Mintys.KalbaIrTikrovė istorijaRodyti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus 2017 birželio 25 d., 09:26
atliko -
Pakeistos 1-59 eilutės iš
[+Išgyvenimų kalba: Sąmonės išplėtimas pasąmone, šneka ir tikrove+] Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą? Kaip ji mūsų gyvenimuose plėtojasi pasąmonės rūpesčiais, šnekos turiniais ir tikrovės įvykiais? Įsivaizduokime Dievą tiriantį, ar Jisai būtinas? Jeigu jis pasitrauktų, ar Jisai visgi atsirastų? Kiekvienas žmogus esame tarsi Dievas, visokiausiose sąlygose besusigaudantys, jog visgi iš esmės esame besąlygiški. Susigaudymas reiškiasi įtampa tarp suvokiančios sąmonės ir suvoktos savasties. Tai įtampa tarp besąlygiškai nežinančios sąmonės ir sąlygiškai žinančios atminties. Mūsų sąmonei lemta gyventi nežinojimu, kokiu keliu eiti, tačiau žinome kada nuklystame. Mums tai pasako širdies lūkesčiai, proto abejonės ir kūno poreikiai. Užtat atitinkamai išgyvename tris kalbas, plėtojame tris atmintis: * Pagrindimo kalba širdį praplečiame pasąmonės rūpesčiais; * Įvardijimo kalba protą praplečiame šnekos mintimis; * Pasakojimo kalba kūną praplečiame tikrovės įvykiais. Vadinas, tvirtiname, jog mūsų sąmonę išplečia trys atmintys. Sąmonė yra tarsi kirmelytė, o atmintis - jos auginamas kiautas. Pirmoji atmintis yra mūsų smegenų neuronų sąsajos, sakykime, mūsų pasąmonė. Antroji atmintis yra mūsų tautos kalba. O trečioji atmintis yra "tikrovė", visa ko išsidėstymas pasaulyje. Pristatysime, kaip šias tris kalbas ir tris atmintis tiriame būtent elgesio ir dorovės klausimais. Juk šios atmintys nusako, kaip mes elgiamės. Tačiau joms kaip tokioms visai neprasminga, kaip mes turėtumėm elgtis. Tai jau sprendžia mūsų sąmonė. Būtent jinai gali savo nuostata papildyti ir patikslinti atmintį, kad jinai savo sąlygišku žinojimu geriau atspindėtų sąmonės besąlygišką nežinojimą. Būtent sąmonės valios vertybėmis suvedame tiek širdį, tiek protą, tiek kūną. Esame laisvi amžinai bręsti, savo atmintį - tiesiog "save" - vis ryškiau, vis tiksliau išsakyti. Užtat tuo pačiu esame laisvi dar labiau nuklysti. Sąmone galime tverti atmintį arba jai pasiduoti. Prasminga gilintis, kaip trys kalbos - pagrindimo, įvardijimo ir pasakojimo - savaip sieja sąmonę ir atmintį. Psichologai Kahneman ir Tversky yra išskyrę lėtą mąstymą ir greitą mąstymą. Manome, juos galime suprasti kaip sąmonę ir pasąmonę. Mūsų supratimu, pasąmonė visą mūsų žinojimą mums pristato vieninga nuojauta, tuo tarpu sąmone sugebame vienu metu išskirti skirtingus požiūrius. Pristatysime, kaip įsivaizduojame, kad sąmonė trimis kalbomis išgyvena sąlygiškumą, kaip požiūrį į požiūrį į požiūrį. ----------------- * Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai. * Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis. Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - tačiau sąmonė Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės. * Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas. * Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas. * Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas. Sąmonė ir pasąmonė * Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą. * Sąmonė skiria, pasąmonė vienija. * Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas. * Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės. * Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa. * Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas. * Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu. * Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė. Kalbomis * deri skirtingi protai * gyvenama sąlygiškume * apibrėžiamas požiūris į požiūrį į požiūrį * ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes * kaip ima rūpėti - padalinimo požiūris ima rūpėti: *požiūris* į (požiūrį į požiūrį) * kaip ima reikšti (tikėti) - atvaizdu dalinis požiūris atsitokia - reiškia visuminiam požiūriui - požiūris į (*požiūrį* į požiūrį) * kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*) į:
Žr. [[Kalbos]], [[20170405KalbaIrTikrovė]] 2017 balandžio 05 d., 23:50
atliko -
Pakeistos 7-15 eilutės iš
Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Įsivaizduokime Dievą tiriantį Supratimo apimtys - Susigaudymas reikalauja Kalbos esmė yra susigaudyti sąlygiškume, jog esame besąlygiški į:
Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą? Kaip ji mūsų gyvenimuose plėtojasi pasąmonės rūpesčiais, šnekos turiniais ir tikrovės įvykiais? Įsivaizduokime Dievą tiriantį, ar Jisai būtinas? Jeigu jis pasitrauktų, ar Jisai visgi atsirastų? Kiekvienas žmogus esame tarsi Dievas, visokiausiose sąlygose besusigaudantys, jog visgi iš esmės esame besąlygiški. Susigaudymas reiškiasi įtampa tarp suvokiančios sąmonės ir suvoktos savasties. Tai įtampa tarp besąlygiškai nežinančios sąmonės ir sąlygiškai žinančios atminties. Mūsų sąmonei lemta gyventi nežinojimu, kokiu keliu eiti, tačiau žinome kada nuklystame. Mums tai pasako širdies lūkesčiai, proto abejonės ir kūno poreikiai. Užtat atitinkamai išgyvename tris kalbas, plėtojame tris atmintis: * Pagrindimo kalba širdį praplečiame pasąmonės rūpesčiais; * Įvardijimo kalba protą praplečiame šnekos mintimis; * Pasakojimo kalba kūną praplečiame tikrovės įvykiais. Vadinas, tvirtiname, jog mūsų sąmonę išplečia trys atmintys. Sąmonė yra tarsi kirmelytė, o atmintis - jos auginamas kiautas. Pirmoji atmintis yra mūsų smegenų neuronų sąsajos, sakykime, mūsų pasąmonė. Antroji atmintis yra mūsų tautos kalba. O trečioji atmintis yra "tikrovė", visa ko išsidėstymas pasaulyje. Pristatysime, kaip šias tris kalbas ir tris atmintis tiriame būtent elgesio ir dorovės klausimais. Juk šios atmintys nusako, kaip mes elgiamės. Tačiau joms kaip tokioms visai neprasminga, kaip mes turėtumėm elgtis. Tai jau sprendžia mūsų sąmonė. Būtent jinai gali savo nuostata papildyti ir patikslinti atmintį, kad jinai savo sąlygišku žinojimu geriau atspindėtų sąmonės besąlygišką nežinojimą. Būtent sąmonės valios vertybėmis suvedame tiek širdį, tiek protą, tiek kūną. Esame laisvi amžinai bręsti, savo atmintį - tiesiog "save" - vis ryškiau, vis tiksliau išsakyti. Užtat tuo pačiu esame laisvi dar labiau nuklysti. Sąmone galime tverti atmintį arba jai pasiduoti. Prasminga gilintis, kaip trys kalbos - pagrindimo, įvardijimo ir pasakojimo - savaip sieja sąmonę ir atmintį. Psichologai Kahneman ir Tversky yra išskyrę lėtą mąstymą ir greitą mąstymą. Manome, juos galime suprasti kaip sąmonę ir pasąmonę. Mūsų supratimu, pasąmonė visą mūsų žinojimą mums pristato vieninga nuojauta, tuo tarpu sąmone sugebame vienu metu išskirti skirtingus požiūrius. Pristatysime, kaip įsivaizduojame, kad sąmonė trimis kalbomis išgyvena sąlygiškumą, kaip požiūrį į požiūrį į požiūrį. ----------------- 2017 balandžio 05 d., 22:04
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. į:
Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Šiuo pranešimu pasidaliname samprotavimais, kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą ir kaip ji mūsų gyvenimuose plėtojasi pasąmonės rūpesčiais, šnekos turiniais ir tikrovės įvykiais. 2017 balandžio 05 d., 22:02
atliko -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Pasidaliname samprotavimais, kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą ir kaip ji į:
Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Pasidaliname samprotavimais, kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą ir kaip ji mūsų gyvenimuose pasireiškia pasąmonės rūpesčiais, šnekos turiniais ir tikrovės įvykiais. Įsivaizduokime Dievą tiriantį, ar jisai būtinas? Jeigu jis pasitrauktų, ar jisai visgi atsirastų? Kiekvienas žmogus esame tarsi Dievas, visokiausiose sąlygose besusigaudantys, jog visgi iš esmės esame besąlygiški. 2017 balandžio 05 d., 21:56
atliko -
Pakeistos 5-8 eilutės iš
[+ į:
[+Išgyvenimų kalba: Sąmonės išplėtimas pasąmone, šneka ir tikrove+] Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Pasidaliname samprotavimais, kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą ir kaip ji pasireiškia mūsų gyvenimo rūpesčiais, sąvokomis ir įvykiais. Supratimo apimtys - Susigaudymas reikalauja Kalbos esmė yra susigaudyti sąlygiškume, jog esame besąlygiški. 2017 balandžio 05 d., 21:26
atliko -
Pakeistos 30-33 eilutės iš
Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, jai į:
Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė. Pakeistos 40-42 eilutės iš
* kaip ima rūpėti - į:
* kaip ima rūpėti - padalinimo požiūris ima rūpėti: *požiūris* į (požiūrį į požiūrį) * kaip ima reikšti (tikėti) - atvaizdu dalinis požiūris atsitokia - reiškia visuminiam požiūriui - požiūris į (*požiūrį* į požiūrį) * kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*) 2017 balandžio 05 d., 21:14
atliko -
Pridėtos 39-42 eilutės:
* kaip ima rūpėti - * kaip ima reikšti - * kaip įvyksta - 2017 balandžio 05 d., 21:11
atliko -
Pakeista 30 eilutė iš:
Pasąmonė yra sukaupta savastis, į:
Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą 2017 balandžio 05 d., 21:11
atliko -
Pridėtos 29-32 eilutės:
