Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Dievo veidas, Išgyvenimų rūšys, Gyvenimo prasmė, Pamokymai, Išgyvenimai20120605, Išgyvenimai20120620, Išgyvenimai20120709

Kaupiu, rūšiuoju, nagrinėju, vaizduoju, suvaidinu prasmingus išgyvenimus.

Noriu išgauti išgyvenimų esmę ir aprėpti jų įvairovę.

Gvildenu

Surašyti sąrašą visa ką noriu aprėpti Dievo veidu

Dievas

  • Kaip išgyvenimai įvairiai susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu?
  • Kaip Dievas įvairiai reiškiasi sandaromis?
  • Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose? Koks jo vaidmuo? Ar jisai atgarsis?
  • Ką Dievas išgyvena? Kas jam prasminga?
  • Kaip Dievo valia, gera valia, išmintis susiję su išgyvenimais?
  • Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu.

Branda ir savastis

  • Į ką atsiremiu bręsdamas, išeidamas už savęs? Į Dievą? Į save? Į kitą?
  • Kokios yra savastys? Kaip jos dalyvauja mūsų brandoje? Kaip išgyvenimu bręstame? Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?
  • Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?
  • Kurie santykiai svarbiausi? Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose?
  • Kaip humoras susijęs su prasmingais išgyvenimais?
  • Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie nuolatiniai?
  • Kaupti David Ellison-Bey ir kitų žmonių išgyvenimus, juos taipogi nagrinėti.
  • Palyginti su valios išraiškomis, su Kristaus logika
  • Kaip išgyvenimai susiję su išsiaiškinimais (klausimais, vertybėmis)? Kaip 6+4 išgyvenimai susiję su žinojimo rūmais? ir kitomis 6+4 sandaromis, kaip antai, Dievo įsakymais?
  • Ar sąmoningumas išsidėsto panašiai, kaip gvildenimai? taip kad yra vis platėjančios apimtys? dangus ir pragaras?
  • Pasakojimas pagrįstas seka; įvardijimas bene pagrįstas medžiu; o pagrindimas tinklu? ir kaip šios sandaros pertvarkomos?
  • Kaip išgyvenimai susiję su geros valios pratimais? ir su įvardijimu?
  • Permąstyti tyrimą "Did you ever change your mind?"

Laisvė ir prasmė

  • Kame prasmė išgyvenimuose?
  • Kurie išgyvenimai buvo prasmingiausi?
  • Kaip įvairiai atsiveria laisvė?
  • Kaip atsiranda prasmė?
  • Kuo skiriasi prasmė ir reikšmė?
  • Kaip susijusios laisvė ir prasmė? su poreikiais? su ženklų savybėmis?
  • Kiek scenų reikia, ir kiek veikėjų reikia, kad atsirastų prasmė ?
  • Kaip laisvė ir išgyvenimai susiję su dvejonėmis, abejonėmis, neužmigimu? ir su netroškimais apskritai - jauduliais, poreikiais, vertybėmis?
  • Kaip prasmė susijusi su pirmine ir antrine laisve, kaip ji iškyla?
  • Kaip laisvė ir prasmė susiję su dešimts Dievo įsakymų?
  • Kaip laisves meniškai pavaizduoti, palaikyti scenografija?
  • Kaip asmeniškai išgyvenau įvairias laisves, kas man buvo svarbiausia?
  • Kaip įvairiai elgesys gali būti sąmoningas?
  • Kaip pasakų turiniai susiję su išgyvenimais? ir jų prasme?
  • Kaip su prasme, su atmintimi, susiję grožis, žavesys, platoniška išmintis, kas mus traukia? Tai tarsi išorinė atmintis.
  • Susieti išgyvenimų rūšis su persitvarkymais.

Kiti šaltiniai

  • Kaip išgyvenimai susiję su geros valios pratimais? išsiaiškinimais? įvardijimu, pagrindimu ir pasakojimu?
  • Nagrinėti Kristaus išgyvenimus Evangelijoje.
  • Perskaityt iš naujo Platono Respubliką (gal ispanų kalba) ir susigaudyti Platono vertybėse.

Amžinas gyvenimas

Amžinas gyvenimas

Amžinas gyvenimas, tai amžina branda, mokymasis. Tai nesiribojimas šiuo pasauliu, šiomis sąlygomis. Dievas nebūtinai geras, mat, jis nesiriboja šiuo pasauliu.

Dievo valia

Dievo valia, tai amžino gyvenimo vieningumas. Tai vieningas nesiribojimas šiuo pasauliu, kuriuo esame viena, kuriuo išskaidyti susitelkiame į Dievą, kaip į dangų garuojantis vanduo. O tuo pačiu priimame šį gyvenimą, šį pasaulį, kaip ribotą bet užtat prasmingą, juk jame atkuriame esmę, ją išgyvename.

Branda

Kaip įmanoma branda? Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę. Tad svarbu laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė. Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.

Kaip branda, amžinas gyvenimas, sietinas su tai, kad Dievas nėr tas pats, kaip gerumas?

  • Neteisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
  • Teisingas: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį

Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.

Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Savastis bene išsako nulybės atvaizdai, kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu. Tai vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo.

Kuo išgyvenimas prasmingas? Juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu? Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.

Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.

Dievas tampa (sandaroje) nulybė, skylė, tad nulybės atvaizdai, užtat sandaroje mes esantys galim su juo sutapti.

Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.

Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.

Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.

Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.

Savastis - pirminės sandaros

Jėzaus pasisakymais "Aš esu..." atsisakome šio pasaulio, priimame Dievo vertybes. Pirminėmis sandaromis atsisakome savo poreikių ir t.t., priimame kito. Tai yra prasmingi išgyvenimai, nulinis požiūris ir septintas požiūris.

Tėve mūsų: aštuongubis kelias mus sieja su Dievu už mūsų būtybe, kai yra ryšys su juo, ir skyle, kai nėra su juo ryšio.

Neaišku

Kristaus pamokymai - ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus; ir t.t.

