神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.MeilėsMokslas istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2022 balandžio 29 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 471-472 eilutės:

* Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Meilės moksle jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.
2022 kovo 30 d., 21:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 543-548 eilutės:

Kas yra brandos palaikymas
* Brandos palaikymas yra Dievo valios palaikymas. Nes Dievo valia yra amžinas gyvenimas, amžina branda. Pomirtinis gyvenimas išplaukia iš mūsų brandos čia ir dabar.
* Brandos palaikymas yra pirmiausiai asmens laisvės, valios palaikymas, nes branda yra sąmoningas atsiskleidimas. Įsijautimu ir atsitokėjimu nurodome pagarbą žmogui, jo riboms, taip pat savo riboms.
* Palaikyti kito brandą, tai leisti jam pačiam patikslinti save trejybės ratu, ir parodyti jam besąlygišką atgarsį, besąlygišką meilę. Kaip kad šešerybe ir aštuongubu keliu.
* Meilė palaiko gyvenimą puoselėdama sąmoningumą, tad vidinį gyvybės išgyvenimą.
2022 kovo 30 d., 19:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 543-554 eilutės:

Kaip palaikyti kitų brandą?

'''Kodėl palaikome kitų brandą?'''

Ryžtamės mylėti kitus kaip ir mylime save.

Suprantame tikslą gražiai suderinti visas laisvai atsiskleidžiančias asmenybes, tad branginame kiekvieną asmenybę ir jos laisvą atsiskleidimą, kiekvieno žmogaus laisvę, galią ir atsakomybę save tikslinti. Padedame visiems suprasti vienas kitą, tai kas reikalinga siekiant tos darnos.

--------------------
%center%Attach:aplinka-ir-branda.png
2022 kovo 19 d., 20:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 475 eilutė:
* Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.
2022 kovo 12 d., 22:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 541 eilutė:
* Meilės mokslas pagrįstas Kito bendryste.
2022 kovo 02 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-15 eilutės iš
į:
%center%[[Attach:Neisivaizduojamumas.png | Attach:Neisivaizduojamumas700.png]]
----------------------------
Pridėtos 327-468 eilutės:

'''Užsisklendimas trejybės ratu'''

Esant asmeniui, ketverybė (troškimai) užsiskleidžia (meilės - visko troškimo) trejybės ratu, tad Dievo sąmoningumu.

Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.

Trejybės ratą sudaro trys asmenys: Nusistatome Manimi, vykdome Tavimi, permąstome Kitu. O jų trejybė yra Dievo sąmoningumas.

'''Dievo branda reiškiasi asmenimis'''

Asmenys apibrėžia Dievą
* Nulinis asmuo (Dievas) apibrėžiamas apibrėžimo keturiais suvokimais, vaizduojamumo keturiomis apytakomis, neįsivaizduojamumo keturiais asmenimis.
* Asmenims išsiskiriant išryškėjai jų skirtumai ir santykiai, taip kad ryškiam asmeniui Dievas pasirodys šaltas, visgi pirmesnis.
* Asmenų lygmenys išsako Dievo išėjimą už savęs.
* Asmenų lygmenys rodo šališkai, išreiškia buvimą.

Asmenys yra
* Asmenys yra tarpe, apimtyje tarp Dievo už asmens ir Dievo asmenyje.
* Asmenys yra. Jie nepaneigiami. Dievo raiška asmenimis išreiškia, kad jisai yra, kad jisai būtinas, kad jisai nėra tiktai nieko apimtyje.
* Asmenis supa iššaukia, apibrėžia, nusako apytakos.

'''Asmenys bręsta tirdami'''

Asmenys išsijudina
* Dievas kaip asmuo išsijudina.
* Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
* Asmenys išjudina tyrimus nes jie Dievo prieštaravimą išreiškia savo tyrimo klausimu, žinojimo lygmeniu: (Ar yra? Koks esu? Kaip esi? Kodėl yra?)
* Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.
* Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

'''Dievo branda reiškiasi asmenimis tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse'''

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia. Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.
* Kokia yra Dievo valia. Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.
* Savasties amžina branda, Dvasios riba tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse

Iš Dvasios išplaukia Brėžinys
* Tėvas grindžia suvokimo lygmenis (trejybės atvaizdus). Sūnus grindžia vaizduotę (aštuonerybe). Dvasia grindžia jų neįsivaizduojamą tarpą (4+6).
* Suvestinės brėžinys yra Sūnaus aštuonerybė. O Tėvui yra tiesiog trys kampai, tai reiškiasi trejybės atvaizdu, kuris kiekvienoje apytakoje yra atitinkamas atvaizdas pagal asmenį ir apimtį. O Dvasiai yra tarpo pagrindimas keturiais apytakų galimybėmis ir šešiais jų skirtumais.
* Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
* 8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią

'''Dievo branda išsipildo Kitu'''

Reikšmės pilnai išsiskiria Kitu
* Galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra.

Kito klode Dievas branginamas
* Viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra.

Kito klode iškyla įsakymas mylėti
* Viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims. Mylėti artimą, tai mylėti Tave kaip ir Mane. Mylėti Dievą, tai mylėti Kitą.

Trejybės ratas išsako kaip Kitas ketvirtoje pakopoje išgyvena raišką, visa tai kas Neįsivaizduojama, tad kas tuomi atitinka Neapibrėžtumą. Kitas trejybe išgyvena tris pakopas, o neišgyventas lieka Neapibrėžtumas, kurį asmeniškai supranta kaip Neįsivaizduojamąjį. Nulybės atvaizdai išsako šią pirmąją Neapibrėžtumo pakopą, visa tai kas už raiškos, tad prasminga, pastovu, betarpiška, tiesu.

'''Meilė palaiko Dievo brandą'''

Meilė
* Meilė vienija keturis troškimus. Keturi troškimai yra visko atvaizdai. Tokiu būdu meilė iškyla kaip Dievo esmė, jo būdas.
* Meilė sutampa su troškimu visko. Tuo tarpu Man Dievas yra nulybė, ir jo atvaizdai yra nulybės atvaizdai, o jų vieningumas bene būtų prasmingumas.
* Meilė išsako santvarkos prielaidas kuriomis jinai subliūkšta.
* Meilė - Dievo nebuvimas - palaiko vienumą, palaiko Dievą. Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas.

'''Vaizduotės pranokimas'''

Vaizduotės pranokimas.
* Septintasis požiūris.
* Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.
* Šalia vaizduotės šešių vienumo pagrindų yra dar neįsivaizduojami Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintasis požiūris).

'''Vaizduotės pranokimas apytakomis'''

Kaip apytakomis pranokstame vaizduotę
* Per Dievo ir gerumo santykius galime juos pažinti, net ir neįsivaizduodami. Visi pažįstame gerumą, nors jo neįsivaizduojame. O pažindami gerumą, galime pažinti Dievą, nes gerumas yra sąlygose, o Dievas yra ta pati dvasia, tik be sąlygų. Galime įsivaizduoti, kad sąlygų nėra. Negalime įsivaizduoti kas yra be sąlygų. Tačiau galime bandyti įsivaizduoti jojo santykius su visakuo.
* Gyvenimas išsako Dievo gerumą, kad Dievas pilnai išeina už savęs į save pas mus, būtent asmenimis. O amžinas gyvenimas išsako, kad Dievas nebūtinai geras, taip kad Dievas nepilnai išeina už savęs į save, ir būtent požiūrį tenka meile išplėsti į bendrystę, pas Dievą už mūsų. Tad Dievas asmenimis išeina už savęs į save pas Mus. O Mes meile išeiname už savęs iš savęs pas Dievą, atsisakome savo požiūrių vardan bendrystės. Taip Mes įgauname reikšmę. Požiūris yra mūsų savastis - mūsų nebuvimas - ir atsisakydami savasties atrandame save. Panašiai, išgyvenimais atsisakome senosios savasties, atveriame savo tikrąją dvasią, ją išreiškiame nauja savastimi. Visos apytakos išreiškia tokį savasties plėtojimą.
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti, tačiau juos galime suvokti ištyrę savo vaizduotę. Mūsų vaizduotė šį turinį išsako keturiomis pakopomis, kurias galime įsivaizduoti: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumais. Tačiau negalime įsivaizduoti to kas persmelkia visus šituos lygmenis. Negalime vaizduote vienu žvilgsniu aprėpti Dievą - dvasią, kartu su jo sandara - viskuo, jo atvaizdais - savarankišku, užtikrintu, ramu, mylinčiu, ir jo vieningumu - meile. Negalime vienu žvilgsniu aprėpti Dievą, kaip tokį, esantį, ir kartu savo meile nesantį. Užtat galime įsivaizduoti kryptį, kaip Dievas išeina už savęs į save, kaip jisai žengia į gyvenimą. Ir taip pat galime įsivaizduoti kryptį, kaip žmogus išeina už savęs iš savęs, kaip jisai atsiplėšia nuo šio gyvenimo, tad gyvena Dievu ir amžinu gyvenimu. Svarbiausia, galime rinktis tarp šitų krypčių ir tarp lygmenų. Mes tuo pasirinkimu gyvename, tai mūsų gerumas, mūsų vieningumas, tad jo negalime tiesiogiai įsivaizduoti, tačiau mums ir nereikia, juk mes jį išgyvename, užtat galime įsivaizduoti paskirus pasirinkimus, tad ne visumoje, o dalinai.

'''Dievo ir žmogaus santykis'''

Dievas ir žmogus
* Dievas tampa žmogaus Dievu.
* Yra Dievo kampas (iš kurio kyla nenurodyto asmens požiūrių grandinė) ir žmogaus kampas (iš kurio kyla žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė), taipogi yra Dievo prasmė (kuria Dievas išeina už savęs į save ketverybės lygmenimis) ir žmogaus prasmė (kuria žmogus išeina už savęs iš savęs keverybės porų lygmenimis).
* Išgyvenant sąlygas, žmogus nutuokia Dievą už sąlygų.
* Žmogaus būsenos Dievas - jojo Dievas - jo išgyvenamo padalinimo visumos Dievas - skiriasi nuo visų padalinimų visumos (aštuonerybės) Dievo, nuo pirmapradžio nulybės Dievo. Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus renkasi ne savo Dievą, ne savasties Dievą, ne Dievo valią, o pirmapradį Dievą - Dievo laisvę. Juk žmogus negali išgyventi nulybės savo požiūriu.
* Dievas yra vienumas vienumo būklėje, mes esame vienumas nevienumo būklėje, Kito būklėje. Aš ir Tu esame žmonės, esame tarpiniai išeities taškai iškylantys nevienumo būklėje. Būtent mes tiriame ir siejame vienumo ir nevienumo būkles, renkamės tarp vienumo ir nevienumo, renkamės tarp vienumo lygmenų.
* Kaip bendraujame su Dievu
** Susikalbėjimu bendraujama su Neįsivaizduojamuoju. Gerasis vaikas nežino kaip jo tėvai jį ras bet žino kur eiti, kad jie rastų.
** Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-ŽDŽD-ŽDŽ-ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

'''Mes išsipildome bendra svajone'''

Tikslas - bendra svajonė Neįsivaizduojamojo pagrindu
* Tikslas yra siekti bendros vaizduotės, bendros svajonės, neįsivaizduojamojo pagrindu, suprantant jį kaip mylintį, visko trokštantį.
* Kodėl yra kodėl? Grąžinti pas Dievą.
* Mes pratę sieti Kodėl su su pradžia, su priežastimi, arba su pabaiga, su pasekme, su tuo kas už mūsų. Tačiau Dievui Kodėl yra viduryje, nes už jo yra vidurys, kuris išsiplečia. Atsakymai - Ar, Koks, Kaip, Kodėl - iškyla su asmenimis, su jų tyrimais. Tad Dievui Kodėl iškyla Kitu.
* Bendras troškimas - teleologija - atsiranda su darna. Teleologijos nėra ištakose (Dievas nebūtinas) bet ji išsivysto, įsitvirtina, plėtojasi (Dievas būtinas). Teleologija yra ženklas tos darnos, kad yra bendras troškimas.

Neapibrėžtumo galimybė santvarkoje

Įsisavinimas
* Kaip tiki taip yra. Ir bendrai su tikėjimu, rūpėjimu, paklusimu, eina kalba apie neapibrėžtumą.

Mes
* Nežinojimu bendraujame neapibrėžtumo pagrindu.
* Neapibrėžtumo pagrindu bendraujame kaip mes su savimi, vieni su kitais, su visais.
* Neapibrėžtumo vienybe esame Mes.
* 4 vienumo sampratos ir 6 vienumo pagrindai grindžia bendrą svajonę
* 4 asmenys ir 6 pokalbiai

'''Asmenys bręsta įsitraukdami į Mus'''

Aš ir Tu
* Aš ir Tu esame Dievo ir Kito santykių raiška.
* Vidiniais požiūriais - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - atsisakome savęs, esame sąmoningi - užtat galime dalyvauti darnoje, esame tuomet kuomet esame būtini.
* Dievas už mūsų, Dievas mumyse - o mes viduryje esame Dievas savo bendryste, dalyvaudami Dievo Dvasioje.

Asmenys susirikiuoja viduj
* Jis įsimena ne savo pareigas, o tai kas jam asmeniškai rūpi. Jam reikšminga tai, ką jisai tiki, ir ne tai, kas reikalauja ištikimybės. Jam prasminga susilaikyti ir paklusti, vietoj kad laikytis išorinio teisingumo.
* Galiu nusiteikti, kad ne šiaip sau atrodau, o tikrai esu. Tikrų tikriausia yra mano valia. Ją galiu ženklais išreikšti vis tobuliau. Savo širdies lūkesčiais atkartoju savo valią. Jais nusistatau. Protu taikau savo nuostatas, jas kaitalioju pagal aplinkybes, jas vykdau. Paskui permąstau kaip sutampa taikymai ir lūkesčiai, ir taip vis naujai savo viduje nusistatau, vykdau, permąstau.
* Valia išpuoselėju širdį ir protą. Valdau savo nusiteikimą, tad esu laisvas rinktis, kas man rūpi, ką tikiu, kam paklūstu. Atsakau už savo žodžius. Man rūpi tai, kas įsimintina, tikiu tuo, kas reikšminga, paklūstu vardan to, kas prasminga. Įsimintinais proto, reikšmingais širdies, prasmingais valios žodžiais puoselėju savastį, valdau kūną kuriuo sudalyvauju pasaulyje.

Asmenys susirikiuoja tarpusavyje
* Įsivaizduojančiam žmogui Dievas yra Neįsivaizduojamasis. Žmogui belieka suprasti, kad būtent jisai gyvena sąlygose, o Dievas yra besąlygiškas. Save ir Dievą tokiu pagrindu atskirdamas, jisai susikalba, kad jisai neįsivaizduos Neįsivaizduojamojo, betgi gali būti, kad Besąlygiškasis įsitrauks į jo sąlygas, ir jie veiks kartu kaip Mes. Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas. Tai vaizduotei nepriimtina, tačiau tai žmogų išlaisvina, nes jisai suvokimu atskiria tai, ką vaizduotė be pagrindo vienija.

Mus grindžia dėsningumas
* Meilė mumyse yra įgimta. Tad Dievo būtinumi svarbu ar mes galime išplėsti meilės sąvoką mylėdami įsakymu. O mes savo ruožtu tuo pačiu nelinkę paklusti. Visgi rūpėjimu, tikėjimu einame link paklusimo. Ir mylėdami netobulą remiamės Dievu ir išreiškiame jo būtinumą.

Neįsivaizduojamumas - Asmenys
* Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę.
* Asmenys išsako kaip galimybėms atrodo 4 raiškos lygmenys.
* Vienijimas kaip pagrindas.
* Kitas yra tarpe tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų, tarp sąmonės ir pasąmonės, kaip kad gyvybė (gyvybės mokslo žinojimo rūmuose), tai yra, amžinas gyvenimas.
* Dievas (yra) reiškiasi, vadinas, jisai yra kam nors Dievas (Koks). Jisai atlieka Dievo vaidmenį (kaip). Atsiveria kodėl.
* Brandos galimybė - Dievo turėjimas - kitoje apimtyje, kitame pasaulyje, išplėstiniame santykyje.
* Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.
* Kodėl Kitas yra - šito klausimo pagrindu toliau kyla klausimai Kaip Tu esi (jį pakalbinti), Koks Aš esu, Ar Dievas yra.
* Kitas neįsivaizduojamas nes nėra jokių ribų, sąlygų.
* Žinojimas atstoja troškimą. Asmenyje slypi žinojimas dėl kurio jiems nereikia išeiti už savęs, nereikia trokšti. Dievas žino viską užtat trokšta nieko, jisai savarankiškas. Dievo žinojimas visko prilygsta visko nežinojimui.
2022 sausio 19 d., 20:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 328-331 eilutės:

* Sąmoningumu gyvename Kitu ir išskleidžiame visus asmenis. Kitas yra lygiavertis Dievo židinys.
* Palengviname Dievui pomirtinio gyvenimo galimybę ryškiai gyvendami savo kertinę vertybę, taip kad yra lengviau atstatyti mūsų pagrindą.
* Du tėvai atsveria vaikui, jį priima.
2021 lapkričio 24 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 328-331 eilutės:

* Vertybės yra meilės atspindžiai. Kas yra vertybė? Pereiti visas vertybes ir nurodyti kokios tai sąvokos, kurios sandaros jas grindžia. Ir palyginti su vienumo pagrindais ir vienumo sampratom. Kuria prasme vertybės išsako vienumą? Juk kertinė vertybė išsako žmogaus vertybių vienumą.
* Meilės mokslas. Sistemoje skirtingi asmenys, 4 jų paskiri vienumai, 6 poriniai vienumai.
* Žmogui dera mokytis. Gyvybės savybių junginiais žmogus išmoksta mylėti plačiau.
2021 lapkričio 08 d., 12:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 328-336 eilutės:

Meilės mokslas (vienumas) (išverčia žinojimo rūmus)
* buvimas? Aš?
* 6 vienumo pagrindai
* 4 vienumo sampratos
* mąstymas? Kitas?
* 3 Dievo vienumai
* 4 vienybės atvaizdai + 4 nulybės atvaizdai
* veikimas? Tu?
2021 lapkričio 08 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 329 eilutė:
* Meilės mokslas paaiškina kaip palaikome sąmoningumą, kaip palaikome tarpą tarp sąmonės ir pasąmonės, kuris pasireiškia gyvos būtybės persitvarkymuose, gyvybės savybių svertuose.
2021 spalio 24 d., 11:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 374-379 eilutės:

Įgimta meilė ir dėsninga meilė
* Gyvenimas remiasi įgimta meile, o amžinas gyvenimas dėsninga meile.
* Mylėk artimą - mylėk įgimta meile, mylėk priešą - dėsningai, besąlygiškai taikyk įsakymą mylėti.
* Įgimtos meilės išplėtojimas dėsniais - išorinių požiūrių įsisavinimas vidiniais požiūriais.
* Įsakymas mylėti yra pagrindas bendrai kalbai, sąvokų kalbai.
2021 spalio 24 d., 11:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 336-337 eilutės:

* Ar biologijos žinojimo rūmai išsako gyvybę be tikslo? Ogi Kitas klausia, Kodėl kitas yra? Ar tai reiškia, kad Kitas tuo tarpu neturi tikslo, bet jį turi atrasti? Ar užtat teleologija susikuria tikslas? Koks santykis su tikslu ir teleologija?
2021 spalio 20 d., 22:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 322-325 eilutės:

----------------------------------
%center%https://www.math4wisdom.com/files/BiologyDiscoverySketch.png
----------------------------------
2021 spalio 14 d., 18:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 368-374 eilutės:

---------------------------------------

Susikalbėjimas netroškimais ir troškimais.

Attach:http://www.ms.lt/derlius/PAP-05-apzvalga.png
2021 spalio 13 d., 23:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 325-326 eilutės:
* Kaip suprasti meilės mokslą? Vieningumo raiškomis. Asmenys tai suvokimo lygmenys. (Betgi suvokimo lygmenys yra iš Mano apibrėžtumo lygmens.) Einame iš Kito į Dievą.
* Įsakymas mylėti yra pagrindas naujai pažvelgti į žmones kaip į asmenis, taip pat prisirišti prie tų kurie vadovaujasi įsakymu, su jais puoselėti bendrystę.
2021 spalio 12 d., 15:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 341-365 eilutės iš
į:
* Trys valios puoselėja Kito brandą: Tu, Aš, Dievas.
* Meilės mokslu išaiškėja kaip Kitas turi savo tyrimą ir tai yra Dievo tyrimas ir jisai gyvena Dievu.
* Kaip buvimas, veikimas, mąstymas susiję su Kito tyrimu?
* Esame dulkės, ko smulkesnės. Adomas iš dulkių. Kertinės vertybės.
* Meilės mokslo trys pagrindinės raiškos yra buvimas, veikimas, mąstymas - Kodėl Kitas yra.
* Meilė yra vienumas su viskuo, tad meilės mokslas išsako vienumo raiškas, 4 vienumo sampratas ir 6 vienumo pagrindus.
* Meilės mokslo aštuonerybėje vienumą (visumą) išreiškia padalinimai.
* Keturios vienumo sampratos ir keturi trejybės atvaizdai išreiškia keturis tyrimus, keturis lygmenis meilės moksle.
* Asmenys bręsta kaip liudytojai.
* Ar yra 4 vienumo apimtys? Ir kur jas įžvelgti meilės mokslo sudėtyje?
* Šeši vienumo pagrindai (4 2) išsako dorovę, šešis neigiamus įsakymus.
* Kaip Dievo šokio trejybės rato trys meilės ir trys vienumai susiję su meilės mokslu? Ar meilės moksle tai yra trejybės atvaizdai? Ar tai yra kiekvienos apytakos trejybės ratai, tik keičiasi vienumo supratimas?
* Meilės mokslas ugdo ir palaiko sąmoningumą Kitame, kad jisai atskleistų kaip Tu, Aš, Dievas.
* Dievas apie vienumą: Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką.
* Gyvulių savybės vaizduojamos pasakėčiomis.
* Gyvybės savybės yra vertybės. Kokia jų algebra.
* Įgimtas savybes išplėtojame vertybėmis.
* Nulybė ir vienybė skiriasi, kaip kad skiriasi jų sąmoningumai, trejybė ir ketverybė.
* Įsakymai mylėti yra pagrindas asmenų santykiams su Dievui, Manimi, Tavimi, Kitu ir pagrindas brandai, bendrystei.
* Kaip dorovė susijusi su įsakymais mylėti?
* Valia vykdoma paklūstant kūnu, tikint protu, rūpinantis širdimi. Užtat įprasta pradėti nuo širdies ir tai išplėsti. Jeigu vidiniais požiūriais. Tuo tarpu išoriniais požiūriais prasideda teisingumu kūno atžvilgiu, ištikimybe proto atžvilgiu, pareiga širdies atžvilgiu. Tiek išoriniai požiūriai, tiek vidiniai požiūriai išsako valios vykdymą.
* Susikalbėjimas, žmogaus ir Dievo požiūrių teisingas susirikiavimas, vyksta Dievo valios vykdumu paklūstant, tikint, rūpinantis.
* Trys valios išsako tris požiūrius.
* Meilės mokslas išsako kaip palaikyti sąmoningą būtybę be patirties, be žinojimo, kad ji nenuklystų, o gražiai įsitrauktų į šviesuolių bendrystę, kad ta bendrystė būtų visiems prieinama, kad ji būtų atvira kiekvienai vertybei, tad kiekvienai asmenybei, kiekvienai gyvybės savybei. Nes vertybės yra gyvybės savybės. O gyvybės savybės yra meilės atspindžiai nes jos vienas kitą palaiko. Sąmoningumas yra nuo pat pradžių, bet trūksta žinojimo - įsikūnijimo - įsitraukimo - susipratimo - savito atsiskleidimo savais troškimais. Tai yra meilės mokslo esmė, palaikyti tokį vertybių atsiskleidimą ir įtraukimą, jau esant sąmoningumui.
* Dievas suteikdamas laisvę pasitikslinti atveria apimtį, kurioje jisai pats nežino bet žino mumis, tad sutapdamas su mumis, tad neatskiras nuo mūsų.
2021 spalio 07 d., 17:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 247 eilutė iš:
* 8 širdies tiesų logikos
į:
* 8 širdies tiesų logikos: 4 nulybės atvaizdai ir 4 vienybės atvaizdai (Kaip jie grindžia aštuongubą kelią ir kitus netroškimus?)
2021 spalio 07 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 241-253 eilutės:

[+Meilės mokslo sudėtis: Vienumo raiškos+]

Meilės mokslas turėtų susidėti iš 24 vienumo raiškų. Kartu tai turėtų būti vienumą palaikančios meilės raiškos.

Vienumo raiškos:
* 8 širdies tiesų logikos
** 4 netroškimų vienumai - kūną vienija protas, protą vienija širdis, širdį vienija valia, valią vienija gyvenimo tikslas - Dievo valia
** 4 troškimų vienumai ? - savarankiškumo vienumas, užtikrintumo vienumas, ramybės vienumas, meilės vienumas
* 3 trejybės ratas - kaip kad meilės šokyje - Tėvo vienų vienumas, Sūnaus bendražmogiškumas, Dvasios plazdenimas
* 3 trejybės atvaizdo būsenos - vienumas buvimu (rūpėjimu? - galimybių šaltinis), veikimu (tikėjimu - asmens akistata - bendru žmogumi), mąstymu (paklusimu? - bendrystės darna)
* 4 vienumo sampratos
* 6 vienumo pagrindai - sampratų poros
2021 rugsėjo 29 d., 15:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 317-327 eilutės:

* Žmogus jau žino kaip mylėti. Tai meilės mokslo pagrindas. Panašiai kaip kad dorovės, mes jau elgiamės.
* Meilės mokslas kyla iš prasmingumo, neaprėpiamumo, trejopos raiškos - buvimu, veikimu, mąstymu.
* Kaip susiję meilė ir Dievo būtinumas?
* Kaip biologijos (gyvybės mokslo) žinojimo rūmai susiję su išminties (amžinojo gyvenimo mokslo) žinojimo rūmais?
* Kas yra gyvenimo mokslas? ir kokie jo žinojimo rūmai?
* Meilė yra žmogaus prigimtis, užtat jisai yra gyvybės tyrimo priemonė. Užtat žmogui įsakyta mylėti, kad jis mylėtų ne tiktai sąlygiškai, bet besąlygiškai, ir kad jis išplėstų meilės taikymą be ribų, kad jis susipažintų su gyvybės abėcėle ir su ja sustatomais žodžiais.
* Meilė tvirtina Dievo būtinumą, jo nepaneigiamumą, jo buvimą be priešpriešų, tad kartu jo gerumą. Nes meile susiveda Dievas ir amžinas gyvenimas - Dievo valia ir gyvenimas - žmogaus valia ir gerumas - tobulumas.
* Meilė palaiko neapibrėžtumo išsivystymą iš apibrėžtumo, ir juo labiau, palaiko santvarkos išsivystymą, nes palaiko priešpriešą be priešingybės, gerumą be blogumo, tiesą be netiesos, tad palaiko laisvumą, o tuo pačiu gerumą (jo susiejimą su Dievu) ir gyvenimą. Meilė palaiko Dievo gerumą. Meilė palaiko septynerybę.
* Kodėl jis yra? Išskirti kur priežastis glūdi: klausime-buvime, tyrime-veikime, atsakyme-mąstyme. Trejybės atvaizdo būsenose, ne poslinkiuose.
2021 rugsėjo 22 d., 15:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 84-86 eilutės:

Meilės mokslo apytaka
* Ar meilės mokslo apytaką galėtų išsakyti 24 raiškos kaip įsivaizduojame meilę?
2021 rugsėjo 20 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
* [[Meilė]] - gyvybės palaikymas, Dievo esmė
į:
* [[Meilė]] - gyvybės palaikymas, Dievo esmė. Kaip mylėti? Kaip palaikyti brandą?
Ištrintos 237-260 eilutės:

[+Meilės veikla. Kaip mylėti?+]

Kaip mylėti: Susitelkti į Kitą
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
* Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
* Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
* Žadinti sąmoningumą. Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Kaip mylėti: Išlyginti balsus
* Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.

Kaip mylėti: Puoselėti bendravimo erdvę, išskirti plotmes
* 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
* Nuoširdžiai bendraujant.
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* Skirtingų plotmių palaikymas. Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
* Malda palaiko keturias atsakomybės plotmes.

