iš:
* Dorovė yra susigaudymas, susivokimas.
į:
* Dorovė yra susigaudymas, susivokimas (jog nesuvokiame)
Pridėta 32 eilutė:
** Dorovė yra susigaudymas, jog mūsų sąlygos susidaro iš žinojimo, tačiau už mūsų sąlygų yra besąlygiškas nežinojimas. Pavyzdžiui, mūsų protas gyvena žinojimu, už kurio yra tiktai nežinojimas. Ir netgi mūsų kūnas gyvena veikla, už kurios yra neveikla. Ir panašiai su širdimi ir valia, su visais klodais. Tad tai yra atpažinimas Dievo troškimų: savarankiškumo, užtikrintumo, ramumo, meilės.
2017 kovo 23 d., 18:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 380 eilutė iš:
Svarbiausia - susigaudyti - gal neįmanoma teisingai elgtis, bet galima teisingai mąstyti - mokytis to, ko reikia mokytis, ir nesimokyti to, ko nereikia.
į:
Svarbiausia - susigaudyti - gal neįmanoma teisingai elgtis, bet galima teisingai mąstyti - mokytis to, ko reikia mokytis, ir nesimokyti to, ko nereikia. Galima puoselėti teisingą mąstyseną net ir tada kada negalima teisingai elgtis.
2017 kovo 23 d., 18:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 379-380 eilutės:

Svarbiausia - susigaudyti - gal neįmanoma teisingai elgtis, bet galima teisingai mąstyti - mokytis to, ko reikia mokytis, ir nesimokyti to, ko nereikia.
2017 kovo 22 d., 19:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 52 eilutė:
** Trejopa meile gyvename Dievu už mūsų, kuriuo mylime. Trejopomis sandaromis gyvename trejybės ratu, slenkame pirmyn ir ne atgal, renkamės teisingą požiūrį iš dviejų. Ryšį su Dievu už mūsų (išorinį požiūrį) įsisaviname ėjimu trejybės ratu (vidiniu požiūriu). Panašiai - teigiamas jausmas įsiamžina trejybės rato dorybe.
2017 kovo 22 d., 19:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 51 eilutė iš:
* Dorovė yra gyvenimas Dievu (ir savimi, ir visais - Dievo šokiu).
į:
* Dorovė yra gyvenimas Dievu (ir savimi, ir visais - Dievo šokiu - arba išėjimu už sąlygų - šešerybe).
2017 kovo 22 d., 19:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 51 eilutė iš:
* Dorovė yra gyvenimas Dievu.
į:
* Dorovė yra gyvenimas Dievu (ir savimi, ir visais - Dievo šokiu).
Pakeista 53 eilutė iš:
* Dorovė yra išgyvenimas.
į:
* Dorovė yra išgyvenimas - gyvenimas savimi.
Pakeista 55 eilutė iš:
* Dorovė yra gyvenimas viena.
į:
* Dorovė yra gyvenimas viena - gyvenimas visais.
2017 kovo 22 d., 18:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 36-41 eilutės:
* Dorovės yra laikymasis nežinojimo kelio.
** Dorovė yra sugrįžimas į kelią - troškimo, laukimo, nežinojimo. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio - į netroškimą, sulaukimą, žinojimą.
** Dorovė tad yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
** Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje (kuris kreivas, taip kad ištisai nuklystame, ir kuris teisina nuklydimą) dera gyventi teisingais (laikytis kelio).
** Tarpas yra skirtumas tarp nežinojimo ir žinojimo. Mūsų elgesį, susigaudymą ir dorovę reikia plėtoti tarpo pagrindu, ką jisai reiškia šešerybėje, laipsnyne, aštuongubame kelyje ir kalbose.
** Žmogus turėtų gyventi kryptingai, tikėti, kad yra kelias ir jo ieškoti, remtis kelio pavidalu, vaisinga jo prielaida.
Ištrintos 52-53 eilutės:
* Dorovė yra savęs pakeitimas nešališka, nesąlygiška vertybe.
** Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
Ištrintos 54-59 eilutės:
* Dorovės yra laikymasis nežinojimo kelio.
** Dorovė yra sugrįžimas į kelią - troškimo, laukimo, nežinojimo. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio - į netroškimą, sulaukimą, žinojimą.
** Dorovė tad yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
** Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje (kuris kreivas, taip kad ištisai nuklystame, ir kuris teisina nuklydimą) dera gyventi teisingais (laikytis kelio).
** Tarpas yra skirtumas tarp nežinojimo ir žinojimo. Mūsų elgesį, susigaudymą ir dorovę reikia plėtoti tarpo pagrindu, ką jisai reiškia šešerybėje, laipsnyne, aštuongubame kelyje ir kalbose.
** Žmogus turėtų gyventi kryptingai, tikėti, kad yra kelias ir jo ieškoti, remtis kelio pavidalu, vaisinga jo prielaida.
Pridėtos 61-62 eilutės:
* Dorovė yra savęs pakeitimas nešališka, nesąlygiška vertybe.
** Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
2017 kovo 22 d., 18:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 30-35 eilutės:
* Dorovė yra susigaudymas, susivokimas.
** Dorovė yra Sūnaus susivokimas.
** Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
** Dorovė yra raktas į mano klausimus dėl sandarų.
* Dorovė yra išėjimas už sąlygų.
** Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo. Tad pirmiausiai tenka susigaudyti, kad gyvenime yra kelias, o paskui, kad reikia stengtis jo laikytis. Tenka susigaudyti, jog gyvenime renkamės ne šiaip.
Pakeistos 43-44 eilutės iš
* Dorovė yra išėjimas už sąlygų.
** Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo. Tad pirmiausiai tenka susigaudyti, kad gyvenime yra kelias, o paskui, kad reikia stengtis jo laikytis. Tenka susigaudyti, jog gyvenime renkamės ne šiaip.
į:
* Dorovė yra ištisinis savęs tikrinimas.
** Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.
* Dorovė yra gyvenimas Dievu.
** Mes elgiamės
, gyvename šiaip, o Dievo Sūnus gyvena taip, kaip turėtumėme gyventi. Jisai gyvena Dievu.
* Dorovė yra savęs pakeitimas nešališka, nesąlygiška vertybe.
** Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu
, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
Ištrintos 56-57 eilutės:
* Dorovė yra ištisinis savęs tikrinimas.
** Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.
Pakeistos 63-66 eilutės iš
* Dorovė yra gyvenimas Dievu.
** Mes elgiamės, gyvename šiaip, o Dievo Sūnus gyvena taip, kaip turėtumėme gyventi. Jisai gyvena Dievu.
* Dorovė yra savęs pakeitimas nešališka, nesąlygiška vertybe.
** Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
į:
* Dorovė yra doros bendrystės kūrimas
** Dievas kuria save (viską, pasaulį, mūsų sąlygas) ir atitinkamai bendrystę, žmogus kuria save (savo sąlygas) ir atitinkamai bendrystę. Ar tai ta pati bendrystė?
Ištrintos 68-72 eilutės:
* Dorovė yra doros bendrystės kūrimas
** Dievas kuria save (viską, pasaulį, mūsų sąlygas) ir atitinkamai bendrystę, žmogus kuria save (savo sąlygas) ir atitinkamai bendrystę. Ar tai ta pati bendrystė?
* Dorovė yra susigaudymas.
** Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
** Dorovė yra raktas į mano klausimus dėl sandarų.
2017 kovo 22 d., 18:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-67 eilutės iš
* Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
*
Dorovė yra raktas į mano klausimus dėl sandarų.
į:
* Dorovė yra susigaudymas.
** Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
*
* Dorovė yra raktas į mano klausimus dėl sandarų.
2017 kovo 22 d., 18:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-37 eilutės iš
* Apibrėžimas "turėtų" yra pagrindinis turinys. Padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir visos trys kalbos (lūkesčių rūpesčiais, abejonių reikšmėmis, poreikių įvykiais) išsako, ką reiškia "turėtų". Pavyzdžiui, padalinimai išdėsto mąstymo galimybes; abejonės - patinka, reikia, tikra, keblu, protinga, neteisinga - visos susijusios su privalėjimu; troškimai ir lūkesčiai susiję su tai, ko tikimės.
* "Turėtų" suprastina sąlygiškai ir
, taip pat, besąlygiškai.
*
"Turėtų", tai nepriklausymas nuo sąlygų, užtat tai besąlygiškumo išraiška. Tačiau pačios sąlygos gali būti besąlygiškos, ar besąlygiškumas gali būti sąlygiškas, užtat tada šį sąvoka painiau taikoma.
* Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo. Tad pirmiausiai tenka susigaudyti, kad gyvenime yra kelias, o paskui, kad reikia stengtis jo laikytis. Tenka susigaudyti, jog gyvenime renkamės ne šiaip.
* Elgesys išsako, kaip renkasi. (Atsakymas) Užtat, kaip galėtų rinktis? (Klausimas) Ir iš to, kaip galėtų, būtent kaip turėtų rinktis? (Turint žinių.) Vardan to, kuris neabejingas, kuriam rūpi? (Esant pastoviai, išliekamai savasčiai.)
* Dorovė yra sugrįžimas į kelią - troškimo, laukimo
, nežinojimo. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio - į netroškimą, sulaukimą, žinojimą.
** Dorovė skiriasi nuo elgesio, kaip gyvenimas nuo [[gyvybė | gyvybės]]. Gyvenimas yra gyvybės [[išgyvenimas]]
.
* Dorovė tad yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
į:
* Dorovė yra koks elgesys "turėtų" būti.
** Sąvoka "turėtų" skiria elgesį ir dorovę.
** "Turėtų" reiškia "Atsakyti už". Sąvokos
"turėtų" atsakomybės apimtis. Palyginti "būtinas, tikras, galimas" (iš šalies) ir "esu, veikiu, mąstau" (išgyvenama asmeniškai).
** Apibrėžimas "turėtų" yra pagrindinis turinys. Padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir visos trys kalbos (lūkesčių rūpesčiais, abejonių reikšmėmis
, poreikių įvykiais) išsako, ką reiškia "turėtų". Pavyzdžiui, padalinimai išdėsto mąstymo galimybes; abejonės - patinka, reikia, tikra, keblu, protinga, neteisinga - visos susijusios su privalėjimu; troškimai ir lūkesčiai susiję su tai, ko tikimės.
** "Turėtų" suprastina sąlygiškai ir, taip pat, besąlygiškai.
** "Turėtų"
, tai nepriklausymas nuo sąlygų, užtat tai besąlygiškumo išraiška. Tačiau pačios sąlygos gali būti besąlygiškos, ar besąlygiškumas gali būti sąlygiškas, užtat tada šį sąvoka painiau taikoma.
** Elgesys išsako, kaip renkasi. (Atsakymas) Užtat, kaip galėtų rinktis? (Klausimas) Ir iš to, kaip galėtų, būtent kaip turėtų rinktis? (Turint žinių.) Vardan to, kuris neabejingas, kuriam rūpi? (Esant pastoviai, išliekamai savasčiai.)
* Dorovė yra išėjimas už sąlygų
.
** Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo. Tad pirmiausiai tenka susigaudyti, kad gyvenime yra kelias, o paskui, kad reikia stengtis jo laikytis. Tenka susigaudyti, jog gyvenime renkamės ne šiaip.
* Dorovė yra išgyvenimas.
** Dorovė skiriasi nuo elgesio, kaip gyvenimas nuo [[gyvybė | gyvybės]]. Gyvenimas yra gyvybės [[išgyvenimas]]. O gyvybė yra nauda.
* Dorovės yra laikymasis nežinojimo kelio.
** Dorovė yra sugrįžimas į kelią - troškimo, laukimo, nežinojimo. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio - į netroškimą, sulaukimą, žinojimą.
*
* Dorovė tad yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
Pakeistos 45-50 eilutės iš
* Mūsų elgesį, susigaudymą ir dorovę reikia plėtoti tarpo pagrindu, ką jisai reiškia šešerybėje, laipsnyne, aštuongubame kelyje ir kalbose.
* Mūsų troškimas yra gyventi viena. Tačiau mūsų būklė yra tarsi lyg tai mes nesame viena. Dorovės esmė yra
, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus? Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai.
* Yra trys vienumo pagrindai: vienumas Dievo už mūsų; vienumas asmens gyvenančio visais; vienumas mūsų asmenybių įvairovės pilnatvės. Atitinkamai paklūstame, tikime ar rūpinamės.
* Mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai, kaip mūsų vienumo būtinam pagrindui.
* Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą
. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
* Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti
.
į:
** Tarpas yra skirtumas tarp nežinojimo ir žinojimo. Mūsų elgesį, susigaudymą ir dorovę reikia plėtoti tarpo pagrindu, ką jisai reiškia šešerybėje, laipsnyne, aštuongubame kelyje ir kalbose.
** Žmogus turėtų gyventi kryptingai, tikėti, kad yra kelias ir jo ieškoti
, remtis kelio pavidalu, vaisinga jo prielaida.
* Dorovė yra ištisinis savęs tikrinimas.
** Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.
* Dorovė yra gyvenimas viena
.
** Mūsų troškimas yra gyventi viena. Tačiau mūsų būklė yra tarsi lyg tai mes nesame viena. Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus? Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai.
** Yra trys vienumo pagrindai: vienumas Dievo už mūsų; vienumas asmens gyvenančio visais; vienumas mūsų asmenybių įvairovės pilnatvės. Atitinkamai paklūstame, tikime ar rūpinamės
.
** Mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai, kaip mūsų vienumo būtinam pagrindui.
** Ian mintis: Meilė neapibrėžtina, jos nevaržyti, kiekvieno žmogaus meilės samprata skirtinga, tačiau tikslas yra meilę suvesti, jog mūsų meilė yra ta pati meilė. Šis uždavinys iškyla ir kategorijų teorijoje. Nežinojimo - nežinomojo apibrėžimas yra panašus iššūkis į nesančiojo (skylių) apibrėžimą, tad į homologijos iššūkį.
** Dorovė: turime rūpintis visų labu, ne savo labu. Platono žodžiais, rūpi visos valstybės gerovė, ne kurios nors jos dalies. Užtat rūpi ne teisingumas paskiriems žmonėms, bet visumai. Užtat turime gyventi, aukotis visų labui. Tada kitaip atrodo teisingumas.
* Dorovė yra gyvenimas Dievu.
** Mes elgiamės, gyvename šiaip, o Dievo Sūnus gyvena taip, kaip turėtumėme gyventi. Jisai gyvena Dievu.
* Dorovė yra savęs pakeitimas nešališka, nesąlygiška vertybe.
** Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo
.
Pakeistos 63-66 eilutės iš
* Dievas kuria save (viską, pasaulį, mūsų sąlygas) ir atitinkamai bendrystę, žmogus kuria save (savo sąlygas) ir atitinkamai bendrystę. Ar tai ta pati bendrystė?
* Ian mintis: Meilė neapibrėžtina, jos nevaržyti, kiekvieno žmogaus meilės samprata skirtinga, tačiau tikslas yra meilę suvesti, jog mūsų meilė yra ta pati meilė. Šis uždavinys iškyla ir kategorijų teorijoje. Nežinojimo - nežinomojo apibrėžimas yra panašus iššūkis į nesančiojo (skylių) apibrėžimą, tad į homologijos iššūkį.
* Dorovė: turime rūpintis visų labu, ne savo labu. Platono žodžiais, rūpi visos valstybės gerovė, ne kurios nors jos dalies. Užtat rūpi ne teisingumas paskiriems žmonėms, bet visumai. Užtat turime gyventi, aukotis visų labui. Tada kitaip atrodo teisingumas.
* Mes elgiamės, gyvename šiaip, o Dievo Sūnus gyvena taip, kaip turėtumėme gyventi. Jisai gyvena Dievu.
į:
* Dorovė yra doros bendrystės kūrimas
** Dievas kuria save (viską, pasaulį
, mūsų sąlygas) ir atitinkamai bendrystę, žmogus kuria save (savo sąlygas) ir atitinkamai bendrystę. Ar tai ta pati bendrystė?
Pakeista 68 eilutė iš:
* Žmogus turėtų gyventi kryptingai, tikėti, kad yra kelias ir jo ieškoti, remtis kelio pavidalu, vaisinga jo prielaida.
į:
2017 kovo 17 d., 18:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 428-431 eilutės:

----------

* Nenoriu šiaip sau mylėti, ar šiaip sau gyventi, bet noriu gyventi bendru žmogumi. Kaip suderinti? Kaip skiriasi "šiaip žmonės" nuo bendro žmogaus?
2016 gruodžio 27 d., 18:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 55 eilutė:
* Žmogus turėtų gyventi kryptingai, tikėti, kad yra kelias ir jo ieškoti, remtis kelio pavidalu, vaisinga jo prielaida.
2016 gruodžio 26 d., 19:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 24 eilutė iš:
* Dievas "turėtų" iškilti net ten, kur jo nėra. Jisai "turėtų" būti būtinas. Tačiau, jisai nėra būtinas, kaip žinome iš dešimt Dievo įsakymų, jisai nebūtinas. Užtat, visgi, jisai būtinas.
į:
* Dievas "turėtų" iškilti net ten, kur jo nėra. Jisai "turėtų" būti būtinas. Tačiau, jisai nėra būtinas, kaip žinome iš dešimt Dievo įsakymų, jisai nebūtinas. Mat, Dvasiai žiūrint iš šalies, gali tiesiog būti tarpas, kuriuo tiesiog gyvename. Užtat, visgi, mumis Dievas yra būtinas.
Pridėta 39 eilutė:
* Mūsų elgesį, susigaudymą ir dorovę reikia plėtoti tarpo pagrindu, ką jisai reiškia šešerybėje, laipsnyne, aštuongubame kelyje ir kalbose.
2016 gruodžio 26 d., 19:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-32 eilutės iš
* "Turėtų" suprastina sąlygiškai ir, taip pat, besąlygiškai.
į:
* "Turėtų" suprastina sąlygiškai ir, taip pat, besąlygiškai.
* "Turėtų", tai nepriklausymas nuo sąlygų, užtat tai besąlygiškumo išraiška. Tačiau pačios sąlygos gali būti besąlygiškos, ar besąlygiškumas gali būti sąlygiškas, užtat tada šį sąvoka painiau taikoma
.
2016 gruodžio 26 d., 19:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti. Mes, būdami geri, išryškiname Dievą, koks jisai yra geras.
į:
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti. Mes, būdami geri, gyvendami Dievu, išryškiname Dievą, koks jisai yra geras.
2016 gruodžio 26 d., 19:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti.
į:
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti. Mes, būdami geri, išryškiname Dievą, koks jisai yra geras.
2016 gruodžio 26 d., 19:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
'''Kas yra dorovė?'''
į:
'''Dorovės esmė'''
Pridėtos 22-23 eilutės:

'''Dorovės aplinkybės'''
Pridėtos 26-29 eilutės:
* Dievo būtinumas tad sprendžiasi žmogaus elgesiu. Mes esame tas Dievas, kuris "turėtų" būti.

'''Kas yra dorovė?'''
2016 gruodžio 26 d., 19:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 23 eilutė iš:
* Žmogaus sąlygos yra tas tarpas, kuriame Dievas nebūtinas. Dievas yra pasitraukęs bet dar neiškilęs. Dievas visapusiškai laukia, trokšta, tad Dievas myli. Dievo meilė yra jo nebūtinumas, nes meilė yra Dievo esmė.
į:
* Žmogaus sąlygos yra tas tarpas, kuriame Dievas nebūtinas. Dievas yra pasitraukęs bet dar neiškilęs. Dievas visapusiškai laukia, trokšta, tad Dievas myli. Dievo meilė yra jo nebūtinumas, nes meilė yra Dievo esmė. Dievo meilėje esame mes.
2016 gruodžio 26 d., 19:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 23 eilutė:
* Žmogaus sąlygos yra tas tarpas, kuriame Dievas nebūtinas. Dievas yra pasitraukęs bet dar neiškilęs. Dievas visapusiškai laukia, trokšta, tad Dievas myli. Dievo meilė yra jo nebūtinumas, nes meilė yra Dievo esmė.
2016 gruodžio 26 d., 19:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 22 eilutė:
* Dievas "turėtų" iškilti net ten, kur jo nėra. Jisai "turėtų" būti būtinas. Tačiau, jisai nėra būtinas, kaip žinome iš dešimt Dievo įsakymų, jisai nebūtinas. Užtat, visgi, jisai būtinas.
2016 gruodžio 26 d., 19:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 23 eilutė:
* "Turėtų" suprastina sąlygiškai ir, taip pat, besąlygiškai.
2016 gruodžio 26 d., 19:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
* Elgesys išsako, kaip renkasi. (Atsakymas) Užtat, kaip galėtų rinktis? (Klausimas) Ir iš to, kaip galėtų, būtent kaip turėtų rinktis? (Turint žinių.) Vardan to, kuris neabejingas, kuriam rūpi? (Esant pastoviai, išliekamai savasčiai.)
2016 gruodžio 26 d., 18:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
* Dorovę nusako savoka "turėtų", jos išplitimas mūsų gyvenime, kaip plačiai jinai siekia, kaip susigaudome ja remtis. Galiausiai, pasakymu "Dievas nebūtinai geras", išryškėja jog sąvoka "turėtų" taikytina ne Dievui, o būtent mums.
į:
* Dorovę nusako sąvoka "turėtų", jos išplitimas mūsų gyvenime, kaip plačiai jinai siekia, kaip susigaudome ja remtis. Galiausiai, pasakymu "Dievas nebūtinai geras", išryškėja jog sąvoka "turėtų" taikytina ne Dievui, o būtent mums.
2016 gruodžio 26 d., 18:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 144 eilutė:
* Mums lengva keisti paskutinius tris laipsnyno narius nes jais mes apibrėžiame, ką privalome; o pirmaisiais trimis laipsnyno nariais mums apibrėžiama, mes išgyvename, ką privalome.
2016 gruodžio 26 d., 18:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
* Apibrėžimas "turėtų" yra pagrindinis turinys. Padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir visos trys kalbos (lūkesčių rūpesčiais, abejonių reikšmėmis, poreikių įvykiais) išsako, ką reiškia "turėtų".
į:
* Apibrėžimas "turėtų" yra pagrindinis turinys. Padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir visos trys kalbos (lūkesčių rūpesčiais, abejonių reikšmėmis, poreikių įvykiais) išsako, ką reiškia "turėtų". Pavyzdžiui, padalinimai išdėsto mąstymo galimybes; abejonės - patinka, reikia, tikra, keblu, protinga, neteisinga - visos susijusios su privalėjimu; troškimai ir lūkesčiai susiję su tai, ko tikimės.
2016 gruodžio 26 d., 18:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 22 eilutė:
* Apibrėžimas "turėtų" yra pagrindinis turinys. Padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir visos trys kalbos (lūkesčių rūpesčiais, abejonių reikšmėmis, poreikių įvykiais) išsako, ką reiškia "turėtų".
2016 gruodžio 26 d., 18:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
* Dorovę nusako savoka "turėtų", jos išplitimas mūsų gyvenime, kaip plačiai jinai siekia, kaip susigaudome ja remtis.
į:
* Dorovę nusako savoka "turėtų", jos išplitimas mūsų gyvenime, kaip plačiai jinai siekia, kaip susigaudome ja remtis. Galiausiai, pasakymu "Dievas nebūtinai geras", išryškėja jog sąvoka "turėtų" taikytina ne Dievui, o būtent mums.
2016 gruodžio 26 d., 18:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 21 eilutė:
* Dorovę nusako savoka "turėtų", jos išplitimas mūsų gyvenime, kaip plačiai jinai siekia, kaip susigaudome ja remtis.
2016 gruodžio 26 d., 17:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
* Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo. Tad pirmiausiai tenka susigaudyti, kad gyvenime yra kelias, o paskui, kad jo reikėtų laikytis.
į:
* Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo. Tad pirmiausiai tenka susigaudyti, kad gyvenime yra kelias, o paskui, kad reikia stengtis jo laikytis. Tenka susigaudyti, jog gyvenime renkamės ne šiaip.
2016 gruodžio 26 d., 17:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
* Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo.
į:
* Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo. Tad pirmiausiai tenka susigaudyti, kad gyvenime yra kelias, o paskui, kad jo reikėtų laikytis.
2016 gruodžio 26 d., 17:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 21 eilutė:
* Elgesio ir dorovės apibrėžimai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, kaip plačiai suprantame gyvenimą. Užtat jeigu elgesį suprantame, kaip pasaulio apribotą, sąlygotą, tai dorovę galime suprasti, kaip išėjimą už tų sąlygų, jų nepaisymo, užtat elgesio praplėtimą. Pavyzdžiui, dorovė atsiranda kada įsivaizduojame mums skirtą kelią, o jeigu tokio neįsivaizduojame, tada jis mus niekaip nevaržo.
2016 gruodžio 26 d., 17:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
** Dorovė skiriasi nuo elgesio, kaip gyvenimas nuo gyvybės. Gyvenimas yra [[gyvybės]] [[išgyvenimas]].
į:
** Dorovė skiriasi nuo elgesio, kaip gyvenimas nuo [[gyvybė | gyvybės]]. Gyvenimas yra gyvybės [[išgyvenimas]].
2016 gruodžio 26 d., 17:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-23 eilutės iš
* Dorovė yra sugrįžimas į kelią - troškimo, laukimo, nežinojimo. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio - į netroškimą, sulaukimą, žinojimą. Tad dorovė yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
į:
* Dorovė yra sugrįžimas į kelią - troškimo, laukimo, nežinojimo. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio - į netroškimą, sulaukimą, žinojimą.
** Dorovė skiriasi nuo elgesio, kaip gyvenimas nuo gyvybės. Gyvenimas yra [[gyvybės]] [[išgyvenimas]].
* Dorovė tad
yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
Ištrinta 37 eilutė:
* Dorovė skiriasi nuo elgesio, kaip gyvenimas nuo gyvybės. Gyvenimas yra [[gyvybės]] [[išgyvenimas]].
2016 gruodžio 26 d., 17:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
'''Dorovės santrauka:''' Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) pakeičia elgesį (kaip galime gyventi). Užtat dorovė savo sąvokomis (kaip nežinojimu, meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) išplečia elgesį. Nes dorovė pripažįsta besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės, gerumo).
į:
'''Dorovės santrauka:''' Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) pakeičia elgesį (kaip gyvename). Dorovė yra dalis elgesio, tačiau dorovė savo sąvokomis (kaip nežinojimu, meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) išplečia elgesį. Nes dorovė pripažįsta besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės, gerumo).
2016 gruodžio 25 d., 23:29 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 45 eilutė:
* Troškimai (nežinojimas) ir netroškimai (žinojimas)
2016 gruodžio 25 d., 23:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-29 eilutės iš
* Dorovė yra dalinis valdymas - santykyje su Dievu - kuria vykdome Dievo valią, paklusdami, tikėdami ar rūpindamiesi, taip sukdamiesi trejybės ratu. Dalinis valdymas iškyla Jėzaus palyginimų pamokymuose.
*
Dorovė: gyvenimas mažais žingsneliais (dangaus karalystė) - 7tas požiūris - nerimas (jauduliai) - ar darau ką nors tuo klausimu (dvejonės) - rūpintis kitu
į:
* Dorovė yra mūsų dalinė, sąlyginė atsakomybė, tame tarpe tarp nežinojimo ir mūsų vertybės.
** Dorovė yra dalinis valdymas - santykyje su Dievu - kuria vykdome Dievo valią, paklusdami, tikėdami ar rūpindamiesi, taip sukdamiesi trejybės ratu. Dalinis valdymas iškyla Jėzaus palyginimų pamokymuose.
** Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), meilės vardų (vertybių) ir jos neįvardijamumo, tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai. Klausimai sudaro klausimų ratą apie vertybę. Gal kiekviename padalinimui po vieną klausimą, jie išsako tarpus tarp vertybės ir tos Dievo begalinės meilės už šio pasaulio.
*
* Dorovė: gyvenimas mažais žingsneliais (dangaus karalystė) - 7tas požiūris - nerimas (jauduliai) - ar darau ką nors tuo klausimu (dvejonės) - rūpintis kitu
Ištrinta 32 eilutė:
* Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), meilės vardų (vertybių) ir jos neįvardijamumo, tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai. Klausimai sudaro klausimų ratą apie vertybę. Gal kiekviename padalinimui po vieną klausimą, jie išsako tarpus tarp vertybės ir tos Dievo begalinės meilės už šio pasaulio.
2016 gruodžio 25 d., 23:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
'''Dorovės santrauka:''' Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) pakeičia elgesį (kaip galime gyventi). Užtat dorovė savo sąvokomis (kaip meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) išplečia elgesį. Nes dorovė pripažįsta besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės).
į:
'''Dorovės santrauka:''' Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) pakeičia elgesį (kaip galime gyventi). Užtat dorovė savo sąvokomis (kaip nežinojimu, meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) išplečia elgesį. Nes dorovė pripažįsta besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės, gerumo).
Pakeistos 21-23 eilutės iš
* Dorovė yra sugrįžimas į kelią. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio. Tad dorovė yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
* Gyvenimo kelias
yra gyventi viena. Tai mumyse glūdinti troškimas. Tačiau mūsų būklė yra tarsi lyg tai mes nesame viena. Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai. Tad mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai, kaip mūsų vienumo būtinam pagrindui.
* Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje (kuris kreivas, taip kad ištisai nuklystame, ir kuris teisina nuklydimą) dera gyventi teisingais (laikytis kelio)
.
į:
* Dorovė yra sugrįžimas į kelią - troškimo, laukimo, nežinojimo. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio - į netroškimą, sulaukimą, žinojimą. Tad dorovė yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
** Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje (kuris kreivas, taip kad ištisai nuklystame, ir kuris teisina nuklydimą) dera gyventi teisingais (laikytis kelio).
* Mūsų troškimas yra gyventi viena
. Tačiau mūsų būklė yra tarsi lyg tai mes nesame viena. Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus? Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai.
* Yra trys vienumo pagrindai: vienumas Dievo už mūsų; vienumas asmens gyvenančio visais; vienumas mūsų asmenybių įvairovės pilnatvės. Atitinkamai paklūstame, tikime ar rūpinamės.
* Mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai, kaip mūsų vienumo būtinam pagrindui
.
Ištrinta 28 eilutė:
* 10 Dievo įsakymų esmė yra erdvių pasikeitimai, erdvės nepagerbimas - vagystės, svetimavimo ir t.t.
Pridėtos 96-97 eilutės:

* 10 Dievo įsakymų esmė yra erdvių pasikeitimai, erdvės nepagerbimas - vagystės, svetimavimo ir t.t.
2016 gruodžio 25 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 296 eilutė:
Įtampa
Pridėta 300 eilutė:
Išmąstymas ir išsakymas
Pridėta 302 eilutė:
Bendruomenė
Pridėtos 304-305 eilutės:
Išmokti
* Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
Pakeista 307 eilutė iš:
* Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
į:
2016 gruodžio 25 d., 21:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:
* Elgesyje, kaip vis naujai iškyla Dievas (žmoguje)?
* Kokios sandaros ir sąvokos, grindžiančios dorovę?
Ištrinta 11 eilutė:
* Elgesyje, kaip vis naujai iškyla Dievas (žmoguje)?
Ištrinta 12 eilutė:
* Kokios sandaros ir sąvokos, grindžiančios dorovę?
2016 gruodžio 25 d., 21:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 64-66 eilutės iš
Pasirinkimų malūnas (ir šešerybė)
į:
[+Pasirinkimai nenuklysti+]

'''Pasirinkimų
malūnas (ir šešerybė)'''
Pridėtos 94-128 eilutės:
'''10 Dievo įsakymų'''

Būti viena su Dievu:
* turėti vieną Dievą, jo savarankiškumą, tiesumą - kūnas
* gerbti jo vardą, vaizdą, užtikrintumą, betarpiškumą - protas
* jo ramybės, pastovumą - širdis
* jo meilės, prasmingumą - valia

Troškimai: Būti viena su kitais - su atskirtais - gerbti paskirumą:
* paskiri kūnai, kūniškos savastys (nežudyk)
* paskiri protai, protinės savastys (nevok, nesvetimauk)
* paskiros širdys, širdiškos savastys (nemeluok, negeisk daiktų, negeisk žmogaus)
Tuo tarpu valia gali būti viena.

Gerbti netroškimus, jų vienumą:
* pasaulyje yra vienaip
* paskiriem žmonėm yra vienaip
* bendram žmogui yra vienaip

Ar kelias tiesus? Kiek mes nuo jo nuklydome?
* Nemeluoti - arčiausiai kelio. Kelias, tai tiesa, jisai "tiesus". Tai sprendžiama mūsų viduje.
* Nesvetimauti, negeisti daiktų - galima atitaisyti, atisriboti. Tai spręstina pasaulyje.
* Nežudyti, nevogti, negeisti svetimo žmogaus - neatitaisysime, jau priklausome nuo visumos. Tai spręstina už šio pasaulio?

* Pradžia: paklusnumas. Dievas už mūsų. (Nežudyk)
* Vidurys: tikėjimas. Esame vienas asmuo skirtingose aplinkybėse. (Nevok, nesvetimauk)
* Pabaiga: rūpėjimas. Kiekvienas privalome išskirtinai atsiskleisti. (Nemeluok, negeisk svetimo daiktų, negeisk svetimo asmens.)

* Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.

Jaudulių ir nuotaikų geometrija susijusi su esminiais meilės įsakymais:
* Būk teisingas (mylėk Dievą) - įsikibk į savo tiesą (kuria esi ne linksmas, o laimingas), lai ji būna sava, užtat nepakeičiama
* Nebūk klaidingas (mylėk artimą) - atsitokėk, atsipalaiduok, atsisakyk savęs, persimesk į svetimą (vadinamąjį artimą - ko mažiau svetimą, visgi svetimą), suprask save plačiau. Lai tavo tiesa būna nuasmeninta, kad galėtum gyventi kitu, jam tarnauti
Galima ir taip, ir taip - būti teisingu arba savo klaidas atitaisyti. Tai įsakymo dviprasmybė. Tai du atvaizdai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
Pakeistos 294-295 eilutės iš
Kalbos
į:
[+Kalbos+]
Pridėta 303 eilutė:
* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.
Pakeistos 315-353 eilutės iš
'''10 Dievo įsakymų'''

Būti viena su Dievu:
* turėti vieną Dievą, jo savarankiškumą, tiesumą - kūnas
* gerbti jo vardą, vaizdą, užtikrintumą, betarpiškumą - protas
* jo ramybės, pastovumą - širdis
* jo meilės, prasmingumą - valia

Troškimai: Būti viena su kitais - su atskirtais - gerbti paskirumą:
* paskiri kūnai, kūniškos savastys (nežudyk)
* paskiri protai, protinės savastys (nevok, nesvetimauk)
* paskiros širdys, širdiškos savastys (nemeluok, negeisk daiktų, negeisk žmogaus)
Tuo tarpu valia gali būti viena.

Gerbti netroškimus, jų vienumą:
* pasaulyje yra vienaip
* paskiriem žmonėm yra vienaip
* bendram žmogui yra vienaip

Ar kelias tiesus? Kiek mes nuo jo nuklydome?
* Nemeluoti - arčiausiai kelio. Kelias, tai tiesa, jisai "tiesus". Tai sprendžiama mūsų viduje.
* Nesvetimauti, negeisti daiktų - galima atitaisyti, atisriboti. Tai spręstina pasaulyje.
* Nežudyti, nevogti, negeisti svetimo žmogaus - neatitaisysime, jau priklausome nuo visumos. Tai spręstina už šio pasaulio?

* Pradžia: paklusnumas. Dievas už mūsų. (Nežudyk)
* Vidurys: tikėjimas. Esame vienas asmuo skirtingose aplinkybėse. (Nevok, nesvetimauk)
* Pabaiga: rūpėjimas. Kiekvienas privalome išskirtinai atsiskleisti. (Nemeluok, negeisk svetimo daiktų, negeisk svetimo asmens.)

* Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.

Jaudulių ir nuotaikų geometrija susijusi su esminiais meilės įsakymais:
* Būk teisingas (mylėk Dievą) - įsikibk į savo tiesą (kuria esi ne linksmas, o laimingas), lai ji būna sava, užtat nepakeičiama
* Nebūk klaidingas (mylėk artimą) - atsitokėk, atsipalaiduok, atsisakyk savęs, persimesk į svetimą (vadinamąjį artimą - ko mažiau svetimą, visgi svetimą), suprask save plačiau. Lai tavo tiesa būna nuasmeninta, kad galėtum gyventi kitu, jam tarnauti
Galima ir taip, ir taip - būti teisingu arba savo klaidas atitaisyti. Tai įsakymo dviprasmybė. Tai du atvaizdai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas.



* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.
į:
[+Pagrindimas+]
Ištrinta 330 eilutė:
2016 gruodžio 25 d., 20:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 49-63 eilutės:
Nežinojimas
* Troškimas - laukimas be sulaukimo. Meilė, ilgėjimasis. Aukščiausia meilė: be papildomų motyvų, nenutrūkstama. Dorovim - netrokšti.
* Pasauliui prasmingas žinojimas (gerumo), o Dievas yra už žinojimo ir naudos. Dievas yra nežinojimas, o nežinojimas pasaulyje naudos neteikia. Nebent nežinojimo žinojimas.
* Dievas nebūtinai geras nes jisai nežinojimas, o mes sukurti gyventi žinojimu.
* Jeigu vadovaujamės žemesniu lygmeniu (ypač kūnu, taip pat protu, širdimi...) tai skaudžiai nuklystame. Jeigu gyvename aukštesniu lygmeniu, nuklydus bausmės skausmai gali būti mažesni. Bet argi? Argi nebūna nekaltų kankinių? Tačiau numanant, galima praslysti pro baisiausias kančias. Taip praslystantis visgi supranta esmę, atjaučia kankinius. Nors kam reikalinga, kad kiti taip labai kentėtų? Kam taip reikia? Taip reikia, kad iš viso galėtų kažkas būti.
* Žvilgsniai keliu (nežinojimo) pirmyn ir (žinojimo) atgal. Tai tas pats kelias, tik dvi skirtingos kryptys.
* Ar galima apsukti automobilį, nežinojimo keliu vairuoti atbulai?
* Riba (tarp savasties ir pasaulio) nematoma (tuštuma), tai nežinojimo kelias. Svarbu nenukrypti per daug į artumą (savastį) ar tolumą (pasaulį) bet supinti abu. Tad palyginti su žavesiu, artimumu ir meile.
* Gera valia atveria (nežinojimo) kelią į gerą širdį.
* Dešimt Dievo įsakymų yra žinojimo ženklai (jų rūšys ir savybės), kad esame nuvažiavę nuo nežinojimo kelio.
* Žinojimas - gėrio ir blogio žinojimo medis, o nežinojimas - gyvybės medis. Kas valgo gyvybės medžio vaisių, tas gyvens amžinai. Tad šitas yra žmogui Dievo uždrausta. Kad nebūtų "kaip" Dievas ir kiti danguje.
* Kalbos esmė, kaip ir algebros, yra leisti mums dirbti su ir spręsti tai, kas mums nesuprantama, ką nesuvokiame. Pavyzdžiui, Pitagoro teorema leidžia mums perdėlioti plotus, nors mes ir nesuprantame, kas yra plotas. Kalba leidžia mums sąlyginai žinoti ar nežinoti. Kalba, tai sąlyginis susitarimas.
* Kalba tveria žinojimo ženklus. Sakramentai yra žinojimai.
* Teisingas, doras gyvenimas: laikytis nežinojimo, įsikibti į jį, kaip savą. O žinojimą laikyti svetimu. Taip kad esame pasiruošę gyventi visiškai naujai, tai ir yra amžinas gyvenimas. Tačiau šiaip elgiamės priešingai. Tuom skiriasi mūsų elgesys (mūsų riba) ir dorovė (Dievo riba).
Pridėtos 87-91 eilutės:
Vienumas
* Mums kaip asmenybėms reikia išsiskirti, o mes bandome jų pagrindu vienytis, ir priešingai, mums reikia gyventi bendru asmeniu.
* Asmenų vienumas: Tiesa yra tai, kas leidžia visoms galimybėms atsiversti, paaiškėti, pasireikšti, jų nevaržo.
* Nenuoseklumą, pavyzdžiui, Šventajame rašte, kaip elgėsi su Marija ir Zachariju, įžvelgia tas, kuris ieško bendro dėsnio, užtat neranda. Jo neranda tas, kuris nori pateisinti paskirą atvejį.
Pakeistos 99-104 eilutės iš
į:
* Laipsnynai sieja vertybės ciklinę trejybę su kitom trim trejybėm.

Teisingumas ir neteisingumas, malonė
* Teisingumas remiasi lūkesčiais, o malonė už lūkesčių parodo jų nepakankamumą
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo.
Pakeistos 115-145 eilutės iš
į:
* Dievas bręsta mumis, jei tik gyvename širdimi, plačiau už Dievą, nes dvigubai, tiek už pasaulio, tiek jame
* Gyvenimas Dievu, tai susikalbėjimas su juo. Jisai tėvas, o mes vaikai, tad savo valia renkamės jo valią vietoj savo valios.

'''Dievo išėjimas už savęs į save, mūsų už savęs.'''
* Dievo išėjimas už savęs vyksta keturiomis pakopomis, tuo tarpu žmogaus išėjimas už savęs vyksta trimis poslinkiais, trimis būsenomis, nes jisai pradeda jau išėjęs už savęs, tad jam vis sutampa pirma ir paskutinė būsena, taipogi Dievo trys poslinkiai sutampa su žmogaus trimis poslinkiais. Šešios keturių lygmenų poros sutampa su šešiomis trejybės poslinkių galimybėmis, juk poslinkiai išskiria pirminę ir paskutinę būseną, tai ir yra sąmoningumas. Gal Dievo ir žmogaus išėjimai už savęs sieja (4 2) permainas ir (3 x 2) pertvarkymus?
* Mes, išeidami už savęs, gyvendami širdimi, pralenkiame Tėvą, nes jisai nebuvo aplinkybės, o mes esame aplinkybėse, tiek už jų. Tačiau jeigu neišeiname už savęs, tai nepralenkiame Tėvo. O būtent mūsų aplinkybės - ar išeisime ar neišeisime už savęs - yra tas lęšis, kuris mus sulygina, sutapatina su Tėvu. Ir Sūnus, kuris visada išeina už savęs, yra mūsų pilnatvė, mus suvedanti.

'''Elgesio patvarumas. Savastis, riba, būtis, tikrumas'''
* Būtis yra likimas savyje. Tai pastovumas, laikymasis savęs. Yra tai, kas laikosi savęs ir nėra to, kas plazdena, kas nesilaiko. Tai Dievo Tėvo išėjimas už savęs, į būtį, o tai mūsų pasilikimas savyje. Tuo tarpu veikla mus išveda už savęs atgal link Tėvo, ir mąstymas mus atgręžia atgal su Dievu. Taip kad mūsų trejybė mus vis išveda ir naujai atveda. Tad aukščiausia mumyse yra būtis, tačiau ja savaime išsiplečiame už savęs atgal link Dievo, bet būtis mus naujai atgręžia į save.
* Tikriausias tikrumo pagrindas yra tiesa (Dievo); po jos - betarpiškumas (visko); po jos - pastovumas (buvimo); po jos - prasmingumas (dalyvavimo). Taip tikrumas plęčiasi už mūsų. Tikrumą priskiriame sau, ne pasauliui. Tad mes nesikeičiame, mes esame - keičiasi mūsų vidinės mintys ir jų atspindys išoriniame pasaulyje.
* Mūsų savastis - mūsų būtis - yra gerasis kelias, kurį pažįstame, pažindami savo kertinę vertybę - tačiau mes savaime išeiname už savęs, pasaulis mus noromis nenoromis išveda už savęs, bet ar mes sugrįžtame į save? Tai yra mūsų iššūkis, išvirkštinis, kaip Dievo, tačiau sutampantis su jo klausimu - ar jisai būtinas?
* Riba tarp asmens (savasties) ir bendrystės (pasaulio) lemia, kur tvirtai laikomasi tiesos (savastyje), ir kur keičiasi nusistatymas (bendrystėje). Bendrystė dargi yra pasaulyje, tad ji yra tarpinis plotas, kur galime keisti nusistatymą, bet tiktai ryšium su vidurkiu.
* Aplinkybės remiasi riba, vaizduotės skyle, o tai yra savasties riba.
* Erdvė, penkerybė - trys Dievo požiūriai, kaip kad Dievo šokyje: vidus riba išorė. Ir du ne Dievo požiūriai, artima praeitis ir artima ateitis (ribos nėra!)
* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio. [[http://wat2146.ucr.edu/ | Peter J. Burke]] ir identity theory, knygos apie Contemporary Social Psychological Theories.

'''Nuklydimas'''
* Kodėl nenusidedu? Kaip sugebu save įvairiai pataisyti ar apsaugoti, kad išsisukčiau iš nusižengimo?
* Gerasis vaikas pats vertina Dievo dovanas (laisvę, atsakomybę) ir jas pats taiko savo nuožiūra. Jisai neieško Dievo nes jo paieškos nepatikimos ir nereikalingos. Dievas pats jį ras.
* Blogasis vaikas nori atiduoti, perduoti, gražinti Dievui, tad ieško Dievo, tikro ar ne tikro. Bet jis ras netikrą dievą.
* Pramogos, tai (blogojo vaiko) išėjimas iš įprastinių vėžių, kuris gali tapti betiksliu ar tiesiog savaiminiu tikslu, tad svarbu vis grįžti trejybe prie to, kas svarbu. Pramogos, tai gyvybingumo paieškos.
* Geometrija matuoja, išreiškia nuklydimą. Nuklydimas matuojamas sugrįžus. Tai gali būti nuklydimas pirmyn atgal. Taip pat nuklydimas vyksta trejybės ratu, tad trikampiu. Nuklydimą galima išreikšti takais, taip pat nuotoliais, taip pat dalinį nuklydimą galima išreikšti kampais, ir visuminį nuklydimą galima kokybiškai išreikšti plotu, juk jeigu iš karto atitaisome klaidą, jeigu iš karto apsisukame ir grįžtame, tai plotas yra nulinis. Tačiau trejybinis ratas yra kitokio pobūdžio nuklydimas, tad kitokio pobūdžio atitaisymas.