Eiga

Išgyvenimai prasideda pastebėjimu, iššaukiantis laisvę, kurią pajungiame, dažnai išsaugodami nors kiek laisvės, ją puoselėdami toliau. Gyvename tarsi pusiau užprogramuoti, tad mūsų laisvė pasireiškia tik protarpiais, ir dažnai jos atsisakome, tiesiog naujai užmingame.

Išgyvenimai dažnai prasideda kažkokia kliūtimi, trikdžiu, kurį įveikiame, apeiname, naujai suprantame.

Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.

Vertybės yra tai, kas išlieka apėjus trejybės ratą. Klausimai yra vertybių išplėtimas, ryškinimas, tad ėjimas ratu, išėjimas už savęs.

Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.

Jausmais, jauduliais atpažįstame savo laisvę ir nelaisvę. Tad gera juos išnarplioti, į juos įsiklausyti, kad būtų ko švelnesni, tyresni. Bet norint kitiems parodyti, jie turi būti garsesni, didesni, ryškesni.

Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.

Vieningumas

Asmuo (vieningas, Dievas) yra tai, kas glūdi už visų išraiškų (kaukių). Tai sutampimas to, kas glūdi teigiamai, lygmenų vieningume, ir neigiamai, jų tarpų vieningume. Prasmė susijusi su kaukės nuėmimu.

Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas

Rūpėjimo, tikėjimo, paklusimo trejybė (pagal nuspalvintą ketverybę, kaip vidiniai požiūriai) atitinka Vykdymą, Permąstymą, Nusistatymą. Tačiau juos suprantant trejybiškai, kaip gautųsi? Lyginant, pavyzdžiui, pareigą, ištikimybę, teisingumą?

Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti?

Savastis gali paklusti, tikėti, rūpintis, o tai yra Dievo būtinumo lygmenys: vieningumas, atvaizdai, sandara, dvasia (asmenys). Gyvenam asmenimis: kitu, tavimi, savimi, Dievu.

Rūpintis jausmais? Tikėti dvejonėmis? Paklusti dėsniais?

Ar išgyvenimai yra įvardijimo kalba: Kaip kas ima reikšti? (tikėti) Pagrindimo: Rūpėti? Pasakojimo: Įvykti (paklusti)

Rūpėjimas, tikėjimas (aiškinimas) ir paklusimas (liepimas) susiję su įtampos balsais pasakojime.

Jausmas (žavesys, meilė, artimumas) yra "skylė" mus globojanti, ugdanti. Atitinkamai, žavesys tai išorinė atmintis, kuriai savanoriškai paklūstame; meilė tai vidinė atmintis, kurią savanoriškai tikime; artimumas tai tiesioginis gyvenimas, kuris savanoriškai mums rūpi. Taip sutampa mūsų valia ir Dievo valia, manau, jei tik įprasminame, jei tik pasirenkame žavesį vietoj bjauresio, meilę vietoj neapykantos, artimumą vietoj svetimumo. O pasirenkame įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Tad trys galimybės skirtingais kampais suvokia tą įsisavinimą.

Jausmais renkamės ar priimti (teigiamus) ar atmesti (neigiamus):

  • Žavimės pastovumu arba pasibjauriame nepastovumu.
  • Mylime tiesumą (taip) arba neapkenčiame netiesumą (ne).
  • Artimu laikome akivaizdumą arba svetimu laikome neakivaizdumą.

Informacijos atžvilgiu, tai tas pats. Jeigu teigiamai priimame, tada neigiamus galime priimti valia: nepastovumui paklūstam, netiesumą tikime, neakivaizdumas mums rūpi, nes už jų slypi Dievas - pastovumas, tiesumas, akivaizdumas. Užtat už neprasmingumu slypi prasmingumas, jeigu tik renkamės teigiamą. (Tai bene kaip nebūtinumas virsta būtinumu). O renkamės teigiamą jausmą išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.

Ženklų savybės 6+4

Sprendžiant, kaip surūšiavau išgyvenimus, yra keturi lygmenys laisvių, ir dvi rūšys. Laisvė būna pirminė ir antrinė. Pirmine gyvename laisvai, esame tyri, viena, smalsūs, paklusnūs. Antrine laisve save veikiame - ugdome, puoselėjame, atveriame, paskatiname - pasitaisome, atsiribojame, apsitvarkome, užsimojame. Antrinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Reikšmė: simbolis/ikonas. Prasmė: simbolis/daiktas.

Prasmė, laisvė... kaip poreikiai ir ženklų savybės susiję?

Augimą galim pavaizduoti bene penkerybės brėžiniu, penkiomis savastimis: Vieno galimo likimo, plėtotės paneigimas yra kito galimo likimo, plėtotės pasirinkimas. O augimas tai (dabartis) ryšys tarp jų. Ar taip yra? Juk penkerybė yra sprendimo sandara. Palyginti šešerybę, įsisavinimo sandarą.

Kuo pasižymi prasmingi išgyvenimai? Tai yra įsimintini išgyvenimai. Kaip sudalyvauja visos ženklų savybės?

Tenkinu poreikį jeigu pats esu, ženklas atitinkama savybe. Turėdamas savybę, padedu tenkinti ankstyvesnio laipsnio poreikį. Persimetimas savasties iš būtybės į aplinką. Jeigu esu reikšmingas, turiu iš ko pasirinkti. Jeigu esu tikslingas, galiu kaip aplinka mylėti prasmę.

Teigiamas neigiamas santykis pasireiškia vienumo rūšimis: Dievas, Kitas, Aš/Tu, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Ar jie sutampa su išgyvenimų rūšimis?

Įsisavinimas -> valinga -> dieviška (viena su Dievu). Vienumas (vieningumas) vyksta valia -> apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Susivedimas, kalbos

Dievo protas viską suveda (besąlygiškai, Dievo, tėvo požiūriu). Kaip susiveda viskas į (sąlygiškus, žmogaus, vaiko) išgyvenimus? Kaip "Dievo protas" ir "Dievo veidas" siejasi kaip pasiklydęs vaikas su savo tėvu?

