调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.GyvenimoBūdas istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2016 vasario 09 d., 21:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Kaip gyventi]], [[20160120GyvenimoBūdas]], [[20160116GyvenimoBūdas]]
į:
Žr. [[Gyvenimo būdas ir stilius]], [[Kaip gyventi]], [[20160120GyvenimoBūdas]], [[20160116GyvenimoBūdas]]
2016 sausio 22 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Kaip gyventi]]
į:
Žr. [[Kaip gyventi]], [[20160120GyvenimoBūdas]], [[20160116GyvenimoBūdas]]
2016 sausio 22 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-254 eilutės iš
[[20160120GyvenimoBūdas]], [[20160116GyvenimoBūdas]]

[[http://www.filosofija.vu.lt/wordpress/wp-content/uploads/2015/12/Gair%C4%97s_konferenc16.pdf | Gyvenimo būdas ir stilius: Filosofinis ir sociologinis aspektai]]

>>bgcolor=#FFFFC0<<

'''Surašyti straipsnio metmenis: svarbiausias mintis, kaip gyventi'''
* Suvokti apytaką "kaip gyventi" kaip tuksiančią širdį.
* Susieti apytaką "kaip gyventi" ir Dievo raiškas.
* Kaip žmogaus laisvė ir Dievo meilė (bei mūsų tikėjimas, viltis ir t.t.) susiję?

Palyginti su lapeliais kuriais ankščiau aprašiau šviesuolių bendrystės tvarkymą.

Plačiau žiūrint, norėčiau suprasti, susieti ir pristatyti:
* Kaip gyventi
* Dievo raiškas
* Šešerybę
* Suvokimo sandaras
* Išsiaiškinimo būdai, kaip klausimas iššaukia susijusį atsakymą.

Klausimai
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) ir tad su gyvenimo lygtimi?
>><<

* Išrašyti, ką svarbiausio tokio norėčiau pamokyti, kaip gyventi.
* Pabrėžti, ko nežinau.
* Sulyginti žmogaus apytaką ("kaip gyventi") ir Dievo raiškas, kaip jisai būtinas.
* Viską išdėstyti paprasčiausia tvarka.




Įžvalgos:
* Vaizduotės ribos: dėmesio nagrinėjimas
* Žmogiškas mąstymas (laisvė) ir dieviškas mąstymas (meilė) - Dievas, kaip išvirkštinis žmogaus supratimas
* Žinojimas - klausimas ir atsakymas
* Trejybės ratas leidžia atsiplėšti nuo pasirinktų galimybių, pažvelgti plačiau.
* Dievo trejybė - jo tyrimas - iš trijų kampų - tad aštuongubas kelias, 10 Dievo įsakymų - įvairūs vienumo ir nevienumo pagrindai - kaip tris kampus suveda žmogaus trejybė - tad 24 Dievo raiškos
* Sūnaus ir Tėvo nesutarimas - Tėvas taip mylėjo pasaulį (tamsuolius), o Sūnus nesimeldžia už pasaulį, bet ne savo valia, o Dievo valia.
* gyvenimo lygtis: asmenys, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Gyvenimo prasmė: tai savasties lygmenys:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių. Išoriniai požiūriai sąlygiški, tad ribotos apimties (niekas, kažkas, betkas), tad neapima visko.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
* dorybės: jomis ryškiname sąmoningumą; įamžiname mūsų teigiamą pasirinkimą; mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau. Yra prigimtinė, įgimta dorybė. Ko ryškesnė dorybė, to plačiau ji siekia. Mūsų sąžinė. Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Nesąmoningas žinojimas. (Nesąmoningėjimas - įgūdžių kūrimas, miklojo proto perkūrimas).
* teigiami jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas. Rinktis teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Rinktis ne save, atsisakyti savęs (savo neigimo, savo vidaus, savo išorės), tad rinktis Dievą. Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai. Sąmoningas žinojimas.

Šviesuolei būdinga:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood - amžinas gyvenimas vyksta ne po mirties, o vyksta jau čia ir dabar, kaip mes renkamės - amžino gyvenimo esmė yra, kad manyje yra gera sėkla
* Gyvenimo prasmė - šešerybė - išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu ir teigiamo jausmo įamžinimas dorybe
* Trejybės ratu - juo mokytis ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau.
* Sąmoningumas - ketverybė - Dievo troškimus išplėčiantys netroškimai - atitinkantys sąmoningumo lygmenis
* širdies tiesa vietoj kad pasaulio tiesa
* nuliniu (Dievu) ir septintuoju požiūriu (bendru žmogumi)
* bendrauti su Dievu aštuongubu keliu - su Dievu turim ryšį ar neturim ryšio
* išsiaiškinimai, kuriais atmetama tai, kas nereikalinga
* mąstyti sąvokomis, savo vidine kalba, ne žodžiais
* geros valios pratimai - ramybė

Esminiai įvykiai (būtinai pažymėti: išorinius, vidinius požiūrius, dorybes, teigiamus jausmus)
* Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu)(kas mus atstoja) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.
* Šviesuolė renkasi didesnį sąmoningumą (vertybių, lūkesčių, abejonių...), o tamsuolė renkasi mažesnį sąmoningumą (poreikių, abejonių, lūkesčių...)
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) %red%renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)?%% (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
* Šviesuolė susivokia, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikima; Dievas nėra pareigingas (geras).
* Šviesuolė suvokia jog Dievas nebūtinai geras, jinai nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas. Ją papildo vienas, du ar trys požiūriai (+1 nusistatyti, +2 vykdyti, +3 permąstyti) žiūrint, kaip jinai suvokia ją mylintį Dievą (viengubą Tėvą, dvigubą Sūnų ar trigubą Dvasią). Jais šviesuolė gyvena bendrai.
* Mūsų trejybės rato poslinkis, tai Dievo trejybė. Mumyse, mūsų trejybės ratu, sprendžiasi ar susilipdo trys Dievo trejybės, ar jos vieningos, lygiavertės. Ir kokiu pagrindu? Ar savastimi, ar visais, įskaitant Dievu? Tai yra, kokia apimtimi, sąlygiškai ar besąlygiškai?
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.
* %red%Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).
* Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpėdama. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Toks sąmoningėjimo pasirinkimas įamžinimas, įtvirtinimas dorybėmis. Taip vyksta nesąmoninga branda.
* Jeigu šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada atskirti jų požiūriai. Išoriniai požiūriai išsako skirtumus tarp jų požiūrius, taip kad Sūnus (žmogus) teikia pirmenybę Tėvui (Dievui). Tai vyksta sandarose. Tokiu būdu iškyla vidinis požiūris, įsisavinantis išorinį požiūrį. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Tai turėjimas gyvenimo tikslą. Įsisavinimu vyksta sąmoninga branda.
* Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas, tuo pačiu auga laisvė.


>>bgcolor=#EEEEEE<<
[+Metmenys+]

Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Toliau lygiagrečiai plėtosiu atsakymą, kaip gyventi, ir klausimą, kaip Dievas reiškiasi.

Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką. Tad nurodau atitikimus tarp žmogaus atsakymo ir Dievo klausimo, ir parodau, kurios sąvokos kyla iš kurio požiūrio.
* Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo išėjimo už savęs, jo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?

'''Apytaka, kaip gyventi:'''
* ''Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi (tamsuole) ar amžinai bręsti (šviesuole).''
** Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta.
** Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai.
* Ta kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
* Tamsuolė slopina tai, kas tik nepatogu - poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes - tuo pačiu bukina sąžinę. Šviesuolė visa tai išryškina, tuo pačiu ryškina sąžinę.
* Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningai renkasi amžinai bręsti.
* Šviesuolė pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu.
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą. Tai išskiria du požiūrius (Dievo ir žmogaus) kurie gali glūdėti viename požiūryje (Dieve - trejybėje), dviejuose požiūriuose (asmenyje - aštuongubiame kelyje) ar trijuose požiūriuose (asmenyse - dešimts Dievo įsakymų).
* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.

'''Atitikimai'''
* ''Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).''
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas trokšta, kartu su juo šviesuolis trokšta, o šiaip žmogus netrokšta.
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome. Lietuvių kalba tai skirtumas tarp linksnių, galininko ir kilmininko, tarp ką? ir ko? esamo ir nesamo.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Šešerybė ir ...
** ''Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.''
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia. Žmogus gali pasirinkti kur "kelyje" palaikyti Dievą besąlygiškai - kelio gale, bendrystėje, besąlygiškai paklusti paskiram įsakymui; arba kelio viduryje, besąlygiškai tikėti bendru, tobulu žmogumi; arba kelio pradžioje, besąlygiškai rūpintis tuo, kuo Dievas rūpinasi.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.

[+Užrašai+]

Susivokimas, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikimas; Dievas nėra pareigingas (geras).

Dievo trejybė sutampa su trejybės rato poslinkiu. Tad trejybės rata derina tris Dievo trejybes iš skirtingų kampų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios.

Antrinės sandaros išreiškia sąmoningumą, tad kyla iš trijų pirminių sandarų išsakančių troškimą-netroškimą kažko, betko ir visko. Tai yra lygtys 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, grindžiantys -1, 0, 1 tad ir 2, 3, 4.

Jeigu išorinį požiūrį įsisavinsi vidiniu požiūriu, tada jį žinosi, nors lygmeniu "koks". O žinodamas atskirsi teigiamus ir neigiamus jausmus. Bet vien išoriniu požiūriu nieko nežinosi, nes tai lygmuo "ar". Ir tuomet nejausi jausmų, neturėsi kuo atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.

Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

Gyvenimo lygties pasirinkimas: mylėti save tobulą (valia) ar netobulą (Dievo valia).

Vaizduotė mums leidžia mąstyti savo dėmesį ir leidžia jį mąstyti išvirkščiai.

Trejybės poslinkiai, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.

Dievo tyrimas yra vienas, amžinas, Dievo trejybe. O mūsų tyrimas yra atkarpėlėmis, trejybės ratais, sąlygiškai, taip kad mokomės vis po truputį, puoselėjame bendrystę.

Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.

Dievas žmogaus trejybe mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.

Dievas myli, kaip ir žmogus. Bet ar Dievas viliasi, tiki, ištikimas? Taip, jeigu suvokti Dievą, kaip amžinai atsiskleidžiantį. Juk tame glūdi jo trejybė, jo išėjimas už savęs. Tačiau jo meilė yra pirm jo išėjimo už savęs, tai yra jo suteikimas sau laisvės. Meilė yra būtent jo esmė, jo vieningumas, grindžiantis jo išėjimą už savęs, jo paties laisvę. O žmogus yra jo laisvės išraiška, jo laisvės priemonė.

Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.

Dvigubas požiūris iškyla veiksmu +3, kuriuo "pasaulis" įjungiamas ir tuo pačiu išjungiamas, taip kad jis sąmoningai išgyvenamas.

[+Ankstyvesnės mintys+]

Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra - kaip jis atrodo iš šalies - ar jisai būtinas).

Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra atsakymas į visaką. Atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.

Attach:ZmogusIrDievas.png

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienijantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.

Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Jums išdėstysiu savo mintis lygiagrečiai įsivaizduodamas ir vystydamas tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.

------------------------

'''Palyginti kaip gyventi ir Dievo tyrimą'''

Kaip gyventi
* Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi? (Ar mąstyti Dievo požiūriu ar žmogaus požiūriu?)
** Jeigu šiaip gyventi, tai tada gyvenimas mus paauklėja. Iškyla trejybės klausimai.
* Sprendžiame ar turime ar neturime ryšio su Dievu?
** Jeigu neturime ryšio su Dievu, tai patys save tikriname trejybe.
* Jeigu yra ryšys su Dievu, tada mes su juo neviena. Teikiame pirmenybę Tėvui vietoj kad Sūnui. Taip ryškiname sandaras, renkamės vienumą nevienume. Puoselėjame bendrystę grindžiantį mokslą, sąvokų kalbą.
Dievo tyrimas
* Dievą išjudina klausimas, ar jisai būtinas?
* Dievas tuomi išeina už savęs į save.
* Dievas savastimi, asmeniu, požiūriu nusako nevienumą, praplečia vienumu.
* Iškyla Dievo trejybė, kuria Dievas kaip toks yra vienas.
* Tuo pačiu iškyla kiti kampai į šį vienumą:
** Dievo Sūnaus požiūris: asmens vienumas aštuongubu keliu.
** Dvasios požiūris: asmenų vienumas dešimt Dievo įsakymų.

Susivedimai
* Žmogaus dalinis tyrimas privalo atsiremti į Dievo visuminį tyrimą. Žmogaus, kaip vaiko, požiūris privalo derintis su Dievo, kaip tėvo, požiūriu, kaip kad pasiklydęs vaikas, kaip kad susikalbėjimu, kaip kad Tėve mūsų (4+4). Tai ir yra Dievo Sūnaus požiūris.

Atsirėmimai į Dievą
* Geros valios pratimuose nebijodavau gyventi bendru žmogumi, be patirties, nes tikėjau, jog mane globoja Dievas.

Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės, kaip išversta pirštinė,
* Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. O Dievas lygiagrečiai vysto išsišakojančias galimybes.
* Žmogus gyvena laisvas, o Dievas kuria laisvę, tad myli.
* Žmogus puoselėja mažėjantį laisvumą - atsakymą, teisingumą, o Dievas puoselėja didėjantį laisvumą - klausimą, malonę.
* Dievas pasitraukdamas atveria nežinojimą, o žmogus įsitraukdamas užpildo žinojimu.
* Žmogus mąsto pasąmone, skubiai, o Dievas sąmone, po valiai.
* Žmogaus atsakymas yra itin sąlygiškas, o Dievo klausimas itin besąlygiškas.

[+Kaip gyvename+]

Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.

'''Trejybės ratu: Išeiname už savęs'''

* Puoselėjame mokslą.
* Gyvename sąmoningai.
* Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
* Būtent trejybe gyvename viena su visais, už visus, tarsi būtumėme viena, be mūsų nieko nebūtų.

'''Renkamės'''

* Šiaip gyventi ar amžinai bręsti
* "Viskas gerai" (Dievas geras) ar "Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas"
* Teisingumas ir malonė
* Gyventi geruoju vaiku ar bloguoju vaiku. Gerasis vaikas gyvena už savęs, užtat gyvena nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo vienumo.
* Pačiam spręsti ar būti likimo malonėje. Pasirinkimas (kaip antai, gyvenimo būdo pasirinkimas) yra vienumas nevienume. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis.
* Žmogus linkęs žiūrėti atgal į Dievą, tad į baigtinybę, bet gali žiūrėti su Dievu į nebaigtinybę.
* Žmogus linkęs sieti Dievą ir gerumą, o gali juos atskirti.

'''Sprendžiame'''
* Pačiam pajusti ryšio su Dievu buvimą ar nebuvimą

'''Laikytis dorovės'''

Dorovės rūšys:
* dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti)
* Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti)
* dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti)

[+Vienumas ir atskyrimas+]

'''Vienumo ir nevienumo išryškinimas'''

Žmogaus daliniam tyrimui užtenka dalinio vienumo.

Gerasis vaikas gyvena tris skirtingus vienumus:
* vienumą be sąvęs - iškyla Dievas, susivokia
* savo vienumą - geruoju vaiku
* asmenų vienumą - mylėti Dievą

'''Suvokimo lygmenys'''

Suvokimas-atskyrimas, kaip vienumo pagrindas.

Suvokimo lygmenys išsako gyvenimo lygties sandus. Tai skirtingi kampai į išėjimą už savęs.
* Suvokimas: Dievas (išeinantis už savęs)
* Savęs suvokimas: gerumas
* Bendras suvokimas: gyvenimas
* Susikalbėjimas: amžinas gyvenimas

>>bgcolor=#FFECC0<<

''Dievas: Suvok, kaip atsiremi į mane. Tai raktas į gyvenimą, tiek dabar, tiek amžinai.''

''Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai
į:
Žr. [[Kaip gyventi]]
2016 sausio 21 d., 20:09 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 29-85 eilutės:
Attach:Sviesuoles.jpg

[++Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės.++]

Aptarsiu esminį pasirinkimą, kurį įžvelgiu mūsų gyvenimuose. Kiekvienu atveju renkamės ar šiaip gyventi, tai yra, tenkintis esamu gyvenimu, pasiduoti esamai santvarkai, ar amžinai bręsti, nuolatos ugdyti save ir perkurti pasaulį. Išskirsiu dvi skirtingas kultūras, gyvensenas, bendrystes: šiaip gyvenančių tamsuolių ir amžinai bręstančių šviesuolių.

Lietuvių kalboje pirmenybė teikiama vyriškąjai galūnei, tad įprasta kalbėti apie šviesuolį ir tamsuolį, šviesuolius ir tamsuolius. Mano mamytė Rūta Kulikauskienė yra feministė, tai kartais susirūpinu, kur galėčiau palaikyti moteris. Supratau, kad šioj vietoj galiu gyventi ne šiaip, ir atsisakyti tam tikrų vyriškų galūnių. Dėl to ir kalbėsiu apie šviesuolę ir tamsuolę, šviesuoles ir tamsuoles. Gal tai padės į viską pasižiūrėti truputį kitaip, ar bent sąmoningai ir nesąmoningai išklausyti moteris ir aplamai kitus.