Dievo įsijautimai
* Permąstyti Dievo įsijautimus (injekcijas). Ramusis Dievas atsitokia atvaizdas (mąsto visumą) ir įsijaučia aplinkybėmis (mąsto dalį). Atsitokėjimą ir įsijautimą skiria požiūris. Aplinkybės (trejybės atvaizdai) išsako Dievo įsijautimo laipsnį, žmogiško išgyvenimo laipsnį, kuris tampa pilnavertis trejybės amžinu ratu.
* Mylintis Dievas įsijaučia į įvairios apimties nesąmonę, tai kalbų išvedimo pagrindas.

Atvaizdai ir aplinkybės
* Kaip trejybė išgyvenama išsako jos atvaizdai. Trejybės ratu (buvimas, veikimas, mąstymas) ji išgyvenama žmogumi, į kurį Dievas yra įėjęs, tuo tarpu kitais atvaizdais Dievas laikosi plotmės, nuo kurios jisai skiria žmogų. Atvaizdu (būtinas, tikras, galimas) Dievas iš viso paskendęs plotmėje, atskirtas nuo žmogaus.
* Aplinkybes galima sulyginti su Dievo trejybe, pavyzdžiui: Dievo Dvasios plazdenimas yra pastovus nepastovumuas (visybė); Dievo Sūnaus tikrumas yra vienas pastovumo atvejis (vienis); Dievo Tėvo kūryba yra daugio pastovumas.
Pakeistos 160-161 eilutės iš
* Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliais yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
į:
* Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliai yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
Pakeista 211 eilutė iš:
Lūkesčiai ir troškimai
į:
Troškimai, lūkesčiai, jauduliai, nuotaikos
Pakeistos 215-227 eilutės iš
į:
* Kaip sulyginti su jauduliais? 0 ramybė; 1 linksma; 2 baisu; 3 bjauru (gėda!); 4 liūdna; 5 nuostabu; 6 laiminga; 7 įtampa (nerimas). Jauduliai, tai akstinai tenkinti poreikius. Tai vidinis įsisavinimas poreikių, išorinio kūno įsisavinimas ir pakeitimas vidiniu gyvenimu. Tai perėjimas iš linksmumo į laimę. Tad yra ilgas ir pilnas kelias į laimę. Ir jis eina per įtampą.
* Traukuliai...
* Nuotaikų erdves palyginti su Fauconnier proto laukus (mental spaces)
* Gyvenimas, tai Dievo gerumo žinojimas. O amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo nežinojimas.
* Kokia vertė jausmų jeigu nepasidalini? Kuria prasme jausmai turi vertę? ("It's only feelings." "You hurt my feelings.")
* Klaidingi klausimai (ar verta gyventi? ar Dievas yra?) Tai lūkesčių sulaukimas, neigiamas. Turėtų būti: Ar norime, kad Dievas būtų? Tai troškimai, teigiamas.
* Mirties baimė - tai nepilnaverčio gyvenimo baimė. Bet jeigu nugyveni pilnavertį gyvenimą, tada mirtis nėra baisi. Mirtis tėra gyvenimo išvertimas.
* Ieškoti pagrindų skausmui, malonumui.
* Kaltės jausmas: bjaurus sau.
* Ieškoti visuomeninių pagrindų jausmams: gėdai, juokui. Kaip nesiderina mūsų jausmai ir visuomenės jausmai ar įsitikinimai.
* Neteisingumas susijęs su bjauresiu... ir kiti jauduliai, išoriniai požiūriai?
Pridėtos 244-256 eilutės:
Vertybės ir klausimai
* Dievas klausia ar jisai yra (būtinas)? Žmogus klausia, kas aš esu? tai Ievos klausimas, kertinės vertybės, kuria jinai yra ne tik atsakymas, bet ir klausimas, amžinas gyvenimas, nes vis ryškėja. Tai visų klausimų pagrindas.
* Kertinė vertybė (visuminis žinojimas) mums atstoja troškimą (nežinojimą), o vertybę išplečia lūkesčiai, lūkesčius išplečia abejonės (ypač apie nerimą), abejones išplečia poreikiai (ar tikrai esame viena). Vertybės, lūkesčiai, abejonės, poreikiai yra troškimų ženklai. Užtat šių lygmenų poros yra ženklų savybės.
* Vertybės, Tėve mūsų: Kai turi ryšį su Dievu, tai kelio žinojimas. O kai neturi ryšio, tai kelio nežinojimas, tai nors nekelio žinojimas.
* prasmė tai klausimas kuris suveda, būtis tai atsakymas kuris isveda

'''Gerumo kryptys: Vertybės klausimai'''
* Kertinę vertybę supa klausimai vis naujai išryškinantys, kaip mums žinoma vertybė neprilygsta jos išreikštam nežinojimui. Gerumas yra tasai laisvumas, tas neatitikimas, ir gėrio kryptys nurodo klausimų galimybes.
* Gerumas iškyla gėrio kryptimis, jisai labai įvairus. Tačiau gerumo pradas yra gera širdis.
* Reikia žiūrėti ne į gerą širdį (Dievą), bet iš geros širdies į gerą valią, gerą naujieną.
* Gerumas yra laisvumo šaltinis, jo dvasia.
* Geras pradas - gera širdis. Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.
Pakeistos 311-327 eilutės iš
'''Gerumo kryptys: Vertybės klausimai'''
* Kertinę vertybę supa klausimai vis naujai išryškinantys, kaip mums žinoma vertybė neprilygsta jos išreikštam nežinojimui. Gerumas yra tasai laisvumas, tas neatitikimas
, ir gėrio kryptys nurodo klausimų galimybes.
* Gerumas iškyla gėrio kryptimis
, jisai labai įvairus. Tačiau gerumo pradas yra gera širdis.
* Reikia žiūrėti ne į gerą širdį (Dievą), bet iš geros širdies į gerą valią, gerą naujieną.
* Gerumas yra laisvumo šaltinis, jo dvasia.
* Geras pradas - gera širdis. Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.

'''Elgesio patvarumas. Savastis
, būtis, tikrumas'''
* Būtis yra likimas savyje. Tai pastovumas, laikymasis savęs. Yra tai, kas laikosi savęs ir nėra to, kas plazdena, kas nesilaiko. Tai Dievo Tėvo išėjimas už savęs, į būtį, o tai mūsų pasilikimas savyje. Tuo tarpu veikla mus išveda už savęs atgal link Tėvo
, ir mąstymas mus atgręžia atgal su Dievu. Taip kad mūsų trejybė mus vis išveda ir naujai atveda. Tad aukščiausia mumyse yra būtis, tačiau ja savaime išsiplečiame už savęs atgal link Dievo, bet būtis mus naujai atgręžia į save.
* Tikriausias tikrumo pagrindas yra tiesa (Dievo); po jos - betarpiškumas
(visko); po jos - pastovumas (buvimo); po jos - prasmingumas (dalyvavimo). Taip tikrumas plęčiasi už mūsų. Tikrumą priskiriame sau, ne pasauliui. Tad mes nesikeičiame, mes esame - keičiasi mūsų vidinės mintys ir jų atspindys išoriniame pasaulyje.
* Mūsų savastis - mūsų būtis - yra gerasis kelias
, kurį pažįstame, pažindami savo kertinę vertybę - tačiau mes savaime išeiname už savęs, pasaulis mus noromis nenoromis išveda už savęs, bet ar mes sugrįžtame į save? Tai yra mūsų iššūkis, išvirkštinis, kaip Dievo, tačiau sutampantis su jo klausimu - ar jisai būtinas?

'''Dievo išėjimas už savęs į save, mūsų už savęs.'''
* Dievo išėjimas už savęs vyksta keturiomis pakopomis, tuo tarpu žmogaus išėjimas už savęs vyksta trimis poslinkiais, trimis būsenomis, nes jisai pradeda jau išėjęs už savęs, tad jam vis sutampa pirma ir paskutinė būsena, taipogi
Dievo trys poslinkiai sutampa su žmogaus trimis poslinkiais. Šešios keturių lygmenų poros sutampa su šešiomis trejybės poslinkių galimybėmis, juk poslinkiai išskiria pirminę ir paskutinę būseną, tai ir yra sąmoningumas. Gal Dievo ir žmogaus išėjimai už savęs sieja (4 2) permainas ir (3 x 2) pertvarkymus?
* Mes, išeidami už savęs, gyvendami širdimi, pralenkiame Tėvą
, nes jisai nebuvo aplinkybės, o mes esame aplinkybėse, tiek už jų. Tačiau jeigu neišeiname už savęs, tai nepralenkiame Tėvo. O būtent mūsų aplinkybės - ar išeisime ar neišeisime už savęs - yra tas lęšis, kuris mus sulygina, sutapatina su Tėvu. Ir Sūnus, kuris visada išeina už savęs, yra mūsų pilnatvė, mus suvedanti.
į:

* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.

Geometrijos ir patikslinimai
* Dievo geometrija (jo žingsnių, be klaidų, jo "kodėl") yra paprasčiausia
, toliau bendro žmogaus (tiesėmis ir sankirtomis), toliau paskirų žmonių (kampais), o sudėtingiausia geometrija tai "lopo", ploto, visatos atkarpos, savasties, atskirto nuo pasaulio, kaip kad butelio, kurio niekas nemato už pianino.
* Keturios geometrijos mus veda iš statiškos, afininės "nuotraukos" į dinamišką, simplektinę "rodą".
* Simplektinės geometrijos (nuotaikų kaitos) pavyzdys: Dievas šyla.
* Dalinių funkcijų pradai rekursyvinėje funkcijų teorijoje - ar susiję su patikslinimais?
* Poreikiai = patikslinimai.
* Ryšys tarp 6 neigiamų įsakymų ir 6 geometrinių patikslinimų. Pabrėžia ribą tarp savęs ir aplinkybių - ta riba, tas lęšis atsirado Dievui išėjus už savęs į save, tai yra, į Mane. Brandink Dievą: Nežudyk: atspindimas: yra Dievas už ribos
, man tapatus, ir net viršesnis, ir jisai glūdi ne tik manyje bet ir kituose, jisai mumis visais bręsta. Mes žudydami neigiame ar Dievas yra. Brandink asmenį: Mes visi esame tas pats asmuo, tik skirtingos aplinkybėse, tad: Nevok (pakreipimas) ir nesvetimauk (pasukimas): Juk vogdami, mes neigiame kitą, kad jisai iš viso yra. O svetimaudami, mes gadiname, tvirkome žmogų, su kuriuo svetimaujame, mes neigiame, koks jisai yra. Brandink asmenybę: Mes kiekvienas esame išskirtinai prasmingi, turime savo asmenišką santykį su aplinka, jos visuma, tad: Nemeluok, juk meluodami, neigiame asmenybes, kaip bręstame. (Lai plėsta akiratis - lai kiekvieno liudijimas būna teisingas). Melas, tai nuodėmė prieš šventąją Dvasią. Negeisk kito daiktų, nes kiekvienas savaip renkasi vertybių santykius, tad neneik asmenybių, kokiais mes esame. Negeisk kito mylimojo, nes kiekvienas keliaujame į savo likimą, savo prieglobstį, tad neneik asmenybių, ar mes esame.
* Lyginti poreikių tenkinimus ir patikslinimus.
* Šešios specifikacijos (ir eilėraščių transformacijos) atitinka šešias požiūrių permainas ir yra pagrindas visų netroškimų laipsnynams. Palyginti, pavyzdžiui: įsikibimas-ar iš tikrųjų patinka? (refleksija); kaupti daugiau negu reikia - ar iš tikrųjų reikia? (pakreipimas); vengti kraštutinumų - ar tikra
? (rotacija); rinkti gerą vietoj blogo - ar keblu? (pritraukimas-atitraukimas); rinkti geresnį vietoj blogesnio - ar protinga? (priplojimas - nesikeičia plotas); rinkti geriausią - ar teisinga? perkėlimas.
Sulyginti pertvarkymus ir patikslinimus. Gaunasi trys raidos apibūdinimai:
* 1) raida = atspindimas (vieningo
Dievo raida, tarsi begaliniu veidrodžiu)
* 2) žemėlapynas = pakreipimas, 3) vadovėlis = pasukimas (vieno, tačiau aplinkybėmis suskaidyto
, asmens raida, atsiejami ir susiejami poveikiai jam pačiam)
* 4) metraštis = pritraukimas, 5) žinynas = suplojimas, 6)kelionė = perkėlimas (kaip skirtingos asmenybės bręsta mažutėliausiais žingsneliais - pritraukimu bręstame, suplojimu renkamės kaip rikiuoti vertybes
, perkėlimu iššluojame plotą, kažkiek nukrypstame.)



Attach:DorovesRemai
.png
Ištrintos 399-497 eilutės:

[+Dorovės užrašai+]

'''Nuklydimas'''
* Kodėl nenusidedu? Kaip sugebu save įvairiai pataisyti ar apsaugoti, kad išsisukčiau iš nusižengimo?
* Gerasis vaikas pats vertina Dievo dovanas (laisvę, atsakomybę) ir jas pats taiko savo nuožiūra. Jisai neieško Dievo nes jo paieškos nepatikimos ir nereikalingos. Dievas pats jį ras.
* Blogasis vaikas nori atiduoti, perduoti, gražinti Dievui, tad ieško Dievo, tikro ar ne tikro. Bet jis ras netikrą dievą.
* Pramogos, tai (blogojo vaiko) išėjimas iš įprastinių vėžių, kuris gali tapti betiksliu ar tiesiog savaiminiu tikslu, tad svarbu vis grįžti trejybe prie to, kas svarbu. Pramogos, tai gyvybingumo paieškos.
* Geometrija matuoja, išreiškia nuklydimą. Nuklydimas matuojamas sugrįžus. Tai gali būti nuklydimas pirmyn atgal. Taip pat nuklydimas vyksta trejybės ratu, tad trikampiu. Nuklydimą galima išreikšti takais, taip pat nuotoliais, taip pat dalinį nuklydimą galima išreikšti kampais, ir visuminį nuklydimą galima kokybiškai išreikšti plotu, juk jeigu iš karto atitaisome klaidą, jeigu iš karto apsisukame ir grįžtame, tai plotas yra nulinis. Tačiau trejybinis ratas yra kitokio pobūdžio nuklydimas, tad kitokio pobūdžio atitaisymas.

* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.

Savastis, riba
* Riba tarp asmens (savasties) ir bendrystės (pasaulio) lemia, kur tvirtai laikomasi tiesos (savastyje), ir kur keičiasi nusistatymas (bendrystėje). Bendrystė dargi yra pasaulyje, tad ji yra tarpinis plotas, kur galime keisti nusistatymą, bet tiktai ryšium su vidurkiu.
* Aplinkybės remiasi riba, vaizduotės skyle, o tai yra savasties riba.
* Erdvė, penkerybė - trys Dievo požiūriai, kaip kad Dievo šokyje: vidus riba išorė. Ir du ne Dievo požiūriai, artima praeitis ir artima ateitis (ribos nėra!)
* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio. [[http://wat2146.ucr.edu/ | Peter J. Burke]] ir identity theory, knygos apie Contemporary Social Psychological Theories.

Vertybės ir klausimai
* Dievas klausia ar jisai yra (būtinas)? Žmogus klausia, kas aš esu? tai Ievos klausimas, kertinės vertybės, kuria jinai yra ne tik atsakymas, bet ir klausimas, amžinas gyvenimas, nes vis ryškėja. Tai visų klausimų pagrindas.
* Kertinė vertybė (visuminis žinojimas) mums atstoja troškimą (nežinojimą), o vertybę išplečia lūkesčiai, lūkesčius išplečia abejonės (ypač apie nerimą), abejones išplečia poreikiai (ar tikrai esame viena). Vertybės, lūkesčiai, abejonės, poreikiai yra troškimų ženklai. Užtat šių lygmenų poros yra ženklų savybės.
* Vertybės, Tėve mūsų: Kai turi ryšį su Dievu, tai kelio žinojimas. O kai neturi ryšio, tai kelio nežinojimas, tai nors nekelio žinojimas.

Dievas ir žmogus
* Dievas bręsta mumis, jei tik gyvename širdimi, plačiau už Dievą, nes dvigubai, tiek už pasaulio, tiek jame
* Gyvenimas Dievu, tai susikalbėjimas su juo. Jisai tėvas, o mes vaikai, tad savo valia renkamės jo valią vietoj savo valios.

Geometrijos ir patikslinimai
* Dievo geometrija (jo žingsnių, be klaidų, jo "kodėl") yra paprasčiausia, toliau bendro žmogaus (tiesėmis ir sankirtomis), toliau paskirų žmonių (kampais), o sudėtingiausia geometrija tai "lopo", ploto, visatos atkarpos, savasties, atskirto nuo pasaulio, kaip kad butelio, kurio niekas nemato už pianino.
* Keturios geometrijos mus veda iš statiškos, afininės "nuotraukos" į dinamišką, simplektinę "rodą".
* Simplektinės geometrijos (nuotaikų kaitos) pavyzdys: Dievas šyla.
* Dalinių funkcijų pradai rekursyvinėje funkcijų teorijoje - ar susiję su patikslinimais?
* Poreikiai = patikslinimai.
* Ryšys tarp 6 neigiamų įsakymų ir 6 geometrinių patikslinimų. Pabrėžia ribą tarp savęs ir aplinkybių - ta riba, tas lęšis atsirado Dievui išėjus už savęs į save, tai yra, į Mane. Brandink Dievą: Nežudyk: atspindimas: yra Dievas už ribos, man tapatus, ir net viršesnis, ir jisai glūdi ne tik manyje bet ir kituose, jisai mumis visais bręsta. Mes žudydami neigiame ar Dievas yra. Brandink asmenį: Mes visi esame tas pats asmuo, tik skirtingos aplinkybėse, tad: Nevok (pakreipimas) ir nesvetimauk (pasukimas): Juk vogdami, mes neigiame kitą, kad jisai iš viso yra. O svetimaudami, mes gadiname, tvirkome žmogų, su kuriuo svetimaujame, mes neigiame, koks jisai yra. Brandink asmenybę: Mes kiekvienas esame išskirtinai prasmingi, turime savo asmenišką santykį su aplinka, jos visuma, tad: Nemeluok, juk meluodami, neigiame asmenybes, kaip bręstame. (Lai plėsta akiratis - lai kiekvieno liudijimas būna teisingas). Melas, tai nuodėmė prieš šventąją Dvasią. Negeisk kito daiktų, nes kiekvienas savaip renkasi vertybių santykius, tad neneik asmenybių, kokiais mes esame. Negeisk kito mylimojo, nes kiekvienas keliaujame į savo likimą, savo prieglobstį, tad neneik asmenybių, ar mes esame.
* Lyginti poreikių tenkinimus ir patikslinimus.
* Šešios specifikacijos (ir eilėraščių transformacijos) atitinka šešias požiūrių permainas ir yra pagrindas visų netroškimų laipsnynams. Palyginti, pavyzdžiui: įsikibimas-ar iš tikrųjų patinka? (refleksija); kaupti daugiau negu reikia - ar iš tikrųjų reikia? (pakreipimas); vengti kraštutinumų - ar tikra? (rotacija); rinkti gerą vietoj blogo - ar keblu? (pritraukimas-atitraukimas); rinkti geresnį vietoj blogesnio - ar protinga? (priplojimas - nesikeičia plotas); rinkti geriausią - ar teisinga? perkėlimas.
Sulyginti pertvarkymus ir patikslinimus. Gaunasi trys raidos apibūdinimai:
* 1) raida = atspindimas (vieningo Dievo raida, tarsi begaliniu veidrodžiu)
* 2) žemėlapynas = pakreipimas, 3) vadovėlis = pasukimas (vieno, tačiau aplinkybėmis suskaidyto, asmens raida, atsiejami ir susiejami poveikiai jam pačiam)
* 4) metraštis = pritraukimas, 5) žinynas = suplojimas, 6)kelionė = perkėlimas (kaip skirtingos asmenybės bręsta mažutėliausiais žingsneliais - pritraukimu bręstame, suplojimu renkamės kaip rikiuoti vertybes, perkėlimu iššluojame plotą, kažkiek nukrypstame.)

Lūkesčiai, jauduliai, nuotaikos, pagrindimas
* Kaip sulyginti su jauduliais? 0 ramybė; 1 linksma; 2 baisu; 3 bjauru (gėda!); 4 liūdna; 5 nuostabu; 6 laiminga; 7 įtampa (nerimas). Jauduliai, tai akstinai tenkinti poreikius. Tai vidinis įsisavinimas poreikių, išorinio kūno įsisavinimas ir pakeitimas vidiniu gyvenimu. Tai perėjimas iš linksmumo į laimę. Tad yra ilgas ir pilnas kelias į laimę. Ir jis eina per įtampą.
* Traukuliai...
* Nuotaikų erdves palyginti su Fauconnier proto laukus (mental spaces)
* Gyvenimas, tai Dievo gerumo žinojimas. O amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo nežinojimas.
* Kokia vertė jausmų jeigu nepasidalini? Kuria prasme jausmai turi vertę? ("It's only feelings." "You hurt my feelings.")
* Klaidingi klausimai (ar verta gyventi? ar Dievas yra?) Tai lūkesčių sulaukimas, neigiamas. Turėtų būti: Ar norime, kad Dievas būtų? Tai troškimai, teigiamas.
* Mirties baimė - tai nepilnaverčio gyvenimo baimė. Bet jeigu nugyveni pilnavertį gyvenimą, tada mirtis nėra baisi. Mirtis tėra gyvenimo išvertimas.
* Ieškoti pagrindų skausmui, malonumui.
* Kaltės jausmas: bjaurus sau.
* Ieškoti visuomeninių pagrindų jausmams: gėdai, juokui. Kaip nesiderina mūsų jausmai ir visuomenės jausmai ar įsitikinimai.
* Neteisingumas susijęs su bjauresiu... ir kiti jauduliai, išoriniai požiūriai?

Dievo įsijautimai
* Permąstyti Dievo įsijautimus (injekcijas). Ramusis Dievas atsitokia atvaizdas (mąsto visumą) ir įsijaučia aplinkybėmis (mąsto dalį). Atsitokėjimą ir įsijautimą skiria požiūris. Aplinkybės (trejybės atvaizdai) išsako Dievo įsijautimo laipsnį, žmogiško išgyvenimo laipsnį, kuris tampa pilnavertis trejybės amžinu ratu.
* Mylintis Dievas įsijaučia į įvairios apimties nesąmonę, tai kalbų išvedimo pagrindas.

Atvaizdai ir aplinkybės
* Kaip trejybė išgyvenama išsako jos atvaizdai. Trejybės ratu (buvimas, veikimas, mąstymas) ji išgyvenama žmogumi, į kurį Dievas yra įėjęs, tuo tarpu kitais atvaizdais Dievas laikosi plotmės, nuo kurios jisai skiria žmogų. Atvaizdu (būtinas, tikras, galimas) Dievas iš viso paskendęs plotmėje, atskirtas nuo žmogaus.
* Aplinkybes galima sulyginti su Dievo trejybe, pavyzdžiui: Dievo Dvasios plazdenimas yra pastovus nepastovumuas (visybė); Dievo Sūnaus tikrumas yra vienas pastovumo atvejis (vienis); Dievo Tėvo kūryba yra daugio pastovumas.

Teisingumas ir neteisingumas, malonė
* Teisingumas remiasi lūkesčiais, o malonė už lūkesčių parodo jų nepakankamumą
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo.

Nežinojimas
* Pasauliui prasmingas žinojimas (gerumo), o Dievas yra už žinojimo ir naudos. Dievas yra nežinojimas, o nežinojimas pasaulyje naudos neteikia. Nebent nežinojimo žinojimas.
* Dievas nebūtinai geras nes jisai nežinojimas, o mes sukurti gyventi žinojimu.
* Jeigu vadovaujamės žemesniu lygmeniu (ypač kūnu, taip pat protu, širdimi...) tai skaudžiai nuklystame. Jeigu gyvename aukštesniu lygmeniu, nuklydus bausmės skausmai gali būti mažesni. Bet argi? Argi nebūna nekaltų kankinių? Tačiau numanant, galima praslysti pro baisiausias kančias. Taip praslystantis visgi supranta esmę, atjaučia kankinius. Nors kam reikalinga, kad kiti taip labai kentėtų? Kam taip reikia? Taip reikia, kad iš viso galėtų kažkas būti.
* Žvilgsniai keliu (nežinojimo) pirmyn ir (žinojimo) atgal. Tai tas pats kelias, tik dvi skirtingos kryptys.
* Ar galima apsukti automobilį, nežinojimo keliu vairuoti atbulai?
* Riba (tarp savasties ir pasaulio) nematoma (tuštuma), tai nežinojimo kelias. Svarbu nenukrypti per daug į artumą (savastį) ar tolumą (pasaulį) bet supinti abu. Tad palyginti su žavesiu, artimumu ir meile.
* Gera valia atveria (nežinojimo) kelią į gerą širdį.
* Dešimt Dievo įsakymų yra žinojimo ženklai (jų rūšys ir savybės), kad esame nuvažiavę nuo nežinojimo kelio.
* Žinojimas - gėrio ir blogio žinojimo medis, o nežinojimas - gyvybės medis. Kas valgo gyvybės medžio vaisių, tas gyvens amžinai. Tad šitas yra žmogui Dievo uždrausta. Kad nebūtų "kaip" Dievas ir kiti danguje.
* Kalbos esmė, kaip ir algebros, yra leisti mums dirbti su ir spręsti tai, kas mums nesuprantama, ką nesuvokiame. Pavyzdžiui, Pitagoro teorema leidžia mums perdėlioti plotus, nors mes ir nesuprantame, kas yra plotas. Kalba leidžia mums sąlyginai žinoti ar nežinoti. Kalba, tai sąlyginis susitarimas.
* Kalba tveria žinojimo ženklus. Sakramentai yra žinojimai.
* Teisingas, doras gyvenimas: laikytis nežinojimo, įsikibti į jį, kaip savą. O žinojimą laikyti svetimu. Taip kad esame pasiruošę gyventi visiškai naujai, tai ir yra amžinas gyvenimas. Tačiau šiaip elgiamės priešingai. Tuom skiriasi mūsų elgesys (mūsų riba) ir dorovė (Dievo riba).

* Nenuoseklumą, pavyzdžiui, Šventajame rašte, kaip elgėsi su Marija ir Zachariju, įžvelgia tas, kuris ieško bendro dėsnio, užtat neranda. Jo neranda tas, kuris nori pateisinti paskirą atvejį.



Vienumas
* Mums kaip asmenybėms reikia išsiskirti, o mes bandome jų pagrindu vienytis, ir priešingai, mums reikia gyventi bendru asmeniu.
* Asmenų vienumas: Tiesa yra tai, kas leidžia visoms galimybėms atsiversti, paaiškėti, pasireikšti, jų nevaržo.

* Dievas - ar, Sat - koks, Cit - kaip, Ananda (palaima, jos ryšiai) - kodėl.
* Brahma - pirmapradis vienumas, nežudyk, Bhagavan - asmens vienumas, Paramatma - asmenų vienumas, visiškas išskirtinumas, atsiskleidimas, skirtybių neskirtybė.
* Dorovim - netrokšti.
* Troškimas - laukimas be sulaukimo. Meilė, ilgėjimasis. Aukščiausia meilė: be papildomų motyvų, nenutrūkstama.
* Meilės: Kūnas - besąlygiška, protas - tarnas, širdis - draugystė, valia - tėvai, visi - mylimoji. (Palyginti indų 5 meiles.)
* Pertvarkymas: tarpas tarp išorinės sandaros ir vidinės sandaros, panašiai kaip kategorijų teorijoje, tarp tvarkos objekte ir už objekto.
* prasmė tai klausimas kuris suveda, būtis tai atsakymas kuris isveda
* Laipsnynai sieja vertybės ciklinę trejybę su kitom trim trejybėm.


Attach:DorovesRemai.png
2016 gruodžio 25 d., 20:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 167-176 eilutės:
Vaiśeṣika padargai:
* Sāmānya bendrybė "kaip"
* Viśeṣa paskirybė "koks"
* Samavāya dalyvavimas "kodėl" tačiau tai ryšys tarp priežasties ir pasekmės, ryšys tarp neišskiriamų substancijų, ryšys tarp turinio ir indo, ir manau, apskritai, tiesiog ryšiai įskaitant su visuma, užtat tai Dievo požiūris
O "ar" trejopai reiškiasi trejybe:
* dravya santalka - buvimo terpės (gamtos pradai: žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, laikas, erdvė, savastis, protas) - tai atsakymai, pažinti dalykai, mažėjantis laisvumas
* karma veiklos terpės - tai pažinimas, riba tarp pažinto daikto ir pažinovo, užtat
* Guṇa gijos - mąstymo terpės (smegenų vienybės židiniai: juslės, skausmas, kiekybė, dydis ir t.t.) - tai klausimai, pažinovas, didėjantis laisvumas
Tad veikla (pažinimas) sieja trejybę su ketverybe. Užtat tai gali išspręsti ryšį tarp 3+3 ir 4+2. Veikla, tai vidurio kelias, nežinojimo kelias, (Kristus), pagrindas ketverybei nes vienintelis kelias.
Pridėtos 190-195 eilutės:
Požiūrių santykiai ir nulybės atvaizdai ir vidiniai požiūriai (kalbos, Dievo valios vykdymai)
* tiesa - yra tas pats požiūris (turinys ir pavidalas)
* rūpėjimas - dėmesys (betarpiškumas: vienas ir kitas tampa susiję, priklauso nuo kito) - daiktas, eiga, asmuo (save) - vidiniai požiūriai (ir visos trys kalbos
* tikėjimas - pastovumas (vienas laikosi kito)
* paklusimas - prasmingumas (vienas paklūsta kitam)
Pakeistos 351-355 eilutės iš
į:
Sulyginti pertvarkymus ir patikslinimus. Gaunasi trys raidos apibūdinimai:
* 1) raida = atspindimas (vieningo Dievo raida, tarsi begaliniu veidrodžiu)
* 2) žemėlapynas = pakreipimas, 3) vadovėlis = pasukimas (vieno, tačiau aplinkybėmis suskaidyto, asmens raida, atsiejami ir susiejami poveikiai jam pačiam)
* 4) metraštis = pritraukimas, 5) žinynas = suplojimas, 6)kelionė = perkėlimas (kaip skirtingos asmenybės bręsta mažutėliausiais žingsneliais - pritraukimu bręstame, suplojimu renkamės kaip rikiuoti vertybes, perkėlimu iššluojame plotą, kažkiek nukrypstame.)
Pakeistos 397-401 eilutės iš
* Sulyginti pertvarkymus ir patikslinimus. Gaunasi trys raidos apibūdinimai:
* 1) raida = atspindimas (vieningo Dievo raida, tarsi begaliniu veidrodžiu)
* 2) žemėlapynas = pakreipimas, 3) vadovėlis = pasukimas (vieno, tačiau aplinkybėmis suskaidyto, asmens raida, atsiejami ir susiejami poveikiai jam pačiam)
* 4) metraštis = pritraukimas, 5) žinynas = suplojimas, 6)kelionė = perkėlimas (kaip skirtingos asmenybės bręsta mažutėliausiais žingsneliais - pritraukimu bręstame, suplojimu renkamės kaip rikiuoti vertybes, perkėlimu iššluojame plotą, kažkiek nukrypstame.)
į:

Vienumas
Pakeistos 401-405 eilutės iš

* Tiesa yra tai, kas leidžia visoms galimybėms atsiversti, paaiškėti, pasireikšti, jų nevaržo.
* Tikinčiojo atsidavimas iššaukia šventąjį raštą
.
į:
* Asmenų vienumas: Tiesa yra tai, kas leidžia visoms galimybėms atsiversti, paaiškėti, pasireikšti, jų nevaržo.
Ištrintos 410-430 eilutės:


Požiūrių santykiai ir nulybės atvaizdai ir vidiniai požiūriai (kalbos, Dievo valios vykdymai)
* tiesa - yra tas pats požiūris (turinys ir pavidalas)
* rūpėjimas - dėmesys (betarpiškumas: vienas ir kitas tampa susiję, priklauso nuo kito) - daiktas, eiga, asmuo (save) - vidiniai požiūriai (ir visos trys kalbos
* tikėjimas - pastovumas (vienas laikosi kito)
* paklusimas - prasmingumas (vienas paklūsta kitam)



Vaiśeṣika padargai:
* Sāmānya bendrybė "kaip"
* Viśeṣa paskirybė "koks"
* Samavāya dalyvavimas "kodėl" tačiau tai ryšys tarp priežasties ir pasekmės, ryšys tarp neišskiriamų substancijų, ryšys tarp turinio ir indo, ir manau, apskritai, tiesiog ryšiai įskaitant su visuma, užtat tai Dievo požiūris
O "ar" trejopai reiškiasi trejybe:
* dravya santalka - buvimo terpės (gamtos pradai: žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, laikas, erdvė, savastis, protas) - tai atsakymai, pažinti dalykai, mažėjantis laisvumas
* karma veiklos terpės - tai pažinimas, riba tarp pažinto daikto ir pažinovo, užtat
* Guṇa gijos - mąstymo terpės (smegenų vienybės židiniai: juslės, skausmas, kiekybė, dydis ir t.t.) - tai klausimai, pažinovas, didėjantis laisvumas
Tad veikla (pažinimas) sieja trejybę su ketverybe. Užtat tai gali išspręsti ryšį tarp 3+3 ir 4+2. Veikla, tai vidurio kelias, nežinojimo kelias, (Kristus), pagrindas ketverybei nes vienintelis kelias.
2016 gruodžio 25 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 204-207 eilutės:
* Pradžia: paklusnumas. Dievas už mūsų. (Nežudyk)
* Vidurys: tikėjimas. Esame vienas asmuo skirtingose aplinkybėse. (Nevok, nesvetimauk)
* Pabaiga: rūpėjimas. Kiekvienas privalome išskirtinai atsiskleisti. (Nemeluok, negeisk svetimo daiktų, negeisk svetimo asmens.)
Pridėtos 349-352 eilutės:
Dievo įsijautimai
* Permąstyti Dievo įsijautimus (injekcijas). Ramusis Dievas atsitokia atvaizdas (mąsto visumą) ir įsijaučia aplinkybėmis (mąsto dalį). Atsitokėjimą ir įsijautimą skiria požiūris. Aplinkybės (trejybės atvaizdai) išsako Dievo įsijautimo laipsnį, žmogiško išgyvenimo laipsnį, kuris tampa pilnavertis trejybės amžinu ratu.
* Mylintis Dievas įsijaučia į įvairios apimties nesąmonę, tai kalbų išvedimo pagrindas.
Ištrintos 374-378 eilutės:


* Padalinimuose glūdi loginių santykių pradai (disjunkcija, konjunkcija) kurie paskui plačiau taikomi (ne visumai, o jos atkarpai, lopui).
Ištrintos 381-383 eilutės:

Pakeistos 384-388 eilutės iš
* Permąstyti Dievo įsijautimus (injekcijas). Ramusis Dievas atsitokia atvaizdas (mąsto visumą) ir įsijaučia aplinkybėmis (mąsto dalį). Atsitokėjimą ir įsijautimą skiria požiūris. Aplinkybės (trejybės atvaizdai) išsako Dievo įsijautimo laipsnį, žmogiško išgyvenimo laipsnį, kuris tampa pilnavertis trejybės amžinu ratu.
* Mylintis Dievas įsijaučia į įvairios apimties nesąmonę, tai kalbų išvedimo pagrindas.

į:
Pakeistos 404-406 eilutės iš
* Pradžia: paklusnumas. Dievas už mūsų. (Nežudyk)
* Vidurys: tikėjimas. Esame vienas asmuo skirtingose aplinkybėse. (Nevok, nesvetimauk)
* Pabaiga: rūpėjimas. Kiekvienas privalome išskirtinai atsiskleisti. (Nemeluok, negeisk svetimo daiktų, negeisk svetimo asmens.)
į:
2016 gruodžio 25 d., 20:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 161-166 eilutės:
Aštuongubas kelias

* Aštuongubas kelias apžergia šešerybę, o kitos santvarkos apžergia laipsnynus. Du šešerybės atvaizdai išskiria skirtingus žmogus ir Dievo požiūrius, o laipsnynai juos suderina į vieną laipsnyną.
* Laipsnynas žmogų veda iš širdies žemesnių trijų požiūrių į pasaulio aukštesnius tris požiūrius, kad būtų galima bręsti, keisti, tikslinti savo požiūrį. Laipsnynas panašus į homologijos ir kohomologijos ryšį.
* Laipsnynas sieja gyvenimą (pirmus tris požiūrius) kuriais Dievas gyvena mumis, tad sutampa Dievas už mūsų ir gerumas mumyse, ir amžiną gyvenimą (kitus tris požiūrius) kuriais mes gyvename Dievu, tad skiriasi Dievas už mūsų ir gerumas mumyse.
Pridėta 176 eilutė:
* Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
Pakeistos 178-179 eilutės iš
* Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
į:
* Pasaulio tiesą priimame pasakojimo pradžioje, kad esame spaudžiami pastovaus įtampos balso. Kiekvienas įtampos vienetas gali mus veikti, o pakartotinas pastovaus balso kalimas mus veikia užtikrintai.
Pridėtos 345-348 eilutės:
Atvaizdai ir aplinkybės
* Kaip trejybė išgyvenama išsako jos atvaizdai. Trejybės ratu (buvimas, veikimas, mąstymas) ji išgyvenama žmogumi, į kurį Dievas yra įėjęs, tuo tarpu kitais atvaizdais Dievas laikosi plotmės, nuo kurios jisai skiria žmogų. Atvaizdu (būtinas, tikras, galimas) Dievas iš viso paskendęs plotmėje, atskirtas nuo žmogaus.
* Aplinkybes galima sulyginti su Dievo trejybe, pavyzdžiui: Dievo Dvasios plazdenimas yra pastovus nepastovumuas (visybė); Dievo Sūnaus tikrumas yra vienas pastovumo atvejis (vienis); Dievo Tėvo kūryba yra daugio pastovumas.
Pakeistos 383-387 eilutės iš
* Pasaulio tiesą priimame pasakojimo pradžioje, kad esame spaudžiami pastovaus įtampos balso. Kiekvienas įtampos vienetas gali mus veikti, o pakartotinas pastovaus balso kalimas mus veikia užtikrintai.
* Kaip trejybė išgyvenama išsako jos atvaizdai. Trejybės ratu (buvimas, veikimas, mąstymas) ji išgyvenama žmogumi, į kurį Dievas yra įėjęs, tuo tarpu kitais atvaizdais Dievas laikosi plotmės, nuo kurios jisai skiria žmogų. Atvaizdu (būtinas, tikras, galimas) Dievas iš viso paskendęs plotmėje, atskirtas nuo žmogaus.

* Laipsnynas žmogų veda iš širdies žemesnių trijų požiūrių į pasaulio aukštesnius tris požiūrius, kad būtų galima bręsti, keisti, tikslinti savo požiūrį. Laipsnynas panašus į homologijos ir kohomologijos ryšį.
* Laipsnynas sieja gyvenimą (pirmus tris požiūrius) kuriais Dievas gyvena mumis, tad sutampa Dievas už mūsų ir gerumas mumyse, ir amžiną gyvenimą (kitus tris požiūrius) kuriais mes gyvename Dievu, tad skiriasi Dievas už mūsų ir gerumas mumyse.
į:
Ištrinta 384 eilutė:
* Aštuongubas kelias apžergia šešerybę, o kitos santvarkos apžergia laipsnynus. Du šešerybės atvaizdai išskiria skirtingus žmogus ir Dievo požiūrius, o laipsnynai juos suderina į vieną laipsnyną.
Pakeistos 387-388 eilutės iš
* Aplinkybes galima sulyginti su Dievo trejybe, pavyzdžiui: Dievo Dvasios plazdenimas yra pastovus nepastovumuas (visybė); Dievo Sūnaus tikrumas yra vienas pastovumo atvejis (vienis); Dievo Tėvo kūryba yra daugio pastovumas.
į:
Pridėta 391 eilutė:
2016 gruodžio 25 d., 20:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 168-170 eilutės:
* Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
* Geros valios pratimai sieja tris kalbas: Rūpestis: hot button. Įvardijimas: tikrasis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos. Pasakojimas: "įvykis".
* Pasakojimu pasaulis įkala vieną savo tiesą, paskui kitą.
Pakeistos 380-382 eilutės iš
* Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
* Pasakojimu pasaulis įkala vieną savo tiesą, paskui kitą.
* Geros valios pratimai sieja tris kalbas: Rūpestis: hot button. Įvardijimas: tikrasis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos. Pasakojimas: "įvykis".
į:
2016 gruodžio 25 d., 20:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 168-169 eilutės iš
į:
* Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
Pakeistos 301-302 eilutės iš
į:
* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio. [[http://wat2146.ucr.edu/ | Peter J. Burke]] ir identity theory, knygos apie Contemporary Social Psychological Theories.
Pridėta 317 eilutė:
* Poreikiai = patikslinimai.
Pakeistos 354-359 eilutės iš
* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio. [[http://wat2146.ucr.edu/ | Peter J. Burke]] ir identity theory, knygos apie Contemporary Social Psychological Theories.



į:
Ištrinta 367 eilutė:
Pakeistos 371-372 eilutės iš
* Poreikiai = patikslinimai.
* Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
į:
2016 gruodžio 25 d., 19:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 152-154 eilutės iš
'''Trys kalbos ir pagrindimo kalba'''
į:
* Nežinojimo žinojimas: laisvės esmė ir šaltinis.
* Dorovė remiasi Kito nepažinimu, tad jo laisve, ne jo pažinimu. Užtat privalome gerbti Kitą.
* Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą, link savo kertinės vertybės ir kas už jos.
Pakeistos 161-162 eilutės iš
Kalbos vienetai: Įtampa tarp širdies ir pasaulio
į:
Kalbos
*
Kalbos vienetai: Įtampa tarp širdies ir pasaulio
Pakeistos 164-168 eilutės iš
į:
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.
* Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.
* Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.
Ištrintos 335-338 eilutės:
Laisvė
* Nežinojimo žinojimas: laisvės esmė ir šaltinis.
* Dorovė remiasi Kito nepažinimu, tad jo laisve, ne jo pažinimu. Užtat privalome gerbti Kitą.
Pakeistos 348-358 eilutės iš
Kalbos
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.
* Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.
* Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.

Sąmoningumas
* Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą, link savo kertinės vertybės ir kas už jos
.
į:
* Teisingas, doras gyvenimas: laikytis nežinojimo, įsikibti į jį, kaip savą. O žinojimą laikyti svetimu. Taip kad esame pasiruošę gyventi visiškai naujai, tai ir yra amžinas gyvenimas. Tačiau šiaip elgiamės priešingai. Tuom skiriasi mūsų elgesys (mūsų riba) ir dorovė (Dievo riba).
Pakeistos 367-370 eilutės iš
* Teisingas, doras gyvenimas: laikytis nežinojimo, įsikibti į jį, kaip savą. O žinojimą laikyti svetimu. Taip kad esame pasiruošę gyventi visiškai naujai, tai ir yra amžinas gyvenimas. Tačiau šiaip elgiamės priešingai. Tuom skiriasi mūsų elgesys (mūsų riba) ir dorovė (Dievo riba).
į:

2016 gruodžio 25 d., 19:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 290 eilutė iš:
Savastis
į:
Savastis, riba
Pakeistos 292-293 eilutės iš
į:
* Aplinkybės remiasi riba, vaizduotės skyle, o tai yra savasties riba.
* Erdvė, penkerybė - trys Dievo požiūriai, kaip kad Dievo šokyje: vidus riba išorė. Ir du ne Dievo požiūriai, artima praeitis ir artima ateitis (ribos nėra!)
Ištrintos 299-300 eilutės:
* Erdvė, penkerybė - trys Dievo požiūriai, kaip kad Dievo šokyje: vidus riba išorė. Ir du ne Dievo požiūriai, artima praeitis ir artima ateitis (ribos nėra!)
Pakeistos 304-308 eilutės iš
Kalbos
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu)
, o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė
, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.

Patikslinimai
į:
Geometrijos ir patikslinimai
* Dievo geometrija (jo žingsnių, be klaidų
, jo "kodėl") yra paprasčiausia, toliau bendro žmogaus (tiesėmis ir sankirtomis), toliau paskirų žmonių (kampais), o sudėtingiausia geometrija tai "lopo", ploto, visatos atkarpos, savasties, atskirto nuo pasaulio, kaip kad butelio, kurio niekas nemato už pianino.
Ištrintos 306-308 eilutės:
* Šešios specifikacijos (ir eilėraščių transformacijos) atitinka šešias požiūrių permainas ir yra pagrindas visų netroškimų laipsnynams. Palyginti, pavyzdžiui: įsikibimas-ar iš tikrųjų patinka? (refleksija); kaupti daugiau negu reikia - ar iš tikrųjų reikia? (pakreipimas); vengti kraštutinumų - ar tikra? (rotacija); rinkti gerą vietoj blogo - ar keblu? (pritraukimas-atitraukimas); rinkti geresnį vietoj blogesnio - ar protinga? (priplojimas - nesikeičia plotas); rinkti geriausią - ar teisinga? perkėlimas.