Kalba siejamos sandaros A->B trečia sandara C kurios nėra, kurios atsisakyta.

Ieškau bendros kalbos, kalbų visumos, kuri išsiskaido įvykiais, rūpesčiais, reikšmėmis.

Kaip kalba sieja sąmonę ir pasąmonę, mane ir Dievą, kaip įsisavina, įamžina, kaip įtakoja savo sąmonę ir pasąmonę? ir jie mane? Kaip kalba atsiremia į ribotą žinojimą (sąvokas), jų visapusišką aprėpimą? persitvarkymais?

Dievas pasitraukia. Sutapti su Dievu, tai vis pasitraukti, tai paklusti, tikėti, rūpintis, tai dalyvauti kalba, tai vykdyti jo valią. Lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas, tai yra pasitraukimo laipsniai.

Kalbos įvairiai išsako tuos pačius reiškinius: kas rūpi, kas reiškia, kas įvyksta. Tik kitaip prie jų prieiname. Tai yra tarsi santykis tarp įvykio ir atminties ir sumanymo.

Gyvybė susiveda iš jautrumo, atliepimo ir jų jungiančios valios. Valia juos sujungia elgesiu, kuris gali būti klaidingu, ydingu, kurį gali tekti taisyti. Sąmoningėjame visur tokioje lygtyje, ir lygties narius (jautrumą, atliepimą, valią) bene galima brandinti viduje ir išorėje, aplinkoje.

Bendras žmogus gyvena skyle "bet kas". Paskiras žmogus gyvena būtybe "kažkas".

Dievui tas pats ar vyksta dabar ar atmintyje, tad kalbos yra žmogiškos, jos išsako mūsų, žmogaus, ribotą požiūrį. Kaip jos susiję su Dievo požiūriu? Kaip jomis galim priimti Dievo požiūrį? Kaip pasiklydęs vaikas? Jo valia mums linki paklusti, tikėti, rūpintis, tad būtent taip mūsų požiūriai gali sutapti. Tad būtent kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas reiškiasi kalbomis?

Lygmuo kodėl išverčia visus kitus lygmenis, juos išsako papildiniais, tad esamus išreiškia nesamais. Užtat 6+4 išsakomi kaip 3+3, teigiami ir (išversti) neigiami.

Kažin kaip tai susiję su 4+2, su atvaizdais, su Dievu ir gerumu, su būdais rinktis? Keturi įtampos balsai bene išsako keturis Dievo atvaizdus, o kiti du balsai bene išsako gerumo atvaizdus: teigiamumą ir neigiamumą - kas yra teigiama, o Dievo atvaizdai yra neigiami.

Trys kalbos tuos pačius reiškinius, tą pačią lygtį X->Y išgyvena iš skirtingų kampų, narių.

Kalbos neigia nulybės atvaizdus:

  • pagrindimas - neakivaizdu
  • įvardijimas - netiesus
  • pasakojimas - nepastovus

tokiu būdu susiję su Dievu, kalbos Dievui nereikalingos, o mums reikalingos, nes mes sąlygiški, esame apimtyje

  • užtat Dievas neprasmingas... prasminga, kas žmoniška, kas sąlygiška, ne kas dieviška, kas visur

Kalbos yra sandarų (padalinimų, atvaizdų, aplinkybių) išvertimas, kaip kad 1/(1-X). Įdomu, kad X negali būti 1, vienumas?

Antrinės sandaros išveda sąvokas iš požiūrių, taip pat iš kitų sąvokų. Pavyzdžiui, padalinimas yra sąvoka susidedantis iš požiūrių. Reikia man išnagrinėti, kaip atvaizdai, aplinkybės ir padalinimai sieja sąvokas ir požiūrius? Kaip apibrėžti sąvoka? ir požiūrį? Ar kategorijų teorija padėtų? Sąvoka yra sandara, sąlygiška, užsidarusi apimtyje. O požiūris bene perskrodžia apimtį, išplaukia iš gelmių ir sieka beribį. Sąvoka ir požiūris vienas kitą papildo, ir susiję kaip 4+2 atvaizdai.

Žodžio sukūrimo laipsniai yra sąmoningumo lygmenys, netgi žymės, sakramentai. Juk viena tai nesuvokti, kam žodis reikalingas; kita tai suvokti, bet jo neturėti; kita tai priimti žodį; ir vėl kita tai savo susikurti; ar savaip suprasti.

Žodžiai, žmonės, savybės tai "sąvokų" rūšys, kurias išmąsčiau antraisiais mokslo metais, mąstydamas lygtį, kaip susinaikina trejybė, kaip pavyzdžiui C išreiškiama I ir U. Reiktų tai naujai permąstyti, nes bene tokiu būdu atsiranda sąvokos, ir būtent iš požiūrių.

Kalbos tai kyla apibrėžti ir taikyti sąvokas. Dalis to yra šeši persitvarkymai, juk apibrėžiau mintį kaip uždarą, apibrėžtą (circumscribed) sąvoką.

Sąmoningumas susijęs su apimtimis? su sąvokomis?

Įsisavinti, kaip kad paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą, savastis reikalinga!

Pirminės sandaros apibrėžia savastį - vidiniai, išoriniai jauduliai - požiūris ir aplinkybė, galimi požiūriai - ryšys su Dievu ar ne - gyventi savimi ar kitu

Pasakojimas - eiga, įvardijimas - tinklas, rūpėjimas - medis

Sandarų šeimos ir kalbos bene išsako tą patį, tiktai skirtingai, buvimu ir nebuvimu. O persitvarkymai sieja tuos pasisakymus, tad tarp jų atsiveria tarpas.

Prasminga ar neprasminga ?