Tas pats žmogus gali vienu atveju pasireikšti šviesuole ir kitu tamsuole. Jums pateiksiu pora pavyzdžių, kaip aš pats esu pasielgęs, kad žinotumėte kur mano mintys yra mane nuvedę. Sekmadienį mane draugas nusivedė į nemokamą koncertą. Trys šimtai žmonių salėje laukė koncerto, liko tik stovimos vietos. Man krito į akį, kad gal dešimt žmonių sėdi papildomose kėdėse, pagrindiniame praėjime, ką draudžia priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Mane tuomet įkvėpė šviesuolei būdingas klausimas, Nejaugi aš liksiu abejingas? Pakalbinau pora sėdinčiųjų, galiausiai, beieškodamas vadovo, paaiškinau publikai, kad draudžiama taip statyti kėdes, juk gaisro atveju žmonės turi tvarkingai apleisti salę, vienas kito mirtinai nesuspausti, nesumindžioti. Būkim piliečiai, susirūpinkim! Don Kichotui kadaise vėjo malūnai pasirodė, kaip milžinai, o man publika pasirodė, kaip avinai, be ganytojo. Sakau, kolei jūs patrauksite savo kėdes, aš jums padeklamuosiu eilėraštį. Baigėsi, kad mano draugas ir dar trys vyrai mane išnešė už rankų ir kojų. Vienas daužė mane keliu, bet kitas draudė, aiškindamas, jog psichiniai ligoniai neatsako už save. Tai čia vienas pavyzdys, kaip aš, šviesuolis, skiriuosi nuo tamsuolių.

Attach:AndriusRasoMasinele.jpg

Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bepamanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai prasitariau, kad bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti.

Attach:SviesuolesBresta.jpg

Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Jos supranta, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Užtat jos atjaučia kitus ir vienas kitą atpažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.

Attach:ZmogusIrDievas.png

Toliau duosiu pajusti, kokia sąvokų kalba galėtumėme iš esmės susikalbėti, kaip gyventi. Svarbiausia, tai mąstyti ko lėčiau, stebėti kur įvariausiai krypsta dėmesys, ir taip gerai pažinti savo vaizduotės ribas. Esame laisvi rinktis tarp galimybių. Užtat galim įsivaizduoti ir išvirkščiai, kaip dėmesys galėtų apžvelgti visas tas galimybes. Žodžiu, galim įsivaizduoti Dievą, kuriam mūsų gyvenimai yra atsakymai. Koks jojo klausimas?

Attach:tryskampai.png

Įsivaizduoju, Dievas klausia, ar jisai būtinas? Ar jo būtų jeigu jo nebūtų? Jisai pasitraukia ir sukuria sau nepalankiausias sąlygas. Užtat jisai naujai iškyla, kaip kad Jėzumi Kristumi, kuriam teko susigaudyti, jog jisai Dievas. Kokiu pagrindu jiedu yra tasai pats Dievas? Būtent jų bendrai suvokta Dvasia. Tokia Dievo trejybe vyksta Dievo Tėvo tyrimas. Tačiau tą patį tyrimą tenka įsivaizduoti Sūnaus ir Dvasios akimis. Iškyla trys skirtingi jų vienumo pagrindai: Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.

Attach:DievoIrZmogausTrejybes.png

Ar šie trys vienumai lygiaverčiai? Jų lygiavertiškumas pasireiškia žmogaus trejybe, kuria žmogus kaip mokslininkas tiria bet kokį klausimą, nusistatydamas, vykdydamas, permąstydamas ir vėl naujai nusistatydamas, amžinu ratu.

Attach:seserybesatvaizdai.png

Dievo trejybė ir žmogaus trejybė susiveda į šešerybę, grindžiančią dorovės klausimus. Atkreipsiu dėmesį į tris skirtingus vertybių rinkinius įvairiai suderinančius žmogaus valią ir Dievo valią.

Attach:platonovertybes.png

Platono "Respublika" pasižymi teisingumu. Jos liaudis teisingumą įsisavina paklusnumu, susilaikymu. Ji atsisako nepaklusnumo, iš kurio kyla visa kas mumyse nelauktina, visa kas bjauru. Liaudį valdo išminčiai, kuriuos traukia tai, kas iš tiesų žavu, ir atstumia tai, kas bjauru. O išminčių nuosprendžius įgyvendina kariai savo drąsa. Aplamai, tokioje drausmingoje visuomenėje galima bendrom jėgom mylėti Dievą, tai yra, jį pritraukti širdinga bendryste, kaip svajojo Jėzus, jeigu tik pirmiausiai gerbiama kiekvieno asmens laisvė, kaip reikalauja Tėvas, mylėti artimą, kaip save patį.

Attach:svpauliausvertybes.png

Šv.Pauliaus vertybėmis žmogus draugauja su Dievu. Draugystės pagrindas yra ištikimybė. Ją įsisaviname tikėjimu. O kada tikime, tada atsisakome savo atskirties, atsisakome laukti to, ko netrokštame, atsisakome netikėjimo, ir iš jo išplaukiančio neapykantos. Užtat mus traukia meilė ir atstumia neapykanta. Tikime Dievą, kada jo nepažįstame, bet jį mylime, kada tik pažįstame. Mūsų pažinimą įsimena viltis siekti ko geriausio, užtat nenupulti į tai kas menka. Nepergyvename, kad pirmauja tamsuoliai, kaip reikalauja Tėvas, juk šviesuolių laukia tobulybė. "Paskutiniai bus pirmi, ir pirmi bus paskutiniai."

Attach:andriausvertybes.png

Dėstant šias sandaras iškyla trečias vertybių rinkinys. Jomis regime viską, tarsi sėdėtumėme Dievui ant kelių. Įsisaviname jo pareigą, kaip rūpestį visakuo. Atsisakome abejingumo, užtat mums viskas artima. Mus traukia artimumas ir mes kratomės baimės. Artimumą išpažįstame nuoširdumu. Užtat nuoširdžiai skelbiame, kaip Dievas pasitraukia ir kaip jisai naujai iškyla.

Attach:seserybespriesingybes.png

Kiekvienu atveju šviesuolė savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolė panaši į pasiklydusią mergaitę, kuri pati neieško savo mamos, bet verčiau eina ten, kur jos mama jos ieškos. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Dievas savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes šviesuoliai nesame sandarūs, nesiribojame savimi. Mes gyvename plačiau ir renkamės teisingumą įsisavinti paklusnumu, ištikimybę tikėjimu ir pareigą rūpėjimu, taip atsiduodami Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ir neatmesdami visa tai nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, tad negyvendami vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O tas skambesys suvirpins mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau niekados nenustygsta visiškai. Juk augam labiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausia bailė turi nors lašelį drąsos.

Attach:gyvenimolygtis.png

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.

Attach:esmekaipgyventi.png

Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Ji gali nepajudėti iš vietos, jei tik ją varžys nepaklusnumas, netikėjimas, nerūpėjimas, jei tik ją kaustys bjauresys, neapykanta ir baimė. Tuo tarpu šviesuolių pavyzdys gali perkurti tamsuolių pasaulį, joms nušviesti, jog užtenka truputį paklusti, nors kiek tikėti, tegul ir sau pačiai likti neabejinga. Būtent kada šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visai įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas. Ji remiasi Dievo globa, ne tobulo Dievo, bet pakankamo Dievo, ją gelbėjančio nuo pikto, kad jai užtektų duonos vykdyti tai, ką šiandien ryžosi, kad ji galėtų pasižiūrėti, kaip jinai ir kiti nusidėjo, kad pagundos jai nesutrukdytų teisingai rinktis. Iš tiesų, šviesuolė bręsta dorybėmis, drąsa, viltimi, nuoširdumu, kuriomis jai vis sunkiau nuklysti, kuriomis ji gyvena kaskart sąmoningesnė, laisvesnė, gyvesnė. Šviesuolės nuotykiai trejybės ratu šviečia kelią tamsuolėms, jas kviečia įsijungti į Dievo amžiną tyrimą, ar jisai būtinas, ar jisai šviesuolėmis kiekvieną pasieks?
2016 sausio 21 d., 08:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 86 eilutė iš:
Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Ji gali nepajudėti iš vietos, jei tik ją varžys nepaklusnumas, netikėjimas, nerūpėjimas, jei tik ją kaustys bjauresys, neapykanta ir baimė. Tuo tarpu šviesuolių pavyzdys gali perkurti tamsuolių pasaulį, joms nušviesti, jog užtenka truputį paklusti, nors kiek tikėti, tegul ir sau pačiai likti neabejinga. Būtent kada šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visai įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas.
į:
Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Ji gali nepajudėti iš vietos, jei tik ją varžys nepaklusnumas, netikėjimas, nerūpėjimas, jei tik ją kaustys bjauresys, neapykanta ir baimė. Tuo tarpu šviesuolių pavyzdys gali perkurti tamsuolių pasaulį, joms nušviesti, jog užtenka truputį paklusti, nors kiek tikėti, tegul ir sau pačiai likti neabejinga. Būtent kada šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visai įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas. Ji remiasi Dievo globa, ne tobulo Dievo, bet pakankamo Dievo, ją gelbėjančio nuo pikto, kad jai užtektų duonos vykdyti tai, ką šiandien ryžosi, kad ji galėtų pasižiūrėti, kaip jinai ir kiti nusidėjo, kad pagundos jai nesutrukdytų teisingai rinktis. Iš tiesų, šviesuolė bręsta dorybėmis, drąsa, viltimi, nuoširdumu, kuriomis jai vis sunkiau nuklysti, kuriomis ji gyvena kaskart sąmoningesnė, laisvesnė, gyvesnė. Šviesuolės nuotykiai trejybės ratu šviečia kelią tamsuolėms, jas kviečia įsijungti į Dievo amžiną tyrimą, ar jisai būtinas, ar jisai šviesuolėmis kiekvieną pasieks?
2016 sausio 21 d., 08:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 86-87 eilutės iš
Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. Tokiu būdu plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau?
į:
Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. O Dievui rūpi pirmiausiai mylėti ne jį, o savo artimą. Užtat plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau? Ji gali nepajudėti iš vietos, jei tik ją varžys nepaklusnumas, netikėjimas, nerūpėjimas, jei tik ją kaustys bjauresys, neapykanta ir baimė. Tuo tarpu šviesuolių pavyzdys gali perkurti tamsuolių pasaulį, joms nušviesti, jog užtenka truputį paklusti, nors kiek tikėti, tegul ir sau pačiai likti neabejinga. Būtent kada šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visai įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas.
2016 sausio 21 d., 07:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 86 eilutė:
Kas patenkinta gyvenimu, tas šiaip gyvena, tamsuole. Šviesuolė jautresnė, užtat gyvesnė. Ją jaudina jos pačios ir kitų netobulumas, gyvenimo neteisingumas, Dievo ir jo gerumo nebūtinumas. Užtat ji gyvena amžinai, jau čia ir dabar, ir jokia mirtis iš jos neišplėš jos tokio nusiteikimo. Ji tad gyvena papildomais požiūriais, Dievo ir kitų. Ji įsiklauso, ar turi ryšio su Dievu ar jo neturi? Jeigu turi ryšį su Dievu, mylinčiu mus labiau, kaip mes patys mylime save, mylinčiu mus, kaip motina ar tėvas myli savo vaiką, tuomet, kaip Jėzaus malda "Tėve mūsų", deriname savo valią su Dievo valia, kad jisai mąstytų, verčiau kaip mes. Juk kada mums gręsia pavojus gyvybei, mes įsikimbame į savo gyvenimą. Betgi galime įsikibti į Dievo šlovę, kuri gali užtikrinti, kad mes prisikelsime, net jeigu numirtumėme. "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas", mus moko Kristus. Verčiau Dievas yra, negu kad mes, juk kaip mes užtikrinsime, kad kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Verčiau Dievas veikia savo gera širdimi, slypinčią mumyse, juk mes tegalime jai gera valia atverti kelią. Tokiu būdu mes išryškiname Dievo raišką santvarkoje, kurioje gyvename. Tokiu būdu plėtojame sąvokų kalbą ir šviesuolių bendrystę, kurios gali ne tik šviesuolėms bet ir tamsuolėms išplėsti galimybes. Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau?
2016 sausio 21 d., 07:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 81-82 eilutės:

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.
2016 sausio 21 d., 07:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 78 eilutė iš:
Kiekvienu atveju šviesuolė savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Šviesuolė panaši į pasiklydusią mergaitę, kuri pati neieško savo mamos, bet verčiau eina ten, kur jos mama jos ieškos. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Jis savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes gyvenam plačiau ir renkamės ar tai įsisavinti paklusnumu, tikėjimu ar rūpėjimu ir atsiduoti Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ar visa tai atmesti nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, ir gyventi vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O ta akimirka paveiks mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau mūsų niekados neapleidžia visiškai. Juk augam labiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausia bailė turi nors lašelį drąsos.
į:
Kiekvienu atveju šviesuolė savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolė panaši į pasiklydusią mergaitę, kuri pati neieško savo mamos, bet verčiau eina ten, kur jos mama jos ieškos. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Dievas savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes šviesuoliai nesame sandarūs, nesiribojame savimi. Mes gyvename plačiau ir renkamės teisingumą įsisavinti paklusnumu, ištikimybę tikėjimu ir pareigą rūpėjimu, taip atsiduodami Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ir neatmesdami visa tai nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, tad negyvendami vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O tas skambesys suvirpins mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau niekados nenustygsta visiškai. Juk augam labiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausia bailė turi nors lašelį drąsos.
2016 sausio 21 d., 07:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 78 eilutė iš:
Kiekvienu atveju šviesuolė savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolė panaši į pasiklydusią mergaitę, kuri pati neieško savo mamos, bet verčiau eina ten, kur jos mama jos ieškos. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Jis savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes gyvenam plačiau ir renkamės ar tai įsisavinti paklusnumu, tikėjimu ar rūpėjimu ir atsiduoti Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ar visa tai atmesti nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, ir gyventi vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O ta akimirka paveiks mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau mūsų niekados neapleidžia visiškai. Juk augam labiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausia bailė turi nors lašelį drąsos.
į:
Kiekvienu atveju šviesuolė savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Šviesuolė panaši į pasiklydusią mergaitę, kuri pati neieško savo mamos, bet verčiau eina ten, kur jos mama jos ieškos. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Jis savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes gyvenam plačiau ir renkamės ar tai įsisavinti paklusnumu, tikėjimu ar rūpėjimu ir atsiduoti Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ar visa tai atmesti nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, ir gyventi vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O ta akimirka paveiks mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau mūsų niekados neapleidžia visiškai. Juk augam labiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausia bailė turi nors lašelį drąsos.
2016 sausio 21 d., 04:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 78 eilutė iš:
Kiekvienu atveju šviesuolis savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolis panašus į pasiklydusį vaiką, kuris pats neieško savo tėvų, bet verčiau eina ten, kur jo tėvai jo ieškos. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Jis savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes gyvenam plačiau ir renkamės ar tai įsisavinti paklusnumu, tikėjimu ar rūpėjimu ir atsiduoti Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ar visa tai atmesti nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, ir gyventi vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O ta akimirka paveiks mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau mūsų niekados neapleidžia visiškai. Juk augam labiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausias bailys turi nors lašelį drąsos.
į:
Kiekvienu atveju šviesuolė savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolė panaši į pasiklydusią mergaitę, kuri pati neieško savo mamos, bet verčiau eina ten, kur jos mama jos ieškos. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Jis savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes gyvenam plačiau ir renkamės ar tai įsisavinti paklusnumu, tikėjimu ar rūpėjimu ir atsiduoti Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ar visa tai atmesti nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, ir gyventi vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O ta akimirka paveiks mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau mūsų niekados neapleidžia visiškai. Juk augam labiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausia bailė turi nors lašelį drąsos.
2016 sausio 21 d., 04:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 78 eilutė iš:
Kiekvienu atveju šviesuolis savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolis panašus į pasiklydusį vaiką, kuris pats neieško savo tėvų, bet verčiau eina ten, kur jo tėvai jo ieškos. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Jis savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes gyvenam plačiau ir renkamės ar tai įsisavinti paklusnumu, tikėjimu ar rūpėjimu ir atsiduoti Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ar visa tai atmesti nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, ir gyventi vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O ta akimirka paveiks mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau mūsų niekados neapleidžia visiškai. Juk augam daugiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausias bailys turi nors lašelį drąsos.
į:
Kiekvienu atveju šviesuolis savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolis panašus į pasiklydusį vaiką, kuris pats neieško savo tėvų, bet verčiau eina ten, kur jo tėvai jo ieškos. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Jis savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes gyvenam plačiau ir renkamės ar tai įsisavinti paklusnumu, tikėjimu ar rūpėjimu ir atsiduoti Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ar visa tai atmesti nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, ir gyventi vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O ta akimirka paveiks mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau mūsų niekados neapleidžia visiškai. Juk augam labiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausias bailys turi nors lašelį drąsos.
2016 sausio 21 d., 04:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 78 eilutė iš:
Kiekvienu atveju šviesuolis savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolis panašus į pasiklydusį vaiką, kuris pats neieško savo tėvų, bet verčiau eina ten, kur jo tėvai jo ieškos.
į:
Kiekvienu atveju šviesuolis savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolis panašus į pasiklydusį vaiką, kuris pats neieško savo tėvų, bet verčiau eina ten, kur jo tėvai jo ieškos. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Jis savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes gyvenam plačiau ir renkamės ar tai įsisavinti paklusnumu, tikėjimu ar rūpėjimu ir atsiduoti Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ar visa tai atmesti nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, ir gyventi vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O ta akimirka paveiks mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau mūsų niekados neapleidžia visiškai. Juk augam daugiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausias bailys turi nors lašelį drąsos.
2016 sausio 21 d., 03:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 70-71 eilutės iš
Šv.Pauliaus vertybėmis žmogus draugauja su Dievu. Draugystės pagrindas yra ištikimybė. Ją įsisaviname tikėjimu. O kada tikime, tada atsisakome savo atskirties, atsisakome laukti to, ko netrokštame, atsisakome netikėjimo, ir iš jo išplaukiančio neapykantos. Užtat mus traukia meilė ir atstumia neapykanta. Tikime Dievą, kada jo nepažįstame, bet jį mylime, kada tik pažįstame. Mūsų pažinimą įsimena viltis siekti ko geriausio, užtat nenupulti į tai kas menka. Nepergyvename, kad pirmauja tamsuoliai, nes šviesuolių laukia tobulybė. "Paskutiniai bus pirmi, ir pirmi bus paskutiniai."
į:
Šv.Pauliaus vertybėmis žmogus draugauja su Dievu. Draugystės pagrindas yra ištikimybė. Ją įsisaviname tikėjimu. O kada tikime, tada atsisakome savo atskirties, atsisakome laukti to, ko netrokštame, atsisakome netikėjimo, ir iš jo išplaukiančio neapykantos. Užtat mus traukia meilė ir atstumia neapykanta. Tikime Dievą, kada jo nepažįstame, bet jį mylime, kada tik pažįstame. Mūsų pažinimą įsimena viltis siekti ko geriausio, užtat nenupulti į tai kas menka. Nepergyvename, kad pirmauja tamsuoliai, kaip reikalauja Tėvas, juk šviesuolių laukia tobulybė. "Paskutiniai bus pirmi, ir pirmi bus paskutiniai."
Pridėtos 77-78 eilutės:

Kiekvienu atveju šviesuolis savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolis panašus į pasiklydusį vaiką, kuris pats neieško savo tėvų, bet verčiau eina ten, kur jo tėvai jo ieškos.
2016 sausio 21 d., 03:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-63 eilutės iš
Dievo trejybė ir žmogaus trejybė susiveda į šešerybę, grindžiančią dorovės klausimus. Atkreipsiu dėmesį į tris skirtingus vertybių rinkinius.
į:
Dievo trejybė ir žmogaus trejybė susiveda į šešerybę, grindžiančią dorovės klausimus. Atkreipsiu dėmesį į tris skirtingus vertybių rinkinius įvairiai suderinančius žmogaus valią ir Dievo valią.
Pakeistos 66-67 eilutės iš
Platono "Respublika" pasižymi teisingumu. Jos liaudis teisingumą įsisavina paklusnumu, susilaikymu. valdo išminčiai, kuriuos traukia tai, kas iš tiesų žavu, ir atstumia tai, kas bjauru. O išminčių nuosprendžius įgyvendina kariai savo drąsa. Aplamai, tokioje drausmingoje visuomenėje galima bendrom jėgom mylėti Dievą, tai yra, jį pritraukti širdinga bendryste, kaip svajojo Jėzus, jeigu tik pirmiausiai gerbiama kiekvieno asmens laisvė, kaip reikalauja Tėvas, mylėti artimą, kaip save patį.
į:
Platono "Respublika" pasižymi teisingumu. Jos liaudis teisingumą įsisavina paklusnumu, susilaikymu. Ji atsisako nepaklusnumo, iš kurio kyla visa kas mumyse nelauktina, visa kas bjauru. Liaudį valdo išminčiai, kuriuos traukia tai, kas iš tiesų žavu, ir atstumia tai, kas bjauru. O išminčių nuosprendžius įgyvendina kariai savo drąsa. Aplamai, tokioje drausmingoje visuomenėje galima bendrom jėgom mylėti Dievą, tai yra, jį pritraukti širdinga bendryste, kaip svajojo Jėzus, jeigu tik pirmiausiai gerbiama kiekvieno asmens laisvė, kaip reikalauja Tėvas, mylėti artimą, kaip save patį.
Pakeistos 70-71 eilutės iš
į:
Šv.Pauliaus vertybėmis žmogus draugauja su Dievu. Draugystės pagrindas yra ištikimybė. Ją įsisaviname tikėjimu. O kada tikime, tada atsisakome savo atskirties, atsisakome laukti to, ko netrokštame, atsisakome netikėjimo, ir iš jo išplaukiančio neapykantos. Užtat mus traukia meilė ir atstumia neapykanta. Tikime Dievą, kada jo nepažįstame, bet jį mylime, kada tik pažįstame. Mūsų pažinimą įsimena viltis siekti ko geriausio, užtat nenupulti į tai kas menka. Nepergyvename, kad pirmauja tamsuoliai, nes šviesuolių laukia tobulybė. "Paskutiniai bus pirmi, ir pirmi bus paskutiniai."
Pridėtos 73-74 eilutės:

Dėstant šias sandaras iškyla trečias vertybių rinkinys. Jomis regime viską, tarsi sėdėtumėme Dievui ant kelių. Įsisaviname jo pareigą, kaip rūpestį visakuo. Atsisakome abejingumo, užtat mums viskas artima. Mus traukia artimumas ir mes kratomės baimės. Artimumą išpažįstame nuoširdumu. Užtat nuoširdžiai skelbiame, kaip Dievas pasitraukia ir kaip jisai naujai iškyla.
2016 sausio 21 d., 02:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 66-67 eilutės iš
Platono "Respublika" pasižymi teisingumu. Jos liaudis teisingumą įsisavina paklusnumu, susilaikymu.
į:
Platono "Respublika" pasižymi teisingumu. Jos liaudis teisingumą įsisavina paklusnumu, susilaikymu. Ją valdo išminčiai, kuriuos traukia tai, kas iš tiesų žavu, ir atstumia tai, kas bjauru. O išminčių nuosprendžius įgyvendina kariai savo drąsa. Aplamai, tokioje drausmingoje visuomenėje galima bendrom jėgom mylėti Dievą, tai yra, jį pritraukti širdinga bendryste, kaip svajojo Jėzus, jeigu tik pirmiausiai gerbiama kiekvieno asmens laisvė, kaip reikalauja Tėvas, mylėti artimą, kaip save patį.
Pridėtos 69-70 eilutės:
2016 sausio 21 d., 02:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 62-63 eilutės:
Dievo trejybė ir žmogaus trejybė susiveda į šešerybę, grindžiančią dorovės klausimus. Atkreipsiu dėmesį į tris skirtingus vertybių rinkinius.
Pridėtos 65-66 eilutės:

Platono "Respublika" pasižymi teisingumu. Jos liaudis teisingumą įsisavina paklusnumu, susilaikymu.
2016 sausio 21 d., 01:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 54-55 eilutės iš
Žmogus savo trejybe ir gali apžvelgti.
į:
Įsivaizduoju, Dievas klausia, ar jisai būtinas? Ar jo būtų jeigu jo nebūtų? Jisai pasitraukia ir sukuria sau nepalankiausias sąlygas. Užtat jisai naujai iškyla, kaip kad Jėzumi Kristumi, kuriam teko susigaudyti, jog jisai Dievas. Kokiu pagrindu jiedu yra tasai pats Dievas? Būtent jų bendrai suvokta Dvasia. Tokia Dievo trejybe vyksta Dievo Tėvo tyrimas. Tačiau tą patį tyrimą tenka įsivaizduoti Sūnaus ir Dvasios akimis. Iškyla trys skirtingi jų vienumo pagrindai: Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.
Pridėtos 57-58 eilutės:

Ar šie trys vienumai lygiaverčiai? Jų lygiavertiškumas pasireiškia žmogaus trejybe, kuria žmogus kaip mokslininkas tiria bet kokį klausimą, nusistatydamas, vykdydamas, permąstydamas ir vėl naujai nusistatydamas, amžinu ratu.
2016 sausio 21 d., 01:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-51 eilutės iš
Remiuosi savo gyvenimo patirtimi (duomenims), taip pat vaizduotės ribomis (įžvalgoms).
į:
Toliau duosiu pajusti, kokia sąvokų kalba galėtumėme iš esmės susikalbėti, kaip gyventi. Svarbiausia, tai mąstyti ko lėčiau, stebėti kur įvariausiai krypsta dėmesys, ir taip gerai pažinti savo vaizduotės ribas. Esame laisvi rinktis tarp galimybių. Užtat galim įsivaizduoti ir išvirkščiai, kaip dėmesys galėtų apžvelgti visas tas galimybes. Žodžiu, galim įsivaizduoti Dievą, kuriam mūsų gyvenimai yra atsakymai. Koks jojo klausimas?

Attach:tryskampai.png
Ištrintos 54-55 eilutės:

Attach:tryskampai.png
2016 sausio 21 d., 00:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 46 eilutė iš:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Jos supranta, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Užtat jos atjaučia kitus ir vienas kitą atpažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.
į:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Jos supranta, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Užtat jos atjaučia kitus ir vienas kitą atpažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.
2016 sausio 21 d., 00:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 46 eilutė iš:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Užtat jos vienas kitą pažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.
į:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Jos supranta, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Užtat jos atjaučia kitus ir vienas kitą atpažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.
2016 sausio 21 d., 00:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bepamanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti.
į:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bepamanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai prasitariau, kad bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti.
2016 sausio 21 d., 00:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti.
į:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bepamanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti.
2016 sausio 21 d., 00:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 46 eilutė iš:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuoliams, juos padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančius, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad gerbtumėme kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Užtat jos vienas kitą pažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo pamokslą nuo kalno. Jo tėvas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.
į:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Užtat jos vienas kitą pažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.
2016 sausio 21 d., 00:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man naujai taip ir sakė.
į:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti.
2016 sausio 21 d., 00:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 39-40 eilutės:

Attach:AndriusRasoMasinele.jpg
2016 sausio 21 d., 00:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 41-42 eilutės:

Attach:SviesuolesBresta.jpg
2016 sausio 21 d., 00:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 42-56 eilutės iš
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuoliams, juos padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančius, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad gerbtumėme kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Užtat jos vienas kitą pažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo pamokslą nuo kalno. Jo tėvas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, joms rūpi vienas kitą palaikyti ir įgyvendinti Sūnaus svajonę,


* Šviesuolės bendravimas -
** Pirmenybė vietinei reikšmei - dėl to sutinka Tėvas ir Sūnus, tik kitaip supranta - Sūnus nusileidžia Tėvui.
** Ko mažiau tikėjimo - skurdžiadvasiams.
** Gerieji gauna į nagus - tai leidžia vieniems kitą atpažinti - ir tai susiveda į mintį, jog "Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas"
** Tamsuolės taikstosi, atsiranda centre, o šviesuolės nori susikalbėti iš esmės, tad nesuspėja, atsiranda visur kitur, tik ne centre.
** Šviesuolės nori susikalbėti iš esmės, nori sąvokų kalbos.
** Šviesuolės veikia atvirai, kad visi matytų, galėtų mokytis, galėtų įsijungti, galėtų išsilaikyti.
** Šviesuolės supranta, jog pinigai gali suvesti, bet pinigais - išorinėmis paskatomis - nepaskatinsi žmogaus, kad jam asmeniškai rūpėtų.
** Šviesuolės nori, kad visiems sektųsi.
** Kaip tiki, taip yra
** "Pamokslas nuo kalno"
** Šviesuolių bendrystės esmė: padaryti tiesą prieinamą: palaikyti artimumą. O artimumo sąlygas išsako išoriniai požiūriai
.
į:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuoliams, juos padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančius, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad gerbtumėme kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Užtat jos vienas kitą pažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo pamokslą nuo kalno. Jo tėvas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.
2016 sausio 21 d., 00:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 30 eilutė:
Attach:Sviesuoles.jpg
2016 sausio 20 d., 23:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 41 eilutė iš:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuoliams, juos padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančius, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad gerbtumėme kitus.
į:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuoliams, juos padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančius, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad gerbtumėme kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Užtat jos vienas kitą pažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo pamokslą nuo kalno. Jo tėvas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, joms rūpi vienas kitą palaikyti ir įgyvendinti Sūnaus svajonę,
2016 sausio 20 d., 23:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-32 eilutės iš
[+Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės.+]
į:
[++Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės.++]
Pridėtos 41-56 eilutės:
Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuoliams, juos padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančius, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad gerbtumėme kitus.


* Šviesuolės bendravimas -
** Pirmenybė vietinei reikšmei - dėl to sutinka Tėvas ir Sūnus, tik kitaip supranta - Sūnus nusileidžia Tėvui.
** Ko mažiau tikėjimo - skurdžiadvasiams.
** Gerieji gauna į nagus - tai leidžia vieniems kitą atpažinti - ir tai susiveda į mintį, jog "Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas"
** Tamsuolės taikstosi, atsiranda centre, o šviesuolės nori susikalbėti iš esmės, tad nesuspėja, atsiranda visur kitur, tik ne centre.
** Šviesuolės nori susikalbėti iš esmės, nori sąvokų kalbos.
** Šviesuolės veikia atvirai, kad visi matytų, galėtų mokytis, galėtų įsijungti, galėtų išsilaikyti.
** Šviesuolės supranta, jog pinigai gali suvesti, bet pinigais - išorinėmis paskatomis - nepaskatinsi žmogaus, kad jam asmeniškai rūpėtų.
** Šviesuolės nori, kad visiems sektųsi.
** Kaip tiki, taip yra
** "Pamokslas nuo kalno"
** Šviesuolių bendrystės esmė: padaryti tiesą prieinamą: palaikyti artimumą. O artimumo sąlygas išsako išoriniai požiūriai.
Pridėtos 59-60 eilutės:
Remiuosi savo gyvenimo patirtimi (duomenims), taip pat vaizduotės ribomis (įžvalgoms).
Pakeistos 83-101 eilutės iš
Mano tikslas yra viską žinoti, gražiai taikyti - šviesuolių bendryste, gvildentojų mokslu - ir tuo tarpu, parašyti vadovėlį tokiam mokslui. Remiuosi savo gyvenimo patirtimi (duomenims), taip pat vaizduotės ribomis (įžvalgoms). Taip pat į širdį priimdamas Jėzaus požiūrį, jo pamokymus. Papasakosiu, su kokiais klausimais susiduriu.

Iš gyvenimo patirties dar paminėsiu, kaip dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančius, angliškai - "independent thinkers".
* Šviesuolės raida.
** Tamsuolė, tuo tarpu: negrįžta prie minčių, jų netvarko, nesirenka tarp vertybių, negyvenima klausimais, nesiklauso Dievo.
** Šviesumas ne tame, ką kalbi Dievui, o ką jis tau kalba, ką priimi į širdį, kas gali būti ir tyla, o ką įsiklausome toje tyloje?

* Šviesuolės bendravimas -
** Pirmenybė vietinei reikšmei - dėl to sutinka Tėvas ir Sūnus, tik kitaip supranta - Sūnus nusileidžia Tėvui.
** Ko mažiau tikėjimo - skurdžiadvasiams.
** Gerieji gauna į nagus - tai leidžia vieniems kitą atpažinti - ir tai susiveda į mintį, jog "Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas"
** Tamsuolės taikstosi, atsiranda centre, o šviesuolės nori susikalbėti iš esmės, tad nesuspėja, atsiranda visur kitur, tik ne centre.
** Šviesuolės nori susikalbėti iš esmės, nori sąvokų kalbos.
** Šviesuolės veikia atvirai, kad visi matytų, galėtų mokytis, galėtų įsijungti, galėtų išsilaikyti.
** Šviesuolės supranta, jog pinigai gali suvesti, bet pinigais - išorinėmis paskatomis - nepaskatinsi žmogaus, kad jam asmeniškai rūpėtų.
** Šviesuolės nori, kad visiems sektųsi.
** Kaip tiki, taip yra
** "Pamokslas nuo kalno"
** Šviesuolių bendrystės esmė: padaryti tiesą prieinamą: palaikyti artimumą. O artimumo sąlygas išsako išoriniai požiūriai.
į:
2016 sausio 20 d., 23:16 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 48-49 eilutės:
Attach:gyvenimolygtis.png
Pridėtos 58-59 eilutės:

Attach:gyvenimolygtis.png
2016 sausio 20 d., 22:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-43 eilutės:

Žmogus savo trejybe ir gali apžvelgti.
2016 sausio 20 d., 22:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-43 eilutės:

Attach:tryskampai.png
2016 sausio 20 d., 21:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 47 eilutė iš:
į:
Attach:seserybesatvaizdai.png
2016 sausio 20 d., 21:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
Attach:seserybespriesingybes.png
į:
Pakeistos 55-62 eilutės iš
Brėžiniai
* Dievo ir žmogaus trejybės
* Gyvenimo lygtis
* Šešerybės priešingybės
* Platono vertybės
* Šv
.Pauliaus vertybės
* Andriaus vertybės
* Esmė kaip gyventi
į:
Attach:seserybespriesingybes.png

Attach:esmekaipgyventi.png
2016 sausio 20 d., 21:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 45 eilutė iš:
Attach:gyvenimolygtiesklausimai.png
į:
Attach:gyvenimolygtis.png
2016 sausio 20 d., 21:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 46-47 eilutės:

Attach:seserybespriesingybes.png
2016 sausio 20 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 44-45 eilutės:

Attach:gyvenimolygtiesklausimai.png
2016 sausio 20 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-49 eilutės:

Attach:DievoIrZmogausTrejybes.png

Attach:platonovertybes.png

Attach:svpauliausvertybes.png

Attach:andriausvertybes.png
2016 sausio 20 d., 21:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 41-42 eilutės:
Attach:ZmogusIrDievas.png
Ištrinta 43 eilutė:
* Žmogaus ir Dievo mąstymas
2016 sausio 20 d., 21:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 82 eilutė iš:
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo.
į:
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
2016 sausio 20 d., 20:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-43 eilutės:
* Žmogaus ir Dievo mąstymas
* Dievo ir žmogaus trejybės
2016 sausio 20 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 40-47 eilutės:

Brėžiniai
* Gyvenimo lygtis
* Šešerybės priešingybės
* Platono vertybės
* Šv.Pauliaus vertybės
* Andriaus vertybės
* Esmė kaip gyventi
2016 sausio 20 d., 20:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[20160116GyvenimoBūdas]]
į:
[[20160120GyvenimoBūdas]], [[20160116GyvenimoBūdas]]
2016 sausio 20 d., 19:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 72 eilutė iš:
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai.
į:
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo.
2016 sausio 20 d., 19:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 71 eilutė iš:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių.
į:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių. Išoriniai požiūriai sąlygiški, tad ribotos apimties (niekas, kažkas, betkas), tad neapima visko.
2016 sausio 20 d., 19:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 71 eilutė iš:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą.
į:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių.
2016 sausio 20 d., 19:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 71-72 eilutės iš
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis.
į:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi
, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai.
2016 sausio 20 d., 16:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 65 eilutė:
* Trejybės ratas leidžia atsiplėšti nuo pasirinktų galimybių, pažvelgti plačiau.
2016 sausio 20 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 49 eilutė:
** Pirmenybė vietinei reikšmei - dėl to sutinka Tėvas ir Sūnus, tik kitaip supranta - Sūnus nusileidžia Tėvui.
2016 sausio 20 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 69 eilutė iš:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas.
į:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai.
2016 sausio 20 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti).
į:
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis.
2016 sausio 20 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
* vidiniai požiūriai: atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti).
į:
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti).
2016 sausio 20 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-34 eilutės iš
Aptarsiu esminį pasirinkimą, kurį įžvelgiu mūsų gyvenimuose. Kiekvienu atveju renkamės ar šiaip gyventi, tai yra, tenkintis esamu gyvenimu, ar amžinai bręsti, nuolatos ugdyti save ir tobulinti pasaulį. Išskirsiu dvi skirtingas kultūras, gyvensenas, bendrystes: šiaip gyvenančių tamsuolių ir amžinai bręstančių šviesuolių.
į:
Aptarsiu esminį pasirinkimą, kurį įžvelgiu mūsų gyvenimuose. Kiekvienu atveju renkamės ar šiaip gyventi, tai yra, tenkintis esamu gyvenimu, pasiduoti esamai santvarkai, ar amžinai bręsti, nuolatos ugdyti save ir perkurti pasaulį. Išskirsiu dvi skirtingas kultūras, gyvensenas, bendrystes: šiaip gyvenančių tamsuolių ir amžinai bręstančių šviesuolių.
Pridėta 84 eilutė:
* geros valios pratimai - ramybė
2016 sausio 20 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
* vidiniai požiūriai: atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievo vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti).
į:
* vidiniai požiūriai: atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti).
2016 sausio 20 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 33 eilutė iš:
Aptarsiu esminį pasirinkimą, kurį įžvelgiu mūsų gyvenimuose. Kiekvienu atveju renkamės ar šiaip gyventi, tai yra, tenkintis esamu gyvenimu, ar amžinai bręsti, nuolatos ugdyti save ir tobulinti pasaulį. Išskirsiu dvi skirtingas kultūras, kitaip tariant, dvi skirtingas gyvensenas, dvi skirtingas bendrystes, šiaip gyvenančių tamsuolių ir amžinai bręstančių šviesuolių.
į:
Aptarsiu esminį pasirinkimą, kurį įžvelgiu mūsų gyvenimuose. Kiekvienu atveju renkamės ar šiaip gyventi, tai yra, tenkintis esamu gyvenimu, ar amžinai bręsti, nuolatos ugdyti save ir tobulinti pasaulį. Išskirsiu dvi skirtingas kultūras, gyvensenas, bendrystes: šiaip gyvenančių tamsuolių ir amžinai bręstančių šviesuolių.
2016 sausio 20 d., 11:24 atliko AndriusKulikauskas -
2016 sausio 20 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 69-70 eilutės iš
* išoriniai požiūriai: mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas.
* vidiniai požiūriai: didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievo vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas)
į:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas.
* vidiniai požiūriai: atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi
Dievo vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti).
2016 sausio 20 d., 11:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 69-72 eilutės iš
* išoriniai požiūriai: mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios.
* vidiniai požiūriai: didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievo vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.
* dorybės: mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau.
* teigiami jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas. Rinktis teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Rinktis ne save, atsisakyti savęs (savo neigimo, savo vidaus, savo išorės), tad rinktis Dievą.
į:
* išoriniai požiūriai: mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas.
* vidiniai
požiūriai: didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievo vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas)
* dorybės: jomis ryškiname sąmoningumą; įamžiname mūsų teigiamą pasirinkimą; mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir
, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau. Yra prigimtinė, įgimta dorybė. Ko ryškesnė dorybė, to plačiau ji siekia. Mūsų sąžinė. Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Nesąmoningas žinojimas. (Nesąmoningėjimas - įgūdžių kūrimas, miklojo proto perkūrimas).
* teigiami jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas. Rinktis teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Rinktis ne save, atsisakyti savęs (savo neigimo, savo vidaus, savo išorės), tad rinktis Dievą. Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai. Sąmoningas žinojimas
.
2016 sausio 20 d., 11:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 83 eilutė:
* mąstyti sąvokomis, savo vidine kalba, ne žodžiais
2016 sausio 20 d., 10:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 70-72 eilutės iš
* vidiniai požiūriai: didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.
* dorybės: mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga
* teigiami jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas.
į:
* vidiniai požiūriai: didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievo vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.
* dorybės: mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau.
* teigiami jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas. Rinktis teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Rinktis ne save, atsisakyti savęs (savo neigimo, savo vidaus, savo išorės), tad rinktis Dievą
.
2016 sausio 20 d., 10:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 61-62 eilutės iš
* Žmogiškas mąstymas ir dieviškas mąstymas - Dievas, kaip išvirkštinis žmogaus supratimas
į:
* Vaizduotės ribos: dėmesio nagrinėjimas
* Žmogiškas
mąstymas (laisvė) ir dieviškas mąstymas (meilė) - Dievas, kaip išvirkštinis žmogaus supratimas
Pakeistos 68-69 eilutės iš
Gyvenimo prasmė:
* išoriniai požiūriai: mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar".
į:
Gyvenimo prasmė: tai savasties lygmenys:
* išoriniai požiūriai: mažėjantis laisvumas (teisingumas ir
t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios.
2016 sausio 20 d., 10:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 68-71 eilutės iš
* išoriniai požiūriai: jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar".
* vidiniai požiūriai: Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.
* dorybės: gera sėkla
, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga
* teigiami
jausmai:
į:
* išoriniai požiūriai: mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar".
* vidiniai požiūriai: didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.
* dorybės: mažėjantis laisvumas
- ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga
* teigiami
jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas.
2016 sausio 20 d., 10:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 68-69 eilutės iš
* išoriniai požiūriai: jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas).
* vidiniai požiūriai: Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo
, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe.
į:
* išoriniai požiūriai: jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar".
* vidiniai požiūriai: Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Būdamas laisvas renkasi
, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.
2016 sausio 20 d., 10:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-59 eilutės iš
į:
** Kaip tiki, taip yra
** "Pamokslas nuo kalno"
** Šviesuolių bendrystės esmė: padaryti tiesą prieinamą: palaikyti artimumą. O artimumo sąlygas išsako išoriniai požiūriai.
Pakeistos 68-69 eilutės iš
* išoriniai požiūriai: jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas).
* vidiniai požiūriai: Žmogus jais vykdo
Dievo valią. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe.
į:
* išoriniai požiūriai: jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas).
* vidiniai požiūriai: Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis
. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe.
Pridėta 81 eilutė:
* išsiaiškinimai, kuriais atmetama tai, kas nereikalinga
2016 sausio 20 d., 10:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 65 eilutė iš:
* išoriniai požiūriai: Dievas jais pasitraukia, tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas).
į:
* išoriniai požiūriai: jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas).
Pakeista 80 eilutė iš:
* Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.
į:
* Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu)(kas mus atstoja) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.
2016 sausio 20 d., 10:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-66 eilutės iš
* išoriniai požiūriai: sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas).
* vidiniai požiūriai: Sūnus teikia pirmenybę
Tėvui;
į:
* išoriniai požiūriai: Dievas jais pasitraukia, tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas).
* vidiniai požiūriai: Žmogus jais vykdo Dievo valią. Sūnus teikia pirmenybę
Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe.
Pakeista 81 eilutė iš:
* Šviesuolė renkasi didesnį sąmoningumą (vertybių, lūkesčių, abejonių...), o tamsuolė renkasi žemesnį sąmoningumą (poreikių, abejonių, lūkesčių...)
į:
* Šviesuolė renkasi didesnį sąmoningumą (vertybių, lūkesčių, abejonių...), o tamsuolė renkasi mažesnį sąmoningumą (poreikių, abejonių, lūkesčių...)
2016 sausio 20 d., 09:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 81 eilutė:
* Šviesuolė renkasi didesnį sąmoningumą (vertybių, lūkesčių, abejonių...), o tamsuolė renkasi žemesnį sąmoningumą (poreikių, abejonių, lūkesčių...)
2016 sausio 20 d., 09:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 45-47 eilutės:
** Tamsuolė, tuo tarpu: negrįžta prie minčių, jų netvarko, nesirenka tarp vertybių, negyvenima klausimais, nesiklauso Dievo.
** Šviesumas ne tame, ką kalbi Dievui, o ką jis tau kalba, ką priimi į širdį, kas gali būti ir tyla, o ką įsiklausome toje tyloje?
2016 sausio 20 d., 09:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 82 eilutė iš:
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras yra pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.
į:
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.
2016 sausio 20 d., 09:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-63 eilutės iš
* išoriniai požiūriai:
* vidiniai požiūriai:
į:
* išoriniai požiūriai: sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas).
* vidiniai
požiūriai: Sūnus teikia pirmenybę Tėvui;
* dorybės: gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga
Ištrinta 65 eilutė:
* dorybės: gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga
2016 sausio 20 d., 09:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 41-42 eilutės iš
Mano tikslas yra viską žinoti, gražiai taikyti - šviesuolių bendryste, gvildentojų mokslu - ir tuo tarpu, parašyti vadovėlį tokiam mokslui. Remiuosi savo gyvenimo patirtimi (duomenims), taip pat vaizduotės ribomis (įžvalgoms). Taip pat į širdį priimdamas Jėzaus požiūrį, jo pamokymus.
į:
Mano tikslas yra viską žinoti, gražiai taikyti - šviesuolių bendryste, gvildentojų mokslu - ir tuo tarpu, parašyti vadovėlį tokiam mokslui. Remiuosi savo gyvenimo patirtimi (duomenims), taip pat vaizduotės ribomis (įžvalgoms). Taip pat į širdį priimdamas Jėzaus požiūrį, jo pamokymus. Papasakosiu, su kokiais klausimais susiduriu.
Ištrintos 74-75 eilutės:

Papasakosiu, su kokiais klausimais susiduriu.
2016 sausio 20 d., 09:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 74 eilutė iš:
* bendrauti su Dievu aštuongubu keliu
į:
* bendrauti su Dievu aštuongubu keliu - su Dievu turim ryšį ar neturim ryšio
2016 sausio 20 d., 09:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 74 eilutė:
* bendrauti su Dievu aštuongubu keliu
2016 sausio 20 d., 09:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 79 eilutė iš:
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) %block red%[@renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)?@] (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
į:
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) %red%renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)?%% (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
Pakeista 84 eilutė iš:
* %block red%[@Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).@]
į:
* %red%Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).
2016 sausio 20 d., 08:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 79 eilutė iš:
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)? (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
į:
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) %block red%[@renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)?@] (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
2016 sausio 20 d., 08:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 84 eilutė iš:
* Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).
į:
* %block red%[@Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).@]
2016 sausio 20 d., 08:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-66 eilutės iš
* dorybės:
į:
* dorybės: gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga
Pakeista 68 eilutė iš:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood - amžinas gyvenimas vyksta ne po mirties, o vyksta jau čia ir dabar, kaip mes renkamės
į:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood - amžinas gyvenimas vyksta ne po mirties, o vyksta jau čia ir dabar, kaip mes renkamės - amžino gyvenimo esmė yra, kad manyje yra gera sėkla
Pakeista 71 eilutė iš:
* Sąmoningumas.
į:
* Sąmoningumas - ketverybė - Dievo troškimus išplėčiantys netroškimai - atitinkantys sąmoningumo lygmenis
2016 sausio 20 d., 08:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 68 eilutė iš:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood
į:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood - amžinas gyvenimas vyksta ne po mirties, o vyksta jau čia ir dabar, kaip mes renkamės
2016 sausio 20 d., 08:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 55 eilutė iš:
* Žmogiškas mąstymas ir dieviškas mąstymas
į:
* Žmogiškas mąstymas ir dieviškas mąstymas - Dievas, kaip išvirkštinis žmogaus supratimas
Pakeistos 59-60 eilutės iš
į:
* gyvenimo lygtis: asmenys, gyvenimas, amžinas gyvenimas
Ištrinta 66 eilutė:
Pridėta 68 eilutė:
* Amžinas gyvenimas: "Dievas nebūtinai geras" - patirtis Englewood
Ištrintos 73-74 eilutės:
2016 sausio 20 d., 08:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 57-58 eilutės iš
* Dievo trejybė - jo tyrimas - iš trijų kampų - kaip juos suveda žmogaus trejybė
* įvairūs vienumo ir nevienumo pagrindai
į:
* Dievo trejybė - jo tyrimas - iš trijų kampų - tad aštuongubas kelias, 10 Dievo įsakymų - įvairūs vienumo ir nevienumo pagrindai - kaip tris kampus suveda žmogaus trejybė - tad 24 Dievo raiškos
* Sūnaus ir Tėvo nesutarimas - Tėvas taip mylėjo pasaulį (tamsuolius), o Sūnus nesimeldžia už pasaulį, bet ne savo valia, o Dievo valia.

Gyvenimo prasmė:
* išoriniai požiūriai:
* vidiniai požiūriai:
* teigiami jausmai:
* dorybės:
2016 sausio 20 d., 08:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 41-42 eilutės:
Mano tikslas yra viską žinoti, gražiai taikyti - šviesuolių bendryste, gvildentojų mokslu - ir tuo tarpu, parašyti vadovėlį tokiam mokslui. Remiuosi savo gyvenimo patirtimi (duomenims), taip pat vaizduotės ribomis (įžvalgoms). Taip pat į širdį priimdamas Jėzaus požiūrį, jo pamokymus.
Pakeistos 44-45 eilutės iš
* Šviesuolio raida.
* Šviesuolio bendravimas -
į:
* Šviesuolės raida.
* Šviesuolės bendravimas -
Pakeistos 48-54 eilutės iš
** Tamsuoliai taikstosi, atsiranda centre, o šviesuoliai nori susikalbėti iš esmės, tad nesuspėja, atsiranda visur kitur, tik ne centre.
** Šviesuoliai nori susikalbėti iš esmės, nori sąvokų kalbos.
** Šviesuoliai veikia atvirai, kad visi matytų, galėtų mokytis, galėtų įsijungti, galėtų išsilaikyti.
** Šviesuoliai supranta, jog pinigai gali suvesti, bet pinigais - išorinėmis paskatomis - nepaskatinsi žmogaus, kad jam asmeniškai rūpėtų.
** Šviesuoliai nori, kad visiems sektųsi.
į:
** Tamsuolės taikstosi, atsiranda centre, o šviesuolės nori susikalbėti iš esmės, tad nesuspėja, atsiranda visur kitur, tik ne centre.
** Šviesuolės nori susikalbėti iš esmės, nori sąvokų kalbos.
** Šviesuolės veikia atvirai, kad visi matytų, galėtų mokytis, galėtų įsijungti, galėtų išsilaikyti.
** Šviesuolės supranta, jog pinigai gali suvesti, bet pinigais - išorinėmis paskatomis - nepaskatinsi žmogaus, kad jam asmeniškai rūpėtų.
** Šviesuolės nori, kad visiems sektųsi.

Įžvalgos:
* Žmogiškas mąstymas ir dieviškas mąstymas
* Žinojimas - klausimas ir atsakymas
* Dievo trejybė - jo tyrimas - iš trijų kampų - kaip juos suveda žmogaus trejybė
* įvairūs vienumo ir nevienumo pagrindai


Šviesuolei būdinga:
* Gyvenimo prasmė - šešerybė - išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu ir teigiamo jausmo įamžinimas dorybe
Pakeistos 65-69 eilutės iš
ano tikslas yra viską žinoti, gražiai taikyti - šviesuolių bendryste, gvildentojų mokslu - ir tuo tarpu, parašyti vadovėlį tokiam mokslui.



Remiuosi savo gyvenimo patirtimi (duomenims
), taip pat vaizduotės ribomis (įžvalgoms).
į:
* širdies tiesa vietoj kad pasaulio tiesa
* nuliniu (Dievu) ir septintuoju požiūriu (bendru žmogumi
)
2016 sausio 19 d., 22:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man naujai taip ir pasakė.
į:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man naujai taip ir sakė.
2016 sausio 19 d., 22:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man naujai taip ir pasakė.
į:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką besužinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man naujai taip ir pasakė.
2016 sausio 19 d., 22:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 45 eilutė iš:
** Gerieji gauna į nagus.
į:
** Gerieji gauna į nagus - tai leidžia vieniems kitą atpažinti - ir tai susiveda į mintį, jog "Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas"
2016 sausio 19 d., 22:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 44-50 eilutės iš
* Ko mažiau tikėjimo - skurdžiadvasiams.
* Gerieji gauna į nagus.
* Tamsuoliai taikstosi, atsiranda centre, o šviesuoliai nori susikalbėti iš esmės, tad nesuspėja, atsiranda visur kitur, tik ne centre.
* Šviesuoliai nori susikalbėti iš esmės, nori sąvokų kalbos.
* Šviesuoliai veikia atvirai, kad visi matytų, galėtų mokytis, galėtų įsijungti, galėtų išsilaikyti.
* Šviesuoliai supranta, jog pinigai gali suvesti, bet pinigais - išorinėmis paskatomis - nepaskatinsi žmogaus, kad jam asmeniškai rūpėtų.
į:
** Ko mažiau tikėjimo - skurdžiadvasiams.
** Gerieji gauna į nagus.
** Tamsuoliai taikstosi, atsiranda centre, o šviesuoliai nori susikalbėti iš esmės, tad nesuspėja, atsiranda visur kitur, tik ne centre.
** Šviesuoliai nori susikalbėti iš esmės, nori sąvokų kalbos.
** Šviesuoliai veikia atvirai, kad visi matytų, galėtų mokytis, galėtų įsijungti, galėtų išsilaikyti.
** Šviesuoliai supranta, jog pinigai gali suvesti, bet pinigais - išorinėmis paskatomis - nepaskatinsi žmogaus, kad jam asmeniškai rūpėtų.
** Šviesuoliai nori, kad visiems sektųsi
.
2016 sausio 19 d., 19:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-48 eilutės iš
Mano tikslas yra viską žinoti, gražiai taikyti - šviesuolių bendryste, gvildentojų mokslu - ir tuo tarpu, parašyti vadovėlį tokiam mokslui.
į:
* Ko mažiau tikėjimo - skurdžiadvasiams.
* Gerieji gauna į nagus.
* Tamsuoliai taikstosi, atsiranda centre, o šviesuoliai nori susikalbėti iš esmės, tad nesuspėja, atsiranda visur kitur, tik ne centre.
* Šviesuoliai nori susikalbėti iš esmės, nori sąvokų kalbos.
* Šviesuoliai veikia atvirai, kad visi matytų, galėtų mokytis, galėtų įsijungti, galėtų išsilaikyti.
* Šviesuoliai supranta, jog pinigai gali suvesti, bet pinigais - išorinėmis paskatomis - nepaskatinsi žmogaus, kad jam asmeniškai rūpėtų.