Kaip mylėti: Išversti išvertimą
* Protas (sąmonė) išverčia smegenis (pasąmonę). O meilė naujai išverčia protą, jo tikslą išgyventi išverčia meile bendrai visiems, tad grindžia dvilypumą. Tai dvilypumo dvilypumas - pasąmonės ir meilės sutapatinimas. Tai pasąmonės suvokimas kaip meilė sąmonei.
2021 rugsėjo 16 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 59-65 eilutės:
Darbai
* Meilės mokslo tikslo brėžinyje tvarkingai sudėlioti aplinkybes iš kūrybos tikslų, meno taisyklių, 12 klausimų.
* Palyginti surinktus meilės mokslo tikslus ir meilės mokslo tikslo brėžinį.
* Įvairiausius meilės mokslo tikslus įtraukti į brėžinį.
* Naujai aprašyti meilės mokslo tikslus.
* Palyginti meilės mokslo tikslus su kitų apytakų tikslais.
Pakeista 178 eilutė iš:
%center%Attach:meiles-mokslo-aplinkybes.png
į:
%center%Attach:meiles-mokslo-tikslas.png
2021 rugsėjo 16 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 169-172 eilutės:

------------------------
%center%Attach:meiles-mokslo-aplinkybes.png
------------------------
2021 rugsėjo 15 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 322 eilutė iš:
į:
* Gyvybės dėsniai atveria keturias plotmes asmenų kampams: Dievui, Man, Tau, Kitam.
2021 rugsėjo 15 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 157 eilutė iš:
* Meilės mokslas išsako Kito pasaulėžiūrą. O Kitame dieviškumo kaip ir nėra, jam Dievas yra už jo. Kitas yra kurinys, dalykiškas.
į:
* Meilės mokslas išsako Kito pasaulėžiūrą. O Kitame dieviškumo kaip ir nėra, jam Dievas yra už jo. Kitas yra kurinys, dalykiškas. Pas Kitą yra Dievo tiek kiek jo yra Dievo šokio trejybės rate.
2021 rugsėjo 15 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 157 eilutė:
* Meilės mokslas išsako Kito pasaulėžiūrą. O Kitame dieviškumo kaip ir nėra, jam Dievas yra už jo. Kitas yra kurinys, dalykiškas.
2021 rugsėjo 15 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 320-326 eilutės:


* Mylėti žmogų yra leisti jiems laisvai atsiskleisti. Kaip tai suderinti su bendryste? Kokia bendrystė palaiko laisvą atsiskleidimą?
* Meilės mokslas išsako Dievo tyrimą trejybės rato Dievo, Dievo esmės, pirm vaidmenų, atžvilgiu. Žinojimo rūmai išsako Dievo Dvasios (suvoktojo) atžvilgiu, išgyvenimo apytaka išsako Dievo Sūnaus (susivokiančiojo) atžvilgiu, Dievo šokis išsako Dievo Tėvo (suvokiančiojo) atžvilgiu.
* Meilės moksle vienetas turėtų būti pasitikrinimas, kuris išgyvenamas buvimu, veikimu, mąstymu. Pasitikrinimas yra savęs išsiaiškinimas. Išsiaiškinimas yra savasties išgyvenimas (nebūtinai savo savasties). Tokiu būdu Dievas siejamas vis labiau su jo veikla, jo tyrimu.
* Kodėl Kitas yra? reiškia, kaip jo pasitikrinimas susijęs su Dievo ir kitų tyrimais?
2021 rugsėjo 15 d., 11:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 162 eilutė:
* Meilės mokslas išplaukia iš lygmenį Kodėl neigiančio nulybės atvaizdo prasmingumo, neaprėpiamumo.
Ištrinta 167 eilutė:
2021 rugsėjo 15 d., 11:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 156 eilutė:
* Meilės mokslas Dievo tyrimą išsako kūno atžvilgiu, tad kūniškai, tad gyvenimą išplečia gyvybe.
2021 rugsėjo 15 d., 10:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 29 eilutė iš:
** Gyvybės dėsniai
į:
** [[Gyvybės dėsniai]]
2021 rugsėjo 14 d., 15:17 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 59-60 eilutės:
* Atskirti platesnio pobūdžio klausimus ir sąvokas ir iškelti į kitus puslapius.
* Šiame puslapyje surūšiuoti likusius klausimus ir sąvokas (meilę, maldą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją ir t.t.) į atskirus tyrimus, jiems sukurti puslapius.
Pakeistos 63-64 eilutės iš
* Nurodyti meilės mokslo sąsajas su visakuo, su dorovės gvildenimu, su Dievo tyrimu.
* Suprasti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais
.
į:
* Apmąstyti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
* Nurodyti meilės mokslo sąsajas su visakuo, su kitomis apytakomis, su dorovės gvildenimu, su Dievo tyrimu.
* Šiame puslapyje surūšiuoti likusius klausimus ir sąvokas (meilę, maldą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją ir t.t.) į atskirus tyrimus, jiems sukurti puslapius
.
2021 rugsėjo 14 d., 14:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-17 eilutės:

%center%Attach:meiles-mokslas.png
---------------------------
2021 rugsėjo 14 d., 14:35 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 315-317 eilutės:

* Mūsų paskiri požiūriai yra paskiri išėjimai už savęs. Svarbu, kad jie visi pasiduoda požiūrių bendrystei taip kad įsipaišo į didįjį Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs.
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai.
2021 rugsėjo 14 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 33 eilutė:
** [[Dvylika klausimų]]
2021 rugsėjo 14 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 45 eilutė:
** [[Saviugda]]
Pakeistos 133-140 eilutės iš
Permąstyti, kokiu noriu būti ir kaip tokiu tapti.
* Apžvelgti, atrinkti dorybes kuriomis tobulai mylėčiau.
* Suprasti kaip šios dorybės reiškiasi įvairiomis savybėmis: teigiamumu, šiltumu, širdingumu, rūpesčiu, jautrumu.
* Išpuoselėti santykį su savimi šias dorybes įtvirtinti ir lavinti.
* Atitinkamai ugdyti savo valią.
* Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
* Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
* Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.
į:
[[Saviugda]]
2021 rugsėjo 14 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-22 eilutės iš
* [[Meilė]] Kas yra meilė.
į:
** [[Dievo tyrimai | Dievo tyrimai]] Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
* [[Meilė]] - gyvybės palaikymas, Dievo esmė
** [[Asmuo | Asmuo: Kitas]]
** [[Žmogus]]
** [[Savastis]] (kaip žmogų veikia kiti žmonės), riba
** [[Atjautos]]
Pakeistos 24-31 eilutės iš
* [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Research/BiologyDiscovery | Biologijos žinojimo rūmai]]
į:
** [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Research/BiologyDiscovery | Biologijos žinojimo rūmai]]
** Gyvybės dėsniai
** [[Gamtos raida]]
* [[Dviprasmybė]]
** [[Požiūriai | Požiūriai]], įsijautimas, atsitokėjimas
** [[Tapatumai]] Kuriuo pagrindu valios gali sutapti.
** [[http://www.math4wisdom.com/Research/Entropy | Entropija]]
** [[Sąmoningumas
]]
Pakeistos 33-34 eilutės iš
* [[Dievo branda | Kaip Dievas bręsta?]]
* [[Raida | Kokia šviesuolio brandos raida?]]
į:
** [[Sąmoningėjimas]]
** [[Dvylika klausimų
]]
** [[Amžinas gyvenimas]], amžina branda
** [[Dievo branda | Kaip Dievas bręsta?]]
*
* [[Raida | Kokia šviesuolio brandos raida?]]
Pakeistos 39-43 eilutės iš
* [[VertybėsIrKlausimai | Vertybės ir klausimai]] Kokių būna vertybių ir klausimų?
* [[Užmojai
]] Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?
* [[Bendrystė]]
* [[Šviesuolių bendrystė]]
* [[Dievo tyrimai | Dievo tyrimai]] Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
į:
** [[Vertybės]]
** [[Vertybių žemėlapis]]
** [[VertybėsIrKlausimai | Vertybės ir klausimai
]] Kokių būna vertybių ir klausimų?
** [[Klausimai]]
** [[Užmojai]] Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?
* [[Šviesuolių bendrystė]] - brandos palaikymas
** [[Bendrystė]]
Ištrintos 46-72 eilutės:
* [[Tapatumai]] Kuriuo pagrindu valios gali sutapti.
* [[Amžinas gyvenimas]]
* [[Išsivertimai]] Kas išplaukia iš meilės mokslo?

* [[Išsivertimai]] kaip iš žinojimo rūmų iškyla meilės mokslas
* [[Meilė]] - gyvybės palaikymas, Dievo esmė
** [[Asmuo | Asmuo: Kitas]]
** [[Žmogus]]
** [[Savastis]] (kaip žmogų veikia kiti žmonės), riba
** [[Atjautos]]
* [[Gyvybė]]
** [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Research/BiologyDiscovery | Biologija]]
** Gyvybės dėsniai
** [[Gamtos raida]]
* [[Dviprasmybė]]
** [[Požiūriai | Požiūriai]], įsijautimas, atsitokėjimas
** [[http://www.math4wisdom.com/Research/Entropy | Entropija]]
** [[Sąmoningumas]]
* [[Vertybės]]
** [[Vertybių žemėlapis]]
** [[Vertybės ir klausimai]]
** [[Klausimai]]
* [[Branda]]
** [[Sąmoningėjimas]]
** [[Dvylika klausimų]]
** [[Amžinas gyvenimas]], amžina branda
* [[Malda]]
Pakeistos 50-52 eilutės iš
* [[Šviesuolių bendrystė]] - brandos palaikymas
** [[Bendrystė]]
* [[Išsivertimai]] kaip meilės mokslas
naujai apgręžia link Dievo
į:
* [[Išsivertimai]] Kas išplaukia iš meilės mokslo? Kaip jisai naujai apgręžia link Dievo?
2021 rugsėjo 14 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 34-63 eilutės:
* [[Išsivertimai]] kaip iš žinojimo rūmų iškyla meilės mokslas
* [[Meilė]] - gyvybės palaikymas, Dievo esmė
** [[Asmuo | Asmuo: Kitas]]
** [[Žmogus]]
** [[Savastis]] (kaip žmogų veikia kiti žmonės), riba
** [[Atjautos]]
* [[Gyvybė]]
** [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Research/BiologyDiscovery | Biologija]]
** Gyvybės dėsniai
** [[Gamtos raida]]
* [[Dviprasmybė]]
** [[Požiūriai | Požiūriai]], įsijautimas, atsitokėjimas
** [[http://www.math4wisdom.com/Research/Entropy | Entropija]]
** [[Sąmoningumas]]
* [[Vertybės]]
** [[Vertybių žemėlapis]]
** [[Vertybės ir klausimai]]
** [[Klausimai]]
* [[Branda]]
** [[Sąmoningėjimas]]
** [[Dvylika klausimų]]
** [[Amžinas gyvenimas]], amžina branda
* [[Malda]]
** [[Maldos nuotykiai]]
** Įsiterpimas
** Stebuklas
* [[Šviesuolių bendrystė]] - brandos palaikymas
** [[Bendrystė]]
* [[Išsivertimai]] kaip meilės mokslas naujai apgręžia link Dievo
Ištrintos 181-212 eilutės:

[+Meilės mokslo savokos+]

* [[Išsivertimai]] kaip iš žinojimo rūmų iškyla meilės mokslas
* [[Meilė]] - gyvybės palaikymas, Dievo esmė
** [[Asmuo | Asmuo: Kitas]]
** [[Žmogus]]
** [[Savastis]] (kaip žmogų veikia kiti žmonės), riba
** [[Atjautos]]
* [[Gyvybė]]
** [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Research/BiologyDiscovery | Biologija]]
** Gyvybės dėsniai
** [[Gamtos raida]]
* [[Dviprasmybė]]
** [[Požiūriai | Požiūriai]], įsijautimas, atsitokėjimas
** [[http://www.math4wisdom.com/Research/Entropy | Entropija]]
** [[Sąmoningumas]]
* [[Vertybės]]
** [[Vertybių žemėlapis]]
** [[Vertybės ir klausimai]]
** [[Klausimai]]
* [[Branda]]
** [[Sąmoningėjimas]]
** [[Dvylika klausimų]]
** [[Amžinas gyvenimas]], amžina branda
* [[Malda]]
** [[Maldos nuotykiai]]
** Įsiterpimas
** Stebuklas
* [[Šviesuolių bendrystė]] - brandos palaikymas
** [[Bendrystė]]
* [[Išsivertimai]] kaip meilės mokslas naujai apgręžia link Dievo
2021 rugsėjo 14 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 18 eilutė:
* [[Gyvybė]]
Ištrintos 55-92 eilutės:

[+Gamta ir gyvybė+]

Gyvybės mokslų žinojimo rūmai
* Kas yra biologijos žinojimo rūmų pažinovas? Ir kaip jisai susijęs su gyvybe? Ar jisai pati santvarka, priimta sėkla, ar jos abi kartu?
* Tiksliau nustatyti [[Book/BiologyDiscovery | biologijos žinojimo rūmus]], jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
* Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas.
* Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
* Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
* Surašyti architektūros žinojimo rūmus.
* Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.

Gyvybė
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
* Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?
* Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?
* Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę? Kiek tai būdingai gyvybei, kiek tai išreiškia biologijos žinojimo rūmų svarbiausią išsiaiškino būdą, kas yra vaisinga?

Mirtis ir lytinė meilė
* Kuria prasme mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai?
* Kaip mirtis ir lytinė meilė susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
* Kas svarbiau ir kodėl, malonė (įgimtas gerumas gyvūnams) ar teisingumas (įsakymas mylėti)?

Vienumą išsaugojanti permaina
* Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
* Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?
* Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?

Gyvybės dėsniai
* Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?

Entropija
* Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.
2021 rugsėjo 13 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
* [[Malda]] Kaip malda suveda skirtingas valias?
į:
* [[Malda]] Kaip malda suveda skirtingas valias? Kaip malda suveikia?
Pridėta 39 eilutė:
* Apžvelgti ir sudėlioti visas savo mintis apie meilės mokslą, šviesuolių bendrystę, meilę, gyvenimą ir gyvybę, Aleksandro teoriją.
Pakeistos 43-44 eilutės iš
į:
* Suprasti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
Pakeistos 49-50 eilutės iš
į:
* Suprasti meilės mokslą kaip Kito apytaką, tiriančią klausimą, ir susidedančią iš Dievo trejybės, aštuonerybės, dešimt Dievo įsakymų ir žmogaus trejybės rato.
Pakeistos 65-66 eilutės iš
į:
* Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.
Pakeistos 92-93 eilutės iš
* Suprasti entropiją ir jos ryšį su meilės mokslu.
į:
* Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.
Ištrintos 169-177 eilutės:
Rūšiuoti
* Išsakyti žinojimo rūmus biologijai ir susijusiems mokslams: chemijai, mikrobiologijai, genetikai, medicinai, ekologijai, evoliucijai.
* Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.
* Apžvelgti ir sudėlioti visas savo mintis apie meilės mokslą, šviesuolių bendrystę, meilę, gyvenimą ir gyvybę, Aleksandro teoriją.
* Suprasti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
* Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.
* Permąstyti, kaip malda suveikia.
* Suprasti meilės mokslą kaip Kito apytaką, tiriančią klausimą, ir susidedančią iš Dievo trejybės, aštuonerybės, dešimt Dievo įsakymų ir žmogaus trejybės rato.
Pridėta 232 eilutė:
* Meilė visus įtraukia į pokalbį. Pokalbiu neapibrėžtas tampa apibrėžtu, atsipindi savo būklę, o kartu ir save.
2021 rugsėjo 13 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 109-123 eilutės:
[+Kaip pokalbiai suveda valias?+]

Pasąmonės ir sąmonės pokalbis
* Išmąstyti santykį tarp šešių pertvarkymų ir šešių pokalbių.
* [[Nesusivedimai | Kaip nesusivedimai žadina sąmoningumą?]]

Kaip pakalbinti?
* Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?
** Kaip Kitas tampa Tavimi?
** Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?
** Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
** Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis?
** Ar žmogus gali būti šnipštas?
** Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?
Ištrintos 137-151 eilutės:

[+Pokalbiai+]

Pasąmonės ir sąmonės pokalbis
* Išmąstyti santykį tarp šešių pertvarkymų ir šešių pokalbių.
* [[Nesusivedimai | Kaip nesusivedimai žadina sąmoningumą?]]

Kaip pakalbinti?
* Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?
** Kaip Kitas tampa Tavimi?
** Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?
** Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
** Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis?
** Ar žmogus gali būti šnipštas?
** Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?
2021 rugsėjo 13 d., 13:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 75-79 eilutės:
Vienumą išsaugojanti permaina
* Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
* Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?
* Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?
Pridėtos 109-123 eilutės:
Valių suvedimas
* [[Susikalbėjimas | Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?]]
* Išmąstyti kaip trejybės ratas suveda tris valias.
* [[Maldos nuotykiai | Ko galima pasimokyti iš maldos atvejų?]]
* Kaip viskas susiklauso?
* Kaip trejybės ratas išreiškia Tėvo (už mūsų), Sūnaus (mūsų gelmėse) ir Dvasios (šokinėjančios tarp mūsų) susivedimą?
* Kaip Dievas ir žmogus susikalba, vienas kitą suprantą?
* Ką bendro turi valių nepriklausomumas ir atsitiktinumas?
* Kaip trys kalbos išsako, kaip skirtingos valios susiveda?
* Nagrinėti šachmatus, kaip pavyzdį įvairių valių (figūrų) derinimo (koordinavimo).
** Kaip šachmatų figūros viena kitą palaiko ar nepalaiko?
** Kaip skirtingos valios, teigiamos ir neigiamos, susiveda?
** Išvedžioti figūrų darnumo apskaičiavimą.
** Kaip susisieja dviejų žaidėjų valios?
Ištrintos 137-158 eilutės:

[+Meilės veikla+]

Valių suvedimas
* [[Susikalbėjimas | Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?]]
* Išmąstyti kaip trejybės ratas suveda tris valias.
* [[Maldos nuotykiai | Ko galima pasimokyti iš maldos atvejų?]]
* Kaip viskas susiklauso?
* Kaip trejybės ratas išreiškia Tėvo (už mūsų), Sūnaus (mūsų gelmėse) ir Dvasios (šokinėjančios tarp mūsų) susivedimą?
* Kaip Dievas ir žmogus susikalba, vienas kitą suprantą?
* Ką bendro turi valių nepriklausomumas ir atsitiktinumas?
* Kaip trys kalbos išsako, kaip skirtingos valios susiveda?
* Nagrinėti šachmatus, kaip pavyzdį įvairių valių (figūrų) derinimo (koordinavimo).
** Kaip šachmatų figūros viena kitą palaiko ar nepalaiko?
** Kaip skirtingos valios, teigiamos ir neigiamos, susiveda?
** Išvedžioti figūrų darnumo apskaičiavimą.
** Kaip susisieja dviejų žaidėjų valios?

Vienumą išsaugojanti permaina
* Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
* Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?
* Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?
2021 rugsėjo 13 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 55-70 eilutės iš
* Kas yra biologijos rūmų pažinovas? Ir kaip jisai susijęs su gyvybe? Pati santvarka, priėmusi sėkla, ar jie abu kartu?
į:
Gyvybės mokslų žinojimo rūmai
* Kas yra biologijos žinojimo rūmų pažinovas? Ir kaip jisai susijęs su gyvybe? Ar jisai pati santvarka, priimta sėkla, ar jos abi
kartu?
* Tiksliau nustatyti [[Book/BiologyDiscovery | biologijos žinojimo rūmus]], jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
* Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas.
* Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
* Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
* Surašyti architektūros žinojimo rūmus.

Gyvybė
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
* Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?
* Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?
* Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę? Kiek tai būdingai gyvybei, kiek tai išreiškia biologijos žinojimo rūmų svarbiausią išsiaiškino būdą, kas yra vaisinga?

Mirtis ir lytinė meilė
Pridėtos 75-84 eilutės:
Gyvybės dėsniai
* Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?

Entropija
* Suprasti entropiją ir jos ryšį su meilės mokslu.
Ištrintos 118-146 eilutės:
[+Gyvybės pasaulis+]

Kūniškas pasaulis
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

Gyvybė
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
* Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?
* Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?
* Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę? Kiek tai būdingai gyvybei, kiek tai išreiškia biologijos žinojimo rūmų svarbiausią išsiaiškino būdą, kas yra vaisinga?

Gyvybės dėsniai
* Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?

Gyvybės mokslų žinojimo rūmai
* Tiksliau nustatyti [[Book/BiologyDiscovery | biologijos žinojimo rūmus]], jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
* Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas.
* Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
* Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
* Surašyti architektūros žinojimo rūmus.

Entropija
* Suprasti entropiją ir jos ryšį su meilės mokslu.
Pridėta 382 eilutė:
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai.
2021 rugsėjo 13 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 68-70 eilutės:
* Kaip kiekvieną mylėti?
* Kaip įžiebti meilę?
* Kaip tarnauti Dievui?
Pridėta 72 eilutė:
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią?
Pakeistos 74-76 eilutės iš
* Kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
* Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią?
į:
* Kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
* Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
Ištrintos 76-78 eilutės:
* Kaip įžiebti meilę?
* Kaip kiekvieną mylėti?
* Kaip tarnauti Dievui?
Pridėtos 78-79 eilutės:

[+Pokalbiai+]
2021 rugsėjo 13 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 25 eilutė:
* [[Bendrystė]]
Ištrintos 119-135 eilutės:

[+Bendrystė+]

Bendruomenė
* Kaip meilės mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?
* Kaip tirti visuomenę, santykį tarp asmens ir bendruomenės, sąmonės ir pasąmonės (kalbos, atminties, aplinkos), smegenų pusrutulius, greitą ir lėtą mąstymą, informacijos integravimo teoriją?
* Ką galima sužinoti tiriant rūkorius ir nerūkorius?

[[Šviesuolių bendrystė]]
* Kaip puoselėti šviesuolių bendrystę?
* [[ŠviesuoliųBendrystėsUžuomazga | Kaip su Dievu ir kitais bendrauti ir bendradarbiauti su tikslu išvystyti šviesuolių bendrystę?]]
* [[Bendrystė | Kuria prasme bendrystė yra teigiama ar neigiama?]]
* [[Šviesuoliams | Kokiomis mintimis ir kokia veikla telkti šviesuolius bendrystei?]]
* [[Svetainės | Kaip savo svetaines išpuoselėti šviesuolių bendrystei?]]
* [[MinčiųSodas | Ką "Minčių sodo" pasiekimai ir trūkumai pamoko apie šviesuolių bendrystę?]]
* [[ŠvMišiosVisiems | Kaip šviesuoliams sueiti Dievo pagrindu?]]
2021 rugsėjo 13 d., 13:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-24 eilutės:
* [[VertybėsIrKlausimai | Vertybės ir klausimai]] Kokių būna vertybių ir klausimų?
* [[Užmojai]] Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?
Ištrintos 89-98 eilutės:

[+Branda+]


* [[Sąmoningėjimas | Kas yra sąmoningėjimas?]] Kaip sąmoningėjame? Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis? Kaip sąmoningėjimas grindžia dorovę?
* Kaip 12 klausimų ir jų atsakymai išsako apytakų trejybės atvaizdus?
* Kaip už 12 klausimų glūdi trejybės ratas?
* [[VertybėsIrKlausimai | Kokių būna vertybių ir klausimų?]]
* [[Užmojai | Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?]]
* Kaip išsivysto sąmoningumas?
2021 rugsėjo 13 d., 12:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-21 eilutės:
* [[Dievo branda | Kaip Dievas bręsta?]]
* [[Raida | Kokia šviesuolio brandos raida?]]
Pakeistos 24-25 eilutės iš
* [[Malda]]
į:
* [[Dievo tyrimai | Dievo tyrimai]] Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
* [[Malda]] Kaip malda suveda skirtingas valias?
Ištrinta 64 eilutė:
* [[Dievo tyrimai | Dievo tyrimai]] Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Pakeistos 91-92 eilutės iš
* [[Dievo branda | Kaip Dievas bręsta?]]
* [[Raida | Kokia šviesuolio brandos raida?]]
į:
Ištrintos 126-130 eilutės:

[+Malda+]

* Kaip suveikia maldos?
* Apmąstyti maldos nuotykius, susieti su rūpesčiais, brandomis, tapatybės kaitos aplinkybėmis.
2021 rugsėjo 13 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:
* [[Branda]]
* [[Dvylika klausimų]]
Pakeistos 45-46 eilutės iš
į:
* Kaip Dievas tampa ne tik Dievu sau bet mūsų Dievu, ne tik savų bet ir svetimų Dievu?
Pridėta 72 eilutė:
* Kaip ieškoti bendro reikalo su savo priešais?
2021 rugsėjo 11 d., 09:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 404-407 eilutės:

[+Užrašai+]

* Mūsų paskiri požiūriai yra paskiri išėjimai už savęs. Svarbu, kad jie visi pasiduoda požiūrių bendrystei taip kad įsipaišo į didįjį Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs.
2021 rugsėjo 11 d., 09:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 260-261 eilutės iš
Rūšiuoti
* Meilės mokslu puoselėjame Kito savastį kuriuo jisai pagauna skirtumą tarp meilės išplaukiančios iš savęs malone, ir meilės už savęs įsakymo pagrindu, jisai kai ką myli maloningai ir taip pat myli plačiau įsakymu, taip kad yra tolydumas tarp vieno ir kito. Meilė įsakymu sustato visą bendrystę betgi teikiame pirmumą malonei, užtat vertiname Dievo malonę, kad Dievas mus myli, kad Dievui patinkame. Būtent tai pareiškia, kad Dievas yra, ir būtent mums jisai yra
.
į:
Neapibrėžtumo priėmimą
* Apibrėžtumui išaugus į viską, neapibrėžtumui lieka niekas. Tačiau neapibrėžtumas sutelpa net ir niekame. Neapibrėžtumas niekame atveria laisvumą
.
Pakeistos 264-269 eilutės iš
* Meilės mokslu visi trys balsai derina kitus du balsus. Gaunasi trejybės rato poslinkiai.
* Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.
* Meilės mokslas veda iš nieko (dvasios ir atitinkamos sandaros santykio) į viską (įsakymo besąlygiškumą nesant jokio atitikimo).
* Meilės mokslas pamoko žmogų kaip rakinėti įvairiausius žinojimo rūmus.
* Meilės mokslu suvokiame gyvybės ištakas, kad ji išplaukia iš Dievo įsakymo mylėti, užtat prisijungiame prie jos plėtojimo
.
į:
* Meile pripažįstame dvasią.
Pakeistos 282-283 eilutės iš
į:
* Meilės mokslu kiekvienas iš trijų balsų derina kitus du balsus. Gaunasi trejybės rato poslinkiai.
Pridėtos 291-292 eilutės:
* Amžinu gyvenimu, įsakymu mylėti, išplečiame malonę teisingumu.
* Meilės mokslu suvokiame gyvybės ištakas, kad ji išplaukia iš Dievo įsakymo mylėti, užtat prisijungiame prie jos plėtojimo.
Pridėtos 298-299 eilutės:
* Darną palaikome Kitam perteikdami darnos pagrindą.
* Meilės mokslu puoselėjame Kito savastį kuriuo jisai pagauna skirtumą tarp meilės išplaukiančios iš savęs malone, ir meilės už savęs įsakymo pagrindu, jisai kai ką myli maloningai ir taip pat myli plačiau įsakymu, taip kad yra tolydumas tarp vieno ir kito. Meilė įsakymu sustato visą bendrystę betgi teikiame pirmumą malonei, užtat vertiname Dievo malonę, kad Dievas mus myli, kad Dievui patinkame. Būtent tai pareiškia, kad Dievas yra, ir būtent mums jisai yra.
Pridėtos 306-308 eilutės:
Atjautos pagrindas
* Meilės mokslas pamoko žmogų kaip rakinėti įvairiausius žinojimo rūmus, kaip išmanyti mokslus ir kaip atjausti ir palaikyti asmenybes.
Pakeistos 358-359 eilutės iš
į:
* Meilės mokslas veda iš nieko (dvasios ir atitinkamos sandaros santykio) į viską (įsakymo besąlygiškumą nesant jokio atitikimo).
Pridėtos 387-389 eilutės:

Išėjimas už savęs pas kitus
* Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.
2021 rugsėjo 11 d., 08:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 345-347 eilutės:
Savasties riba
* Išgyvenimais ir išsiaiškinimo būdais išryškiname ribą tarp savęs ir pasaulio, o tai pagrindas meilei, brandai, sąmoningumui. Ir tą ribą išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė, jais išsakytas tarpas, kuris reiškiasi laisvumu, iš kurio išauga nulinis požiūris.
Pridėtos 372-376 eilutės:
Amžina branda
* Tobulėjame sugebėdami vadovautis kitų ribomis, tai mums vis naujas iššūkis.
* Amžina branda - žmogus kaip instrumentas tobulėja
* Amžinas gyvenimas - Dievas labiau gyvenantis mumis. Dievas labiau mylėtų kitus mumis.
Pakeistos 381-382 eilutės iš
į:
* Pasikartojanti veikla ir vienkartinė veikla. Mandelbrot aibė: dviprasmybė: riba tarp grįžtančio (pasikartojančios veiklos) ir negrįžtančio (vienkartinės veiklos).
Pridėtos 389-391 eilutės:
Draugai ir priešai
* Susikalbėjimas su priešais - su kitais - trejybės ratu tikrovėje - pasaulio pagrindu (Tėvo pasaulėžiūra). Susikalbėjimas su draugais - su savais - sąvokų kalba - Dievo požiūriu (Sūnaus pasaulėžiūra).
Ištrintos 395-409 eilutės:

[+Užrašai+]

Pasikartojanti veikla ir vienkartinė veikla
* Mandelbrot aibė: dviprasmybė: riba tarp grįžtančio (pasikartojančios veiklos) ir negrįžtančio (vienkartinės veiklos).

Draugai ir priešai
* Susikalbėjimas su priešais - su kitais - trejybės ratu tikrovėje - pasaulio pagrindu (Tėvo pasaulėžiūra). Susikalbėjimas su draugais - su savais - sąvokų kalba - Dievo požiūriu (Sūnaus pasaulėžiūra).