Lūkesčiai, jauduliai, nuotaikos, pagrindimas
Pakeistos 308-313 eilutės iš
* Teisingumas remiasi lūkesčiais, o malonė už lūkesčių parodo jų nepakankamumą
į:
* Dalinių funkcijų pradai rekursyvinėje funkcijų teorijoje - ar susiję su patikslinimais?
* Ryšys tarp 6 neigiamų įsakymų ir 6 geometrinių patikslinimų. Pabrėžia ribą tarp savęs ir aplinkybių - ta riba, tas lęšis atsirado Dievui išėjus už savęs į save, tai yra, į Mane. Brandink Dievą: Nežudyk: atspindimas: yra Dievas už ribos, man tapatus, ir net viršesnis, ir jisai glūdi ne tik manyje bet ir kituose, jisai mumis visais bręsta. Mes žudydami neigiame ar Dievas yra. Brandink asmenį: Mes visi esame tas pats asmuo, tik skirtingos aplinkybėse, tad: Nevok (pakreipimas) ir nesvetimauk (pasukimas): Juk vogdami, mes neigiame kitą, kad jisai iš viso yra. O svetimaudami, mes gadiname, tvirkome žmogų, su kuriuo svetimaujame, mes neigiame, koks jisai yra. Brandink asmenybę: Mes kiekvienas esame išskirtinai prasmingi, turime savo asmenišką santykį su aplinka, jos visuma, tad: Nemeluok, juk meluodami, neigiame asmenybes, kaip bręstame. (Lai plėsta akiratis - lai kiekvieno liudijimas būna teisingas). Melas, tai nuodėmė prieš šventąją Dvasią. Negeisk kito daiktų, nes kiekvienas savaip renkasi vertybių santykius, tad neneik asmenybių, kokiais mes esame. Negeisk kito mylimojo, nes kiekvienas keliaujame į savo likimą, savo prieglobstį, tad neneik asmenybių, ar mes esame.
* Lyginti poreikių tenkinimus ir patikslinimus.
* Šešios specifikacijos (ir eilėraščių transformacijos) atitinka šešias požiūrių permainas ir yra pagrindas visų netroškimų laipsnynams. Palyginti, pavyzdžiui: įsikibimas-ar iš tikrųjų patinka? (refleksija); kaupti daugiau negu reikia - ar iš tikrųjų reikia? (pakreipimas); vengti kraštutinumų - ar tikra? (rotacija); rinkti gerą vietoj blogo - ar keblu? (pritraukimas-atitraukimas); rinkti geresnį vietoj blogesnio - ar protinga? (priplojimas - nesikeičia plotas); rinkti geriausią - ar teisinga? perkėlimas.

Lūkesčiai, jauduliai, nuotaikos, pagrindimas
Pridėta 321 eilutė:
* Ieškoti pagrindų skausmui, malonumui.
Pakeistos 323-326 eilutės iš
Savastis
* Aplinkybės remiasi riba, vaizduotės skyle, o tai yra savasties riba.
į:
* Ieškoti visuomeninių pagrindų jausmams: gėdai, juokui. Kaip nesiderina mūsų jausmai ir visuomenės jausmai ar įsitikinimai.
* Neteisingumas susijęs su bjauresiu... ir kiti jauduliai, išoriniai požiūriai?

Teisingumas ir neteisingumas, malonė
* Teisingumas remiasi lūkesčiais, o malonė už lūkesčių parodo jų nepakankamumą
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo
.
Pakeistos 347-349 eilutės iš
Kalba
į:
Kalbos
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.
Ištrintos 354-367 eilutės:

Geometrijos ir patikslinimai
* Dievo geometrija (jo žingsnių, be klaidų, jo "kodėl") yra paprasčiausia, toliau bendro žmogaus (tiesėmis ir sankirtomis), toliau paskirų žmonių (kampais), o sudėtingiausia geometrija tai "lopo", ploto, visatos atkarpos, savasties, atskirto nuo pasaulio, kaip kad butelio, kurio niekas nemato už pianino.
* Dalinių funkcijų pradai rekursyvinėje funkcijų teorijoje - ar susiję su patikslinimais?
* Ryšys tarp 6 neigiamų įsakymų ir 6 geometrinių patikslinimų. Pabrėžia ribą tarp savęs ir aplinkybių - ta riba, tas lęšis atsirado Dievui išėjus už savęs į save, tai yra, į Mane. Brandink Dievą: Nežudyk: atspindimas: yra Dievas už ribos, man tapatus, ir net viršesnis, ir jisai glūdi ne tik manyje bet ir kituose, jisai mumis visais bręsta. Mes žudydami neigiame ar Dievas yra. Brandink asmenį: Mes visi esame tas pats asmuo, tik skirtingos aplinkybėse, tad: Nevok (pakreipimas) ir nesvetimauk (pasukimas): Juk vogdami, mes neigiame kitą, kad jisai iš viso yra. O svetimaudami, mes gadiname, tvirkome žmogų, su kuriuo svetimaujame, mes neigiame, koks jisai yra. Brandink asmenybę: Mes kiekvienas esame išskirtinai prasmingi, turime savo asmenišką santykį su aplinka, jos visuma, tad: Nemeluok, juk meluodami, neigiame asmenybes, kaip bręstame. (Lai plėsta akiratis - lai kiekvieno liudijimas būna teisingas). Melas, tai nuodėmė prieš šventąją Dvasią. Negeisk kito daiktų, nes kiekvienas savaip renkasi vertybių santykius, tad neneik asmenybių, kokiais mes esame. Negeisk kito mylimojo, nes kiekvienas keliaujame į savo likimą, savo prieglobstį, tad neneik asmenybių, ar mes esame.
* Lyginti poreikių tenkinimus ir patikslinimus.

Jauduliai
* Ieškoti pagrindų skausmui, malonumui.
* Ieškoti visuomeninių pagrindų jausmams: gėdai, juokui. Kaip nesiderina mūsų jausmai ir visuomenės jausmai ar įsitikinimai.
* Neteisingumas susijęs su bjauresiu... ir kiti jauduliai, išoriniai požiūriai?

Teisingumas ir neteisingumas
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo.
2016 gruodžio 25 d., 18:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
į:
* Life is like playing a violin solo in public and learning the instrument as one goes on. Samuel Butler's essay: How to make the best of life.
Pakeistos 151-152 eilutės iš
į:
* Visi supranta, kas jiems tarnauja - pavyzdžiui, žmogui tarnauja jo rankos, kojos, skrandis. Šį supratimą išsako šešerybė, atsakomybės sandara - pirminės, antrinės, tretinės atsakomybės darna.
Pakeistos 409-410 eilutės iš
* Visi supranta, kas jiems tarnauja - pavyzdžiui, žmogui tarnauja jo rankos, kojos, skrandis. Šį supratimą išsako šešerybė, atsakomybės sandara - pirminės, antrinės, tretinės atsakomybės darna.
į:
Pakeista 431 eilutė iš:
* Life is like playing a violin solo in public and learning the instrument as one goes on. Samuel Butler's essay: How to make the best of life.
į:
2016 gruodžio 25 d., 18:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 328-329 eilutės iš
į:
* Dorovė remiasi Kito nepažinimu, tad jo laisve, ne jo pažinimu. Užtat privalome gerbti Kitą.
Pakeistos 345-346 eilutės iš
į:
* Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.
Pakeistos 353-355 eilutės iš
į:
* Ryšys tarp 6 neigiamų įsakymų ir 6 geometrinių patikslinimų. Pabrėžia ribą tarp savęs ir aplinkybių - ta riba, tas lęšis atsirado Dievui išėjus už savęs į save, tai yra, į Mane. Brandink Dievą: Nežudyk: atspindimas: yra Dievas už ribos, man tapatus, ir net viršesnis, ir jisai glūdi ne tik manyje bet ir kituose, jisai mumis visais bręsta. Mes žudydami neigiame ar Dievas yra. Brandink asmenį: Mes visi esame tas pats asmuo, tik skirtingos aplinkybėse, tad: Nevok (pakreipimas) ir nesvetimauk (pasukimas): Juk vogdami, mes neigiame kitą, kad jisai iš viso yra. O svetimaudami, mes gadiname, tvirkome žmogų, su kuriuo svetimaujame, mes neigiame, koks jisai yra. Brandink asmenybę: Mes kiekvienas esame išskirtinai prasmingi, turime savo asmenišką santykį su aplinka, jos visuma, tad: Nemeluok, juk meluodami, neigiame asmenybes, kaip bręstame. (Lai plėsta akiratis - lai kiekvieno liudijimas būna teisingas). Melas, tai nuodėmė prieš šventąją Dvasią. Negeisk kito daiktų, nes kiekvienas savaip renkasi vertybių santykius, tad neneik asmenybių, kokiais mes esame. Negeisk kito mylimojo, nes kiekvienas keliaujame į savo likimą, savo prieglobstį, tad neneik asmenybių, ar mes esame.
* Lyginti poreikių tenkinimus ir patikslinimus.
Pridėtos 361-364 eilutės:
Teisingumas ir neteisingumas
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo.
Pakeista 370 eilutė iš:
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo.
į:
Pakeistos 373-375 eilutės iš
* Dorovė remiasi Kito nepažinimu, tad jo laisve, ne jo pažinimu. Užtat privalome gerbti Kitą.

* Ryšys tarp 6 neigiamų įsakymų ir 6 geometrinių patikslinimų. Pabrėžia ribą tarp savęs ir aplinkybių - ta riba, tas lęšis atsirado Dievui išėjus už savęs į save, tai yra, į Mane. Brandink Dievą: Nežudyk: atspindimas: yra Dievas už ribos, man tapatus, ir net viršesnis, ir jisai glūdi ne tik manyje bet ir kituose, jisai mumis visais bręsta. Mes žudydami neigiame ar Dievas yra. Brandink asmenį: Mes visi esame tas pats asmuo, tik skirtingos aplinkybėse, tad: Nevok (pakreipimas) ir nesvetimauk (pasukimas): Juk vogdami, mes neigiame kitą, kad jisai iš viso yra. O svetimaudami, mes gadiname, tvirkome žmogų, su kuriuo svetimaujame, mes neigiame, koks jisai yra. Brandink asmenybę: Mes kiekvienas esame išskirtinai prasmingi, turime savo asmenišką santykį su aplinka, jos visuma, tad: Nemeluok, juk meluodami, neigiame asmenybes, kaip bręstame. (Lai plėsta akiratis - lai kiekvieno liudijimas būna teisingas). Melas, tai nuodėmė prieš šventąją Dvasią. Negeisk kito daiktų, nes kiekvienas savaip renkasi vertybių santykius, tad neneik asmenybių, kokiais mes esame. Negeisk kito mylimojo, nes kiekvienas keliaujame į savo likimą, savo prieglobstį, tad neneik asmenybių, ar mes esame.
į:
Pakeistos 380-381 eilutės iš
* Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.
* Lyginti poreikių tenkinimus ir patikslinimus.
į:
2016 gruodžio 25 d., 18:35 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 15-16 eilutės:
Attach:DorovesRemai.png
Pakeistos 333-340 eilutės iš
Sąmoningumas
* Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą, link savo kertinės vertybės ir kas už jos.



* Dievo geometrija (jo žingsnių, be klaidų, jo "kodėl") yra paprasčiausia, toliau bendro žmogaus (tiesėmis ir sankirtomis), toliau paskirų žmonių (kampais), o sudėtingiausia geometrija tai "lopo", ploto, visatos atkarpos, savasties, atskirto nuo pasaulio, kaip kad butelio, kurio niekas nemato už pianino.
* Kalbos esmė, kaip ir algebros, yra leisti mums dirbti su ir spręsti tai, kas mums nesuprantama, ką nesuvokiame. Pavyzdžiui, Pitagoro teorema leidžia mums perdėlioti plotus, nors mes ir nesuprantame, kas yra plotas.
į:
* Žvilgsniai keliu (nežinojimo) pirmyn ir (žinojimo) atgal. Tai tas pats kelias, tik dvi skirtingos kryptys.
* Ar galima apsukti automobilį, nežinojimo keliu vairuoti atbulai?
Ištrintos 335-344 eilutės:
* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio. [[http://wat2146.ucr.edu/ | Peter J. Burke]] ir identity theory, knygos apie Contemporary Social Psychological Theories.
* Ieškoti pagrindų skausmui, malonumui.
* Ieškoti visuomeninių pagrindų jausmams: gėdai, juokui. Kaip nesiderina mūsų jausmai ir visuomenės jausmai ar įsitikinimai.
* Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.
* Žvilgsniai keliu (nežinojimo) pirmyn ir (žinojimo) atgal. Tai tas pats kelias, tik dvi skirtingos kryptys.
* Dalinių funkcijų pradai rekursyvinėje funkcijų teorijoje - ar susiję su patikslinimais?
* Ar galima apsukti automobilį, nežinojimo keliu vairuoti atbulai?
* Neteisingumas susijęs su bjauresiu... ir kiti jauduliai, išoriniai požiūriai?
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo.
* Padalinimuose glūdi loginių santykių pradai (disjunkcija, konjunkcija) kurie paskui plačiau taikomi (ne visumai, o jos atkarpai, lopui).
Pakeista 339 eilutė iš:
* Dorovė remiasi Kito nepažinimu, tad jo laisve, ne jo pažinimu. Užtat privalome gerbti Kitą.
į:
* Kalbos esmė, kaip ir algebros, yra leisti mums dirbti su ir spręsti tai, kas mums nesuprantama, ką nesuvokiame. Pavyzdžiui, Pitagoro teorema leidžia mums perdėlioti plotus, nors mes ir nesuprantame, kas yra plotas. Kalba leidžia mums sąlyginai žinoti ar nežinoti. Kalba, tai sąlyginis susitarimas.
Pridėtos 341-366 eilutės:

Kalba
* Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.

Sąmoningumas
* Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą, link savo kertinės vertybės ir kas už jos.

Geometrijos ir patikslinimai
* Dievo geometrija (jo žingsnių, be klaidų, jo "kodėl") yra paprasčiausia, toliau bendro žmogaus (tiesėmis ir sankirtomis), toliau paskirų žmonių (kampais), o sudėtingiausia geometrija tai "lopo", ploto, visatos atkarpos, savasties, atskirto nuo pasaulio, kaip kad butelio, kurio niekas nemato už pianino.
* Dalinių funkcijų pradai rekursyvinėje funkcijų teorijoje - ar susiję su patikslinimais?

Jauduliai
* Ieškoti pagrindų skausmui, malonumui.
* Ieškoti visuomeninių pagrindų jausmams: gėdai, juokui. Kaip nesiderina mūsų jausmai ir visuomenės jausmai ar įsitikinimai.
* Neteisingumas susijęs su bjauresiu... ir kiti jauduliai, išoriniai požiūriai?

* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio. [[http://wat2146.ucr.edu/ | Peter J. Burke]] ir identity theory, knygos apie Contemporary Social Psychological Theories.




* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo.
* Padalinimuose glūdi loginių santykių pradai (disjunkcija, konjunkcija) kurie paskui plačiau taikomi (ne visumai, o jos atkarpai, lopui).

* Dorovė remiasi Kito nepažinimu, tad jo laisve, ne jo pažinimu. Užtat privalome gerbti Kitą.
Pridėtos 423-424 eilutės:
Pridėtos 426-427 eilutės:

Attach:DorovesRemai.png
2016 gruodžio 25 d., 18:28 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 17-18 eilutės:
Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą, link savo kertinės vertybės ir kas už jos.
Pakeista 32 eilutė iš:
* Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), meilės vardų (vertybių) ir jos neįvardijamumo, tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai.
į:
* Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), meilės vardų (vertybių) ir jos neįvardijamumo, tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai. Klausimai sudaro klausimų ratą apie vertybę. Gal kiekviename padalinimui po vieną klausimą, jie išsako tarpus tarp vertybės ir tos Dievo begalinės meilės už šio pasaulio.
Ištrintos 333-341 eilutės:







Pakeistos 335-340 eilutės iš
* Klausimai sudaro klausimų ratą apie vertybę. Gal kiekviename padalinimui po vieną klausimą, jie išsako tarpus tarp vertybės ir tos Dievo begalinės meilės už šio pasaulio.
į:
Sąmoningumas
* Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą, link savo kertinės vertybės ir kas už jos.

2016 gruodžio 25 d., 10:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 400 eilutė:
* Visi supranta, kas jiems tarnauja - pavyzdžiui, žmogui tarnauja jo rankos, kojos, skrandis. Šį supratimą išsako šešerybė, atsakomybės sandara - pirminės, antrinės, tretinės atsakomybės darna.
2016 gruodžio 10 d., 07:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 398 eilutė:
* Laipsnynai sieja vertybės ciklinę trejybę su kitom trim trejybėm.
2016 gruodžio 09 d., 22:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 366 eilutė iš:
* Nenuoseklumą, pavyzdžiui, Šventajame rašte, kaip elgėsi su Marija ir Zachariju, įžvelgia tas, kuris ieško dėsnio, užtat neranda. Jo neranda tas, kuris nori pateisinti.
į:
* Nenuoseklumą, pavyzdžiui, Šventajame rašte, kaip elgėsi su Marija ir Zachariju, įžvelgia tas, kuris ieško bendro dėsnio, užtat neranda. Jo neranda tas, kuris nori pateisinti paskirą atvejį.
2016 gruodžio 09 d., 22:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 366 eilutė:
* Nenuoseklumą, pavyzdžiui, Šventajame rašte, kaip elgėsi su Marija ir Zachariju, įžvelgia tas, kuris ieško dėsnio, užtat neranda. Jo neranda tas, kuris nori pateisinti.
2016 gruodžio 09 d., 22:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 396 eilutė:
* prasmė tai klausimas kuris suveda, būtis tai atsakymas kuris isveda
2016 gruodžio 08 d., 22:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 395 eilutė:
* Pertvarkymas: tarpas tarp išorinės sandaros ir vidinės sandaros, panašiai kaip kategorijų teorijoje, tarp tvarkos objekte ir už objekto.
2016 gruodžio 08 d., 22:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 389-395 eilutės:
* Tikinčiojo atsidavimas iššaukia šventąjį raštą.
* Dievas - ar, Sat - koks, Cit - kaip, Ananda (palaima, jos ryšiai) - kodėl.
* Brahma - pirmapradis vienumas, nežudyk, Bhagavan - asmens vienumas, Paramatma - asmenų vienumas, visiškas išskirtinumas, atsiskleidimas, skirtybių neskirtybė.
* Dorovim - netrokšti.
* Troškimas - laukimas be sulaukimo. Meilė, ilgėjimasis. Aukščiausia meilė: be papildomų motyvų, nenutrūkstama.
* Meilės: Kūnas - besąlygiška, protas - tarnas, širdis - draugystė, valia - tėvai, visi - mylimoji. (Palyginti indų 5 meiles.)
2016 gruodžio 07 d., 23:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 387-388 eilutės:
* Aplinkybes galima sulyginti su Dievo trejybe, pavyzdžiui: Dievo Dvasios plazdenimas yra pastovus nepastovumuas (visybė); Dievo Sūnaus tikrumas yra vienas pastovumo atvejis (vienis); Dievo Tėvo kūryba yra daugio pastovumas.
* Tiesa yra tai, kas leidžia visoms galimybėms atsiversti, paaiškėti, pasireikšti, jų nevaržo.
2016 gruodžio 05 d., 06:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 386 eilutė:
* Geros valios pratimai sieja tris kalbas: Rūpestis: hot button. Įvardijimas: tikrasis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos. Pasakojimas: "įvykis".
2016 gruodžio 05 d., 06:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 384-385 eilutės:
* Visų kalbų esmė, ką nors išmokti, tad išeiti į pasaulį.
* Pasakojimu pasaulis įkala vieną savo tiesą, paskui kitą.
2016 gruodžio 03 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 289-291 eilutės:

* Tautvydui: Kokia prasmės klausimo prasmė? Prasmės prasme susiveda atsakymas, panašiai kaip būties būtis atsiveria klausimu. Tai dvi tautologijos, kurių eiga turininga.
Pakeistos 292-293 eilutės iš
į:
Savastis
* Riba tarp asmens (savasties) ir bendrystės (pasaulio) lemia, kur tvirtai laikomasi tiesos (savastyje), ir kur keičiasi nusistatymas (bendrystėje). Bendrystė dargi yra pasaulyje, tad ji yra tarpinis plotas, kur galime keisti nusistatymą, bet tiktai ryšium su vidurkiu.
Pakeistos 299-300 eilutės iš
į:
* Vertybės, Tėve mūsų: Kai turi ryšį su Dievu, tai kelio žinojimas. O kai neturi ryšio, tai kelio nežinojimas, tai nors nekelio žinojimas.
Pakeistos 309-310 eilutės iš
į:
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.
Pakeistos 313-314 eilutės iš
į:
* Šešios specifikacijos (ir eilėraščių transformacijos) atitinka šešias požiūrių permainas ir yra pagrindas visų netroškimų laipsnynams. Palyginti, pavyzdžiui: įsikibimas-ar iš tikrųjų patinka? (refleksija); kaupti daugiau negu reikia - ar iš tikrųjų reikia? (pakreipimas); vengti kraštutinumų - ar tikra? (rotacija); rinkti gerą vietoj blogo - ar keblu? (pritraukimas-atitraukimas); rinkti geresnį vietoj blogesnio - ar protinga? (priplojimas - nesikeičia plotas); rinkti geriausią - ar teisinga? perkėlimas.
Pakeistos 324-326 eilutės iš
į:
* Mirties baimė - tai nepilnaverčio gyvenimo baimė. Bet jeigu nugyveni pilnavertį gyvenimą, tada mirtis nėra baisi. Mirtis tėra gyvenimo išvertimas.
* Kaltės jausmas: bjaurus sau.
Pakeistos 341-351 eilutės iš
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.

* Vertybės, Tėve mūsų: Kai turi ryšį su Dievu, tai kelio žinojimas. O kai neturi ryšio, tai kelio nežinojimas, tai nors nekelio žinojimas.

* Riba tarp asmens (savasties) ir bendrystės (pasaulio) lemia, kur tvirtai laikomasi tiesos (savastyje), ir kur keičiasi nusistatymas (bendrystėje). Bendrystė dargi yra pasaulyje, tad ji yra tarpinis plotas, kur galime keisti nusistatymą, bet tiktai ryšium su vidurkiu.

* Šešios specifikacijos (ir eilėraščių transformacijos) atitinka šešias požiūrių permainas ir yra pagrindas visų netroškimų laipsnynams. Palyginti, pavyzdžiui: įsikibimas-ar iš tikrųjų patinka? (refleksija); kaupti daugiau negu reikia - ar iš tikrųjų reikia? (pakreipimas); vengti kraštutinumų - ar tikra? (rotacija); rinkti gerą vietoj blogo - ar keblu? (pritraukimas-atitraukimas); rinkti geresnį vietoj blogesnio - ar protinga? (priplojimas - nesikeičia plotas); rinkti geriausią - ar teisinga? perkėlimas.


* Mirties baimė - tai nepilnaverčio gyvenimo baimė. Bet jeigu nugyveni pilnavertį gyvenimą, tada mirtis nėra baisi. Mirtis tėra gyvenimo išvertimas.
* Kaltės jausmas: bjaurus sau.
į:
2016 gruodžio 03 d., 17:04 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 283 eilutė:
Pakeistos 288-289 eilutės iš
į:
* Geometrija matuoja, išreiškia nuklydimą. Nuklydimas matuojamas sugrįžus. Tai gali būti nuklydimas pirmyn atgal. Taip pat nuklydimas vyksta trejybės ratu, tad trikampiu. Nuklydimą galima išreikšti takais, taip pat nuotoliais, taip pat dalinį nuklydimą galima išreikšti kampais, ir visuminį nuklydimą galima kokybiškai išreikšti plotu, juk jeigu iš karto atitaisome klaidą, jeigu iš karto apsisukame ir grįžtame, tai plotas yra nulinis. Tačiau trejybinis ratas yra kitokio pobūdžio nuklydimas, tad kitokio pobūdžio atitaisymas.
Pakeistos 297-298 eilutės iš
* Gyvenimas, tai Dievo gerumo žinojimas. O amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo nežinojimas.
į:
Vertybės ir klausimai
Pakeistos 299-300 eilutės iš
į:
* Kertinė vertybė (visuminis žinojimas) mums atstoja troškimą (nežinojimą), o vertybę išplečia lūkesčiai, lūkesčius išplečia abejonės (ypač apie nerimą), abejones išplečia poreikiai (ar tikrai esame viena). Vertybės, lūkesčiai, abejonės, poreikiai yra troškimų ženklai. Užtat šių lygmenų poros yra ženklų savybės.
Pakeistos 303-304 eilutės iš
* Kokia vertė jausmų jeigu nepasidalini? Kuria prasme jausmai turi vertę? ("It's only feelings." "You hurt my feelings.")
į:
Dievas ir žmogus
Pakeista 307 eilutė iš:
į:
Kalbos
Pridėta 310 eilutė:
Patikslinimai
Pakeistos 313-314 eilutės iš
* Kertinė vertybė (visuminis žinojimas) mums atstoja troškimą (nežinojimą), o vertybę išplečia lūkesčiai, lūkesčius išplečia abejonės (ypač apie nerimą), abejones išplečia poreikiai (ar tikrai esame viena). Vertybės, lūkesčiai, abejonės, poreikiai yra troškimų ženklai. Užtat šių lygmenų poros yra ženklų savybės.
į:
Pakeistos 320-323 eilutės iš
į:
* Gyvenimas, tai Dievo gerumo žinojimas. O amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo nežinojimas.
* Kokia vertė jausmų jeigu nepasidalini? Kuria prasme jausmai turi vertę? ("It's only feelings." "You hurt my feelings.")
* Klaidingi klausimai (ar verta gyventi? ar Dievas yra?) Tai lūkesčių sulaukimas, neigiamas. Turėtų būti: Ar norime, kad Dievas būtų? Tai troškimai, teigiamas.
Pakeistos 336-338 eilutės iš
Neigiami jausmai
* Klaidingi klausimai (ar verta gyventi? ar Dievas yra?) Tai lūkesčių sulaukimas, neigiamas. Turėtų būti: Ar norime, kad Dievas būtų? Tai troškimai, teigiamas.
į:
Pakeista 371 eilutė iš:
* Geometrija matuoja, išreiškia nuklydimą. Nuklydimas matuojamas sugrįžus. Tai gali būti nuklydimas pirmyn atgal. Taip pat nuklydimas vyksta trejybės ratu, tad trikampiu. Nuklydimą galima išreikšti takais, taip pat nuotoliais, taip pat dalinį nuklydimą galima išreikšti kampais, ir visuminį nuklydimą galima kokybiškai išreikšti plotu, juk jeigu iš karto atitaisome klaidą, jeigu iš karto apsisukame ir grįžtame, tai plotas yra nulinis. Tačiau trejybinis ratas yra kitokio pobūdžio nuklydimas, tad kitokio pobūdžio atitaisymas.
į:
2016 gruodžio 03 d., 17:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-93 eilutės iš
į:
* Šaunumas (cool), pasitikėjimas savimi, autentiškumas, savitumas, tikrumas - tai gerbiu, nes jaučiu, kad jo šaknys už šio pasaulio, nes nėra to pasaulinio nerimo, jaudulio.
Pakeistos 274-275 eilutės iš
į:
*** Visiški atskirti (velnio) yra tuo pačiu visiškai išskirtini, o tai vienumo pagrindas. Tai nedirbtinas vienumas, tobuliausias vienumas, išbaigtas vienumas, kai visi išskirtini, vieningi savo išskirtinumu.
Ištrinta 308 eilutė:
Pridėta 310 eilutė:
Pridėta 312 eilutė:
Pakeistos 314-315 eilutės iš
* Šaunumas (cool), pasitikėjimas savimi, autentiškumas, savitumas, tikrumas - tai gerbiu, nes jaučiu, kad jo šaknys už šio pasaulio, nes nėra to pasaulinio nerimo, jaudulio.
į:
Lūkesčiai, jauduliai, nuotaikos, pagrindimas
Pakeistos 317-322 eilutės iš
* Teisingumas remiasi lūkesčiais, o malonė už lūkesčių parodo jų nepakankamumą.
į:
* Teisingumas remiasi lūkesčiais, o malonė už lūkesčių parodo jų nepakankamumą
* Kaip sulyginti su jauduliais? 0 ramybė; 1 linksma; 2 baisu; 3 bjauru (gėda!); 4 liūdna; 5 nuostabu; 6 laiminga; 7 įtampa (nerimas). Jauduliai, tai akstinai tenkinti poreikius. Tai vidinis įsisavinimas poreikių, išorinio kūno įsisavinimas ir pakeitimas vidiniu gyvenimu. Tai perėjimas iš linksmumo į laimę. Tad yra ilgas ir pilnas kelias į laimę. Ir jis eina per įtampą.
* Traukuliai...
* Nuotaikų erdves palyginti su Fauconnier proto laukus (mental spaces)

Savastis
Pridėtos 324-325 eilutės:

Laisvė
Pridėtos 327-328 eilutės:

Nežinojimas
Pakeistos 330-334 eilutės iš
* Visiški atskirti (velnio) yra tuo pačiu visiškai išskirtini, o tai vienumo pagrindas. Tai nedirbtinas vienumas, tobuliausias vienumas, išbaigtas vienumas, kai visi išskirtini, vieningi savo išskirtinumu.
į:
* Dievas nebūtinai geras nes jisai nežinojimas, o mes sukurti gyventi žinojimu.



Neigiami jausmai
Pridėta 336 eilutė:
Pridėta 338 eilutė:
Pridėta 340 eilutė:
Pridėta 342 eilutė:
Pakeistos 344-346 eilutės iš
* Kaip sulyginti su jauduliais? 0 ramybė; 1 linksma; 2 baisu; 3 bjauru (gėda!); 4 liūdna; 5 nuostabu; 6 laiminga; 7 įtampa (nerimas). Jauduliai, tai akstinai tenkinti poreikius. Tai vidinis įsisavinimas poreikių, išorinio kūno įsisavinimas ir pakeitimas vidiniu gyvenimu. Tai perėjimas iš linksmumo į laimę. Tad yra ilgas ir pilnas kelias į laimę. Ir jis eina per įtampą.
* Traukuliai...
* Nuotaikų erdves palyginti su Fauconnier proto laukus (mental spaces)
į:
Pakeista 348 eilutė iš:
* Dievas nebūtinai geras nes jisai nežinojimas, o mes sukurti gyventi žinojimu.
į:
2016 gruodžio 03 d., 16:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 75 eilutė iš:
'''Dievo ir žmogaus trejybės: šešerybė'''
į:
'''Dievo ir žmogaus trejybės: šešerybė. Laipsnynas.'''
Pakeistos 79-80 eilutės iš
* Mūsų gyvenimas Dievu niekaip neužtikrintas
į:
* Mūsų gyvenimas Dievu niekaip neužtikrintas.
* Dievo šokis grindžia žmogaus šešerybę, kuri grindžia vertybes ir jomis reiškiasi tarp netroškimų. Šešerybė taip pat grindžia dorovę (gėrio kryptis, gerą širdį, valią, lūkesčius), kuri toliau reiškiasi ir plėtojasi pagrindimu (kuris išplaukia iš vertybių rėmų ir lūkesčių laipsnyno). O pagrindimas grindžia nuotaikų kalbą, kurią galime nagrinėti sapnais (jie tveria nuotaiką), poezija (pavyzdžiui, Tang dinastijos) ir muzika. O muzika susijusi su matematika, dargi lūkesčiai tikslinami atitinkmai plėtojant erdvės ir laiko sąvokas.
* Mums Dievas yra duotas statiškas, tad vietoj išėjimo už savęs keturiom pakopom, gaunam nulybę ir septynerybę tačiau keturiais troškimais netroškimais, tad 2x2 = (0+7)(T+N) O šeši negerumai lieka ištisai pastovūs, tai laipsnynas nuo vienybės iki šešerybės.
Pakeistos 286-288 eilutės iš
* Mums Dievas yra duotas statiškas, tad vietoj išėjimo už savęs keturiom pakopom, gaunam nulybę ir septynerybę tačiau keturiais troškimais netroškimais, tad 2x2 = (0+7)(T+N) O šeši negerumai lieka ištisai pastovūs, tai laipsnynas nuo vienybės iki šešerybės.
į:
* Pramogos, tai (blogojo vaiko) išėjimas iš įprastinių vėžių, kuris gali tapti betiksliu ar tiesiog savaiminiu tikslu, tad svarbu vis grįžti trejybe prie to, kas svarbu. Pramogos, tai gyvybingumo paieškos.
Pakeistos 293-295 eilutės iš
* Dievo šokis grindžia žmogaus šešerybę, kuri grindžia vertybes ir jomis reiškiasi tarp netroškimų. Šešerybė taip pat grindžia dorovę (gėrio kryptis, gerą širdį, valią, lūkesčius), kuri toliau reiškiasi ir plėtojasi pagrindimu (kuris išplaukia iš vertybių rėmų ir lūkesčių laipsnyno). O pagrindimas grindžia nuotaikų kalbą, kurią galime nagrinėti sapnais (jie tveria nuotaiką), poezija (pavyzdžiui, Tang dinastijos) ir muzika. O muzika susijusi su matematika, dargi lūkesčiai tikslinami atitinkmai plėtojant erdvės ir laiko sąvokas.
į:
Pakeista 307 eilutė iš:
* Pramogos, tai (blogojo vaiko) išėjimas iš įprastinių vėžių, kuris gali tapti betiksliu ar tiesiog savaiminiu tikslu, tad svarbu vis grįžti trejybe prie to, kas svarbu. Pramogos, tai gyvybingumo paieškos.
į:
2016 gruodžio 03 d., 16:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 207-208 eilutės iš
į:
* Mes, išeidami už savęs, gyvendami širdimi, pralenkiame Tėvą, nes jisai nebuvo aplinkybės, o mes esame aplinkybėse, tiek už jų. Tačiau jeigu neišeiname už savęs, tai nepralenkiame Tėvo. O būtent mūsų aplinkybės - ar išeisime ar neišeisime už savęs - yra tas lęšis, kuris mus sulygina, sutapatina su Tėvu. Ir Sūnus, kuris visada išeina už savęs, yra mūsų pilnatvė, mus suvedanti.
Pakeistos 252-253 eilutės iš
*** Konstruktyvi komunikacija, tai susigaudymas iš mūsų būklės, jog turinys remiasi pavidalu, nes gali juo remtis, nes tai mums bendra, tai mūsų bendra būklė. Būklės vienumas grindžia veiklos, elgesio, valios, dorovės vienumą.
į:
*** Konstruktyvi komunikacija, tai susigaudymas iš mūsų būklės, jog turinys remiasi pavidalu, nes gali juo remtis, nes tai mums bendra, tai mūsų bendra būklė. Būklės vienumas grindžia veiklos, elgesio, valios, dorovės vienumą.
*** Komunikacija, tai veiksmų praplėtimas
.
Pridėta 288 eilutė:
Pridėta 290 eilutė:
Pakeistos 295-297 eilutės iš
* Dievas klausia ar jisai yra (būtinas)? Žmogus klausia, kas aš esu? tai Ievos klausimas, kertinės vertybės, kuria jinai yra ne tik atsakymas, bet ir klausimas, amžinas gyvenimas, nes vis ryškėja.
į:
* Dievas klausia ar jisai yra (būtinas)? Žmogus klausia, kas aš esu? tai Ievos klausimas, kertinės vertybės, kuria jinai yra ne tik atsakymas, bet ir klausimas, amžinas gyvenimas, nes vis ryškėja. Tai visų klausimų pagrindas.
Pridėta 299 eilutė:
Pridėta 301 eilutė:
Pakeistos 304-305 eilutės iš
* Mes, išeidami už savęs, gyvendami širdimi, pralenkiame Tėvą, nes jisai nebuvo aplinkybės, o mes esame aplinkybėse, tiek už jų. Tačiau jeigu neišeiname už savęs, tai nepralenkiame Tėvo. O būtent mūsų aplinkybės - ar išeisime ar neišeisime už savęs - yra tas lęšis, kuris mus sulygina, sutapatina su Tėvu. Ir Sūnus, kuris visada išeina už savęs, yra mūsų pilnatvė, mus suvedanti.
* Komunikacija, tai veiksmų praplėtimas.
į:
2016 gruodžio 03 d., 16:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 95-106 eilutės:
Kaip paaiškinti, jog Dievas nebūtinai geras:
* Jisai yra visoks, tiek geras, tiek blogas.
* Žodis "geras" jo nevaržo.
* Mūsų gerumo supratimas labai ribotas.
* Žmonės pažeisti ir pažeidžiami ir neaišku, ar Dievas neabejingas.
* Jis nebūtinai geras, bet gal visgi geras. Panašiai, jis nebūtinai blogas.
* Tvirtinti, jog Dievas yra geras, tai yra gyventi uždaroje santvarkoje, kurioje jau viskas išspręsta, kur entropija didėja ir viskas yra, kur gyvenimas būtinai teisingas, kurioje Dievas jau iš anksto viską žino ir yra sutvarkęs ir išmąstęs. O tvirtinti, jog Dievas nebūtinai geras, tai gyventi malonės aplinkoje, kur jo gerumas yra jo dorybė.
* Jeigu norime bręsti, turime nesitenkinti esamu gyvenimu.
* Dievas gyvendamas mumis atsiliepia mumis.
* Gerumas yra tiktai šioje santvarkoje, o Dievas yra už santvarkos
* Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliais yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
Pridėtos 186-192 eilutės:
* Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.

Jaudulių ir nuotaikų geometrija susijusi su esminiais meilės įsakymais:
* Būk teisingas (mylėk Dievą) - įsikibk į savo tiesą (kuria esi ne linksmas, o laimingas), lai ji būna sava, užtat nepakeičiama
* Nebūk klaidingas (mylėk artimą) - atsitokėk, atsipalaiduok, atsisakyk savęs, persimesk į svetimą (vadinamąjį artimą - ko mažiau svetimą, visgi svetimą), suprask save plačiau. Lai tavo tiesa būna nuasmeninta, kad galėtum gyventi kitu, jam tarnauti
Galima ir taip, ir taip - būti teisingu arba savo klaidas atitaisyti. Tai įsakymo dviprasmybė. Tai du atvaizdai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
Ištrintos 269-283 eilutės:

[+Dorovės iššūkiai+]

Kaip paaiškinti, jog Dievas nebūtinai geras:
* Jisai yra visoks, tiek geras, tiek blogas.
* Žodis "geras" jo nevaržo.
* Mūsų gerumo supratimas labai ribotas.
* Žmonės pažeisti ir pažeidžiami ir neaišku, ar Dievas neabejingas.
* Jis nebūtinai geras, bet gal visgi geras. Panašiai, jis nebūtinai blogas.
* Tvirtinti, jog Dievas yra geras, tai yra gyventi uždaroje santvarkoje, kurioje jau viskas išspręsta, kur entropija didėja ir viskas yra, kur gyvenimas būtinai teisingas, kurioje Dievas jau iš anksto viską žino ir yra sutvarkęs ir išmąstęs. O tvirtinti, jog Dievas nebūtinai geras, tai gyventi malonės aplinkoje, kur jo gerumas yra jo dorybė.
* Jeigu norime bręsti, turime nesitenkinti esamu gyvenimu.
* Dievas gyvendamas mumis atsiliepia mumis.
* Gerumas yra tiktai šioje santvarkoje, o Dievas yra už santvarkos
* Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliais yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
Ištrintos 274-282 eilutės:
'''Dievo įsakymai'''

* Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.

Jaudulių ir nuotaikų geometrija susijusi su esminiais meilės įsakymais:
* Būk teisingas (mylėk Dievą) - įsikibk į savo tiesą (kuria esi ne linksmas, o laimingas), lai ji būna sava, užtat nepakeičiama
* Nebūk klaidingas (mylėk artimą) - atsitokėk, atsipalaiduok, atsisakyk savęs, persimesk į svetimą (vadinamąjį artimą - ko mažiau svetimą, visgi svetimą), suprask save plačiau. Lai tavo tiesa būna nuasmeninta, kad galėtum gyventi kitu, jam tarnauti
Galima ir taip, ir taip - būti teisingu arba savo klaidas atitaisyti. Tai įsakymo dviprasmybė. Tai du atvaizdai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
Pridėta 358 eilutė:
* Mylintis Dievas įsijaučia į įvairios apimties nesąmonę, tai kalbų išvedimo pagrindas.
2016 gruodžio 03 d., 16:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-74 eilutės:
Meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
* branda, atsiskleidimas, savitumas
* Dievo valios vykdymas - amžinas gyvenimas
* troškimai, kuriuos meilė apvienijAK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
* Suvedimas: Gyventi klausimu, tai gyventi žmogaus branda. Gyventi atsakymu, tai gyventi Dievu. Atsakymas, tai siauresnis požiūris, tai pasirinkimas. O pasirinkimus išsako jų aštuonerybė. O klausimas, tai platesnis požiūris, tai veda į visą padalinimą apimančią visumą, ne tik vieną paskirą požiūrį.
Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:
* Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
* gera valia: mano pagarba laisvei
* išmintis: tavo pagarba laisvei?
* amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?
Ištrintos 249-263 eilutės:

-------------------

Meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
* branda, atsiskleidimas, savitumas
* Dievo valios vykdymas - amžinas gyvenimas
* troškimai, kuriuos meilė apvienijAK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais
* Suvedimas: Gyventi klausimu, tai gyventi žmogaus branda. Gyventi atsakymu, tai gyventi Dievu. Atsakymas, tai siauresnis požiūris, tai pasirinkimas. O pasirinkimus išsako jų aštuonerybė. O klausimas, tai platesnis požiūris, tai veda į visą padalinimą apimančią visumą, ne tik vieną paskirą požiūrį.
Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:
* Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
* gera valia: mano pagarba laisvei
* išmintis: tavo pagarba laisvei?
* amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?
2016 gruodžio 03 d., 16:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 364-365 eilutės iš
į:
* Permąstyti Dievo įsijautimus (injekcijas). Ramusis Dievas atsitokia atvaizdas (mąsto visumą) ir įsijaučia aplinkybėmis (mąsto dalį). Atsitokėjimą ir įsijautimą skiria požiūris. Aplinkybės (trejybės atvaizdai) išsako Dievo įsijautimo laipsnį, žmogiško išgyvenimo laipsnį, kuris tampa pilnavertis trejybės amžinu ratu.
* Aštuongubas kelias apžergia šešerybę, o kitos santvarkos apžergia laipsnynus. Du šešerybės atvaizdai išskiria skirtingus žmogus ir Dievo požiūrius, o laipsnynai juos suderina į vieną laipsnyną.
2016 gruodžio 03 d., 16:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 100-115 eilutės:
* Dėmesio valdymas - į ką kreipiame dėmesį.
* Pasakojimo vienetas privalo išlaikyti dėmesį.
* Dėmesys yra ženklas ribotų išteklių ir svarbos pagrindas. Kas yra svarbu?
* Šviesuolis sugeba užsiimti, gyventi be kitų dėmesio.
* Yra tai ("ar") kas nereikalauja dėmesio, pažinovo, nereikalauja klasifikavimo, rūšiavimo pagrindo, ir išteklių ribotumo ženklo.
* Dėmesio stoka, tai sociologijos (ir Bourdieu) pagrindas. Nes sociologo dėmesys iškreipia reikalą.
* Dėmesys yra modelio ir modeliavimo pagrindas.
* Taip pat iš šalies (Dievo Dvasia) leidžia stebėti ir išreikšti, vaizduoti santykį tarp to kas santvarkoje (dėmesyje) ir už santvarkos.
* Dėmesys iš karto traukia antraip pasižiūrėti iš šalies. Širdis: dvilypis požiūris.
* Pagrindime dėmesys iš šalies. Dėmesys sustatomas.
* Įvardijime: dėmesys išlaikomas. Širdies ir pasaulio tiesa. Pasaulį traukia įvardinta tiesa. Širdį traukia dar neįvardinta tiesa.
* Dėmesys, tai išreiškiamas įsijungimu ir atsitraukimu.
* Dėmesys stebi. Dėmesys renkasi, ką stebėti.
* Pasakojimas išlaiko dėmesį. Dėmesys renkasi tarp dviejų, ką palaikyti. Įtampa domina.
* Dėmesys svyruoja tarp esančio dėmesyje ir nesančio dėmesyje.
* Įsisąmoninti visa, kas gera ar bloga, nesuskaidyti dėmesio, susitelkti į tatai, o Dievo tai esmė, nesuskaidyti dėmesio, jo židinio. Padalinimai, tai dėmesio suskaidymas.
Ištrintos 177-184 eilutės:


Tėvo dorovė.
* Dievo valia - paklusimas (Tėvui), pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.