* Trejybės ratu - juo mokytis ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau.
* Sąmoningumas.
ano
tikslas yra viską žinoti, gražiai taikyti - šviesuolių bendryste, gvildentojų mokslu - ir tuo tarpu, parašyti vadovėlį tokiam mokslui.
Pakeistos 256-264 eilutės iš
''Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai ir mano išeities taškas, tai galvok kaip iš to iškyla meilė, viltis, tikėjimas ir kiti tokie požiūriai, kuriuos tu nagrinėji.''

>>bgcolor=#E6E6FF<<

[+Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės.+]

Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai gera, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai gera, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą. O kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai pati save tikrina: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?

>><<
į:
''Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai
2016 sausio 19 d., 19:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 42-45 eilutės iš
Gyvenimo patirtis tad yra tie duomenys, kuriais

Remiuosi savo gyvenimo patirtimi
, taip pat
į:
* Šviesuolio raida.
* Šviesuolio bendravimas -

Mano tikslas yra viską žinoti
, gražiai taikyti - šviesuolių bendryste, gvildentojų mokslu - ir tuo tarpu, parašyti vadovėlį tokiam mokslui.



Remiuosi savo gyvenimo patirtimi (duomenims), taip pat vaizduotės ribomis (įžvalgoms).
2016 sausio 19 d., 18:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 40-41 eilutės:

Iš gyvenimo patirties dar paminėsiu, kaip dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančius, angliškai - "independent thinkers".
2016 sausio 19 d., 18:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigraibiau, kad joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man naujai taip ir pasakė.
į:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigriebiau, joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man naujai taip ir pasakė.
2016 sausio 19 d., 18:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 39-41 eilutės iš
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigraibiau, kad joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man tą patį ir pasakė.
į:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar ką bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigraibiau, kad joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man naujai taip ir pasakė.

Gyvenimo patirtis tad yra tie duomenys, kuriais
2016 sausio 19 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigraibiau, kad joks ženklas neišsklaidys abejones. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man tą patį ir pasakė.
į:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigraibiau, kad joks ženklas neišsklaidys abejonių. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man tą patį ir pasakė.
2016 sausio 19 d., 17:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-39 eilutės iš
Tas pats žmogus gali vienu atveju pasireikšti šviesuoliu ir kitu tamsuoliu. Jums pateiksiu pora pavyzdžių, kaip aš pats esu pasielgęs, kad žinotumėte kur mano mintys yra mane nuvedę. Sekmadienį mane draugas nusivedė į nemokamą koncertą. Trys šimtai žmonių salėje laukė koncerto, liko tik stovimos vietos. Man krito į akį, kad gal dešimt žmonių sėdi papildomose kėdėse, pagrindiniame praėjime, ką draudžia priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Mane tuomet įkvėpė šviesuoliui būdingas klausimas, Nejaugi aš liksiu abejingas? Pakalbinau pora sėdinčiųjų, galiausiai, beieškodamas vadovo, paaiškinau publikai, kad draudžiama taip statyti kėdes, juk gaisro atveju žmonės turi tvarkingai apleisti salę, vienas kito mirtinai nesuspausti, nesumindžioti. Būkim piliečiai, susirūpinkim! Don Kichotui kadaise vėjo malūnai pasirodė, kaip milžinai, o man publika pasirodė, kaip avinai, be ganytojo. Sakau, kolei jūs patrauksite savo kėdes, aš jums padeklamuosiu eilėraštį. Baigėsi, kad mano draugas ir dar trys vyrai mane išnešė už rankų ir kojų. Vienas daužė mane keliu, bet kitas draudė, aiškindamas, jog psichiniai ligoniai neatsako už save. Tai čia vienas pavyzdys, kaip aš, šviesuolis, skiriuosi nuo tamsuolių.

Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuoliams būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingas mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar bemanyčiau. Galvojau
į:
Tas pats žmogus gali vienu atveju pasireikšti šviesuole ir kitu tamsuole. Jums pateiksiu pora pavyzdžių, kaip aš pats esu pasielgęs, kad žinotumėte kur mano mintys yra mane nuvedę. Sekmadienį mane draugas nusivedė į nemokamą koncertą. Trys šimtai žmonių salėje laukė koncerto, liko tik stovimos vietos. Man krito į akį, kad gal dešimt žmonių sėdi papildomose kėdėse, pagrindiniame praėjime, ką draudžia priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Mane tuomet įkvėpė šviesuolei būdingas klausimas, Nejaugi aš liksiu abejingas? Pakalbinau pora sėdinčiųjų, galiausiai, beieškodamas vadovo, paaiškinau publikai, kad draudžiama taip statyti kėdes, juk gaisro atveju žmonės turi tvarkingai apleisti salę, vienas kito mirtinai nesuspausti, nesumindžioti. Būkim piliečiai, susirūpinkim! Don Kichotui kadaise vėjo malūnai pasirodė, kaip milžinai, o man publika pasirodė, kaip avinai, be ganytojo. Sakau, kolei jūs patrauksite savo kėdes, aš jums padeklamuosiu eilėraštį. Baigėsi, kad mano draugas ir dar trys vyrai mane išnešė už rankų ir kojų. Vienas daužė mane keliu, bet kitas draudė, aiškindamas, jog psichiniai ligoniai neatsako už save. Tai čia vienas pavyzdys, kaip aš, šviesuolis, skiriuosi nuo tamsuolių.

Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuolėms būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingiausias mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar bemanyčiau. Įsivaizdavau Dievo palankumą. Galvojau, gal reikia kokio nors ženklo, bet susigraibiau, kad joks ženklas neišsklaidys abejones. Tad jo prašiau, tegul ženklas būna, jog man nedavei jokio ženklo. Kai norėsi, duosi. Kitą dieną savo Mamai pasakojau, kaip bendravau su Dievu, ir iš jos veido supratau, jog tokių dalykų geriau niekam nepasakoti. Iš tiesų, prieš savaitę man tą patį ir pasakė.
2016 sausio 19 d., 17:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
į:
Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, mąsčiau, kaip šviesuoliams būdinga, koks mano gyvenimo tikslas, kuriam atsiduočiau? Užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Betgi tokiame žygyje reikia laisvai mąstyti pavojingas mintis: gal Dievo nėra, gal jisai nėra geras. Užtat Dievui siūliau, prašau, duok man laisvę mąstyti, ką bereikėtų, o aš savo ruožtu, visada tave tikėsiu, nepaisant ką bežinočiau ar bemanyčiau. Galvojau
2016 sausio 19 d., 17:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-38 eilutės iš
Tas pats žmogus gali vienu atveju pasireikšti šviesuoliu ir kitu tamsuoliu. Jums pateiksiu pora pavyzdžių, kaip aš pats esu pasielgęs, kad žinotumėte kur mano mintys yra mane nuvedę. Sekmadienį mane draugas nusivedė į nemokamą koncertą. Trys šimtai žmonių salėje laukė koncerto, liko tik stovimos vietos. Man krito į akį, kad gal dešimt žmonių sėdi papildomose kėdėse, pagrindiniame praėjime, ką draudžia priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Mane tuomet įkvėpė šviesuoliui būdingas klausimas, Nejaugi aš liksiu abejingas? Pakalbinau pora sėdinčiųjų, galiausiai, beieškodamas vadovo, paaiškinau publikai, kad draudžiama taip statyti kėdes, juk gaisro atveju žmonės turi tvarkingai apleisti salę, vienas kito mirtinai nesuspausti, nesumindžioti. Don Kichotui kadaise vėjo malūnai pasirodė, kaip milžinai, o man publika pasirodė, kaip avinai, be ganytojo. Sakau, kolei jūs patrauksite savo kėdes, aš jums padeklamuosiu eilėraštį. Baigėsi, kad keturi vyrai mane išnešė už rankų ir kojų. Vienas daužė mane keliu, bet kitas draudė, aiškindamas, jog psichiniai ligoniai neatsako už save. Sveikas išėjau.
į:
Tas pats žmogus gali vienu atveju pasireikšti šviesuoliu ir kitu tamsuoliu. Jums pateiksiu pora pavyzdžių, kaip aš pats esu pasielgęs, kad žinotumėte kur mano mintys yra mane nuvedę. Sekmadienį mane draugas nusivedė į nemokamą koncertą. Trys šimtai žmonių salėje laukė koncerto, liko tik stovimos vietos. Man krito į akį, kad gal dešimt žmonių sėdi papildomose kėdėse, pagrindiniame praėjime, ką draudžia priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Mane tuomet įkvėpė šviesuoliui būdingas klausimas, Nejaugi aš liksiu abejingas? Pakalbinau pora sėdinčiųjų, galiausiai, beieškodamas vadovo, paaiškinau publikai, kad draudžiama taip statyti kėdes, juk gaisro atveju žmonės turi tvarkingai apleisti salę, vienas kito mirtinai nesuspausti, nesumindžioti. Būkim piliečiai, susirūpinkim! Don Kichotui kadaise vėjo malūnai pasirodė, kaip milžinai, o man publika pasirodė, kaip avinai, be ganytojo. Sakau, kolei jūs patrauksite savo kėdes, aš jums padeklamuosiu eilėraštį. Baigėsi, kad mano draugas ir dar trys vyrai mane išnešė už rankų ir kojų. Vienas daužė mane keliu, bet kitas draudė, aiškindamas, jog psichiniai ligoniai neatsako už save. Tai čia vienas pavyzdys, kaip aš, šviesuolis, skiriuosi nuo tamsuolių.

Vaikystėje, šešerių metų amžiaus, užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
2016 sausio 19 d., 17:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-39 eilutės iš
Tas pats žmogus gali vienu atveju pasireikšti šviesuoliu ir kitu tamsuoliu. Jums pateiksiu pora pavyzdžių, kaip aš pats esu pasielgęs, kad susigaudytumėte kur mano mintys yra mane nuvedę. Sekmadienį mane draugas nusivedė į nemokamą koncertą. Trys šimtai žmonių susėdo salėjo, liko tik stovimos vietos. Man krito į akį, kad gal dešimts žmonių sedėjo papildomose kėdėse, jomis susiaurino pagrindinį praėjimą, ką draudžia priešgaisrinės apsaugos tarnyba.
į:
Tas pats žmogus gali vienu atveju pasireikšti šviesuoliu ir kitu tamsuoliu. Jums pateiksiu pora pavyzdžių, kaip aš pats esu pasielgęs, kad žinotumėte kur mano mintys yra mane nuvedę. Sekmadienį mane draugas nusivedė į nemokamą koncertą. Trys šimtai žmonių salėje laukė koncerto, liko tik stovimos vietos. Man krito į akį, kad gal dešimt žmonių sėdi papildomose kėdėse, pagrindiniame praėjime, ką draudžia priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Mane tuomet įkvėpė šviesuoliui būdingas klausimas, Nejaugi aš liksiu abejingas? Pakalbinau pora sėdinčiųjų, galiausiai, beieškodamas vadovo, paaiškinau publikai, kad draudžiama taip statyti kėdes, juk gaisro atveju žmonės turi tvarkingai apleisti salę, vienas kito mirtinai nesuspausti, nesumindžioti. Don Kichotui kadaise vėjo malūnai pasirodė, kaip milžinai, o man publika pasirodė, kaip avinai, be ganytojo. Sakau, kolei jūs patrauksite savo kėdes, aš jums padeklamuosiu eilėraštį. Baigėsi, kad keturi vyrai mane išnešė už rankų ir kojų. Vienas daužė mane keliu, bet kitas draudė, aiškindamas, jog psichiniai ligoniai neatsako už save. Sveikas išėjau.
2016 sausio 19 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
* Išrašyti, ką svarbiausia tokio norėčiau pamokyti, kaip gyventi.
į:
* Išrašyti, ką svarbiausio tokio norėčiau pamokyti, kaip gyventi.
Pridėtos 37-40 eilutės:
Tas pats žmogus gali vienu atveju pasireikšti šviesuoliu ir kitu tamsuoliu. Jums pateiksiu pora pavyzdžių, kaip aš pats esu pasielgęs, kad susigaudytumėte kur mano mintys yra mane nuvedę. Sekmadienį mane draugas nusivedė į nemokamą koncertą. Trys šimtai žmonių susėdo salėjo, liko tik stovimos vietos. Man krito į akį, kad gal dešimts žmonių sedėjo papildomose kėdėse, jomis susiaurino pagrindinį praėjimą, ką draudžia priešgaisrinės apsaugos tarnyba.


Remiuosi savo gyvenimo patirtimi, taip pat
2016 sausio 19 d., 15:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-28 eilutės:
* Išrašyti, ką svarbiausia tokio norėčiau pamokyti, kaip gyventi.
* Pabrėžti, ko nežinau.
* Sulyginti žmogaus apytaką ("kaip gyventi") ir Dievo raiškas, kaip jisai būtinas.
* Viską išdėstyti paprasčiausia tvarka.
2016 sausio 19 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-46 eilutės iš
* Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas.
į:
* Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas, tuo pačiu auga laisvė.
2016 sausio 19 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-26 eilutės:
Pakeista 41 eilutė iš:
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai.
į:
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras yra pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.
Pakeistos 43-46 eilutės iš
* Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpėdama. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo.


* Turėti ar neturėti gyvenimo tikslą
.
į:
* Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpėdama. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Toks sąmoningėjimo pasirinkimas įamžinimas, įtvirtinimas dorybėmis. Taip vyksta nesąmoninga branda.
* Jeigu šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada atskirti jų požiūriai. Išoriniai požiūriai išsako skirtumus tarp jų požiūrius, taip kad Sūnus (žmogus) teikia pirmenybę Tėvui (Dievui). Tai vyksta sandarose. Tokiu būdu iškyla vidinis požiūris, įsisavinantis išorinį požiūrį. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Tai turėjimas gyvenimo tikslą. Įsisavinimu vyksta sąmoninga branda.
* Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas
.
2016 sausio 19 d., 15:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 31-32 eilutės:
Papasakosiu, su kokiais klausimais susiduriu.
Pakeistos 39-40 eilutės iš
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduriu su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai.
* Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
į:
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai.
* Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu (išgyvena nulinį požiūrį) ar jo neturi (išgyvena septintą požiūrį).
* Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpėdama. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo.
2016 sausio 19 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 35 eilutė iš:
* Šviesuolė suvokia jog Dievas nebūtinai geras, jinai nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas. Ją papildo vienas, du ar trys požiūriai (+1 nusistatyti, +2 vykdyti, +3 permąstyti) žiūrint, kaip jinai suvokia ją mylintį Dievą (viengubą Tėvą, dvigubą Sūnų ar trigubą Dvasią).
į:
* Šviesuolė suvokia jog Dievas nebūtinai geras, jinai nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas. Ją papildo vienas, du ar trys požiūriai (+1 nusistatyti, +2 vykdyti, +3 permąstyti) žiūrint, kaip jinai suvokia ją mylintį Dievą (viengubą Tėvą, dvigubą Sūnų ar trigubą Dvasią). Jais šviesuolė gyvena bendrai.
Pakeistos 37-39 eilutės iš
* Dievas išjudina tamsuolę trejybės rato poslinkiu ( Ar slenka ar neslenka?
į:
* Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduriu su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai.
* Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
2016 sausio 19 d., 15:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 34 eilutė:
* Šviesuolė susivokia, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikima; Dievas nėra pareigingas (geras).
Pridėtos 85-86 eilutės:

Susivokimas, jog išoriniai požiūriai netenkina: gyvenimas nėra teisingas; aš nesu ištikimas; Dievas nėra pareigingas (geras).
2016 sausio 19 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-35 eilutės iš
* Sąmoningai renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)? (pirminės sandaros: Dievu ir savimi)
* Šviesuolę suvokia jog Dievas nebūtinai geras, jinai nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas. Ją papildo vienas, du ar trys požiūriai (+1 nusistatyti, +2 vykdyti, +3 permąstyti) žiūrint, kaip jinai suvokia ją mylintį Dievą (viengubą Tėvą, dvigubą Sūnų ar trigubą Dvasią).
* Dievas išjudina tamsuolę trejybės rato poslinkiu (o jo poslinkis
, tai Dievo trejybė). Ar slenka ar neslenka? Mumyse, mūsų trejybės ratu, sprendžiasi ar susilipdo trys Dievo trejybės, ar jos vieningos, lygiavertės.
į:
* Daugiau ar mažiau sąmoningai (yra 4 lygmenys) renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)? (pirminės sandaros: Dievu ir savimi). Taip renkamės nusistatydami, vykdydami ar permąstydami.
* Šviesuolė suvokia jog Dievas nebūtinai geras, jinai nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas. Ją papildo vienas, du ar trys požiūriai (+1 nusistatyti, +2 vykdyti, +3 permąstyti) žiūrint, kaip jinai suvokia ją mylintį Dievą (viengubą Tėvą, dvigubą Sūnų ar trigubą Dvasią).
* Mūsų trejybės rato poslinkis, tai Dievo trejybė. Mumyse, mūsų
trejybės ratu, sprendžiasi ar susilipdo trys Dievo trejybės, ar jos vieningos, lygiavertės. Ir kokiu pagrindu? Ar savastimi, ar visais, įskaitant Dievu? Tai yra, kokia apimtimi, sąlygiškai ar besąlygiškai?
* Dievas išjudina tamsuolę trejybės rato poslinkiu ( Ar slenka ar neslenka?
2016 sausio 19 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-35 eilutės iš
* Sąmoningai renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)?
* Dievas išjudina blogąjį vaiką trejybės rato poslinkiu (o jo poslinkis, tai Dievo trejybė).
į:
* Sąmoningai renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip gyventi (savimi, pasąmone)? (pirminės sandaros: Dievu ir savimi)
* Šviesuolę suvokia jog Dievas nebūtinai geras, jinai nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas. Ją papildo vienas, du ar trys požiūriai (+1 nusistatyti, +2 vykdyti, +3 permąstyti) žiūrint, kaip jinai suvokia ją mylintį Dievą (viengubą Tėvą, dvigubą Sūnų ar trigubą Dvasią).
* Dievas išjudina tamsuolę trejybės rato poslinkiu (o jo poslinkis, tai Dievo trejybė). Ar slenka ar neslenka? Mumyse, mūsų trejybės ratu, sprendžiasi ar susilipdo trys Dievo trejybės, ar jos vieningos, lygiavertės
.
Ištrintos 45-46 eilutės:
Ištrinta 80 eilutė:
2016 sausio 19 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
* Dievas mumyse netroškimais sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.
į:
* Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.
Pakeistos 34-35 eilutės iš
į:
* Dievas išjudina blogąjį vaiką trejybės rato poslinkiu (o jo poslinkis, tai Dievo trejybė).
Pridėtos 85-86 eilutės:

Dievo trejybė sutampa su trejybės rato poslinkiu. Tad trejybės rata derina tris Dievo trejybes iš skirtingų kampų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios.
2016 sausio 19 d., 13:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-35 eilutės iš
Esminiai įvykiai:
* Dievas mus klibina netroškimais.
* Netroškimus slopiname ar ryškiname, kartu ir savo sąmonę.
* Dievas: Esame nors kiek sąmoningi.
* Amžinai bręsti ar šiaip
gyventi?
į:
Esminiai įvykiai (būtinai pažymėti: išorinius, vidinius požiūrius, dorybes, teigiamus jausmus)
* Dievas mumyse netroškimais sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.
* Sąmoningai renkamės amžinai bręsti (Dievu, sąmone) ar šiaip
gyventi (savimi, pasąmone)?
2016 sausio 19 d., 13:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-38 eilutės iš
į:
Esminiai įvykiai:
* Dievas mus klibina netroškimais.
* Netroškimus slopiname ar ryškiname, kartu ir savo sąmonę.
* Dievas: Esame nors kiek sąmoningi.
* Amžinai bręsti ar šiaip gyventi?


* Turėti ar neturėti gyvenimo tikslą.
2016 sausio 19 d., 13:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 29 eilutė iš:
Lietuvių kalboje pirmenybė teikiama vyriškąjai galūnei, tad įprasta kalbėti apie šviesuolį ir tamsuolį, šviesuolius ir tamsuolius. Mano mamytė Rūta Kulikauskienė yra feministė, tai kartais susirūpinu, kur galėčiau palaikyti moteris. Supratau, kad galiu gyventi ne šiaip, ir šioj vietoj atsisakyti vyriškų galūnių. Dėl to ir kalbėsiu apie šviesuolę ir tamsuolę, šviesuoles ir tamsuoles. Gal tai padės į viską pasižiūrėti truputį kitaip, ar bent sąmoningai ir nesąmoningai išklausyti moteris ir aplamai kitus.
į:
Lietuvių kalboje pirmenybė teikiama vyriškąjai galūnei, tad įprasta kalbėti apie šviesuolį ir tamsuolį, šviesuolius ir tamsuolius. Mano mamytė Rūta Kulikauskienė yra feministė, tai kartais susirūpinu, kur galėčiau palaikyti moteris. Supratau, kad šioj vietoj galiu gyventi ne šiaip, ir atsisakyti tam tikrų vyriškų galūnių. Dėl to ir kalbėsiu apie šviesuolę ir tamsuolę, šviesuoles ir tamsuoles. Gal tai padės į viską pasižiūrėti truputį kitaip, ar bent sąmoningai ir nesąmoningai išklausyti moteris ir aplamai kitus.
2016 sausio 19 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 29 eilutė iš:
Lietuvių kalboje pirmenybė teikiama vyriškąjai galūnei, tad įprasta kalbėti apie šviesuolį ir tamsuolį, šviesuolius ir tamsuolius. Mano mamytė yra feministė, tai kartais susirūpinu, kur galėčiau palaikyti moteris. Supratau, kad galiu gyventi ne šiaip, ir šioj vietoj atsisakyti vyriškų galūnių. Dėl to ir kalbėsiu apie šviesuolę ir tamsuolę, šviesuoles ir tamsuoles. Gal tai padės į viską pasižiūrėti truputį kitaip, ar bent sąmoningai ir nesąmoningai išklausyti moteris ir aplamai kitus.
į:
Lietuvių kalboje pirmenybė teikiama vyriškąjai galūnei, tad įprasta kalbėti apie šviesuolį ir tamsuolį, šviesuolius ir tamsuolius. Mano mamytė Rūta Kulikauskienė yra feministė, tai kartais susirūpinu, kur galėčiau palaikyti moteris. Supratau, kad galiu gyventi ne šiaip, ir šioj vietoj atsisakyti vyriškų galūnių. Dėl to ir kalbėsiu apie šviesuolę ir tamsuolę, šviesuoles ir tamsuoles. Gal tai padės į viską pasižiūrėti truputį kitaip, ar bent sąmoningai ir nesąmoningai išklausyti moteris ir aplamai kitus.
2016 sausio 19 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 26-29 eilutės:

Aptarsiu esminį pasirinkimą, kurį įžvelgiu mūsų gyvenimuose. Kiekvienu atveju renkamės ar šiaip gyventi, tai yra, tenkintis esamu gyvenimu, ar amžinai bręsti, nuolatos ugdyti save ir tobulinti pasaulį. Išskirsiu dvi skirtingas kultūras, kitaip tariant, dvi skirtingas gyvensenas, dvi skirtingas bendrystes, šiaip gyvenančių tamsuolių ir amžinai bręstančių šviesuolių.

Lietuvių kalboje pirmenybė teikiama vyriškąjai galūnei, tad įprasta kalbėti apie šviesuolį ir tamsuolį, šviesuolius ir tamsuolius. Mano mamytė yra feministė, tai kartais susirūpinu, kur galėčiau palaikyti moteris. Supratau, kad galiu gyventi ne šiaip, ir šioj vietoj atsisakyti vyriškų galūnių. Dėl to ir kalbėsiu apie šviesuolę ir tamsuolę, šviesuoles ir tamsuoles. Gal tai padės į viską pasižiūrėti truputį kitaip, ar bent sąmoningai ir nesąmoningai išklausyti moteris ir aplamai kitus.
2016 sausio 19 d., 12:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-31 eilutės:
[+Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės.+]





>>bgcolor=#EEEEEE<<
2016 sausio 18 d., 21:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 40 eilutė iš:
* Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
į:
* Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
2016 sausio 18 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 39 eilutė:
* Tamsuolė slopina tai, kas tik nepatogu - poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes - tuo pačiu bukina sąžinę. Šviesuolė visa tai išryškina, tuo pačiu ryškina sąžinę.
2016 sausio 18 d., 19:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 68-69 eilutės:

Antrinės sandaros išreiškia sąmoningumą, tad kyla iš trijų pirminių sandarų išsakančių troškimą-netroškimą kažko, betko ir visko. Tai yra lygtys 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1, grindžiantys -1, 0, 1 tad ir 2, 3, 4.
2016 sausio 18 d., 18:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 51 eilutė:
* Dievas trokšta, kartu su juo šviesuolis trokšta, o šiaip žmogus netrokšta.
2016 sausio 18 d., 18:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 67-68 eilutės:

Jeigu išorinį požiūrį įsisavinsi vidiniu požiūriu, tada jį žinosi, nors lygmeniu "koks". O žinodamas atskirsi teigiamus ir neigiamus jausmus. Bet vien išoriniu požiūriu nieko nežinosi, nes tai lygmuo "ar". Ir tuomet nejausi jausmų, neturėsi kuo atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.
2016 sausio 18 d., 18:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 51 eilutė iš:
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome.
į:
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome. Lietuvių kalba tai skirtumas tarp linksnių, galininko ir kilmininko, tarp ką? ir ko? esamo ir nesamo.
2016 sausio 18 d., 18:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 51 eilutė:
* Žmogumi esame tai, ką renkamės, tai ką "turime", o Dievu esame tai, ko nesirenkame, ko atsisakome.
2016 sausio 18 d., 17:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 66-67 eilutės:

Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.
2016 sausio 18 d., 16:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
* Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje).
į:
* Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
2016 sausio 18 d., 16:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 39 eilutė:
* Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje).
2016 sausio 18 d., 16:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-12 eilutės:

Palyginti su lapeliais kuriais ankščiau aprašiau šviesuolių bendrystės tvarkymą.
2016 sausio 18 d., 15:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 66 eilutė iš:
* užtikrintas - viengubu požiūriu - į abejones
į:
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
Pakeista 68 eilutė iš:
* mylintis - trigubu požiūriu - į vertybes
į:
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes
2016 sausio 18 d., 15:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-68 eilutės:

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu - į vertybes
2016 sausio 18 d., 14:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 41 eilutė iš:
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklasis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
į:
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
2016 sausio 18 d., 14:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 37 eilutė iš:
* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekviena mūsų pasieks.
į:
* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
2016 sausio 18 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-64 eilutės:

Gyvenimo lygties pasirinkimas: mylėti save tobulą (valia) ar netobulą (Dievo valia).
2016 sausio 17 d., 21:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 54 eilutė iš:
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia.
į:
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia. Žmogus gali pasirinkti kur "kelyje" palaikyti Dievą besąlygiškai - kelio gale, bendrystėje, besąlygiškai paklusti paskiram įsakymui; arba kelio viduryje, besąlygiškai tikėti bendru, tobulu žmogumi; arba kelio pradžioje, besąlygiškai rūpintis tuo, kuo Dievas rūpinasi.
2016 sausio 17 d., 21:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 54 eilutė iš:
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia.
į:
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais, tai yra trys būdai, kaip aplamai pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau), taip kad šiais būdais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia.
2016 sausio 17 d., 19:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-72 eilutės:

Vaizduotė mums leidžia mąstyti savo dėmesį ir leidžia jį mąstyti išvirkščiai.

Trejybės poslinkiai, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą. Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais.

Dievo tyrimas yra vienas, amžinas, Dievo trejybe. O mūsų tyrimas yra atkarpėlėmis, trejybės ratais, sąlygiškai, taip kad mokomės vis po truputį, puoselėjame bendrystę.

Laisvė išvirkščiai yra meilė, tai yra, meilė palaiko laisvę.

Dievas žmogaus trejybe mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.
2016 sausio 16 d., 23:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 50 eilutė iš:
** Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.
į:
** ''Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.''
2016 sausio 16 d., 23:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 41 eilutė iš:
* Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklasis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
į:
* ''Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau?'' Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklasis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
2016 sausio 16 d., 23:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 33 eilutė iš:
* Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi (tamsuole) ar amžinai bręsti (šviesuole).
į:
* ''Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi (tamsuole) ar amžinai bręsti (šviesuole).''
Pakeista 46 eilutė iš:
* Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).
į:
* ''Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).''
2016 sausio 16 d., 23:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
Apytaka, kaip gyventi:
į:
'''Apytaka, kaip gyventi:'''
Pakeistos 45-46 eilutės iš
Atitikimai
į:
'''Atitikimai'''
2016 sausio 16 d., 23:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 45-62 eilutės:

Atitikimai
* Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Šešerybė ir ...
** Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.
Ištrintos 102-117 eilutės:

Atitikimai
* Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
* Šešerybė ir ...
** Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia.
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.
2016 sausio 16 d., 19:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 44-47 eilutės:

[+Užrašai+]

Dievas myli, kaip ir žmogus. Bet ar Dievas viliasi, tiki, ištikimas? Taip, jeigu suvokti Dievą, kaip amžinai atsiskleidžiantį. Juk tame glūdi jo trejybė, jo išėjimas už savęs. Tačiau jo meilė yra pirm jo išėjimo už savęs, tai yra jo suteikimas sau laisvės. Meilė yra būtent jo esmė, jo vieningumas, grindžiantis jo išėjimą už savęs, jo paties laisvę. O žmogus yra jo laisvės išraiška, jo laisvės priemonė.
2016 sausio 16 d., 19:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
į:
* Kaip žmogaus laisvė ir Dievo meilė (bei mūsų tikėjimas, viltis ir t.t.) susiję?
Ištrinta 19 eilutė:
* Kaip laisvė ir meilė (tikėjimas, viltis ir t.t.) susiję?
2016 sausio 16 d., 19:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 43-45 eilutės iš
* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais.
į:
* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.

Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.
2016 sausio 16 d., 19:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-35 eilutės iš
* Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi ar amžinai bręsti.
į:
Apytaka, kaip gyventi:
* Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi (tamsuole) ar amžinai bręsti (šviesuole).
** Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta.
** Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai.
Pakeistos 42-49 eilutės iš
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą.

Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu
, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta.

Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos
, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais.

į:
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą. Tai išskiria du požiūrius (Dievo ir žmogaus) kurie gali glūdėti viename požiūryje (Dieve - trejybėje), dviejuose požiūriuose (asmenyje - aštuongubiame kelyje) ar trijuose požiūriuose (asmenyse - dešimts Dievo įsakymų).
* Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę
, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais.

Dvigubas požiūris iškyla veiksmu +3, kuriuo "pasaulis" įjungiamas ir tuo pačiu išjungiamas
, taip kad jis sąmoningai išgyvenamas.
2016 sausio 16 d., 19:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką.
į:
Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką. Tad nurodau atitikimus tarp žmogaus atsakymo ir Dievo klausimo, ir parodau, kurios sąvokos kyla iš kurio požiūrio.
* Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo išėjimo už savęs, jo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
Pakeista 36 eilutė iš:
* Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
į:
* Šviesuolė pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
Pakeistos 39-44 eilutės iš
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi plėtoja klausimus: Ar Dievas būtinas? Ar aš būtinai tobula? Ar gyvenimas būtinai teisingas? Ji ryškina bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą.

Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti
. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą.
O kada šviesuolė neturi ryšio
su Dievu, tai jinai pati save tikrina: kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename

Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
į:
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi ryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą (Ar Dievas būtinas?), asmens nevienumą (Ar aš būtinai tobula?) ir asmenų nevienumą (Ar gyvenimas būtinai teisingas?). Ji puoselėja bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą.

Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta.

Šviesuolės save auklėja dėsningai
, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais.
2016 sausio 16 d., 19:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-9 eilutės iš
* Suvokti "kaip gyventi" kaip tuksiančią širdį.
* Susieti "kaip gyventi" ir Dievo raiškas.
į:
* Suvokti apytaką "kaip gyventi" kaip tuksiančią širdį.
* Susieti apytaką "kaip gyventi" ir Dievo raiškas.
2016 sausio 16 d., 19:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-9 eilutės iš
Straipsniui suprasti ir pristatyti:
į:
* Suvokti "kaip gyventi" kaip tuksiančią širdį.
* Susieti "kaip gyventi" ir Dievo raiškas.