Amžina branda
* Amžina branda - žmogus kaip instrumentas tobulėja
* Amžinas gyvenimas - Dievas labiau gyvenantis mumis. Dievas labiau mylėtų kitus mumis.

Savasties riba
* Išgyvenimais ir išsiaiškinimo būdais išryškiname ribą tarp savęs ir pasaulio, o tai pagrindas meilei, brandai, sąmoningumui. Ir tą ribą išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė, jais išsakytas tarpas, kuris reiškiasi laisvumu, iš kurio išauga nulinis požiūris.
2021 rugsėjo 11 d., 08:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 347-351 eilutės iš
į:
* Įsakymas (mylėti) grindžia daugiareikšmiškumą.
* Mylintysis meile vertina mylimąjį labiau nė save. Užtat tai yra susikalbėjimas. Tai yra mano trūkumas, kad nenoriu svarba nusileisti kitam, nenoriu labiau rūpintis kitu nė savimi. Užtat man priimtiniau mylėti Dievą arba mylėti artima kaip save patį. Šie įsakymai išsako kaip mylėti. Ir daug kam yra sunku mylėti. Meilė užtat būna sąlygiška, tam tikru metu, tam tikru atžvilgiu. O Dievu galime mylėti besąlygiškai.
* Meilės mokslu pereiname iš meilės meilumo pagrindu į meilę įsakymo pagrindu, tad į amžiną gyvenimą.
* Meilė įsakymu reiškiasi bendrais dėsniais.
Pakeistos 354-355 eilutės iš
į:
* Malonė (geraširdiškumas) ir gydymas šabo dieną.
Ištrintos 362-380 eilutės:
[+Užrašai+]


Vieningumas
* Žmogus yra kukliausias indas kuriame Dievas gali pilnaverčiai pasireikšti. Amžinu gyvenimu esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm.
* Bendra svajonė yra laimė - visų lūkesčių patenkinimas.
* Meilė palaiko vienumą nes palaiko apibrėžtumo reikšmę.

Įsakymas mylėti
* Įsakymas (mylėti) grindžia daugiareikšmiškumą.
* Mylintysis meile vertina mylimąjį labiau nė save. Užtat tai yra susikalbėjimas. Tai yra mano trūkumas, kad nenoriu svarba nusileisti kitam, nenoriu labiau rūpintis kitu nė savimi. Užtat man priimtiniau mylėti Dievą arba mylėti artima kaip save patį. Šie įsakymai išsako kaip mylėti. Ir daug kam yra sunku mylėti. Meilė užtat būna sąlygiška, tam tikru metu, tam tikru atžvilgiu. O Dievu galime mylėti besąlygiškai.

Kito pasaulio palaikymas
* Meilės moksle iškyla 3 tvarkos. Vaizduotė atvaizduoja šešiais pertvarkymais. Šios tvarkos ir pertvarkymai gali būti įdomūs Wenbo tyrimui.
* Meilė palaiko paskirus pasaulius, tiek mūsų smegenų žievės stulpelius, tiek jų atitikmenis pasaulyje, kad jie būtų pilnaverčiai.

Sąmoningumo palaikymas
* Flirtavimas žaidžia su žmogaus savasties riba, tarp vidaus ir išorės, tarp pasąmonės ir sąmonės.
Ištrintos 368-370 eilutės:
Malonė ir teisingumas
* Malonė (kindness) ir gydymas šabo dieną.
Pridėta 370 eilutė:
* Renkamės ar gyventi savo ribomis ar kito ribomis.
Pridėtos 374-386 eilutės:
Kito pasaulio palaikymas
* Meilės moksle iškyla 3 tvarkos. Vaizduotė atvaizduoja šešiais pertvarkymais. Šios tvarkos ir pertvarkymai gali būti įdomūs Wenbo tyrimui.
* Meilė palaiko paskirus pasaulius, tiek mūsų smegenų žievės stulpelius, tiek jų atitikmenis pasaulyje, kad jie būtų pilnaverčiai.
Sąmoningumo palaikymas
* Flirtavimas žaidžia su žmogaus savasties riba, tarp vidaus ir išorės, tarp pasąmonės ir sąmonės.

Vieningumas
* Žmogus yra kukliausias indas kuriame Dievas gali pilnaverčiai pasireikšti. Amžinu gyvenimu esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm.
* Bendra svajonė yra laimė - visų lūkesčių patenkinimas.
* Meilė palaiko vienumą nes palaiko apibrėžtumo reikšmę.

[+Užrašai+]
Ištrintos 391-394 eilutės:

Meilės įsakymas
* Meilės mokslu pereiname iš meilės meilumo pagrindu į meilę įsakymo pagrindu, tad į amžiną gyvenimą.
* Meilė įsakymu reiškiasi bendrais dėsniais.
2021 rugsėjo 11 d., 08:37 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 334-341 eilutės:
* Meilės mokslu išmokstame mylėti plačiau. O tai reiškia mylėti įsakymu.
* Malonę suprantame iš to kaip esame gamtos sutverti. Teisingumą suprantame iš įsakymo. Mums tenka išmokti teisingumą teisingai taikyti ne vardan įsakymo, o plėtoti malonę.
* Gyvenime svarbu būti jautriam tiek smulkmenom, tiek didmenom, ko smulkiau ir ko plačiau. Būtent tam vystome valią, kad galėtumėme tai suderinti. Ir būtent mes paskiri asmenys privalome tai suderinti, juk Dievas yra susitelkęs už mūsų, o mes esame susitelkę savo būklėse. Panašiai yra ir biologijoje, ir gyvenimo dėsniuose, kad įvairiausi mąstai vienas kitą įtakoja.
* Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse. Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus.
* Santvarka išsivystanti nieko apimtyje. Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.

[+Užrašai+]
Pakeistos 337-338 eilutės iš
į:
* Visko apimtyje savaime išsivysto santvarka. Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.
Pridėtos 344-359 eilutės:

Įsakymas mylėti plačiau
* Meilės mokslu išmokstame mylėti plačiau. O tai reiškia mylėti įsakymu.

Teisingumo ir malonės santykis
* Malonę suprantame iš to kaip esame gamtos sutverti. Teisingumą suprantame iš įsakymo. Mums tenka išmokti teisingumą teisingai taikyti ne vardan įsakymo, o plėtoti malonę.

Vidinis susirikiavimas
* Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse.
* Gyvenime svarbu būti jautriam tiek smulkmenom, tiek didmenom, ko smulkiau ir ko plačiau. Būtent tam vystome valią, kad galėtumėme tai suderinti. Ir būtent mes paskiri asmenys privalome tai suderinti, juk Dievas yra susitelkęs už mūsų, o mes esame susitelkę savo būklėse. Panašiai yra ir biologijoje, ir gyvenimo dėsniuose, kad įvairiausi mąstai vienas kitą įtakoja.

Susirikiavimų santykiai
* Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus.

[+Užrašai+]
2021 rugsėjo 11 d., 08:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 22 eilutė:
* [[Amžinas gyvenimas]]
2021 rugsėjo 10 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 260 eilutė iš:
* Meilės mokslu puoselėjame Kito savastį kuriuo jisai pagauna skirtumą tarp meilės išplaukiančios iš savęs malone, ir meilės už savęs įsakymo pagrindu, jisai kai ką myli maloningai ir taip pat myli plačiau įsakymu, taip kad yra tolydumas tarp vieno ir kito. Meilė įsakymu sustato visą bendrystę betgi teikiame pirmumą malonei, užtat vertiname Dievo malonę, kad Dievas mus myli, kad Dievui patinkame. Būtent tai pareiškia, kad Dievas yra.
į:
* Meilės mokslu puoselėjame Kito savastį kuriuo jisai pagauna skirtumą tarp meilės išplaukiančios iš savęs malone, ir meilės už savęs įsakymo pagrindu, jisai kai ką myli maloningai ir taip pat myli plačiau įsakymu, taip kad yra tolydumas tarp vieno ir kito. Meilė įsakymu sustato visą bendrystę betgi teikiame pirmumą malonei, užtat vertiname Dievo malonę, kad Dievas mus myli, kad Dievui patinkame. Būtent tai pareiškia, kad Dievas yra, ir būtent mums jisai yra.
2021 rugsėjo 10 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 260 eilutė iš:
* Meilės mokslu puoselėjame Kito savastį kuriuo jisai pagauna skirtumą tarp meilės išplaukiančios iš savęs malone, ir meilės už savęs įsakymo pagrindu, taip kad yra tolydumas tarp vieno ir kito. Meilė įsakymu sustato visą bendrystę betgi teikiame pirmumą malonei, užtat vertiname Dievo malonę, kad Dievas mus myli. Būtent tai pareiškia, kad Dievas yra.
į:
* Meilės mokslu puoselėjame Kito savastį kuriuo jisai pagauna skirtumą tarp meilės išplaukiančios iš savęs malone, ir meilės už savęs įsakymo pagrindu, jisai kai ką myli maloningai ir taip pat myli plačiau įsakymu, taip kad yra tolydumas tarp vieno ir kito. Meilė įsakymu sustato visą bendrystę betgi teikiame pirmumą malonei, užtat vertiname Dievo malonę, kad Dievas mus myli, kad Dievui patinkame. Būtent tai pareiškia, kad Dievas yra.
2021 rugsėjo 10 d., 11:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 259-260 eilutės iš
Tikslas
į:
Rūšiuoti
* Meilės mokslu puoselėjame Kito savastį kuriuo jisai pagauna skirtumą tarp meilės išplaukiančios iš savęs malone, ir meilės už savęs įsakymo pagrindu, taip kad yra tolydumas tarp vieno ir kito. Meilė įsakymu sustato visą bendrystę betgi teikiame pirmumą malonei, užtat vertiname Dievo malonę, kad Dievas mus myli. Būtent tai pareiškia, kad Dievas yra.
2021 rugsėjo 10 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 397 eilutė:
----------------------
2021 rugsėjo 10 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 16 eilutė:
* [[Išsivertimai]] Kaip iš žinojimo rūmų išplaukia meilės mokslas.
Pakeistos 22-23 eilutės iš
į:
* [[Išsivertimai]] Kas išplaukia iš meilės mokslo?
Pakeistos 55-56 eilutės iš
į:
* Kaip meilės įsakymas 4+6 pasireiškia meilės moksle?
Pakeistos 67-68 eilutės iš
į:
* Kaip tarnauti Dievui?
Pridėtos 259-267 eilutės:
Tikslas
* Mylime neapibrėžtumą. Palaikome jo buvimą apibrėžtume. Tad palaikome laisvę ir ją išryškinančius sąmoningumą, valią.
* Galime mylėti tiktai dvasią. O meilė Dievui yra meilė grynai dvasiai už santvarkos. Sūnus yra dvasia santvarkoje. Sūnus yra meilė Dievui nes teikia pirmenybei Tėvui už santvarkos. O šokinėjanti dvasia yra meilė apskritai nes jinai apima, žadina, vienija meilę visai dvasiai, tiek santvarkoje, tiek už santvarkos.
* Meilės mokslu visi trys balsai derina kitus du balsus. Gaunasi trejybės rato poslinkiai.
* Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.
* Meilės mokslas veda iš nieko (dvasios ir atitinkamos sandaros santykio) į viską (įsakymo besąlygiškumą nesant jokio atitikimo).
* Meilės mokslas pamoko žmogų kaip rakinėti įvairiausius žinojimo rūmus.
* Meilės mokslu suvokiame gyvybės ištakas, kad ji išplaukia iš Dievo įsakymo mylėti, užtat prisijungiame prie jos plėtojimo.
Pridėtos 331-338 eilutės:
[+Meilės mokslo eiga+]

* Meilės mokslu išmokstame mylėti plačiau. O tai reiškia mylėti įsakymu.
* Malonę suprantame iš to kaip esame gamtos sutverti. Teisingumą suprantame iš įsakymo. Mums tenka išmokti teisingumą teisingai taikyti ne vardan įsakymo, o plėtoti malonę.
* Gyvenime svarbu būti jautriam tiek smulkmenom, tiek didmenom, ko smulkiau ir ko plačiau. Būtent tam vystome valią, kad galėtumėme tai suderinti. Ir būtent mes paskiri asmenys privalome tai suderinti, juk Dievas yra susitelkęs už mūsų, o mes esame susitelkę savo būklėse. Panašiai yra ir biologijoje, ir gyvenimo dėsniuose, kad įvairiausi mąstai vienas kitą įtakoja.
* Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse. Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus.
* Santvarka išsivystanti nieko apimtyje. Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.
Ištrinta 340 eilutė:
Pakeistos 369-371 eilutės iš
į:
* Tarnauti Dievui: savo kertinę vertybę klausimais pajungti meilei, tad Dievui.
* Mus su Dievu sieja visiems bendras pasaulis.
Pridėta 379 eilutė:
Pasikartojanti veikla ir vienkartinė veikla
Pakeistos 381-382 eilutės iš
* Amžinas gyvenimas - Dievas labiau gyvenantis mumis. Dievas labiau mylėtų kitus mumis.
į:
Draugai ir priešai
Pridėtos 384-386 eilutės:

Meilės įsakymas
* Meilės mokslu pereiname iš meilės meilumo pagrindu į meilę įsakymo pagrindu, tad į amžiną gyvenimą.
Pakeistos 388-390 eilutės iš
* Suvokimas suveda į vieną (suvoktąjį) dviem požiūriais (besąlygišku suvokiančiuoju ir sąlygišku susivokiančiuoju), tad reikia trijų. O tuomet yra jų vidinis (nulinis) susiderinimas, tad trys sutampa su nuliu. Tai grindžia tiek ketverybę (1, 2, 3, 0) tiek trejybės ratą (0, 1, 2). Taip pat gali paaiškinti seką 1, 2, 3, 0.
* Meilės mokslu pereiname iš meilės meilumo pagrindu į meilę įsakymo pagrindu, tad į amžiną gyvenimą.
į:

Amžina branda
Pakeistos 391-393 eilutės iš
* Apdorotuvai - filtrai - atvaizdai? Tarpai tarp lygmenų grindžia entropiją, stebuklus.

* Prieštaravimo išdava: vertybė (meilės neigimas) yra meilės pjūvis.
į:
* Amžinas gyvenimas - Dievas labiau gyvenantis mumis. Dievas labiau mylėtų kitus mumis.

Savasties riba
Pakeistos 395-403 eilutės iš
* Išgyvenimais - Dievui Sūnui (bendram žmogui) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Tėvui (vienų vienumui).
* Išsiaiškinimais - Dievui Dvasiai (plazdenančiai) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Sūnui. Pereinama iš išgyvenimo į santvarką, į mokslą.
* ? - pasauliui? teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Dvasiai?

Tarnauti Dievui
* Kaip tarnauti Dievui?
* Tarnauti Dievui: savo kertinę vertybę klausimais pajungti meilei, tad Dievui.
* Mus su Dievu sieja visiems bendras pasaulis.
į:
Pakeistos 398-416 eilutės iš
-----------------------

Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.

Meilės mokslas
* Meilės mokslu visi trys balsai derina kitus du balsus. Gaunasi trejybės rato poslinkiai.
* Gyvenime svarbu būti jautriam tiek smulkmenom, tiek didmenom, ko smulkiau ir ko plačiau. Būtent tam vystome valią, kad galėtumėme tai suderinti. Ir būtent mes paskiri asmenys privalome tai suderinti, juk Dievas yra susitelkęs už mūsų, o mes esame susitelkę savo būklėse. Panašiai yra ir biologijoje, ir gyvenimo dėsniuose, kad įvairiausi mąstai vienas kitą įtakoja.
* Galime mylėti tiktai dvasią. O meilė Dievui yra meilė grynai dvasiai už santvarkos. Sūnus yra dvasia santvarkoje. Sūnus yra meilė Dievui nes teikia pirmenybei Tėvui už santvarkos. O šokinėjanti dvasia yra meilė apskritai nes jinai apima, žadina, vienija meilę visai dvasiai, tiek santvarkoje, tiek už santvarkos.
* Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse. Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus.
* Kaip meilės įsakymas 4+6 pasireiškia meilės moksle?
* Meilės mokslas veda iš nieko (dvasios ir atitinkamos sandaros santykio) į viską (įsakymo besąlygiškumą nesant jokio atitikimo).
* Žinojimo rūmais išsivysto sąmonės mokslų gausa, kažko pagrindu, smulkėjimu. Meilės mokslas kažką išverčia nieku, smulkėjimą išverčia platėjimu, išaugina asmenybes link visos apimančios gyvybės ir meilės jai, tad link besąlygiškos meilės, meilės įstatymo. Meilės mokslas išsako asmenybių rūmus, kaip asmenybės auga link besąlygiškos meilės. Mokslų ir asmenybių rūmai sieja sąmonę ir pasąmonę.
* Meilės mokslas pamoko žmogų kaip rakinėti įvairiausius žinojimo rūmus.
* Gyvybė išplaukia iš Dievo įsakymo mylėti.


Santvarka išsivystanti nieko apimtyje
* Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.
į:
----------------------
2021 rugsėjo 10 d., 10:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 41-42 eilutės iš
[+Gyvybė+]
į:
[+Gamta ir gyvybė+]

* Kas yra biologijos rūmų pažinovas? Ir kaip jisai susijęs su gyvybe? Pati santvarka, priėmusi sėkla, ar jie abu kartu?
Pakeistos 46-47 eilutės iš
į:
* Kas svarbiau ir kodėl, malonė (įgimtas gerumas gyvūnams) ar teisingumas (įsakymas mylėti)?
Pakeistos 328-329 eilutės iš
į:
* Gimtoji nuodėmė gali iškilti asmenybei iškylant gamtoje jai nenusileidus asmeniui.
Pridėtos 343-345 eilutės:
Sąmoningumo palaikymas
* Flirtavimas žaidžia su žmogaus savasties riba, tarp vidaus ir išorės, tarp pasąmonės ir sąmonės.
Ištrintos 347-352 eilutės:

Pasirinkimas
* Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas).
* Meilės mokslas bendravimu išryškina brandos ar nebrandos galimybes. Bendravimas palaikantis brandą yra teigiamas, o bendravimas palaikantis nebrandą - sąstingį yra neigiamas.

* Gimtoji nuodėmė gali iškilti asmenybei iškylant gamtoje jai nenusileidus asmeniui.
Pakeistos 349-351 eilutės iš
* , taip pat žinojimų rūmų išsišakojime
* Kas yra biologijos rūmų pažinovas? Ir kaip jisai susijęs su gyvybe? Pati santvarka, priėmusi sėkla, ar jie abu kartu?
* Flirtavimas žaidžia su žmogaus savasties riba, tarp vidaus ir išorės, tarp pasąmonės ir sąmonės.
į:
Malonė ir teisingumas
Pakeistos 352-356 eilutės iš
* Malonė (gerumas gyvūnams) ir teisingumas (įsakymas). Kuris svarbesnis ir kodėl?
į:
Pasirinkimas
* Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas).
* Meilės mokslas bendravimu išryškina brandos ar nebrandos galimybes. Bendravimas palaikantis brandą yra teigiamas, o bendravimas palaikantis nebrandą - sąstingį yra neigiamas.
2021 rugsėjo 10 d., 10:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 187-195 eilutės:
Rūšiuoti
* Išsakyti žinojimo rūmus biologijai ir susijusiems mokslams: chemijai, mikrobiologijai, genetikai, medicinai, ekologijai, evoliucijai.
* Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.
* Apžvelgti ir sudėlioti visas savo mintis apie meilės mokslą, šviesuolių bendrystę, meilę, gyvenimą ir gyvybę, Aleksandro teoriją.
* Suprasti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
* Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.
* Permąstyti, kaip malda suveikia.
* Suprasti meilės mokslą kaip Kito apytaką, tiriančią klausimą, ir susidedančią iš Dievo trejybės, aštuonerybės, dešimt Dievo įsakymų ir žmogaus trejybės rato.
Pridėtos 318-322 eilutės:

Gamta
* Neapibrėžtumo trejybė (leisti visas galimybes, kiekvieną galimybę įtraukti, suderinti visas galimybes) meilės moksle reiškiasi gamtos veiksenomis - gamta pakanti visom galimybėm, paskiros galimybės rungiasi, visų galimybių darna susitvarko su pažeidėjais.

Gamtos plėtojimas
Pridėtos 324-346 eilutės:
* Žmogus - architektas - kaip gamtos išvystyta kurybos priemonė kuri atsiremia į savo ramybę, savo pojūtį, kas yra gražu.
* Meilės moksle aplinkybėmis perkuriame ir palaikome, įtvirtiname tai kas jau yra - pilnatvę palaikančiomis permainomis.

Vieningumas
* Žmogus yra kukliausias indas kuriame Dievas gali pilnaverčiai pasireikšti. Amžinu gyvenimu esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm.
* Bendra svajonė yra laimė - visų lūkesčių patenkinimas.
* Meilė palaiko vienumą nes palaiko apibrėžtumo reikšmę.

Įsakymas mylėti
* Įsakymas (mylėti) grindžia daugiareikšmiškumą.
* Mylintysis meile vertina mylimąjį labiau nė save. Užtat tai yra susikalbėjimas. Tai yra mano trūkumas, kad nenoriu svarba nusileisti kitam, nenoriu labiau rūpintis kitu nė savimi. Užtat man priimtiniau mylėti Dievą arba mylėti artima kaip save patį. Šie įsakymai išsako kaip mylėti. Ir daug kam yra sunku mylėti. Meilė užtat būna sąlygiška, tam tikru metu, tam tikru atžvilgiu. O Dievu galime mylėti besąlygiškai.

Kito pasaulio palaikymas
* Meilės moksle iškyla 3 tvarkos. Vaizduotė atvaizduoja šešiais pertvarkymais. Šios tvarkos ir pertvarkymai gali būti įdomūs Wenbo tyrimui.
* Meilė palaiko paskirus pasaulius, tiek mūsų smegenų žievės stulpelius, tiek jų atitikmenis pasaulyje, kad jie būtų pilnaverčiai.

Žmogus ir Dievas
* Save tikslinantis žmogus malda nurodo kur Dievui įsiterpti.

Pasirinkimas
* Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas).
* Meilės mokslas bendravimu išryškina brandos ar nebrandos galimybes. Bendravimas palaikantis brandą yra teigiamas, o bendravimas palaikantis nebrandą - sąstingį yra neigiamas.
Pakeistos 360-366 eilutės iš
* Išsakyti žinojimo rūmus biologijai ir susijusiems mokslams: chemijai, mikrobiologijai, genetikai, medicinai, ekologijai, evoliucijai.
* Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.
* Apžvelgti ir sudėlioti visas savo mintis apie meilės mokslą, šviesuolių bendrystę, meilę, gyvenimą ir gyvybę, Aleksandro teoriją.
* Suprasti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
* Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.
* Permąstyti, kaip malda suveikia.
* Suprasti meilės mokslą kaip Kito apytaką, tiriančią klausimą, ir susidedančią iš Dievo trejybės, aštuonerybės, dešimt Dievo įsakymų ir žmogaus trejybės rato.
į:
Ištrintos 394-422 eilutės:

[+Užrašai+]

Gamta
* Neapibrėžtumo trejybė (leisti visas galimybes, kiekvieną galimybę įtraukti, suderinti visas galimybes) meilės moksle reiškiasi gamtos veiksenomis - gamta pakanti visom galimybėm, paskiros galimybės rungiasi, visų galimybių darna susitvarko su pažeidėjais.

Gamtos plėtojimas
* Žmogus - architektas - kaip gamtos išvystyta kurybos priemonė kuri atsiremia į savo ramybę, savo pojūtį, kas yra gražu.
* Meilės moksle aplinkybėmis perkuriame ir palaikome, įtvirtiname tai kas jau yra - pilnatvę palaikančiomis permainomis.

Vieningumas
* Žmogus yra kukliausias indas kuriame Dievas gali pilnaverčiai pasireikšti. Amžinu gyvenimu esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm.
* Bendra svajonė yra laimė - visų lūkesčių patenkinimas.
* Meilė palaiko vienumą nes palaiko apibrėžtumo reikšmę.

Įsakymas mylėti
* Įsakymas (mylėti) grindžia daugiareikšmiškumą.
* Mylintysis meile vertina mylimąjį labiau nė save. Užtat tai yra susikalbėjimas. Tai yra mano trūkumas, kad nenoriu svarba nusileisti kitam, nenoriu labiau rūpintis kitu nė savimi. Užtat man priimtiniau mylėti Dievą arba mylėti artima kaip save patį. Šie įsakymai išsako kaip mylėti. Ir daug kam yra sunku mylėti. Meilė užtat būna sąlygiška, tam tikru metu, tam tikru atžvilgiu. O Dievu galime mylėti besąlygiškai.

Kito pasaulio palaikymas
* Meilės moksle iškyla 3 tvarkos. Vaizduotė atvaizduoja šešiais pertvarkymais. Šios tvarkos ir pertvarkymai gali būti įdomūs Wenbo tyrimui.
* Meilė palaiko paskirus pasaulius, tiek mūsų smegenų žievės stulpelius, tiek jų atitikmenis pasaulyje, kad jie būtų pilnaverčiai.

Žmogus ir Dievas
* Save tikslinantis žmogus malda nurodo kur Dievui įsiterpti.

Pasirinkimas
* Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas).
* Meilės mokslas bendravimu išryškina brandos ar nebrandos galimybes. Bendravimas palaikantis brandą yra teigiamas, o bendravimas palaikantis nebrandą - sąstingį yra neigiamas.
2021 rugsėjo 10 d., 10:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 85-86 eilutės iš
į:
* Kaip išsivysto sąmoningumas?
Pridėtos 163-165 eilutės:
Sąvokų kalba
* Kaip meilės moksle trejybės ratas grindžia keliones po medžius?
Ištrintos 306-311 eilutės:
Įsimylėjimas
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti, kuriuo susitelkia mūsų vertybės.


Pakeista 312 eilutė iš:
* pabandyti įžvelgti ir suprasti kaip trejybės ratas grindžia "walks on trees" meilės moksle, taip pat žinojimų rūmų išsišakojime
į:
* , taip pat žinojimų rūmų išsišakojime
Pakeistos 367-371 eilutės iš
* Įsakymas (mylėti) grindžia daugiareikšmiškumą.
* Mylintysis meile vertina mylimąjį labiau nė save. Užtat tai yra susikalbėjimas.
Tai yra mano trūkumas, kad nenoriu svarba nusileisti kitam, nenoriu labiau rūpintis kitu nė savimi. Užtat man priimtiniau mylėti Dievą arba mylėti artima kaip save patį. Šie įsakymai išsako kaip mylėti. Ir daug kam yra sunku mylėti. Meilė užtat būna sąlygiška, tam tikru metu, tam tikru atžvilgiu. O Dievu galime mylėti besąlygiškai.
* Meilės moksle iškyla 3 tvarkos. Vaizduotė atvaizduoja šešiais pertvarkymais. Šios tvarkos ir pertvarkymai gali būti įdomūs Wenbo tyrimui.
* Šviesuolių bendrystė palaiko susikalbėjimą. Tai raktas į amžiną gyvenimą.
* Save tikslinantis žmogus malda nurodo kur Dievui įsiterpti.
į:
Gamta
* Neapibrėžtumo trejybė (leisti visas galimybes, kiekvieną galimybę įtraukti, suderinti visas galimybes) meilės moksle reiškiasi gamtos veiksenomis - gamta pakanti visom galimybėm, paskiros galimybės rungiasi, visų galimybių darna susitvarko su pažeidėjais.

Gamtos plėtojimas
Pakeistos 372-374 eilutės iš
* Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas).
į:
* Meilės moksle aplinkybėmis perkuriame ir palaikome, įtvirtiname tai kas jau yra - pilnatvę palaikančiomis permainomis.

Vieningumas
Ištrintos 375-376 eilutės:
* Pasaulyje užtenka įnešti geros valios viską perkurti.
* Populiari muzika puoselėja stiliaus (braižo) galimybes, užtat telkia subkultūras.
Pakeistos 377-378 eilutės iš
* Neapibrėžtumo trejybė (leisti visas galimybes, kiekvieną galimybę įtraukti, suderinti visas galimybes) meilės moksle reiškiasi gamtos veiksenomis - gamta pakanti visom galimybėm, paskiros galimybės rungiasi, visų galimybių darna susitvarko su pažeidėjais.
* Meilės moksle aplinkybėmis perkuriame ir palaikome, įtvirtiname tai kas jau yra - pilnatvę palaikančiomis permainomis
.
į:
* Meilė palaiko vienumą nes palaiko apibrėžtumo reikšmę.

Įsakymas mylėti
* Įsakymas (mylėti) grindžia daugiareikšmiškumą.
* Mylintysis meile vertina mylimąjį labiau nė save. Užtat tai yra susikalbėjimas. Tai yra mano trūkumas, kad nenoriu svarba nusileisti kitam, nenoriu labiau rūpintis kitu nė savimi. Užtat man priimtiniau mylėti Dievą arba mylėti artima kaip save patį. Šie įsakymai išsako kaip mylėti. Ir daug kam yra sunku mylėti. Meilė užtat būna sąlygiška, tam tikru metu, tam tikru atžvilgiu. O Dievu galime mylėti besąlygiškai.

Kito pasaulio palaikymas
* Meilės moksle iškyla 3 tvarkos. Vaizduotė atvaizduoja šešiais pertvarkymais. Šios tvarkos ir pertvarkymai gali būti įdomūs Wenbo tyrimui.
* Meilė palaiko paskirus pasaulius, tiek mūsų smegenų žievės stulpelius, tiek jų atitikmenis pasaulyje, kad jie būtų pilnaverčiai.