Prasminga tai, ką išmokstame, kas sąmoninga, valinga, tikslinga, laisvai pasirinkta, kas mus sieja su Dievu ir kitais, su visais, kas mus įtakoja, kas išlieka, kas taikoma, kas pamoko, kas suprantama, kas sava, kas turi pasėkmes, kas įtakoja elgesį, mąstymą, įsitikinimus, nusiteikimą. Valia didina, ugdo jautrumą, atliepimą ir kartu ugdo save.

Prasminga, kas susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu.

Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.

Esmė tai elgesys, o ypač, pakartotinas elgesys, ir kaip jisai įtakojamas, ir kaip jį pasirenkame. Nes gyvename didele dalimi nesąmoningai, ir tik retsykiais mums atsiveria sąmonė ir pasielgiame kaip elgtis.

Trumpalaikė atmintis gali tapti ilgalaikė atmintimi. Prisimename tai, ką yra verta prisiminti, vadinas, kas yra prasminga. Įsimintina tai, kas įmanoma prisiminti. Bet ar verta? (reikšminga) ir ar suveikia (tikslinga, prasminga)?

Kam rūpintis prasme?

  • Rūpintis prasme, tai rūpintis visakuo, iš anksto, kada galima veikti, įmanoma atsiliepti. Tai lavina jautrumą, atliepiamumą, valią.
  • Rūpintis prasme, tikėti reikšme, paklusti vertei, vertybei? užtat visakuo? Visa tai mus sutelkia vieningumui, tad atveria visakam.

Kas yra prasmė?

  • Prasmė, tai kas verta dėmesio, ką gal verta įsiminti, prie ko verta grįžti. Dėmesys įtakoja. Dėmesys, tai sąlygiška visuma (apimtyje), "išeities taškas".
  • Prasmė, tai pasakojimo turinys.

Pasakojimo, pasakos prasmė, tai jos turinys. Jis išreiškia sakramentą. Tai ir yra prasminga. Gali būti, kad kiekviena kalba tą pačią prasmę prieina iš skirtingų kampų. Pasakojimo jis iškyla iš sekos, iš jos dėsningumų, iš pradžios ir pabaigos neatitikimo. Tačiau galima pradėti nuo visumos ir ją skaidyti. Galima bene pradėti nuo medžio ar tinklo.

Gyvenimas teigiamas (esamybė, galimybė, siekiamybė) jeigu gyveni kitu, o neigiamas (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė) jeigu gyveni savimi. Kaip tas neigiamumas tampa nežymus, atskirtas apimties? tad įprasminantis apimtį? Prasminga tai, kas neigiama apimtyje, o prasminga už jos.

Neigiamus akstinus sieti su geru vaiku, su vidiniu gyvenimu, o teigiamus akstinus su blogu vaiku, su išoriniu gyvenimu. Vaizduoti atitinkamose drobese, gerą vaiką cilindro viduje sieti su geru vaiku cilindro išorėje.

Teigiamais akstinais atsisakome savęs, o neigiamais iš naujo priimame save.

Smegenys

Skirtumas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties yra kaip gyvas ar sustabarėjęs palyginimas, arba kaip intuityvus ar mechaninis algebros uždavinio supratimas.

Pasąmonė, tai gyvas, tiesioginis ryšys su mintimis, o sąmonė netiesioginis, sąmoningas, atsargus, suvokiantis, "dėmesingas" ryšys. Tai tos pačios mintys. Mintys pereina iš pasąmonės samonę, tad atsiveria mūsų dėmesys, tad svarbus skirtumas tarp sąmonės ir pasąmonės.

Kitos mintys

  • Ar rūpi... vertybės
  • Kas rūpi... jauduliai
  • Kaip rūpi... dvejonės
  • Kodėl rūpi... dėsniai
  • Ar aš geras... Gera širdis
  • Koks aš geras... Gera valia
  • Kaip aš geras... Širdies tiesos
  • Kodėl aš geras... Dievas

Rimo mintys

Dievo globa... kaip Rimo atveju... matas iš kurio gali pasisemti žinių ...ar tos žinios ką nors duoda? ... ar išmokom gyventi? ... nieko nevyksta šiaip gyvenime ... vertybių sistema ... Kūrybinio individualumo paieška ... kino kalbos sintaksė ... suvokti savo kūrybinį individualumą ... prigimtinės tiesos pojūtis ... kūrybinių interesų erdvė ... meninė pozicija į kintančią, supančią tikrovę ... nuoseklia seka ... darni visuma ... vidinis pasaulis ... įrodyti savo meninę tiesą ... reikalauja ilgo pokalbio su savimi ... atskleisti reiškinio prigimtį ... pasižiūrėti kitą įpročio pusę ... asmeninė tema ... teatras gyvenime ... kas paliko įspūdį, įspaudą? ... didžioji dalis turės negatyvų atspalvį ... ieškoti ryšį tarp šitų įvykių ... ar įvykiai iššaukti asmenybės? ar ją praturtino? ... prisiimti patrauklius bruožus ... pasirinkite herojus, turinčius savo iššūkius ... emocija suvaidina pagrindinį vaidmenį ... čia ir dabar ...

Rimas, vertybių sistema: suprasti tikrovę ... tvirtai stovėti ant žemės ... esi linkęs pagerinti savo padėtį ... gyventi čia ir dabar ... dažnai meluoji sau, bet suprasdamas tikrovę, prisistatai prie didžiulės tiesos. Toliau, Tolstojaus žodžiai: reikia gyventi savo protu ir svetimais jausmais, tada žinosi ką galvoja žmonės. ... Vorkutoj, gyvenom bepročių beprotiškame eksperimente


Surūšiavau išgyvenimus pagal tai, kas mus paveikė ir ką mumyse paveikė. Aplamai, mus veikia neatitikimai ir jų veikiame nusistatome. Neatitikimai atitinka poreikių dėsnius. Įdomu, kad aukštesni, protiniai poreikiai yra neigiami. Tas neigiamumas yra dargi išreiškiamas. Neigiamumas primena "skylę". Taip pat primena amžino gyvenimo gairę, jog "Dievas nebūtinai geras".

Noriu išgryninti šias išgyvenimų rūšis.