Pasąmonė yra sukaupta savastis, kuri atspindi nežinojimą Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, jai 2017 balandžio 05 d., 21:08
atliko -
Pridėtos 26-28 eilutės:
* Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas. * Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu. * Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties 2017 balandžio 05 d., 21:04
atliko -
Pakeista 31 eilutė iš:
į:
* ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes 2017 balandžio 05 d., 21:02
atliko -
Pakeistos 27-30 eilutės iš
Kalbomis deri skirtingi į:
Kalbomis * deri skirtingi protai * gyvenama sąlygiškume * apibrėžiamas požiūris į požiūrį į požiūrį 2017 balandžio 05 d., 20:55
atliko -
Pridėta 25 eilutė:
* Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa. 2017 balandžio 05 d., 20:54
atliko -
Pakeistos 24-27 eilutės iš
* Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės. į:
* Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės. Kalbomis deri skirtingi protai 2017 balandžio 05 d., 15:19
atliko -
Pakeistos 16-18 eilutės iš
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai - pagrindimas - betkas - įsimintinumas. * Kalba - tikėjimo - žodžiai - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas. * Tikrovė - paklusimo - įvykiai - pasakojimas - niekas - tikslingumas. į:
* Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas. * Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas. * Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas. 2017 balandžio 05 d., 15:18
atliko -
Pakeistos 11-12 eilutės iš
Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis. į:
Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis. Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - tačiau sąmonė Pakeistos 23-24 eilutės iš
* Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas. į:
* Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas. * Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės. 2017 balandžio 05 d., 15:07
atliko -
Pridėtos 10-11 eilutės:
Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis. 2017 balandžio 05 d., 00:16
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
* į:
* Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas. 2017 balandžio 05 d., 00:16
atliko -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
* Sąmonė skiria, pasąmonė vienija. į:
* Sąmonė skiria, pasąmonė vienija. * Psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas. 2017 balandžio 05 d., 00:16
atliko -
Pakeista 7 eilutė iš:
į:
Pakeistos 14-18 eilutės iš
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai - pasakojimas - niekas - tikslingumas. į:
* Tikrovė - paklusimo - įvykiai - pasakojimas - niekas - tikslingumas. Sąmonė ir pasąmonė * Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą. * Sąmonė skiria, pasąmonė vienija. 2017 balandžio 05 d., 00:15
atliko -
Pakeistos 9-14 eilutės iš
* Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką. į:
* Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės. * Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai - pagrindimas - betkas - įsimintinumas. * Kalba - tikėjimo - žodžiai - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas. * Tikrovė - paklusimo - įvykiai - pasakojimas - niekas - tikslingumas. 2017 balandžio 02 d., 13:53
atliko -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
[+Sąmonės išplėtimas pasąmone+] * Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai. į:
[+Sąmonės išplėtimas pasąmone, kalba ir tikrove+] * Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai. * Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką. 2017 balandžio 02 d., 13:51
atliko -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
į:
[+Sąmonės išplėtimas pasąmone+] 2017 balandžio 02 d., 13:47
atliko -
Pakeistos 3-6 eilutės iš
[[http://www.filosofija.vu.lt/wordpress/wp-content/uploads/2016/11/LFD_konferencija_2017.pdf | Kalba ir tikrovė]] į:
[[http://www.filosofija.vu.lt/wordpress/wp-content/uploads/2016/11/LFD_konferencija_2017.pdf | Kalba ir tikrovė]] * Sąmonė ir pasąmonė * Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai. 2017 balandžio 02 d., 13:46
atliko -
Pridėtos 1-3 eilutės:
350 žodžių [[http://www.filosofija.vu.lt/wordpress/wp-content/uploads/2016/11/LFD_konferencija_2017.pdf | Kalba ir tikrovė]] |
KalbaIrTikrovėNaujausi pakeitimai 网站 Įvadas #E9F5FC Klausimai #FFFFC0 Teiginiai #FFFFFF Kitų mintys #EFCFE1 Dievas man #FFECC0 Iš ankščiau #CCFFCC Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius |
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 birželio 25 d., 09:26
|