Žmogus ir Dievas
* Save tikslinantis žmogus malda nurodo kur Dievui įsiterpti.

Pasirinkimas
* Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas)
.
Pakeistos 393-394 eilutės iš
* Kaip išsivysto sąmoningumas?
* Kodėl meilė palaiko vienumą? Palaiko apibrėžtumo reikšmę.
į:
2021 rugsėjo 10 d., 09:52 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 278-284 eilutės:

[+Meilės sąlygos+]

Laimė - sutapimas
* Laimė (ir sėkmė, geroji tikimybė) yra svarbi meilės moksle. Ir susijusi su laimingumu.
2021 rugsėjo 10 d., 09:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-21 eilutės iš
į:
* [[Tapatumai]] Kuriuo pagrindu valios gali sutapti.
Pridėtos 41-45 eilutės:
[+Gyvybė+]

* Kuria prasme mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai?
* Kaip mirtis ir lytinė meilė susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
Pakeistos 245-246 eilutės iš
į:
* Vertybės ir klausimai, jų žemėlapis.
Pakeistos 273-275 eilutės iš
į:
* Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia. Tokiu būdu suvedame Tėvą, Sūnų, Dvasią.
* Mylime save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu susiderinimu.
Ištrintos 281-287 eilutės:
Kūniškas pasaulis
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

* Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia. Tokiu būdu suvedame Tėvą, Sūnų, Dvasią.
* Mylimi save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu susiderinimu.
Pakeistos 286-289 eilutės iš
* Vertybės ir klausimai, jų žemėlapis.

[+Meilės veikla
+]
į:
[+Meilės veikla. Kaip mylėti?+]
Pakeistos 312-316 eilutės iš
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.

[+Valių sutapimas+]

[[Tapatumai]]
į:
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti, kuriuo susitelkia mūsų vertybės.
2021 rugsėjo 10 d., 09:33 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 284-298 eilutės:

Kokie dangaus karalystės esminiai bruožai?
* Dangus žemėje - okupacija - išėjimas už savęs į pasaulį.
* Skurdžiadvasių - galima tikėti ir žinoti po truputį, moksliškai.
* Kaip tiki, taip ir yra.
* Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - esi baudžiamas už gerumą - užtat geriečiai vienas kitą atpažįsta.
* Šviesuolių bendrystė.
** Bendrystė yra pasąmonių tinklas
** Rūkorių bendrystė - juos sieja bendra patirtis - juos veikia tarsi bendra pasąmonė.
** Malda kaip medija - kaip pasąmonė. Medijos yra proto aplinkos kūrimas, pasirinkimas. Knygos, telefonas, internetas leidžia mums rinktis ką mąstyti arba nesirinkti, priimti tai, kas mums brukama. Malda yra asmeniškiausia, artimiausia medija. Žmogui maldos nepribruksi.
* Gyvenimas klausimais.
** Širdis (sąmonė) yra gyvenimas klausimais, o pasaulis (pasąmonė) yra gyvenimas atsakymais. Gvildenimais, širdis įsitraukia į pasaulį.
** Išsiaiškinimo būdais pasaulis priima širdį.
** Sąmoningumas reiškiasi valia, sąmonė širdimi, o pasąmonė protu.
* Amžina branda.
2021 rugsėjo 10 d., 09:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-19 eilutės:

-------------------------
Meilės mokslas yra ketvirta [[apytakos | apytaka]]. Jos įvairius bruožus aprašau šiuose puslapiuose:

* [[Meilė]] Kas yra meilė.
* [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Research/BiologyDiscovery | Biologijos žinojimo rūmai]]
* [[Šviesuolių bendrystė]]
* [[Malda]]
2021 rugsėjo 09 d., 16:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 233 eilutė iš:
* Meilės mokslas suderina Dievo ir žmogaus tyrimus, kad žmogus būtų laisvas, kad tyrimas būtų nešališkas.
į:
* Meilės mokslas suderina Dievo ir žmogaus tyrimus, kad žmogus būtų laisvas, kad tyrimas būtų nešališkas. Žmogui suteikta laisvė bet jis nepaliktas žlugti nes tai irgi būtų šališka.
2021 rugsėjo 09 d., 16:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 231-233 eilutės:

Darnos esmę: Tyrimų suderinimą
* Meilės mokslas suderina Dievo ir žmogaus tyrimus, kad žmogus būtų laisvas, kad tyrimas būtų nešališkas.
2021 rugsėjo 09 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 46-48 eilutės iš
į:
* Kaip įžiebti meilę?
* Kaip kiekvieną mylėti?
Pridėtos 303-305 eilutės:
* 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
* Nuoširdžiai bendraujant.
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
Ištrintos 315-321 eilutės:

[+Apytakos grindžia meilės mokslą+]

* Šviesuolių bendrystė yra besąlygiškas bendras reikalas nesiribojantis kuriuo nors mokslu ar asmenybe. Meilės mokslas yra besąlygiško žinojimo rūmai.
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
* Aplinkybės tiesai. Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą.
2021 rugsėjo 09 d., 14:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 223-224 eilutės iš
paaiškina meilės mokslas?
į:
išsako meilės mokslas?
Pakeista 230 eilutė iš:
Darnos pagrindą
į:
Darnos pagrindą: Valių sutapimą
Pakeistos 235-237 eilutės iš
į:
* Stebuklų pagrindas yra suvesti tris nepriklausomas valias. Tai yra viso pasaulio prasmė ir meilės mokslo bei šviesuolių bendrystės tikslas.
* Kur du ar trys sueina mano vardu, ten aš esu. Jėzumi sueinama.
Pakeistos 252-253 eilutės iš
į:
* Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą.
Pakeistos 256-257 eilutės iš
į:
* Amžina branda: Dvylika klausimų
Pakeista 262 eilutė iš:
* Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą.
į:
Pakeistos 266-270 eilutės iš
Valių sutapimas

* Stebuklų pagrindas yra suvesti tris nepriklausomas valias. Tai yra viso pasaulio prasmė ir meilės mokslo bei šviesuolių bendrystės tikslas.
* Kur du ar trys sueina mano vardu, ten aš esu. Jėzumi sueinama.
į:
Pakeista 270 eilutė iš:
Amžina branda: Dvylika klausimų
į:
2021 rugsėjo 09 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 232 eilutė:
* Tikslas yra valių sutapimas, o tai grindžia daugiaprasmiškumą.
Pakeista 247 eilutė iš:
Darnos palaikymą
į:
Darnos palaikymą: Sąmoningumo palaikymą
Ištrinta 248 eilutė:
Sąmoningumo palaikymą
Pakeista 264 eilutė iš:
* Tikslas yra valių sutapimas, o tai grindžia daugiaprasmiškumą.
į:
2021 rugsėjo 09 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 229-231 eilutės:
Darnos palaikymą
* Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.
Pakeistos 235-241 eilutės iš
Darnos išdavą
* Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.




Išskyrimas
(sąlygiškos) gyvybės ir (amžino) gyvenimo
į:
Darnos pagrindo pasirinkimą: Išskyrimą žinojimo (pasąmonės) ir nežinojimo (sąmonės)
* Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
* Sąmoningumas sąmonės tvarka pertvarko pasąmonės tvarką šešiais pertvarkymais.

Darnos pagrindo pasirinkimą: Išskyrimą
(sąlygiškos) gyvybės ir (amžino) gyvenimo
Pakeistos 246-251 eilutės iš
Išskyrimas žinojimo (pasąmonės) ir nežinojimo (sąmonės)
* Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
* Sąmoningumas sąmonės tvarka pertvarko pasąmonės tvarką šešiais pertvarkymais.

Sąmoningumo palaikymas
į:
Darnos palaikymą
* Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.
Sąmoningumo palaikymą
Pridėtos 250-252 eilutės:

Darnos išdavą
* Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
2021 rugsėjo 09 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 184-187 eilutės iš
į:
* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
* Kaip mums labiau vienas kitą mylėti?
Pakeistos 221-222 eilutės iš
[+Meilės mokslos tikslas+]
į:
[+Meilės mokslo tikslas+]
Pakeistos 224-225 eilutės iš
* Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.
* Kaip skirtingos valios sutampa.
į:
Dievo Dvasios darną
Pakeistos 228-229 eilutės iš
* Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
* Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
į:
* Dievo dvasios darnos įkūnijimą.

Darnos palaikymą
* Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.

Darnos pagrindą
* Kaip skirtingos valios sutampa.
Pridėtos 237-242 eilutės:

Darnos išdavą
* Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.

2021 rugsėjo 09 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 179-183 eilutės:

[+Meilės mokslo pagrindai+]

* Meilės mokslas išplaukia iš trejybės atvaizdo: buvimo - veikimo - mąstymo. Kitas yra, Kitas veikia, Kitas mąsto.
* Meilės mokslas tiria klausimą, Kodėl Kitas yra? ir tuo pačiu, Kodėl Dievas yra?
2021 rugsėjo 07 d., 08:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 182 eilutė:
* [[Išsivertimai]] kaip iš žinojimo rūmų iškyla meilės mokslas
Pridėta 210 eilutė:
* [[Išsivertimai]] kaip meilės mokslas naujai apgręžia link Dievo
2021 rugsėjo 07 d., 08:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 184-185 eilutės:
** [[Žmogus]]
** [[Savastis]] (kaip žmogų veikia kiti žmonės), riba
Pridėtos 191-202 eilutės:
* [[Dviprasmybė]]
** [[Požiūriai | Požiūriai]], įsijautimas, atsitokėjimas
** [[http://www.math4wisdom.com/Research/Entropy | Entropija]]
** [[Sąmoningumas]]
* [[Vertybės]]
** [[Vertybių žemėlapis]]
** [[Vertybės ir klausimai]]
** [[Klausimai]]
* [[Branda]]
** [[Sąmoningėjimas]]
** [[Dvylika klausimų]]
** [[Amžinas gyvenimas]], amžina branda
Ištrintos 206-216 eilutės:

* [[Dviprasmybė]], [[http://www.math4wisdom.com/Research/Entropy | entropija]]


* Požiūris, įsijautimas, atsitokėjimas
* [[Žmogus]], [[Savastis]] (kaip žmogų veikia kiti žmonės), riba
* [[Sąmoningumas]], [[sąmoningėjimas]]
* [[Branda]], [[dvylika klausimų]]
* [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Vertybės ir klausimai]]
* [[Klausimai]]
* [[Bendrystė]]
Pakeistos 208-209 eilutės iš
* Amžina branda, [[amžinas gyvenimas]]
į:
** [[Bendrystė]]
2021 rugsėjo 07 d., 08:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 182-183 eilutės iš
* [[Asmuo | Asmuo: Kitas]], [[Atjautos]]
* [[Book/BiologyDiscovery
| Biologija]]
į:
* [[Meilė]] - gyvybės palaikymas, Dievo esmė
**
[[Asmuo | Asmuo: Kitas]]
** [[Atjautos
]]
Pakeistos 186-188 eilutės iš
* [[Gamtos raida]]
* Gyvybės dėsniai
* [[Meilė]] - gyvybės palaikymas
į:
** [[https://www.math4wisdom.com/wiki/Research/BiologyDiscovery | Biologija]]
** Gyvybės dėsniai
** [[Gamtos raida]]
* [[Malda]]
** [[Maldos nuotykiai]]
** Įsiterpimas
** Stebuklas
Pakeistos 195-197 eilutės iš
* Įsiterpimas
* Stebuklas
* [[Malda]], [[maldos nuotykiai]]
į:
2021 rugsėjo 07 d., 08:27 atliko AndriusKulikauskas -
2021 rugsėjo 07 d., 08:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 171-178 eilutės iš
Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą. Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.
į:
[+Kas yra meilės mokslas?+]

Meilės mokslas yra apytaka
* Meilės mokslu tiriamas klausimas Kodėl Kitas yra?
* Meilės mokslo tyrimą sustato trejybės atvaizdas buvimu, veikimu, mąstymu.
* Meilės mokslas išreiškia Dievo Dvasios tveriamą darną, šviesuolių bendrystę, suderinanti visas asmenybes, kad kiekviena pilnai atsiskleistų, ją suptų jai reikalinga aplinka.
* Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą.
*
Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.
2021 rugsėjo 01 d., 16:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 364-366 eilutės:
* Meilės mokslas bendravimu išryškina brandos ar nebrandos galimybes. Bendravimas palaikantis brandą yra teigiamas, o bendravimas palaikantis nebrandą - sąstingį yra neigiamas.
* Kaip išsivysto sąmoningumas?
* Kodėl meilė palaiko vienumą? Palaiko apibrėžtumo reikšmę.
2021 liepos 17 d., 15:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 363 eilutė:
* Meilės moksle aplinkybėmis perkuriame ir palaikome, įtvirtiname tai kas jau yra - pilnatvę palaikančiomis permainomis.
2021 birželio 15 d., 18:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 361-362 eilutės:
* Bendra svajonė yra laimė - visų lūkesčių patenkinimas.
* Neapibrėžtumo trejybė (leisti visas galimybes, kiekvieną galimybę įtraukti, suderinti visas galimybes) meilės moksle reiškiasi gamtos veiksenomis - gamta pakanti visom galimybėm, paskiros galimybės rungiasi, visų galimybių darna susitvarko su pažeidėjais.
2021 birželio 04 d., 16:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 357-360 eilutės:
* Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas).
* Žmogus yra kukliausias indas kuriame Dievas gali pilnaverčiai pasireikšti. Amžinu gyvenimu esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm.
* Pasaulyje užtenka įnešti geros valios viską perkurti.
* Populiari muzika puoselėja stiliaus (braižo) galimybes, užtat telkia subkultūras.
2021 gegužės 13 d., 09:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 353-356 eilutės:
* Meilės moksle iškyla 3 tvarkos. Vaizduotė atvaizduoja šešiais pertvarkymais. Šios tvarkos ir pertvarkymai gali būti įdomūs Wenbo tyrimui.
* Šviesuolių bendrystė palaiko susikalbėjimą. Tai raktas į amžiną gyvenimą.
* Save tikslinantis žmogus malda nurodo kur Dievui įsiterpti.
* Žmogus - architektas - kaip gamtos išvystyta kurybos priemonė kuri atsiremia į savo ramybę, savo pojūtį, kas yra gražu.
2021 balandžio 24 d., 14:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 205 eilutė:
* Kaip Dievo vienumą nevienumo sąlygose išreiškia mūsų vienumas šviesuolių bendryste.
2021 balandžio 17 d., 16:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 347-351 eilutės:

[+Užrašai+]

* Įsakymas (mylėti) grindžia daugiareikšmiškumą.
* Mylintysis meile vertina mylimąjį labiau nė save. Užtat tai yra susikalbėjimas. Tai yra mano trūkumas, kad nenoriu svarba nusileisti kitam, nenoriu labiau rūpintis kitu nė savimi. Užtat man priimtiniau mylėti Dievą arba mylėti artima kaip save patį. Šie įsakymai išsako kaip mylėti. Ir daug kam yra sunku mylėti. Meilė užtat būna sąlygiška, tam tikru metu, tam tikru atžvilgiu. O Dievu galime mylėti besąlygiškai.
2021 balandžio 13 d., 20:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 83-89 eilutės:
Gyvybės dėsniai
* Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?
Pakeistos 139-144 eilutės iš
Gyvybės dėsniai
* Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
į:
Vienumą išsaugojanti permaina
2021 balandžio 13 d., 19:58 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 219-225 eilutės:

Meilė
* Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
* Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
* Kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?
* Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?
2021 balandžio 13 d., 19:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 217-238 eilutės iš
Valių suvedimas
* [[Susikalbėjimas | Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?]]
* Išmąstyti kaip trejybės ratas suveda tris valias.
* [[Maldos nuotykiai | Ko galima pasimokyti iš maldos atvejų?]]

Vertybės ir klausimai
* [[VertybėsIrKlausimai | Kokių būna vertybių ir klausimų?]]
* [[Užmojai | Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?]]

Šviesuolių bendrystė
* [[ŠviesuoliųBendrystėsUžuomazga | Kaip su Dievu ir kitais bendrauti ir bendradarbiauti su tikslu išvystyti šviesuolių bendrystę?]]
* [[Bendrystė | Kuria prasme bendrystė yra teigiama ar neigiama?]]
* [[Šviesuoliams | Kokiomis mintimis ir kokia veikla telkti šviesuolius bendrystei?]]
* [[Svetainės | Kaip savo svetaines išpuoselėti šviesuolių bendrystei?]]
* [[MinčiųSodas | Ką "Minčių sodo" pasiekimai ir trūkumai pamoko apie šviesuolių bendrystę?]]
* [[ŠvMišiosVisiems | Kaip šviesuoliams sueiti Dievo pagrindu?]]

Menas
* [[Meno tikslas | Kokie yra meno tikslai?]]
* [[Meno taisyklės | Kokios yra meno taisyklės?]]

Kaip meilės mokslu Dievo išėjimą už savęs į save išverčia ir pakeičia žmogaus išėjimas už savęs į save?
į:
2021 balandžio 09 d., 22:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-29 eilutės iš
Branda
*
[[Dievo branda | Kaip Dievas bręsta?]]
* [[Raida | Kokia šviesuolio brandos raida?]]
* [[Sąmoningėjimas | Kas yra sąmoningėjimas?]] Kaip sąmoningėjame? Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis? Kaip sąmoningėjimas grindžia dorovę?
* Kaip 12 klausimų ir jų atsakymai išsako apytakų trejybės atvaizdus
?
* Kaip už 12 klausimų glūdi trejybės ratas?
į:
[+Bendras vaizdas+]

Apytakos
* Meilės mokslo bendrus bruožus numanyti atsižvelgus į kitas tris apytakas.

Išvertimas
* Kaip meilės mokslu Dievo išėjimą už savęs į save išverčia ir pakeičia žmogaus išėjimas už savęs į save?
* Kaip mes ir Dievas pereiname nuo savo Dievo į visų Dievą, mūsų Dievą?

[+Kaip mylėti?+]

Meilės aplinkybės
* Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?
* Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?

Kaip mylėti?
* [[Dievo tyrimai | Dievo tyrimai]] Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
* Kaip palaikyti gyvybę ir sąmoningumą?
* Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?
* Kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
* Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią?
* Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?
Pakeistos 51-56 eilutės iš
Valių suvedimas
* [[Susikalbėjimas | Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?]]
* Išmąstyti kaip trejybės ratas suveda tris valias.
* [[Maldos nuotykiai | Ko galima pasimokyti iš maldos atvejų
?]]

Vertybės ir klausimai
į:
Kaip pakalbinti?
* Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?
** Kaip Kitas tampa Tavimi?
** Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti
?
** Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
** Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis?
** Ar žmogus gali būti šnipštas?
** Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?

[+Branda+]

* [[Dievo branda | Kaip Dievas bręsta?]]
* [[Raida | Kokia šviesuolio brandos raida?]]
* [[Sąmoningėjimas | Kas yra sąmoningėjimas?]] Kaip sąmoningėjame? Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis? Kaip sąmoningėjimas grindžia dorovę?
* Kaip 12 klausimų ir jų atsakymai išsako apytakų trejybės atvaizdus?
* Kaip už 12 klausimų glūdi trejybės ratas?
Pridėtos 70-105 eilutės:

[+Gyvybės pasaulis+]

Kūniškas pasaulis
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

Gyvybė
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
* Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?
* Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?
* Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę? Kiek tai būdingai gyvybei, kiek tai išreiškia biologijos žinojimo rūmų svarbiausią išsiaiškino būdą, kas yra vaisinga?

Gyvybės mokslų žinojimo rūmai
* Tiksliau nustatyti [[Book/BiologyDiscovery | biologijos žinojimo rūmus]], jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
* Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas.
* Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
* Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
* Surašyti architektūros žinojimo rūmus.

Entropija
* Suprasti entropiją ir jos ryšį su meilės mokslu.

[+Malda+]

* Kaip suveikia maldos?
* Apmąstyti maldos nuotykius, susieti su rūpesčiais, brandomis, tapatybės kaitos aplinkybėmis.

[+Bendrystė+]

Bendruomenė
* Kaip meilės mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?
* Kaip tirti visuomenę, santykį tarp asmens ir bendruomenės, sąmonės ir pasąmonės (kalbos, atminties, aplinkos), smegenų pusrutulius, greitą ir lėtą mąstymą, informacijos integravimo teoriją?
* Ką galima sužinoti tiriant rūkorius ir nerūkorius?
Pridėtos 115-161 eilutės:
[+Meilės veikla+]

Valių suvedimas
* [[Susikalbėjimas | Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?]]
* Išmąstyti kaip trejybės ratas suveda tris valias.
* [[Maldos nuotykiai | Ko galima pasimokyti iš maldos atvejų?]]
* Kaip viskas susiklauso?
* Kaip trejybės ratas išreiškia Tėvo (už mūsų), Sūnaus (mūsų gelmėse) ir Dvasios (šokinėjančios tarp mūsų) susivedimą?
* Kaip Dievas ir žmogus susikalba, vienas kitą suprantą?
* Ką bendro turi valių nepriklausomumas ir atsitiktinumas?
* Kaip trys kalbos išsako, kaip skirtingos valios susiveda?
* Nagrinėti šachmatus, kaip pavyzdį įvairių valių (figūrų) derinimo (koordinavimo).
** Kaip šachmatų figūros viena kitą palaiko ar nepalaiko?
** Kaip skirtingos valios, teigiamos ir neigiamos, susiveda?
** Išvedžioti figūrų darnumo apskaičiavimą.
** Kaip susisieja dviejų žaidėjų valios?

Gyvybės dėsniai
* Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
* Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
* Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?
* Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?

Taikdarystė
* Kaip taikdarystė dalykiškai išreiškia meilę, gyvybės ir gyvenimo palaikymą?

[+Asmeninė patirtis+]

Permąstyti, kokiu noriu būti ir kaip tokiu tapti.
* Apžvelgti, atrinkti dorybes kuriomis tobulai mylėčiau.
* Suprasti kaip šios dorybės reiškiasi įvairiomis savybėmis: teigiamumu, šiltumu, širdingumu, rūpesčiu, jautrumu.
* Išpuoselėti santykį su savimi šias dorybes įtvirtinti ir lavinti.
* Atitinkamai ugdyti savo valią.
* Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
* Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
* Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.

Domėtis kitų patirtimi
* Ieškoti teigiamų žmonių su kuriais bendrauti ir bendradarbiauti.
* Įsiklausyti į juos, ką jiems reiškia jųjų išgyvenimai?
* [[Dirbtuvės]] Ateičiai: Kokias dirbtuves rengti tirti šviesuolių klausimus?
* [[Paroda]] Ateičiai: Dirbtuves palaikyti meno parodomis.
Ištrintos 164-278 eilutės:


[+Perkelti+]

[+Bendras vaizdas+]

Apytakos
* Meilės mokslo bendrus bruožus numanyti atsižvelgus į kitas tris apytakas.

Išvertimas
* Kaip meilės mokslu Dievo išėjimą už savęs į save išverčia ir pakeičia žmogaus išėjimas už savęs į save?
* Kaip mes ir Dievas pereiname nuo savo Dievo į visų Dievą, mūsų Dievą?

[+Kaip mylėti?+]

Meilės aplinkybės
* Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?
* Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?

Kaip mylėti?
* [[Dievo tyrimai | Dievo tyrimai]] Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
* Kaip palaikyti gyvybę ir sąmoningumą?
* Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?
* Kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
* Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią?
* Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?

Kaip pakalbinti?
* Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?
** Kaip Kitas tampa Tavimi?
** Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?
** Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
** Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis?
** Ar žmogus gali būti šnipštas?
** Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?

[+Gyvybės pasaulis+]

Kūniškas pasaulis
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

Gyvybė
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
* Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?
* Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?
* Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę? Kiek tai būdingai gyvybei, kiek tai išreiškia biologijos žinojimo rūmų svarbiausią išsiaiškino būdą, kas yra vaisinga?

Gyvybės mokslų žinojimo rūmai
* Tiksliau nustatyti [[Book/BiologyDiscovery | biologijos žinojimo rūmus]], jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
* Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas.
* Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
* Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
* Surašyti architektūros žinojimo rūmus.

Entropija
* Suprasti entropiją ir jos ryšį su meilės mokslu.

[+Malda+]

* Kaip suveikia maldos?
* Apmąstyti maldos nuotykius, susieti su rūpesčiais, brandomis, tapatybės kaitos aplinkybėmis.

[+Bendrystė+]

Bendruomenė
* Kaip meilės mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?
* Kaip tirti visuomenę, santykį tarp asmens ir bendruomenės, sąmonės ir pasąmonės (kalbos, atminties, aplinkos), smegenų pusrutulius, greitą ir lėtą mąstymą, informacijos integravimo teoriją?
* Ką galima sužinoti tiriant rūkorius ir nerūkorius?

[+Meilės veikla+]

Valių suvedimas
* Kaip viskas susiklauso?
* Kaip trejybės ratas išreiškia Tėvo (už mūsų), Sūnaus (mūsų gelmėse) ir Dvasios (šokinėjančios tarp mūsų) susivedimą?
* Kaip Dievas ir žmogus susikalba, vienas kitą suprantą?
* Ką bendro turi valių nepriklausomumas ir atsitiktinumas?
* Kaip trys kalbos išsako, kaip skirtingos valios susiveda?
* Nagrinėti šachmatus, kaip pavyzdį įvairių valių (figūrų) derinimo (koordinavimo).
** Kaip šachmatų figūros viena kitą palaiko ar nepalaiko?
** Kaip skirtingos valios, teigiamos ir neigiamos, susiveda?
** Išvedžioti figūrų darnumo apskaičiavimą.
** Kaip susisieja dviejų žaidėjų valios?

Gyvybės dėsniai
* Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
* Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
* Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?
* Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?

Taikdarystė
* Kaip taikdarystė dalykiškai išreiškia meilę, gyvybės ir gyvenimo palaikymą?

[+Asmeninė patirtis+]

Permąstyti, kokiu noriu būti ir kaip tokiu tapti.
* Apžvelgti, atrinkti dorybes kuriomis tobulai mylėčiau.
* Suprasti kaip šios dorybės reiškiasi įvairiomis savybėmis: teigiamumu, šiltumu, širdingumu, rūpesčiu, jautrumu.
* Išpuoselėti santykį su savimi šias dorybes įtvirtinti ir lavinti.
* Atitinkamai ugdyti savo valią.
* Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
* Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
* Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.

Domėtis kitų patirtimi
* Ieškoti teigiamų žmonių su kuriais bendrauti ir bendradarbiauti.
* Įsiklausyti į juos, ką jiems reiškia jųjų išgyvenimai?
* [[Dirbtuvės]] Ateičiai: Kokias dirbtuves rengti tirti šviesuolių klausimus?
* [[Paroda]] Ateičiai: Dirbtuves palaikyti meno parodomis.
2021 balandžio 09 d., 22:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 43-44 eilutės iš
Šviesuolių bendrystė
į:
[[Šviesuolių bendrystė]]
* Kaip puoselėti šviesuolių bendrystę?
Pakeistos 66-67 eilutės iš
į:
* Kaip mes ir Dievas pereiname nuo savo Dievo į visų Dievą, mūsų Dievą?
Pridėta 75 eilutė:
* [[Dievo tyrimai | Dievo tyrimai]] Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
Pakeistos 124-126 eilutės iš
į:
* Kaip tirti visuomenę, santykį tarp asmens ir bendruomenės, sąmonės ir pasąmonės (kalbos, atminties, aplinkos), smegenų pusrutulius, greitą ir lėtą mąstymą, informacijos integravimo teoriją?
* Ką galima sužinoti tiriant rūkorius ir nerūkorius?
Pridėta 136 eilutė:
** Kaip šachmatų figūros viena kitą palaiko ar nepalaiko?
Ištrintos 169-178 eilutės:

------------------

* Kaip puoselėti [[Šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
** [[Dievo tyrimai | Dievo tyrimai]] Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
*** Kaip mes ir Dievas pereiname nuo savo Dievo į visų Dievą, mūsų Dievą?

*** Kaip šachmatų figūros viena kitą palaiko ar nepalaiko?
** Kaip tirti visuomenę, santykį tarp asmens ir bendruomenės, sąmonės ir pasąmonės (kalbos, atminties, aplinkos), smegenų pusrutulius, greitą ir lėtą mąstymą, informacijos integravimo teoriją?
** Ką galima sužinoti tiriant rūkorius ir nerūkorius?
2021 balandžio 09 d., 22:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
* Šiame puslapyje surūšiuoti likusius klausimus ir sąvokas (maldą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją ir t.t.) į atskirus tyrimus, jiems sukurti puslapius.
į:
* Šiame puslapyje surūšiuoti likusius klausimus ir sąvokas (meilę, maldą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją ir t.t.) į atskirus tyrimus, jiems sukurti puslapius.
* Sukurti brėžinį meilės mokslo sąvokų
.
Pakeistos 27-29 eilutės iš
į:
* Kaip 12 klausimų ir jų atsakymai išsako apytakų trejybės atvaizdus?
* Kaip už 12 klausimų glūdi trejybės ratas?
Pridėtos 60-62 eilutės:
Apytakos
* Meilės mokslo bendrus bruožus numanyti atsižvelgus į kitas tris apytakas.
Pridėta 102 eilutė:
* Tiksliau nustatyti [[Book/BiologyDiscovery | biologijos žinojimo rūmus]], jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
Pakeistos 108-113 eilutės iš
[+Branda+]

Dvylika klausimų
* Kaip 12 klausimų ir jų atsakymai išsako apytakų trejybės atvaizdus
?
* Kaip už 12 klausimų glūdi trejybės ratas?
į:
Entropija
* Suprasti entropiją ir jos ryšį su meilės mokslu.