Kaip jos susiję su 6+4 ? ir su įsisavinimais, įamžinimais?

Ir ko reikia, kad neatitikimas taptų prasmingu? kad suveiktų prasmingai?

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

Kada esame nepatenkinti savimi, Dievas bene yra nauja pradžia kuria gyvename, išsitiesiame. Kada esame patenkinti pavyzdžiu, Dievas yra bene tas žmogus, tas pavyzdys. Gal Dievas tampa labiau neapčiuopiamas, dieviškas, kada akstinas yra neigiamas? o teigiamu gal jis labiau žmoniškas?


Esamybė - atsitikimas, išgyvenimas įtakojo mano nusistatymą - bendravimas su esamu Dievu

  • Dievo paklausiau, kodėl jai turiu jausmų? ir man atsiliepė, kad aš ją vesiu. *** Dievui pasisakius, elgiausi ne pagal savo įsitikinimus, o iš savo tyrumo.
  • Supratau, kad galiu nebeturėti jausmų broliui, neprisirišti.
  • Pamačiau, kad tėvai man padeda tik pinigais, kad žmonių pagalbą tenka priimti tik tokią, kokią duoda.
  • Geros valios pratimai supratau, kad mąstau klaidingai
  • Rachel Baca mane spardė ir prašiau Dievo nebeturėti reikalų su mergaitėm, tada persigalvojau.
  • Supratau, kad neišgelbėsiu David'o namų.
  • Mokytojai pasakiau, kad turiu "girl problems".
  • Vaikystėje supratau, kad Rima nenori, kad domėčiausi jos gyvenimu. Vėliau supratau, kad Rima nenori bendrauti artimai.
  • Su David Ellison-Bey ir kitais supratau, kad draugystė nebūtinai bus simetriška.
  • Atsisakiau p.Valentinai padėti laiškus dėti į vokus. Paskui pagalvojau, kad reikėjo jai padėti.
  • Supratau, dirbdamas John, kad darbas draugui gali išplėsti draugystę, nebūtinai pakenkti
  • Sovietų okupuotoj Lietuvoj penkiolikos metų pastebėjau, jog vieni sergi už Lietuvos laisvę, o kiti visiškai nemąsto ir nežino tokių dalykų
  • Mačiau, kaip disidentai neįžvelgia skirtumo tarp savęs ir saugumiečių, kad blogis įžvelgiamas kai esi iš kitos terpės
  • Supratau, rengiant geros valios pratimo būrelį, kad visu labui pats turiu imtis vadovauti.
  • Nesėkmingai siekiau Julijos, nesėkmingai bandžiau slopinti savo jaumus.
  • Patyriau, kaip šv.Dvasia plazda kiniečių krikščionių šventojo Rašto aptarime.
  • Susivedė
  • Sprendimo laisvė: Susitapatinau su man siūloma laisve, su galimybe puoselėti savo turtą, veiklą, tuo pačiu save, kaip pageidaujamą prekę.
  • Laisvė apčiuopti: Suvokiau, jog įvairiausios aplinkybės, man nepažįstamos, yra visgi savos, atitinka ar net įkūnija man žinomus, artimus, prasmingus reiškinius.
  • Laisvė nuo įsitikinimų: Suabejojau savo įsitikinimais, požiūriais, juos atpažinau, kaip tokius, kai pamačiau jog kertasi su gyvenimu, arba su mano ir kito žmogaus nemažiau pagrįstu požiūriu, jei tik jis nuoširdus, su mano atjauta jiems, mūsų bendrumu. O patikslinus ar netgi patvirtinus savo požiūrį, prisiimu dar labiau.
  • Laisvė atsiriboti, nesižaloti, nesidraskyti.: Supratau jausmų beprasmybę, suvokiau savo aplinkybes, galėjimą atsisakyti savo jausmų, prisirišimo, bendrumo, įsijautimo, atsiriboti nuo praeities, naujai išgirsti save ir gyventi savimi.