Plačiau žiūrint, norėčiau suprasti, susieti
ir pristatyti:
2016 sausio 16 d., 17:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 36 eilutė iš:
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi plėtoja klausimus: Ar Dievas būtinas? Ar aš būtinai tobula? Ar gyvenimas būtinai teisingas? Ji kuria bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą.
į:
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi plėtoja klausimus: Ar Dievas būtinas? Ar aš būtinai tobula? Ar gyvenimas būtinai teisingas? Ji ryškina bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą.
2016 sausio 16 d., 17:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 36 eilutė iš:
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe.
į:
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe. Šviesuolė tada išskiria savo ir Dievo požiūrius, gyvena Dievo valia, gerbia jo pasitraukimą, gerbia pirmenybę tamsuolei. Šviesuolė tuomi plėtoja klausimus: Ar Dievas būtinas? Ar aš būtinai tobula? Ar gyvenimas būtinai teisingas? Ji kuria bendrystės pagrindus, sąvokų kalbą, vertybių kalbą.
2016 sausio 16 d., 17:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 35 eilutė iš:
* Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame.
į:
* Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklasis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.
2016 sausio 16 d., 17:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 40-41 eilutės iš
Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
į:

Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
2016 sausio 16 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningi renkasi amžinai bręsti.
į:
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningai renkasi amžinai bręsti.
Pakeistos 34-35 eilutės iš
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu. Ji pati gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę.
į:
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu.
* Tiek tamsuolė
, tiek šviesuolė trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame.
Pakeistos 38-40 eilutės iš
Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą. O kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai pati save tikrina: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
į:
Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą.
O kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai pati save tikrina: kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename
Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
2016 sausio 16 d., 17:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-35 eilutės:
* Šviesuolė svarsto ar turi ryšį su Dievu ar jo neturi.
* Kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tada ji pati turi gyventi trejybės ratu. Ji pati gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę.
* Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada ji atskirta nuo Dievo, tačiau gyvena amžinybe.
2016 sausio 16 d., 16:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-29 eilutės iš
Žmogaus gyvenimas, tai atsakymas

Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą
.
į:
Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą, amžinai atsiskleidžiantį. Ir tuo pačiu žmogaus pasitikrinimą bet kurią akimirką.
2016 sausio 16 d., 16:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 23 eilutė iš:
Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas?
į:
Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Toliau lygiagrečiai plėtosiu atsakymą, kaip gyventi, ir klausimą, kaip Dievas reiškiasi.
2016 sausio 16 d., 16:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 7-8 eilutės:
'''Surašyti straipsnio metmenis: svarbiausias mintis, kaip gyventi'''
Pridėta 17 eilutė:
* Kaip laisvė ir meilė (tikėjimas, viltis ir t.t.) susiję?
Pakeistos 21-41 eilutės iš
[+Ką noriu pasakyti...+]
į:
[+Metmenys+]

Išdėstysiu savo supratimą, kaip gyventi
. Pasikliausiu dviem skirtingais požiūriais: atsakymu ir klausimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimą laikau atsakymu. O koks būtų atitinkamas klausimas? Įsivaizduoju, tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? Tad pirmiausiai noriu tampriau susieti žmogaus atsakymą, kaip gyventi, ir Dievo klausimą, ar Dievas būtinas?



Žmogaus gyvenimas, tai atsakymas

Suprasti Dievo veiklą, jo tyrimą.

* Pastoviai iškyla du keliai: ar šiaip gyventi ar amžinai bręsti.
* Ta kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
* Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekviena mūsų pasieks.
* Tamsuolė sąmoningai renkasi šiaip gyventi, o šviesuolė sąmoningi renkasi amžinai bręsti.

Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobula, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą. O kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai pati save tikrina: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?




[+Ankstyvesnės mintys
+]
2016 sausio 16 d., 16:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
[[20160116GyvenimoBūdas]]
2016 sausio 16 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 58 eilutė iš:
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai, Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia.
į:
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai (dešimt Dievo įsakymų), Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti asmens sandaros (aštuongubo kelio), bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali laikytis Dievo trejybės, vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia.
2016 sausio 15 d., 17:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 58 eilutė iš:
* Žmogus vidiniais požiūriais išgyvena besąlygiškus atsakymus - vykdo Dievo valią - atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, gali kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarą, Dievo įsakymą (teisingumą), vykdyti besąlygiškai.
į:
* Dievas išeina už savęs į asmenis (Aš, Tu, Kitas). Jisai pasitraukia strimgalviais, išoriniais požiūriais: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Žmogus savo ruožtu vykdo Dievo valią vidiniais požiūriai, jais išgyvena besąlygiškus atsakymus atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarai, Dievo įsakymui (teisingumui), jį vykdo besąlygiškai, kaip žmogus, kuriam Dievas davė įsakymą. Betgi žmogus laisvas, tad jeigu nenori vykdyti besąlygiškai, kaip paskiras žmogus, tai gali laikyti bendro žmogaus pavyzdžio, jį tikėti, tad besąlygiškai nusistatyti. Vėlgi, būdamas laisvas, jeigu nenori nusistatyti besąlygiškai, gali vietoje Dievo rūpintis, tad permąstyti besąlygiškai. O jeigu nepermąstys besąlygiškai, jeigu yra abejingas, tai tada pats save pasmerkia.
2016 sausio 15 d., 16:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 58 eilutė:
* Žmogus vidiniais požiūriais išgyvena besąlygiškus atsakymus - vykdo Dievo valią - atvirkštine tvarka. Pirmiausiai, gali kaip žmogus paklusdamas Dvasios (asmenų) sandarą, Dievo įsakymą (teisingumą), vykdyti besąlygiškai.
2016 sausio 15 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 52 eilutė iš:
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena dalinais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais.
į:
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena daliniais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais. Tad mus išjudina klausimas, ar besąlygiškai nusistatome, vykdome ar permąstome?
2016 sausio 15 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 62 eilutė:
* Dievo raiškos, kaip Dievas iškyla mūsų vaizduotės ribose, ir išsiaiškinimo būdai, kaip ryškiname vaizduotės ribas.
2016 sausio 15 d., 15:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 60-61 eilutės iš
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir
kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
į:
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą, kaip išplėsti laipsnyną gerumu ir Dievu. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
** 4+6 išsako mums
kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti, taip kad pripažįstame tarpą ir Kitą. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
2016 sausio 15 d., 15:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 53-54 eilutės iš
* Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas).
* Dievas išeina už savęs į žmogų, o žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi.
į:
* Šešerybė ir ...
**
Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) nusako narius ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas) nusako poslinkius.
** Dievas išeina už savęs į žmogų, trejopai - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sandaromis. Išoriniais požiūriais Dievas pasitraukia. O žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi, tad vykdo jo valią vidiniais požiūriais.
2016 sausio 15 d., 15:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 51-52 eilutės:
* Dievo nežinojimas ir žmogaus žinojimas.
* Dievas mumis vis naujai atsiskleidžia ir gyvena toliau amžinu tyrimu tai kas besąlygiškai tariama. O žmogus gyvena dalinais, sąlygiškai tariamais, tad gyvenimiškais, atsakymais.
Pridėta 54 eilutė:
* Dievas išeina už savęs į žmogų, o žmogus ieško Dievo ir į jį remiasi.
2016 sausio 14 d., 16:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 75 eilutė iš:
Šešerybė išsakome, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.
į:
Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.
2016 sausio 14 d., 16:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 73-80 eilutės iš
Kaip gyvename:
* Trejybės ratu: Išeiname už savęs
.
** Puoselėjame mokslą.
** Gyvename sąmoningai.
** Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
**
Būtent trejybe gyvename viena su visais, už visus, tarsi būtumėme viena, be mūsų nieko nebūtų.
į:
[+Kaip gyvename+]

Šešerybė išsakome, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą
.

'''Trejybės ratu: Išeiname už savęs'''

* Puoselėjame mokslą.
* Gyvename sąmoningai.
* Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium
su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
* Būtent trejybe gyvename viena su visais, už visus, tarsi būtumėme viena, be mūsų nieko nebūtų.
Pridėtos 103-104 eilutės:

[+Vienumas ir atskyrimas+]
2016 sausio 14 d., 16:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 53 eilutė:
* Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
Pakeistos 80-85 eilutės iš
* Renkamės:

Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Žmogus linkęs žiūrėti atgal į Dievą, tad į baigtinybę, bet gali žiūrėti su Dievu į nebaigtinybę.
* Žmogus linkęs sieti Dievą ir gerumą, o gali juos atskirti.
į:
Pridėtos 88-89 eilutės:
* Žmogus linkęs žiūrėti atgal į Dievą, tad į baigtinybę, bet gali žiūrėti su Dievu į nebaigtinybę.
* Žmogus linkęs sieti Dievą ir gerumą, o gali juos atskirti.
2016 sausio 14 d., 15:58 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 84-92 eilutės:


'''Gyventi viena'''

Dorovės rūšys:
* dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl
* Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui
* dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena
Pridėtos 95-101 eilutės:

'''Laikytis dorovės'''

Dorovės rūšys:
* dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti)
* Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti)
* dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti)
2016 sausio 14 d., 15:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 56 eilutė iš:
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
į:
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti, nepasitraukti, iškilti, atsiskleisti. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
2016 sausio 14 d., 15:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra).
į:
Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra - kaip jis atrodo iš šalies - ar jisai būtinas).
2016 sausio 14 d., 15:44 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 86-88 eilutės:

'''Vienumo ir nevienumo išryškinimas'''
Pakeistos 99-101 eilutės iš
* Gyventi geruoju vaiku ar bloguoju vaiku
* Pačiam spręsti ar būti likimo malonėje
į:
* Gyventi geruoju vaiku ar bloguoju vaiku. Gerasis vaikas gyvena už savęs, užtat gyvena nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo vienumo.
* Pačiam spręsti ar būti likimo
malonėje. Pasirinkimas (kaip antai, gyvenimo būdo pasirinkimas) yra vienumas nevienume. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis.
Pakeistos 105-108 eilutės iš
* Vienumų rūšys - dalinis vienumas

Gerasis vaikas gyvena už savęs, užtat gyvena nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo
vienumo.
į:
'''Vienumo ir nevienumo išryškinimas'''

Žmogaus daliniam tyrimui užtenka dalinio
vienumo.
Ištrintos 113-116 eilutės:
Pasirinkimas (kaip antai, gyvenimo būdo pasirinkimas) yra vienumas nevienume. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis.

Atskyrimas, kaip vienumo pagrindas.
Pridėtos 115-116 eilutės:

Suvokimas-atskyrimas, kaip vienumo pagrindas.
2016 sausio 14 d., 15:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 74 eilutė iš:
* Trejybės ratu
į:
* Trejybės ratu: Išeiname už savęs.
Pakeistos 79-80 eilutės iš
į:
* Renkamės:
Pakeistos 97-99 eilutės iš
'''Amžinai bręsti ar šiaip gyventi'''
į:
'''Renkamės'''

* Šiaip gyventi ar amžinai bręsti
Pridėtos 104-105 eilutės:

'''Sprendžiame'''
2016 sausio 14 d., 15:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, atsakymo ir klausimo.
į:
Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, žmonių atsakymo (kaip gyventi) ir Dievo klausimo (koks jisai yra).
2016 sausio 14 d., 15:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 60-62 eilutės:

Atsirėmimai į Dievą
* Geros valios pratimuose nebijodavau gyventi bendru žmogumi, be patirties, nes tikėjau, jog mane globoja Dievas.
2016 sausio 14 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 55 eilutė iš:
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą.
į:
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą. O Dievo Sūnui išsako, jog jisai atliepia Dievo Tėvo išėjimą už savęs, bet ne atvirkščiai.
2016 sausio 14 d., 14:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
į:
* Išsiaiškinimo būdai, kaip klausimas iššaukia susijusį atsakymą.
Pakeista 54 eilutė iš:
** 4-1:
į:
** 4-1 išsako mums aplamai, kaip klausimas iššaukia atsakymą ir juos sieja išsiaiškinimas.
Pakeista 56 eilutė iš:
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti.
į:
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti. Tai yra bendra visiems, tad susikalbėjimo pagrindas, bendrystės pagrindas.
2016 sausio 14 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 54 eilutė iš:
** 4+4:
į:
** 4+4 išsako mums kaip savo daliniu tyrimu atsiremti į Dievo visuminį tyrimą.
2016 sausio 14 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-11 eilutės:

Straipsniui suprasti ir pristatyti:
* Kaip gyventi
* Dievo raiškas
* Šešerybę
* Suvokimo sandaras

Klausimai
Pridėtos 53-55 eilutės:
** 4-1:
** 4+4:
** 4+6 išsako mums kaip leisti Dievui pasitraukti ir kaip palaikyti kitų laisvę prisirišti.
2016 sausio 14 d., 14:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 115 eilutė iš:
''Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir uvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai ir mano išeities taškas, tai galvok kaip iš to iškyla meilė, viltis, tikėjimas ir kiti tokie požiūriai, kuriuos tu nagrinėji.''
į:
''Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai ir mano išeities taškas, tai galvok kaip iš to iškyla meilė, viltis, tikėjimas ir kiti tokie požiūriai, kuriuos tu nagrinėji.''
2016 sausio 14 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 45-47 eilutės:

Susivedimai
* Žmogaus dalinis tyrimas privalo atsiremti į Dievo visuminį tyrimą. Žmogaus, kaip vaiko, požiūris privalo derintis su Dievo, kaip tėvo, požiūriu, kaip kad pasiklydęs vaikas, kaip kad susikalbėjimu, kaip kad Tėve mūsų (4+4). Tai ir yra Dievo Sūnaus požiūris.
2016 sausio 14 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:
* Dievo trejybė ir žmogaus trejybė.
į:
* Dievo trejybė (Dievo visuminis tyrimas) ir žmogaus trejybė (žmogaus dalinis tyrimas).
2016 sausio 14 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 102 eilutė iš:
Suvokimo lygmenys išsako gyvenimo lygties sandus.
į:
Suvokimo lygmenys išsako gyvenimo lygties sandus. Tai skirtingi kampai į išėjimą už savęs.
2016 sausio 14 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas)
į:
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) ir tad su gyvenimo lygtimi?
Pridėtos 99-106 eilutės:

'''Suvokimo lygmenys'''

Suvokimo lygmenys išsako gyvenimo lygties sandus.
* Suvokimas: Dievas (išeinantis už savęs)
* Savęs suvokimas: gerumas
* Bendras suvokimas: gyvenimas
* Susikalbėjimas: amžinas gyvenimas
2016 sausio 14 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 100-101 eilutės:
>>bgcolor=#FFECC0<<
Pakeistos 106-108 eilutės iš
------------------
į:
>>bgcolor=#E6E6FF<<
Pakeistos 110-112 eilutės iš
Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai gera, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai gera, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą. O kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai pati save tikrina: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
į:
Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai gera, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai gera, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą. O kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai pati save tikrina: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?

>><<
2016 sausio 14 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (suvokimas savęs, susikalbėjimas)
į:
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas)
2016 sausio 14 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
>><<
2016 sausio 14 d., 12:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 98-99 eilutės:

''Dievas: Suvok, kaip atsiremi į mane. Tai raktas į gyvenimą, tiek dabar, tiek amžinai.''
2016 sausio 14 d., 12:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 43 eilutė:
* Suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) įrėmina žmogaus pasirinkimą Dievo vietoj savęs, tad gyvenimo lygtį, taip pat išreiškia Dievo tyrimą, jo pasitraukimą ir iškilimą.
2016 sausio 14 d., 12:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-4 eilutės:

>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Kaip suvokimo sandaros (4-1, 4+4, 4+6) susijusios su suvokimo lygmenimis (suvokimas savęs, susikalbėjimas)
2016 sausio 13 d., 21:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 36-39 eilutės:
Atitikimai
* Dievo klausimas (Ar Dievas būtinas?) ir žmogaus pasirinkimas (amžinai bręsti ar šiaip gyventi).
* Dievo trejybė ir žmogaus trejybė.
* Žmogaus ryšys su Dievu - Dievo Sūnaus požiūris; Žmogus be ryšio su Dievu - Dievo Tėvo požiūris.
2016 sausio 13 d., 20:56 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 27-39 eilutės:
*



Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės, kaip išversta pirštinė,
* Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. O Dievas lygiagrečiai vysto išsišakojančias galimybes.
* Žmogus gyvena laisvas, o Dievas kuria laisvę, tad myli.
* Žmogus puoselėja mažėjantį laisvumą - atsakymą, teisingumą, o Dievas puoselėja didėjantį laisvumą - klausimą, malonę.
* Dievas pasitraukdamas atveria nežinojimą, o žmogus įsitraukdamas užpildo žinojimu.
* Žmogus mąsto pasąmone, skubiai, o Dievas sąmone, po valiai.
* Žmogaus atsakymas yra itin sąlygiškas, o Dievo klausimas itin besąlygiškas.

Dievo požiūris:
Pridėtos 35-44 eilutės:


Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės, kaip išversta pirštinė,
* Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. O Dievas lygiagrečiai vysto išsišakojančias galimybes.
* Žmogus gyvena laisvas, o Dievas kuria laisvę, tad myli.
* Žmogus puoselėja mažėjantį laisvumą - atsakymą, teisingumą, o Dievas puoselėja didėjantį laisvumą - klausimą, malonę.
* Dievas pasitraukdamas atveria nežinojimą, o žmogus įsitraukdamas užpildo žinojimu.
* Žmogus mąsto pasąmone, skubiai, o Dievas sąmone, po valiai.
* Žmogaus atsakymas yra itin sąlygiškas, o Dievo klausimas itin besąlygiškas.
2016 sausio 13 d., 20:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
* Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi?
į:
Kaip gyventi
*
Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi? (Ar mąstyti Dievo požiūriu ar žmogaus požiūriu?)
Pridėtos 27-28 eilutės:
Dievo tyrimas
*
2016 sausio 13 d., 20:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-28 eilutės iš
į:
------------------------

'''Palyginti kaip gyventi ir Dievo tyrimą'''

* Renkamės ar amžinai bręsti, ar šiaip gyventi?
** Jeigu šiaip gyventi, tai tada gyvenimas mus paauklėja. Iškyla trejybės klausimai.
* Sprendžiame ar turime ar neturime ryšio su Dievu?
** Jeigu neturime ryšio su Dievu, tai patys save tikriname trejybe.
* Jeigu yra ryšys su Dievu, tada mes su juo neviena. Teikiame pirmenybę Tėvui vietoj kad Sūnui. Taip ryškiname sandaras, renkamės vienumą nevienume. Puoselėjame bendrystę grindžiantį mokslą, sąvokų kalbą.