[+Malda+]

* Kaip suveikia maldos
?
* Apmąstyti maldos nuotykius, susieti su rūpesčiais, brandomis, tapatybės kaitos aplinkybėmis.
Pridėta 125 eilutė:
* Kaip viskas susiklauso?
Ištrinta 147 eilutė:
Pakeistos 150-157 eilutės iš
* Permąstyti, kokiu noriu būti ir kaip tokiu tapti.
** Apžvelgti, atrinkti dorybes kuriomis tobulai mylėčiau.
** Suprasti kaip šios dorybės reiškiasi įvairiomis savybėmis: teigiamumu, šiltumu, širdingumu, rūpesčiu, jautrumu.
** Išpuoselėti santykį su savimi šias dorybes įtvirtinti ir lavinti.
** Atitinkamai ugdyti savo valią.
** Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
** Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
** Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.
į:
Permąstyti, kokiu noriu būti ir kaip tokiu tapti.
* Apžvelgti, atrinkti dorybes kuriomis tobulai mylėčiau.
* Suprasti kaip šios dorybės reiškiasi įvairiomis savybėmis: teigiamumu, šiltumu, širdingumu, rūpesčiu, jautrumu.
* Išpuoselėti santykį su savimi šias dorybes įtvirtinti ir lavinti.
* Atitinkamai ugdyti savo valią.
* Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
* Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
* Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.

Domėtis kitų patirtimi
* Ieškoti teigiamų žmonių su kuriais bendrauti ir bendradarbiauti.
* Įsiklausyti į juos, ką jiems reiškia jųjų išgyvenimai?
* [[Dirbtuvės]] Ateičiai: Kokias dirbtuves rengti tirti šviesuolių klausimus?
* [[Paroda]] Ateičiai: Dirbtuves palaikyti meno parodomis.
Ištrintos 166-173 eilutės:
Suprasti [[meilės mokslas | meilės mokslą]].
* Meilės mokslo bendrus bruožus numanyti atsižvelgus į kitas tris apytakas.
* Sukurti brėžinį meilės mokslo sąvokų.
* Ištirti [[Book/BiologyDiscovery | biologijos žinojimo rūmus]], jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
* Suprasti entropiją ir jos ryšį su meilės mokslu.
* Sutvarkyti ir susieti [[meilės mokslas | meilės mokslo]], [[malda | maldos]], [[meilės mokslas | meilės mokslo]], [[meilė | meilės]], [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystės]] puslapius.
* Apmąstyti maldos nuotykius, susieti su rūpesčiais, brandomis, tapatybės kaitos aplinkybėmis.
Pakeistos 170-172 eilutės iš
* [[Malda]]
** Kaip viskas susiklauso?
*** Kaip suveikia maldos?
į:
Pakeistos 174-177 eilutės iš
* Ieškoti teigiamų žmonių su kuriais bendrauti ir bendradarbiauti.
** Įsiklausyti į juos, ką jiems reiškia jųjų išgyvenimai?
** [[Dirbtuvės]] Ateičiai: Kokias dirbtuves rengti tirti šviesuolių klausimus?
*** [[Paroda]] Ateičiai: Dirbtuves palaikyti meno parodomis.
į:
2021 balandžio 09 d., 21:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 101-106 eilutės:
[+Branda+]

Dvylika klausimų
* Kaip 12 klausimų ir jų atsakymai išsako apytakų trejybės atvaizdus?
* Kaip už 12 klausimų glūdi trejybės ratas?
Pridėta 110 eilutė:
* Kaip meilės mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
Ištrinta 112 eilutė:
Ištrintos 137-140 eilutės:
Šviesuolių bendrystė
* Kaip meilės mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
* Kaip 12 klausimų ir jų atsakymai išsako apytakų trejybės atvaizdus?
* Kaip už 12 klausimų glūdi trejybės ratas?
2021 balandžio 08 d., 23:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 95-99 eilutės iš

Bendruomenė
* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?

Žinojimo
rūmai
į:
Gyvybės mokslų žinojimo rūmai
Pridėtos 100-105 eilutės:

[+Bendrystė+]

Bendruomenė
* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?
2021 balandžio 08 d., 23:00 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 21-23 eilutės:
Meilė
* Kaip palaikyti gyvybę ir sąmoningumą?
Pakeistos 55-56 eilutės iš
į:
[+Bendras vaizdas+]
Pakeistos 60-61 eilutės iš
[+Meilė+]
į:
[+Kaip mylėti?+]
Pridėtos 67-68 eilutės:
* Kaip palaikyti gyvybę ir sąmoningumą?
* Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?
Pakeistos 74-84 eilutės iš
į:
Kaip pakalbinti?
* Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?
** Kaip Kitas tampa Tavimi?
** Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?
** Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
** Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis?
** Ar žmogus gali būti šnipštas?
** Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?

[+Gyvybės pasaulis+]
Pakeistos 95-98 eilutės iš
Sąmoningumas
* Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?

Vieningumas
į:

Bendruomenė
Ištrintos 97-104 eilutės:

Kitas
* Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
* Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?
* Kaip Kitas tampa Tavimi?
* Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis? Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?
* Ar žmogus gali būti šnipštas?
* Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?
2021 balandžio 08 d., 22:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 58-63 eilutės iš
Kaip meilės mokslu Dievo išėjimą už savęs į save išverčia ir pakeičia žmogaus išėjimas už savęs į save?

[+Meilės sąlygos+]

Meilė
*
Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
į:

Išvertimas
*
Kaip meilės mokslu Dievo išėjimą už savęs į save išverčia ir pakeičia žmogaus išėjimas už savęs į save?

[+Meilė+]

Meilės aplinkybės
*
Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?
Pridėtos 67-68 eilutės:

Kaip mylėti?
Pakeistos 70-71 eilutės iš
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?
*
Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?
į:
* Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią?
*
Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?
2021 balandžio 08 d., 22:51 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 21-23 eilutės:
Perkelti
* [[Tapatumai | Kaip laisvumo atvaizdai išsako tapatumą?]]
Pridėtos 55-57 eilutės:

[+Perkelti+]
Pakeistos 212-246 eilutės iš
* Meilės mokslo apytaka primena tranzistorių.
į:
* Meilės mokslo apytaka primena tranzistorių. Palaikome kito sąmoningumą įsiklausydami į jį taip, kad išryškėtų jo savasties riba, tos ribos pagrindu atsverti jį pakaitomis įsijaučiant ir atsitokėjant, kad jisai pats pakaitomis atsitokėtų ir įsijaustų, tad galėtų sąmoningai rinktis.
Valių suvedimas
* [[Susikalbėjimas | Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?]]
* Išmąstyti kaip trejybės ratas suveda tris valias.
* [[Maldos nuotykiai | Ko galima pasimokyti iš maldos atvejų?]]

Vertybės ir klausimai
* [[VertybėsIrKlausimai | Kokių būna vertybių ir klausimų?]]
* [[Užmojai | Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?]]

Šviesuolių bendrystė
* [[ŠviesuoliųBendrystėsUžuomazga | Kaip su Dievu ir kitais bendrauti ir bendradarbiauti su tikslu išvystyti šviesuolių bendrystę?]]
* [[Bendrystė | Kuria prasme bendrystė yra teigiama ar neigiama?]]
* [[Šviesuoliams | Kokiomis mintimis ir kokia veikla telkti šviesuolius bendrystei?]]
* [[Svetainės | Kaip savo svetaines išpuoselėti šviesuolių bendrystei?]]
* [[MinčiųSodas | Ką "Minčių sodo" pasiekimai ir trūkumai pamoko apie šviesuolių bendrystę?]]
* [[ŠvMišiosVisiems | Kaip šviesuoliams sueiti Dievo pagrindu?]]

Menas
* [[Meno tikslas | Kokie yra meno tikslai?]]
* [[Meno taisyklės | Kokios yra meno taisyklės?]]

Kaip meilės mokslu Dievo išėjimą už savęs į save išverčia ir pakeičia žmogaus išėjimas už savęs į save?

[+Meilės sąlygos+]

Meilė
* Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
* Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
* Kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?
* Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?

Kūniškas pasaulis
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
2021 balandžio 08 d., 22:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 22-25 eilutės:
Perkelti
* [[Tapatumai | Kaip laisvumo atvaizdai išsako tapatumą?]]

Meilė
Pridėtos 27-28 eilutės:

Branda
Pridėta 30 eilutė:
* [[Raida | Kokia šviesuolio brandos raida?]]
Pridėtos 32-33 eilutės:

Pasąmonės ir sąmonės pokalbis
Pridėtos 36-37 eilutės:

Valių suvedimas
Ištrintos 38-40 eilutės:
* [[Raida | Kokia šviesuolio brandos raida?]]
* [[VertybėsIrKlausimai | Kokių būna vertybių ir klausimų?]]
* [[Užmojai | Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?]]
Pakeistos 41-47 eilutės iš
* [[Tapatumai | Kaip laisvumo atvaizdai išsako tapatumą?]]
į:
Vertybės ir klausimai
* [[VertybėsIrKlausimai | Kokių būna vertybių ir klausimų?]]
* [[Užmojai | Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?]]

Šviesuolių bendrystė
* [[ŠviesuoliųBendrystėsUžuomazga | Kaip su Dievu ir kitais bendrauti ir bendradarbiauti su tikslu išvystyti šviesuolių bendrystę
?]]
Ištrinta 48 eilutė:
* [[ŠviesuoliųBendrystėsUžuomazga | Kaip su Dievu ir kitais bendrauti ir bendradarbiauti su tikslu išvystyti šviesuolių bendrystę?]]
Pridėta 50 eilutė:
* [[Svetainės | Kaip savo svetaines išpuoselėti šviesuolių bendrystei?]]
Ištrinta 51 eilutė:
* [[Svetainės | Kaip savo svetaines išpuoselėti šviesuolių bendrystei?]]
Pridėtos 53-54 eilutės:

Menas
2021 balandžio 08 d., 22:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-43 eilutės:

Kaip meilės mokslu Dievo išėjimą už savęs į save išverčia ir pakeičia žmogaus išėjimas už savęs į save?
2021 balandžio 08 d., 22:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-17 eilutės iš
Meilės mokslas
* Sutvarkyti šį puslapį, išmąstyti ir išdėlioti tyrimus, jiems sukurti puslapius, juos nurodyti puslapyje [[atsakymai ir klausimai]].
į:
Meilės mokslas - sutvarkyti šį puslapį
* Atskirti platesnio pobūdžio klausimus ir sąvokas ir iškelti į kitus puslapius.
* Šiame puslapyje surūšiuoti likusius klausimus ir sąvokas (maldą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją ir t.t.) į atskirus tyrimus, jiems sukurti puslapius
.
Pakeistos 20-22 eilutės iš
* Susieti meilės mokslą su visakuo, su dorovės gvildenimu, su Dievo tyrimu.
* Suvesti maldą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją.
į:
* Nurodyti meilės mokslo sąsajas su visakuo, su dorovės gvildenimu, su Dievo tyrimu.
2021 kovo 13 d., 17:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
'''''Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.'''''
2021 kovo 13 d., 17:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 21 eilutė:
Pridėta 23 eilutė:
* [[Dievo branda | Kaip Dievas bręsta?]]
2021 kovo 12 d., 17:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-39 eilutės:

* Kaip palaikyti gyvybę ir sąmoningumą?
* [[Sąmoningėjimas | Kas yra sąmoningėjimas?]] Kaip sąmoningėjame? Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis? Kaip sąmoningėjimas grindžia dorovę?
* Išmąstyti santykį tarp šešių pertvarkymų ir šešių pokalbių.
* [[Nesusivedimai | Kaip nesusivedimai žadina sąmoningumą?]]
* [[Susikalbėjimas | Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?]]
* [[Raida | Kokia šviesuolio brandos raida?]]
* [[VertybėsIrKlausimai | Kokių būna vertybių ir klausimų?]]
* [[Užmojai | Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?]]
* Išmąstyti kaip trejybės ratas suveda tris valias.
* [[Maldos nuotykiai | Ko galima pasimokyti iš maldos atvejų?]]
* [[Tapatumai | Kaip laisvumo atvaizdai išsako tapatumą?]]
* [[Bendrystė | Kuria prasme bendrystė yra teigiama ar neigiama?]]
* [[ŠviesuoliųBendrystėsUžuomazga | Kaip su Dievu ir kitais bendrauti ir bendradarbiauti su tikslu išvystyti šviesuolių bendrystę?]]
* [[Šviesuoliams | Kokiomis mintimis ir kokia veikla telkti šviesuolius bendrystei?]]
* [[MinčiųSodas | Ką "Minčių sodo" pasiekimai ir trūkumai pamoko apie šviesuolių bendrystę?]]
* [[Svetainės | Kaip savo svetaines išpuoselėti šviesuolių bendrystei?]]
* [[ŠvMišiosVisiems | Kaip šviesuoliams sueiti Dievo pagrindu?]]
* [[Meno tikslas | Kokie yra meno tikslai?]]
* [[Meno taisyklės | Kokios yra meno taisyklės?]]
2021 kovo 05 d., 20:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 287-292 eilutės:
* Kaip meilės įsakymas 4+6 pasireiškia meilės moksle?
* Meilės mokslas veda iš nieko (dvasios ir atitinkamos sandaros santykio) į viską (įsakymo besąlygiškumą nesant jokio atitikimo).
* Žinojimo rūmais išsivysto sąmonės mokslų gausa, kažko pagrindu, smulkėjimu. Meilės mokslas kažką išverčia nieku, smulkėjimą išverčia platėjimu, išaugina asmenybes link visos apimančios gyvybės ir meilės jai, tad link besąlygiškos meilės, meilės įstatymo. Meilės mokslas išsako asmenybių rūmus, kaip asmenybės auga link besąlygiškos meilės. Mokslų ir asmenybių rūmai sieja sąmonę ir pasąmonę.
* Meilės mokslas pamoko žmogų kaip rakinėti įvairiausius žinojimo rūmus.
* Gyvybė išplaukia iš Dievo įsakymo mylėti.
2021 kovo 05 d., 15:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 133 eilutė iš:
* [[Gyvybės raida]]
į:
* [[Gamtos raida]]
Pakeista 136 eilutė iš:
* [[Dviprasmybė]], [[Book/Entropy | entropija]]
į:
* [[Dviprasmybė]], [[http://www.math4wisdom.com/Research/Entropy | entropija]]
2021 kovo 04 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 238-254 eilutės:
Given a context, coinciding is expressed as the going beyond of that context. As my position, it is in the context of "me" (of "I"), and so it is the coinciding of "going beyond myself" as given by my situation (which breaks up the expression in terms of going beyond myself), my wish (which provides direction to the expression in terms of going beyond myself) and my activity (which allows for application of the expression in terms of going beyond myself).

God defines the necessary, human defines the actual, other defines the possible. All contexts are then simply expressions of their position together. God is the necessary condition, the context for this position, rather than the position the context for God.

God goes beyond himself by ever taking up the perspective of an other. The other becomes ever more defined until it truly is an Other. Whereupon the outlooks all coincide. In this way the Truth becomes harder, more defined.

The nature of the expression "I wish to know everything and apply that knowledge usefully" is that the more that we take it up, the more it becomes evident that it is that of an other, and that other is God. We are all Other and God is the ultimate Other that we all coincide with. When God takes up the expression then he coincides with himself by it.

This position is fully realized, fully expressed, God goes beyond himself completely, through the coinciding of all who might take up this outlook of going beyond oneself: the outlook's interpreter God, the interpretation Human and the interpreted Other. Their coinciding proceeds by degrees as the one who takes up the expression coincides with God, through him with Human, and through them with Other:
* coinciding of none is the expression itself.
* coinciding of one (God) is through all explicit Divergences away from the expression. (As to what is necessarily meant.)
* coinciding of two (God and human) is through PrimaryStructures which encompass all implicit Distinctions as to what it means to be inside or outside of expression. (As to what is actually meant.)
* coinciding of three (God, human and other) is through SecondaryStructures which are anchored in Divisions of Everything and identify in all ways the explicit expression with what it implicitly expresses and thereby define the expression as the coinciding of all. (As to what is possibly meant.)
As Other one is expressly going beyond oneself and it is established that this is with regard to God by way of Human.

In fully realizing this position, which is to say, the wish within it, the one who takes it up not only coincides with God's outlook, but God's outlook coincides with his, so that they both coincide. The wish is realized by the Divisions because then the relationship between God and expression has been inverted so that expression proceeds from God as his Context (all from one) and not the other way around (one from none). God is prior to himself and goes beyond himself and gives rise to himself by going into himself. This is apparent through the coinciding of all who might coincide with God for this is by his outreach. And so likewise, we go beyond ourselves by going ever deeper into ourselves and sharing our example with others as well. This is all a process of distinguishing what is God (who goes beyond himself) and what is his Self (his coinciding with himself and others) so they might indeed coincide as Other (he goes beyond himself by coinciding with himself and others). And one takes up the position by coinciding with an other through whom it is evident that all coinciding takes place through God as an expression of his going beyond himself.
Ištrintos 274-280 eilutės:

Susikalbėjimas
* Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
* Nelygiaverčių požiūrių santykis.
* Antrinės sandaros kyla iš susikalbėjimo.
* Refactor - kiekvieną sandarą mąstome, kuriame vienu požiūriu, tačiau ją perkuriame, permąstome kitu asmeniu. Tokiu būdu jos visos susiveda. Tai grindžia dviprasmybę ir laisvę.
* Nulybė iškyla susikalbėjimu, atsidavimu, veiksmu +4.
2021 kovo 04 d., 15:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Dievo tyrimai]], [[Meilė]], [[Apytakos]], [[Mokslas]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Dvylika klausimų]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Susikalbėjimas]]
į:
[[Dievo tyrimai]], [[Meilė]], [[Apytakos]], [[Mokslas]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Dvylika klausimų]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Susikalbėjimas]], [[Tapatumai]]
Ištrintos 234-235 eilutės:
Pakeistos 237-320 eilutės iš
Sutapimas yra:
* the shift of reference from Perspective to Position by removal of
[ThisWiki:Contexts Context]
* BeingOneWith
* the Love which allows Spirit to be in Structure for coinciding keeps spirit free within structure
* the receding of expression, it is our creativity
* the fullness of God, of human and of other, as they are related.
* God's Self which he ever goes beyond by coinciding with all who might ever go beyond themselves.
* Empathy.
* the unexpressed (?)

Sutapimas ir nesutapimas
* Sutapimo ir nesutapimo sąvokas grindžia požiūrių lygtis, taip pat suvokimas.
* Tapatumas yra sutapimas, o tobulumas yra nesupatimas. Juk tai kas tobula yra visaip išskirtina. Būtent Dievas yra tobulas. Būk tobulas, tai elgiesi besąlygiškai, išskirtinai, nesiderini. Tad viena yra tobula. O sutampa tai kas ne viena.

Sutapimas ar nesutapimas. (Tiesa ir netiesa) [[Sutapti
]]
* Tapatumas (''same'') ir skirtingumas (''different'') yra vienas iš [[dvejybė | dvejybės]] atvaizdų.
** Tapatumas ir skirtingumas iškyla kartu su apimtimis.
** ''Equate'' and ''keep separate'' are the active forms of ''same'' and ''different''. '''Atskyrimas''', '''KeepSeparate''', '''Separate''' - The vital matter is that we may hold suppositions separately, so that in some sense they are the same, and in some other sense they are different (think also of how we use Variables, they work on two levels, as with the QualitiesOfSigns). ** Palyginti su suvokimu.
** Neigimas (''negation - not''). Perhaps, the activity (of Equate and Keep Separate) manifests itself as Not. ''Keep separate'' means ''Not the same''. ''Equate'' means ''Not different''. ''Keep separate'' requires more energy than ''equate'' because ''same'' requires more energy than ''different''. This is the reason for the Not, it reverses the flow of energy because it changes the meaning but keeps the form. Negation.
* Grounds are what is equal.
** Vienumą ir nevienumą nusako padalinimai.
** Buvimas viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Nebuvimas viena.
** Atvaizdų [[vieningumas]], tai dvasios esmė.

The unfolding of coinciding is driven by love as the question '''Who is coinciding?''' and the reply '''I am coinciding''' whose meaning keeps shifting. This question goes beyond as a call to all regardless of context to coincide. It thereby includes us as expressions of what is prior to our own context. We are the ones in context who are coinciding, and so we acknowledge what is prior to context that reaches out through us. Within any context the question Who is coinciding? orientates us to take up the position that is beyond context and coincide along with it, and thus reaching out along with it from what is before our context out to a context beyond ours. Yet the same question ever heightens the separation between lover and loved which is the context that the one must cross to reach out to the other.

'''Sutapimas'''

The position of Other is progressively defined until it is Coinciding as SelfCoinciding. Understanding is the degree of SelfCoinciding as given by the separation which there can be between one (as Observer) and their Self (as ObservationalPlane) when the latter is taken as Other with which they coincide and which distinguishes the two. Understanding is thus the relationship between Love, which evokes Self, and Truth, which introduces Other. Love, whose question '''Who is coinciding?''' drives the Unfolding Structure of the position, coincides with Truth, whose reply '''I am coinciding''' drives the Collapsing Spirit of the one who takes up the position. This happens by completely unfolding the position so that it is definite to the point of establishing an Other for whom having a position and taking it up are one and the same, and then expanding the significance of this Other's self-coinciding until it characterizes the full scope of the position. The I shifts step by step from the one who is going beyond to their Self, the Other they are going beyond to, with whom they are coinciding, until it is the Other that is coinciding. This is the shift from GodTheFather to God.

We can thus add context upon context, which makes the coinciding ever more definite as to who is coinciding with whom. The question Who is coinciding? makes explicit what separates us. It has truths grow from soft to hard as follows.
* The question Who is coinciding? evokes a Context where positions are separated by Divergences with regard to the DefaultPosition. We take this up as Structure.
* The question Who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context where positions are separated by Distinctions as to what is implicit within them. We take this up as Representation.
* The question Who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context where positions are separated as Divisions of a whole. We take this up as Unity.
* The question Who is the one who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context of Context where our positions are no longer separated because through slack we have let go of them and handed them over to an Other for whom they are all the same.

These questions define as God the lover who is prior to all contexts. They ask, who is there to coincide with?
* In the context of God: One is coinciding. With none. The expression itself. (A truth about everything)
* In the context of the context of God: Not all are coinciding. With God. (A truth about anything)
* In the context of the context of the context of God: Not one is coinciding. With God and Human. (A truth about something)
* In the context of the context of the context of the context of God: All are coinciding. With God, Human and Other. (A truth about nothing)

Once we have defined the Other, then the questions become:
* Who is the self who is coinciding?
* Who is the one who is the self who is coinciding?
* Who is the one who is the one who is the self who is coinciding?
* Who is the one who is the one who is the one who is the self who is coinciding?
So now the structure evokes the spirit, whereas before the spirit evolved the structure.

If we think of the self as that which coincides with other, we have:
* Who coincides with other?
* Who is the one who coincides with other?
* Who is the one who coincides with the one who coincides with other?
* Who is the one who coincides with the one who coincides with the one who coincides with other? (God.)

The Other arises through slack, but how? The Other, by way of slack, unfolds along with structure as the one who can take it up.

What relates coinciding and separating? Both coinciding and separating.

The shift from generating structure to coinciding in spirit is the shift from Love as creating a perspective to Truth as the taking up of a perspective. When the perspective is completely defined then it is that of Other because Other is always alongside. But that perspective of the Other alone beyond our reach is in fact the unifying perspective where structure and spirit are the same and so with reference to this fourth and highest context which we cannot access directly, we are able to switch to the taking up of the perspective, which we take up as other, and then broaden out until we identify other with all of God.

Slack is what allows for the separation to be overcome, and makes for love and life as increasing and decreasing slack.

Knowledge may interfere with knowledge, thus it is vital then to submit to that which is before context and which is open to all knowledge. We are often offered knowledge that will hinder other knowledge. This is the dilemma where we as humans fail.

Coinciding may be through submission to God as in the case of the languages, but it may also be less asymmetrically defined, more softly defined. It is the position by which we are participants rooted in what is beyond context.

The Other is God made explicit, the ultimate Loved for the ultimate Lover, for whom we are intermediaries.

This is the shift from GodTheFather (Observer) to God who is the Trinity.

Knowing is the understanding of one's separation, one's context, one's limits. Knowing is the response to the question Who is coinciding?

Who is coinciding? makes all explicit, context, structure,thus decreasing slack. '''Who is there to coincide with?''' makes all implicit, spirit, thus increasing slack.

The question of who is there to coincide with has us go through the gate of starting with the interpreter God (the Father), then the interpretation Human (the Son) and finally, the interpreted Other (the Spirit).

Recall the wholeness preserving transformation of Christopher Alexander.

As structure unfolds through love, the Other is taken as a partner alongside, until there is only room for one with that Other, and then beyond that is the fourth context where there is only other - so that perspective (structure) and taking up perspective (spirit) are the same - and then this Other as reference point and now spirit is brought back wider and wider all the way to God so that God is the implicit in this explicit Other.

God loves all (in every way) and that can be coordinated only by truth which arises as we love each other. When we forgive each other our wrongs, then that does not fit within a context and that pulls us out of context. This is the nature of the negative six commandments, they show that by addressing our wrongs we can pull away from ourselves into God. Just as the positive four commandments show that God goes beyond himself into us, that we flow out of him.

----
į:
[[Tapatumai]]
2021 kovo 04 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Dievo tyrimai]], [[Meilė]], [[Apytakos]], [[Mokslas]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Dvylika klausimų]], [[Šviesuolių bendrystė]]
į:
[[Dievo tyrimai]], [[Meilė]], [[Apytakos]], [[Mokslas]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Dvylika klausimų]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Susikalbėjimas]]
Pakeistos 235-287 eilutės iš
[+Susikalbėjimas+]

[[Septynerybė]]

Susikalbėjimas
* The word ''susikalba'' means literally ''with-selves-speak'' and means ''understand each other sufficiently for purposes of communication''. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have ''rapport'' or ''good understanding''.

Pavaldus, priklausomas požiūris
* Susikalbėjimas grindžia priklausomą požiūrį.
* Priklausomas požiūris suvokia, kad jį išplečia platesnis požiūris.
* Priimdami priklausomą požiūrį išmanome ko daugiau žinodami ko mažiau. Tai svarbu siekiant žinoti viską.
* It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the Divisions of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.

--------------------------
http://www.ms.lt/derlius/bendravimas.png
-------------------------

[[Workshop20170608 | 2017 m. birželio mėn. 8 d. dirbutuvės]] su Tomu Kačerausku tirti jo klausimą, Iš kur kyla skirtingos komunikacijų mokyklos ir kodėl jos tarpusavyje nebendrauja?

Komunikacijos mokyklos supranta komunikaciją iš skirtingų kampų. Kiekvienai mokyklą kažkas rūpi, bet taip pat, kažkas nerūpi.

* Retorika tiria, kaip kalbėti. Ir būtent, kaip paveikti kitus, kad jie su mumis sutiktų. Užtat retorikai šiaip nerūpi, ar mes patys klystame, ar meluojame, ar mes klausomės kitų.
* Fenomenologija tiria, kaip klausytis. Kaip įsiklausyti, pažinti ir suprasti visiškai svetimą būtybę, nepažįstamą žmogų, tikrą ar menamą Dievą, ar net patį save? Ar tai iš viso įmanoma? Užtat fenomenologijai tolima, ką mes patys norime pasakyti kitiems.
* Semiotika tiria, kaip ženklais susikalbėti. Ji nagrinėja veiksmus, kuriais susitariame, ką mums reiškia kalba ir kitos ženklų sistemos. Ji tikslina, ką reiškia įvairios mintys, ką duoda bendras supratimas. Užtat jai neįdomūs grynai asmeniniai supratimai.
* Visuomenės kritika, tame tarpe, marksistinė kritika, tiria, kaip esame valdomi. Ji aiškina, kaip vienas luomas visapusiškai įtvirtina savo pasaulėžiūrą ir ja valdo visus kitus, kaip juos užliūliuoja, ir ko reikia, kad valdomieji pabustų, mąstytų blaiviai ir susikalbėtų. Kritinei mokyklai nerūpi tai, kas neveikia galios santykių.
* Socialinė psichologija tiria, kaip pasiduodame įtakai. Ji nagrinėja sąlygas reikalingas, kad vienas kitą veiktumėme sąmoningai ar nesąmoningai. Jai nesvarbus pats turinys, kurį mes perteikiame.
* Sociokultūra tiria, kaip esame buriami. Jai įdomu, kaip komunikacija (bendravimas, susikalbėjimas) tveria, palaiko ir keičia visuomeninius padalinius. Ji aiškina, kaip esama santvarka veikia žmones, kaip jie santvarkas įtvirtina savo bendravimu, kaip išmoksta kalbėti už savo įstaigas ir vardan jų. Jai nerūpi pati kalba, kaip tokia.
* Kibernetika tiria, kaip perteikti žinias. Ji tiria, kas yra žinios (informacija), ir kaip jos apdorojamos. Jai ypač rūpi, kaip užtikrinti žinių perdavimą netobuloje aplinkoje, kur yra triukšmo ar pasitaiko klaidų ar trikdžių. Jai taip pat rūpi žinių poveikis visai sistemai. Tačiau kibernetikai nerūpi ką mūsų visuomeninis ar asmeninis gyvenimas mums asmeniškai reiškia.