Galimybė - skatino apsisprendimą, drąsą - bendravimas su galimu Dievu

  • Supratau vaikystėje, Dievą kaip galimybę galiu arba priimti arba atmesti, ir kas man paliks daugiau galimybių?
  • Pagalvodavau, galėjau gi gimti Kambodijoje arba Afrikoje arba kitame laikmetyje, pavyzdžiui, be akinių, tad priklausau nuo Dievo malonės.
  • Sugalvojau Lietuvoje steigti įmonę, pragyventi iš paslaugų, savanoriškai perkamų ir parduodamų.
  • Vaikystėje apsisprendžiau visaip stengtis ne tik kalbėti, bet mąstyti lietuviškai.
  • Dievo prašiau, kaip atpildą už užmojį, man suteikti žmoną, šauniausią, geriausią, gražiausią merginą
  • Supratau, kad galiu padėti kenijiečiams, ir padėjau.
  • Chore giedodamas, prisimenu, apsisprendžiau imtis žingsnių ką nors pasiekti su savo mąstymu
  • Nusprendžiau filosofiją pradėti taikyti. Ir grįžti į Lietuvą.
  • Vaikystėje nusprendžiau nekonkuruotis su broliu menuose, jam užleisti.
  • Vaikystėje supratau, kad mano protas be galo miklus, imlus.
  • Kai mane gauja užpuolė, atsiliepiau, "myliu tave", buvau bebaimis, atsiliepiau vikriai, teisingai, sveikų įgūdžių.
  • suvokiau, jog trumparegystė man padeda susikaupti maldai
  • Norėjau mokytis Čikagoje, gyventi savarankiškai, mąstyti pačiam ir nesiramstyti tėvais, jų išmintimi.
  • Stovykloje priėmiau savarankiškumo svarbą.
  • Kūriau dainas išreikšti tai, kas kirtosi su įprasta kultūra.
  • Palaikiau Rimą ir jo šeimą, kad neiširtų. *** Įsitikinimas -> Pasisakymas
  • Palaikiau Iloną. *** Suvokimas -> Palaikymas
  • Buvau neabejingas Samwel ir kitiems. *** Suvokimas -> Palaikymas
  • Senelių, giminių likimai, karai, vertė mąstyti, ką pasiekti man esant laisvėje? *** Suvokimas -> Atsidavimas
  • Supratau gerbti žydų kančią, juos ginti, mylėti.
  • Joe išsipasakojo, kad jisai homoseksualas.
  • N. išsipasakojo, kad geria.
  • mokiausi iš Mamos, kaip gerbti tikrovę, kitų galimybes
  • Sugalvojau pragyventi iš eilinio darbo dirbant pusę etato.
  • Po sapno sugalvojau pragyventi iš "Public Domain". (Creative Domain)
  • Vengiau neskaisčių, nedorų įrašų, vaizdų, žodžių, pažinčių.
  • Rinkdavausi knygas skaityti vietoj, kad televiziją žiūrėti. Ir būtent lietuviškas knygas.
  • Šachmatais tikėjausi lavinti protą.
  • Pėsčias perėjau juodųjų kvartalą. *** Suvokimas -> Įsitraukimas
  • Audrey pakvietė giedoti chore
  • Hughes išmokiau save programavimo
  • Loretai pasiūliau kurti roko dainas lietuviškai ir jos paskatintas sutikau dainuoti roko dainas.
  • Ėjau į Atžalyną nes Algis Razminas mane kvietė.
  • Susigalvojau susipažinti su juodųjų parapija.
  • Keliavau į Kiniją, rengiau geros valios pratimus
  • Seattle sugalvojau būti su blogais vaikais, kad žinočiau, koks jų gyvenimas. *** Nepritarimas - Įsitraukimas
  • Universitete apsisprendžiau puoselėti draugystes, supratau, jog kiti nebendraus artimai su nepažįstamais.
  • Seattle sugalvojau būti su blogais vaikais, kad žinočiau, koks jų gyvenimas. *** Nepritarimas -> Bendrumas
  • Laisvė susigaudyti, ištirti, išmokti, pajusti, susipažinti: Supratau, yra ištisas pasaulis, kuriuo galiu domėtis, kurį kažkas supranta, iš kurio galiu tikėdamas priimti ir savaip, laisvai įsisavinti, išmokti, ir kaip kūrėjas, mąstytojas išgyventi ir tvarkyti, juo rūpintis.
  • Laisvė tvarkyti protą: Atsisakiau man brukamos aplinkos, savo valia puoselėjau savo aplinką, savo protą, užtat įtakojau save, savo įpročius.
  • Rinkausi savo aplinką, veiklą, kad ji mane gražiai veiktų
  • Atjaučiau, buvau jautrus: Neabejingumo, vienumo, bendrumo laisvė: Suvokiau neteisybę, skausmą, ar tiesiog atskirtumą, kurį mačiau, bet nuo kurio buvau atskirtas, ir savo valia atsiliepiau, įsitraukiau, priėmiau mūsų bendrumą, savo akimis, savo dvasia, savo dėsniais bandžiau išgyventi, pirmiausiai, kad pažinčiau ir, kur galima, padėčiau.
  • Laisvė nuo globos - laisvė pasirūpinti savimi: Nebesiejau savęs su globėjais, jų globa, su savo paklusnumu, su savo likimu, o su savo teisybe, savo sprendimais, savo sugebėjimais, savo tikslais
  • Užmojo, svajonės, troškimo, įgyvendinimo, ryžto laisvė: Atpažinau gyvenimo kryžkelę, galimybę spręsti, savo troškimu iš vidaus apsisprendžiau ko noriu, ką renkuos sau

Siekiamybė - patenkinantis pavyzdys, pamokymas įkvėpė mane daugiau reikalauti iš savęs