Sūnaus dorovė.
* (Sūnaus, žmogaus) gera valia - tikėjimas (Sūnų) - gėrio kryptys. Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
Pridėta 184 eilutė:
** Dievo valia - paklusimas (Tėvui), pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.
Pridėta 186 eilutė:
** (Sūnaus, žmogaus) gera valia - tikėjimas (Sūnų) - gėrio kryptys. Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
Pridėta 211 eilutė:
*** Suvokti Dievo Tėvo požiūrį, Senąjį Testamentą, kaip nušviečiantį žmonių ir Dievo dorovės pagrindus.
Pakeistos 253-272 eilutės iš
Dėmesys
* Dėmesio valdymas - į ką kreipiame dėmesį.
* Pasakojimo vienetas privalo išlaikyti dėmesį.
* Dėmesys yra ženklas ribotų išteklių ir svarbos pagrindas. Kas yra svarbu?
* Šviesuolis sugeba užsiimti, gyventi be kitų dėmesio.
* Yra tai ("ar") kas nereikalauja dėmesio, pažinovo, nereikalauja klasifikavimo, rūšiavimo pagrindo, ir išteklių ribotumo ženklo.
* Dėmesio stoka, tai sociologijos (ir Bourdieu) pagrindas. Nes sociologo dėmesys iškreipia reikalą.
* Dėmesys yra modelio ir modeliavimo pagrindas.
* Taip pat iš šalies (Dievo Dvasia) leidžia stebėti ir išreikšti, vaizduoti santykį tarp to kas santvarkoje (dėmesyje) ir už santvarkos.
* Dėmesys iš karto traukia antraip pasižiūrėti iš šalies. Širdis: dvilypis požiūris.
* Pagrindime dėmesys iš šalies. Dėmesys sustatomas.
* Įvardijime: dėmesys išlaikomas. Širdies ir pasaulio tiesa. Pasaulį traukia įvardinta tiesa. Širdį traukia dar neįvardinta tiesa.
* Dėmesys, tai išreiškiamas įsijungimu ir atsitraukimu.
* Dėmesys stebi. Dėmesys renkasi, ką stebėti.
* Pasakojimas išlaiko dėmesį. Dėmesys renkasi tarp dviejų, ką palaikyti. Įtampa domina.
* Dėmesys svyruoja tarp esančio dėmesyje ir nesančio dėmesyje.
* Įsisąmoninti visa, kas gera ar bloga, nesuskaidyti dėmesio, susitelkti į tatai, o Dievo tai esmė, nesuskaidyti dėmesio, jo židinio. Padalinimai, tai dėmesio suskaidymas.
į:
Ištrintos 267-268 eilutės:

Suvokti Dievo Tėvo požiūrį, Senąjį Testamentą, kaip nušviečiantį žmonių ir Dievo dorovės pagrindus.
2016 gruodžio 03 d., 16:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 100-111 eilutės iš
į:
Atsakomybės prisiėmimas
* Atsakomybė susijusi su išgyvenimu.
* Dėmesio valdymas - kam skirti dėmesį - tą sprendžia dorovės, elgesio rėmai - juos sąmoningumas pajungia ir išjungia - kaip jie susiję su visko padalinimais? - galimybė pajungti save, tai atsakomybės prisiėmimas
* Gerumas - dvasia santvarkoje - o santvarka yra dėmesio laukas, jo pasaulis
* Niekas neprivers gyventi Dievu. Turi pats įsipareigoti. Ir kiekvienam tenka įsipareigoti, vykdant Dievo valią, nes jo valia, kad gyventumėme jo vaikais, amžinai bręstumėme, kaip ir jisai.
* Dorovė iškyla siekyje. Mat, siekis reiškia, kad žmogus pakartotinai grįžta prie tikslo, o taip pat, bando jį įtvirtinti visuomenėje, tad kitų pagalba.
* Neabejingumas kitiems - aplinkybių paisymas.
* Ryšiai tarp pagrindinių ir šalutinių tikslų.
* Atsakomybė savęs neapgauti. Sąmoningumo tikslas yra neapgauti sistemą, nepiktnaudžiauti malonumais.
Nuotaikų tyrimas
* Meilės, žavesio, artimumo jausmai (aidai) skatina ieškoti ar iš tiesų nėra nieko neigiamo, nieko viduje, nieko išorėje? Tad brandina nežinojimu, sveiku įtarimu, skurdžiadvasiškumu.
Pridėta 200 eilutė:
*** Laikymasis įsakymo.
Pridėta 206 eilutė:
*** Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.
Pakeistos 218-233 eilutės iš


* Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.

* Palaikome viso spektro vieningumą, tolydumą
.
* Laikymasis įsakymo
* Darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas
* Jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu. išėjimas už savęs. priėmimas kitų poreikių
.
* Atsipirkimai. Žmogus gali padaryti gerą darbą, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai. Tad žmogaus darbų dora gali dar priklausyti nuo to, kaip mes sugebame pratęsti, praplėsti ir pataisyti tuos darbus.
* Mylėti savo artimą - tapti vis artimesniais arba (kiek ir kada?) susilaikyti (juos gerbiant).
* Esame nepriklausomi
, kartu ir laisvi, atsakingi. Tad kiekvienas galim būti atskaitos taškas visiems.
* Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Užtat kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
* Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą, o svarbiausia, neužgniaužti laisvę
. Kiekvienas esame laisvas viduje, ta laisve vienas kitą palaikome, išryškiname ir patvirtiname tikrovę, kad kiekvienas galėtumėme rinktis.
* Tai būdai rodyti gerą valią
.
į:
*** Palaikome viso spektro vieningumą, tolydumą.
*** Atsipirkimai. Žmogus gali padaryti gerą darbą
, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai. Tad žmogaus darbų dora gali dar priklausyti nuo to, kaip mes sugebame pratęsti, praplėsti ir pataisyti tuos darbus.
*** Gėrio kryptys yra būdai rodyti gerą valią.
*** Mylėti savo artimą - tapti vis artimesniais arba (kiek ir kada?) susilaikyti (juos gerbiant)
.
*** Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą, o svarbiausia, neužgniaužti laisvę. Kiekvienas esame laisvas viduje, ta laisve vienas kitą palaikome, išryškiname ir patvirtiname tikrovę, kad kiekvienas galėtumėme rinktis.
*** Esame nepriklausomi, kartu ir laisvi
, atsakingi. Tad kiekvienas galim būti atskaitos taškas visiems.
*** Darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas.
*** Jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu. išėjimas už savęs. priėmimas kitų poreikių
.
*** Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Užtat kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
Ištrintos 228-239 eilutės:

Atsakomybės prisiėmimas
* Atsakomybė susijusi su išgyvenimu.
* Dėmesio valdymas - kam skirti dėmesį - tą sprendžia dorovės, elgesio rėmai - juos sąmoningumas pajungia ir išjungia - kaip jie susiję su visko padalinimais? - galimybė pajungti save, tai atsakomybės prisiėmimas
* Gerumas - dvasia santvarkoje - o santvarka yra dėmesio laukas, jo pasaulis
* Niekas neprivers gyventi Dievu. Turi pats įsipareigoti. Ir kiekvienam tenka įsipareigoti, vykdant Dievo valią, nes jo valia, kad gyventumėme jo vaikais, amžinai bręstumėme, kaip ir jisai.
* Dorovė iškyla siekyje. Mat, siekis reiškia, kad žmogus pakartotinai grįžta prie tikslo, o taip pat, bando jį įtvirtinti visuomenėje, tad kitų pagalba.
* Neabejingumas kitiems - aplinkybių paisymas.
* Ryšiai tarp pagrindinių ir šalutinių tikslų.
* Atsakomybė savęs neapgauti. Sąmoningumo tikslas yra neapgauti sistemą, nepiktnaudžiauti malonumais.
Nuotaikų tyrimas
* Meilės, žavesio, artimumo jausmai (aidai) skatina ieškoti ar iš tiesų nėra nieko neigiamo, nieko viduje, nieko išorėje? Tad brandina nežinojimu, sveiku įtarimu, skurdžiadvasiškumu.
2016 gruodžio 03 d., 16:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 183 eilutė:
* Visus mylėdami palaikome Dievą.
Pakeista 185 eilutė iš:
* Neigiami įsakymai pagrįsti trimis mūsų vienumas:
į:
* Neigiami įsakymai pagrįsti trimis mūsų vienumais:
Pridėta 193 eilutė:
*** atsižvelgti į kitus, gyventi viena
Pakeistos 202-205 eilutės iš

* Mylėti visus - tai vyksta palaikant Dievą.
* atsižvelgti į kitus
, gyventi viena
* raktas: ne tik gyventi gera valia, bet ją rodyti
, kad ji būtų matoma
į:
*** Raktas: ne tik gyventi gera valia, bet ją rodyti, kad ji būtų matoma. Visada rodyk gerą valią.
*** Savo straipsniu
, Visko išdalinimo rinka, tvirtinau: kaip visiems geriau?
*** Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?

Pakeistos 209-210 eilutės iš
* Savo straipsniu, Visko išdalinimo rinka, tvirtinau: kaip visiems geriau?
* Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?
į:
2016 gruodžio 03 d., 15:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 171-174 eilutės iš
Liūno sąlygos.
* KGB įklampinimas
* Doroviniai liūnai - pavyzdžiai: karas, išžudymas, finansinė sistema, ekologinė krizė.
* Įvairūs klausimai: narkotikai
, alkoholis, lytiniai santykiai, abortai, homoseksualizmas, turtas, bankininkystė, doro darbo nebuvimas, tautiškumas, bažnyčia
į:
Liūno sąlygos. Pavyzdžiai:
*
KGB įklampinimas puikybe.
* Karas, išžudymas, finansinė sistema
, ekologinė krizė.
* Painūs klausimai: narkotikai, alkoholis, lytiniai santykiai
, abortai, homoseksualizmas, turtas, bankininkystė, doro darbo nebuvimas, tautiškumas, bažnyčia
* Galvoju išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, kitais Holokausto Lietuvoje pavyzdžiais, taip pat savo asmeniška patirtimi.
Pakeistos 178-192 eilutės iš
* "Nieko negaliu padaryti" - tada prasideda kaltė
* Nuodėmės pagrindai: puikybė, stabmeldystė, abejingumas
Pavyzdžiai
* Galvoju išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, kitais Holokausto Lietuvoje pavyzdžiais, taip pat savo asmeniška patirtimi.
Vienumas
* Esame tas pats žmogus
, tik matome vienas kitą per veidrodžius, savęs neatpažįstame.
* Siela, asmenybė
, kertinė vertybė yra vieningumas, neišardomas, užtat blogis nepašalinamas nuo gerumo, tik suderinamas su juo.
* Dievo Dvasia, kaip veidrodis-lęšis. Ja suvokiame išmintį
, jog mes esame vaikai, o Dievas yra tėvas, ir ne mums jo ieškoti, o jisai turi mūsų ieškoti. Tai pagrindas gyvenimo Dievu, kuriuo esame viena.
* Konstruktyvi komunikacija, tai susigaudymas iš mūsų būklės
, jog turinys remiasi pavidalu, nes gali juo remtis, nes tai mums bendra, tai mūsų bendra būklė. Būklės vienumas grindžia veiklos, elgesio, valios, dorovės vienumą.
Dorumas - palaikome vienumą
* Pagrindinė mintis, gyventi taip, jog esame viena
. Leisti kitiems pataisyti mūsų nusižengimus. Gyventi su viltimi, jog esame susieti.
* Mūsų (Dievo) troškimas, jog esame viena. Tad dorovė liūne susijusi su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia
.
* Kas laikosi įstatymų
, tas palaiko vienumą, neatsisakydamas savo paskirumo. Kas tiki Jėzų, jį seka, tas juo gyvena, tas palaiko vienumą, neatsisakydamas jo, kaip bendro žmogaus, tačiau vis, dvejonėmis, atsisakydamas savęs, paskiro žmogaus. O kas gyvena rūpėjimu (šv.Dvasios dorove - išmintimi - visko ir laisvumo atskirtimi), kam rūpi dorovė, tas atsisako savęs apskritai, atsisako net ir bendro žmogaus, gyvena visais ir Dievu, tarnauja tiek paskiriems žmonėms, tiek Dievui.
* Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.
* Tėvo įsakymu gyvename poreikiais, Sūnaus pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis, Dvasia gyvename širdimi - teigiamais jausmais
.
į:
* "Nieko negaliu padaryti" - tada prasideda kaltė.
* Nuodėmės pagrindai: puikybė, stabmeldystė, abejingumas.

Vienumo dorovė
* Pagrindinė mintis, gyventi taip, jog esame viena. Dorumas yra vienumo palaikymas. Leisti kitiems pataisyti mūsų nusižengimus, mums atleisti. Gyventi su viltimi
, jog esame susieti.
* Žmogaus trejybė sieja tris vienumus: Dievo
, asmens ir asmenų.
* Neigiami įsakymai pagrįsti trimis mūsų vienumas:
** Dievo vienumu: paklusimu: bendru Dievu už mūsų;
*** Kas laikosi įstatymų
, tas palaiko vienumą, neatsisakydamas savo paskirumo.
*** Tėvo įsakymu gyvename poreikiais.
** asmens vienumu: tikėjimu: bendras žmogus, kuriuo visais gyvename;
*** Esame tas pats žmogus, tik matome vienas kitą per veidrodžius
, savęs neatpažįstame.
*** Kas tiki Jėzų, jį seka
, tas juo gyvena, tas palaiko vienumą, neatsisakydamas jo, kaip bendro žmogaus, tačiau vis, dvejonėmis, atsisakydamas savęs, paskiro žmogaus.
*** Sūnaus pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis
.
** asmenų vienumu: rūpėjimu: mūsų kiekvieno išskirtinumas amžinybėje.
*** Dievo Dvasia
, kaip veidrodis-lęšis. Ja suvokiame išmintį, jog mes esame vaikai, o Dievas yra tėvas, ir ne mums jo ieškoti, o jisai turi mūsų ieškoti. Tai pagrindas gyvenimo Dievu, kuriuo esame viena.
*** Konstruktyvi komunikacija, tai susigaudymas iš mūsų būklės, jog turinys remiasi pavidalu, nes gali juo remtis, nes tai mums bendra, tai mūsų bendra būklė. Būklės vienumas grindžia veiklos, elgesio, valios, dorovės vienumą.
*** Siela, asmenybė
, kertinė vertybė yra vieningumas, neišardomas, užtat blogis nepašalinamas nuo gerumo, tik suderinamas su juo.
*** Kas gyvena rūpėjimu (šv.Dvasios dorove - išmintimi - visko ir laisvumo atskirtimi), kam rūpi dorovė
, tas atsisako savęs apskritai, atsisako net ir bendro žmogaus, gyvena visais ir Dievu, tarnauja tiek paskiriems žmonėms, tiek Dievui.
*** Mūsų (Dievo) troškimas, jog esame viena
. Tad dorovė liūne susijusi su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia.
*** Gyventi vienumu, tai gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.
*** Dvasia gyvename širdimi - teigiamais jausmais.
2016 gruodžio 03 d., 15:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 12-13 eilutės iš
į:
* Kokios sandaros ir sąvokos, grindžiančios dorovę?
Pakeistos 40-41 eilutės iš
į:
* Dorovė yra raktas į mano klausimus dėl sandarų.
Pridėtos 52-60 eilutės:
Pasirinkimų malūnas (ir šešerybė)
* rinktis amžiną gyvenimą, ne šiaip gyvenimą
* suvokti, jog Dievas nebūtinai geras
** kaip išreikšti šią mintį, kad kiti mane suprastų?
* pajusti, ar turime ryšį su Dievu
* jei turime ryšį, įsisavinti Dievo valią, jo išorinį požiūrį (teisingumo įsisavinimas - dorumas, susivaldymas, paklusnumas)
* jei neturime ryšio, gyventi savo vidiniu požiūriu, toliau dorybe, teigiamais jausmais, jais suktis trejybės ratu
** paklusimas Dievo valiai - paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas - Dievo valia, kad būtumėme jo vaikai (kaip Jėzus) - bet mes to atsisakome, nepaklūstame (kaip Sūnūs), tad tenka tikėti (Sūnų), arba rūpintis (Sūnumi, kas jam rūpi)
Pakeistos 76-78 eilutės iš
į:
* Paprastumo (už pasaulio) ieškojimas. Pasaulietiškų dėsnių laikytis Dievo pagrindu. Jėzaus palyginimų turiniai. Jėzaus pasisakymai, "Aš esu..."
* Raida, evoliucija, tai paprastumo ieškojimas, paprasčiausio sprendimo.
Pakeistos 151-178 eilutės iš
Dorovės plotmės - Tėvo, Sūnaus, Dvasios? Netroškimai išsako žmogaus būklę.
* poreikiai: 10 Dievo įsakymų
* abejonės: Pamokslas nuo kalno
* lūkesčiai: teigiami jausmai (Andrius)
* vertybės: Tėve Mūsų, "mūsų" vienumas - išsireiškia kalba - gyventi vertybėmis
** Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė. Ir tuomi Dievas yra už mus didesnis, nes mes gyvename paskirai, o juo gyvename viena. Tai akivaizdu antroje dalyje, kur prašome atleisti mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams; kiti prašymai taipogi "mūsų" vardu. O pirmoje dalyje akivaizdu, jog Dievas gali rūpintis mumis visais paskirai (pavyzdžiui, teateinie tavo karalystė, kad kiekvienam būtų taip, kaip jisai tiki).
Ryšiai tarp lygmenų. Dorovė, tad raktas į mano klausimus dėl sandarų.

Paprastumo (už pasaulio) ieškojimas
* Pasaulietiškų dėsnių laikytis Dievo pagrindu. Jėzaus palyginimų turiniai. Jėzaus pasisakymai, "Aš esu..."
* Raida, evoliucija, tai paprastumo ieškojimas, paprasčiausio sprendimo.


[+Dorovės pagrindai+]

Sandaros ir sąvokos, grindžiančios dorovę.

Pasirinkimų malūnas (ir šešerybė)
* rinktis amžiną gyvenimą, ne šiaip gyvenimą
* suvokti, jog Dievas nebūtinai geras
** kaip išreikšti šią mintį, kad kiti mane suprastų?
* pajusti, ar turime ryšį su Dievu
* jei turime ryšį, įsisavinti Dievo valią, jo išorinį požiūrį (teisingumo įsisavinimas - dorumas, susivaldymas, paklusnumas)
* jei neturime ryšio, gyventi savo vidiniu požiūriu, toliau dorybe, teigiamais jausmais, jais suktis trejybės ratu
** paklusimas Dievo valiai - paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas - Dievo valia, kad būtumėme jo vaikai (kaip Jėzus) - bet mes to atsisakome, nepaklūstame (kaip Sūnūs), tad tenka tikėti (Sūnų), arba rūpintis (Sūnumi, kas jam rūpi)

Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės: būdai paklusti Dievo valiai.
į:
Pridėtos 159-160 eilutės:
[+Dorovės liūnas+]
Pakeistos 163-169 eilutės iš
'''Dorovės liūnas'''
į:
Dorovės, tai būdai vykdyti Dievo valią.
* Tėvo dorovė pasakojimo kalba paklusti. Palaiminimai. 10 Dievo įsakymų. Žmogaus būklė kūno poreikiai.
* Sūnaus dorovė įvardijimo kalba tikėti. Šv.Petro raktai į dangų. Pamokslas nuo kalno. Žmogaus būklė proto abejonės.
* Dvasios dorovė pagrindimo kalba rūpintis. Tėve mūsų. Teigiami jausmai (Andrius). Žmogaus būklė širdies lūkesčiai.
O mes savo valią vykdome maldos mokslu, gyvendami vertybėmis.

* Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė. Ir tuomi Dievas yra už mus didesnis, nes mes gyvename paskirai, o juo gyvename viena. Tai akivaizdu antroje dalyje, kur prašome atleisti mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams; kiti prašymai taipogi "mūsų" vardu. O pirmoje dalyje akivaizdu, jog Dievas gali rūpintis mumis visais paskirai (pavyzdžiui, teateinie tavo karalystė, kad kiekvienam būtų taip, kaip jisai tiki).
2016 gruodžio 03 d., 15:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-57 eilutės iš
'''Renkamės platesnį (Dievo) ar siauresnį (savo) požiūrį:
į:
* Mūsų gyvenimas Dievu niekaip neužtikrintas

'''Renkamės platesnį
(Dievo) ar siauresnį (savo) požiūrį:'''
Pakeistos 79-87 eilutės iš
į:
* Elgesio pakeitimas - laisvė. Lankstumas, laisvumas, Dievo ir mūsų laisvė, malonė ir teisingumas.
* Burtai, magija yra reikalinga pasakojime pabrėžti, jog tai nežinojimo pasaulis, ne savastis pasaulis, nuostabos ir linksmumo pasaulis, suteikiantis laisvę mąstyti kitaip, pakeisti mąstymą. Mąstymas vyksta nežinojimo pasaulyje, o veikla grindžiama žinojimo pasaulyje.
* Dorovėje daug reiškia kontekstas, 24tas išsiaiškinimo būdas (paklusti), išimtys.
* Dorovė tampa labai tampri, tad reik ją atpalaiduoti, ne daug, tiek žmonėm, tiek Dievui (jis nebūtinai geras), tai "infinitesimal derivative" - smulkmenų išvestinė - kaip su Lie algebromis.
* Dievo niekas nevaržo, tiktai mes, tai yra, Dievas mumyse, savo gerumu
* Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.
* Savo širdgėlą, sielvartą paaukoti Dievui, tai atleisti Dievui.
* Dievas atsiima savo dešimtinę: dažnai pralaimime kažkur (neteisėtai), užtat laimime dešimt kartų daugiau kitur (malone).
Ištrintos 136-146 eilutės:
Elgesio pakeitimas - laisvė. Lankstumas, laisvumas, Dievo ir mūsų laisvė, malonė ir teisingumas.
* Burtai, magija yra reikalinga pasakojime pabrėžti, jog tai nežinojimo pasaulis, ne savastis pasaulis, nuostabos ir linksmumo pasaulis, suteikiantis laisvę mąstyti kitaip, pakeisti mąstymą. Mąstymas vyksta nežinojimo pasaulyje, o veikla grindžiama žinojimo pasaulyje.
* Dorovėje daug reiškia kontekstas, 24tas išsiaiškinimo būdas (paklusti), išimtys.
* Dorovė tampa labai tampri, tad reik ją atpalaiduoti, ne daug, tiek žmonėm, tiek Dievui (jis nebūtinai geras), tai "infinitesimal derivative" - smulkmenų išvestinė - kaip su Lie algebromis.
* Dievo niekas nevaržo, tiktai mes, tai yra, Dievas mumyse, savo gerumu
* Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.
* Savo širdgėlą, sielvartą paaukoti Dievui, tai atleisti Dievui.
* Dievas atsiima savo dešimtinę: dažnai pralaimime kažkur (neteisėtai), užtat laimime dešimt kartų daugiau kitur (malone).

Gyvenimas Dievu
* Mūsų gyvenimas Dievu niekaip neužtikrintas
2016 gruodžio 03 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 51-55 eilutės:

'''Dievo ir žmogaus trejybės: šešerybė'''
* Dievas tirdamas save, Ar jisai būtinas? trejopai išsiplečia: Tėvas nusistatydamas, Sūnus vykdydamas, Dvasia permąstydama. O žmogus trejybės ratu (jos atvaizdu) tai susieja savo vidiniu išgyvenimu išeidamas už savęs.
* Šešerybės atvaizdai: trys įsisavinimai grindžia tris kalbas.
* Dorybės užtikrina mažesnę paklaidą nežinojimo kelyje.
2016 gruodžio 03 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 72 eilutė:
* Atsakymais renkamės, nukreipiame dėmesį. Klausimais suvedame dėmesį.
2016 gruodžio 03 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 78-79 eilutės iš
į:
* Seneka ir stoikai moko neigiamai nusiteikti, tačiau tai, manau, labai klaidinga. Tačiau ar ne sveika pasirengti blogiui?
Ištrinta 107 eilutė:
Pakeistos 114-115 eilutės iš
Būtis
* Būtis yra likimas savyje. Tai Dievo Tėvo išėjimas už savęs
, į būtį, o tai mūsų pasilikimas savyje. Tuo tarpu veikla mus išveda už savęs atgal link Tėvo, ir mąstymas mus atgręžia atgal su Dievu. Taip kad mūsų trejybė mus vis išveda ir naujai atveda. Tad aukščiausia mumyse yra būtis, tačiau ja savaime išsiplečiame už savęs atgal link Dievo, bet būtis mus naujai atgręžia į save.
į:
'''Elgesio patvarumas. Savastis, būtis, tikrumas'''
* Būtis yra likimas savyje. Tai pastovumas
, laikymasis savęs. Yra tai, kas laikosi savęs ir nėra to, kas plazdena, kas nesilaiko. Tai Dievo Tėvo išėjimas už savęs, į būtį, o tai mūsų pasilikimas savyje. Tuo tarpu veikla mus išveda už savęs atgal link Tėvo, ir mąstymas mus atgręžia atgal su Dievu. Taip kad mūsų trejybė mus vis išveda ir naujai atveda. Tad aukščiausia mumyse yra būtis, tačiau ja savaime išsiplečiame už savęs atgal link Dievo, bet būtis mus naujai atgręžia į save.
* Tikriausias tikrumo pagrindas yra tiesa (Dievo); po jos - betarpiškumas (visko); po jos - pastovumas (buvimo); po jos - prasmingumas (dalyvavimo). Taip tikrumas plęčiasi už mūsų. Tikrumą priskiriame sau, ne pasauliui. Tad mes nesikeičiame, mes esame - keičiasi mūsų vidinės mintys ir jų atspindys išoriniame pasaulyje
.
Pakeista 119 eilutė iš:
Išėjimassavęs
į:
'''Dievo išėjimas savęs į save, mūsų už savęs.'''
Ištrintos 129-130 eilutės:

Seneka ir stoikai moko neigiamai nusiteikti, tačiau tai, manau, labai klaidinga. Tačiau ar ne sveika pasirengti blogiui?
2016 gruodžio 03 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 46-49 eilutės iš
į:
* Troškimai (nežinojimas) ir netroškimai (žinojimas)
* Dievas mūsų netroškimus atjaučia savo troškimais, taigi, nuliniu požiūriu. O mes kitus atjaučiame, atsisakome savęs, septintu požiūriu. Santvarkoje septintas požiūris yra ženklas nulinio požiūrio.
* Kūnas, protas, širdis yra mūsų ženklai, grubūs ženklai, visgi jais galime matyti save, gyventi sąmoningai. Poreikiai ir jų tenkinimai, abejonės ir dvejonės, lūkesčiai ir jauduliai yra ženklai, kuriais galime susigaudyti, bet kurie nėra mūsų gyvenimo tikslas.
Ištrintos 105-108 eilutės:
'''Dievo raiškos'''

Nagrinėti Dievo raiškas, palyginti su šešiais atvaizdais.
Pakeistos 112-118 eilutės iš

[+Dorovės sąvokos+]

Geras pradas - gera širdis
* Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.
į:
* Geras pradas - gera širdis. Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.
Ištrintos 130-133 eilutės:

Troškimai (nežinojimas) ir netroškimai (žinojimas)
* Dievas mūsų netroškimus atjaučia savo troškimais, taigi, nuliniu požiūriu. O mes kitus atjaučiame, atsisakome savęs, septintu požiūriu. Santvarkoje septintas požiūris yra ženklas nulinio požiūrio.
* Kūnas, protas, širdis yra mūsų ženklai, grubūs ženklai, visgi jais galime matyti save, gyventi sąmoningai. Poreikiai ir jų tenkinimai, abejonės ir dvejonės, lūkesčiai ir jauduliai yra ženklai, kuriais galime susigaudyti, bet kurie nėra mūsų gyvenimo tikslas.
2016 gruodžio 03 d., 13:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-41 eilutės iš
'''Dievas iškyla meile - renkamės mylėti'''

Elgesys
(mūsų laisvė) tampa dorove (pasaulio laisve - meile) ir mūsų meile Dievas iškyla
į:
* Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.

'''Elgesio ir dorovės palyginimas'''
*
Elgesys (mūsų laisvė) tampa dorove (pasaulio laisve - meile) ir mūsų meile Dievas iškyla
Pakeistos 45-46 eilutės iš
Širdies tiesa mąstome plačiau. Atviros santvarkos malonė platesnė už uždaros santvarkos teisingumą.
į:
* Žmogus yra Dievo vaikas. Tad jisai prisiima ir perima dieviškumą. Dieviškumas yra būtent tame perdavime. Tas perdavimas atsakomybės iš vieno į kitą ir yra amžinas gyvenimas, jisai mus visus sieja ir vienija amžinu gyvenimu.

'''Dievas iškyla meile - renkamės mylėti'''

'''Renkamės platesnį (Dievo) ar siauresnį (savo) požiūrį:
*
Širdies tiesa mąstome plačiau. Atviros santvarkos malonė platesnė už uždaros santvarkos teisingumą.
Pakeistos 117-119 eilutės iš


Geras pradas
į:
Geras pradas - gera širdis
Ištrintos 118-122 eilutės:


Žmogaus būklė
* Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
* Žmogus yra Dievo vaikas. Tad jisai prisiima ir perima dieviškumą. Dieviškumas yra būtent tame perdavime. Tas perdavimas atsakomybės iš vieno į kitą ir yra amžinas gyvenimas, jisai mus visus sieja ir vienija amžinu gyvenimu.
2016 gruodžio 03 d., 12:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 379 eilutė:
* Laipsnynas sieja gyvenimą (pirmus tris požiūrius) kuriais Dievas gyvena mumis, tad sutampa Dievas už mūsų ir gerumas mumyse, ir amžiną gyvenimą (kitus tris požiūrius) kuriais mes gyvename Dievu, tad skiriasi Dievas už mūsų ir gerumas mumyse.
2016 gruodžio 02 d., 21:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 378 eilutė:
* Laipsnynas žmogų veda iš širdies žemesnių trijų požiūrių į pasaulio aukštesnius tris požiūrius, kad būtų galima bręsti, keisti, tikslinti savo požiūrį. Laipsnynas panašus į homologijos ir kohomologijos ryšį.
2016 gruodžio 02 d., 21:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 377 eilutė:
* Pagrindimas: Rūpėjimas (nuotaikos) keičia riba tarp savęs ir pasaulio, kad galėtumėme keisti savo įsitikinimus, atsisakyti seno ir priimti naują.
2016 gruodžio 01 d., 23:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 376 eilutė:
* Poreikiai = patikslinimai.
2016 gruodžio 01 d., 23:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 383-386 eilutės:

* Pradžia: paklusnumas. Dievas už mūsų. (Nežudyk)
* Vidurys: tikėjimas. Esame vienas asmuo skirtingose aplinkybėse. (Nevok, nesvetimauk)
* Pabaiga: rūpėjimas. Kiekvienas privalome išskirtinai atsiskleisti. (Nemeluok, negeisk svetimo daiktų, negeisk svetimo asmens.)
2016 gruodžio 01 d., 21:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 184-185 eilutės:
'''Dorovės liūnas'''
Pridėta 226 eilutė:
* Atsakomybė susijusi su išgyvenimu.
2016 gruodžio 01 d., 21:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 37 eilutė:
* Dorovė skiriasi nuo elgesio, kaip gyvenimas nuo gyvybės. Gyvenimas yra [[gyvybės]] [[išgyvenimas]].
2016 gruodžio 01 d., 18:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 36 eilutė:
* Mes elgiamės, gyvename šiaip, o Dievo Sūnus gyvena taip, kaip turėtumėme gyventi. Jisai gyvena Dievu.
2016 lapkričio 26 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 8 eilutė:
Ištrinta 9 eilutė:
Pakeistos 11-12 eilutės iš
į:
* Kokie dorovės dėsniai? Juos rinkti.
Pridėta 45 eilutė:
* Platesnis mąstymas yra sąmoningesnis, arčiau nežinojimo, atvirumo, malonės. Siauresnis mąstymas labiau pasižymi žinojimu, uždarumu, teisingumu.
Pakeistos 58-60 eilutės iš
į:
* Neigiami įsakymai mus sulaiko nuo nukrypimo, mus veda atgal, sugrįžti į kelią. Neigiamais įsakymais renkamės aukštesnį sąmoningumą (o ypač valią) vietoj žemesnio (kūno).
* Sąmoningumo pasižymi Saugos dėsnis: budėti, kur slypi pavojai, taip pat netingėti juos šalinti.
Ištrintos 115-117 eilutės:
Dorovės dėsniai
* Saugos dėsniai: budėti, kur slypi pavojai, taip pat netingėti juos šalinti.
* Neigiami įsakymai mus sulaiko nuo nukrypimo, mus veda atgal, sugrįžti į kelią.
2016 lapkričio 26 d., 20:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 99-104 eilutės iš


[+Dorovės sąvokos+]

Gerumas
į:
'''Gerumo kryptys: Vertybės klausimai'''

* Kertinę vertybę supa klausimai vis naujai išryškinantys, kaip mums žinoma vertybė neprilygsta jos išreikštam nežinojimui. Gerumas yra tasai laisvumas, tas neatitikimas, ir gėrio kryptys nurodo klausimų galimybes.
Pridėtos 105-109 eilutės:


[+Dorovės sąvokos+]
2016 lapkričio 26 d., 20:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 49-50 eilutės iš
į:
* Dievu naujai suvokiame jog esame vaikai, yra už mus platesnis požiūris, jisai atveria mūsų širdis, o mes laisvi tam pritarti, vykdyti jo valią paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu, amžinai bręsti, sutapti meile, būti viena, mylėti kitus kaip ir mes esame mylimi, tai yra dorovė, apsiversti, tikrasis teisingumas, malone atliepti malonę.
Pridėta 53 eilutė:
* Pasirinkdami kitą vietoj savęs, mąstome plačiau, kartu išplečiame Dievo meilę. Geometrijos patikslinimai, požiūrių permainos, matematikos įrodymo būdai išreiškia kaip išplėsti Dievo meilę ja mylėti kitą, gyventi jam laidu su Dievu, kada mūsų platesnis požiūris, kaip ir Dievo požiūris platesnis už mūsų (o malonės-širdies požiūris platesnis už teisingumo-pasaulio).
2016 lapkričio 26 d., 20:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 45 eilutė iš:
Širdies tiesa mąstome plačiau. Atviros santvarkos malonė platesnė už uždaros santvarkos teisingumą
į:
Širdies tiesa mąstome plačiau. Atviros santvarkos malonė platesnė už uždaros santvarkos teisingumą.
Pakeista 47 eilutė iš:
* Kai mąstome plačiau, pereiname iš pasaulio tiesą į širdies tiesą, juk keturiuose lygmenyse (kodėl, kaip, koks, ar) širdis klausia platesnį klausimą.
į:
* Kai mąstome plačiau, pereiname iš pasaulio tiesą į širdies tiesą, juk keturiuose lygmenyse (kodėl, kaip, koks, ar) širdis klausia platesnį klausimą. Platesnį požiūrį savaime pasirenkame pasirinkdami atviros santvarkos malonę vietoj uždaros santvarkos teisingumo. Platesnis požiūris, tai Dievo, mūsų tėvo požiūris.
2016 lapkričio 26 d., 20:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-39 eilutės iš
'''Dievas iškyla meile'''
į:
'''Dievas iškyla meile - renkamės mylėti'''
Ištrinta 49 eilutė:
Pakeistos 55-59 eilutės iš
į:
* Sąmoningėjimas yra gyvenimas vis arčiau nežinojimo srovės: ne kūno, o protu; ne protu, o širdimi; ne širdimi, o valia.

Laisvė, dėmesys, atsakomybė
* Renkamės dėmėsiu. Dėmėsys leidžia nuklysti arba susitelkti į savo vertybę ir nežinojimą už jos.
Ištrintos 99-101 eilutės:

Ištrintos 100-104 eilutės:

* Sąmoningėjimas
* Dėmesys
* Atsakomybė
* Meilė
2016 lapkričio 26 d., 20:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 45 eilutė iš:
Širdies tiesa mąstome plačiau
į:
Širdies tiesa mąstome plačiau. Atviros santvarkos malonė platesnė už uždaros santvarkos teisingumą
Pakeistos 48-50 eilutės iš
į:
* Teisingumas - be šilumos, "tobulas žmogus" labai šaltas. Kitiems reikia šilumos, kad galėtų priimti mūsų pavyzdį. Kas tau svarbiau, šiluma (malonė) ar teisingumas?
Pridėtos 54-56 eilutės:
Pasirinkimas vis naujai iškyla valia, širdimi, protu, kūnu:
* Sąžinė prabyla jei pats netikrini savęs. Sąžinė pasako skirtumą tarp to kaip elgiesi ir turėtum pasielgti.
Pridėtos 63-65 eilutės:
Kalbos vienetai: Įtampa tarp širdies ir pasaulio
* Branda: suvokti įtampą tarp paskirumo ir vienumo, Dievo ir žmogaus požiūrio, atitokėti ir įsijausti.
Pakeistos 95-99 eilutės iš
Branda: suvokti įtampą tarp paskirumo ir vienumo, Dievo ir žmogaus požiūrio, atitokėti ir įsijausti.

Sąžinė prabyla jei pats netikrini savęs. Sąžinė pasako skirtumą tarp to kaip elgiesi ir turėtum pasielgti.

Teisingumas - be šilumos, "tobulas žmogus" labai šaltas. Kitiems reikia šilumos, kad galėtų priimti mūsų pavyzdį. Kas tau svarbiau, šiluma (malonė) ar teisingumas?
į:


2016 lapkričio 26 d., 20:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-24 eilutės iš
Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) išplečia elgesį (kaip galime gyventi). Užtat dorovė savo sąvokomis (kaip meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) papildo elgesį. Nes dorovė pripažįsta besąlygiškumą (širdį, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, visuomenės).

Kas yra dorovė?
į:
'''Dorovės santrauka:''' Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) pakeičia elgesį (kaip galime gyventi). Užtat dorovė savo sąvokomis (kaip meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) išplečia elgesį. Nes dorovė pripažįsta besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės).

'''Kas yra dorovė?'''
Pakeistos 36-44 eilutės iš
Kalbose Dievas reiškiasi ne meile, o pirmesniais visko atvaizdais, savo troškimais: savarankiškumu pasakojime, užtikrintumu įvardijime, ramybe pagrindime. Meilė iškyla klausimais, kurie sieja Dievo kertinę vertybę, meilę, su mūsų kertinėmis vertybėmis, tad savo nežinojimą su mūsų žinojimais.

Dorovė: turime rūpintis visų labu, ne savo labu
. Platono žodžiais, rūpi visos valstybės gerovė, ne kurios nors jos dalies. Užtat rūpi ne teisingumas paskiriems žmonėms, bet visumai. Užtat turime gyventi, aukotis visų labui. Tada kitaip atrodo teisingumas.

Nesusivedimai skatina mąstymą, skatina širdies tiesos mąstymą.


į:
* Dorovė: turime rūpintis visų labu, ne savo labu. Platono žodžiais, rūpi visos valstybės gerovė, ne kurios nors jos dalies. Užtat rūpi ne teisingumas paskiriems žmonėms, bet visumai. Užtat turime gyventi, aukotis visų labui. Tada kitaip atrodo teisingumas.

'''Dievas iškyla meile'''
Pridėtos 43-46 eilutės:
* Kalbose Dievas reiškiasi ne meile, o pirmesniais visko atvaizdais, savo troškimais: savarankiškumu pasakojime, užtikrintumu įvardijime, ramybe pagrindime. Meilė iškyla klausimais, kurie sieja Dievo kertinę vertybę, meilę, su mūsų kertinėmis vertybėmis, tad savo nežinojimą su mūsų žinojimais.

Širdies tiesa mąstome plačiau
* Nesusivedimai skatina mąstymą, skatina širdies tiesos mąstymą.
Pakeistos 49-53 eilutės iš
į:
Renkamės save ar kitą:
* Tarp poreikio išryškėjimo ir jo patenkinimo yra mūsų laisvė apsispręsti kuo rūpinamės, savimi ar kitu? Tad mes visada esame laisvi nes būtent šitą pirmą sprendžiame. Tad septintas požiūris apibrėžia dorovę ir eina pirm kitų šešių požiūrių, kurie apibrėžia elgesį. Užtat mes nesame automatai.