Apžvelgę šias mokyklas, ir savaip jas išryškinę, aiškėja, jog viena tiria kaip kalbėti, kita kaip klausytis, o trečia kaip susikalbame. Šitos trys pagrįstos asmenų bendravimu. Tačiau yra kitos trys mokyklos, kurios tiria visuomenės akimis, kaip esame valdomi, kaip pasiduodame įtakai, ir kaip esame buriami. Galiausiai, yra mokykla, siejanti mikrokomunikacija (paskirų žinių perteikimą) ir makrokomunikaciją (jų poveikį santvarkai).

Susikalbėjimo esmė yra mūsų lygiavertiškumas. Vienas kitą tokiais pripažindami, susikalbėdami tarpusavyje, galime būti viena. Tačiau ar tai bus tik paviršutinis susikalbėjimas, ar gelminis, esminis? O gal iš viso nesusikalbėsime? O mūsų sąlygos tokios, kad norėdami susikalbėti, turime pirmiausiai vienas kitam nusileisti. Kas kalbės ir kas klausysis?

Mūsų susikalbėjimo pagrindas yra būtent mūsų lygiavertiškumas. Tačiau jisai glūdi ne šitame pasaulyje, ne šitoje santvarkoje, juk jisai jiems nepaklūsta. Jis glūdi bendroje dvasioje, tikroje ar menamoje, kurią tiesiog vadinsiu Dievu arba Lygiavertiškumu.

Visgi, mes santvarkoje. Joje vyksta tarsi Lygiavertiškumo tyrimas. Ar Lygiavertiškumas būtinas? Ar jisai būtų netgi jeigu jo nebūtų? Užtat gyvename dviprasmiškoje santvarkoje. Iš vienos pusės, esame Lygiavertiškumo galimybė, ir vienas su kitu bendraujame tokia dvasia, Asmeniškai. Iš kitos pusės, Visuomenė tvirtina, kad lygiavertiškumo nėra, ir netgi asmenų kaip ir nėra. Yra užtat mus tvarkanti Visuomenė. Ir iš tiesų, mes visi jaučiame Visuomenės rėmus. Jie mus labai įtakoja, telkia ir tiesiog valdo. Tačiau ar lieka tarpas, kuriame mes galime visgi atjausti vienas kitą, ir nepaisant savo skirtingų padėčių bei vaidmenų, vienas kitą pamylėti ir palaikyti? Ar mes visgi galime būti viena savo dvasia? Mūsų visas bendravimas yra dviprasmiškas, nes tai visada gali būti tiktai sausos kalbos - beširdis melas ir tuščios nesąmonės - betgi visada gali vertis asmeninis ryšys.

Susikalbėjimas tad prasideda nuo klausymosi. Fenomenologija klausomės to Dievo, tos bendros lygiavertiškumo dvasios, kuria mes Asmenys galime bandyti suvokti kitą, kaip esantį panašioje būklėje ir išgyvenantį kažką panašaus, kaip mes. Socialine psichologija klausomės, iš šalies, Visuomenės akimis, kaip esame įtakojami. Toliau galime įsiklausyti į tą įsiklausymą, juk kadangi mūsų įsiklausymo galimybė remiasi mūsų, tegul ir menamą, bendra būkle, mes galime išsivystyti tą bendrą būklę tegul ir tariamai nusakančią kalbą. Semiotika tiria tą Asmenų kalbą, kaip ja bandome susikalbėti, o sociokultūra tiria, Visuomenės akimis, tą išryškintą tariamą būklę. Retorika išverčia tą įsiklausymą, ir kuria tą kalbą, kuria Asmuo laisva valia gali įtakoti klausytojus. Atitinkamai, kritinė filosofija išverčia, Visuomenės akimis, kaip mūsų būklė mus visapusiškai lemtingai įtakoja.

Susikalbėjimo pagrindas yra turinio ir raiškos išskyrimas. Lygiavertiškumas, tai mūsų bendras turinys. O raiška skiriamės, tai mūsų kalba ir būklė Visuomenėje. Išskirdami raišką ir turinį, kaip kad kibernetika, išlaikome dviprasmiškumą ir Visuomenėje išsaugome sąlygišką tiesą. Tačiau jeigu klausomės besąlygiškos Tiesos už mūsų, ir tik tada ja įsiklausome į save, ir per save kitus, tada gyvename turiniu, su juo sutampa bet kokia raiška, bendraujame širdingai, kaip Asmenys, ir visa Visuomenė subliūkšta, nes pasirodo, joje niekas negyvena. Galima sakyti, tai yra Dievo pasitvirtinimas, kad iš tikrųjų, Visuomenėje niekas negyvena.

Susikalbėjmas tad yra visada apie tai. Jis visada dviprasmiškas - ar gyvename Visuomene, pasaulio tiesa, ar gyvename Dievu, širdies tiesa?

Taip žiūrint, savotiškas nebendravimas yra visa esmė - nepriimti Visuomenę, kaip tikrovę - o verčiau pripažinti kitus, kaip mums lygiaverčius Asmenis.

'''Pokalbis'''

An important part of a Universal Language or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.




Komunikacijos mokyklų pagrindas yra "frames" - ir koks jų išsidėstymas tarpusavyje. Ir jos atitinka filosofijos mokyklas. Kaip susidėsto "frames" bet kokiam klausimui.
į:
2021 kovo 04 d., 14:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 429-435 eilutės:

Susikalbėjimas
* Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
* Nelygiaverčių požiūrių santykis.
* Antrinės sandaros kyla iš susikalbėjimo.
* Refactor - kiekvieną sandarą mąstome, kuriame vienu požiūriu, tačiau ją perkuriame, permąstome kitu asmeniu. Tokiu būdu jos visos susiveda. Tai grindžia dviprasmybę ir laisvę.
* Nulybė iškyla susikalbėjimu, atsidavimu, veiksmu +4.
2021 kovo 02 d., 21:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 301-303 eilutės iš
Tapatumas yra sutapimas, o tobulumas yra nesupatimas. Juk tai kas tobula yra visaip išskirtina. Būtent Dievas yra tobulas. Būk tobulas, tai elgiesi besąlygiškai, išskirtinai, nesiderini. Tad viena yra tobula. O sutampa tai kas ne viena.
į:
Sutapimas ir nesutapimas
* Sutapimo ir nesutapimo sąvokas grindžia požiūrių lygtis, taip pat suvokimas.
*
Tapatumas yra sutapimas, o tobulumas yra nesupatimas. Juk tai kas tobula yra visaip išskirtina. Būtent Dievas yra tobulas. Būk tobulas, tai elgiesi besąlygiškai, išskirtinai, nesiderini. Tad viena yra tobula. O sutampa tai kas ne viena.
2021 kovo 02 d., 21:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 289-291 eilutės iš
[+Sutapimas+]

Coinciding is...
į:
[+Valių sutapimas+]

Sutapimas yra:
Pakeista 301 eilutė iš:
'''Sutapimas'''
į:
Tapatumas yra sutapimas, o tobulumas yra nesupatimas. Juk tai kas tobula yra visaip išskirtina. Būtent Dievas yra tobulas. Būk tobulas, tai elgiesi besąlygiškai, išskirtinai, nesiderini. Tad viena yra tobula. O sutampa tai kas ne viena.
2021 kovo 02 d., 21:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 285-288 eilutės iš
Suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti)
* Būties prasmė - suvokti
* Prasmės būtis - aiškinti
į:
Ištrintos 287-317 eilutės:

Attach:howweareone.png

Attach:condition.jpg

Attach:system.jpg


BeingOneWith allows for NotBeingOneWith and thus arises in it and considers it a presumption of BeingOneWith, so that they are the same BeingOneWith. However, NotBeingOneWith considers itself as the negation of BeingOneWith that is overturned by BeingOneWith and is thus distinct from it.

In this way NotBeingOneWith defines BeingOneWith. This definition evolves ever more subtly until NotBeingOneWith in fact determines BeingOneWith and is the same as it. This evolution yields an AlgebraOfPerspectives, a system of lenses through which God and other look, taking up perspectives, sharing perspectives, a system in which Perspectives exist and are defined.

'''What is the relationship between BeingOneWith and NotBeingOneWith?'''

BeingOneWith provides Reference and so NotBeingOneWith is NonReference. NotBeingOneWith provides Condition and so BeingOneWith is Unconditional and satisfying Condition.

God is the one who is both unconditionally BeingOneWith (Experiencing) and conditionally GoingBeyondOneself (Understanding). He is BeingOneWith both the Unconditional and the Conditional.

With reference to God, BeingOneWith and NotBeingOneWith are states, activities, qualities. Without reference to God, and thus without reference, they are conditions, thus definitions. There is thus a distinction between the Conditional (the definite) and the Unconditional (the indefinite). Condition defines BeingOneWith as the meeting of the condition and NotBeingOneWith as the not meeting of the condition. First and foremost it is the condition of being Conditional, and in this sense the Unconditional (and God of himself) is NotBeingOneWith. Condition is negation, it is No and only conditionally, Yes.

In this way God is separated from his quality BeingOneWith and is considered as the Unconditional. The Conditional and the Unconditional are related by the two by two matrix of states:
* As BeingOneWith - Unconditional
* BeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional BeingOneWith - Person
* BeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional BeingOneWith - Relationship with Person
* NotBeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional NotBeingOneWith - Relationship with System
* NotBeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional NotBeingOneWith - System
* As NotBeingOneWith - Conditional

'''Vienumo būdai'''

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/summary.jpg
2021 kovo 02 d., 21:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 248-279 eilutės:
--------------------------
http://www.ms.lt/derlius/bendravimas.png
-------------------------

[[Workshop20170608 | 2017 m. birželio mėn. 8 d. dirbutuvės]] su Tomu Kačerausku tirti jo klausimą, Iš kur kyla skirtingos komunikacijų mokyklos ir kodėl jos tarpusavyje nebendrauja?

Komunikacijos mokyklos supranta komunikaciją iš skirtingų kampų. Kiekvienai mokyklą kažkas rūpi, bet taip pat, kažkas nerūpi.

* Retorika tiria, kaip kalbėti. Ir būtent, kaip paveikti kitus, kad jie su mumis sutiktų. Užtat retorikai šiaip nerūpi, ar mes patys klystame, ar meluojame, ar mes klausomės kitų.
* Fenomenologija tiria, kaip klausytis. Kaip įsiklausyti, pažinti ir suprasti visiškai svetimą būtybę, nepažįstamą žmogų, tikrą ar menamą Dievą, ar net patį save? Ar tai iš viso įmanoma? Užtat fenomenologijai tolima, ką mes patys norime pasakyti kitiems.
* Semiotika tiria, kaip ženklais susikalbėti. Ji nagrinėja veiksmus, kuriais susitariame, ką mums reiškia kalba ir kitos ženklų sistemos. Ji tikslina, ką reiškia įvairios mintys, ką duoda bendras supratimas. Užtat jai neįdomūs grynai asmeniniai supratimai.
* Visuomenės kritika, tame tarpe, marksistinė kritika, tiria, kaip esame valdomi. Ji aiškina, kaip vienas luomas visapusiškai įtvirtina savo pasaulėžiūrą ir ja valdo visus kitus, kaip juos užliūliuoja, ir ko reikia, kad valdomieji pabustų, mąstytų blaiviai ir susikalbėtų. Kritinei mokyklai nerūpi tai, kas neveikia galios santykių.
* Socialinė psichologija tiria, kaip pasiduodame įtakai. Ji nagrinėja sąlygas reikalingas, kad vienas kitą veiktumėme sąmoningai ar nesąmoningai. Jai nesvarbus pats turinys, kurį mes perteikiame.
* Sociokultūra tiria, kaip esame buriami. Jai įdomu, kaip komunikacija (bendravimas, susikalbėjimas) tveria, palaiko ir keičia visuomeninius padalinius. Ji aiškina, kaip esama santvarka veikia žmones, kaip jie santvarkas įtvirtina savo bendravimu, kaip išmoksta kalbėti už savo įstaigas ir vardan jų. Jai nerūpi pati kalba, kaip tokia.
* Kibernetika tiria, kaip perteikti žinias. Ji tiria, kas yra žinios (informacija), ir kaip jos apdorojamos. Jai ypač rūpi, kaip užtikrinti žinių perdavimą netobuloje aplinkoje, kur yra triukšmo ar pasitaiko klaidų ar trikdžių. Jai taip pat rūpi žinių poveikis visai sistemai. Tačiau kibernetikai nerūpi ką mūsų visuomeninis ar asmeninis gyvenimas mums asmeniškai reiškia.

Apžvelgę šias mokyklas, ir savaip jas išryškinę, aiškėja, jog viena tiria kaip kalbėti, kita kaip klausytis, o trečia kaip susikalbame. Šitos trys pagrįstos asmenų bendravimu. Tačiau yra kitos trys mokyklos, kurios tiria visuomenės akimis, kaip esame valdomi, kaip pasiduodame įtakai, ir kaip esame buriami. Galiausiai, yra mokykla, siejanti mikrokomunikacija (paskirų žinių perteikimą) ir makrokomunikaciją (jų poveikį santvarkai).

Susikalbėjimo esmė yra mūsų lygiavertiškumas. Vienas kitą tokiais pripažindami, susikalbėdami tarpusavyje, galime būti viena. Tačiau ar tai bus tik paviršutinis susikalbėjimas, ar gelminis, esminis? O gal iš viso nesusikalbėsime? O mūsų sąlygos tokios, kad norėdami susikalbėti, turime pirmiausiai vienas kitam nusileisti. Kas kalbės ir kas klausysis?

Mūsų susikalbėjimo pagrindas yra būtent mūsų lygiavertiškumas. Tačiau jisai glūdi ne šitame pasaulyje, ne šitoje santvarkoje, juk jisai jiems nepaklūsta. Jis glūdi bendroje dvasioje, tikroje ar menamoje, kurią tiesiog vadinsiu Dievu arba Lygiavertiškumu.

Visgi, mes santvarkoje. Joje vyksta tarsi Lygiavertiškumo tyrimas. Ar Lygiavertiškumas būtinas? Ar jisai būtų netgi jeigu jo nebūtų? Užtat gyvename dviprasmiškoje santvarkoje. Iš vienos pusės, esame Lygiavertiškumo galimybė, ir vienas su kitu bendraujame tokia dvasia, Asmeniškai. Iš kitos pusės, Visuomenė tvirtina, kad lygiavertiškumo nėra, ir netgi asmenų kaip ir nėra. Yra užtat mus tvarkanti Visuomenė. Ir iš tiesų, mes visi jaučiame Visuomenės rėmus. Jie mus labai įtakoja, telkia ir tiesiog valdo. Tačiau ar lieka tarpas, kuriame mes galime visgi atjausti vienas kitą, ir nepaisant savo skirtingų padėčių bei vaidmenų, vienas kitą pamylėti ir palaikyti? Ar mes visgi galime būti viena savo dvasia? Mūsų visas bendravimas yra dviprasmiškas, nes tai visada gali būti tiktai sausos kalbos - beširdis melas ir tuščios nesąmonės - betgi visada gali vertis asmeninis ryšys.

Susikalbėjimas tad prasideda nuo klausymosi. Fenomenologija klausomės to Dievo, tos bendros lygiavertiškumo dvasios, kuria mes Asmenys galime bandyti suvokti kitą, kaip esantį panašioje būklėje ir išgyvenantį kažką panašaus, kaip mes. Socialine psichologija klausomės, iš šalies, Visuomenės akimis, kaip esame įtakojami. Toliau galime įsiklausyti į tą įsiklausymą, juk kadangi mūsų įsiklausymo galimybė remiasi mūsų, tegul ir menamą, bendra būkle, mes galime išsivystyti tą bendrą būklę tegul ir tariamai nusakančią kalbą. Semiotika tiria tą Asmenų kalbą, kaip ja bandome susikalbėti, o sociokultūra tiria, Visuomenės akimis, tą išryškintą tariamą būklę. Retorika išverčia tą įsiklausymą, ir kuria tą kalbą, kuria Asmuo laisva valia gali įtakoti klausytojus. Atitinkamai, kritinė filosofija išverčia, Visuomenės akimis, kaip mūsų būklė mus visapusiškai lemtingai įtakoja.

Susikalbėjimo pagrindas yra turinio ir raiškos išskyrimas. Lygiavertiškumas, tai mūsų bendras turinys. O raiška skiriamės, tai mūsų kalba ir būklė Visuomenėje. Išskirdami raišką ir turinį, kaip kad kibernetika, išlaikome dviprasmiškumą ir Visuomenėje išsaugome sąlygišką tiesą. Tačiau jeigu klausomės besąlygiškos Tiesos už mūsų, ir tik tada ja įsiklausome į save, ir per save kitus, tada gyvename turiniu, su juo sutampa bet kokia raiška, bendraujame širdingai, kaip Asmenys, ir visa Visuomenė subliūkšta, nes pasirodo, joje niekas negyvena. Galima sakyti, tai yra Dievo pasitvirtinimas, kad iš tikrųjų, Visuomenėje niekas negyvena.

Susikalbėjmas tad yra visada apie tai. Jis visada dviprasmiškas - ar gyvename Visuomene, pasaulio tiesa, ar gyvename Dievu, širdies tiesa?

Taip žiūrint, savotiškas nebendravimas yra visa esmė - nepriimti Visuomenę, kaip tikrovę - o verčiau pripažinti kitus, kaip mums lygiaverčius Asmenis.
Pakeistos 284-298 eilutės iš
Long time ago I mentioned "four positions of dialogue" with respect to GOS and never got to elaborate this. Now, much later, in a different context I was asked again and wrote MeatBall:DiscussionRoles. I hope it is sufficient to fill your need too. -- HelmutLeitner August 1, 2006 14:48 CET

Helmut, Thank you, yes this is relevant and also related to AlvydasCepulis' work on polylogue. I will set up a page on Dialogue. Yes I have read large parts of WilliamIsaacs book ''Dialogue and the Art of Thinking Together'', it is valuable.


seven traditions of communication theory - rhetorical, semiotic, phenomenological, cybernetic, sociopsychological, sociocultural, and critical

* rhetorical
* semiotic
* phenomenological
* cybernetic
* sociopsychological
* sociocultural
* critical
į:
Pridėta 479 eilutė:
* William Isaacs. Dialogue and the Art of Thinking Together.
Pridėtos 481-482 eilutės:
* Alvydas Čepulis turi minčių apie polilogą.
* Helmut Leitner writes about the [[http://meatballwiki.org/wiki/DiscussionRoles | four positions of dialogue]].
2021 kovo 02 d., 20:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 256-258 eilutės iš
Susikalbėjimas
* [[https://www.amazon.com/Theorizing-Communication-Readings-Across-Traditions/dp/1412952379 | Theorizing Communication Readings Across Traditions]] Robert Craig, Heidi L.Muller
į:
Pridėtos 457-463 eilutės:

>>bgcolor=#EFCFE1<<
----------------
Susikalbėjimas
* [[https://www.amazon.com/Theorizing-Communication-Readings-Across-Traditions/dp/1412952379 | Theorizing Communication Readings Across Traditions]] Robert Craig, Heidi L.Muller
----------------
>><<
2021 kovo 02 d., 20:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 64 eilutė:
* Kaip Dievas ir žmogus susikalba, vienas kitą suprantą?
Pridėtos 239-241 eilutės:
Susikalbėjimas
* The word ''susikalba'' means literally ''with-selves-speak'' and means ''understand each other sufficiently for purposes of communication''. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have ''rapport'' or ''good understanding''.
Ištrintos 246-249 eilutės:

'''Susikalba'''

'''[Rapport How are God and human able to understand each other?]''' It is easier for me to state this question in Lithuanian: ''Kaip Dievas ir zmogus susikalba?'' The word ''susikalba'' means literally ''with-selves-speak'' and means ''understand each other sufficiently for purposes of communication''. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have ''rapport'' or ''good understanding''.
2021 kovo 02 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 242-243 eilutės iš
* It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the {{Divisions}} of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.
į:
* It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the Divisions of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.
Pakeistos 246-247 eilutės iš
'''[{{Rapport}} How are God and human able to understand each other?]''' It is easier for me to state this question in Lithuanian: ''Kaip Dievas ir zmogus susikalba?'' The word ''susikalba'' means literally ''with-selves-speak'' and means ''understand each other sufficiently for purposes of communication''. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have ''rapport'' or ''good understanding''.
į:
'''[Rapport How are God and human able to understand each other?]''' It is easier for me to state this question in Lithuanian: ''Kaip Dievas ir zmogus susikalba?'' The word ''susikalba'' means literally ''with-selves-speak'' and means ''understand each other sufficiently for purposes of communication''. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have ''rapport'' or ''good understanding''.
Pakeista 399 eilutė iš:
This position is fully realized, fully expressed, God goes beyond himself completely, through the coinciding of all who might take up this outlook of going beyond oneself: the outlook's interpreter {{God}}, the interpretation Human and the interpreted Other. Their coinciding proceeds by degrees as the one who takes up the expression coincides with God, through him with Human, and through them with Other:
į:
This position is fully realized, fully expressed, God goes beyond himself completely, through the coinciding of all who might take up this outlook of going beyond oneself: the outlook's interpreter God, the interpretation Human and the interpreted Other. Their coinciding proceeds by degrees as the one who takes up the expression coincides with God, through him with Human, and through them with Other:
2021 kovo 02 d., 20:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 236-248 eilutės iš
Žr. [[Septynerybė]]

'''Pavaldus požiūris'''

In order to KnowEverything, especially in the sense of ''knowing the most with the least'', it is important to take up a '''subordinate perspective'''.

GoodUnderstanding is what yields a subordinate perspective.

===What is a subordinate view?===

A subordinate view is one that understands itself as being extended by a greater view.

It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the {{Divisions}} of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.
į:
[[Septynerybė]]

Pavaldus, priklausomas požiūris
* Susikalbėjimas grindžia priklausomą požiūrį.
* Priklausomas požiūris suvokia, kad jį išplečia platesnis požiūris.
* Priimdami priklausomą požiūrį išmanome ko daugiau žinodami ko mažiau. Tai svarbu siekiant žinoti viską.
*
It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the {{Divisions}} of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.
2021 vasario 19 d., 21:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 461-464 eilutės iš
* Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse. Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus.
į:
* Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse. Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus.

Santvarka išsivystanti nieko apimtyje
* Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą
.
2021 vasario 17 d., 22:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 455-461 eilutės iš
Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.
į:
Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.

Meilės mokslas
* Meilės mokslu visi trys balsai derina kitus du balsus. Gaunasi trejybės rato poslinkiai.
* Gyvenime svarbu būti jautriam tiek smulkmenom, tiek didmenom, ko smulkiau ir ko plačiau. Būtent tam vystome valią, kad galėtumėme tai suderinti. Ir būtent mes paskiri asmenys privalome tai suderinti, juk Dievas yra susitelkęs už mūsų, o mes esame susitelkę savo būklėse. Panašiai yra ir biologijoje, ir gyvenimo dėsniuose, kad įvairiausi mąstai vienas kitą įtakoja.
* Galime mylėti tiktai dvasią. O meilė Dievui yra meilė grynai dvasiai už santvarkos. Sūnus yra dvasia santvarkoje. Sūnus yra meilė Dievui nes teikia pirmenybei Tėvui už santvarkos. O šokinėjanti dvasia yra meilė apskritai nes jinai apima, žadina, vienija meilę visai dvasiai, tiek santvarkoje, tiek už santvarkos.
* Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse. Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus
.
2021 vasario 03 d., 20:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 445-449 eilutės:

Tarnauti Dievui
* Kaip tarnauti Dievui?
* Tarnauti Dievui: savo kertinę vertybę klausimais pajungti meilei, tad Dievui.
* Mus su Dievu sieja visiems bendras pasaulis.
2021 vasario 03 d., 19:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 439-444 eilutės:

* Prieštaravimo išdava: vertybė (meilės neigimas) yra meilės pjūvis.
* Išgyvenimais ir išsiaiškinimo būdais išryškiname ribą tarp savęs ir pasaulio, o tai pagrindas meilei, brandai, sąmoningumui. Ir tą ribą išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė, jais išsakytas tarpas, kuris reiškiasi laisvumu, iš kurio išauga nulinis požiūris.
* Išgyvenimais - Dievui Sūnui (bendram žmogui) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Tėvui (vienų vienumui).
* Išsiaiškinimais - Dievui Dvasiai (plazdenančiai) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Sūnui. Pereinama iš išgyvenimo į santvarką, į mokslą.
* ? - pasauliui? teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Dvasiai?
2021 vasario 03 d., 19:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 415-438 eilutės:

* Gamtoje iškyla asmenybė, sutampa su asmeniu ir teikia jam pirmenybę.
* Gimtoji nuodėmė gali iškilti asmenybei iškylant gamtoje jai nenusileidus asmeniui.
* Meilės mokslas sieja Dievą ir meilę, asmenį ir vertybę, sąmonę ir pasąmonę, mokslą ir asmenybę, per prarają.
* pabandyti įžvelgti ir suprasti kaip trejybės ratas grindžia "walks on trees" meilės moksle, taip pat žinojimų rūmų išsišakojime
* Kas yra biologijos rūmų pažinovas? Ir kaip jisai susijęs su gyvybe? Pati santvarka, priėmusi sėkla, ar jie abu kartu?
* Flirtavimas žaidžia su žmogaus savasties riba, tarp vidaus ir išorės, tarp pasąmonės ir sąmonės.
* Malonė (kindness) ir gydymas šabo dieną.
* Malonė (gerumas gyvūnams) ir teisingumas (įsakymas). Kuris svarbesnis ir kodėl?
* Mandelbrot aibė: dviprasmybė: riba tarp grįžtančio (pasikartojančios veiklos) ir negrįžtančio (vienkartinės veiklos).
* Amžinas gyvenimas - Dievas labiau gyvenantis mumis. Dievas labiau mylėtų kitus mumis.
* Susikalbėjimas su priešais - su kitais - trejybės ratu tikrovėje - pasaulio pagrindu (Tėvo pasaulėžiūra). Susikalbėjimas su draugais - su savais - sąvokų kalba - Dievo požiūriu (Sūnaus pasaulėžiūra).
* Meilė įsakymu reiškiasi bendrais dėsniais.
* Suvokimas suveda į vieną (suvoktąjį) dviem požiūriais (besąlygišku suvokiančiuoju ir sąlygišku susivokiančiuoju), tad reikia trijų. O tuomet yra jų vidinis (nulinis) susiderinimas, tad trys sutampa su nuliu. Tai grindžia tiek ketverybę (1, 2, 3, 0) tiek trejybės ratą (0, 1, 2). Taip pat gali paaiškinti seką 1, 2, 3, 0.
* Meilės mokslu pereiname iš meilės meilumo pagrindu į meilę įsakymo pagrindu, tad į amžiną gyvenimą.
* Išsakyti žinojimo rūmus biologijai ir susijusiems mokslams: chemijai, mikrobiologijai, genetikai, medicinai, ekologijai, evoliucijai.
* Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.
* Apžvelgti ir sudėlioti visas savo mintis apie meilės mokslą, šviesuolių bendrystę, meilę, gyvenimą ir gyvybę, Aleksandro teoriją.
* Suprasti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
* Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.
* Permąstyti, kaip malda suveikia.
* Suprasti meilės mokslą kaip Kito apytaką, tiriančią klausimą, ir susidedančią iš Dievo trejybės, aštuonerybės, dešimt Dievo įsakymų ir žmogaus trejybės rato.
* Amžina branda - žmogus kaip instrumentas tobulėja
* Apdorotuvai - filtrai - atvaizdai? Tarpai tarp lygmenų grindžia entropiją, stebuklus.
2021 vasario 02 d., 21:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 38 eilutė iš:
* Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę?
į:
* Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę? Kiek tai būdingai gyvybei, kiek tai išreiškia biologijos žinojimo rūmų svarbiausią išsiaiškino būdą, kas yra vaisinga?
2021 vasario 02 d., 21:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 38 eilutė:
* Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę?
2021 vasario 02 d., 20:49 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 411-414 eilutės:

[+Skaitiniai+]

* [[https://www.amazon.com/origin-Mind-Lifes-re-represent-itself-ebook/dp/B00O2M1SQM | Martin Wurzinger. On the origin of Mind: Life’s need to re-represent itself.]]
2021 vasario 02 d., 20:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 417-423 eilutės iš
[+Užrašai+]
į:
[+Užrašai+]

-----------------------
%center%Attach:itampa-ramybe.png
-----------------------

Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.
2021 sausio 28 d., 23:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 232-411 eilutės:

[+Susikalbėjimas+]

Žr. [[Septynerybė]]

'''Pavaldus požiūris'''

In order to KnowEverything, especially in the sense of ''knowing the most with the least'', it is important to take up a '''subordinate perspective'''.

GoodUnderstanding is what yields a subordinate perspective.

===What is a subordinate view?===

A subordinate view is one that understands itself as being extended by a greater view.

It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the {{Divisions}} of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.