Pakeista 91 eilutė iš:
''Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Ta suvok šitą požiūrio išskaidymą ir uvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai ir mano išeities taškas, tai galvok kaip iš to iškyla meilė, viltis, tikėjimas ir kiti tokie požiūriai, kuriuos tu nagrinėji.''
į:
''Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir uvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai ir mano išeities taškas, tai galvok kaip iš to iškyla meilė, viltis, tikėjimas ir kiti tokie požiūriai, kuriuos tu nagrinėji.''
2016 sausio 13 d., 19:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-17 eilutės iš
Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Lygiagrečiai įsivaizduoju ir vystau tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.
į:
Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Jums išdėstysiu savo mintis lygiagrečiai įsivaizduodamas ir vystydamas tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtas jų išdavas.
Pakeista 39 eilutė iš:
** Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, smenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
į:
** Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
2016 sausio 13 d., 19:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-28 eilutės iš
* Dievas išeina už savęs į save.
į:
* Dievą išjudina klausimas, ar jisai būtinas?
* Dievas tuomi
išeina už savęs į save.
2016 sausio 13 d., 19:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-30 eilutės iš
Vaizduotės pratybos: "Žmogus išverčia kailį". Papildiniai: moteriška ir vyriška lytis, tamsa ir šviesa, jin ir jang. Mintį įminti.


Žmogų nagrinėsiu jį iš pagrindų jį am išverčiant kailį, tai yra, įs

Galima sakyti, siūlau žmogui "išversti kailį".


Viskas susiveda į klausimą, taip pat į atsakymą.
* Klausimas, tai Dievo plėtojamas požiūris: ar jisai būtinas?
* Atsakymas, tai mūsų gyvenimai, kaip gyvename.
Klausimas ir atsakymas vienas kitą atspindi. Klausimas yra itin besąlygiškas, o atsakymas yra itin sąlygiškas. Juos nagrinėju ir dėstau lygiagrečiai.
į:
Pridėta 24 eilutė:
* Žmogaus atsakymas yra itin sąlygiškas, o Dievo klausimas itin besąlygiškas.
2016 sausio 13 d., 19:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
į:
Vaizduotės pratybos: "Žmogus išverčia kailį". Papildiniai: moteriška ir vyriška lytis, tamsa ir šviesa, jin ir jang. Mintį įminti.
Pakeista 31 eilutė iš:
Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės, kaip išversta pirštinė, kaip papildiniai, kaip moteriškumas ir vyriškumas, tamsa ir šviesa, jin ir jang:
į:
Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės, kaip išversta pirštinė,
Pakeista 35 eilutė iš:
* Dievas pasitraukdamas atveria nežinojimą, o žmogus įsitraukdamas užpildo žinojimu. ("mintį įminti")
į:
* Dievas pasitraukdamas atveria nežinojimą, o žmogus įsitraukdamas užpildo žinojimu.
2016 sausio 13 d., 15:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra esminis atsakymas į visaką. Tad atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.
į:
Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra atsakymas į visaką. Atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.
2016 sausio 13 d., 15:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Attach:ZmogusIrDievas.png
2016 sausio 13 d., 15:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Lygiagrečiai įsivaizduoju ir vystau tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslai remiasi nagrinėjimu vaizduotės ribų, kaip įsivaizduoju įvairius požiūrius, taip pat savo nugyventu gyvenimu, tai yra, savo asmeniškais lūkesčiais ir patirtomisišdavomis.
į:
Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Lygiagrečiai įsivaizduoju ir vystau tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslus puoselėju nagrinėdamas savo vaizduotės ribas, kokius įvairius požiūrius beįstengiu įsivaizduoti, taip pat apžvelgdamas savo paties gyvenimą, savo asmeniškus lūkesčius ir patirtasišdavas.
2016 sausio 13 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip turintį mums išvirkštinį požiūrį.
į:
Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip asmenį turintį mums išvirkštinį požiūrį. Lygiagrečiai įsivaizduoju ir vystau tiek Dievo požiūrį, tiek žmogaus požiūrį. Tai du tampriai susiję mokslai, Dievo klausimo ir žmogaus atsakymo. Abu mokslai remiasi nagrinėjimu vaizduotės ribų, kaip įsivaizduoju įvairius požiūrius, taip pat savo nugyventu gyvenimu, tai yra, savo asmeniškais lūkesčiais ir patirtomis jų išdavomis.
2016 sausio 13 d., 12:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienyjantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.
į:
Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienijantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas. Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.
2016 sausio 13 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-17 eilutės iš
Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra esminis atsakymas į visaką. Tad atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Jo galimybės vis siaurėja. Žmogaus gyvenimas susidedatų pasirinkimų, iš galimybių siaurėjimo. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles.




Viskas susiveda į žmogaus gyvenimą, kaip atsakymą į viską, viską
. Bet norim tą atsakymą kas yra tasai gyvenimas?

Siūlau tą atsakymą išversti iš
į:
Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra esminis atsakymas į visaką. Tad atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai, pakaitomis.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria irjų vis pasirenkame vieną.

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles. Įsivaizduokime požiūrį, nepasiduodančio paskirai galimybei, o aprėpiantį, vienyjantį ir lygiagrečiai plėtojantį, palaikantį, mylintį jas visas.
Kieno tai požiūris? Įsivaizduoju, jog tai Dievo požiūris. Juk tai požiūris viską aprėpiantis, plėtojantis, tiriantis, mąstantis, atskleidžiantis, valdantis, žinantis.

Tokiu būdu apibrėžiu Dievą kaip turintį mums išvirkštinį požiūrį.
2016 sausio 13 d., 11:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra esminis atsakymas į visaką. Tad atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą. Klausimas ir atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai.
į:
Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra esminis atsakymas į visaką. Tad atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą, būtent Dievo klausimą, ar Dievas būtinas? Dievo klausimas ir žmogaus atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai.
2016 sausio 13 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 90 eilutė:
''Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Ta suvok šitą požiūrio išskaidymą ir uvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu. Tai ir mano išeities taškas, tai galvok kaip iš to iškyla meilė, viltis, tikėjimas ir kiti tokie požiūriai, kuriuos tu nagrinėji.''
2016 sausio 12 d., 14:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Žmogaus gyvenimas iš to ir susideda.

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę
.
į:
Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Jo galimybės vis siaurėja. Žmogaus gyvenimas susideda iš tų pasirinkimų, iš galimybių siaurėjimo. Galime galimybes pavaizduoti strėlėmis. Jos išsiskiria ir iš jų vis pasirenkame vieną.

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę. Mintyse apsukime visas strėles
.
2016 sausio 12 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-10 eilutės iš
Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra esminis atsakymas į visaką. Šitam atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą


Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi iš kelių galimybių
.
į:
Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra esminis atsakymas į visaką. Tad atsakymas, kaip gyventi, yra sunkiai suvokiamas, juk viską aprėpia. Užtat atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą. Klausimas ir atsakymas yra glaudžiai susiję kaip išverčiamos pirštinės vidus ir išorė. Plėtosiu tai atsakymą, tai klausimą, lygiagrečiai.

Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės, kaip gyventi. Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. Taip žmogus išreiškia savo laisvę, savo valią. Žmogaus gyvenimas iš to ir susideda.

Dabar išverskime šį žmogišką pasirinkimą tarsi pirštinę.
2016 sausio 12 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-11 eilutės iš


Mane ir daugelį kitų domina,
kaip gyventi. Tad domina žmogus, plačiausia prasme. Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas. Noriu tuos mūsų atsakymus suprasti apskritai, visapusiškai, sąmoningai.

Parodysiu, jog
į:
Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas, kaip gyventi. Drįstu manyti, jog tai yra esminis atsakymas į visaką. Šitam atsakymui pristatysiu atitinkamą klausimą


Kiekvienas iš mūsų kažkiek renkamės
, kaip gyventi. Žmogus renkasi iš kelių galimybių.
2016 sausio 12 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-21 eilutės iš
į:
Jums pristatysiu, ką esu išmąstęs, kaip gyventi. Pristatysiu iš dviejų skirtingų kampų, atsakymo ir klausimo.



Mane ir daugelį kitų domina, kaip gyventi. Tad domina žmogus, plačiausia prasme. Kiekvienas iš mūsų gyvenimas yra atsakymas. Noriu tuos mūsų atsakymus suprasti apskritai, visapusiškai, sąmoningai.

Parodysiu, jog

Viskas susiveda į žmogaus gyvenimą, kaip atsakymą į viską, viską. Bet norim tą atsakymą kas yra tasai gyvenimas?

Siūlau tą atsakymą išversti iš

Žmogų nagrinėsiu jį iš pagrindų jį am išverčiant kailį, tai yra, įs

Galima sakyti, siūlau žmogui "išversti kailį".
Pakeista 28 eilutė iš:
Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės:
į:
Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės, kaip išversta pirštinė, kaip papildiniai, kaip moteriškumas ir vyriškumas, tamsa ir šviesa, jin ir jang:
Pridėta 30 eilutė:
* Žmogus gyvena laisvas, o Dievas kuria laisvę, tad myli.
2016 sausio 12 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 32-35 eilutės:

Iškyla žmogus, kaip kukliausias indas Dievo pilnutiniam atsiskleidimui. Žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo.
* Žmogus linkęs žiūrėti atgal į Dievą, tad į baigtinybę, bet gali žiūrėti su Dievu į nebaigtinybę.
* Žmogus linkęs sieti Dievą ir gerumą, o gali juos atskirti.
2016 sausio 12 d., 12:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
Klausimas ir atsakymas vienas kitą atspindi. Klausimas yra itin besąlygiškas, o atsakymas yra itin sąlygiškas.
į:
Klausimas ir atsakymas vienas kitą atspindi. Klausimas yra itin besąlygiškas, o atsakymas yra itin sąlygiškas. Juos nagrinėju ir dėstau lygiagrečiai.


Dievas ir žmogus, kaip išvirkštinės priešingybės, išvirkštinybės:
* Žmogus renkasi vieną iš kelių galimybių. O Dievas lygiagrečiai vysto išsišakojančias galimybes.
* Žmogus puoselėja mažėjantį laisvumą - atsakymą, teisingumą, o Dievas puoselėja didėjantį laisvumą - klausimą, malonę.
* Dievas pasitraukdamas atveria nežinojimą, o žmogus įsitraukdamas užpildo žinojimu. ("mintį įminti")
* Žmogus mąsto pasąmone, skubiai, o Dievas sąmone, po valiai
.
Ištrintos 35-40 eilutės:




Ištrintos 38-41 eilutės:

Gyventi viena su visais.

Vienumo rūšys: vienumas be asmenų, asmens vienumas, asmenų vienumas.
2016 sausio 12 d., 11:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 24 eilutė:
** Būtent trejybe gyvename viena su visais, už visus, tarsi būtumėme viena, be mūsų nieko nebūtų.
2016 sausio 12 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 13 eilutė:
* Dievas savastimi, asmeniu, požiūriu nusako nevienumą, praplečia vienumu.
Pakeistos 20-33 eilutės iš
* Trejybės ratu slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (vienumu nesant asmenų), vykdant (asmens vienumu) ir permąstant (asmenų vienumu).
*
į:
* Trejybės ratu
** Puoselėjame mokslą.
** Gyvename sąmoningai.
** Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, smenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
Pakeistos 38-41 eilutės iš
Gyventi viena su visais. Gyventi trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
* Nusistatau - ryšium su tuo, kas be manęs
* Vykdau - ryšium su savimi
* Permąstau - ryšium su kitais - tarp jų atsirenku savo požiūrį
į:
Gyventi viena su visais.
2016 sausio 12 d., 11:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
* Trejybės ratu slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatnt (vienumu nesant asmenų), vykdant (asmens vienumu) ir permąstant (asmenų vienumu).
į:
* Trejybės ratu slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (vienumu nesant asmenų), vykdant (asmens vienumu) ir permąstant (asmenų vienumu).
*
2016 sausio 12 d., 11:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
* Atsakymas, tai mūsų gyvenimai.
į:
* Atsakymas, tai mūsų gyvenimai, kaip gyvename.
Pridėtos 17-19 eilutės:

Kaip gyvename:
* Trejybės ratu slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatnt (vienumu nesant asmenų), vykdant (asmens vienumu) ir permąstant (asmenų vienumu).
2016 sausio 12 d., 11:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-28 eilutės:
[+Ką noriu pasakyti...+]


Viskas susiveda į klausimą, taip pat į atsakymą.
* Klausimas, tai Dievo plėtojamas požiūris: ar jisai būtinas?
* Atsakymas, tai mūsų gyvenimai.
Klausimas ir atsakymas vienas kitą atspindi. Klausimas yra itin besąlygiškas, o atsakymas yra itin sąlygiškas.

Dievo požiūris:
* Dievas išeina už savęs į save.
* Iškyla Dievo trejybė, kuria Dievas kaip toks yra vienas.
* Tuo pačiu iškyla kiti kampai į šį vienumą:
** Dievo Sūnaus požiūris: asmens vienumas aštuongubu keliu.
** Dvasios požiūris: asmenų vienumas dešimt Dievo įsakymų.










Pakeistos 69-74 eilutės iš
------------------\

'''
Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės.'''

Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai gera, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai gera, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą. O kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai pati save tikrina: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
į:
------------------

[+
Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės.+]

Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai gera, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai gera, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą. O kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai pati save tikrina: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
2016 sausio 12 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 39-48 eilutės iš
Atskyrimas, kaip vienumo pagrindas.
į:
Atskyrimas, kaip vienumo pagrindas.



------------------\

'''Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės.'''

Kiekvieną akimirką renkamės ar tenkintis gyvenimu ar juo nesitenkinti. Tuo pačiu renkamės tamsuolės ar šviesuolės vaidmens. Tamsuolė save ramina, jog "Dievas būtinai geras, aš būtinai gera, gyvenimas būtinai teisingas", tačiau ji būna gyvenimo užklupta ir priversta auklėtis. Tuo tarpu šviesuolė pati save auklėja, auga sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai gera, gyvenimas nebūtinai teisingas", užtat jinai amžinai bręsta. Šviesuolė vis jaučia ir pasitikrina ar turi ryšį su Dievu ar su juo neturi. Kada šviesuolė turi ryšį su Dievu, tada jinai išryškina mūsų visų atskirtumo pagrindą, būtent vieną iš trijų sandarų grindžiančių Dievo nevienumą, asmens nevienumą ir asmenų nevienumą. O kada šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai pati save tikrina: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? kaip ir tamsuolė priversta svarstyti. Šiais klausimais lygiaverčiai išgyvename Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Šviesuolės save auklėja dėsningai, o tamsuolės tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. Vienumą ir nevienumą kildinu iš Dievo amžinai beatsiskleidžiančio svarstymo, ar jisai būtinas? ar jo būtų jeigu jo nebūtų?
2015 gruodžio 23 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-39 eilutės iš
Pasirinkimas (kaip antai, gyvenimo būdo pasirinkimas) yra vienumas nevienume. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis.
į:
Pasirinkimas (kaip antai, gyvenimo būdo pasirinkimas) yra vienumas nevienume. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis.

Atskyrimas, kaip vienumo pagrindas
.
2015 gruodžio 23 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-10 eilutės:
* Nusistatau - ryšium su tuo, kas be manęs
* Vykdau - ryšium su savimi
* Permąstau - ryšium su kitais - tarp jų atsirenku savo požiūrį
2015 gruodžio 23 d., 11:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
į:
'''Vienumo ir nevienumo išryškinimas'''
2015 gruodžio 23 d., 11:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-14 eilutės:



'''Gyventi viena'''

Gyventi viena su visais. Gyventi trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

Vienumo rūšys: vienumas be asmenų, asmens vienumas, asmenų vienumas.

Dorovės rūšys:
* dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl
* Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui
* dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena
2015 gruodžio 22 d., 16:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-19 eilutės iš
Gerasis vaikas gali gyventi nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs,savo vienumo.
į:
Gerasis vaikas gyvena už savęs, užtat gyvena nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo savęs, už savo vienumo.

Gerasis vaikas gyvena tris skirtingus vienumus:
* vienumą be sąvęs - iškyla Dievas, susivokia
* savo vienumą - geruoju vaiku
* asmenų vienumą - mylėti Dievą
2015 gruodžio 22 d., 16:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-16 eilutės iš
Gerasis vaikas gali gyventi nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo vienumo.
į:
Gerasis vaikas gali gyventi nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo vienumo.

Pasirinkimas (kaip antai, gyvenimo būdo pasirinkimas) yra vienumas nevienume. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis
.
2015 gruodžio 22 d., 16:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 8 eilutė:
* Gyventi geruoju vaiku ar bloguoju vaiku
Pakeistos 12-14 eilutės iš
* Vienumų rūšys - dalinis vienumas
į:
* Vienumų rūšys - dalinis vienumas

Gerasis vaikas gali gyventi nevienume. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo vienumo.
2015 gruodžio 22 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 9 eilutė:
* Pačiam pajusti ryšio su Dievu buvimą ar nebuvimą
2015 gruodžio 22 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 8 eilutė:
* Pačiam spręsti ar būti likimo malonėje
2015 gruodžio 22 d., 15:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
Bręsti ar šiaip gyventi?
į:
'''Amžinai bręsti ar šiaip gyventi'''
Pridėta 7 eilutė:
* Teisingumas ir malonė
2015 gruodžio 21 d., 22:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-6 eilutės iš
[[http://www.filosofija.vu.lt/wordpress/wp-content/uploads/2015/12/Gair%C4%97s_konferenc16.pdf | Gyvenimo būdas ir stilius: Filosofinis ir sociologinis aspektai]]
į:
[[http://www.filosofija.vu.lt/wordpress/wp-content/uploads/2015/12/Gair%C4%97s_konferenc16.pdf | Gyvenimo būdas ir stilius: Filosofinis ir sociologinis aspektai]]

Bręsti ar šiaip gyventi?
* "Viskas gerai" (Dievas geras) ar "Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas"

* Vienumų rūšys - dalinis vienumas
2015 gruodžio 21 d., 15:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 1 eilutė:
[[http://www.filosofija.vu.lt/wordpress/wp-content/uploads/2015/12/Gair%C4%97s_konferenc16.pdf | Gyvenimo būdas ir stilius: Filosofinis ir sociologinis aspektai]]

GyvenimoBūdas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2016 vasario 09 d., 21:34