  • Kinijoje, po pokalbio su Tong Zhu, apsisprendžiau pragyventi iš prasmingo darbo.
  • Lacie Diaz mane pamokė, kad man nedera keiktis.
  • Kristaus pavyzdį iš Evangelijos priėmiau, kaip gerbtiną ir sektiną
  • Kangning Liou pavyzdys ir geros valios pratimų ratelio įsipareigojimai mane paragino bandyti išgirsti iš Dievo.
  • Apsisprendžiau, graikų pavyzdžiu, ugdytis visapusiškai, lavinti ir kūną, tad dalyvauti sporto komandoje.
  • Sumelavau Tėtei apie namų darbus šeštadieninėje, taip pat kasdieninėje
  • Priėmiau skautų dvasią, pamokymus, nusivyliau, jog jų nesilaikoma.
  • Regina įkvėpė gyventi skaisčiai.
  • Šokių pamokoje išmokau rankas laikyti aukštai.
  • Iš žurnalo išmokau nešioti rožinius, geltonus kaklaraiščius, kaip galingesnius, bebaimius.
  • Vaikystėje žiūrėdamas pirmąją Sesame Street laidą supratau, kad reikia stengtis atitaisyti skriaudą prieš juoduosius ir kitus silpnus žmones.
  • Norėjau neatsilikti nuo kitų, lankyti šokius, bet norėjau būti tyras meilėje.
  • Mačiau, kad David Mikesell skatina mokytis calculus vasarą, koledže, tai ir man parūpėjo.
  • Pastebėjau: Gimnazijoje supratau, jog istorijoje mano amžiaus žmonės jau kažką pasiekdavo. Laikas jau pradėti savo mąstyti.
  • Skaitydavau knygas ir svajodavau, ką galiu gyvenime pasiekti, kuo būti.
  • Gimnazijoje mano bendraamžiai buvo gašlūs, tai ir man susirūpėjo grožėtis merginomis, puoselėti dėmesį, manau pirm laiko
  • Lietuvoj pastebėjau, kai kuris jaunimas daug vėliau pradeda domėtis lytiniais klausimais, kaip Kalifornijoj, ir man taip atrodė geriau
  • Johnny Gonzalez manęs paklausė, "When are you going to start to fight your own battles?"
  • mokiausi iš Tėtės, kaip rodyti gerą valią; kaip mąstyti filosofiškai
  • Mama mokė palaikyti žmonišką tikėjimą, nereikalauti didvyriškų šuolių, suvokti žmonišką būklę
  • Mama įkalbino baigti doktorantūrą, būti žmogumi, kurs baigia ką pradeda.
  • Mušiau broliuką, išmokau jį ignoruoti
  • Edward Damal paskatindavo prisižiūrėti, rūpintis savo sveikata.
  • Mokytojas paklausė, Kaip žinau, ar nesu robotas?
  • Bob paklausė, Kaip mes žinom ar aš neapsuksiu mums galvų?
  • Norėjau gyventi pas Senelę, nes iš visų žmonių gerbiau ją, galvojau ji mane veiks teigiamai.
  • Mačiau, kaip disidentai nesmerkia kagebistų, nesuvokia blogio savo kultūroje.
  • Jei tikiu Kristų turiu priimti jo pamokymą nusikirsti ranką, ir tuomet jį supratau, ir jo mąstymo dieviškumą
  • mokiausi džiazo muzikos iš John, roko muzikos iš Rolling Stones knygos
  • Joe Sochor (ir Aleksas Baipsys ir kiti) mane sudomino roko muzika
  • Joe Sochor sudomino kinu
  • Joe Sochor sudomino maistu
  • John Harland sudomino iškylavimu
  • John Harland supažindino su džiazo muzika
  • Mama supažindino su moksline fantazija
  • Tėtė išmokino šachmatais žaisti
  • Tėtė pamokydavo matematikos, skaičiavimo
  • Franz Nahrada įkvėptas ieškojau, kur gyventi Lietuvos kaime. *** Rėmiausi į jo išmąstymus, kad išspręsčiau kaip gyventi savas, tyras, įprasminti savo paveldą.
  • Pas Sodeikas mokiausi šokti.
  • Laisvė paklusti, pasiduoti įtakai: Supratau, kad man artimas, mylimas, pavyzdingas žmogus gali mane veikti, įtakoti. Ją brangina tai, kas manyje gražu, ir manyje tą grožį iššauks, išpuoselės, man besiglaudžiant.
  • Laisvė aprėpti: Priėmiau siekiamybę, susitapatinau su ja, savo valia ugdžiau save įvairiapusiškai, kaip būdo, dorybių, gebėjimų galimybę.
  • Įkvėpimo, pavyzdžio laisvė: Iš pavyzdžio supratau, ką kiti yra nuveikę, pasiekę, kaip elgiasi, užtat kaip ir pats galiu užsimoti, įgyvendinti, kuo galiu tapti.
  • Tyrumo, nuoširdumo, širdingumo laisvė, būti savimi, gyventi iš vidaus, pasisakyti: Supratau, jog mano aplinkybės, bendrystė, pastangos taikstytis yra svetimos mano dvasiai. Esu tyras, išskirtinas ir mano elgesys ir vertinimai privalo iš to išplaukti.
  • Laisvė nesivaržyti, nesusikaustyti: Supratau, kad galiu nesilaikyti sau ar kitiems įprasto elgesio, net ir nesusigaudymas savyje, galiu elgtis, reikštis savitai, išskirtinai, raiškiai.
  • Dalyvavimo laisvė: Norėjau neatsiriboti nuo aplinkos, nuo jos iššūkių, bet ją išgyventi savaip, ištikimas sau, savo vertybėms ir dovanoms, kad jos būtų sėkmingos, vaisingos, vertintinos.

Nesamybė - neatsitikimas, sėkmės troškimas skatino atsidavimą - bendravimas su nesamu Dievu

  • Dieve, suteik man laisvę mąstyti ir visada tave tikėsiu. *** Dievo prašiau, kad mano įsitikinimai būtų svarbesni, kaip mano mintys
  • Johnny Gonzalez, Dean Andrews mane apgynė nuo mušeikų. Kai grėsdavo su manimi kūniškai susidoroti, būdavau labai geras, tyras, kad Dievas mane kaip nors apsaugotų.
  • Išsikapsčiau iš liūdesio kai Regina išskrido ir ištekėjo.
  • Dievo prašiau leisti man nors laikinai nusigręžti nuo filosofijos, atsiduoti "Minčių sodui", tą verslo logiką pritaikysiu ir jo užmojams.
  • Vaikystėje rašiau ilgus rašinius išbandydamas savo jėgas.
  • Norėjau sau parodyti, kad galiu sėkmingai dalyvauti politikoje, tad vidurinėje mokykloje siekiau prezidentūros.
  • Stodamas į universitetą supratau, kad visko neperskaitysiu, neaprėpsiu, tad siekiant viską žinoti, reikia atsiremti į Dievą, ieškoti ten kur įmanoma rasti, bet kur žmonės neieško.
  • Mama sukritikavo mano pasaką apie Bumbą, Zizę ir Rarą, kaip per ištęstą ir tada nustojau rašyti.
  • Nusprendžiau nepuoselėti įvairių meno šakų, susitelkti į esminius mokslus, ir menus puoselėti tik tada kai turėsiu ką pasakyti.
  • Nusprendžiau nebežaisti šachmatais kadangi nepakako laiko tobulėti ir nenorėjau likti tame pačiame lygyje.
  • Vaikystėje stengiausi ko geriau viską atlikti, išryškinti, jog esu kitame lygyje, galiu pats mokytis ir stengiausi duota laisve naudotis prasmingai, kad galėčiau jos turėti ko daugiau.
  • Pasakydavau, kad laikau draugu - arba nebelaikau.
  • Likau Atžalyne kol manęs neiškrapštė.
  • neįsisavinau liaudies dainų ar šokių; tautinių šokių
  • Kūdikystėje, tiek mylėjau mamą, kad mane perkėlė į kitą kambarį miegoti.
  • Dievui priekaištavau, kad jeigu įsimylėsiu, tai tik labiau kaip mylėjau Reginą. *** Dievui priekaištavau, jog elgsiuosi ne pagal pasaulio galimybes, o iš savo tyrumo.
  • Rūpėjo išauklėti šachmatų komandą, nesitenkinti savo laimėjimais. Norėjau sieti savo likimą su kitų. Noręjau bendrų jausmų, bendros dvasios, bendro rūpesčio.
  • Laisvė prisirišti, susitapatinti ar ne: Suvokiau, vertinau savo aplinką, paveldą ir troškau prie jos prisirišti, su ja susitapatinti, ją palaikyti ir į ją įaugti, priimti jos vertybes, jas įkūnyti.
  • Aiškumo laisvė: Atsisakiau neaiškumo, dviprasmiškumo santykiuose. Patvirtindavau draugystės prasmę, puoselėdavau savo jausmus, atsiduodavau žmogui.
  • Laisvės laisvė: Jų vertinimus praėjau taip išskirtinai, kad būčiau nepriklausoma būtybė, protas, savatikslis ir savavalis, savais rūpesčiais.
  • Pasitikrinimo laisvė: Suvokiau galimybę išbandyti savo jėgas, parodyti sau, ką galiu, savo sumanymą ir įsivaizdavimą įkūnyti tikrovėje, kartu ir išpuoselėdamas save, kaip kūrėją.
  • Laisvė tikėtis pagalbos. Atsidavimo laisvė: Supratau, negalėdamas susitvarkyti su aplinkybėmis ar negandais, jog galiu atsiduoti kažkam daugiau, kas manimi gali labiau rūpintis, kaip pats įstengiu, ir kad galiu su ta jėga bendrauti, įsijungti, ją iškviesti, įtraukti būtent savo gerumu, tyrumu, nuoširdumu, atsidavimu.