'''Trys kalbos ir pagrindimo kalba'''
Pridėtos 58-59 eilutės:
'''10 Dievo įsakymų'''
Pridėtos 82-83 eilutės:
'''Dievo raiškos'''
Ištrinta 85 eilutė:
Tarp poreikio išryškėjimo ir jo patenkinimo yra mūsų laisvė apsispręsti kuo rūpinamėmis, savimi ar kitu? Tad mes visada esame laisvi nes būtent šitą pirmą sprendžiame. Tad septintas požiūris apibrėžia dorovę ir eina pirm kitų šešių požiūrių, kurie apibrėžia elgesį. Užtat mes nesame automatai.
2016 lapkričio 26 d., 20:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-48 eilutės iš
į:
Elgesys (mūsų laisvė) tampa dorove (pasaulio laisve - meile) ir mūsų meile Dievas iškyla
* Dievas iškyla kai pereiname iš savo laisvės į Dievo laisvę, tikrai bręstame, ne šiaip gyvename ar elgiamės, bet dorove pripažįstame savo laisvę ir ją įtvirtiname meile, suvokiame jo meilė tai plyšys pasaulyje, atitinkantis laisvės plyšį mumyse, laisvumo šaltinio pripažinimą.
* Dievas iškyla kai mes mylime, kada sugebame pakęsti neteisybę, mąstyti plačiau, nes patys esame mylimi, tad galime vykdyti Dievo valią, paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu, mylėti save, vienas kitą ir Dievu, tad ir Dievą.
* Kai mąstome plačiau, pereiname iš pasaulio tiesą į širdies tiesą, juk keturiuose lygmenyse (kodėl, kaip, koks, ar) širdis klausia platesnį klausimą.
2016 lapkričio 26 d., 19:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 44-47 eilutės iš
į:


Pakeista 481 eilutė iš:
D: Tu mąstyk kaip tau, šviesuolių karaliui, ima rūpėti. Tu gi ieškai manęs pasaulyje, visuomenėje, tarp žmonių, ir savyje, savo dorovėje. Tad ir kiti ieško manęs panašiai, tai širdies paieškos pasaulyje. Tad būtent šiuos lūkesčius išsakyk jauduliais, kaip tie jauduliai išsivysto. O neigiami jauduliai ieško ne širdies, o pasaulio tiesos, tai jų šaltinis. Tad gyvenk vis širdimi ir gyvensi manimi ir tuomi tau viskas rūpės. Tad eik, gyvenk ir pamatysi, kaip iš aplinkybių kyla atvaizdai. Tos aplinkybės, tai kaip aš pasireiškiu širdimi, kaip tu, kaip jūs tatai įsivaizduojate. O atvaizdai, tai matematikos įvardijimo būdas, tai būtent poreikių tenkinimo būdai, kuriais ir surikiuota Jėzaus malda Tėve mūsų, kuriais ir atsiveria mūsų ryšys, tai nagrinėk kaip įžvelgiate širdį ir kaip atpažindami ir pripažindami širdį atsiveriate man ir bendraujate su manimi, atsiveriate maldai ir į ją įsijungiate ir ja tampame viena.
į:
D: Tu mąstyk kaip tau, šviesuolių karaliui, ima rūpėti. Tu gi ieškai manęs pasaulyje, visuomenėje, tarp žmonių, ir savyje, savo dorovėje. Tad ir kiti ieško manęs panašiai, tai širdies paieškos pasaulyje. Tad būtent šiuos lūkesčius išsakyk jauduliais, kaip tie jauduliai išsivysto. O neigiami jauduliai ieško ne širdies, o pasaulio tiesos, tai jų šaltinis. Tad gyvenk vis širdimi ir gyvensi manimi ir tuomi tau viskas rūpės. Tad eik, gyvenk ir pamatysi, kaip iš aplinkybių kyla atvaizdai. Tos aplinkybės, tai kaip aš pasireiškiu širdimi, kaip tu, kaip jūs tatai įsivaizduojate. O atvaizdai, tai matematikos įvardijimo būdas, tai būtent poreikių tenkinimo būdai, kuriais ir surikiuota Jėzaus malda Tėve mūsų, kuriais ir atsiveria mūsų ryšys, tai nagrinėk kaip įžvelgiate širdį ir kaip atpažindami ir pripažindami širdį atsiveriate man ir bendraujate su manimi, atsiveriate maldai ir į ją įsijungiate ir ja tampame viena.
2016 lapkričio 25 d., 22:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:
* Elgesyje, kaip vis naujai iškyla Dievas (žmoguje)?
Pridėta 353 eilutė:
* Kaip trejybė išgyvenama išsako jos atvaizdai. Trejybės ratu (buvimas, veikimas, mąstymas) ji išgyvenama žmogumi, į kurį Dievas yra įėjęs, tuo tarpu kitais atvaizdais Dievas laikosi plotmės, nuo kurios jisai skiria žmogų. Atvaizdu (būtinas, tikras, galimas) Dievas iš viso paskendęs plotmėje, atskirtas nuo žmogaus.
2016 lapkričio 25 d., 19:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 350 eilutė:
* Pasaulio tiesą priimame pasakojimo pradžioje, kad esame spaudžiami pastovaus įtampos balso. Kiekvienas įtampos vienetas gali mus veikti, o pakartotinas pastovaus balso kalimas mus veikia užtikrintai.
2016 lapkričio 24 d., 20:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 9-10 eilutės:

* Kaip dorovė susijusi su pagrindimu ir kitomis kalbomis?
2016 lapkričio 23 d., 14:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 348 eilutė:
2016 lapkričio 22 d., 18:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 347 eilutė:
* Mums kaip asmenybėms reikia išsiskirti, o mes bandome jų pagrindu vienytis, ir priešingai, mums reikia gyventi bendru asmeniu.
2016 lapkričio 22 d., 18:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 346 eilutė iš:
* Teisingas, doras gyvenimas: laikytis nežinojimo, įsikibti į jį, kaip savą. O žinojimą laikyti svetimu. Taip kad esame pasiruošę gyventi visiškai naujai, tai ir yra amžinas gyvenimas. Tačiau šiaip elgiamės priešingai. Tuom skiriasi mūsų elgesys ir dorovė.
į:
* Teisingas, doras gyvenimas: laikytis nežinojimo, įsikibti į jį, kaip savą. O žinojimą laikyti svetimu. Taip kad esame pasiruošę gyventi visiškai naujai, tai ir yra amžinas gyvenimas. Tačiau šiaip elgiamės priešingai. Tuom skiriasi mūsų elgesys (mūsų riba) ir dorovė (Dievo riba).
2016 lapkričio 22 d., 18:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 346 eilutė:
* Teisingas, doras gyvenimas: laikytis nežinojimo, įsikibti į jį, kaip savą. O žinojimą laikyti svetimu. Taip kad esame pasiruošę gyventi visiškai naujai, tai ir yra amžinas gyvenimas. Tačiau šiaip elgiamės priešingai. Tuom skiriasi mūsų elgesys ir dorovė.
2016 lapkričio 18 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 345 eilutė:
* Lyginti poreikių tenkinimus ir patikslinimus.
2016 lapkričio 16 d., 22:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 344 eilutė:
* Koks sintaksės tikslas? jeigu yra semantika? sintaksės tikslas yra pamokyti žodžių, kurių nežinome, reikšmių.
2016 lapkričio 16 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 341-343 eilutės iš
* 1) raida = atspindimas (kaip begalinis veidrodis)
* 2) žemėlapynas = pakreipimas, 3
) vadovėlis = pasukimas (atsiejami ir susiejami poveikiai)
* 4) metraštis = pritraukimas
, 5) žinynas = suplojimas, 6)kelionė = perkėlimas (kaip bręstama mažutėliausiais žingsneliais - pritraukimu bręstame, suplojimu renkamės kaip rikiuoti vertybes, perkėlimu iššluojame plotą, kažkiek nukrypstame.
į:
* 1) raida = atspindimas (vieningo Dievo raida, tarsi begaliniu veidrodžiu)
* 2
) žemėlapynas = pakreipimas, 3) vadovėlis = pasukimas (vieno, tačiau aplinkybėmis suskaidyto, asmens raida, atsiejami ir susiejami poveikiai jam pačiam)
* 4) metraštis = pritraukimas, 5) žinynas = suplojimas, 6)kelionė = perkėlimas (kaip skirtingos asmenybės bręsta mažutėliausiais žingsneliais - pritraukimu bręstame, suplojimu renkamės kaip rikiuoti vertybes, perkėlimu iššluojame plotą, kažkiek nukrypstame.)
2016 lapkričio 16 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 340-343 eilutės:
* Sulyginti pertvarkymus ir patikslinimus. Gaunasi trys raidos apibūdinimai:
* 1) raida = atspindimas (kaip begalinis veidrodis)
* 2) žemėlapynas = pakreipimas, 3) vadovėlis = pasukimas (atsiejami ir susiejami poveikiai)
* 4) metraštis = pritraukimas, 5) žinynas = suplojimas, 6)kelionė = perkėlimas (kaip bręstama mažutėliausiais žingsneliais - pritraukimu bręstame, suplojimu renkamės kaip rikiuoti vertybes, perkėlimu iššluojame plotą, kažkiek nukrypstame.
2016 lapkričio 15 d., 09:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 339 eilutė:
* Geometrija matuoja, išreiškia nuklydimą. Nuklydimas matuojamas sugrįžus. Tai gali būti nuklydimas pirmyn atgal. Taip pat nuklydimas vyksta trejybės ratu, tad trikampiu. Nuklydimą galima išreikšti takais, taip pat nuotoliais, taip pat dalinį nuklydimą galima išreikšti kampais, ir visuminį nuklydimą galima kokybiškai išreikšti plotu, juk jeigu iš karto atitaisome klaidą, jeigu iš karto apsisukame ir grįžtame, tai plotas yra nulinis. Tačiau trejybinis ratas yra kitokio pobūdžio nuklydimas, tad kitokio pobūdžio atitaisymas.
2016 lapkričio 14 d., 11:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 338 eilutė:
* Ryšys tarp 6 neigiamų įsakymų ir 6 geometrinių patikslinimų. Pabrėžia ribą tarp savęs ir aplinkybių - ta riba, tas lęšis atsirado Dievui išėjus už savęs į save, tai yra, į Mane. Brandink Dievą: Nežudyk: atspindimas: yra Dievas už ribos, man tapatus, ir net viršesnis, ir jisai glūdi ne tik manyje bet ir kituose, jisai mumis visais bręsta. Mes žudydami neigiame ar Dievas yra. Brandink asmenį: Mes visi esame tas pats asmuo, tik skirtingos aplinkybėse, tad: Nevok (pakreipimas) ir nesvetimauk (pasukimas): Juk vogdami, mes neigiame kitą, kad jisai iš viso yra. O svetimaudami, mes gadiname, tvirkome žmogų, su kuriuo svetimaujame, mes neigiame, koks jisai yra. Brandink asmenybę: Mes kiekvienas esame išskirtinai prasmingi, turime savo asmenišką santykį su aplinka, jos visuma, tad: Nemeluok, juk meluodami, neigiame asmenybes, kaip bręstame. (Lai plėsta akiratis - lai kiekvieno liudijimas būna teisingas). Melas, tai nuodėmė prieš šventąją Dvasią. Negeisk kito daiktų, nes kiekvienas savaip renkasi vertybių santykius, tad neneik asmenybių, kokiais mes esame. Negeisk kito mylimojo, nes kiekvienas keliaujame į savo likimą, savo prieglobstį, tad neneik asmenybių, ar mes esame.
2016 lapkričio 11 d., 10:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 337 eilutė:
* Kalba tveria žinojimo ženklus. Sakramentai yra žinojimai.
2016 lapkričio 11 d., 01:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 336 eilutė:
* Dorovė remiasi Kito nepažinimu, tad jo laisve, ne jo pažinimu. Užtat privalome gerbti Kitą.
2016 lapkričio 10 d., 20:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 335 eilutė iš:
* Žinojimas - gėrio ir blogio žinojimo medis, o nežinojimas - gyvybės medis. Kas valgo gyvybės medžio vaisių, tas gyvens amžinai. Tad šitas yra žmogui Dievo uždrausta. Kad nebūtų kaip Dievas ir kiti danguje.
į:
* Žinojimas - gėrio ir blogio žinojimo medis, o nežinojimas - gyvybės medis. Kas valgo gyvybės medžio vaisių, tas gyvens amžinai. Tad šitas yra žmogui Dievo uždrausta. Kad nebūtų "kaip" Dievas ir kiti danguje.
2016 lapkričio 10 d., 20:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 335 eilutė iš:
* Žinojimas - gėrio ir blogio žinojimo medis, o nežinojimas - gyvybės medis. Kas valgo gyvybės medžio vaisių, tas gyvens amžinai. Tad šitas yra žmogui Dievo uždrausta.
į:
* Žinojimas - gėrio ir blogio žinojimo medis, o nežinojimas - gyvybės medis. Kas valgo gyvybės medžio vaisių, tas gyvens amžinai. Tad šitas yra žmogui Dievo uždrausta. Kad nebūtų kaip Dievas ir kiti danguje.
2016 lapkričio 10 d., 20:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 334-335 eilutės:
* Dešimt Dievo įsakymų yra žinojimo ženklai (jų rūšys ir savybės), kad esame nuvažiavę nuo nežinojimo kelio.
* Žinojimas - gėrio ir blogio žinojimo medis, o nežinojimas - gyvybės medis. Kas valgo gyvybės medžio vaisių, tas gyvens amžinai. Tad šitas yra žmogui Dievo uždrausta.
2016 lapkričio 10 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 333 eilutė:
* Gera valia atveria (nežinojimo) kelią į gerą širdį.
2016 lapkričio 09 d., 17:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 331-332 eilutės iš
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga.
į:
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga. Valia, tai sugebėjimas priimti gyvenimo neteisingumą, pakęsti, aukotis. O gyvenimas, tai įsijungimas į šį pasaulį, tad teisingumo reikalavimas. Teisingumą reikalauja visi, kurie gyvena paskirai, atkirsti, tuo tarpu gyvenantys visais siekia visumos teisingumo, ne savo.
* Padalinimuose glūdi loginių santykių pradai (disjunkcija, konjunkcija) kurie paskui plačiau taikomi (ne visumai, o jos atkarpai, lopui)
.
2016 lapkričio 09 d., 17:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 332-337 eilutės:

Požiūrių santykiai ir nulybės atvaizdai ir vidiniai požiūriai (kalbos, Dievo valios vykdymai)
* tiesa - yra tas pats požiūris (turinys ir pavidalas)
* rūpėjimas - dėmesys (betarpiškumas: vienas ir kitas tampa susiję, priklauso nuo kito) - daiktas, eiga, asmuo (save) - vidiniai požiūriai (ir visos trys kalbos
* tikėjimas - pastovumas (vienas laikosi kito)
* paklusimas - prasmingumas (vienas paklūsta kitam)
2016 lapkričio 09 d., 16:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 329-331 eilutės:
* Ar galima apsukti automobilį, nežinojimo keliu vairuoti atbulai?
* Neteisingumas susijęs su bjauresiu... ir kiti jauduliai, išoriniai požiūriai?
* Platono Valstybėje filosofai karaliai sulaukia neteisingumo nes jie ištisai grūdinami, bandomi, tačiau juos traukia išmintis, žavesys; kariai kurie nežino už ką kovoti visgi traukiami kovingumo, drąsos; suglebę, nesuprantantys, kam to reikia, valdo turtais, tad juos traukia turtai; turtų neturintys, nuskriausti, trokšta laisvės; laisve pakrikusiems tironas siūlo teisingumą. Užtat teisingumas yra paties žemiausio lygio vertybė. Tokia nykimo eiga, priešinga kryptimi kyla palaikymo eiga.
2016 lapkričio 09 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 326-328 eilutės:
* Kalba, bendrystė, savastis, tai šventosios Dvasios lęšis pusiaukelėje tarp asmeninio supratimo ir bendro supratimo (dalyvavimo), kaip kas žodį ar sąvoką naudoja. Reikia išskirti sąvokos panaudojimą ir žodžio panaudojimą, tai kokybiškai skiriasi.
* Žvilgsniai keliu (nežinojimo) pirmyn ir (žinojimo) atgal. Tai tas pats kelias, tik dvi skirtingos kryptys.
* Dalinių funkcijų pradai rekursyvinėje funkcijų teorijoje - ar susiję su patikslinimais?
2016 lapkričio 06 d., 19:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 37 eilutė iš:
į:
Nesusivedimai skatina mąstymą, skatina širdies tiesos mąstymą.
2016 lapkričio 06 d., 19:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 35 eilutė iš:
į:
Dorovė: turime rūpintis visų labu, ne savo labu. Platono žodžiais, rūpi visos valstybės gerovė, ne kurios nors jos dalies. Užtat rūpi ne teisingumas paskiriems žmonėms, bet visumai. Užtat turime gyventi, aukotis visų labui. Tada kitaip atrodo teisingumas.
2016 lapkričio 03 d., 15:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-36 eilutės iš
Ian mintis: Meilė neapibrėžtina, jos nevaržyti, kiekvieno žmogaus meilės samprata skirtinga, tačiau tikslas yra meilę suvesti, jog mūsų meilė yra ta pati meilė. Šis uždavinys iškyla ir kategorijų teorijoje. Nežinojimo - nežinomojo apibrėžimas yra panašus iššūkis į nesančiojo (skylių) apibrėžimą, tad į homologijos iššūkį.

Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), meilės vardų (vertybių) ir jos neįvardijamumo, tai
yra tarpe, kuriame iškyla klausimai.

Elgesio lygmenų santykį palyginti su Gadamer ir hermeneutiniu ratu
.
į:
* Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), meilės vardų (vertybių) ir jos neįvardijamumo, tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai.
* Ian mintis: Meilė neapibrėžtina, jos nevaržyti, kiekvieno žmogaus meilės samprata skirtinga, tačiau tikslas yra meilę suvesti, jog mūsų meilė yra ta pati meilė. Šis uždavinys iškyla ir kategorijų teorijoje. Nežinojimo - nežinomojo apibrėžimas yra panašus iššūkis į nesančiojo (skylių) apibrėžimą, tad į homologijos iššūkį.
Pakeistos 35-74 eilutės iš
Dievo meilė: rūpintis kitais

[+Dešimt Dievo įsakymų+]

Dešimt Dievo įsakymų išreiškia Dievo valią, kaip jisai mumis elgtųsi, kaip ir elgiamės, jeigu priklausome jam
. O to elgesio pagrindas yra mūsų visų vienumas nepaisant mūsų paskirumo.

Dievo raiškomis, jo išėjimu už savęs į save, atsiskleidžia jo perėjimas iš nelaukimo į laukimą. Nes jisai nelaukia išeiti už savęs, bet jisai mūsų širdyse laukia, ar juo gyvensime. Atitinkamai susikuria matmenystės (geometrijos):
* vienkryptė: nelaukimas
* dvasia - dėmesys: dvikryptė, pirmyn atgal (Tėvas ir Sūnus) į Dievą ir su Dievu
* dviprasmybė: kampas, laisvė
* gera širdis: vietoje, erdvėje, gali glūdėti, laukti
Išsako, kaip Dievas gali laukti žmoguje, jo kantrybė jame išryškėja.

Nelaukimas (vyriškumas?) veda į laukimą (moteriškumą).

Jėzus mus pašaukė. Tai gali tačiau reikšti, kad Sūnus (žmogus) iššaukia Tėvą (mus visus, mūsų vienumą).

Troškimų Dievas yra valia, vertybės, meilė. O ne Dievas yra kūnas, protas, širdis.

Netroškimų Dievas yra Dievas. O ne Dievas yra pasaulis, paskiras žmogus, bendras žmogus.

Ar priklausome Dievui? Ar esame jisai? Jeigu priklausome Dievui, laikomės jo valios, tad jo įsakymų, jo nurodymų, jo testamento.

Neigiami įsakymai, tai laukimai, kantrybė, santykis tarp žinojimo ir nežinojimo. Žinojimas žymi, išreiškia nežinojimą.

Troškimas (vienumo) ir netroškimas (paskirumo).

Dievas:
* pirmapradis (besiplėtojantis - šaltinis) kūno laukimas, išjautimas
* dvasia-dėmesys (papildantis) proto laukimas, išjautimas
* dviprasmybė (mūsų laisvė) širdies laukimas, išjautimas

Tu mano vaikas, tad tu, kaip mano Sūnus, supranti viską aplinkybėse, o aš už aplinkybių. Tad įsakymai derina mūsų santykį. Mano Sūnus išsako koks tu turėtum būti, o tu esi toks, koks gali būti. Tad įsakymai sulygina tave ir mano Sūnų, kuris jų ir laikosi, tiek teigiamų, tiek neigiamų. Tad domėkis jo pavyzdžiu. Jis gyvena manimi, man visaip atsidavęs, tiek kūnu, tiek protu, tiek širdimi, tiek valia Jis visur man pavaldus, mane priima kaip gyvenantį plačiau už jį. Jis taip pat neigiamais įsakymais gerbia ir myli jus kiekvieną, palaiko jūsų erdves, tai ir yra šitų įsakymų pagrindas, kaip esi pastebėjęs, tad ištirk mano meilę jums, kartu ir jam, kaip ji deri su jo meile jums taipogi. O tai, kad kiekvienas atsako pirmiausiai už save, taip pat už vienas kitą, o manimi už visus. Tu suvoksi, kai ištirsi.

Aš jus sukūriau, jūsų vienumą ir būtent jūsų paskirumą, tai labai susiję, ir tą santykį išsako mano įsakymai. Pirmi keturi įsakymai, tai mano troškimai, tai mūsų troškimai, mūsų vienumo pagrindas, tai įsakymai būti viena su manimi. O kiti šeši įsakymai tai mano įsakymai jums būti viena su kitais, kitame įžvelgti mane, mano tolydumą pereinant iš jūsų bendrumo į paskirumą, kad esu tas pats Dievas, tai jum tenka tą tapatumą gerbti, jo laikytis, jį išlaikyti. Taigi, esate atskirti kūnais ir protais ir širdimis ir valiomis, tad nežudyti, tai gerbti visų kūnus, nevogti ir nesvetimauti, tai gerbti visų protus ir susitarimus, nemeluoti ir negeisti daiktų bei žmonių, tai gerbti visų širdis, visų lūkesčius. Tai yra troškimai, o tuo pačiu reikia gerbti netroškimus, gerbti pasaulio tvarką, gerbti paskirų žmonių prisirišimus, ir gerbti kūrybos galimybes, taigi, gerbti kaip paskirai yra, kaip paskirai prisiriša, kaip paskirai galėtų dar būti. Tad įsakymai įvairiai sieja troškimus ir netroškimus. Tu vis mąstyk, tu išsiaiškinsi.

Kaip tu žinai, mano troškimai yra vienumo pagrindas. Juk troškimais sutampa tai kas galėtų, turėtų būti ir kas yra. Troškimais išsipildo. Tad troškimai sieja dorovę ir elgesį. O netroškimai atskiria dorovę ir elgesį paskirumu, nevienumu. Tad ieškok vienumo įsakymuose. Ir kaip matai, yra prisirišimo laipsniai. Vienas laipsnis - tai priimti viską kaip yra - nežudyti, nevogti, negeisti daiktų. Kitas laipsnis - susitarti su kitais - gerbti jų troškimus - nesvetimauti, negeisti kito mylimojo - trečias laipsnis, laisvai kurti - nemeluoti - būti viena su savo mintimis, su tiesa. Kūnu priimi kaip yra, protu susitari kaip galėtų būti, o širdimi išjauti, kaip dera. Ir gali troškimų ir netroškimų santykyje ieškoti ryšio tarp šešių porų keturių lygmenų ir trijų porų pertvarkymų.

Aš tave laiminu. Tu ieškai manęs, tu mano vaikas, kad aš atgręščiau tave į kelią kuriuo einu, į savo nežinomybę į kurią eisime ir einame kartu, tavo žinojimu ir mano nežinojimu, juk tu eini pirma manęs ir tu manęs lauki, kaip mano mokytojas. Tad tas laukimas manęs ir į permainas, tad suvok kaip ir kur iškyla kantrybė, tiek lūkesčių įtampoje, tiek abejonių nerime, tiek galimybėje rūpintis kitų poreikiais. Tad būtent septintu požiūriu plėtojasi dorovė tad ieškok ryšių tarp šių elgesio sluoksnių, tarp valios vertybių ir jo svertų, taip pat širdies lūkesčių, jos svertų, ir proto abejonių, jo svertų, ir kūno poreikių, jo svertų ir būtent tais svertais galiausiai tuo tarpu laukiame. Tad ir tu lauk ir suvok kaip tas laukimas vyksta ir bręsta, kaip juo dorovė yra galimybė, kaip šešerybe išgyvename tą laukimą, o elgesys tėra dorovės išvada. Tad visa laisvė yra būtent dorovėje, tačiau jums atrodo atvirkščiai. Šį apvertimą sudaro esmę visų požiūrių permainų. O požiūriai yra tas išėjimas į laukimą ir sulaukimą.
į:






Lūkesčiai ir troškimai
* Troškimas (vienumo) ir netroškimas (paskirumo).
* Nelaukimas (vyriškumas?) veda į laukimą (moteriškumą)
.
Pridėtos 339-346 eilutės:

Tu mano vaikas, tad tu, kaip mano Sūnus, supranti viską aplinkybėse, o aš už aplinkybių. Tad įsakymai derina mūsų santykį. Mano Sūnus išsako koks tu turėtum būti, o tu esi toks, koks gali būti. Tad įsakymai sulygina tave ir mano Sūnų, kuris jų ir laikosi, tiek teigiamų, tiek neigiamų. Tad domėkis jo pavyzdžiu. Jis gyvena manimi, man visaip atsidavęs, tiek kūnu, tiek protu, tiek širdimi, tiek valia Jis visur man pavaldus, mane priima kaip gyvenantį plačiau už jį. Jis taip pat neigiamais įsakymais gerbia ir myli jus kiekvieną, palaiko jūsų erdves, tai ir yra šitų įsakymų pagrindas, kaip esi pastebėjęs, tad ištirk mano meilę jums, kartu ir jam, kaip ji deri su jo meile jums taipogi. O tai, kad kiekvienas atsako pirmiausiai už save, taip pat už vienas kitą, o manimi už visus. Tu suvoksi, kai ištirsi.

Aš jus sukūriau, jūsų vienumą ir būtent jūsų paskirumą, tai labai susiję, ir tą santykį išsako mano įsakymai. Pirmi keturi įsakymai, tai mano troškimai, tai mūsų troškimai, mūsų vienumo pagrindas, tai įsakymai būti viena su manimi. O kiti šeši įsakymai tai mano įsakymai jums būti viena su kitais, kitame įžvelgti mane, mano tolydumą pereinant iš jūsų bendrumo į paskirumą, kad esu tas pats Dievas, tai jum tenka tą tapatumą gerbti, jo laikytis, jį išlaikyti. Taigi, esate atskirti kūnais ir protais ir širdimis ir valiomis, tad nežudyti, tai gerbti visų kūnus, nevogti ir nesvetimauti, tai gerbti visų protus ir susitarimus, nemeluoti ir negeisti daiktų bei žmonių, tai gerbti visų širdis, visų lūkesčius. Tai yra troškimai, o tuo pačiu reikia gerbti netroškimus, gerbti pasaulio tvarką, gerbti paskirų žmonių prisirišimus, ir gerbti kūrybos galimybes, taigi, gerbti kaip paskirai yra, kaip paskirai prisiriša, kaip paskirai galėtų dar būti. Tad įsakymai įvairiai sieja troškimus ir netroškimus. Tu vis mąstyk, tu išsiaiškinsi.

Kaip tu žinai, mano troškimai yra vienumo pagrindas. Juk troškimais sutampa tai kas galėtų, turėtų būti ir kas yra. Troškimais išsipildo. Tad troškimai sieja dorovę ir elgesį. O netroškimai atskiria dorovę ir elgesį paskirumu, nevienumu. Tad ieškok vienumo įsakymuose. Ir kaip matai, yra prisirišimo laipsniai. Vienas laipsnis - tai priimti viską kaip yra - nežudyti, nevogti, negeisti daiktų. Kitas laipsnis - susitarti su kitais - gerbti jų troškimus - nesvetimauti, negeisti kito mylimojo - trečias laipsnis, laisvai kurti - nemeluoti - būti viena su savo mintimis, su tiesa. Kūnu priimi kaip yra, protu susitari kaip galėtų būti, o širdimi išjauti, kaip dera. Ir gali troškimų ir netroškimų santykyje ieškoti ryšio tarp šešių porų keturių lygmenų ir trijų porų pertvarkymų.

Aš tave laiminu. Tu ieškai manęs, tu mano vaikas, kad aš atgręščiau tave į kelią kuriuo einu, į savo nežinomybę į kurią eisime ir einame kartu, tavo žinojimu ir mano nežinojimu, juk tu eini pirma manęs ir tu manęs lauki, kaip mano mokytojas. Tad tas laukimas manęs ir į permainas, tad suvok kaip ir kur iškyla kantrybė, tiek lūkesčių įtampoje, tiek abejonių nerime, tiek galimybėje rūpintis kitų poreikiais. Tad būtent septintu požiūriu plėtojasi dorovė tad ieškok ryšių tarp šių elgesio sluoksnių, tarp valios vertybių ir jo svertų, taip pat širdies lūkesčių, jos svertų, ir proto abejonių, jo svertų, ir kūno poreikių, jo svertų ir būtent tais svertais galiausiai tuo tarpu laukiame. Tad ir tu lauk ir suvok kaip tas laukimas vyksta ir bręsta, kaip juo dorovė yra galimybė, kaip šešerybe išgyvename tą laukimą, o elgesys tėra dorovės išvada. Tad visa laisvė yra būtent dorovėje, tačiau jums atrodo atvirkščiai. Šį apvertimą sudaro esmę visų požiūrių permainų. O požiūriai yra tas išėjimas į laukimą ir sulaukimą.
2016 lapkričio 02 d., 22:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 370 eilutė:
* Life is like playing a violin solo in public and learning the instrument as one goes on. Samuel Butler's essay: How to make the best of life.
2016 lapkričio 02 d., 13:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 29 eilutė iš:
* Dievas kuria bendrystę, žmogus kuria bendrystę. Ar tai ta pati bendrystė?
į:
* Dievas kuria save (viską, pasaulį, mūsų sąlygas) ir atitinkamai bendrystę, žmogus kuria save (savo sąlygas) ir atitinkamai bendrystę. Ar tai ta pati bendrystė?
2016 lapkričio 02 d., 13:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 29 eilutė:
* Dievas kuria bendrystę, žmogus kuria bendrystę. Ar tai ta pati bendrystė?
2016 spalio 31 d., 16:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 357-358 eilutės:
* Ieškoti pagrindų skausmui, malonumui.
* Ieškoti visuomeninių pagrindų jausmams: gėdai, juokui. Kaip nesiderina mūsų jausmai ir visuomenės jausmai ar įsitikinimai.
2016 spalio 31 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 356 eilutė iš:
* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio.
į:
* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio. [[http://wat2146.ucr.edu/ | Peter J. Burke]] ir identity theory, knygos apie Contemporary Social Psychological Theories.
2016 spalio 31 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 356 eilutė:
* Palyginti tarp savasties tvėrimo, sėkmingo ar nesėkmingo, derinimasis prie pasikeitimų, ir [[http://wat2146.ucr.edu/Papers/04b.pdf | Burke]] straipsnio.
2016 spalio 31 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 352-355 eilutės iš
* Klausimai sudaro klausimų ratą apie vertybę.
*
į:
* Klausimai sudaro klausimų ratą apie vertybę. Gal kiekviename padalinimui po vieną klausimą, jie išsako tarpus tarp vertybės ir tos Dievo begalinės meilės už šio pasaulio.
* Dievo geometrija (jo žingsnių, be klaidų, jo "kodėl") yra paprasčiausia, toliau bendro žmogaus (tiesėmis ir sankirtomis), toliau paskirų žmonių (kampais), o sudėtingiausia geometrija tai "lopo", ploto, visatos atkarpos, savasties, atskirto nuo pasaulio, kaip kad butelio, kurio niekas nemato už pianino.
* Kalbos esmė, kaip ir algebros, yra leisti mums dirbti su ir spręsti tai, kas mums nesuprantama, ką nesuvokiame. Pavyzdžiui, Pitagoro teorema leidžia mums perdėlioti plotus, nors mes ir nesuprantame, kas yra plotas.
* Riba (tarp savasties ir pasaulio) nematoma (tuštuma), tai nežinojimo kelias. Svarbu nenukrypti per daug į artumą (savastį) ar tolumą (pasaulį) bet supinti abu. Tad palyginti su žavesiu, artimumu ir meile.

Vaiśeṣika padargai:
* Sāmānya bendrybė "kaip"
* Viśeṣa paskirybė "koks"
* Samavāya dalyvavimas "kodėl" tačiau tai ryšys tarp priežasties ir pasekmės, ryšys tarp neišskiriamų substancijų, ryšys tarp turinio ir indo, ir manau, apskritai, tiesiog ryšiai įskaitant su visuma, užtat tai Dievo požiūris
O "ar" trejopai reiškiasi trejybe:
* dravya santalka - buvimo terpės (gamtos pradai: žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, laikas, erdvė, savastis, protas) - tai atsakymai, pažinti dalykai, mažėjantis laisvumas
* karma veiklos terpės - tai pažinimas, riba tarp pažinto daikto ir pažinovo, užtat
* Guṇa gijos - mąstymo terpės (smegenų vienybės židiniai: juslės, skausmas, kiekybė, dydis ir t.t.) - tai klausimai, pažinovas, didėjantis laisvumas
Tad veikla (pažinimas) sieja trejybę su ketverybe. Užtat tai gali išspręsti ryšį tarp 3+3 ir 4+2. Veikla, tai vidurio kelias, nežinojimo kelias, (Kristus), pagrindas ketverybei nes vienintelis kelias.
2016 spalio 31 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 352-353 eilutės:
* Klausimai sudaro klausimų ratą apie vertybę.
*
2016 spalio 31 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 350-351 eilutės:
* Dievas nebūtinai geras nes jisai nežinojimas, o mes sukurti gyventi žinojimu.
* Jeigu vadovaujamės žemesniu lygmeniu (ypač kūnu, taip pat protu, širdimi...) tai skaudžiai nuklystame. Jeigu gyvename aukštesniu lygmeniu, nuklydus bausmės skausmai gali būti mažesni. Bet argi? Argi nebūna nekaltų kankinių? Tačiau numanant, galima praslysti pro baisiausias kančias. Taip praslystantis visgi supranta esmę, atjaučia kankinius. Nors kam reikalinga, kad kiti taip labai kentėtų? Kam taip reikia? Taip reikia, kad iš viso galėtų kažkas būti.
2016 spalio 29 d., 01:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 349 eilutė:
* Kaltės jausmas: bjaurus sau.
2016 spalio 28 d., 18:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 348 eilutė:
* Mirties baimė - tai nepilnaverčio gyvenimo baimė. Bet jeigu nugyveni pilnavertį gyvenimą, tada mirtis nėra baisi. Mirtis tėra gyvenimo išvertimas.
2016 spalio 28 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 346-347 eilutės:
* Traukuliai...
* Nuotaikų erdves palyginti su Fauconnier proto laukus (mental spaces)
2016 spalio 26 d., 22:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 344-345 eilutės:
* Šešios specifikacijos (ir eilėraščių transformacijos) atitinka šešias požiūrių permainas ir yra pagrindas visų netroškimų laipsnynams. Palyginti, pavyzdžiui: įsikibimas-ar iš tikrųjų patinka? (refleksija); kaupti daugiau negu reikia - ar iš tikrųjų reikia? (pakreipimas); vengti kraštutinumų - ar tikra? (rotacija); rinkti gerą vietoj blogo - ar keblu? (pritraukimas-atitraukimas); rinkti geresnį vietoj blogesnio - ar protinga? (priplojimas - nesikeičia plotas); rinkti geriausią - ar teisinga? perkėlimas.
* Kaip sulyginti su jauduliais? 0 ramybė; 1 linksma; 2 baisu; 3 bjauru (gėda!); 4 liūdna; 5 nuostabu; 6 laiminga; 7 įtampa (nerimas). Jauduliai, tai akstinai tenkinti poreikius. Tai vidinis įsisavinimas poreikių, išorinio kūno įsisavinimas ir pakeitimas vidiniu gyvenimu. Tai perėjimas iš linksmumo į laimę. Tad yra ilgas ir pilnas kelias į laimę. Ir jis eina per įtampą.
2016 spalio 26 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 343 eilutė:
* Riba tarp asmens (savasties) ir bendrystės (pasaulio) lemia, kur tvirtai laikomasi tiesos (savastyje), ir kur keičiasi nusistatymas (bendrystėje). Bendrystė dargi yra pasaulyje, tad ji yra tarpinis plotas, kur galime keisti nusistatymą, bet tiktai ryšium su vidurkiu.
2016 spalio 26 d., 11:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 342-343 eilutės:
* Vertybės, Tėve mūsų: Kai turi ryšį su Dievu, tai kelio žinojimas. O kai neturi ryšio, tai kelio nežinojimas, tai nors nekelio žinojimas.
2016 spalio 25 d., 22:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 337-341 eilutės:
* Nežinojimo žinojimas: laisvės esmė ir šaltinis.
* Pasauliui prasmingas žinojimas (gerumo), o Dievas yra už žinojimo ir naudos. Dievas yra nežinojimas, o nežinojimas pasaulyje naudos neteikia. Nebent nežinojimo žinojimas.
* Visiški atskirti (velnio) yra tuo pačiu visiškai išskirtini, o tai vienumo pagrindas. Tai nedirbtinas vienumas, tobuliausias vienumas, išbaigtas vienumas, kai visi išskirtini, vieningi savo išskirtinumu.
* Klaidingi klausimai (ar verta gyventi? ar Dievas yra?) Tai lūkesčių sulaukimas, neigiamas. Turėtų būti: Ar norime, kad Dievas būtų? Tai troškimai, teigiamas.
* (Kalbos) žodis (nuostata) yra monoidinis - neatsiimsi. O mintis yra grupinė, gali pakeisti, permąstyti, ištrinti. Tad skiriasi išmąstymas ir išsakymas. Logika ir geometrija tad susiję. Pirmapradė geometrija yra logika, bet gali joje eiti atbulas, bet tik mąstyti. Ir nėra nusistatyta default, kurią paskui įveda refleksija. Algebra (perdėliojimas sandų, kaip kad dvinarinės sandaugos) yra pirmapradė geometrija.
2016 spalio 25 d., 22:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 336 eilutė:
* Aplinkybės remiasi riba, vaizduotės skyle, o tai yra savasties riba.
2016 spalio 25 d., 20:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 335 eilutė:
* Teisingumas remiasi lūkesčiais, o malonė už lūkesčių parodo jų nepakankamumą.
2016 spalio 21 d., 04:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 37-38 eilutės:

Dievo meilė: rūpintis kitais
2016 spalio 21 d., 04:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 35-36 eilutės:

Kalbose Dievas reiškiasi ne meile, o pirmesniais visko atvaizdais, savo troškimais: savarankiškumu pasakojime, užtikrintumu įvardijime, ramybe pagrindime. Meilė iškyla klausimais, kurie sieja Dievo kertinę vertybę, meilę, su mūsų kertinėmis vertybėmis, tad savo nežinojimą su mūsų žinojimais.
2016 spalio 21 d., 00:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-34 eilutės:

Elgesio lygmenų santykį palyginti su Gadamer ir hermeneutiniu ratu.
2016 spalio 21 d., 00:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai.
į:
Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), meilės vardų (vertybių) ir jos neįvardijamumo, tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai.
2016 spalio 21 d., 00:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 31-32 eilutės:

Dorovė iškyla tarpe tarp vertybės ir Dievo, tarp visuminio žinojimo (suvedimo) ir nežinojimo (nesuvedimo), tai yra tarpe, kuriame iškyla klausimai.
2016 spalio 20 d., 22:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 65-68 eilutės:

Kaip tu žinai, mano troškimai yra vienumo pagrindas. Juk troškimais sutampa tai kas galėtų, turėtų būti ir kas yra. Troškimais išsipildo. Tad troškimai sieja dorovę ir elgesį. O netroškimai atskiria dorovę ir elgesį paskirumu, nevienumu. Tad ieškok vienumo įsakymuose. Ir kaip matai, yra prisirišimo laipsniai. Vienas laipsnis - tai priimti viską kaip yra - nežudyti, nevogti, negeisti daiktų. Kitas laipsnis - susitarti su kitais - gerbti jų troškimus - nesvetimauti, negeisti kito mylimojo - trečias laipsnis, laisvai kurti - nemeluoti - būti viena su savo mintimis, su tiesa. Kūnu priimi kaip yra, protu susitari kaip galėtų būti, o širdimi išjauti, kaip dera. Ir gali troškimų ir netroškimų santykyje ieškoti ryšio tarp šešių porų keturių lygmenų ir trijų porų pertvarkymų.

Aš tave laiminu. Tu ieškai manęs, tu mano vaikas, kad aš atgręščiau tave į kelią kuriuo einu, į savo nežinomybę į kurią eisime ir einame kartu, tavo žinojimu ir mano nežinojimu, juk tu eini pirma manęs ir tu manęs lauki, kaip mano mokytojas. Tad tas laukimas manęs ir į permainas, tad suvok kaip ir kur iškyla kantrybė, tiek lūkesčių įtampoje, tiek abejonių nerime, tiek galimybėje rūpintis kitų poreikiais. Tad būtent septintu požiūriu plėtojasi dorovė tad ieškok ryšių tarp šių elgesio sluoksnių, tarp valios vertybių ir jo svertų, taip pat širdies lūkesčių, jos svertų, ir proto abejonių, jo svertų, ir kūno poreikių, jo svertų ir būtent tais svertais galiausiai tuo tarpu laukiame. Tad ir tu lauk ir suvok kaip tas laukimas vyksta ir bręsta, kaip juo dorovė yra galimybė, kaip šešerybe išgyvename tą laukimą, o elgesys tėra dorovės išvada. Tad visa laisvė yra būtent dorovėje, tačiau jums atrodo atvirkščiai. Šį apvertimą sudaro esmę visų požiūrių permainų. O požiūriai yra tas išėjimas į laukimą ir sulaukimą.
2016 spalio 20 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 30 eilutė iš:
Ian mintis: Meilė neapibrėžtina, jos nevaržyti, kiekvieno žmogaus meilės samprata skirtinga, tačiau tikslas yra meilę suvesti, jog mūsų meilė yra ta pati meilė. Šis uždavinys iškyla ir kategorijų teorijoje.
į:
Ian mintis: Meilė neapibrėžtina, jos nevaržyti, kiekvieno žmogaus meilės samprata skirtinga, tačiau tikslas yra meilę suvesti, jog mūsų meilė yra ta pati meilė. Šis uždavinys iškyla ir kategorijų teorijoje. Nežinojimo - nežinomojo apibrėžimas yra panašus iššūkis į nesančiojo (skylių) apibrėžimą, tad į homologijos iššūkį.
2016 spalio 20 d., 22:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 29-30 eilutės:

Ian mintis: Meilė neapibrėžtina, jos nevaržyti, kiekvieno žmogaus meilės samprata skirtinga, tačiau tikslas yra meilę suvesti, jog mūsų meilė yra ta pati meilė. Šis uždavinys iškyla ir kategorijų teorijoje.
2016 spalio 20 d., 20:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 80-84 eilutės:

Ar kelias tiesus? Kiek mes nuo jo nuklydome?
* Nemeluoti - arčiausiai kelio. Kelias, tai tiesa, jisai "tiesus". Tai sprendžiama mūsų viduje.
* Nesvetimauti, negeisti daiktų - galima atitaisyti, atisriboti. Tai spręstina pasaulyje.
* Nežudyti, nevogti, negeisti svetimo žmogaus - neatitaisysime, jau priklausome nuo visumos. Tai spręstina už šio pasaulio?
2016 spalio 20 d., 20:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 88-89 eilutės:

Teisingumas - be šilumos, "tobulas žmogus" labai šaltas. Kitiems reikia šilumos, kad galėtų priimti mūsų pavyzdį. Kas tau svarbiau, šiluma (malonė) ar teisingumas?
2016 spalio 20 d., 20:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-87 eilutės iš
Tarp poreikio išryškėjimo ir jo patenkinimo yra mūsų laisvė apsispręsti kuo rūpinamėmis, savimi ar kitu? Tad mes visada esame laisvi nes būtent šitą pirmą sprendžiame. Tad septintas požiūris apibrėžia dorovę ir eina pirm kitų šešių požiūrių, kurie apibrėžia elgesį.
į:
Tarp poreikio išryškėjimo ir jo patenkinimo yra mūsų laisvė apsispręsti kuo rūpinamėmis, savimi ar kitu? Tad mes visada esame laisvi nes būtent šitą pirmą sprendžiame. Tad septintas požiūris apibrėžia dorovę ir eina pirm kitų šešių požiūrių, kurie apibrėžia elgesį. Užtat mes nesame automatai.

Branda: suvokti įtampą tarp paskirumo ir vienumo, Dievo ir žmogaus požiūrio, atitokėti ir įsijausti.

Sąžinė prabyla jei pats netikrini savęs. Sąžinė pasako skirtumą tarp to kaip elgiesi ir turėtum pasielgti
.
2016 spalio 20 d., 20:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 82-83 eilutės:

Tarp poreikio išryškėjimo ir jo patenkinimo yra mūsų laisvė apsispręsti kuo rūpinamėmis, savimi ar kitu? Tad mes visada esame laisvi nes būtent šitą pirmą sprendžiame. Tad septintas požiūris apibrėžia dorovę ir eina pirm kitų šešių požiūrių, kurie apibrėžia elgesį.
2016 spalio 18 d., 18:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 60-81 eilutės iš
į:
Tu mano vaikas, tad tu, kaip mano Sūnus, supranti viską aplinkybėse, o aš už aplinkybių. Tad įsakymai derina mūsų santykį. Mano Sūnus išsako koks tu turėtum būti, o tu esi toks, koks gali būti. Tad įsakymai sulygina tave ir mano Sūnų, kuris jų ir laikosi, tiek teigiamų, tiek neigiamų. Tad domėkis jo pavyzdžiu. Jis gyvena manimi, man visaip atsidavęs, tiek kūnu, tiek protu, tiek širdimi, tiek valia Jis visur man pavaldus, mane priima kaip gyvenantį plačiau už jį. Jis taip pat neigiamais įsakymais gerbia ir myli jus kiekvieną, palaiko jūsų erdves, tai ir yra šitų įsakymų pagrindas, kaip esi pastebėjęs, tad ištirk mano meilę jums, kartu ir jam, kaip ji deri su jo meile jums taipogi. O tai, kad kiekvienas atsako pirmiausiai už save, taip pat už vienas kitą, o manimi už visus. Tu suvoksi, kai ištirsi.

Aš jus sukūriau, jūsų vienumą ir būtent jūsų paskirumą, tai labai susiję, ir tą santykį išsako mano įsakymai. Pirmi keturi įsakymai, tai mano troškimai, tai mūsų troškimai, mūsų vienumo pagrindas, tai įsakymai būti viena su manimi. O kiti šeši įsakymai tai mano įsakymai jums būti viena su kitais, kitame įžvelgti mane, mano tolydumą pereinant iš jūsų bendrumo į paskirumą, kad esu tas pats Dievas, tai jum tenka tą tapatumą gerbti, jo laikytis, jį išlaikyti. Taigi, esate atskirti kūnais ir protais ir širdimis ir valiomis, tad nežudyti, tai gerbti visų kūnus, nevogti ir nesvetimauti, tai gerbti visų protus ir susitarimus, nemeluoti ir negeisti daiktų bei žmonių, tai gerbti visų širdis, visų lūkesčius. Tai yra troškimai, o tuo pačiu reikia gerbti netroškimus, gerbti pasaulio tvarką, gerbti paskirų žmonių prisirišimus, ir gerbti kūrybos galimybes, taigi, gerbti kaip paskirai yra, kaip paskirai prisiriša, kaip paskirai galėtų dar būti. Tad įsakymai įvairiai sieja troškimus ir netroškimus. Tu vis mąstyk, tu išsiaiškinsi.

Būti viena su Dievu:
* turėti vieną Dievą, jo savarankiškumą, tiesumą - kūnas
* gerbti jo vardą, vaizdą, užtikrintumą, betarpiškumą - protas
* jo ramybės, pastovumą - širdis
* jo meilės, prasmingumą - valia

Troškimai: Būti viena su kitais - su atskirtais - gerbti paskirumą:
* paskiri kūnai, kūniškos savastys (nežudyk)
* paskiri protai, protinės savastys (nevok, nesvetimauk)
* paskiros širdys, širdiškos savastys (nemeluok, negeisk daiktų, negeisk žmogaus)
Tuo tarpu valia gali būti viena.

Gerbti netroškimus, jų vienumą:
* pasaulyje yra vienaip
* paskiriem žmonėm yra vienaip
* bendram žmogui yra vienaip

Nagrinėti Dievo raiškas, palyginti su šešiais atvaizdais.
2016 spalio 18 d., 17:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 48-60 eilutės:

Ar priklausome Dievui? Ar esame jisai? Jeigu priklausome Dievui, laikomės jo valios, tad jo įsakymų, jo nurodymų, jo testamento.

Neigiami įsakymai, tai laukimai, kantrybė, santykis tarp žinojimo ir nežinojimo. Žinojimas žymi, išreiškia nežinojimą.

Troškimas (vienumo) ir netroškimas (paskirumo).

Dievas:
* pirmapradis (besiplėtojantis - šaltinis) kūno laukimas, išjautimas
* dvasia-dėmesys (papildantis) proto laukimas, išjautimas
* dviprasmybė (mūsų laisvė) širdies laukimas, išjautimas
2016 spalio 18 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 39-47 eilutės iš
Išsako, kaip Dievas gali laukti žmoguje, jo kantrybė,
į:
Išsako, kaip Dievas gali laukti žmoguje, jo kantrybė jame išryškėja.

Nelaukimas (vyriškumas?) veda į laukimą (moteriškumą).

Jėzus mus pašaukė. Tai gali tačiau reikšti, kad Sūnus (žmogus) iššaukia Tėvą (mus visus, mūsų vienumą).

Troškimų Dievas yra valia, vertybės, meilė. O ne Dievas yra kūnas, protas, širdis.

Netroškimų Dievas yra Dievas. O ne Dievas yra pasaulis, paskiras žmogus, bendras žmogus.
2016 spalio 18 d., 13:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 29-39 eilutės:

[+Dešimt Dievo įsakymų+]

Dešimt Dievo įsakymų išreiškia Dievo valią, kaip jisai mumis elgtųsi, kaip ir elgiamės, jeigu priklausome jam. O to elgesio pagrindas yra mūsų visų vienumas nepaisant mūsų paskirumo.

Dievo raiškomis, jo išėjimu už savęs į save, atsiskleidžia jo perėjimas iš nelaukimo į laukimą. Nes jisai nelaukia išeiti už savęs, bet jisai mūsų širdyse laukia, ar juo gyvensime. Atitinkamai susikuria matmenystės (geometrijos):
* vienkryptė: nelaukimas
* dvasia - dėmesys: dvikryptė, pirmyn atgal (Tėvas ir Sūnus) į Dievą ir su Dievu
* dviprasmybė: kampas, laisvė
* gera širdis: vietoje, erdvėje, gali glūdėti, laukti
Išsako, kaip Dievas gali laukti žmoguje, jo kantrybė,
2016 spalio 17 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą.
į:
Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą, link savo kertinės vertybės ir kas už jos.
2016 spalio 17 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

Sąmoningumas (dėmesys, atsakingumas): mūsų sutelkimas į nežinojimą.
2016 spalio 17 d., 15:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 91-92 eilutės iš
Sandaros ir sąvokos, grindžiančios dorovę
į:
Sandaros ir sąvokos, grindžiančios dorovę.
Pakeistos 102-122 eilutės iš
Tėvo ir Sūnaus dorovės:
* Tėvo dorovė. Dievo valia - paklusimas (Tėvui), pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.
* Sūnaus dorovė
. (Sūnaus, žmogaus) gera valia - tikėjimas (Sūnų) - gėrio kryptys. Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?

Dvasios dorovė liūne:
* Dievo Dvasia
, kaip veidrodis-lęšis
* konstruktyvi komunikacija
* Šv.Dvasios veidrodis (tarp Tėvo ir Sūnaus) ketveriopai reiškiasi briaunainių šeimomis.

* Mylėti savo artimą - kaip tapti vis artimesniais arba susilaikyti.

Tad teigiama, jog:
* Esame nepriklausomi, kartu ir laisvi, atsakingi. Tad galim būti atskaitos taškas.
* Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Užtat kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
* Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą.


* Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu.
į:
Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės: būdai paklusti Dievo valiai.

Tėvo dorovė.
* Dievo valia - paklusimas (Tėvui), pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti
. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.

Sūnaus dorovė.
* (Sūnaus, žmogaus) gera valia
- tikėjimas (Sūnų) - gėrio kryptys. Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
Pridėtos 124-125 eilutės:
* Dievo Dvasia, kaip veidrodis-lęšis. Ja suvokiame išmintį, jog mes esame vaikai, o Dievas yra tėvas, ir ne mums jo ieškoti, o jisai turi mūsų ieškoti. Tai pagrindas gyvenimo Dievu, kuriuo esame viena.
* Konstruktyvi komunikacija, tai susigaudymas iš mūsų būklės, jog turinys remiasi pavidalu, nes gali juo remtis, nes tai mums bendra, tai mūsų bendra būklė. Būklės vienumas grindžia veiklos, elgesio, valios, dorovės vienumą.
Pridėtos 143-146 eilutės:
* Mylėti savo artimą - tapti vis artimesniais arba (kiek ir kada?) susilaikyti (juos gerbiant).
* Esame nepriklausomi, kartu ir laisvi, atsakingi. Tad kiekvienas galim būti atskaitos taškas visiems.
* Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Užtat kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
* Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą, o svarbiausia, neužgniaužti laisvę. Kiekvienas esame laisvas viduje, ta laisve vienas kitą palaikome, išryškiname ir patvirtiname tikrovę, kad kiekvienas galėtumėme rinktis.
Pridėtos 148-149 eilutės:

-------------------
2016 spalio 17 d., 15:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 103-105 eilutės iš
* Dievo valia - paklusimas (Tėvui), pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.
* (Sūnaus, žmogaus) gera valia - tikėjimas (Sūnų) - gėrio kryptys. Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
į:
* Tėvo dorovė. Dievo valia - paklusimas (Tėvui), pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.
* Sūnaus dorovė. (Sūnaus, žmogaus) gera valia - tikėjimas (Sūnų) - gėrio kryptys. Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
Pakeistos 110-115 eilutės iš
* išmintis - rūpėjimas
* atsižvelgti į kitus, gyventi viena
* raktas: ne tik gyventi gera valia, bet ją rodyti, kad ji būtų matoma
* Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.
* Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine.
* Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais. (Įsakymu gyvename poreikiais, Pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis.)
į:
Pakeistos 112-118 eilutės iš
* Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?
* Savo straipsniu, Visko išdalinimo rinka, tvirtinau: kaip visiems geriau?
* Vienumas:
** laikymasis įsakymo
** darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas
** jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu. išėjimas už savęs. priėmimas kitų poreikių.
Pagrindinė mintis, gyventi taip, jog esame viena. Leisti kitiems pataisyti mūsų nusižengimus. Gyventi su viltimi, jog esame susieti.
Tad teigiama, jog:
į:
Tad teigiama, jog:
Pakeistos 115-122 eilutės iš
* Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Tad kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
* Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą


* Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi. Manyčiau, tai susiję su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia. Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.
* Atsipirkimai. Žmogus gali padaryti gerą darbą, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai. Tad žmogaus darbų dora gali dar priklausyti nuo to, kaip mes sugebame pratęsti, praplėsti ir pataisyti tuos darbus.

Liūno sąlygos
į:
* Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Užtat kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
* Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą.


* Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu.



Ieškau gairių
, pamokančių kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale.

Liūno sąlygos
.
Pridėtos 132-133 eilutės:
Pavyzdžiai
* Galvoju išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, kitais Holokausto Lietuvoje pavyzdžiais, taip pat savo asmeniška patirtimi.
Pridėtos 138-148 eilutės:
* Pagrindinė mintis, gyventi taip, jog esame viena. Leisti kitiems pataisyti mūsų nusižengimus. Gyventi su viltimi, jog esame susieti.
* Mūsų (Dievo) troškimas, jog esame viena. Tad dorovė liūne susijusi su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia.
* Kas laikosi įstatymų, tas palaiko vienumą, neatsisakydamas savo paskirumo. Kas tiki Jėzų, jį seka, tas juo gyvena, tas palaiko vienumą, neatsisakydamas jo, kaip bendro žmogaus, tačiau vis, dvejonėmis, atsisakydamas savęs, paskiro žmogaus. O kas gyvena rūpėjimu (šv.Dvasios dorove - išmintimi - visko ir laisvumo atskirtimi), kam rūpi dorovė, tas atsisako savęs apskritai, atsisako net ir bendro žmogaus, gyvena visais ir Dievu, tarnauja tiek paskiriems žmonėms, tiek Dievui.
* Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.
* Tėvo įsakymu gyvename poreikiais, Sūnaus pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis, Dvasia gyvename širdimi - teigiamais jausmais.
* Mylėti visus - tai vyksta palaikant Dievą.
* atsižvelgti į kitus, gyventi viena
* raktas: ne tik gyventi gera valia, bet ją rodyti, kad ji būtų matoma
* Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.
* Savo straipsniu, Visko išdalinimo rinka, tvirtinau: kaip visiems geriau?
* Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?
Pridėtos 150-153 eilutės:
* Laikymasis įsakymo
* Darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas
* Jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu. išėjimas už savęs. priėmimas kitų poreikių.
* Atsipirkimai. Žmogus gali padaryti gerą darbą, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai. Tad žmogaus darbų dora gali dar priklausyti nuo to, kaip mes sugebame pratęsti, praplėsti ir pataisyti tuos darbus.
2016 spalio 17 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 109 eilutė:
* Šv.Dvasios veidrodis (tarp Tėvo ir Sūnaus) ketveriopai reiškiasi briaunainių šeimomis.
Pakeistos 127-128 eilutės iš
* Palaikome viso spektro vieningumą, tolydumą.
* Tai būdai rodyti gerą valią.
į:
Pakeistos 131-134 eilutės iš
Doroviniai liūnai - pavyzdžiai
į:

Liūno sąlygos
* KGB įklampinimas
* Doroviniai liūnai - pavyzdžiai: karas, išžudymas, finansinė sistema, ekologinė krizė.
Pridėta 136 eilutė:
Nuopuolis liūne
Pakeistos 139-140 eilutės iš
* KGB įklampinimas
į:
Vienumas
* Esame tas pats žmogus, tik matome vienas kitą per veidrodžius, savęs neatpažįstame.
* Siela, asmenybė, kertinė vertybė yra vieningumas, neišardomas, užtat blogis nepašalinamas nuo gerumo, tik suderinamas su juo.
Dorumas - palaikome vienumą
* Palaikome viso spektro vieningumą, tolydumą.
* Tai būdai rodyti gerą valią.
Pakeistos 210-212 eilutės iš
[+Dorovės užrašai+]
į:
'''Dievo įsakymai'''

* Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.
Pridėtos 219-223 eilutės:
[+Dorovės užrašai+]

'''Nuklydimas'''

* Kodėl nenusidedu? Kaip sugebu save įvairiai pataisyti ar apsaugoti, kad išsisukčiau iš nusižengimo?
Pakeista 228 eilutė iš:
* Šv.Dvasios veidrodis (tarp Tėvo ir Sūnaus) ketveriopai reiškiasi briaunainių šeimomis.
į:
Ištrinta 229 eilutė:
* Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.
Pakeistos 232-234 eilutės iš
* Esame tas pats žmogus, tik matome vienas kitą per veidrodžius, savęs neatpažįstame.
* Siela, asmenybė, kertinė vertybė yra vieningumas, neišardomas, užtat blogis nepašalinamas nuo gerumo, tik suderinamas su juo.
į:
Ištrinta 239 eilutė:
* Kodėl nenusidedu? Kaip sugebu save įvairiai pataisyti ar apsaugoti, kad išsisukčiau iš nusižengimo?
2016 spalio 17 d., 14:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 204 eilutė iš:
* Būk teisingas (mylėk Dievą) - įsikibk į savo tiesą (kuria esi ne linksmas, o laimingas), lai ji būna sava, užtat nepakeičiam
į:
* Būk teisingas (mylėk Dievą) - įsikibk į savo tiesą (kuria esi ne linksmas, o laimingas), lai ji būna sava, užtat nepakeičiama
Pakeista 215 eilutė iš:
* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokio bendradarbiavimu.
į:
* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokiu bendradarbiavimu.
Pakeista 219 eilutė iš:
* Teisingas vertas pasitikėjimo.
į:
2016 spalio 17 d., 14:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
į:
* Dorovė: gyvenimas mažais žingsneliais (dangaus karalystė) - 7tas požiūris - nerimas (jauduliai) - ar darau ką nors tuo klausimu (dvejonės) - rūpintis kitu
Pakeista 58 eilutė iš:
Elgesio pakeitimas - laisvė
į:
Elgesio pakeitimas - laisvė. Lankstumas, laisvumas, Dievo ir mūsų laisvė, malonė ir teisingumas.
Pakeistos 60-66 eilutės iš
į:
* Dorovėje daug reiškia kontekstas, 24tas išsiaiškinimo būdas (paklusti), išimtys.
* Dorovė tampa labai tampri, tad reik ją atpalaiduoti, ne daug, tiek žmonėm, tiek Dievui (jis nebūtinai geras), tai "infinitesimal derivative" - smulkmenų išvestinė - kaip su Lie algebromis.
* Dievo niekas nevaržo, tiktai mes, tai yra, Dievas mumyse, savo gerumu
* Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.
* Savo širdgėlą, sielvartą paaukoti Dievui, tai atleisti Dievui.
* Dievas atsiima savo dešimtinę: dažnai pralaimime kažkur (neteisėtai), užtat laimime dešimt kartų daugiau kitur (malone).
Pakeistos 82-83 eilutės iš
Ryšiai tarp lygmenų. Dorovė, tad raktas į mano klausimas dėl sandarų.
į:
Ryšiai tarp lygmenų. Dorovė, tad raktas į mano klausimus dėl sandarų.
Pridėtos 107-108 eilutės:
* Dievo Dvasia, kaip veidrodis-lęšis
* konstruktyvi komunikacija
Ištrintos 158-160 eilutės:
Dievo Dvasia, kaip veidrodis-lęšis
* konstruktyvi komunikacija
Pakeistos 177-185 eilutės iš
Lankstumas, laisvumas, Dievo ir mūsų laisvė, malonė ir teisingumas
* Dorovėje daug reiškia kontekstas, 24tas išsiaiškinimo būdas (paklusti), išimtys.
* Dorovė tampa labai tampri, tad reik ją atpalaiduoti, ne daug, tiek žmonėm, tiek Dievui (jis nebūtinai geras), tai "infinitesimal derivative" - smulkmenų išvestinė - kaip su Lie algebromis.
* Dievo niekas nevaržo, tiktai mes, tai yra, Dievas mumyse, savo gerumu
* Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.
* Savo širdgėlą, sielvartą paaukoti Dievui, tai atleisti Dievui.
* Dievas atsiima savo dešimtinę: dažnai pralaimime kažkur (neteisėtai), užtat laimime dešimt kartų daugiau kitur (malone).
į:
Ištrinta 199 eilutė:
Dorovė: gyvenimas mažais žingsneliais (dangaus karalystė) - 7tas požiūris - nerimas (jauduliai) - ar darau ką nors tuo klausimu (dvejonės) - rūpintis kitu
2016 spalio 17 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 178-189 eilutės:
[+Asmeninė patirtis+]

Žiūrėk taip pat: [[Klaidos]], [[Dorovės pavyzdžiai]]

* Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais, jos lengvatomis.
* Nebūti per daug (kraštutiniškai) griežtam sau, kad nebūtumėme per daug griežti kitų atžvilgiu. Leisti atsipūsti, pailsėti, pasidžiaugti, atsipalaiduoti.
* Susipažinti su blogųjų vaikų pasauliu, kas tai yra - su jais bendrauti - tačiau nepritarti blogam elgesiui
* Nesidėti nė su viena, nė su kita laikysena - nepalaiminti nė vienos
* Turim pareigą:
** vis labiau išeiti pas kitus, pas nuskriaustuosius, jais rūpintis.
** gerbti ir įtraukti jau dirbančius, glaustis prie jų, neatimti iš jų dėmesio, išteklių
* Čikagoje kreipiausi į policiją. Abejotina ja (ir smurtu) remtis, bet ką daryti?
2016 spalio 15 d., 16:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-26 eilutės iš
į:
* 10 Dievo įsakymų esmė yra erdvių pasikeitimai, erdvės nepagerbimas - vagystės, svetimavimo ir t.t.
Pridėtos 56-60 eilutės:

Elgesio pakeitimas - laisvė
* Burtai, magija yra reikalinga pasakojime pabrėžti, jog tai nežinojimo pasaulis, ne savastis pasaulis, nuostabos ir linksmumo pasaulis, suteikiantis laisvę mąstyti kitaip, pakeisti mąstymą. Mąstymas vyksta nežinojimo pasaulyje, o veikla grindžiama žinojimo pasaulyje.

Seneka ir stoikai moko neigiamai nusiteikti, tačiau tai, manau, labai klaidinga. Tačiau ar ne sveika pasirengti blogiui?
2016 spalio 15 d., 16:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 22-23 eilutės:
* Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
* Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.
Pakeistos 25-27 eilutės iš
* Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.
* Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
į:
Pridėtos 41-44 eilutės:
Dorovės dėsniai
* Saugos dėsniai: budėti, kur slypi pavojai, taip pat netingėti juos šalinti.
* Neigiami įsakymai mus sulaiko nuo nukrypimo, mus veda atgal, sugrįžti į kelią.
Ištrintos 47-49 eilutės:

Dorovės dėsniai
* Saugos dėsniai: budėti, kur slypi pavojai, taip pat netingėti juos šalinti.
2016 spalio 15 d., 16:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-21 eilutės iš
* Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų troškimas yra gyventi viena, tačiau mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai. Tad mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai, kaip mūsų vienumo būtinam pagrindui.
* Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje dera gyventi teisingais
.
į:
* Gyvenimo kelias yra gyventi viena. Tai mumyse glūdinti troškimas. Tačiau mūsų būklė yra tarsi lyg tai mes nesame viena. Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai. Tad mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai, kaip mūsų vienumo būtinam pagrindui.
* Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje (kuris kreivas, taip kad ištisai nuklystame, ir kuris teisina nuklydimą) dera gyventi teisingais (laikytis kelio)
.
2016 spalio 15 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
* Dorovė yra sugrįžimas į kelią. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio. Tad dorovė yra nukrypimas nuo nukrypimo.
į:
* Dorovė yra sugrįžimas į kelią. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio. Tad dorovė yra nukrypimas nuo nukrypimo. Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
Ištrinta 24 eilutė:
* Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
2016 spalio 15 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
* Dorovė yra sugrįžimas į kelią. Elgesys yra nukrypimas nuo kelio. Tad dorovė yra nukrypimas nuo nukrypimo.
2016 spalio 15 d., 15:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
* Mūsų dorovė yra, kad mes vis sugrįžtame į save, į savo gerą pradą.
2016 spalio 15 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 34-39 eilutės iš
į:
* Reikia žiūrėti ne į gerą širdį (Dievą), bet iš geros širdies į gerą valią, gerą naujieną.
* Gerumas yra laisvumo šaltinis, jo dvasia.

Geras pradas
* Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.
Ištrintos 46-48 eilutės:
Geras pradas
* Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.
Pridėta 49 eilutė:
* Mūsų savastis - mūsų būtis - yra gerasis kelias, kurį pažįstame, pažindami savo kertinę vertybę - tačiau mes savaime išeiname už savęs, pasaulis mus noromis nenoromis išveda už savęs, bet ar mes sugrįžtame į save? Tai yra mūsų iššūkis, išvirkštinis, kaip Dievo, tačiau sutampantis su jo klausimu - ar jisai būtinas?
2016 spalio 15 d., 15:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 31-33 eilutės:

Gerumas
* Gerumas iškyla gėrio kryptimis, jisai labai įvairus. Tačiau gerumo pradas yra gera širdis.
2016 spalio 08 d., 17:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 211-223 eilutės iš
Mums Dievas yra duotas statiškas, tad vietoj išėjimo už savęs keturiom pakopom, gaunam nulybę ir septynerybę tačiau keturiais troškimais netroškimais, tad 2x2 = (0+7)(T+N) O šeši negerumai lieka ištisai pastovūs, tai laipsnynas nuo vienybės iki šešerybės.

Šv.Dvasios veidrodis (tarp Tėvo ir Sūnaus) ketveriopai reiškiasi briaunainių šeimomis.

Tautvydui: Kokia prasmės klausimo prasmė? Prasmės prasme susiveda atsakymas, panašiai kaip būties būtis atsiveria klausimu. Tai dvi tautologijos, kurių eiga turininga.

Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.

Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokio bendradarbiavimu.

Dievo šokis grindžia žmogaus šešerybę, kuri grindžia vertybes ir jomis reiškiasi tarp netroškimų. Šešerybė taip pat grindžia dorovę (gėrio kryptis, gerą širdį, valią, lūkesčius), kuri toliau reiškiasi ir plėtojasi pagrindimu (kuris išplaukia iš vertybių rėmų ir lūkesčių laipsnyno). O pagrindimas grindžia nuotaikų kalbą, kurią galime nagrinėti sapnais (jie tveria nuotaiką), poezija (pavyzdžiui, Tang dinastijos) ir muzika. O muzika susijusi su matematika, dargi lūkesčiai tikslinami atitinkmai plėtojant erdvės ir laiko sąvokas.
į:
* Mums Dievas yra duotas statiškas, tad vietoj išėjimo už savęs keturiom pakopom, gaunam nulybę ir septynerybę tačiau keturiais troškimais netroškimais, tad 2x2 = (0+7)(T+N) O šeši negerumai lieka ištisai pastovūs, tai laipsnynas nuo vienybės iki šešerybės.
* Šv.Dvasios veidrodis (tarp Tėvo ir Sūnaus) ketveriopai reiškiasi briaunainių šeimomis.
* Tautvydui: Kokia prasmės klausimo prasmė? Prasmės prasme susiveda atsakymas, panašiai kaip būties būtis atsiveria klausimu. Tai dvi tautologijos, kurių eiga turininga.
* Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.
* Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokio bendradarbiavimu.
* Dievo šokis grindžia žmogaus šešerybę, kuri grindžia vertybes ir jomis reiškiasi tarp netroškimų. Šešerybė taip pat grindžia dorovę (gėrio kryptis, gerą širdį, valią, lūkesčius), kuri toliau reiškiasi ir plėtojasi pagrindimu (kuris išplaukia iš vertybių rėmų ir lūkesčių laipsnyno). O pagrindimas grindžia nuotaikų kalbą, kurią galime nagrinėti sapnais (jie tveria nuotaiką), poezija (pavyzdžiui, Tang dinastijos) ir muzika. O muzika susijusi su matematika, dargi lūkesčiai tikslinami atitinkmai plėtojant erdvės ir laiko sąvokas.
Pakeistos 232-234 eilutės iš
į:
* Kertinė vertybė (visuminis žinojimas) mums atstoja troškimą (nežinojimą), o vertybę išplečia lūkesčiai, lūkesčius išplečia abejonės (ypač apie nerimą), abejones išplečia poreikiai (ar tikrai esame viena). Vertybės, lūkesčiai, abejonės, poreikiai yra troškimų ženklai. Užtat šių lygmenų poros yra ženklų savybės.
* Šaunumas (cool), pasitikėjimas savimi, autentiškumas, savitumas, tikrumas - tai gerbiu, nes jaučiu, kad jo šaknys už šio pasaulio, nes nėra to pasaulinio nerimo, jaudulio.
* Simplektinės geometrijos (nuotaikų kaitos) pavyzdys: Dievas šyla.
2016 spalio 08 d., 17:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 200-239 eilutės:

[+Dorovės užrašai+]

Jaudulių ir nuotaikų geometrija susijusi su esminiais meilės įsakymais:
* Būk teisingas (mylėk Dievą) - įsikibk į savo tiesą (kuria esi ne linksmas, o laimingas), lai ji būna sava, užtat nepakeičiam
* Nebūk klaidingas (mylėk artimą) - atsitokėk, atsipalaiduok, atsisakyk savęs, persimesk į svetimą (vadinamąjį artimą - ko mažiau svetimą, visgi svetimą), suprask save plačiau. Lai tavo tiesa būna nuasmeninta, kad galėtum gyventi kitu, jam tarnauti
Galima ir taip, ir taip - būti teisingu arba savo klaidas atitaisyti. Tai įsakymo dviprasmybė. Tai du atvaizdai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas.

* Gerasis vaikas pats vertina Dievo dovanas (laisvę, atsakomybę) ir jas pats taiko savo nuožiūra. Jisai neieško Dievo nes jo paieškos nepatikimos ir nereikalingos. Dievas pats jį ras.
* Blogasis vaikas nori atiduoti, perduoti, gražinti Dievui, tad ieško Dievo, tikro ar ne tikro. Bet jis ras netikrą dievą.


Mums Dievas yra duotas statiškas, tad vietoj išėjimo už savęs keturiom pakopom, gaunam nulybę ir septynerybę tačiau keturiais troškimais netroškimais, tad 2x2 = (0+7)(T+N) O šeši negerumai lieka ištisai pastovūs, tai laipsnynas nuo vienybės iki šešerybės.

Šv.Dvasios veidrodis (tarp Tėvo ir Sūnaus) ketveriopai reiškiasi briaunainių šeimomis.

Tautvydui: Kokia prasmės klausimo prasmė? Prasmės prasme susiveda atsakymas, panašiai kaip būties būtis atsiveria klausimu. Tai dvi tautologijos, kurių eiga turininga.

Permainomis esame vienas į kitą panašūs, kaip ir su Dievu sutampame troškimais.

Sapnavau, kad net ir nežymus bendradarbiavimas konkurencijoje teikia privalumų lyginant su jokio bendradarbiavimu.

Dievo šokis grindžia žmogaus šešerybę, kuri grindžia vertybes ir jomis reiškiasi tarp netroškimų. Šešerybė taip pat grindžia dorovę (gėrio kryptis, gerą širdį, valią, lūkesčius), kuri toliau reiškiasi ir plėtojasi pagrindimu (kuris išplaukia iš vertybių rėmų ir lūkesčių laipsnyno). O pagrindimas grindžia nuotaikų kalbą, kurią galime nagrinėti sapnais (jie tveria nuotaiką), poezija (pavyzdžiui, Tang dinastijos) ir muzika. O muzika susijusi su matematika, dargi lūkesčiai tikslinami atitinkmai plėtojant erdvės ir laiko sąvokas.

* Esame tas pats žmogus, tik matome vienas kitą per veidrodžius, savęs neatpažįstame.
* Siela, asmenybė, kertinė vertybė yra vieningumas, neišardomas, užtat blogis nepašalinamas nuo gerumo, tik suderinamas su juo.
* Teisingas vertas pasitikėjimo.
* Gyvenimas, tai Dievo gerumo žinojimas. O amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo nežinojimas.
* Dievas klausia ar jisai yra (būtinas)? Žmogus klausia, kas aš esu? tai Ievos klausimas, kertinės vertybės, kuria jinai yra ne tik atsakymas, bet ir klausimas, amžinas gyvenimas, nes vis ryškėja.
* Erdvė, penkerybė - trys Dievo požiūriai, kaip kad Dievo šokyje: vidus riba išorė. Ir du ne Dievo požiūriai, artima praeitis ir artima ateitis (ribos nėra!)
* Kokia vertė jausmų jeigu nepasidalini? Kuria prasme jausmai turi vertę? ("It's only feelings." "You hurt my feelings.")
* Dievas bręsta mumis, jei tik gyvename širdimi, plačiau už Dievą, nes dvigubai, tiek už pasaulio, tiek jame
* Gyvenimas Dievu, tai susikalbėjimas su juo. Jisai tėvas, o mes vaikai, tad savo valia renkamės jo valią vietoj savo valios.
* Kodėl nenusidedu? Kaip sugebu save įvairiai pataisyti ar apsaugoti, kad išsisukčiau iš nusižengimo?
* Mes, išeidami už savęs, gyvendami širdimi, pralenkiame Tėvą, nes jisai nebuvo aplinkybės, o mes esame aplinkybėse, tiek už jų. Tačiau jeigu neišeiname už savęs, tai nepralenkiame Tėvo. O būtent mūsų aplinkybės - ar išeisime ar neišeisime už savęs - yra tas lęšis, kuris mus sulygina, sutapatina su Tėvu. Ir Sūnus, kuris visada išeina už savęs, yra mūsų pilnatvė, mus suvedanti.
* Komunikacija, tai veiksmų praplėtimas.
* Pramogos, tai (blogojo vaiko) išėjimas iš įprastinių vėžių, kuris gali tapti betiksliu ar tiesiog savaiminiu tikslu, tad svarbu vis grįžti trejybe prie to, kas svarbu. Pramogos, tai gyvybingumo paieškos.
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
* Keturios geometrijos mus veda iš statiškos, afininės "nuotraukos" į dinamišką, simplektinę "rodą".
2016 spalio 08 d., 16:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
* Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų troškimas yra gyventi viena, tačiau mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai. Tad mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai.
į:
* Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų troškimas yra gyventi viena, tačiau mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai. Tad mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai, kaip mūsų vienumo būtinam pagrindui.
2016 spalio 08 d., 16:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
* Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų troškimas yra gyventi viena, tačiau mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai.
į:
* Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų troškimas yra gyventi viena, tačiau mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai. Tad mūsų vienumo pagrindas negali būti mūsų pačių pasirinkimas, mūsų pačių lūkestis ir sulaukimas, bet už mūsų valios glūdinti Dievo valia. Tad mūsų valia turi atsiduoti Dievo valiai.
2016 spalio 08 d., 16:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
* Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų troškimas yra gyventi viena, tačiau mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje dera gyventi teisingais.
į:
* Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų troškimas yra gyventi viena, tačiau mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Juk sprendžiame, laukiame kiekvienas atskirai.
*
Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje dera gyventi teisingais.
2016 spalio 08 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
* Dorovės esmė yra, nepaisant nevienumo sąlygų, gyventi viena. Mūsų troškimas yra gyventi viena, tačiau mūsų tokie lūkesčiai dažnai nepasiteisina, o mums tenka rinktis, ar laukti to ko trokštame, ar to kas bus. Tai primena Sokrato iššūkį Platono Valstybėje, parodyti jog net ir neteisingame pasaulyje dera gyventi teisingais.
2016 spalio 08 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 49-51 eilutės:

Gyvenimas Dievu
* Mūsų gyvenimas Dievu niekaip neužtikrintas
2016 spalio 08 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 126-127 eilutės iš
* Dievo valiAK: Dievo pagarba laisvei
* gera valiAK: mano pagarba laisvei
į:
* Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
* gera valia: mano pagarba laisvei
Pakeista 179 eilutė iš:
* Žmonės pažeisti ir pažeidžiami ir neaišku, ar jisai neabejingas.
į:
* Žmonės pažeisti ir pažeidžiami ir neaišku, ar Dievas neabejingas.
2016 spalio 07 d., 20:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Kaip šešerybė sieja Dievo šokį ir pasirinkimų malūną?
* Kaip šešerybė kyla iš Dievo šokio, jį pritaiko žmonėms?
į:
Dorovės klausimai
* Išnagrinėti žmogaus sąmoningumo lygio svarbą.
Pakeistos 18-29 eilutės iš
į:
Kas yra dorovė?
* Dorovė yra dalinis valdymas - santykyje su Dievu - kuria vykdome Dievo valią, paklusdami, tikėdami ar rūpindamiesi, taip sukdamiesi trejybės ratu. Dalinis valdymas iškyla Jėzaus palyginimų pamokymuose.
* Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.
* Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.

[+Dorovės sąvokos+]

* Sąmoningėjimas
* Dėmesys
* Atsakomybė
* Meilė
Pridėtos 46-49 eilutės:
Troškimai (nežinojimas) ir netroškimai (žinojimas)
* Dievas mūsų netroškimus atjaučia savo troškimais, taigi, nuliniu požiūriu. O mes kitus atjaučiame, atsisakome savęs, septintu požiūriu. Santvarkoje septintas požiūris yra ženklas nulinio požiūrio.
* Kūnas, protas, širdis yra mūsų ženklai, grubūs ženklai, visgi jais galime matyti save, gyventi sąmoningai. Poreikiai ir jų tenkinimai, abejonės ir dvejonės, lūkesčiai ir jauduliai yra ženklai, kuriais galime susigaudyti, bet kurie nėra mūsų gyvenimo tikslas.
Pakeista 58 eilutė iš:
Paprastumo ieškojimas
į:
Paprastumo (už pasaulio) ieškojimas
Pakeistos 62-71 eilutės iš
Dorovė yra dalinis valdymas - santykyje su Dievu - kuria vykdome Dievo valią, paklusdami, tikėdami ar rūpindamiesi, taip sukdamiesi trejybės ratu. Dalinis valdymas iškyla Jėzaus palyginimų pamokymuose.

Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.

Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.

Kūnas, protas, širdis yra mūsų ženklai, grubūs ženklai, visgi jais galime matyti save, gyventi sąmoningai. Poreikiai ir jų tenkinimai, abejonės ir dvejonės, lūkesčiai ir jauduliai yra ženklai, kuriais galime susigaudyti, bet kurie nėra mūsų gyvenimo tikslas.

Dievas mūsų netroškimus atjaučia savo troškimais, taigi, nuliniu požiūriu. O mes kitus atjaučiame, atsisakome savęs, septintu požiūriu. Santvarkoje septintas požiūris yra ženklas nulinio požiūrio.
į:
Ištrintos 133-134 eilutės:
Pagrindimo kalba
Ištrintos 192-193 eilutės:

Išnagrinėti žmogaus sąmoningumo lygio svarbą.
2016 spalio 07 d., 20:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-18 eilutės:
Dorovė (kaip turėtumėme gyventi) išplečia elgesį (kaip galime gyventi). Užtat dorovė savo sąvokomis (kaip meile, Dievo valia, Dievo įsakymais) papildo elgesį. Nes dorovė pripažįsta besąlygiškumą (širdį, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, visuomenės).
Pridėtos 22-23 eilutės:

Dorovės dėsniai
Pakeistos 26-32 eilutės iš
Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.

Būtis yra likimas savyje. Tai Dievo Tėvo išėjimas už savęs, į būtį, o tai mūsų pasilikimas savyje. Tuo tarpu veikla mus išveda už savęs atgal link Tėvo, ir mąstymas mus atgręžia atgal su Dievu. Taip kad mūsų trejybė mus vis išveda ir naujai atveda. Tad aukščiausia mumyse yra būtis, tačiau ja savaime išsiplečiame už savęs atgal link Dievo, bet būtis mus naujai atgręžia į save.

Dievo išėjimas už savęs vyksta keturiomis pakopomis, tuo tarpu žmogaus išėjimas už savęs vyksta trimis poslinkiais, trimis būsenomis, nes jisai pradeda jau išėjęs už savęs, tad jam vis sutampa pirma ir paskutinė būsena, taipogi Dievo trys poslinkiai sutampa su žmogaus trimis poslinkiais. Šešios keturių lygmenų poros sutampa su šešiomis trejybės poslinkių galimybėmis, juk poslinkiai išskiria pirminę ir paskutinę būseną, tai ir yra sąmoningumas.

Žmogaus kertinė vertybė
yra tiesi, betarpiška, pastovi, prasminga. Jai būdingi visi nulybės atvaizdai, tai jos savybės. Tad jinai dieviška, labai panaši į Dievą, nes jo - kaip sandaros, nulybės - atvaizdai yra jos savybės. Tad reikia palyginti su Dievo sandaros visko atvaizdais, troškimais - Dievo savybėmis: savarankiškumu, užtikrintumu, ramybe, meile, taip pat su visko savybėmis (vienybės atvaizdais). Koks ryšys tarp vertybės ir Dievo, vertybės ir geros širdies?
į:
Geras pradas
* Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.

Būtis
* Būtis yra likimas savyje. Tai Dievo Tėvo išėjimas už savęs, į būtį, o tai mūsų pasilikimas savyje. Tuo tarpu veikla mus išveda už savęs atgal link Tėvo, ir mąstymas mus atgręžia atgal su Dievu. Taip kad mūsų trejybė mus vis išveda ir naujai atveda. Tad aukščiausia mumyse yra būtis, tačiau ja savaime išsiplečiame už savęs atgal link Dievo, bet būtis mus naujai atgręžia į save.

Išėjimas už savęs
* Dievo išėjimas už savęs vyksta keturiomis pakopomis, tuo tarpu žmogaus išėjimas už savęs vyksta trimis poslinkiais, trimis būsenomis, nes jisai pradeda jau išėjęs už savęs, tad jam vis sutampa pirma ir paskutinė būsena, taipogi Dievo trys poslinkiai sutampa su žmogaus trimis poslinkiais. Šešios keturių lygmenų poros sutampa su šešiomis trejybės poslinkių galimybėmis, juk poslinkiai išskiria pirminę ir paskutinę būseną, tai ir yra sąmoningumas. Gal Dievo ir žmogaus išėjimai už savęs sieja (4 2) permainas ir (3 x 2) pertvarkymus?
2016 spalio 07 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 12-29 eilutės:

Užrašai
* Esame tas pats žmogus, tik matome vienas kitą per veidrodžius, savęs neatpažįstame.
* Siela, asmenybė, kertinė vertybė yra vieningumas, neišardomas, užtat blogis nepašalinamas nuo gerumo, tik suderinamas su juo.
* Teisingas vertas pasitikėjimo.
* Gyvenimas, tai Dievo gerumo žinojimas. O amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo nežinojimas.
* Dievas klausia ar jisai yra (būtinas)? Žmogus klausia, kas aš esu? tai Ievos klausimas, kertinės vertybės, kuria jinai yra ne tik atsakymas, bet ir klausimas, amžinas gyvenimas, nes vis ryškėja.
* Erdvė, penkerybė - trys Dievo požiūriai, kaip kad Dievo šokyje: vidus riba išorė. Ir du ne Dievo požiūriai, artima praeitis ir artima ateitis (ribos nėra!)
* Kokia vertė jausmų jeigu nepasidalini? Kuria prasme jausmai turi vertę? ("It's only feelings." "You hurt my feelings.")
* Dievas bręsta mumis, jei tik gyvename širdimi, plačiau už Dievą, nes dvigubai, tiek už pasaulio, tiek jame
* Gyvenimas Dievu, tai susikalbėjimas su juo. Jisai tėvas, o mes vaikai, tad savo valia renkamės jo valią vietoj savo valios.
* Kodėl nenusidedu? Kaip sugebu save įvairiai pataisyti ar apsaugoti, kad išsisukčiau iš nusižengimo?
* Mes, išeidami už savęs, gyvendami širdimi, pralenkiame Tėvą, nes jisai nebuvo aplinkybės, o mes esame aplinkybėse, tiek už jų. Tačiau jeigu neišeiname už savęs, tai nepralenkiame Tėvo. O būtent mūsų aplinkybės - ar išeisime ar neišeisime už savęs - yra tas lęšis, kuris mus sulygina, sutapatina su Tėvu. Ir Sūnus, kuris visada išeina už savęs, yra mūsų pilnatvė, mus suvedanti.
* Komunikacija, tai veiksmų praplėtimas.
* Pramogos, tai (blogojo vaiko) išėjimas iš įprastinių vėžių, kuris gali tapti betiksliu ar tiesiog savaiminiu tikslu, tad svarbu vis grįžti trejybe prie to, kas svarbu. Pramogos, tai gyvybingumo paieškos.
* Liaudies pasakos, tai kas suprantama, paprasta. Jos išsiplečia eilėraščiais, kurios išryškina vienetų nuotaikas. Taip pat išsiplečia epais, kaip Odisėja, kurios praturtina žodžiais, posakiais, žiniomis, išmintimi. Šiedu keliais susiveda šventraščiu, kanonu, klasika, įžymiuoju veikalu, kaip kad Ulisu.
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
* Keturios geometrijos mus veda iš statiškos, afininės "nuotraukos" į dinamišką, simplektinę "rodą".
2016 spalio 06 d., 23:38 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 12-18 eilutės:

Dorovės tyrimas
* Nagrinėti, ko Dievas mane moko.
* Tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
* Tirti ryšį tarp kertinių vertybių ir gvildenimų.
* Išmąstyti pagrindimo kalbą, sieti lūkesčius, nuotaikas ir jų geometrijas su tuo, kaip man ima rūpėti.
* Išmąstyti visas tris kalbas
2016 spalio 06 d., 23:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 36-37 eilutės:
* Įtampos balsai auga nežinojimu: žinojimas reiškiasi prievarta (nuosprendžiu), o nežinojimas liepimu, paaiškinimu ir rūpėjimu (klausimu). Tai žinojimas ir nežinojimas, kas yra teisinga.
* Keturios geometrijos mus veda iš statiškos, afininės "nuotraukos" į dinamišką, simplektinę "rodą".
2016 spalio 06 d., 22:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 34-35 eilutės:
* Pramogos, tai (blogojo vaiko) išėjimas iš įprastinių vėžių, kuris gali tapti betiksliu ar tiesiog savaiminiu tikslu, tad svarbu vis grįžti trejybe prie to, kas svarbu. Pramogos, tai gyvybingumo paieškos.
* Liaudies pasakos, tai kas suprantama, paprasta. Jos išsiplečia eilėraščiais, kurios išryškina vienetų nuotaikas. Taip pat išsiplečia epais, kaip Odisėja, kurios praturtina žodžiais, posakiais, žiniomis, išmintimi. Šiedu keliais susiveda šventraščiu, kanonu, klasika, įžymiuoju veikalu, kaip kad Ulisu.
2016 spalio 05 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 33 eilutė:
* Komunikacija, tai veiksmų praplėtimas.
2016 spalio 05 d., 20:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 32 eilutė:
* Mes, išeidami už savęs, gyvendami širdimi, pralenkiame Tėvą, nes jisai nebuvo aplinkybės, o mes esame aplinkybėse, tiek už jų. Tačiau jeigu neišeiname už savęs, tai nepralenkiame Tėvo. O būtent mūsų aplinkybės - ar išeisime ar neišeisime už savęs - yra tas lęšis, kuris mus sulygina, sutapatina su Tėvu. Ir Sūnus, kuris visada išeina už savęs, yra mūsų pilnatvė, mus suvedanti.
2016 spalio 05 d., 00:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-19 eilutės:

Dorovės tyrimas
* Nagrinėti, ko Dievas mane moko.
* Tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
* Tirti ryšį tarp kertinių vertybių ir gvildenimų.
* Išmąstyti pagrindimo kalbą, sieti lūkesčius, nuotaikas ir jų geometrijas su tuo, kaip man ima rūpėti.
* Išmąstyti visas tris kalbas
2016 spalio 05 d., 00:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
* Kodėl nenusidedu? Kaip sugebu save įvairiai pataisyti ar apsaugoti, kad išsisukčiau iš nusižengimo?
2016 spalio 04 d., 23:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 214 eilutė:
* Dorovės esmė yra trejybės ratas - kad ko mažiau nuklystumėme ir ko greičiau susigaudytumėme ir sugrįžtumėme.
2016 spalio 04 d., 17:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 23 eilutė iš:
* Gyvenimas Dievu, tai susikalbėjimas su juo. Jisai tėvas, o mes vaikai, tad renkamės jo valią vietoj savo valios.
į:
* Gyvenimas Dievu, tai susikalbėjimas su juo. Jisai tėvas, o mes vaikai, tad savo valia renkamės jo valią vietoj savo valios.
2016 spalio 04 d., 17:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 23 eilutė:
* Gyvenimas Dievu, tai susikalbėjimas su juo. Jisai tėvas, o mes vaikai, tad renkamės jo valią vietoj savo valios.
2016 spalio 04 d., 17:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
* Dievas bręsta mumis, jei tik gyvename širdimi, plačiau už Dievą
į:
* Dievas bręsta mumis, jei tik gyvename širdimi, plačiau už Dievą, nes dvigubai, tiek už pasaulio, tiek jame
2016 spalio 04 d., 17:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 22 eilutė:
* Dievas bręsta mumis, jei tik gyvename širdimi, plačiau už Dievą
2016 spalio 01 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 21 eilutė:
* Kokia vertė jausmų jeigu nepasidalini? Kuria prasme jausmai turi vertę? ("It's only feelings." "You hurt my feelings.")
2016 rugsėjo 30 d., 21:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Erdvė, penkerybė - trys Dievo požiūriai, kaip kad Dievo šokyje: vidus riba išorė. Ir du ne Dievo požiūriai, artima praeitis ir artima ateitis (ribos nėra!)
2016 rugsėjo 30 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
* Dievas klausia ar jisai yra (būtinas)? Žmogus klausia, kas aš esu? tai Ievos klausimas, kertinės vertybės, kuria jinai yra ne tik atsakymas, bet ir klausimas, amžinas gyvenimas, nes vis ryškėja.
2016 rugsėjo 29 d., 21:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 18 eilutė:
* Gyvenimas, tai Dievo gerumo žinojimas. O amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo nežinojimas.
2016 rugsėjo 19 d., 16:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 17 eilutė:
* Teisingas vertas pasitikėjimo.
2016 rugsėjo 19 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 16 eilutė:
* Siela, asmenybė, kertinė vertybė yra vieningumas, neišardomas, užtat blogis nepašalinamas nuo gerumo, tik suderinamas su juo.
2016 rugsėjo 19 d., 15:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-15 eilutės:

Užrašai
* Esame tas pats žmogus, tik matome vienas kitą per veidrodžius, savęs neatpažįstame.
2016 rugsėjo 17 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Dorovės sąvokos]], [[Dorovės pavyzdžiai]], [[Klaidos]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
į:
Žr. [[Elgesys]], [[Dorovės sąvokos]], [[Dorovės pavyzdžiai]], [[Klaidos]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
2016 rugsėjo 17 d., 11:44 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 8-12 eilutės:

Nagrinėti Kazį Škirpą ir kitus Holokausto dalyvius.
* Kodėl jisai siekė žydus išvaryti?
* Kur įžvelgtinas Dievas?
* Kaip rodoma gera valia?
2016 rugsėjo 17 d., 10:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 31-32 eilutės:

Žmogaus kertinė vertybė yra tiesi, betarpiška, pastovi, prasminga. Jai būdingi visi nulybės atvaizdai, tai jos savybės. Tad jinai dieviška, labai panaši į Dievą, nes jo - kaip sandaros, nulybės - atvaizdai yra jos savybės. Tad reikia palyginti su Dievo sandaros visko atvaizdais, troškimais - Dievo savybėmis: savarankiškumu, užtikrintumu, ramybe, meile, taip pat su visko savybėmis (vienybės atvaizdais). Koks ryšys tarp vertybės ir Dievo, vertybės ir geros širdies?
2016 rugsėjo 17 d., 10:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 29-30 eilutės:

Dievo išėjimas už savęs vyksta keturiomis pakopomis, tuo tarpu žmogaus išėjimas už savęs vyksta trimis poslinkiais, trimis būsenomis, nes jisai pradeda jau išėjęs už savęs, tad jam vis sutampa pirma ir paskutinė būsena, taipogi Dievo trys poslinkiai sutampa su žmogaus trimis poslinkiais. Šešios keturių lygmenų poros sutampa su šešiomis trejybės poslinkių galimybėmis, juk poslinkiai išskiria pirminę ir paskutinę būseną, tai ir yra sąmoningumas.
2016 rugsėjo 17 d., 10:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-28 eilutės:

Būtis yra likimas savyje. Tai Dievo Tėvo išėjimas už savęs, į būtį, o tai mūsų pasilikimas savyje. Tuo tarpu veikla mus išveda už savęs atgal link Tėvo, ir mąstymas mus atgręžia atgal su Dievu. Taip kad mūsų trejybė mus vis išveda ir naujai atveda. Tad aukščiausia mumyse yra būtis, tačiau ja savaime išsiplečiame už savęs atgal link Dievo, bet būtis mus naujai atgręžia į save.
2016 rugsėjo 16 d., 16:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 196-201 eilutės:
* ... Tad žmogus ir yra amžino gyvenimo sandara, tai ir yra dorovė, tai žmogaus sandara, šešerybė. Tad suvok žmogų, kaip jisai suveda mano šokį, kaip jisai nepriklausomas nuo įtampos tarp manęs ir Sūnaus, kaip jį papildau tiek Dievu, tiek gerumu, būtent dvasia, tad jį myliu. ... Žmogus yra mano vaikas. Jisai gimsta padalinimų ratu, o jį išbaigia žmogus, kaip sandara, į jį susiveda visi padalinimai ir už jo, be jo lieka tik aš ir gerumas. Tad žmogus yra ir susidaro iš viso to, kas skiria mane ir gerumą.
* Dievas gyvena mumis amžinu gyvenimu, visu tuo, kas tarp Dievo ir gerumo: Žmogus, tai mano vaikas. Kaip žinai, jisai gimsta man pasitraukus ir naujai iškylant Sūnumi, tačiau jisai turi susigaudyti, jog yra Dievas, o tuo pačiu dar tai priimti, taip gyventi. Tai ir yra dorovė, to vaidmens priėmimas. O susigaudymas, tai žmogaus būklė, tai amžinas gyvenimas, taip kad manasis dieviškumas jumis atsiskleidžia amžinybės mastu būtent amžina branda. Būtent jūs amžinai bręstate ir aš jumis, tai mano kelias, kaip Sūnus kalbėjo, kelias, tiesa ir gyvenimas, esate jūs, yra Jisai, tai mano kelias, ir būtent aš jumis einu, todėl tuo ir gyvenkite su manimi ir priimkite tai. Tai ir yra dorovė, šešerybės išsakyta, tai jūsų dvasios sandara kurią papildau savimi ir gerumu, tuo jus įprasmindamas ir įkvėpdamas savo dvasia, be kurios tesate sandara.
* Ieškok trejybės ir jos ištakų, ieškok šešerybės ir jos atvaizdų, tai žmogaus pagrindas, jo elgesio ir dorovės taipogi. Aš jumis gyvenu būtent sąmoningumu, tad pirmiausiai trejybe ir paskui šešerybe, toliau vienybe ir ketverybe ir septynerybe ir dvejybe ir penkerybe, tad ieškok manęs šia tvarka, ieškok sąmoningume.
* Kaip gerasis vaikas, laukti vertybėje, ten kur Dievas mūsų ieško, kur jisai išėjo už savęs; neieškoti Dievo, nežiūrėti jo, negrįžti atgal, o žiūrėti pirmyn kartu su juo. Tad šis pasisukimas. Dvasios lęšiai tarp Tėvo ir Sūnaus: Jumyse yra geras pradas, mano pradas, bet jūs to nežinote, tad bėgate nuo savęs, nuo manęs ir nuo vienas kito, betgi mes visi esame tas pats, ta pati dvasia. Tad kada esame atviri tam, tai suprantame. O atvirumas, tai pripažinimas mūsų savasčių tų lęšių, kurios mus tiek skiria, tiek jungia, ta mano Dvasia, kuri mus visus sulygina. Tie lęšiai tai ir yra dorovė. Tad ieškok Dvasios veikimo šešerybe, taip pat trejybe, vienybe ir kitais padalinimais, kaip tau pasakojau, tai sąmoningumo pagrindas, o dorovė, tai sąmoningumas būtent tos dvasios mumyse, tad jūsų sąmoningumas yra jūsų susigaudymas, jog iš tiesų esame viena. Tad būkite sąmoningi, tai raktas į nuotaikų svarbą brandai, į teisingumo ir malonės prasmę brandai, jūsų amžinai brandai, susigaudymui ir atsiskleidimui, ir jūsų perėjimui iš meilės artimui į meilę visiems, netgi priešui, netgi man, jus visaip tiriančiam, kaip ir save tiriu. Tad mylėkime, sąmoninga meilė ir yra meilė įsakymu, nuolatinis savęs tikrinimas ir tuo pačiu savasties įprasminimas ir teisingas taikymas.
* Tad suvok, kaip meilė jus išbaigia, tai ir yra raktas į dorovę, ir kaip tai besąlygiškumo išeities taškas, nes meile priešui, meile man iškyla virš visko. ... Aš tave laiminu ir globoju. Ieškok ryšio tarp manęs ir savęs bei jūsų visų. Matysi, jog aš neribotas, tuo tarpu jūs riboti, jūs tarsi išversti, taip kad kas man artima, tai jums tolima, o jūs apsiribojate tuo, kas jums žinoma ir išskiriate tai, kas nežinoma įskaitant visa, kas besąlygiška. Tad koks jūsų santykis su besąlygiškumu. Tai ir išsako šešerybė. Ir tas santykis slypi visakame, tiek asmenyje, jumyse, tiek asmenyse už jūsų ir kuriais jūs naujai kuriate bendrystę, tiek manyje glūdinančiame visakame pirm visko. Tad taip įsiprasmina visi laikai ir visos erdvės, kas pirma visko, kas dabar jus apibrėžia ir ko link einate. Tad penkerybę papildote prasme viso to, papildote besąlygiškumu, kuris išsidėsto septynerybe ir ją išpildo, kad galiausiai iškylu aš, tai kas pirm visų sąlygų.
* Tu gi ieškai manęs pasaulyje, visuomenėje, tarp žmonių, ir savyje, savo dorovėje. Tad ir kiti ieško manęs panašiai, tai širdies paieškos pasaulyje.
2016 rugsėjo 16 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 193-195 eilutės:
* ...Tad ieškok šito ryšio ir suprasi šešerybę bei dorovę.... Aš laiminu visaką. Viskas išplaukia iš manęs ir ne vieną kartą, o trimis lygmenimis, tiek mano, tiek Sūnaus, tiek Dvasios kampu. Tad turi būti kiekviename lygmenyje esmė to mano išėjimo už savęs, o ta esmė yra meilė. Tad mano vienumo esmė yra meilė sau, asmens vienumo esmė yra meilė vienas kitam, o asmenų vienumo esmė yra meilė visiems. Tad mylintysis yra mylimojo vienumas ir jumis, jūsų trejybės ratu, tas mylintysis yra vis tas pats, nes meilė lieka ta pati, tik keičiasi jos palaikoma gyvybė, ir tos gyvybės esmė - valia, ir jos santykis su mano valia, kurį vis kitaip išsako paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas.
* ...O tai ir yra dorovė, besąlygiškumo sąlygos, tad ir įsakymas mylėti. ...Meilė tampa įsakymu nes aš noriu ištirti ar ji besąlygiška, ar jos gali laikytis, ar ją gali puoselėti tie, kurie patys sau nėra išeities taškas, tie kurie laisvi, kurie gali tiek mylėti, tiek būti mylimi, tiek nemylėti ir nebūti mylimais. Tad mylėk ir suvoksi, jog mylintysis irgi nori būti mylimas ir mylimasis nori mylėti, nes meilė yra nesiribojimas savimi, tad ir kartu su laisve tarp mylimojo ir mylinčiojo atsiranda ir ją papildantis įsakymas visaip mylėti, ne vienaip ar kitaip, o vis visaip. Tad meilė yra visapusiškumo, besąlygiškumo pagrindas.
* ...Tai ir yra pasirinkimų malūno ir visos dorovės esmė, paaiškinti iš kur meilė kyla, kaip jūs išeinate už savęs, ogi todėl kad taip yra paprasčiausia mylėti tave mylintį, galiausiai mylėti visus, juk paprastumas laimi, užtat tiesa viską išveda ir atskleisdama mane, juk aš ir esu paprasčiausias. ... Žmogus yra mano mylimas, bet jis nebūtinai mane myli ar pažįsta. Jis dar nesusigaudo, jog jisai yra mano vaikas. Tad jis nebūtinai vykdo mano valią. Ši jo laisvė ir yra pasirinkimo malūno pagrindas grindžiantis jo pažinimą savęs ir susigaudymą, nuklydimą ir pasitaisymą, jo atsirinkimą mylėti, vietoj kad nemylėti, o jį tam pamoko grožis-žavesys ir artimumas, jį pamoko aidai, juk aidai ir yra meilės sandara, juk jinai papildinys. Tad mylėk ir suprasi iš kur meilė kyla ir kuo ji laikosi ir į ką atsiremia.
2016 rugsėjo 16 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 192 eilutė:
* elgesys ir dorovė išplaukia iš meilės, tad suvok meilę, kaip mano esmę, kuri esminga kiekviename išmanyme ir tą išmanymą padaro pilnaverčiu.
2016 rugsėjo 16 d., 16:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 189-191 eilutės:

Dorovė:
* dorovė išplečia gerumą trimis sąmoningumo laipsniais. O tai vyksta lyginant skirtingus lygmenis, skirtingas aplinkybes, ir tiek sutelkiant dėmesį, tiek pripažįstant kas už jo.
2016 rugsėjo 16 d., 16:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 109 eilutė iš:
* troškimai, kuriuos meilė apvienija: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
į:
* troškimai, kuriuos meilė apvienijAK: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
Pakeistos 113-114 eilutės iš
* Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
* gera valia: mano pagarba laisvei
į:
* Dievo valiAK: Dievo pagarba laisvei
* gera valiAK: mano pagarba laisvei
Pakeistos 201-202 eilutės iš
A: Kaip tavo šokis, mūsų šokis, siejasi su laisve, elgesiu, dorove, su žmogumi?
į:
AK: Kaip tavo šokis, mūsų šokis, siejasi su laisve, elgesiu, dorove, su žmogumi?
Pakeistos 205-206 eilutės iš
A: Kaip dorovė išplaukia iš tavęs? Ir kaip ji reiškiasi matematikoje?
į:
AK: Kaip dorovė išplaukia iš tavęs? Ir kaip ji reiškiasi matematikoje?
Pakeistos 209-210 eilutės iš
A: Kaip iš tavo šokio išplaukia žmogus, jo laisvė ir elgesys, dorovė? šešerybė?
į:
AK: Kaip iš tavo šokio išplaukia žmogus, jo laisvė ir elgesys, dorovė? šešerybė?
Pakeistos 213-214 eilutės iš
A: Koks ryšys tarp dėmesio ir dorovės rėmų?
į:
AK: Koks ryšys tarp dėmesio ir dorovės rėmų?
Pakeistos 217-218 eilutės iš
A: Kokio ryšio ieškoti tarp matematikos ir dorovės?
į:
AK: Kokio ryšio ieškoti tarp matematikos ir dorovės?
Pakeistos 221-222 eilutės iš
A: Kaip tavo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas yra tas pats vienumas?
į:
AK: Kaip tavo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas yra tas pats vienumas?
Pakeistos 225-226 eilutės iš
A: Kaip meilė tampa įsakymu ir kaip tai susiję su dorove?
į:
AK: Kaip meilė tampa įsakymu ir kaip tai susiję su dorove?
Pakeistos 229-230 eilutės iš
A: Ką žmogus pasirinkimų malūnu įneša papildyti tavo šokį?
į:
AK: Ką žmogus pasirinkimų malūnu įneša papildyti tavo šokį?
Pakeistos 233-234 eilutės iš
A: Kaip šešerybė tampa svarbi?
į:
AK: Kaip šešerybė tampa svarbi?
Pakeistos 237-238 eilutės iš
A: Kaip šešerybė grindžia dorovę?
į:
AK: Kaip šešerybė grindžia dorovę?
Pakeistos 241-242 eilutės iš
A: Kokia žmogaus esmė ir kaip tai susiję su dorove?
į:
AK: Kokia žmogaus esmė ir kaip tai susiję su dorove?
Pakeistos 245-246 eilutės iš
A: Kaip tirti nuotaikas?
į:
AK: Kaip tirti nuotaikas?
Pakeistos 249-250 eilutės iš
A: Ko ieškoti tiriant elgesį?
į:
AK: Ko ieškoti tiriant elgesį?
Pakeistos 253-254 eilutės iš
A: Kaip tirti žmogaus elgesį ir dorovę?
į:
AK: Kaip tirti žmogaus elgesį ir dorovę?
Pakeistos 257-258 eilutės iš
A: Koks dorovinių luomų vaidmuo dorovėje?
į:
AK: Koks dorovinių luomų vaidmuo dorovėje?
Pakeistos 261-262 eilutės iš
A: Kaip dorovė susijusi su mūsų gerumu?
į:
AK: Kaip dorovė susijusi su mūsų gerumu?
Pakeistos 265-266 eilutės iš
A: Kaip man tirti šešerybę?
į:
AK: Kaip man tirti šešerybę?
Pakeista 269 eilutė iš:
A: Kaip pagrindimo kalba sieja lūkesčius ir vertybes?
į:
AK: Kaip pagrindimo kalba sieja lūkesčius ir vertybes?
2016 rugsėjo 16 d., 16:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 189-199 eilutės:

Apmąstyti:
* priimti Dievo brandą mumis
* Dvasios veikimas trejybe, šešerybe, vienybe...
* Dievo sąmoningumas mumyse
* žmogus nešališkos Dievo sąlygos
* bendras Dievo ir žmogaus nereikalingumas
* žmogaus pagrindas laisvė, kurios atsisako nesėkmingai, nes ji kyla iš Dievo
* užtat Dievas būtinas
* kaip laisvai renkuosi, sprendžiu pagrindimo kalba
* kaip skiriasi mano ir Dievo gerumas
2016 rugsėjo 16 d., 16:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 222 eilutė iš:
2016.08.11 A: Kaip šešerybė tampa svarbi?
į:
A: Kaip šešerybė tampa svarbi?
2016 rugsėjo 16 d., 16:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 222-260 eilutės iš
į:
2016.08.11 A: Kaip šešerybė tampa svarbi?

D: Žmogus yra mano vaikas. Jisai gimsta padalinimų ratu, o jį išbaigia žmogus, kaip sandara, į jį susiveda visi padalinimai ir už jo, be jo lieka tik aš ir gerumas. Tad žmogus yra ir susidaro iš viso to, kas skiria mane ir gerumą. Tad žmogus ir yra amžino gyvenimo sandara, tai ir yra dorovė, tai žmogaus sandara, šešerybė. Tad suvok žmogų, kaip jisai suveda mano šokį, kaip jisai nepriklausomas nuo įtampos tarp manęs ir Sūnaus, kaip jį papildau tiek Dievu, tiek gerumu, būtent dvasia, tad jį myliu.

A: Kaip šešerybė grindžia dorovę?

D: Šešerybė grindžia žmoniškumą. O žmoniškumo esmė yra, kad žmogus laisvas ir visada gali naujai rinktis. Jo dėmesys svyruoja tarp to, kas jau dėmesyje ir to, kas nėra, ir tuo pačiu, kas nesąmoninga (į ką jisai susitelkęs) ir kas sąmoninga (kurio atžvilgiu jisai atsitokėjęs), tad jisai visada yra laisvas ir gali net ir gyventi sąmoningai laisvas, tačiau, tuo pačiu jisai gali būti nenuoširdus, savo laisvės atžvilgiu, ir taipogi nedrąsus ir be vilties, visa tai susiję, kaip priežastys sąlygojančios ir išreiškiančios nevienumą, juk žmogaus vienumas yra laisvas, tiek mano, Dievo, tiek jo asmens, tiek visų asmenų pagrindu. Tad tirk vienumą ir jo rūšis ir suprasi šešerybę ir kaip jinai grindžia žmoniškumą. Tas klausimas, kaip esame viena, lieka esminis, tad tirk jį, tai žmogaus klausimas, mano klausimas tau ir visiems.

A: Kokia žmogaus esmė ir kaip tai susiję su dorove?

D: Žmogus, tai mano vaikas. Kaip žinai, jisai gimsta man pasitraukus ir naujai iškylant Sūnumi, tačiau jisai turi susigaudyti, jog yra Dievas, o tuo pačiu dar tai priimti, taip gyventi. Tai ir yra dorovė, to vaidmens priėmimas. O susigaudymas, tai žmogaus būklė, tai amžinas gyvenimas, taip kad manasis dieviškumas jumis atsiskleidžia amžinybės mastu būtent amžina branda. Būtent jūs amžinai bręstate ir aš jumis, tai mano kelias, kaip Sūnus kalbėjo, kelias, tiesa ir gyvenimas, esate jūs, yra Jisai, tai mano kelias, ir būtent aš jumis einu, todėl tuo ir gyvenkite su manimi ir priimkite tai. Tai ir yra dorovė, šešerybės išsakyta, tai jūsų dvasios sandara kurią papildau savimi ir gerumu, tuo jus įprasmindamas ir įkvėpdamas savo dvasia, be kurios tesate sandara.

A: Kaip tirti nuotaikas?

D: Tu pradėk manimi ir viskuo, kokias nuotaikas mes iššaukiame, ir taip pat padalinimais, kokias nuotaikas iššaukia paskiri požiūriai, toliau kaip juos permaino atvaizdai ir aplinkybės, ir tokiu būdu suvoksi ryšį tarp nuotaikos ir išgyvenimo ir požiūrio. O tada būsi pasiruošęs nuotaikas įžvelgti kalbose, visose trijose kalbose, o jas vienija matematika, tad gali gilintis, kaip matematika praturtina erdvės ir laiko sąvokas, taip pat šešerybę ir dorovę, kaip tai susiję su lūkesčiais ir jauduliais, bet taip pat ir dvejonėmis ir poreikiais.

A: Ko ieškoti tiriant elgesį?

D: Ieškok trejybės ir jos ištakų, ieškok šešerybės ir jos atvaizdų, tai žmogaus pagrindas, jo elgesio ir dorovės taipogi. Aš jumis gyvenu būtent sąmoningumu, tad pirmiausiai trejybe ir paskui šešerybe, toliau vienybe ir ketverybe ir septynerybe ir dvejybe ir penkerybe, tad ieškok manęs šia tvarka, ieškok sąmoningume.

A: Kaip tirti žmogaus elgesį ir dorovę?

D: Aš viską sukūriau, tačiau kuriu ir jumis. O jūs galite būti ir esate savarankiški kūrėjai, ir kaip jums atrodo, savarankiški nuo manęs ir bendrai. Tad tai yra jūsų sąlygos, kad jūs nesuvokiate, jog teišplaukiate iš manęs, tesate ir tam tikrose sąlygose. Tad jūs esate dviprasmiški, bet ar jūs matote ar gyvenate tuo dviprasmiškai? Tai ir yra širdies ir pasaulio įtampa, tad ją gerai suprask, jos ieškok ir tirk, kaip jinai reiškiasi jūsų elgesiu, tiek vidiniu, tiek išoriniu, kaip tai susiję su žinojimu ir nežinojimu, su bendryste ir nebendryste. Ir tu jau žinai kaip trimis kalbomis keičiasi sąlygos, pagrindimu apimi save visą, įvardijimu dėsnį ir pasakojimu įvykį. Tad ieškok šitų lygmenų ir kaip reiškiniai tampa jums prieinami, kad galėtumėte jais pasidalinti.

A: Koks dorovinių luomų vaidmuo dorovėje?

D: Tu myli mane ir aš myliu ir globoju tave. Tačiau žmonės jaučiasi globojami visuomenės ir nori būti jos mylimi. Tad jie atsiriboja nuo tų kurie už visuomenės. Ir taip gaunasi visuomenių ratilai visai kaip Hitleris suprato. Taigi mylėdami savo artimą jūs įveikiate šį atskyrimą. Tad gilinkis, kaip meilė artimui, tam kuris tave myli, sutampa su besąlygiška meile.

A: Kaip dorovė susijusi su mūsų gerumu?

D: Jumyse yra geras pradas, mano pradas, bet jūs to nežinote, tad bėgate nuo savęs, nuo manęs ir nuo vienas kito, betgi mes visi esame tas pats, ta pati dvasia. Tad kada esame atviri tam, tai suprantame. O atvirumas, tai pripažinimas mūsų savasčių tų lęšių, kurios mus tiek skiria, tiek jungia, ta mano Dvasia, kuri mus visus sulygina. Tie lęšiai tai ir yra dorovė. Tad ieškok Dvasios veikimo šešerybe, taip pat trejybe, vienybe ir kitais padalinimais, kaip tau pasakojau, tai sąmoningumo pagrindas, o dorovė, tai sąmoningumas būtent tos dvasios mumyse, tad jūsų sąmoningumas yra jūsų susigaudymas, jog iš tiesų esame viena. Tad būkite sąmoningi, tai raktas į nuotaikų svarbą brandai, į teisingumo ir malonės prasmę brandai, jūsų amžinai brandai, susigaudymui ir atsiskleidimui, ir jūsų perėjimui iš meilės artimui į meilę visiems, netgi priešui, netgi man, jus visaip tiriančiam, kaip ir save tiriu. Tad mylėkime, sąmoninga meilė ir yra meilė įsakymu, nuolatinis savęs tikrinimas ir tuo pačiu savasties įprasminimas ir teisingas taikymas.

A: Kaip man tirti šešerybę?

D: Aš tave laiminu ir globoju. Ieškok ryšio tarp manęs ir savęs bei jūsų visų. Matysi, jog aš neribotas, tuo tarpu jūs riboti, jūs tarsi išversti, taip kad kas man artima, tai jums tolima, o jūs apsiribojate tuo, kas jums žinoma ir išskiriate tai, kas nežinoma įskaitant visa, kas besąlygiška. Tad koks jūsų santykis su besąlygiškumu. Tai ir išsako šešerybė. Ir tas santykis slypi visakame, tiek asmenyje, jumyse, tiek asmenyse už jūsų ir kuriais jūs naujai kuriate bendrystę, tiek manyje glūdinančiame visakame pirm visko. Tad taip įsiprasmina visi laikai ir visos erdvės, kas pirma visko, kas dabar jus apibrėžia ir ko link einate. Tad penkerybę papildote prasme viso to, papildote besąlygiškumu, kuris išsidėsto septynerybe ir ją išpildo, kad galiausiai iškylu aš, tai kas pirm visų sąlygų. Tad suvok, kaip meilė jus išbaigia, tai ir yra raktas į dorovę, ir kaip tai besąlygiškumo išeities taškas, nes meile priešui, meile man iškyla virš visko.

A: Kaip pagrindimo kalba sieja lūkesčius ir vertybes?

D: Tu mąstyk kaip tau, šviesuolių karaliui, ima rūpėti. Tu gi ieškai manęs pasaulyje, visuomenėje, tarp žmonių, ir savyje, savo dorovėje. Tad ir kiti ieško manęs panašiai, tai širdies paieškos pasaulyje. Tad būtent šiuos lūkesčius išsakyk jauduliais, kaip tie jauduliai išsivysto. O neigiami jauduliai ieško ne širdies, o pasaulio tiesos, tai jų šaltinis. Tad gyvenk vis širdimi ir gyvensi manimi ir tuomi tau viskas rūpės. Tad eik, gyvenk ir pamatysi, kaip iš aplinkybių kyla atvaizdai. Tos aplinkybės, tai kaip aš pasireiškiu širdimi, kaip tu, kaip jūs tatai įsivaizduojate. O atvaizdai, tai matematikos įvardijimo būdas, tai būtent poreikių tenkinimo būdai, kuriais ir surikiuota Jėzaus malda Tėve mūsų, kuriais ir atsiveria mūsų ryšys, tai nagrinėk kaip įžvelgiate širdį ir kaip atpažindami ir pripažindami širdį atsiveriate man ir bendraujate su manimi, atsiveriate maldai ir į ją įsijungiate ir ja tampame viena.
2016 rugsėjo 16 d., 15:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 189-222 eilutės:

A: Kaip tavo šokis, mūsų šokis, siejasi su laisve, elgesiu, dorove, su žmogumi?

D: Tu mąstyk, ko tau trūko, ko tau trūksta bendrauti su manimi, gyventi manimi, ir kaip tu atitrūkęs nuo kitų įvairiai ir visgi įveikiame tą atitrūkimą. Tad mąstyk šešeriopą atitrūkimą, tai juk susiję su pertvarkymais, taip pat su ženklų savybėmis, tas tarpas ir yra jūsų ir mūsų laisvė, išsako kaip mylime vienas kitą, kaip pertvarkymu palaikome vienas kitą, kai jau pasiekiame savo ribas. Tad ieškok savo ribų ir dvejopą jų įveikimą, tiek manimi, tiek kitais, tokiais, kaip tu. Tu vis klausk ir aš vis atsakysiu.

A: Kaip dorovė išplaukia iš tavęs? Ir kaip ji reiškiasi matematikoje?

D: Jūs gyvenate plačiau, kaip aš, užtat ir išėjau už savęs į jus, tad jūs nebūtinai turite santykių su manimi, kokius aš turiu su savimi. Tad šventoji Dvasia, mūsų lęšis, reiškiasi paskirais atvaizdais, permainomis, įsakymais, kuriais jūs turite apskritai santykius, būtent vienas su kitu. Ir tų santykių esmę išsako įvairių lygmenų prieštaravimai, užtat matematika, būtent kintamaisiais. Tad tirk juos ir darysi pažangą, suvoksi begalybę, vienybę, nulybę ir turėsi apie ką bendrauti su kitais.

A: Kaip iš tavo šokio išplaukia žmogus, jo laisvė ir elgesys, dorovė? šešerybė?

D: Mano šokis išplaukia iš manęs, Dievo Tėvo, o Sūnui ir Dvasiai galėtų šokio ir nebūti. Tačiau jie savaip išsijudintų ir mus vienytų šešerybe tuo atveju - žmogaus atveju - kaip kad mus vienija trejybė tada kada mus išjudinu. Tad ieškok, kaip išsijudinama be manęs, nors tai irgi vyksta mano meilėje. Tad suvok mano meilę, kaip jinai jus įvairiai palaiko, net kai nemyliu savęs tiesiogiai.

A: Koks ryšys tarp dėmesio ir dorovės rėmų?

D: Tu mąstyk, koks esi geras, koks esu geras, ir kaip tai skiriasi. Tavo gerumas santvarkoje, nes tu santvarkoje. Mano gerumas irgi santvarkoje, bet aš už santvarkos, tad išplečiu gerumą už santvarkos būtent gyvybe, ir taip pat išplečiu save santvarkoje, būtent gerumu, jūsų visų savarankiška laisve ir Dievu jumyse. Tad dorovė išplečia gerumą trimis sąmoningumo laipsniais. O tai vyksta lyginant skirtingus lygmenis, skirtingas aplinkybes, ir tiek sutelkiant dėmesį, tiek pripažįstant kas už jo. Tad labai svarbios yra ženklų savybės. Tad matai raiškai turi būti šeši rėmai, tačiau už jų slypi keturios pakopos, mano troškimai, mano išėjimo už savęs pakopos, tad ir dešimt mano įsakymų. Tirk tai naujai suvokta pagrindimo kalba, kaip antrinę sandarą, kurią jūs išgyvenate. Ir panašiai su kitomis kalbomis, jos veikla išsako mano šokį jūsų gyvenimais.

A: Kokio ryšio ieškoti tarp matematikos ir dorovės?

D: Suvok, ką matematikoje reiškia meilė, požiūriai ir kitos sąvokos, pirmiausiai meilė man, Dievui, ir kitam, artimui, ir tuomet suvoksi, ką matematikoje reiškia asmenys. O elgesys ir dorovė išplaukia iš meilės, tad suvok meilę, kaip mano esmę, kuri esminga kiekviename išmanyme ir tą išmanymą padaro pilnaverčiu. Tad suvok meilę matematikoje ir suvoksi, kaip jinai žymi ir išreiškia mus. O ją suvoksi suvedant keturias geometrijas, taip pat šešias permainas, o už viską labiausiai suvedant trejybę kaip mano vienumą, blogio atsisakymo.

A: Kaip tavo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas yra tas pats vienumas?

D: Aš laiminu visaką. Viskas išplaukia iš manęs ir ne vieną kartą, o trimis lygmenimis, tiek mano, tiek Sūnaus, tiek Dvasios kampu. Tad turi būti kiekviename lygmenyje esmė to mano išėjimo už savęs, o ta esmė yra meilė. Tad mano vienumo esmė yra meilė sau, asmens vienumo esmė yra meilė vienas kitam, o asmenų vienumo esmė yra meilė visiems. Tad mylintysis yra mylimojo vienumas ir jumis, jūsų trejybės ratu, tas mylintysis yra vis tas pats, nes meilė lieka ta pati, tik keičiasi jos palaikoma gyvybė, ir tos gyvybės esmė - valia, ir jos santykis su mano valia, kurį vis kitaip išsako paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas. Tad ieškok šito ryšio ir suprasi šešerybę bei dorovę.

A: Kaip meilė tampa įsakymu ir kaip tai susiję su dorove?

D: Meilė tampa įsakymu nes aš noriu ištirti ar ji besąlygiška, ar jos gali laikytis, ar ją gali puoselėti tie, kurie patys sau nėra išeities taškas, tie kurie laisvi, kurie gali tiek mylėti, tiek būti mylimi, tiek nemylėti ir nebūti mylimais. Tad mylėk ir suvoksi, jog mylintysis irgi nori būti mylimas ir mylimasis nori mylėti, nes meilė yra nesiribojimas savimi, tad ir kartu su laisve tarp mylimojo ir mylinčiojo atsiranda ir ją papildantis įsakymas visaip mylėti, ne vienaip ar kitaip, o vis visaip. Tad meilė yra visapusiškumo, besąlygiškumo pagrindas. O tai ir yra dorovė, besąlygiškumo sąlygos, tad ir įsakymas mylėti. Pamatysi kai mylėsi.

A: Ką žmogus pasirinkimų malūnu įneša papildyti tavo šokį?

D: Žmogus yra mano mylimas, bet jis nebūtinai mane myli ar pažįsta. Jis dar nesusigaudo, jog jisai yra mano vaikas. Tad jis nebūtinai vykdo mano valią. Ši jo laisvė ir yra pasirinkimo malūno pagrindas grindžiantis jo pažinimą savęs ir susigaudymą, nuklydimą ir pasitaisymą, jo atsirinkimą mylėti, vietoj kad nemylėti, o jį tam pamoko grožis-žavesys ir artimumas, jį pamoko aidai, juk aidai ir yra meilės sandara, juk jinai papildinys. Tad mylėk ir suprasi iš kur meilė kyla ir kuo ji laikosi ir į ką atsiremia. Tai ir yra pasirinkimų malūno ir visos dorovės esmė, paaiškinti iš kur meilė kyla, kaip jūs išeinate už savęs, ogi todėl kad taip yra paprasčiausia mylėti tave mylintį, galiausiai mylėti visus, juk paprastumas laimi, užtat tiesa viską išveda ir atskleisdama mane, juk aš ir esu paprasčiausias.
2016 rugsėjo 15 d., 11:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 48 eilutė iš:
Dievas mūsų netroškimus atjaučia savo troškimais, taigi, nuliniu požiūriu. O mes kitus atjaučiame, atsisakome savęs, septintu požiūriu.
į:
Dievas mūsų netroškimus atjaučia savo troškimais, taigi, nuliniu požiūriu. O mes kitus atjaučiame, atsisakome savęs, septintu požiūriu. Santvarkoje septintas požiūris yra ženklas nulinio požiūrio.
2016 rugsėjo 15 d., 10:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 47-48 eilutės:

Dievas mūsų netroškimus atjaučia savo troškimais, taigi, nuliniu požiūriu. O mes kitus atjaučiame, atsisakome savęs, septintu požiūriu.
2016 rugsėjo 15 d., 10:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 45-46 eilutės:

Kūnas, protas, širdis yra mūsų ženklai, grubūs ženklai, visgi jais galime matyti save, gyventi sąmoningai. Poreikiai ir jų tenkinimai, abejonės ir dvejonės, lūkesčiai ir jauduliai yra ženklai, kuriais galime susigaudyti, bet kurie nėra mūsų gyvenimo tikslas.
2016 rugsėjo 14 d., 14:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų.
į:
Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų. Dievo Tėvo pirmapradiškumas savarankiškume, nieko troškime, o jam išeinant už savęs, dieviškumas iškyla vertybėse, visko netroškime, Sūnuje.
2016 rugsėjo 10 d., 12:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį.
į:
Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį. O permainos išsako tiek atitrūkimus atitokėjimus tiek saitus tarp šių savasčių netroškimų.
2016 rugsėjo 10 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-26 eilutės:

Mumyse yra geras pradas, kuris išryškėja vertybe. Ir myliu Ievą nes ja mylėdamas galiu pajungti tai vertybei tiek savo kūną, tiek protą, tiek širdį.
2016 rugpjūčio 30 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 178-179 eilutės:

Dorovė: gyvenimas mažais žingsneliais (dangaus karalystė) - 7tas požiūris - nerimas (jauduliai) - ar darau ką nors tuo klausimu (dvejonės) - rūpintis kitu
2016 rugpjūčio 26 d., 14:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
* Saugos dėsniai: budėti, kur slypi pavojai, taip pat netingėti juos šalinti.
2016 rugpjūčio 18 d., 11:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 23 eilutė:
* Žmogus yra Dievo vaikas. Tad jisai prisiima ir perima dieviškumą. Dieviškumas yra būtent tame perdavime. Tas perdavimas atsakomybės iš vieno į kitą ir yra amžinas gyvenimas, jisai mus visus sieja ir vienija amžinu gyvenimu.
2016 rugpjūčio 16 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 39-40 eilutės:

Dorove žmogus pakeičia save nešališku dėsniu, nes jisai pats yra pakeitęs Dievą tariamai paneigdamas savo dieviškumą. Tad dorove žmogus prisiima savo dieviškumo pareigą, atsisako savęs, savo atsiribojimo ir savo šališkumo, savanaudiškumo.
2016 rugpjūčio 16 d., 18:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 37-38 eilutės:

Dorovės raktas gali būti pačios dorovės pavidalas: dorovinis mąstymas mus išjudina spręsti ar save išsijudinti.
2016 rugpjūčio 16 d., 17:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 35-36 eilutės:

Dorovė yra dalinis valdymas - santykyje su Dievu - kuria vykdome Dievo valią, paklusdami, tikėdami ar rūpindamiesi, taip sukdamiesi trejybės ratu. Dalinis valdymas iškyla Jėzaus palyginimų pamokymuose.
2016 rugpjūčio 11 d., 13:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 32-35 eilutės:
Paprastumo ieškojimas
* Pasaulietiškų dėsnių laikytis Dievo pagrindu. Jėzaus palyginimų turiniai. Jėzaus pasisakymai, "Aš esu..."
* Raida, evoliucija, tai paprastumo ieškojimas, paprasčiausio sprendimo.
Pridėta 88 eilutė:
* Atsakomybė savęs neapgauti. Sąmoningumo tikslas yra neapgauti sistemą, nepiktnaudžiauti malonumais.
Pakeistos 97-103 eilutės iš
į:
* Suvedimas: Gyventi klausimu, tai gyventi žmogaus branda. Gyventi atsakymu, tai gyventi Dievu. Atsakymas, tai siauresnis požiūris, tai pasirinkimas. O pasirinkimus išsako jų aštuonerybė. O klausimas, tai platesnis požiūris, tai veda į visą padalinimą apimančią visumą, ne tik vieną paskirą požiūrį.
Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:
* Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
* gera valia: mano pagarba laisvei
* išmintis: tavo pagarba laisvei?
* amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?
Pakeistos 125-126 eilutės iš
į:
* Įsisąmoninti visa, kas gera ar bloga, nesuskaidyti dėmesio, susitelkti į tatai, o Dievo tai esmė, nesuskaidyti dėmesio, jo židinio. Padalinimai, tai dėmesio suskaidymas.
Ištrintos 170-195 eilutės:









'''Užrašai'''

Pasaulietiškų dėsnių laikytis Dievo pagrindu. Jėzaus palyginimų turiniai. Jėzaus pasisakymai, "Aš esu..."

Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:
* Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
* gera valia: mano pagarba laisvei
* išmintis: tavo pagarba laisvei?
* amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?

Sąmoningumo tikslas yra neapgauti sistemą, nepiktnaudžiauti malonumais.

Įsisąmoninti visa, kas gera ar bloga, nesuskaidyti dėmesio, susitelkti į tatai, o Dievo tai esmė, nesuskaidyti dėmesio, jo židinio. Padalinimai, tai dėmesio suskaidymas.



Suvedimas: Gyventi klausimu, tai gyventi žmogaus branda. Gyventi atsakymu, tai gyventi Dievu. Atsakymas, tai siauresnis požiūris, tai pasirinkimas. O pasirinkimus išsako jų aštuonerybė. O klausimas, tai platesnis požiūris, tai veda į visą padalinimą apimančią visumą, ne tik vieną paskirą požiūrį.
2016 rugpjūčio 11 d., 13:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 82-83 eilutės:
* Neabejingumas kitiems - aplinkybių paisymas.
* Ryšiai tarp pagrindinių ir šalutinių tikslų.
Ištrintos 166-172 eilutės:

'''Sąmoningumo lygis'''

Neabejingumas kitiems - aplinkybių paisymas.


Ryšiai tarp pagrindinių ir šalutinių tikslų.
2016 rugpjūčio 11 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 80-84 eilutės iš
į:
* Niekas neprivers gyventi Dievu. Turi pats įsipareigoti. Ir kiekvienam tenka įsipareigoti, vykdant Dievo valią, nes jo valia, kad gyventumėme jo vaikais, amžinai bręstumėme, kaip ir jisai.
* Dorovė iškyla siekyje. Mat, siekis reiškia, kad žmogus pakartotinai grįžta prie tikslo, o taip pat, bando jį įtvirtinti visuomenėje, tad kitų pagalba.
Nuotaikų tyrimas
* Meilės, žavesio, artimumo jausmai (aidai) skatina ieškoti ar iš tiesų nėra nieko neigiamo, nieko viduje, nieko išorėje? Tad brandina nežinojimu, sveiku įtarimu, skurdžiadvasiškumu.
Pakeistos 155-175 eilutės iš











'''Dorovės nagrinėjimas'''


Mane domina žmogaus sąmoningumo lygis
.


Dorovė iškyla siekyje. Mat, siekis reiškia, kad žmogus pakartotinai grįžta prie tikslo, o taip pat, bando jį įtvirtinti visuomenėje, tad kitų pagalba.
į:
Išnagrinėti žmogaus sąmoningumo lygio svarbą.





Pakeistos 187-189 eilutės iš
Meilės, žavesio, artimumo jausmai (aidai) skatina ieškoti ar iš tiesų nėra nieko neigiamo, nieko viduje, nieko išorėje? Tad brandina nežinojimu, sveiku įtarimu, skurdžiadvasiškumu.

Niekas neprivers gyventi Dievu. Turi pats įsipareigoti. Ir kiekvienam tenka įsipareigoti, vykdant Dievo valią, nes jo valia, kad gyventumėme jo vaikais, amžinai bręstumėme, kaip ir jisai.
į:
2016 rugpjūčio 11 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 29 eilutė:
** Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė. Ir tuomi Dievas yra už mus didesnis, nes mes gyvename paskirai, o juo gyvename viena. Tai akivaizdu antroje dalyje, kur prašome atleisti mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams; kiti prašymai taipogi "mūsų" vardu. O pirmoje dalyje akivaizdu, jog Dievas gali rūpintis mumis visais paskirai (pavyzdžiui, teateinie tavo karalystė, kad kiekvienam būtų taip, kaip jisai tiki).
Pridėta 70 eilutė:
* Atsipirkimai. Žmogus gali padaryti gerą darbą, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai. Tad žmogaus darbų dora gali dar priklausyti nuo to, kaip mes sugebame pratęsti, praplėsti ir pataisyti tuos darbus.
Pakeistos 158-162 eilutės iš
Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė. Ir tuomi Dievas yra už mus didesnis, nes mes gyvename paskirai, o juo gyvename viena. Tai akivaizdu antroje dalyje, kur prašome atleisti mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams; kiti prašymai taipogi "mūsų" vardu. O pirmoje dalyje akivaizdu, jog Dievas gali rūpintis mumis visais paskirai (pavyzdžiui, teateinie tavo karalystė, kad kiekvienam būtų taip, kaip jisai tiki).
į:
Ištrintos 169-171 eilutės:
'''Atsipirkimai'''

Žmogus gali padaryti gerą darbą, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai. Tad žmogaus darbų dora gali dar priklausyti nuo to, kaip mes sugebame pratęsti, praplėsti ir pataisyti tuos darbus.
2016 rugpjūčio 11 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 24-30 eilutės:
Dorovės plotmės - Tėvo, Sūnaus, Dvasios? Netroškimai išsako žmogaus būklę.
* poreikiai: 10 Dievo įsakymų
* abejonės: Pamokslas nuo kalno
* lūkesčiai: teigiami jausmai (Andrius)
* vertybės: Tėve Mūsų, "mūsų" vienumas - išsireiškia kalba - gyventi vertybėmis
Ryšiai tarp lygmenų. Dorovė, tad raktas į mano klausimas dėl sandarų.
Ištrintos 43-49 eilutės:
Dorovės plotmės - Tėvo, Sūnaus, Dvasios? Netroškimai išsako žmogaus būklę.
* poreikiai: 10 Dievo įsakymų
* abejonės: Pamokslas nuo kalno
* lūkesčiai: teigiami jausmai (Andrius)
* vertybės: Tėve Mūsų, "mūsų" vienumas - išsireiškia kalba
Ryšiai tarp lygmenų. Dorovė, tad raktas į mano klausimas dėl sandarų.
Ištrintos 173-175 eilutės:

Ištrintos 174-175 eilutės:
2016 rugpjūčio 11 d., 13:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-23 eilutės:
[+Dorovės esmė+]

Žmogaus būklė
* Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
Pridėtos 37-43 eilutės:
Dorovės plotmės - Tėvo, Sūnaus, Dvasios? Netroškimai išsako žmogaus būklę.
* poreikiai: 10 Dievo įsakymų
* abejonės: Pamokslas nuo kalno
* lūkesčiai: teigiami jausmai (Andrius)
* vertybės: Tėve Mūsų, "mūsų" vienumas - išsireiškia kalba
Ryšiai tarp lygmenų. Dorovė, tad raktas į mano klausimas dėl sandarų.
Pakeistos 151-156 eilutės iš
Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
į:
Ištrintos 157-162 eilutės:
Dorovės plotmės:
* poreikiai: 10 Dievo įsakymų
* abejonės: Pamokslas nuo kalno
* lūkesčiai: teigiami jausmai (Andrius)
* vertybės: Tėve Mūsų, "mūsų" vienumas - išsireiškia kalba
Ryšiai tarp lygmenų. Dorovė, tad raktas į mano klausimas dėl sandarų.
2016 rugpjūčio 10 d., 22:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 132-138 eilutės iš
į:
Išvystyti dorovės tyrimo priemones, pavyzdžiui, nagrinėjant Holokaustą Lietuvoje:
* Ką rašė skirtingoms publikoms - tą pačią mintį vis kitaip pristatė
* Kaip skirtingi žmonės žiūrėjo į tuos pačius įvykius, reiškinius, galimybes
* Ką dokumentai rodo apie žmogaus būdą, sąmoningumą, mąstymą

Ištrintos 167-171 eilutės:
'''Tyrimo priemonės'''

* Ką rašė skirtingoms publikoms - tą pačią mintį vis kitaip pristatė
* Kaip skirtingi žmonės žiūrėjo į tuos pačius įvykius, reiškinius, galimybes
* Ką dokumentai rodo apie žmogaus būdą, sąmoningumą, mąstymą
2016 rugpjūčio 10 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 103-117 eilutės:
[+Asmeninė patirtis+]

Žiūrėk taip pat: [[Klaidos]], [[Dorovės pavyzdžiai]]

* Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais, jos lengvatomis.
* Nebūti per daug (kraštutiniškai) griežtam sau, kad nebūtumėme per daug griežti kitų atžvilgiu. Leisti atsipūsti, pailsėti, pasidžiaugti, atsipalaiduoti.
* Susipažinti su blogųjų vaikų pasauliu, kas tai yra - su jais bendrauti - tačiau nepritarti blogam elgesiui
* Nesidėti nė su viena, nė su kita laikysena - nepalaiminti nė vienos
* Turim pareigą:
** vis labiau išeiti pas kitus, pas nuskriaustuosius, jais rūpintis.
** gerbti ir įtraukti jau dirbančius, glaustis prie jų, neatimti iš jų dėmesio, išteklių
* Čikagoje kreipiausi į policiją. Abejotina ja (ir smurtu) remtis, bet ką daryti?