Negalimybė - nepripažinimas skatino susitelkimą

  • Nusprendžiau per daug dėmesio nekreipti į pažymius. kitų vertinimai -> savo tikslus
  • Mane pasikvietė slaugė dėl to, kad mokausi per daug. kitų vertinimai -> savo tikslu
  • Apsisprendžiau negerti, pirmiausiai tausoti smegenis, o taip pat, baliuje, nesiramstyti alkoholiu, išmokti bendrauti, paskui po Reginos, tik neprasidėti. *** mano ketinimai, dovanos: kitų įpročiai -> puoselėti savo gebėjimus bendrauti
  • Seneliai susirūpino, kad aš ne pilno proto, dėl to, kad lietuvių spaudoje palaikiau juoduosius.
  • Universitete tvirtino, kad nieko negali žinoti, tad man rūpėjo atrasti ką nors tokio, įsitikinti, jog tai įmanoma. kitų įsitikinimai -> savo tikslus
  • Pamačiau, kad tėvai nepalaiko mano filosofijos.
  • Pamačiau, kad manęs nepalaiko turtingieji ir kitais nusivyliau - Franz, Samwel...
  • Jaunystėje, stovyklose bandžiau draugauti su populiariais jaunuoliais, nesigavo.
  • Laurai nepadarė įspūdžio mano vaikystės darbai, tad juos išmečiau ir jų nebemąsčiau.
  • Mama papasakojo, koks mano intelekto koeficientas
  • Laisvė nuo praeities, kančios: Savo menkystę supratau, savo nuo to nepriklausomą ateitį įsivaizdavau.
  • Laisvė nuo pasaulio vertinimo, vertybių, reikalavimų: Atsisakiau kitų vertinimų, kaip turėčiau elgtis, tad ir jų bendro pritarimo, ir susitapatinau su savo nepriklausomais tikslais, savo dovanomis, savo atsidavimu jas puoselėjant ir taikant.

Nesiekiamybė - nepasitenkinimas, beprasmybė skatino valią, supratimą

  • Suvokiau, nekentėti be reikalo, tad ruoštis bankrotui.
  • Susirūpinau, kai mano svoris siekė 225 svarus.
  • Susirūpinau, kai mano svoris siekė 194 svarus, pradėjau skaičiuoti kalorijas.
  • Kartais kai kurie vyrai man pasirodydavo gražūs, bet aš kratydavausi tokių minčių, atmesdavau, nesigilindavau. Praeidavo.
  • supratau, kad esu trumparegis ir man reikia akinių
  • Universitete pajutau, kad mano protas prisipildė, ir daugiau nesutalpinsiu, ko nors neištrynus.
  • Įpratau glamonėti save. Mintyse su tuo kovodavausi, bet sau pasiduodavau. Ėjau išpažinties. Draugui pasipasakojui. Tėvams parašiau laišką.
  • Nenorėjau būti priklausomas nuo to kas praėjo, tad nepuoselėjau jausmų, nostalgijos praeičiai.
  • Jimmy Little sudraudė nesigirti, neužgauti atsilikusios mergaitės
  • Nusileidau savo geismams, bet tai buvo tuščia.
  • Kai buvau roko žvaigždė, per daug vertinau save.
  • Šachmatuose pritrūkdavo ryžto laimėti prieš geresnius žaidėjus.
  • prašiau, kad vandensvydžio treneris mane išimtų iš žaidimo, nes buvau per daug pavargęs
  • Laisvė teisingai save vertinti ar pasitaisyti: Savo silpnumą, silpnybę pripažinau, savo laisvę atpažinau, savo valia tikslinau savo požiūrį.
  • Doros laisvė, reikalauti iš savęs: Savo sąstingį supratau, suvokiau savo iššūkį savo elgesiui. Pasisakymas puoselėti savo gebėjimus bendrauti
  • Seneliai susirūpino, kad aš ne pilno proto, dėl to, kad lietuvių spaudoje palaikiau juoduosius.
  • Universitete tvirtino, kad nieko negali žinoti, tad man rūpėjo atrasti ką nors tokio, įsitikinti, jog tai įmanoma. ''kitų įsitikinimai -

Išgyvenimai20120717


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2012 liepos 17 d., 20:36
Tweet