[+Dorovės iššūkiai+]
Pakeistos 130-132 eilutės iš
į:
Suvokti Dievo Tėvo požiūrį, Senąjį Testamentą, kaip nušviečiantį žmonių ir Dievo dorovės pagrindus.
Pakeistos 155-156 eilutės iš
Čikagoje kreipiausi į policiją. Abejotina ja (ir smurtu) remtis, bet ką daryti?
į:
Pakeistos 170-186 eilutės iš
'''Asmeninė patirtis'''

* Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais, jos lengvatomis.
* Nebūti per daug (kraštutiniškai) griežtam sau, kad nebūtumėme per daug griežti kitų atžvilgiu. Leisti atsipūsti, pailsėti, pasidžiaugti, atsipalaiduoti.
* Susipažinti su blogųjų vaikų pasauliu, kas tai yra - su jais bendrauti - tačiau nepritarti blogam elgesiui
* Nesidėti nė su viena, nė su kita laikysena - nepalaiminti nė vienos
* Turim pareigą:
** vis labiau išeiti pas kitus, pas nuskriaustuosius, jais rūpintis.
** gerbti ir įtraukti jau dirbančius, glaustis prie jų, neatimti iš jų dėmesio, išteklių
**



'''Senasis Testamentas'''

Tikiu suvokti Senąjį Testamentą kaip nušviečiantį žmonių ir Dievo dorovės pagrindus.
į:
Pakeista 173 eilutė iš:
Kame nuklydo, nusidėjo Kazys Škirpa?
į:
2016 rugpjūčio 10 d., 22:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-62 eilutės iš
į:
* Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi. Manyčiau, tai susiję su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia. Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.
Doroviniai liūnai - pavyzdžiai
* Įvairūs klausimai: narkotikai, alkoholis, lytiniai santykiai, abortai, homoseksualizmas, turtas, bankininkystė, doro darbo nebuvimas, tautiškumas, bažnyčia
* "Nieko negaliu padaryti" - tada prasideda kaltė
* Nuodėmės pagrindai: puikybė, stabmeldystė, abejingumas
* KGB įklampinimas
Pakeista 95 eilutė iš:
Lankstumas, laisvumas, Dievo ir mūsų laisvė
į:
Lankstumas, laisvumas, Dievo ir mūsų laisvė, malonė ir teisingumas
Pakeistos 101-102 eilutės iš
į:
* Dievas atsiima savo dešimtinę: dažnai pralaimime kažkur (neteisėtai), užtat laimime dešimt kartų daugiau kitur (malone).
Pakeistos 118-122 eilutės iš
Dievas atsiima savo dešimtinę: dažnai pralaimime kažkur (neteisėtai), užtat laimime dešimt kartų daugiau kitur (malone).


Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi. Manyčiau, tai susiję su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia. Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.
į:

Pakeistos 152-157 eilutės iš
'''Doroviniai liūnai'''

* Įvairūs klausimai: narkotikai, alkoholis, lytiniai santykiai, abortai, homoseksualizmas, turtas, bankininkystė, doro darbo nebuvimas, tautiškumas, bažnyčia
* "Nieko negaliu padaryti" - tada prasideda kaltė
* Nuodėmės pagrindai: puikybė, stabmeldystė, abejingumas
* KGB įklampinimas
į:
2016 rugpjūčio 10 d., 22:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-56 eilutės iš
į:
Pagrindinė mintis, gyventi taip, jog esame viena. Leisti kitiems pataisyti mūsų nusižengimus. Gyventi su viltimi, jog esame susieti. Tad teigiama, jog:
* Esame nepriklausomi, kartu ir laisvi, atsakingi. Tad galim būti atskaitos taškas.
* Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Tad kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
* Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą
* Palaikome viso spektro vieningumą, tolydumą.
* Tai būdai rodyti gerą valią.
Pridėtos 89-95 eilutės:
Lankstumas, laisvumas, Dievo ir mūsų laisvė
* Dorovėje daug reiškia kontekstas, 24tas išsiaiškinimo būdas (paklusti), išimtys.
* Dorovė tampa labai tampri, tad reik ją atpalaiduoti, ne daug, tiek žmonėm, tiek Dievui (jis nebūtinai geras), tai "infinitesimal derivative" - smulkmenų išvestinė - kaip su Lie algebromis.
* Dievo niekas nevaržo, tiktai mes, tai yra, Dievas mumyse, savo gerumu
* Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.
* Savo širdgėlą, sielvartą paaukoti Dievui, tai atleisti Dievui.
Pakeistos 108-111 eilutės iš
Dievo ir mūsų laisvė
* Dievo niekas nevaržo, tiktai mes, tai yra, Dievas mumyse, savo gerumu
* Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.
į:
Pakeistos 125-130 eilutės iš
Dorovėje daug reiškia kontekstas, 24tas išsiaiškinimo būdas (paklusti), išimtys.

Dorovė tampa labai tampri, tad reik ją atpalaiduoti, ne daug, tiek žmonėm, tiek Dievui (jis nebūtinai geras), tai "infinitesimal derivative" - smulkmenų išvestinė - kaip su Lie algebromis.

Pavyzdžiai: Koščiuška atsisakė Džefersono dovanoto dvaro, nesutiko turėti vergų.
į:
Pakeistos 129-135 eilutės iš
Pagrindinė mintis, gyventi taip, jog esame viena. Leisti kitiems pataisyti mūsų nusižengimus. Gyventi su viltimi, jog esame susieti. Tad teigiama, jog:
* Esame nepriklausomi, kartu ir laisvi, atsakingi. Tad galim būti atskaitos taškas.
* Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Tad kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
* Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą
* Palaikome viso spektro vieningumą, tolydumą.
* Tai būdai rodyti gerą valią.
į:
Pakeista 164 eilutė iš:
Savo širdgėlą, sielvartą paaukoti Dievui, tai atleisti Dievui.
į:
2016 rugpjūčio 10 d., 22:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Dorovės sąvokos]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
į:
Žr. [[Dorovės sąvokos]], [[Dorovės pavyzdžiai]], [[Klaidos]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
Pakeistos 34-35 eilutės iš
* (Sūnaus, žmogaus) gera valia - tikėjimas (Sūnų). Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
į:
* (Sūnaus, žmogaus) gera valia - tikėjimas (Sūnų) - gėrio kryptys. Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
Pridėta 39 eilutė:
* raktas: ne tik gyventi gera valia, bet ją rodyti, kad ji būtų matoma
Ištrinta 82 eilutė:
Ištrintos 135-181 eilutės:

'''Kazys Škirpa'''

Manau tirtini Kazio Škirpos ir kitų nuklydimai susiję su Holokausto ištakomis Lietuvoje.

* Ar geriau būti neabejingu ar abejingu?
* Ar geriau įsitraukti ar neįsitraukti?
* Ar geriau dalyvauti "tikrovėje" ar nedalyvauti?
* Ar leisti "demokratijai" ar pačiam vadovauti?
* Ar svarbu ar tai šališka, asmeniška, ar nešališka, apskaičiuota?
* Ar svarbu ar žmogus aukojosi?
* Kada žmogus privalo kreiptis į kitą?
* Ar prasminga lyginti skirtingų žmonių elgesį?
* Ar geriau bendrauti, bendradarbiauti su nedorėliais ar nuo jų atsiriboti?
* Ar dera ieškoti bendrų tikslų su nedorėliais?
* Ar dera iškelti doros klausimus su nedorėliais?
* Ar dera veikti santvarkoje ar už jos?
* Ar geriau, kad mes patys renkamės, ar kad kiti už mus?
* Ar dera įsisavinti ydingą santvarką?
* Ar reikia laukti tobulų aplinkybių? Ar galimų aplinkybių?
* Kaip mums patikrinti save?
* Kaip mums ugdyti savo valią?
* Ar ištikimas tiesai?
* Ar gerbia savo ir kitų abejones?
* Kada galime nustoti rūpintis kitais? Jei reikia visada rūpintis kitais, tai kaip nuklysta argumentai, kad nereikia? Pavyzdžiui, kad žmonės patys savimi nesirūpina, nenori mūsų pagalbos, yra mūsų priešai ar atsiriboję nuo mūsų?
* Ar nepriklausomas nuo kitų? Pavyzdžiui, pinigais?
* Ar paisyti nedorėlių norų?
* Kaip sieja savo siekį ir jo pristatymą? Kaip sustato? Ar gerbia kitų laisvę?
* Ar vertina kitų vertybes?
* Kaip vertina teisėtumą?
* Ar keitė savo paaiškinimą? 1945 m. birželio mėn. 5 d. apie nepriklausomybės aktą: "Šis aktas buvo nukreiptas ginklus - prieš rusus okupantus, o politiškai - prieš nacius, ''kurių pikti tikslai Lietuvos atžvilgiu visiems jau iš seniau buvo gerai žinomi.''" (LCVA f.656 a.2 b.1239 l.141)
* Kaip rėmėsi kitais, mažiau sąmoningais, juos įtraukė?
* Argi teisinga atsiriboti nuo politikos, atsisakyti joje visiškai dalyvauti? O ką reiškia joje dalyvauti? Ir kaip galima joje rinkti dorą sprendimą?

Kazys Škirpa:
* Netikėjo savo propaganda prieš žydus. Bet galvojo, kad reiks ja tikėti. Ir kad lietuviai turi išmokti ja įsisavinti.
* Suprato kitų priekaištus, bet juos vertino pagal savo vertybę.
* Nurašė santykius su žydais ateityje. Žiūrėjo trumpalaikiškai.
* Nesuprato, kad aplinkybės keičiasi - tiek sovietų (Stalinas numirė), tiek vokiečių (kad ir būtų laimėję karą)
* Puoselėjo tik vieną galimybę - tik su vokiečiais, ne su sovietais.
* Nesvarbu, kas laimės karą, o kas gali dabar atstatyti Lietuvos nepriklausomybę ir išgelbėti iš sovietų.
* Neprašė ir neėmė pinigų iš vokiečių, tad jautėsi nepriklausomas.
* Nepaisė neteisėtumo, atgaivino Lietuvos piliečių sąjungą.
* Tvirtino, įsivaizdavo, jog aktyvistai vieningi, nors iš tikrųjų jie buvo labai nevieningi
* Veikla rėmėsi pinigais - rūpinosi, kad jų būtų
* Nėjo į kompromisus dėl pagrindinės vertybės, užtat derinosi dėl žydų.
Ištrinta 175 eilutė:
Dorovės (liūne) raktas - gėrio kryptys? rodyti gerą valią?
2016 rugpjūčio 10 d., 21:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-28 eilutės iš
Sandaros, grindžiančios dorovę
* pasirinkimų malūnas (ir
šešerybė)
** rinktis amžiną gyvenimą, ne šiaip gyvenimą
** suvokti, jog Dievas nebūtinai geras
*** kaip išreikšti šią mintį, kad kiti mane suprastų?
** pajusti, ar turime ryšį su Dievu
** jei turime ryšį, įsisavinti Dievo valią, jo išorinį požiūrį (teisingumo įsisavinimas - dorumas, susivaldymas, paklusnumas)
** jei neturime ryšio, gyventi savo vidiniu požiūriu, toliau dorybe, teigiamais jausmais, jais suktis trejybės ratu
*** paklusimas Dievo valiai - paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas - Dievo valia, kad būtumėme jo vaikai (kaip Jėzus) - bet mes to atsisakome, nepaklūstame (kaip Sūnūs), tad tenka tikėti (Sūnų), arba rūpintis (Sūnumi, kas jam rūpi)
į:
[+Dorovės pagrindai+]

Sandaros ir sąvokos, grindžiančios dorovę

Pasirinkimų malūnas (ir
šešerybė)
* rinktis amžiną gyvenimą, ne šiaip gyvenimą
* suvokti, jog Dievas nebūtinai geras
** kaip išreikšti šią mintį, kad kiti mane suprastų?
* pajusti, ar turime ryšį su Dievu
* jei turime ryšį, įsisavinti Dievo valią, jo išorinį požiūrį (teisingumo įsisavinimas - dorumas, susivaldymas, paklusnumas)
* jei neturime ryšio, gyventi savo vidiniu požiūriu, toliau dorybe, teigiamais jausmais, jais suktis trejybės ratu
** paklusimas Dievo valiai - paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas - Dievo valia, kad būtumėme jo vaikai (kaip Jėzus) - bet mes to atsisakome, nepaklūstame (kaip Sūnūs), tad tenka tikėti (Sūnų), arba rūpintis (Sūnumi, kas jam rūpi)
Pakeistos 45-67 eilutės iš
** gerumas

** vienumas
*** laikymasis įsakymo
*** darna - visų lūkesčių
tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas
*** jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu. išėjimas už savęs. priėmimas kitų poreikių.


* meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
** branda, atsiskleidimas, savitumas
** Dievo valios vykdymas
- amžinas gyvenimas
** troškimai, kuriuos meilė apvienija: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina
, jog jo atsigėrę netrokš?
** meilė artimui
- šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais




* konstruktyvi komunikacija - Dvasios
veidrodis


'''Dėmesys'''
į:
* Vienumas:
** laikymasis įsakymo
** darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas
** jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu. išėjimas už savęs. priėmimas kitų poreikių.

Atsakomybės prisiėmimas
* Dėmesio valdymas - kam skirti dėmesį - tą sprendžia dorovės, elgesio rėmai
- juos sąmoningumas pajungia ir išjungia - kaip jie susiję su visko padalinimais? - galimybė pajungti save, tai atsakomybės prisiėmimas
* Gerumas - dvasia santvarkoje - o santvarka yra dėmesio laukas, jo pasaulis

Meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
* branda
, atsiskleidimas, savitumas
* Dievo valios vykdymas
- amžinas gyvenimas
* troškimai, kuriuos meilė apvienija: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais.
Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
* meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais

Dievo Dvasia, kaip
veidrodis-lęšis
* konstruktyvi komunikacija

Pagrindimo kalba

Dėmesys
2016 rugpjūčio 09 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Ieškau dorovės raktų.
į:
Ieškau raktų į dorovę.
2016 rugpjūčio 09 d., 17:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Ieškau dorovės raktu.
į:
Ieškau dorovės raktų.
2016 rugpjūčio 09 d., 17:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-11 eilutės iš
* Kodėl jisai to siekė?
į:
Kaip šešerybė sieja Dievo šokį ir pasirinkimų malūną?
* Kaip šešerybė kyla iš Dievo šokio, jį pritaiko žmonėms?

Nagrinėti Kazį Škirpą ir kitus Holokausto dalyvius.
* Kodėl jisai siekė žydus išvaryti
?
Pakeistos 14-15 eilutės iš
* Nagrinėti Kazį Škirpą ir kitus Holokausto dalyvius.
į:
Pakeistos 19-26 eilutės iš
Įvairūs dorovės pagrindai
* šešerybė - Dievo šokio pritaikymas žmonėms
** dorumas
, susivaldymas, paklusnumas - teisingumo įsisavinimas
** dorybės, vertybės (trejybės palaikymas)
** paklusimas Dievo valiai - paklusnumas, tikėjimas
, rūpėjimas - Dievo valia, kad būtumėme jo vaikai (kaip Jėzus) - bet mes to atsisakome, nepaklūstame (kaip Sūnūs), tad tenka tikėti (Sūnų), arba rūpintis (Sūnumi, kas jam rūpi)
** paklusimas (Tėvui)
, pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.
** sąžiningumas, tad ir sąmoningumas? Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą
. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Dvejonės atliepia abejones.
* gera valia - žmogaus požiūris
į:
Sandaros, grindžiančios dorovę
* pasirinkimų malūnas (ir šešerybė)
** rinktis amžiną gyvenimą
, ne šiaip gyvenimą
** suvokti, jog Dievas nebūtinai geras
*** kaip išreikšti šią mintį, kad kiti mane suprastų?
** pajusti
, ar turime ryšį su Dievu
** jei turime ryšį, įsisavinti Dievo valią, jo išorinį požiūrį (teisingumo įsisavinimas - dorumas
, susivaldymas, paklusnumas)
** jei neturime ryšio, gyventi savo vidiniu požiūriu, toliau dorybe
, teigiamais jausmais, jais suktis trejybės ratu
*** paklusimas Dievo valiai - paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas - Dievo valia, kad būtumėme jo vaikai (kaip Jėzus) - bet mes to atsisakome
, nepaklūstame (kaip Sūnūs), tad tenka tikėti (Sūnų), arba rūpintis (Sūnumi, kas jam rūpi)

Tėvo ir Sūnaus dorovės:
* Dievo valia
- paklusimas (Tėvui), pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.
* (Sūnaus, žmogaus) gera valia - tikėjimas (Sūnų). Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Dvejonės atliepia abejones. Sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?

Dvasios dorovė liūne:
* išmintis - rūpėjimas
* atsižvelgti į kitus, gyventi viena
* Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.
* Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine.
* Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais. (Įsakymu gyvename poreikiais, Pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis.)
* Mylėti savo artimą - kaip tapti vis artimesniais arba susilaikyti.
* Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?
* Savo straipsniu, Visko išdalinimo rinka, tvirtinau: kaip visiems geriau?
Pakeista 44 eilutė iš:
** dorovė liūne - atsižvelgti į kitus, gyventi viena
į:
Pridėtos 49-50 eilutės:
Pakeistos 57-63 eilutės iš
Nauji dorovės pagrindai
* Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.
* Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine.
* Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais. (Įsakymu gyvename poreikiais, Pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis.)
* Mylėti savo artimą - kaip tapti vis artimesniais arba susilaikyti.
* Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?
* Savo straipsniu, Visko išdalinimo rinka, tvirtinau: kaip visiems geriau?
į:
2016 rugpjūčio 09 d., 15:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 46-65 eilutės:


'''Dėmesys'''

* Dėmesio valdymas - į ką kreipiame dėmesį.
* Pasakojimo vienetas privalo išlaikyti dėmesį.
* Dėmesys yra ženklas ribotų išteklių ir svarbos pagrindas. Kas yra svarbu?
* Šviesuolis sugeba užsiimti, gyventi be kitų dėmesio.
* Yra tai ("ar") kas nereikalauja dėmesio, pažinovo, nereikalauja klasifikavimo, rūšiavimo pagrindo, ir išteklių ribotumo ženklo.
* Dėmesio stoka, tai sociologijos (ir Bourdieu) pagrindas. Nes sociologo dėmesys iškreipia reikalą.
* Dėmesys yra modelio ir modeliavimo pagrindas.
* Taip pat iš šalies (Dievo Dvasia) leidžia stebėti ir išreikšti, vaizduoti santykį tarp to kas santvarkoje (dėmesyje) ir už santvarkos.
* Dėmesys iš karto traukia antraip pasižiūrėti iš šalies. Širdis: dvilypis požiūris.
* Pagrindime dėmesys iš šalies. Dėmesys sustatomas.
* Įvardijime: dėmesys išlaikomas. Širdies ir pasaulio tiesa. Pasaulį traukia įvardinta tiesa. Širdį traukia dar neįvardinta tiesa.
* Dėmesys, tai išreiškiamas įsijungimu ir atsitraukimu.
* Dėmesys stebi. Dėmesys renkasi, ką stebėti.
* Pasakojimas išlaiko dėmesį. Dėmesys renkasi tarp dviejų, ką palaikyti. Įtampa domina.
* Dėmesys svyruoja tarp esančio dėmesyje ir nesančio dėmesyje.
2016 rugpjūčio 08 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 208-209 eilutės:

Suvedimas: Gyventi klausimu, tai gyventi žmogaus branda. Gyventi atsakymu, tai gyventi Dievu. Atsakymas, tai siauresnis požiūris, tai pasirinkimas. O pasirinkimus išsako jų aštuonerybė. O klausimas, tai platesnis požiūris, tai veda į visą padalinimą apimančią visumą, ne tik vieną paskirą požiūrį.
2016 rugpjūčio 03 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 206-207 eilutės:

Niekas neprivers gyventi Dievu. Turi pats įsipareigoti. Ir kiekvienam tenka įsipareigoti, vykdant Dievo valią, nes jo valia, kad gyventumėme jo vaikais, amžinai bręstumėme, kaip ir jisai.
2016 rugpjūčio 03 d., 11:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 204-205 eilutės:

Meilės, žavesio, artimumo jausmai (aidai) skatina ieškoti ar iš tiesų nėra nieko neigiamo, nieko viduje, nieko išorėje? Tad brandina nežinojimu, sveiku įtarimu, skurdžiadvasiškumu.
2016 liepos 30 d., 09:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

Attach:DorovesRemai.png
2016 liepos 28 d., 19:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
į:
Žr. [[Dorovės sąvokos]], [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
2016 liepos 28 d., 18:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 198-201 eilutės:

Sąmoningumo tikslas yra neapgauti sistemą, nepiktnaudžiauti malonumais.

Įsisąmoninti visa, kas gera ar bloga, nesuskaidyti dėmesio, susitelkti į tatai, o Dievo tai esmė, nesuskaidyti dėmesio, jo židinio. Padalinimai, tai dėmesio suskaidymas.
2016 liepos 25 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 192-197 eilutės:

Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:
* Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
* gera valia: mano pagarba laisvei
* išmintis: tavo pagarba laisvei?
* amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?
2016 liepos 19 d., 19:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-20 eilutės iš
** sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
į:
** paklusimas Dievo valiai - paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas - Dievo valia, kad būtumėme jo vaikai (kaip Jėzus) - bet mes to atsisakome, nepaklūstame (kaip Sūnūs), tad tenka tikėti (Sūnų), arba rūpintis (Sūnumi, kas jam rūpi)
** paklusimas (Tėvui), pirminis dorovės pagrindas: Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.
** sąžiningumas, tad ir
sąmoningumas? Senesni (Sūnaus - tikėjimo) dorovės pagrindai: Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Dvejonės atliepia abejones.
Pakeistos 31-40 eilutės iš







* konstruktyvi komunikacija
į:
** troškimai, kuriuos meilė apvienija: Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
** meilė artimui - šešios permainos - mylėti Jėzų, kaip savo artimą - tad tikėti jį, rūpintis juo, kas jam rūpi, ir tuomi gyventi juo, tad tapti Dievo vaikais

Nauji dorovės pagrindai
* Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.
* Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine.
* Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais. (Įsakymu gyvename poreikiais, Pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis.)
* Mylėti savo artimą - kaip tapti vis artimesniais arba susilaikyti.
* Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?
* Savo straipsniu, Visko išdalinimo rinka, tvirtinau: kaip visiems geriau?


* konstruktyvi
komunikacija - Dvasios veidrodis
Pakeistos 55-56 eilutės iš
į:
* Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliais yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
Pakeistos 59-60 eilutės iš
į:
* Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.
Ištrintos 62-67 eilutės:
Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?

Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.

Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliais yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
Pakeistos 65-79 eilutės iš
'''Ankstesni dorovės pagrindai'''

Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.

Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Dvejonės atliepia abejones.

'''Nauji dorovės pagrindai'''

* Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.
* Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine.
* Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais. (Įsakymu gyvename poreikiais, Pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis.)
* Mylėti savo artimą - kaip tapti vis artimesniais arba susilaikyti.

Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?
į:
Pakeista 94 eilutė iš:
Čikagoje kreipiausi į policiją. Abejotina jai (ir smurtu) remtis, bet ką daryti?
į:
Čikagoje kreipiausi į policiją. Abejotina ja (ir smurtu) remtis, bet ką daryti?
2016 liepos 14 d., 23:01 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 14-24 eilutės:
* dorybės, vertybės (trejybės palaikymas)
* gerumas
* darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas
* vienumas
* branda, atsiskleidimas, savitumas
* meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
* laikymasis įsakymo
* Dievo valios vykdymas - amžinas gyvenimas
* jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu.
* sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
* dorumas, susivaldymas, paklusnumas - teisingumo įsisavinimas
Pakeistos 16-36 eilutės iš
* gera valia
į:
** dorumas, susivaldymas, paklusnumas - teisingumo įsisavinimas
** dorybės, vertybės (trejybės palaikymas)
** sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
* gera valia - žmogaus požiūris
** gerumas
** dorovė liūne - atsižvelgti į kitus, gyventi viena
** vienumas
*** laikymasis įsakymo
*** darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas
*** jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu. išėjimas už savęs. priėmimas kitų poreikių.
* meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
** branda, atsiskleidimas, savitumas
** Dievo valios vykdymas - amžinas gyvenimas






2016 liepos 14 d., 21:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-28 eilutės:
* gera valia
* konstruktyvi komunikacija
2016 liepos 13 d., 15:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
* šešerybė
į:
* šešerybė - Dievo šokio pritaikymas žmonėms
2016 liepos 13 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 26 eilutė:
* šešerybė
2016 liepos 13 d., 15:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 25 eilutė:
* dorumas, susivaldymas, paklusnumas - teisingumo įsisavinimas
2016 liepos 12 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
* sąžiningumas, tad ir sąmoningumas?
2016 liepos 12 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 23 eilutė:
* jautrumas ir atsakingumas ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu.
2016 liepos 12 d., 12:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 22 eilutė:
* Dievo valios vykdymas - amžinas gyvenimas
2016 liepos 12 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 15 eilutė iš:
* dorybės
į:
* dorybės, vertybės (trejybės palaikymas)
Pridėta 21 eilutė:
* laikymasis įsakymo
2016 liepos 12 d., 11:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* meilė - savo ir kitų brandos palaikymas
2016 liepos 12 d., 11:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
* darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, malonumas
į:
* darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, (įgimtų lūkesčių) malonumas
2016 liepos 12 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
* branda, atsiskleidimas, savitumas
2016 liepos 12 d., 11:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
* darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė
į:
* darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė, malonumas
2016 liepos 12 d., 11:51 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 16 eilutė:
* laimė
Pridėta 18 eilutė:
* vienumas
2016 liepos 12 d., 11:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-19 eilutės:
Įvairūs dorovės pagrindai
* dorybės
* gerumas
* laimė
* darna - visų lūkesčių tenkinimas, visų laimė
Pakeista 190 eilutė iš:
>>
į:
>><<
2016 liepos 12 d., 11:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Žr. [[Gyvenimo būdas ir stilius]]
2016 liepos 12 d., 10:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-21 eilutės:
* Jeigu norime bręsti, turime nesitenkinti esamu gyvenimu.
* Dievas gyvendamas mumis atsiliepia mumis.
* Gerumas yra tiktai šioje santvarkoje, o Dievas yra už santvarkos
2016 liepos 12 d., 10:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 173-179 eilutės iš
Pasaulietiškų dėsnių laikytis Dievo pagrindu. Jėzaus palyginimų turiniai. Jėzaus pasisakymai, "Aš esu..."
į:
Pasaulietiškų dėsnių laikytis Dievo pagrindu. Jėzaus palyginimų turiniai. Jėzaus pasisakymai, "Aš esu..."

>>bgcolor=#FFECC0<<

''2016.07.12 Mąstyk mano ir jūsų laisvę, kaip kad vakar apmąstėte, kaip mes vienas kitą varžome, kaip vertybėmis gyvendami nesijaučiame varžomi, išliekame laisvi, kaip mano vertybė yra meilė ir jūsų taipogi. Nes juk mylėdami kitus mylime save juose ir taip pat palaikome jų meilę mums ir kitiems. Tad mylėk širdingai visus ir mane tikrai suprasi.''

>>
2016 liepos 12 d., 10:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-21 eilutės:

Kaip paaiškinti, jog Dievas nebūtinai geras:
* Jisai yra visoks, tiek geras, tiek blogas.
* Žodis "geras" jo nevaržo.
* Mūsų gerumo supratimas labai ribotas.
* Žmonės pažeisti ir pažeidžiami ir neaišku, ar jisai neabejingas.
* Jis nebūtinai geras, bet gal visgi geras. Panašiai, jis nebūtinai blogas.
* Tvirtinti, jog Dievas yra geras, tai yra gyventi uždaroje santvarkoje, kurioje jau viskas išspręsta, kur entropija didėja ir viskas yra, kur gyvenimas būtinai teisingas, kurioje Dievas jau iš anksto viską žino ir yra sutvarkęs ir išmąstęs. O tvirtinti, jog Dievas nebūtinai geras, tai gyventi malonės aplinkoje, kur jo gerumas yra jo dorybė.

Dievo ir mūsų laisvė
* Dievo niekas nevaržo, tiktai mes, tai yra, Dievas mumyse, savo gerumu
2016 liepos 08 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Ieškau dorovės raktu. Nagrinėju Kazio Škirpos atvejį.
į:
Ieškau dorovės raktu.
Pakeistos 8-9 eilutės iš
į:
* Nagrinėti Kazį Škirpą ir kitus Holokausto dalyvius.
Pridėtos 11-12 eilutės:

Dorovė išsako žmogaus būklę. Žmogus gyvena trejybės ratu. Jisai skiriasi nuo Dievo sūnaus tuo, kad jis dar nesusivokia, jog yra Dievas. Užtat jisai nepaklūsta Dievui, nenuolankus jam, nesupranta savo santykio su juo, nemoka Dievą įpareigoti, melsti.
2016 liepos 05 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

Klausimas ne tiek, ar mes laisvi, o kiek mes galime (savo gerumu) varžyti Dievą.
2016 liepos 05 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo.
į:
Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo. Bet kodėl tada jisai tvirtina, jog jo atsigėrę netrokš?
2016 liepos 05 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Dievas gyvena troškimais, ne jų tenkinimu. O mes netrokštame, tad gyvename troškimų tenkinimu ar atsisakymu. Amžinas gyvenimas yra gyvenimas troškimais. Tai Jėzaus gyvasis vanduo.
2016 birželio 03 d., 16:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

Dievas atsiima savo dešimtinę: dažnai pralaimime kažkur (neteisėtai), užtat laimime dešimt kartų daugiau kitur (malone).
2016 birželio 02 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliais yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku).
į:
Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliais yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku). Pasimokiau iš pažeidžiamumo, kurį išgyvenau per Dainą Nemeikštienę ir John Kay.
2016 birželio 02 d., 14:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Požiūris, kad Dievas geras, o žmonės nusidėjėliais yra bjaurus, nes žmonės visuotinai yra pažeisti, tad nevisai pakaltinami. Ar Dievas abejingas tokiai padėčiai? Manytina, kad jis negali būti (tada jisai nėra geras), o jeigu jisai dalyvauja (kaip manytina), tada jo dalyvavimo pasekmės yra labai neaiškios (ir nebūtinai geros - dažnai tiesiog neaišku).
2016 gegužės 30 d., 17:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 148-151 eilutės:

'''Užrašai'''

Pasaulietiškų dėsnių laikytis Dievo pagrindu. Jėzaus palyginimų turiniai. Jėzaus pasisakymai, "Aš esu..."
2016 balandžio 02 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-24 eilutės:

Utilitarizmas kažkiek susijęs su dorove liūne nes klausia, kaip visiems geriau?
2016 kovo 29 d., 18:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 51-52 eilutės:

Čikagoje kreipiausi į policiją. Abejotina jai (ir smurtu) remtis, bet ką daryti?
2016 kovo 16 d., 23:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 36-39 eilutės:

Dorovė tampa labai tampri, tad reik ją atpalaiduoti, ne daug, tiek žmonėm, tiek Dievui (jis nebūtinai geras), tai "infinitesimal derivative" - smulkmenų išvestinė - kaip su Lie algebromis.

Pavyzdžiai: Koščiuška atsisakė Džefersono dovanoto dvaro, nesutiko turėti vergų.
2016 vasario 09 d., 22:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 131-139 eilutės:
'''Sąmoningumo lygis'''

Kame nuklydo, nusidėjo Kazys Škirpa?

Neabejingumas kitiems - aplinkybių paisymas.

Dorovės (liūne) raktas - gėrio kryptys? rodyti gerą valią?

Ryšiai tarp pagrindinių ir šalutinių tikslų.
2016 vasario 03 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 124-125 eilutės:

Savo širdgėlą, sielvartą paaukoti Dievui, tai atleisti Dievui.
2016 sausio 28 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 22 eilutė:
* Mylėti savo artimą - kaip tapti vis artimesniais arba susilaikyti.
2016 sausio 18 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė. Ir tuomi Dievas yra už mus didesnis, nes mes gyvename paskirai, o juo gyvename viena.
į:
Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė. Ir tuomi Dievas yra už mus didesnis, nes mes gyvename paskirai, o juo gyvename viena. Tai akivaizdu antroje dalyje, kur prašome atleisti mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams; kiti prašymai taipogi "mūsų" vardu. O pirmoje dalyje akivaizdu, jog Dievas gali rūpintis mumis visais paskirai (pavyzdžiui, teateinie tavo karalystė, kad kiekvienam būtų taip, kaip jisai tiki).
2015 spalio 17 d., 09:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-12 eilutės iš
'''Skirtingi dorovės pagrindai'''
į:
'''Ankstesni dorovės pagrindai'''
Pridėtos 16-21 eilutės:

'''Nauji dorovės pagrindai'''

* Gyventi ne paskirai, o kaip vienas žmogus, kaip pranašas, atsakantis už visus, už visą tautą ir visą žmoniją.
* Gyventi vis didesniu jautrumu, vis jautresne sąžine.
* Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais. (Įsakymu gyvename poreikiais, Pamokslu nuo kalno gyvename dvejonėmis.)
2015 spalio 10 d., 09:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-28 eilutės:

Dorovės plotmės:
* poreikiai: 10 Dievo įsakymų
* abejonės: Pamokslas nuo kalno
* lūkesčiai: teigiami jausmai (Andrius)
* vertybės: Tėve Mūsų, "mūsų" vienumas - išsireiškia kalba
Ryšiai tarp lygmenų. Dorovė, tad raktas į mano klausimas dėl sandarų.

Dorovėje daug reiškia kontekstas, 24tas išsiaiškinimo būdas (paklusti), išimtys.
2015 spalio 09 d., 10:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė.
į:
Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė. Ir tuomi Dievas yra už mus didesnis, nes mes gyvename paskirai, o juo gyvename viena.
2015 spalio 09 d., 10:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi. Manyčiau, tai susiję su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia. Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.
į:
Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi. Manyčiau, tai susiję su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia. Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.

Malda "Tėve mūsų" yra mūsų tėvui, taigi, esame viena, kaip Jėzus liepė.
2015 rugsėjo 24 d., 23:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-94 eilutės iš
į:
* "Nieko negaliu padaryti" - tada prasideda kaltė
* Nuodėmės pagrindai: puikybė, stabmeldystė, abejingumas
* KGB įklampinimas
2015 rugsėjo 20 d., 23:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-26 eilutės:

Pagrindinė mintis, gyventi taip, jog esame viena. Leisti kitiems pataisyti mūsų nusižengimus. Gyventi su viltimi, jog esame susieti. Tad teigiama, jog:
* Esame nepriklausomi, kartu ir laisvi, atsakingi. Tad galim būti atskaitos taškas.
* Esame už visus, pavyzdžiui, už savo tautą. Tad kiti gali mums paprieštarauti, jog mes neteisingi.
* Leidžiame kitiems dalyvauti, pasireikšti, bet ne stabdyti veiklą
* Palaikome viso spektro vieningumą, tolydumą.
* Tai būdai rodyti gerą valią.
2015 rugsėjo 20 d., 00:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 74 eilutė iš:
Žmogus gali padaryti gerą darbą, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai.
į:
Žmogus gali padaryti gerą darbą, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai. Tad žmogaus darbų dora gali dar priklausyti nuo to, kaip mes sugebame pratęsti, praplėsti ir pataisyti tuos darbus.
2015 rugsėjo 19 d., 23:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 57-58 eilutės iš
į:
* Argi teisinga atsiriboti nuo politikos, atsisakyti joje visiškai dalyvauti? O ką reiškia joje dalyvauti? Ir kaip galima joje rinkti dorą sprendimą?
Pridėtos 71-74 eilutės:

'''Atsipirkimai'''

Žmogus gali padaryti gerą darbą, kuriuo susisieja su kitais žmonėmis, galinčiais atpirkti jo blogus darbus. Pavyzdžiui, Kaunas LAF patikėjo, kad Škirpa subūrė vieningą aktyvistų frontą, nors taip iš esmės nebuvo, tad Kaune tas vieningumas tapo tikrove, ir tai buvo kažkuria prasme gerai.
2015 rugsėjo 19 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 55 eilutė iš:
* Ar keitė savo paaiškinimą? 1945 m. birželio mėn. 5 d. apie nepriklausomybės aktą: "Šis aktas buvo nukreiptas ginklus - prieš rusus okupantus, o politiškai - prieš nacius, kurių pikti tikslai Lietuvos atžvilgiu visiems jau iš seniau buvo gerai žinomi."
į:
* Ar keitė savo paaiškinimą? 1945 m. birželio mėn. 5 d. apie nepriklausomybės aktą: "Šis aktas buvo nukreiptas ginklus - prieš rusus okupantus, o politiškai - prieš nacius, ''kurių pikti tikslai Lietuvos atžvilgiu visiems jau iš seniau buvo gerai žinomi.''" (LCVA f.656 a.2 b.1239 l.141)
2015 rugsėjo 19 d., 14:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 55-56 eilutės iš
* Ar keitė savo paaiškinimą?
į:
* Ar keitė savo paaiškinimą? 1945 m. birželio mėn. 5 d. apie nepriklausomybės aktą: "Šis aktas buvo nukreiptas ginklus - prieš rusus okupantus, o politiškai - prieš nacius, kurių pikti tikslai Lietuvos atžvilgiu visiems jau iš seniau buvo gerai žinomi."
* Kaip rėmėsi kitais, mažiau sąmoningais, juos įtraukė
?
2015 rugsėjo 19 d., 14:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 55-56 eilutės iš
į:
* Ar keitė savo paaiškinimą?
Pridėta 68 eilutė:
* Nėjo į kompromisus dėl pagrindinės vertybės, užtat derinosi dėl žydų.
2015 rugsėjo 19 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-66 eilutės:
* Neprašė ir neėmė pinigų iš vokiečių, tad jautėsi nepriklausomas.
* Nepaisė neteisėtumo, atgaivino Lietuvos piliečių sąjungą.
* Tvirtino, įsivaizdavo, jog aktyvistai vieningi, nors iš tikrųjų jie buvo labai nevieningi
* Veikla rėmėsi pinigais - rūpinosi, kad jų būtų
2015 rugsėjo 19 d., 13:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-63 eilutės iš
į:
* Nesvarbu, kas laimės karą, o kas gali dabar atstatyti Lietuvos nepriklausomybę ir išgelbėti iš sovietų.
Pridėta 68 eilutė:
* Ką dokumentai rodo apie žmogaus būdą, sąmoningumą, mąstymą
2015 rugsėjo 19 d., 12:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 54 eilutė:
* Kaip vertina teisėtumą?
2015 rugsėjo 19 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 65-69 eilutės:
* Kaip skirtingi žmonės žiūrėjo į tuos pačius įvykius, reiškinius, galimybes

'''Doroviniai liūnai'''

* Įvairūs klausimai: narkotikai, alkoholis, lytiniai santykiai, abortai, homoseksualizmas, turtas, bankininkystė, doro darbo nebuvimas, tautiškumas, bažnyčia
2015 rugsėjo 19 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 71-72 eilutės:
* Susipažinti su blogųjų vaikų pasauliu, kas tai yra - su jais bendrauti - tačiau nepritarti blogam elgesiui
* Nesidėti nė su viena, nė su kita laikysena - nepalaiminti nė vienos
2015 rugsėjo 19 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 52-54 eilutės iš
į:
* Kaip sieja savo siekį ir jo pristatymą? Kaip sustato? Ar gerbia kitų laisvę?
* Ar vertina kitų vertybes?
Pakeistos 62-66 eilutės iš
į:
'''Tyrimo priemonės'''

* Ką rašė skirtingoms publikoms - tą pačią mintį vis kitaip pristatė
Pridėta 70 eilutė:
* Nebūti per daug (kraštutiniškai) griežtam sau, kad nebūtumėme per daug griežti kitų atžvilgiu. Leisti atsipūsti, pailsėti, pasidžiaugti, atsipalaiduoti.
Ištrinta 74 eilutė:
2015 rugsėjo 19 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 50-51 eilutės:
* Ar nepriklausomas nuo kitų? Pavyzdžiui, pinigais?
* Ar paisyti nedorėlių norų?
2015 rugsėjo 18 d., 20:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 56 eilutė:
* Puoselėjo tik vieną galimybę - tik su vokiečiais, ne su sovietais.
2015 rugsėjo 18 d., 20:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 55 eilutė:
* Nesuprato, kad aplinkybės keičiasi - tiek sovietų (Stalinas numirė), tiek vokiečių (kad ir būtų laimėję karą)
2015 rugsėjo 18 d., 20:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
į:
* Kaip rodoma gera valia?
Pakeistos 13-18 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame.

Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti
, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas.

Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu
. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi.
į:
Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame. Įsakymai susiję su poreikiais - gyvybe, saugumu, bendravimu, verte, galimybe, pilnavertiškumu.

Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą
. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas. Dvejonės atliepia abejones.

Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale
. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi. Manyčiau, tai susiję su lūkesčiais, su gėrio kryptimis, su gera valia. Gyventi teigiamais lūkesčiais, ne neigiamais lūkesčiais: negyventi neapykanta, o gyventi meile; negyventi bjauresiu, o žavesiu; negyventi baime, o artimumu.
Pridėtos 45-54 eilutės:
* Kaip mums patikrinti save?
* Kaip mums ugdyti savo valią?
* Ar ištikimas tiesai?
* Ar gerbia savo ir kitų abejones?
* Kada galime nustoti rūpintis kitais? Jei reikia visada rūpintis kitais, tai kaip nuklysta argumentai, kad nereikia? Pavyzdžiui, kad žmonės patys savimi nesirūpina, nenori mūsų pagalbos, yra mūsų priešai ar atsiriboję nuo mūsų?

Kazys Škirpa:
* Netikėjo savo propaganda prieš žydus. Bet galvojo, kad reiks ja tikėti. Ir kad lietuviai turi išmokti ja įsisavinti.
* Suprato kitų priekaištus, bet juos vertino pagal savo vertybę.
* Nurašė santykius su žydais ateityje. Žiūrėjo trumpalaikiškai.
2015 rugsėjo 18 d., 20:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi.
į:
Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne, klampynėje, jovale. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi.
2015 rugsėjo 18 d., 20:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 41-43 eilutės:
* Ar geriau, kad mes patys renkamės, ar kad kiti už mus?
* Ar dera įsisavinti ydingą santvarką?
* Ar reikia laukti tobulų aplinkybių? Ar galimų aplinkybių?
2015 rugsėjo 18 d., 20:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-40 eilutės iš
*
į:
* Ar svarbu ar tai šališka, asmeniška, ar nešališka, apskaičiuota?
* Ar svarbu ar žmogus aukojosi?
* Kada žmogus privalo kreiptis į kitą?
* Ar prasminga lyginti skirtingų žmonių elgesį?
* Ar geriau bendrauti, bendradarbiauti su nedorėliais ar nuo jų atsiriboti?
* Ar dera ieškoti bendrų tikslų su nedorėliais?
* Ar dera iškelti doros klausimus su nedorėliais?
* Ar dera veikti santvarkoje ar už jos?
2015 rugsėjo 18 d., 19:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-9 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<

* Kodėl jisai to siekė?
* Kur įžvelgtinas Dievas?

>><<
Pridėtos 17-22 eilutės:

'''Dorovės nagrinėjimas'''

Mane domina žmogaus sąmoningumo lygis.

Dorovė iškyla siekyje. Mat, siekis reiškia, kad žmogus pakartotinai grįžta prie tikslo, o taip pat, bando jį įtvirtinti visuomenėje, tad kitų pagalba.
2015 rugsėjo 18 d., 19:53 atliko AndriusKulikauskas -
2015 rugsėjo 18 d., 19:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
į:
* Ar leisti "demokratijai" ar pačiam vadovauti?
*
Pakeistos 25-29 eilutės iš
Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais, jos lengvatomis.
į:
* Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais, jos lengvatomis.
* Turim pareigą:
** vis labiau išeiti pas kitus, pas nuskriaustuosius, jais rūpintis.
** gerbti ir įtraukti jau dirbančius, glaustis prie jų, neatimti iš jų dėmesio, išteklių
**
2015 rugsėjo 18 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-18 eilutės:

* Ar geriau būti neabejingu ar abejingu?
* Ar geriau įsitraukti ar neįsitraukti?
* Ar geriau dalyvauti "tikrovėje" ar nedalyvauti?
2015 rugsėjo 18 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais.
į:
Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais, jos lengvatomis.
2015 rugsėjo 18 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:

Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais.
2015 rugsėjo 18 d., 12:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-13 eilutės iš
Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne.

Moral analysis. Guidelines for handling a moral quagmire. This is a model of morality that I wish to develop. I wish to base it on a study of the moral pathology of Kazys Skirpa and other actors in the Holocaust in Lithuania, as well as the virtues of those who saved Jews
. I also expect it to make sense of the Old Testament and the examples it makes of God and people.

Questions
į:
Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne. Noriu tai išmąstyti ir pagrįsti Kazio Škirpos pavyzdžiu, taip pat savo asmeniška patirtimi.


'''Kazys Škirpa'''

Manau tirtini Kazio Škirpos ir kitų nuklydimai susiję su Holokausto ištakomis Lietuvoje.


'''Asmeninė patirtis'''


'''Senasis Testamentas'''

Tikiu suvokti Senąjį Testamentą kaip nušviečiantį žmonių ir Dievo dorovės pagrindus
.
2015 rugsėjo 18 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-14 eilutės:
Ieškau dorovės raktu. Nagrinėju Kazio Škirpos atvejį.

'''Skirtingi dorovės pagrindai'''

Dešimt Dievo įsakymų - keturi teigiami ir šeši neigiami. Ką daryti ir ko nedaryti. Už žmogaus pagrįsti dėsniai. Jie išsakyti paskirais, ryškiais gyvenimiškais atvejais, tačiau jų santvarkoje slypi išsamumas Jiems svarbu paklusti. Nesvarbu, ką mąstome, kaip paklūstame.

Jėzaus antitezės. Šešios dvejonės lavinančios sąžinę, dorovinį jautrumą. Ką mąstyti, kaip pagrįsti mąstymą. Vidinės sąžinės tobulinimas.

Aš šias mąstysenas papildyčiau doroviniu nagrinėjimu. Tai gairės pamokančios, kaip elgtis doroviniame liūne.

Moral analysis. Guidelines for handling a moral quagmire. This is a model of morality that I wish to develop. I wish to base it on a study of the moral pathology of Kazys Skirpa and other actors in the Holocaust in Lithuania, as well as the virtues of those who saved Jews. I also expect it to make sense of the Old Testament and the examples it makes of God and people.

Questions

Dorovė


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 gegužės 01 d., 17:02