'''Susikalba'''

'''[{{Rapport}} How are God and human able to understand each other?]''' It is easier for me to state this question in Lithuanian: ''Kaip Dievas ir zmogus susikalba?'' The word ''susikalba'' means literally ''with-selves-speak'' and means ''understand each other sufficiently for purposes of communication''. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have ''rapport'' or ''good understanding''.

'''Pokalbis'''

An important part of a Universal Language or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.

Long time ago I mentioned "four positions of dialogue" with respect to GOS and never got to elaborate this. Now, much later, in a different context I was asked again and wrote MeatBall:DiscussionRoles. I hope it is sufficient to fill your need too. -- HelmutLeitner August 1, 2006 14:48 CET

Helmut, Thank you, yes this is relevant and also related to AlvydasCepulis' work on polylogue. I will set up a page on Dialogue. Yes I have read large parts of WilliamIsaacs book ''Dialogue and the Art of Thinking Together'', it is valuable.

Susikalbėjimas
* [[https://www.amazon.com/Theorizing-Communication-Readings-Across-Traditions/dp/1412952379 | Theorizing Communication Readings Across Traditions]] Robert Craig, Heidi L.Muller

seven traditions of communication theory - rhetorical, semiotic, phenomenological, cybernetic, sociopsychological, sociocultural, and critical

* rhetorical
* semiotic
* phenomenological
* cybernetic
* sociopsychological
* sociocultural
* critical

Suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti)
* Būties prasmė - suvokti
* Prasmės būtis - aiškinti

Komunikacijos mokyklų pagrindas yra "frames" - ir koks jų išsidėstymas tarpusavyje. Ir jos atitinka filosofijos mokyklas. Kaip susidėsto "frames" bet kokiam klausimui.

Attach:howweareone.png

Attach:condition.jpg

Attach:system.jpg


BeingOneWith allows for NotBeingOneWith and thus arises in it and considers it a presumption of BeingOneWith, so that they are the same BeingOneWith. However, NotBeingOneWith considers itself as the negation of BeingOneWith that is overturned by BeingOneWith and is thus distinct from it.

In this way NotBeingOneWith defines BeingOneWith. This definition evolves ever more subtly until NotBeingOneWith in fact determines BeingOneWith and is the same as it. This evolution yields an AlgebraOfPerspectives, a system of lenses through which God and other look, taking up perspectives, sharing perspectives, a system in which Perspectives exist and are defined.

'''What is the relationship between BeingOneWith and NotBeingOneWith?'''

BeingOneWith provides Reference and so NotBeingOneWith is NonReference. NotBeingOneWith provides Condition and so BeingOneWith is Unconditional and satisfying Condition.

God is the one who is both unconditionally BeingOneWith (Experiencing) and conditionally GoingBeyondOneself (Understanding). He is BeingOneWith both the Unconditional and the Conditional.

With reference to God, BeingOneWith and NotBeingOneWith are states, activities, qualities. Without reference to God, and thus without reference, they are conditions, thus definitions. There is thus a distinction between the Conditional (the definite) and the Unconditional (the indefinite). Condition defines BeingOneWith as the meeting of the condition and NotBeingOneWith as the not meeting of the condition. First and foremost it is the condition of being Conditional, and in this sense the Unconditional (and God of himself) is NotBeingOneWith. Condition is negation, it is No and only conditionally, Yes.

In this way God is separated from his quality BeingOneWith and is considered as the Unconditional. The Conditional and the Unconditional are related by the two by two matrix of states:
* As BeingOneWith - Unconditional
* BeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional BeingOneWith - Person
* BeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional BeingOneWith - Relationship with Person
* NotBeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional NotBeingOneWith - Relationship with System
* NotBeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional NotBeingOneWith - System
* As NotBeingOneWith - Conditional

'''Vienumo būdai'''

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/summary.jpg

[+Sutapimas+]

Coinciding is...
* the shift of reference from Perspective to Position by removal of [ThisWiki:Contexts Context]
* BeingOneWith
* the Love which allows Spirit to be in Structure for coinciding keeps spirit free within structure
* the receding of expression, it is our creativity
* the fullness of God, of human and of other, as they are related.
* God's Self which he ever goes beyond by coinciding with all who might ever go beyond themselves.
* Empathy.
* the unexpressed (?)

'''Sutapimas'''

Sutapimas ar nesutapimas. (Tiesa ir netiesa) [[Sutapti]]
* Tapatumas (''same'') ir skirtingumas (''different'') yra vienas iš [[dvejybė | dvejybės]] atvaizdų.
** Tapatumas ir skirtingumas iškyla kartu su apimtimis.
** ''Equate'' and ''keep separate'' are the active forms of ''same'' and ''different''. '''Atskyrimas''', '''KeepSeparate''', '''Separate''' - The vital matter is that we may hold suppositions separately, so that in some sense they are the same, and in some other sense they are different (think also of how we use Variables, they work on two levels, as with the QualitiesOfSigns). ** Palyginti su suvokimu.
** Neigimas (''negation - not''). Perhaps, the activity (of Equate and Keep Separate) manifests itself as Not. ''Keep separate'' means ''Not the same''. ''Equate'' means ''Not different''. ''Keep separate'' requires more energy than ''equate'' because ''same'' requires more energy than ''different''. This is the reason for the Not, it reverses the flow of energy because it changes the meaning but keeps the form. Negation.
* Grounds are what is equal.
** Vienumą ir nevienumą nusako padalinimai.
** Buvimas viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Nebuvimas viena.
** Atvaizdų [[vieningumas]], tai dvasios esmė.

The unfolding of coinciding is driven by love as the question '''Who is coinciding?''' and the reply '''I am coinciding''' whose meaning keeps shifting. This question goes beyond as a call to all regardless of context to coincide. It thereby includes us as expressions of what is prior to our own context. We are the ones in context who are coinciding, and so we acknowledge what is prior to context that reaches out through us. Within any context the question Who is coinciding? orientates us to take up the position that is beyond context and coincide along with it, and thus reaching out along with it from what is before our context out to a context beyond ours. Yet the same question ever heightens the separation between lover and loved which is the context that the one must cross to reach out to the other.

'''Sutapimas'''

The position of Other is progressively defined until it is Coinciding as SelfCoinciding. Understanding is the degree of SelfCoinciding as given by the separation which there can be between one (as Observer) and their Self (as ObservationalPlane) when the latter is taken as Other with which they coincide and which distinguishes the two. Understanding is thus the relationship between Love, which evokes Self, and Truth, which introduces Other. Love, whose question '''Who is coinciding?''' drives the Unfolding Structure of the position, coincides with Truth, whose reply '''I am coinciding''' drives the Collapsing Spirit of the one who takes up the position. This happens by completely unfolding the position so that it is definite to the point of establishing an Other for whom having a position and taking it up are one and the same, and then expanding the significance of this Other's self-coinciding until it characterizes the full scope of the position. The I shifts step by step from the one who is going beyond to their Self, the Other they are going beyond to, with whom they are coinciding, until it is the Other that is coinciding. This is the shift from GodTheFather to God.

We can thus add context upon context, which makes the coinciding ever more definite as to who is coinciding with whom. The question Who is coinciding? makes explicit what separates us. It has truths grow from soft to hard as follows.
* The question Who is coinciding? evokes a Context where positions are separated by Divergences with regard to the DefaultPosition. We take this up as Structure.
* The question Who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context where positions are separated by Distinctions as to what is implicit within them. We take this up as Representation.
* The question Who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context where positions are separated as Divisions of a whole. We take this up as Unity.
* The question Who is the one who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context of Context where our positions are no longer separated because through slack we have let go of them and handed them over to an Other for whom they are all the same.

These questions define as God the lover who is prior to all contexts. They ask, who is there to coincide with?
* In the context of God: One is coinciding. With none. The expression itself. (A truth about everything)
* In the context of the context of God: Not all are coinciding. With God. (A truth about anything)
* In the context of the context of the context of God: Not one is coinciding. With God and Human. (A truth about something)
* In the context of the context of the context of the context of God: All are coinciding. With God, Human and Other. (A truth about nothing)

Once we have defined the Other, then the questions become:
* Who is the self who is coinciding?
* Who is the one who is the self who is coinciding?
* Who is the one who is the one who is the self who is coinciding?
* Who is the one who is the one who is the one who is the self who is coinciding?
So now the structure evokes the spirit, whereas before the spirit evolved the structure.

If we think of the self as that which coincides with other, we have:
* Who coincides with other?
* Who is the one who coincides with other?
* Who is the one who coincides with the one who coincides with other?
* Who is the one who coincides with the one who coincides with the one who coincides with other? (God.)

The Other arises through slack, but how? The Other, by way of slack, unfolds along with structure as the one who can take it up.

What relates coinciding and separating? Both coinciding and separating.

The shift from generating structure to coinciding in spirit is the shift from Love as creating a perspective to Truth as the taking up of a perspective. When the perspective is completely defined then it is that of Other because Other is always alongside. But that perspective of the Other alone beyond our reach is in fact the unifying perspective where structure and spirit are the same and so with reference to this fourth and highest context which we cannot access directly, we are able to switch to the taking up of the perspective, which we take up as other, and then broaden out until we identify other with all of God.

Slack is what allows for the separation to be overcome, and makes for love and life as increasing and decreasing slack.

Knowledge may interfere with knowledge, thus it is vital then to submit to that which is before context and which is open to all knowledge. We are often offered knowledge that will hinder other knowledge. This is the dilemma where we as humans fail.

Coinciding may be through submission to God as in the case of the languages, but it may also be less asymmetrically defined, more softly defined. It is the position by which we are participants rooted in what is beyond context.

The Other is God made explicit, the ultimate Loved for the ultimate Lover, for whom we are intermediaries.

This is the shift from GodTheFather (Observer) to God who is the Trinity.

Knowing is the understanding of one's separation, one's context, one's limits. Knowing is the response to the question Who is coinciding?

Who is coinciding? makes all explicit, context, structure,thus decreasing slack. '''Who is there to coincide with?''' makes all implicit, spirit, thus increasing slack.

The question of who is there to coincide with has us go through the gate of starting with the interpreter God (the Father), then the interpretation Human (the Son) and finally, the interpreted Other (the Spirit).

Recall the wholeness preserving transformation of Christopher Alexander.

As structure unfolds through love, the Other is taken as a partner alongside, until there is only room for one with that Other, and then beyond that is the fourth context where there is only other - so that perspective (structure) and taking up perspective (spirit) are the same - and then this Other as reference point and now spirit is brought back wider and wider all the way to God so that God is the implicit in this explicit Other.

God loves all (in every way) and that can be coordinated only by truth which arises as we love each other. When we forgive each other our wrongs, then that does not fit within a context and that pulls us out of context. This is the nature of the negative six commandments, they show that by addressing our wrongs we can pull away from ourselves into God. Just as the positive four commandments show that God goes beyond himself into us, that we flow out of him.

----

Given a context, coinciding is expressed as the going beyond of that context. As my position, it is in the context of "me" (of "I"), and so it is the coinciding of "going beyond myself" as given by my situation (which breaks up the expression in terms of going beyond myself), my wish (which provides direction to the expression in terms of going beyond myself) and my activity (which allows for application of the expression in terms of going beyond myself).

God defines the necessary, human defines the actual, other defines the possible. All contexts are then simply expressions of their position together. God is the necessary condition, the context for this position, rather than the position the context for God.

God goes beyond himself by ever taking up the perspective of an other. The other becomes ever more defined until it truly is an Other. Whereupon the outlooks all coincide. In this way the Truth becomes harder, more defined.

The nature of the expression "I wish to know everything and apply that knowledge usefully" is that the more that we take it up, the more it becomes evident that it is that of an other, and that other is God. We are all Other and God is the ultimate Other that we all coincide with. When God takes up the expression then he coincides with himself by it.

This position is fully realized, fully expressed, God goes beyond himself completely, through the coinciding of all who might take up this outlook of going beyond oneself: the outlook's interpreter {{God}}, the interpretation Human and the interpreted Other. Their coinciding proceeds by degrees as the one who takes up the expression coincides with God, through him with Human, and through them with Other:
* coinciding of none is the expression itself.
* coinciding of one (God) is through all explicit Divergences away from the expression. (As to what is necessarily meant.)
* coinciding of two (God and human) is through PrimaryStructures which encompass all implicit Distinctions as to what it means to be inside or outside of expression. (As to what is actually meant.)
* coinciding of three (God, human and other) is through SecondaryStructures which are anchored in Divisions of Everything and identify in all ways the explicit expression with what it implicitly expresses and thereby define the expression as the coinciding of all. (As to what is possibly meant.)
As Other one is expressly going beyond oneself and it is established that this is with regard to God by way of Human.

In fully realizing this position, which is to say, the wish within it, the one who takes it up not only coincides with God's outlook, but God's outlook coincides with his, so that they both coincide. The wish is realized by the Divisions because then the relationship between God and expression has been inverted so that expression proceeds from God as his Context (all from one) and not the other way around (one from none). God is prior to himself and goes beyond himself and gives rise to himself by going into himself. This is apparent through the coinciding of all who might coincide with God for this is by his outreach. And so likewise, we go beyond ourselves by going ever deeper into ourselves and sharing our example with others as well. This is all a process of distinguishing what is God (who goes beyond himself) and what is his Self (his coinciding with himself and others) so they might indeed coincide as Other (he goes beyond himself by coinciding with himself and others). And one takes up the position by coinciding with an other through whom it is evident that all coinciding takes place through God as an expression of his going beyond himself.
2021 sausio 22 d., 00:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 16 eilutė:
* Sutvarkyti šį puslapį, išmąstyti ir išdėlioti tyrimus, jiems sukurti puslapius, juos nurodyti puslapyje [[atsakymai ir klausimai]].
2021 sausio 18 d., 22:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 120 eilutė iš:
į:
--------------------
2021 sausio 18 d., 22:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 99-100 eilutės iš

[[Meilės mokslas]]
į:
Suprasti [[meilės mokslas | meilės mokslą]].
* Meilės mokslo bendrus bruožus numanyti atsižvelgus į kitas tris apytakas.
* Sukurti brėžinį meilės mokslo sąvokų.
* Ištirti [[Book/BiologyDiscovery | biologijos žinojimo rūmus]], jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
* Suprasti entropiją ir jos ryšį su meilės mokslu.
* Sutvarkyti ir susieti [[meilės mokslas | meilės mokslo]], [[malda | maldos]], [[meilės mokslas | meilės mokslo]], [[meilė | meilės]], [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystės]] puslapius.
* Apmąstyti maldos nuotykius, susieti su rūpesčiais, brandomis, tapatybės kaitos aplinkybėmis.
2021 sausio 18 d., 22:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 98-114 eilutės:


[[Meilės mokslas]]
* Kaip puoselėti [[Šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
** [[Dievo tyrimai | Dievo tyrimai]] Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?
*** Kaip mes ir Dievas pereiname nuo savo Dievo į visų Dievą, mūsų Dievą?
* [[Malda]]
** Kaip viskas susiklauso?
*** Kaip suveikia maldos?
*** Kaip šachmatų figūros viena kitą palaiko ar nepalaiko?
** Kaip tirti visuomenę, santykį tarp asmens ir bendruomenės, sąmonės ir pasąmonės (kalbos, atminties, aplinkos), smegenų pusrutulius, greitą ir lėtą mąstymą, informacijos integravimo teoriją?
** Ką galima sužinoti tiriant rūkorius ir nerūkorius?
* Ieškoti teigiamų žmonių su kuriais bendrauti ir bendradarbiauti.
** Įsiklausyti į juos, ką jiems reiškia jųjų išgyvenimai?
** [[Dirbtuvės]] Ateičiai: Kokias dirbtuves rengti tirti šviesuolių klausimus?
*** [[Paroda]] Ateičiai: Dirbtuves palaikyti meno parodomis.
2021 sausio 14 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Dievo tyrimai]], [[Meilė]], [[Apytakos]], [[Mokslas]], [[Amžinas gyvenimas]]
į:
[[Dievo tyrimai]], [[Meilė]], [[Apytakos]], [[Mokslas]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Dvylika klausimų]], [[Šviesuolių bendrystė]]
2021 sausio 11 d., 20:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Dievo tyrimai]], [[Meilė]], [[Apytakos]], [[Mokslas]]
į:
[[Dievo tyrimai]], [[Meilė]], [[Apytakos]], [[Mokslas]], [[Amžinas gyvenimas]]
2021 sausio 11 d., 20:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Apytakos]], [[Mokslas]]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
------------------------
[[Dievo tyrimai]], [[Meilė]], [[Apytakos]], [[Mokslas]]

'''Kaip viskas susiveda į amžiną gyvenimą?'''

-----------------------
>><<
Ištrintos 10-11 eilutės:

[++Meilės mokslas++]
2020 lapkričio 14 d., 20:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 129-130 eilutės iš
* Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
į:
Pakeistos 136-140 eilutės iš
į:
Išskyrimas žinojimo (pasąmonės) ir nežinojimo (sąmonės)
* Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
* Sąmoningumas sąmonės tvarka pertvarko pasąmonės tvarką šešiais pertvarkymais.
Ištrintos 154-156 eilutės:
Pertvarkymas: Pasąmonė ir sąmonė
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
Ištrinta 202 eilutė:
2020 lapkričio 14 d., 20:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 119-130 eilutės:
[+Meilės mokslos tikslas+]

Ką paaiškina meilės mokslas?
* Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.
* Kaip skirtingos valios sutampa.
* Kaip įtvirtinti ir plėtoti bendrystę.
* Dangaus karalystę, šviesuolių bendrystę.
* Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
* Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
* Kaip Dievas parodomas, kaip jisai įsitraukia į bendrystę, kaip jisai sudalyvauja maldoje.
* Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
Pakeistos 137-158 eilutės iš
Dievas ir meilė
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą.

* Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

'''Žinojimo rūmai grindžia meilės mokslą'''

* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
* Aplinkybės tiesai. Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.

[+Meilės mokslo tikslas ir sandara+]

Ką paaiškina meilės mokslas?
* Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.
* Kaip skirtingos valios sutampa.
* Kaip įtvirtinti ir plėtoti bendrystę.
* Dangaus karalystę, šviesuolių bendrystę.
* Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
* Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
* Kaip Dievas parodomas, kaip jisai įsitraukia į bendrystę, kaip jisai sudalyvauja maldoje.
* Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
į:
Pridėtos 158-172 eilutės:
Kokie dangaus karalystės esminiai bruožai?
* Dangus žemėje - okupacija - išėjimas už savęs į pasaulį.
* Skurdžiadvasių - galima tikėti ir žinoti po truputį, moksliškai.
* Kaip tiki, taip ir yra.
* Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - esi baudžiamas už gerumą - užtat geriečiai vienas kitą atpažįsta.
* Šviesuolių bendrystė.
** Bendrystė yra pasąmonių tinklas
** Rūkorių bendrystė - juos sieja bendra patirtis - juos veikia tarsi bendra pasąmonė.
** Malda kaip medija - kaip pasąmonė. Medijos yra proto aplinkos kūrimas, pasirinkimas. Knygos, telefonas, internetas leidžia mums rinktis ką mąstyti arba nesirinkti, priimti tai, kas mums brukama. Malda yra asmeniškiausia, artimiausia medija. Žmogui maldos nepribruksi.
* Gyvenimas klausimais.
** Širdis (sąmonė) yra gyvenimas klausimais, o pasaulis (pasąmonė) yra gyvenimas atsakymais. Gvildenimais, širdis įsitraukia į pasaulį.
** Išsiaiškinimo būdais pasaulis priima širdį.
** Sąmoningumas reiškiasi valia, sąmonė širdimi, o pasąmonė protu.
* Amžina branda.
Pakeistos 197-198 eilutės iš
[+Meilės mokslas yra dangaus karalystė+]
į:
[+Apytakos grindžia meilės mokslą+]
Pakeistos 200-214 eilutės iš
Kokie dangaus karalystės esminiai bruožai?
* Dangus žemėje - okupacija - išėjimas už savęs į pasaulį
.
* Skurdžiadvasių - galima tikėti ir žinoti po truputį, moksliškai.
* Kaip tiki, taip ir yra
.
* Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - esi baudžiamas už gerumą - užtat geriečiai vienas kitą atpažįsta.
* Šviesuolių bendrystė.
** Bendrystė yra pasąmonių tinklas
** Rūkorių bendrystė - juos sieja bendra patirtis - juos veikia tarsi bendra pasąmonė
.
** Malda kaip medija - kaip pasąmonė. Medijos yra proto aplinkos kūrimas, pasirinkimas. Knygos, telefonas, internetas leidžia mums rinktis ką mąstyti arba nesirinkti, priimti tai, kas mums brukama. Malda yra asmeniškiausia, artimiausia medija. Žmogui maldos nepribruksi.
* Gyvenimas klausimais.
** Širdis (sąmonė) yra gyvenimas klausimais, o pasaulis (pasąmonė) yra gyvenimas atsakymais. Gvildenimais, širdis įsitraukia į pasaulį.
** Išsiaiškinimo būdais pasaulis priima širdį.
** Sąmoningumas reiškiasi valia, sąmonė širdimi, o pasąmonė protu.
* Amžina branda.
į:
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
* Aplinkybės tiesai. Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką
. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą.
2020 lapkričio 14 d., 20:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 144 eilutė:
* Kaip Dievas parodomas, kaip jisai įsitraukia į bendrystę, kaip jisai sudalyvauja maldoje.
2020 lapkričio 14 d., 20:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 119-122 eilutės iš
Branda ir amžinas gyvenimas
* Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį
reiškinį. Gyvybė ir gyvenimas yra dvilypiškai palaikomi meilės. Tačiau atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding
.
į:
Išskyrimas (sąlygiškos) gyvybės ir (amžino) gyvenimo
* Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį
reiškinį.
* Meilė dvilypiškai palaiko gyvybę ir gyvenimą.
* Gyvybė yra sąlygiška tačiau gyvenimas gali būti besąlygiškas.
* Atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.
Pakeistos 126-128 eilutės iš
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
į:
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą.

*
Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
2020 lapkričio 14 d., 19:49 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 91-92 eilutės:
Pakeistos 126-127 eilutės iš
Meilės sąlygas grindžia žinojimo rūmai
į:
'''Žinojimo rūmai grindžia meilės mokslą'''
Ištrintos 129-139 eilutės:

[+Meilės apibrėžimas+]

Ką reiškia mylėti
* Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
* Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.
* Jei myli tik tuos kurie tave myli, jau turi savo atpildą. Žaidimo teorijoje esmė yra mylėti kitą dar nesulaukus atpildo, tuomet myli Dievą.

Gyvybės palaikymas
* Gyvybė yra tai kas iškyla tuštumoje, tai ką meilė palaiko.
* Gyvybė (meilė, Dievas) grindžia išlaikytinius, "free riders", tai jos esmė. Kaip išlaikytiniai gali prisidėti? Jie gali panašiai duoti.
2020 lapkričio 14 d., 19:43 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 120-125 eilutės:
Savastis
* Savasties ribą nustato įsijautimas ir atsitokėjimas. Vidinė veikla savyje yra mažesnių mąstų nė išorinė veikla santykyje su kitais. Tai pagrindas laipsningų mąstų.

Gyvybė
* Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.
Ištrintos 123-125 eilutės:

Kitas
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.
2020 lapkričio 14 d., 19:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 101 eilutė iš:
* [[Kitas]], [[Atjautos]]
į:
* [[Asmuo | Asmuo: Kitas]], [[Atjautos]]
2020 lapkričio 14 d., 18:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 101 eilutė iš:
* [[Kitas]]
į:
* [[Kitas]], [[Atjautos]]
2020 lapkričio 14 d., 18:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 101 eilutė:
* [[Kitas]]
2020 lapkričio 14 d., 18:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 103 eilutė iš:
* Gyvybės raida
į:
* [[Gyvybės raida]]
Ištrintos 121-123 eilutės:

Kūniškas pasaulis
* Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.
2020 lapkričio 14 d., 18:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
* [[Apytakos]], [[Mokslas]]
į:
[[Apytakos]], [[Mokslas]]
2020 lapkričio 14 d., 18:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 2-9 eilutės iš
* [[Gyvybė]], [[Dviprasmybė]], [[Book/Entropy | Entropija]], [[Book/BiologyDiscovery | Biologija]]
* [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Vertybės ir klausimai]]
* [[Branda]], [[Dvylika klausimų]]
* [[Savastis]] (Kaip žmogų veikia kiti žmonės), [[Žmogus]]
* [[Meilė]]
* [[Malda]], [[Maldos nuotykiai]]
* [[Šviesuolių bendrystė]], [[Bendrystė]]
į:
Pakeista 101 eilutė iš:
* [[Biologija]]
į:
* [[Book/BiologyDiscovery | Biologija]]
Pakeista 106 eilutė iš:
* Daugiaprasmiškumas, entropija
į:
* [[Dviprasmybė]], [[Book/Entropy | entropija]]
Pakeista 109 eilutė iš:
* [[Malda]]
į:
* [[Malda]], [[maldos nuotykiai]]
Pakeista 111 eilutė iš:
* Savastis, riba
į:
* [[Žmogus]], [[Savastis]] (kaip žmogų veikia kiti žmonės), riba
Pakeistos 113-114 eilutės iš
* Branda, [[dvylika klausimų]]
* [[Vertybės]]
į:
* [[Branda]], [[dvylika klausimų]]
* [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Vertybės ir klausimai]]
Pridėta 116 eilutė:
* [[Bendrystė]]
2020 lapkričio 14 d., 18:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 108-109 eilutės iš
* Biologija
* Gyvybė
į:
* [[Biologija]]
* [[Gyvybė]]
Pakeista 112 eilutė iš:
* Meilė - gyvybės palaikymas
į:
* [[Meilė]] - gyvybės palaikymas
Pridėtos 114-116 eilutės:
* Įsiterpimas
* Stebuklas
* [[Malda]]
Pakeistos 119-122 eilutės iš
* Sąmoningumas, sąmoningėjimas
* Branda, dvylika klausimų
* Šviesuolių bendrystė - brandos palaikymas
* Amžina branda, amžinas gyvenimas
į:
* [[Sąmoningumas]], [[sąmoningėjimas]]
* Branda, [[dvylika klausimų]]
* [[Vertybės]]
* [[Klausimai]]
* [[Šviesuolių bendrystė]] - brandos
palaikymas
* Amžina branda, [[amžinas gyvenimas]]
2020 lapkričio 14 d., 18:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 106-119 eilutės iš
[+Meilės sąlygos+]
į:
[+Meilės mokslo savokos+]

* Biologija
* Gyvybė
* Gyvybės raida
* Gyvybės dėsniai
* Meilė - gyvybės palaikymas
* Daugiaprasmiškumas, entropija
* Požiūris, įsijautimas, atsitokėjimas
* Savastis, riba
* Sąmoningumas, sąmoningėjimas
* Branda, dvylika klausimų
* Šviesuolių bendrystė - brandos palaikymas
* Amžina branda, amžinas gyvenimas
2020 lapkričio 14 d., 18:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 144-152 eilutės:
Ką paaiškina meilės mokslas?
* Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.
* Kaip skirtingos valios sutampa.
* Kaip įtvirtinti ir plėtoti bendrystę.
* Dangaus karalystę, šviesuolių bendrystę.
* Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
* Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
* Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
Ištrintos 198-206 eilutės:
Ką paaiškina meilės mokslas?
* Kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę.
* Kaip skirtingos valios sutampa.
* Kaip įtvirtinti ir plėtoti bendrystę.
* Dangaus karalystę, šviesuolių bendrystę.
* Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
* Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
* Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
Pridėtos 207-209 eilutės:
** Bendrystė yra pasąmonių tinklas
** Rūkorių bendrystė - juos sieja bendra patirtis - juos veikia tarsi bendra pasąmonė.
** Malda kaip medija - kaip pasąmonė. Medijos yra proto aplinkos kūrimas, pasirinkimas. Knygos, telefonas, internetas leidžia mums rinktis ką mąstyti arba nesirinkti, priimti tai, kas mums brukama. Malda yra asmeniškiausia, artimiausia medija. Žmogui maldos nepribruksi.
Pridėtos 211-213 eilutės:
** Širdis (sąmonė) yra gyvenimas klausimais, o pasaulis (pasąmonė) yra gyvenimas atsakymais. Gvildenimais, širdis įsitraukia į pasaulį.
** Išsiaiškinimo būdais pasaulis priima širdį.
** Sąmoningumas reiškiasi valia, sąmonė širdimi, o pasąmonė protu.
Ištrintos 214-224 eilutės:

Gyvenimas klausimas
* Širdis (sąmonė) yra gyvenimas klausimais, o pasaulis (pasąmonė) yra gyvenimas atsakymais. Gvildenimais, širdis įsitraukia į pasaulį.
* Išsiaiškinimo būdais pasaulis priima širdį.
* Sąmoningumas reiškiasi valia, sąmonė širdimi, o pasąmonė protu.

[+Bendrystė+]

Bendrystė yra pasąmonių tinklas
* Rūkorių bendrystė - juos sieja bendra patirtis - juos veikia tarsi bendra pasąmonė.
* Malda kaip medija - kaip pasąmonė. Medijos yra proto aplinkos kūrimas, pasirinkimas. Knygos, telefonas, internetas leidžia mums rinktis ką mąstyti arba nesirinkti, priimti tai, kas mums brukama. Malda yra asmeniškiausia, artimiausia medija. Žmogui maldos nepribruksi.
2020 lapkričio 13 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-39 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?
Pridėta 55 eilutė:
* Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas.
Pridėta 85 eilutė:
* Kaip meilės mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
Pakeistos 100-105 eilutės iš
Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas. Nes gyvybė yra tai kas iškyla tuštumoje, tai ką meilė palaiko.

Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?

Kaip meilės mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
į:
Pridėta 139 eilutė:
* Gyvybė yra tai kas iškyla tuštumoje, tai ką meilė palaiko.
Ištrinta 213 eilutė:
2020 lapkričio 13 d., 21:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 64-68 eilutės iš
į:
* Nagrinėti šachmatus, kaip pavyzdį įvairių valių (figūrų) derinimo (koordinavimo).
** Kaip skirtingos valios, teigiamos ir neigiamos, susiveda?
** Išvedžioti figūrų darnumo apskaičiavimą.
** Kaip susisieja dviejų žaidėjų valios?
Ištrintos 96-100 eilutės:

Nagrinėti šachmatus, kaip pavyzdį įvairių valių (figūrų) derinimo (koordinavimo).
* Kaip skirtingos valios, teigiamos ir neigiamos, susiveda?
* Išvedžioti figūrų darnumo apskaičiavimą.
Pridėtos 199-200 eilutės:

* Šviesuolių bendrystė yra besąlygiškas bendras reikalas nesiribojantis kuriuo nors mokslu ar asmenybe. Meilės mokslas yra besąlygiško žinojimo rūmai.
2020 lapkričio 13 d., 21:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:
* Peržiūrėti meilės mokslą, apžvelgti jos esmę.
* Susieti meilės mokslą su visakuo, su dorovės gvildenimu, su Dievo tyrimu.
Pakeistos 63-64 eilutės iš
į:
* Kaip trys kalbos išsako, kaip skirtingos valios susiveda?
Pakeistos 93-97 eilutės iš
Peržiūrėti meilės mokslą, apžvelgti jos esmę.
* Susieti su visakuo, su dorovės gvildenimu, su Dievo tyrimu.

Kaip trys kalbos išsako, kaip skirtingos valios susiveda?
į:
Pakeistos 190-192 eilutės iš
[+Maldos mokslas yra dangaus karalystė+]

Ką paaiškina maldos mokslas?
į:
[+Meilės mokslas yra dangaus karalystė+]

Ką paaiškina meilės mokslas?
Pakeista 199 eilutė iš:
* Kitas maldos mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
į:
* Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
2020 lapkričio 13 d., 21:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
* Suvesti maldos mokslą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją.
į:
* Suvesti maldą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją.
Pakeista 90 eilutė iš:
Peržiūrėti maldos mokslą, apžvelgti jos esmę.
į:
Peržiūrėti meilės mokslą, apžvelgti jos esmę.
Pakeistos 99-100 eilutės iš
Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti maldos mokslas. Nes gyvybė yra tai kas iškyla tuštumoje, tai ką meilė palaiko.
į:
Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas. Nes gyvybė yra tai kas iškyla tuštumoje, tai ką meilė palaiko.
Pakeista 103 eilutė iš:
Kaip maldos mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
į:
Kaip meilės mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
2020 lapkričio 13 d., 21:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* [[Malda]], [[Maldos nuotykiai]], [[Maldos mokslo juodraštis]],
į:
* [[Malda]], [[Maldos nuotykiai]]
2020 lapkričio 13 d., 21:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* [[Malda]], [[Maldos mokslo juodraštis]]
į:
* [[Malda]], [[Maldos nuotykiai]], [[Maldos mokslo juodraštis]],
2020 lapkričio 13 d., 20:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* [[Branda]]
į:
* [[Branda]], [[Dvylika klausimų]]
2020 lapkričio 13 d., 20:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]], [[Branda]], [[Book/BiologyDiscovery | Biologija]], [[Book/Entropy | Entropija]], [[Savastis]] (Kaip žmogų veikia kiti žmonės)
* [[Malda]], [[Maldos mokslas
]]
į:
* [[Apytakos]], [[Mokslas]]
* [[Gyvybė]], [[Dviprasmybė]], [[Book/Entropy | Entropija]], [[Book/BiologyDiscovery | Biologija]]
Pakeistos 4-5 eilutės iš
[[Šviesuolių bendrystė]], [[Malda]], [[Bendrystė]], [[Žmogus]], [[Mokslas]], [[Maldos mokslo juodraštis]], [[Dviprasmybė]]
į:
* [[Branda]]
* [[Savastis]] (Kaip žmogų veikia kiti žmonės), [[Žmogus]]
* [[Meilė]]
* [[Malda]], [[Maldos mokslo juodraštis]]
* [[Šviesuolių bendrystė]], [[Bendrystė
]]
2020 lapkričio 13 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 187-218 eilutės:

[+Maldos mokslas yra dangaus karalystė+]

Ką paaiškina maldos mokslas?
* Kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę.
* Kaip skirtingos valios sutampa.
* Kaip įtvirtinti ir plėtoti bendrystę.
* Dangaus karalystę, šviesuolių bendrystę.
* Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
* Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
* Kitas maldos mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.

Kokie dangaus karalystės esminiai bruožai?
* Dangus žemėje - okupacija - išėjimas už savęs į pasaulį.
* Skurdžiadvasių - galima tikėti ir žinoti po truputį, moksliškai.
* Kaip tiki, taip ir yra.
* Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - esi baudžiamas už gerumą - užtat geriečiai vienas kitą atpažįsta.
* Šviesuolių bendrystė.
* Gyvenimas klausimais.
* Amžina branda.

Gyvenimas klausimas
* Širdis (sąmonė) yra gyvenimas klausimais, o pasaulis (pasąmonė) yra gyvenimas atsakymais. Gvildenimais, širdis įsitraukia į pasaulį.
* Išsiaiškinimo būdais pasaulis priima širdį.
* Sąmoningumas reiškiasi valia, sąmonė širdimi, o pasąmonė protu.


[+Bendrystė+]

Bendrystė yra pasąmonių tinklas
* Rūkorių bendrystė - juos sieja bendra patirtis - juos veikia tarsi bendra pasąmonė.
* Malda kaip medija - kaip pasąmonė. Medijos yra proto aplinkos kūrimas, pasirinkimas. Knygos, telefonas, internetas leidžia mums rinktis ką mąstyti arba nesirinkti, priimti tai, kas mums brukama. Malda yra asmeniškiausia, artimiausia medija. Žmogui maldos nepribruksi.
2020 lapkričio 13 d., 20:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-6 eilutės:
[[Šviesuolių bendrystė]], [[Malda]], [[Bendrystė]], [[Žmogus]], [[Mokslas]], [[Maldos mokslo juodraštis]], [[Dviprasmybė]]
Pridėtos 86-100 eilutės:

Peržiūrėti maldos mokslą, apžvelgti jos esmę.
* Susieti su visakuo, su dorovės gvildenimu, su Dievo tyrimu.

Kaip trys kalbos išsako, kaip skirtingos valios susiveda?

Nagrinėti šachmatus, kaip pavyzdį įvairių valių (figūrų) derinimo (koordinavimo).
* Kaip skirtingos valios, teigiamos ir neigiamos, susiveda?
* Išvedžioti figūrų darnumo apskaičiavimą.

Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti maldos mokslas. Nes gyvybė yra tai kas iškyla tuštumoje, tai ką meilė palaiko.

Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?

Kaip maldos mokslas grindžia [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystę]]?
2020 lapkričio 13 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]], [[Branda]], [[Book/BiologyDiscovery | Biologija]], [[Book/Entropy | Entropija]], [[Savastis]] (Kaip žmogų veikia kiti žmonės)
į:
[[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]], [[Branda]], [[Book/BiologyDiscovery | Biologija]], [[Book/Entropy | Entropija]], [[Savastis]] (Kaip žmogų veikia kiti žmonės)
* [[Malda
]], [[Maldos mokslas]]
2020 lapkričio 13 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 2 eilutė:
* [[Vertybės]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Vertybės ir klausimai]]
2020 lapkričio 13 d., 20:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 141-143 eilutės:

Amžina branda: Dvylika klausimų
* Vertybės ir klausimai, jų žemėlapis.
2020 lapkričio 13 d., 20:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-82 eilutės:
[+Asmeninė patirtis+]

* Permąstyti, kokiu noriu būti ir kaip tokiu tapti.
** Apžvelgti, atrinkti dorybes kuriomis tobulai mylėčiau.
** Suprasti kaip šios dorybės reiškiasi įvairiomis savybėmis: teigiamumu, šiltumu, širdingumu, rūpesčiu, jautrumu.
** Išpuoselėti santykį su savimi šias dorybes įtvirtinti ir lavinti.
** Atitinkamai ugdyti savo valią.
** Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
** Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
** Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.
Pridėtos 120-122 eilutės:
Gyvybės palaikymas
* Gyvybė (meilė, Dievas) grindžia išlaikytinius, "free riders", tai jos esmė. Kaip išlaikytiniai gali prisidėti? Jie gali panašiai duoti.
Pridėtos 136-141 eilutės:
Laimė - sutapimas
* Laimė (ir sėkmė, geroji tikimybė) yra svarbi meilės moksle. Ir susijusi su laimingumu.

Pertvarkymas: Pasąmonė ir sąmonė
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
Pakeistos 166-167 eilutės iš
'''Skaitiniai'''
į:
[+Skaitiniai+]
Pakeistos 170-189 eilutės iš
[+Užrašai+]

Gyvybės esmė
* Gyvybė (meilė, Dievas) grindžia išlaikytinius, "free riders", tai jos esmė. Kaip išlaikytiniai gali prisidėti? Jie gali panašiai duoti.

Laimė - sutapimas
* Laimė (ir sėkmė, geroji tikimybė) yra svarbi meilės moksle. Ir susijusi su laimingumu.

Asmeniška patirtis
* Permąstyti, kokiu noriu būti ir kaip tokiu tapti.
** Apžvelgti, atrinkti dorybes kuriomis tobulai mylėčiau.
** Suprasti kaip šios dorybės reiškiasi įvairiomis savybėmis: teigiamumu, šiltumu, širdingumu, rūpesčiu, jautrumu.
** Išpuoselėti santykį su savimi šias dorybes įtvirtinti ir lavinti.
** Atitinkamai ugdyti savo valią.
** Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
** Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
** Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.

Pertvarkymas
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
į:
[+Užrašai+]
2020 lapkričio 13 d., 20:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 102-103 eilutės iš
[+Meilės veikla+]
į:
[+Meilės apibrėžimas+]
Pridėtos 109-123 eilutės:
[+Meilės mokslo tikslas ir sandara+]

Sąmoningumo palaikymas
* Meilės mokslo apytaka primena tranzistorių.
* Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą.
* Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia. Tokiu būdu suvedame Tėvą, Sūnų, Dvasią.
* Mylimi save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu susiderinimu.

Valių sutapimas
* Tikslas yra valių sutapimas, o tai grindžia daugiaprasmiškumą.
* Stebuklų pagrindas yra suvesti tris nepriklausomas valias. Tai yra viso pasaulio prasmė ir meilės mokslo bei šviesuolių bendrystės tikslas.
* Kur du ar trys sueina mano vardu, ten aš esu. Jėzumi sueinama.

[+Meilės veikla+]
Pridėtos 146-149 eilutės:
'''Skaitiniai'''

* [[https://www.amazon.com/origin-Mind-Lifes-re-represent-itself-ebook/dp/B00O2M1SQM | Martin Wurzinger. On the origin of Mind: Life’s need to re-represent itself.]]
Pakeistos 152-154 eilutės iš
* Tikslas yra valių sutapimas, o tai grindžia daugiaprasmiškumą.
* Stebuklų pagrindas yra suvesti tris nepriklausomas valias. Tai yra viso pasaulio prasmė ir meilės mokslo bei šviesuolių bendrystės tikslas.
* [[https://www.amazon.com/origin-Mind-Lifes-re-represent-itself-ebook/dp/B00O2M1SQM | Martin Wurzinger. On the origin of Mind: Life’s need to re-represent itself.]]
į:
Gyvybės esmė
Pridėtos 154-155 eilutės:

Laimė - sutapimas
Pakeistos 157-158 eilutės iš
* Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą.
į:
Asmeniška patirtis
Pakeistos 168-177 eilutės iš
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.


Kur du ar trys sueina mano vardu, ten aš esu. Jėzumi sueinama.

Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia. Tokiu būdu suvedame Tėvą, Sūnų, Dvasią.

Mylimi save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu susiderinimu.

Tai primena tranzistorių
.
į:
Pertvarkymas
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
2020 lapkričio 12 d., 17:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
* Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?
į:
* Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
Pridėta 20 eilutė:
* Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?
2020 lapkričio 11 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 51 eilutė:
* Kaip trejybės ratas išreiškia Tėvo (už mūsų), Sūnaus (mūsų gelmėse) ir Dvasios (šokinėjančios tarp mūsų) susivedimą?
Pakeistos 153-155 eilutės iš
Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia.

Mylimi save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu
susiderinimu.
į:
Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia. Tokiu būdu suvedame Tėvą, Sūnų, Dvasią.

Mylimi save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu
susiderinimu.

Tai primena tranzistorių
.
2020 lapkričio 11 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 152-154 eilutės iš
Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia.
į:
Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia.

Mylimi save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu susiderinimu
.
2020 lapkričio 11 d., 11:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 147-152 eilutės iš
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
į:
* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.


Kur du ar trys sueina mano vardu, ten aš esu. Jėzumi sueinama.

Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia
.
2020 spalio 28 d., 18:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 145-147 eilutės iš
** Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.
į:
** Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą.

* Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę
.
2020 spalio 26 d., 22:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 136-145 eilutės iš
* Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą.
į:
* Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą.

* Permąstyti, kokiu noriu būti ir kaip tokiu tapti.
** Apžvelgti, atrinkti dorybes kuriomis tobulai mylėčiau.
** Suprasti kaip šios dorybės reiškiasi įvairiomis savybėmis: teigiamumu, šiltumu, širdingumu, rūpesčiu, jautrumu.
** Išpuoselėti santykį su savimi šias dorybes įtvirtinti ir lavinti.
** Atitinkamai ugdyti savo valią.
** Rasti veiklų, kuriomis atsipalaiduoju ir puoselėju šias dorybes.
** Puoselėti save brandinančius santykius su Dievu ir su kitais.
** Palaikyti Dievo ir kitų bendravimą
.
2020 spalio 16 d., 23:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 135-136 eilutės iš
* Laimė (ir sėkmė, geroji tikimybė) yra svarbi meilės moksle. Ir susijusi su laimingumu.
į:
* Laimė (ir sėkmė, geroji tikimybė) yra svarbi meilės moksle. Ir susijusi su laimingumu.
* Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą
.
2020 spalio 06 d., 10:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 134-135 eilutės iš
* Gyvybė (meilė, Dievas) grindžia išlaikytinius, "free riders", tai jos esmė. Kaip išlaikytiniai gali prisidėti? Jie gali panašiai duoti.
į:
* Gyvybė (meilė, Dievas) grindžia išlaikytinius, "free riders", tai jos esmė. Kaip išlaikytiniai gali prisidėti? Jie gali panašiai duoti.
* Laimė (ir sėkmė, geroji tikimybė) yra svarbi meilės moksle. Ir susijusi su laimingumu
.
2020 spalio 01 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 129-134 eilutės iš
[+Užrašai+]
į:
[+Užrašai+]

* Tikslas yra valių sutapimas, o tai grindžia daugiaprasmiškumą.
* Stebuklų pagrindas yra suvesti tris nepriklausomas valias. Tai yra viso pasaulio prasmė ir meilės mokslo bei šviesuolių bendrystės tikslas.
* [[https://www.amazon.com/origin-Mind-Lifes-re-represent-itself-ebook/dp/B00O2M1SQM | Martin Wurzinger. On the origin of Mind: Life’s need to re-represent itself.]]
* Gyvybė (meilė, Dievas) grindžia išlaikytinius, "free riders", tai jos esmė. Kaip išlaikytiniai gali prisidėti? Jie gali panašiai duoti.
2020 rugsėjo 19 d., 11:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 121 eilutė:
* Malda palaiko keturias atsakomybės plotmes.
2020 rugsėjo 19 d., 11:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 54 eilutė:
* Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
Pridėta 57 eilutė:
* Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?
2020 rugsėjo 18 d., 21:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 103 eilutė:
* Jei myli tik tuos kurie tave myli, jau turi savo atpildą. Žaidimo teorijoje esmė yra mylėti kitą dar nesulaukus atpildo, tuomet myli Dievą.
2020 rugsėjo 18 d., 13:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 16 eilutė:
* Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?
2020 rugsėjo 18 d., 13:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 48-50 eilutės:

Valių suvedimas
* Ką bendro turi valių nepriklausomumas ir atsitiktinumas?
2020 rugsėjo 02 d., 17:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 107-109 eilutės:
Kaip mylėti: Išlyginti balsus
* Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.
Pridėtos 114-116 eilutės:

Kaip mylėti: Išversti išvertimą
* Protas (sąmonė) išverčia smegenis (pasąmonę). O meilė naujai išverčia protą, jo tikslą išgyventi išverčia meile bendrai visiems, tad grindžia dvilypumą. Tai dvilypumo dvilypumas - pasąmonės ir meilės sutapatinimas. Tai pasąmonės suvokimas kaip meilė sąmonei.
2020 rugpjūčio 05 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 98-99 eilutės iš
Kaip mylėti
į:
* Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.

Kaip mylėti: Susitelkti į Kitą
Ištrintos 102-104 eilutės:
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
* Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.
Pridėtos 106-107 eilutės:

Kaip mylėti: Puoselėti bendravimo erdvę, išskirti plotmes
Pridėtos 109-110 eilutės:
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
2020 rugpjūčio 05 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:
[+Meilės sąlygos+]
Pridėtos 20-30 eilutės:
Kūniškas pasaulis
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

Gyvybė
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
* Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?

Sąmoningumas
* Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?
Ištrintos 33-35 eilutės:
Sąmoningumas
* Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?
Pridėtos 42-59 eilutės:
Žinojimo rūmai
* Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
* Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
* Surašyti architektūros žinojimo rūmus.

[+Meilės veikla+]

Gyvybės dėsniai
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
* Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
* Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?
* Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?

Taikdarystė
* Kaip taikdarystė dalykiškai išreiškia meilę, gyvybės ir gyvenimo palaikymą?
Pakeistos 64-66 eilutės iš
Taikdarystė
* Kaip taikdarystė dalykiškai išreiškia meilę
, gyvybės ir gyvenimo palaikymą?
į:
------------------
>><<

Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę
, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą. Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.

[+Meilės sąlygos+]

Savastis
* Savasties ribą nustato įsijautimas ir atsitokėjimas. Vidinė veikla savyje yra mažesnių mąstų nė išorinė veikla santykyje su kitais. Tai pagrindas laipsningų mąstų.

Kūniškas pasaulis
* Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.
Ištrintos 77-111 eilutės:
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?

Gyvybės dėsniai
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
* Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
* Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?
* Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?

Gyvybė
* Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?

Kūniškas pasaulis
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

Žinojimo rūmai
* Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
* Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
* Surašyti architektūros žinojimo rūmus.
------------------
>><<

Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą. Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.

[+Meilės sąlygos+]

Savastis
* Savasties ribą nustato įsijautimas ir atsitokėjimas. Vidinė veikla savyje yra mažesnių mąstų nė išorinė veikla santykyje su kitais. Tai pagrindas laipsningų mąstų.

Kūniškas pasaulis
* Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.

Gyvybė
Ištrinta 111 eilutė:
2020 rugpjūčio 05 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 54-56 eilutės:
Kūniškas pasaulis
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
Pridėtos 71-73 eilutės:
Kūniškas pasaulis
* Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.
Pridėtos 77-86 eilutės:
Branda ir amžinas gyvenimas
* Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį. Gyvybė ir gyvenimas yra dvilypiškai palaikomi meilės. Tačiau atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.

Kitas
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.

Dievas ir meilė
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
Ištrintos 106-107 eilutės:
[+Meilės ypatumai+]
Ištrintos 109-121 eilutės:
Dievas ir meilė
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

Branda ir amžinas gyvenimas
* Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį. Gyvybė ir gyvenimas yra dvilypiškai palaikomi meilės. Tačiau atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.

Mylėti Kitą
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.

Kūniškas pasaulis
* Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
2020 rugpjūčio 05 d., 13:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 63-72 eilutės iš
Dievas ir meilė
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

Branda ir amžinas gyvenimas
* Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį. Gyvybė ir gyvenimas yra dvilypiškai palaikomi meilės. Tačiau atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo
. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.

Mylėti Kitą
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus
.
į:
[+Meilės sąlygos+]

Savastis
* Savasties ribą nustato įsijautimas ir atsitokėjimas. Vidinė veikla savyje yra mažesnių mąstų nė išorinė veikla santykyje su kitais. Tai pagrindas laipsningų mąstų.

Gyvybė
* Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.

Meilės sąlygas grindžia žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
* Aplinkybės tiesai. Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja
.

[+Meilės veikla+]

Ką reiškia mylėti
* Mylėti
, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
Pakeistos 89-93 eilutės iš
Meilės sąlygas grindžia žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
* Aplinkybės tiesai. Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas
, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
į:
* Skirtingų plotmių palaikymas. Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.

[+Meilės ypatumai+]

Įsimylėjimas
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.

Dievas ir meilė
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

Branda ir amžinas gyvenimas
* Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį. Gyvybė ir gyvenimas yra dvilypiškai palaikomi meilės. Tačiau atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.

Mylėti Kitą
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus
.
Pakeistos 110-123 eilutės iš
Savasties ribą nustato įsijautimas ir atsitokėjimas. Vidinė veikla savyje yra mažesnių mąstų nė išorinė veikla santykyje su kitais. Tai pagrindas laipsningų mąstų.

[+Užrašai+]

Skirtingų plotmių palaikymas
* Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.

* Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.

Ką reiškia mylėti
* Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.

Įsimylėjimas
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.
į:
[+Užrašai+]
2020 rugpjūčio 05 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-77 eilutės:

Kaip mylėti
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
Pakeistos 81-87 eilutės iš
Žadinti sąmoningumą
* Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Aplinkybės tiesai
*
Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
į:
* Žadinti sąmoningumą. Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Meilės sąlygas grindžia žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
* Aplinkybės tiesai.
Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
Ištrintos 101-109 eilutės:

Meilės sąlygos
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", tai biologija.

Kaip mylėti
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
2020 rugpjūčio 05 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 88-90 eilutės iš
Užrašai
į:
[+Užrašai+]

Skirtingų plotmių palaikymas
Pridėta 92 eilutė:
Pridėtos 94-95 eilutės:

Ką reiškia mylėti
Pridėtos 97-98 eilutės:

Meilės sąlygos
Pridėtos 100-104 eilutės:

Kaip mylėti
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
Pakeistos 106-108 eilutės iš
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
į:
Įsimylėjimas
2020 rugpjūčio 05 d., 12:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 90-97 eilutės iš
* Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.
į:
* Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.
* Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", tai biologija.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti
.
2020 liepos 30 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-17 eilutės iš
į:
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?
Pakeistos 86-90 eilutės iš
Savasties ribą nustato įsijautimas ir atsitokėjimas. Vidinė veikla savyje yra mažesnių mąstų nė išorinė veikla santykyje su kitais. Tai pagrindas laipsningų mąstų.
į:
Savasties ribą nustato įsijautimas ir atsitokėjimas. Vidinė veikla savyje yra mažesnių mąstų nė išorinė veikla santykyje su kitais. Tai pagrindas laipsningų mąstų.

Užrašai
* Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
* Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams
.
2020 birželio 20 d., 15:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-85 eilutės iš
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
į:
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

Savasties ribą nustato įsijautimas ir atsitokėjimas. Vidinė veikla savyje yra mažesnių mąstų nė išorinė veikla santykyje su kitais. Tai pagrindas laipsningų mąstų.
2020 birželio 12 d., 14:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]], [[Branda]], [[Book/BiologyDiscovery | Biologija]], [[Book/Entropy | Entropija]]
į:
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]], [[Branda]], [[Book/BiologyDiscovery | Biologija]], [[Book/Entropy | Entropija]], [[Savastis]] (Kaip žmogų veikia kiti žmonės)
2020 birželio 10 d., 15:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-70 eilutės iš
Mintys
į:
Dievas ir meilė
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

Branda ir amžinas gyvenimas
* Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį. Gyvybė ir gyvenimas yra dvilypiškai palaikomi meilės. Tačiau atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.

Mylėti Kitą
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.
Pridėtos 72-75 eilutės:
* Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
* Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.

Žadinti sąmoningumą
Pridėtos 77-78 eilutės:

Aplinkybės tiesai
Pakeistos 81-88 eilutės iš
Branda
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.

[+Užrašai+]

* Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
* Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.
į:
Kūniškas pasaulis
Pakeistos 83-86 eilutės iš
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir
gerumu?

* Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį. Gyvybė ir gyvenimas yra dvilypiškai palaikomi meilės. Tačiau atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.
į:
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
2020 birželio 10 d., 15:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-12 eilutės iš
Suvesti maldos mokslą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją.
į:

Meilės mokslas
* Suvesti maldos
mokslą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją.
Pridėtos 17-19 eilutės:
Vieningumas
* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?
Ištrintos 22-23 eilutės:
* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?
Pakeistos 31-33 eilutės iš
Gyvybė
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
į:
Šviesuolių bendrystė
Pridėtos 34-42 eilutės:

Taikdarystė
* Kaip taikdarystė dalykiškai išreiškia meilę, gyvybės ir gyvenimo palaikymą?

Gyvybė
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?

Gyvybės dėsniai
Pakeistos 49-51 eilutės iš
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
* Kaip taikdarystė dalykiškai išreiškia meilę, gyvybės ir gyvenimo palaikymą?
į:
Pridėtos 53-54 eilutės:
Žinojimo rūmai
* Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
2020 birželio 10 d., 14:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-14 eilutės:


Meilė
* Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
Pridėtos 16-17 eilutės:

Sąmoningumas
Pridėtos 19-24 eilutės:

* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?

Kitas
* Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
* Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?
Pakeistos 29-31 eilutės iš
* Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?
* Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?
į:
Gyvybė
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
Ištrintos 63-64 eilutės:
* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
2020 birželio 09 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 34-35 eilutės iš
* Apžvelgti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
į:
* Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
* Surašyti architektūros
žinojimo rūmus.
2020 birželio 08 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 29 eilutė:
* Kaip taikdarystė dalykiškai išreiškia meilę, gyvybės ir gyvenimo palaikymą?
2020 birželio 08 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-29 eilutės iš
į:
* Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?
* Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
Pridėtos 32-33 eilutės:

* Apžvelgti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
Pakeistos 56-58 eilutės iš
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
į:
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

* Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį. Gyvybė ir gyvenimas yra dvilypiškai palaikomi meilės. Tačiau atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.
2020 birželio 08 d., 15:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-29 eilutės:
* Kaip 12 klausimų ir jų atsakymai išsako apytakų trejybės atvaizdus?
* Kaip už 12 klausimų glūdi trejybės ratas?
* Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
* Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
* Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
* Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
* Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?

Gyvybė
* Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?
2020 birželio 06 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-42 eilutės iš
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.
į:
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding.

[+Užrašai+]

* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
* Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
* Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.
* Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
2020 gegužės 26 d., 22:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-19 eilutės:
* Kaip Kitas tampa Tavimi?
* Ar gali būti žmogus, ar netgi būtybė, kuri visiškai nieko bendro neturi su mumis? Ar kiekvienas žmogus turi savo žinojimu rūmus, kuriais galėtumėme juos pažinti?
* Ar žmogus gali būti šnipštas?
* Ar galime rasti kaip pakalbinti bet kurį žmogų ar bet kurią būtybę?
* Ar gali būti Kitas, kuris negali būti Tu?
* Kuria prasme esame visiškai saviti? Kuria prasme esame vieningi, tas pat žmogus, tas pats Dievas, tiktai skirtingose aplinkybėse?
* Ar gali būti aplinkybės nuo mūsų visai atkirstos?
2020 gegužės 23 d., 16:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]], [[Branda]]
į:
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]], [[Branda]], [[Book/BiologyDiscovery | Biologija]], [[Book/Entropy | Entropija]]
2020 gegužės 22 d., 16:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]]
į:
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]], [[Branda]]
2020 gegužės 21 d., 20:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-24 eilutės iš
* Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
į:
* Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.

Branda
* Growth of Human. Human grows by shifting from self to view. Human increasingly identifies with senstivity rather than responsivity, so that the latter is attributed to God beyond us and within us, and we simply clear the way for him (this is morality, by which we identify with an other, more general than us). In doing so, we separate ourselves from our selves, and we acknowledge something broader than us, namely, God, and we go beyond ourselves, as God does. We determine a gradation from God is God to God is good. Eternal life is when we identify ourselves with our view. We thereby distinguish between God beyond us and God within us. Also, in this way, we have understanding
.
2020 gegužės 21 d., 15:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 9-10 eilutės:
Suvesti maldos mokslą, šviesuolių bendrystę, biologiją, entropiją.
2020 gegužės 21 d., 15:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-12 eilutės:
------------------
>><<
2020 gegužės 21 d., 15:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]]
į:
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]], [[Apytakos]], [[Meilė]]
Pakeistos 5-17 eilutės iš
[++Meilės mokslas++]
į:
[++Meilės mokslas++]

>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------------
* Kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
* Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?

Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą. Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.

Mintys
* Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.
* Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.
* Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
2020 gegužės 21 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-5 eilutės:
[[Malda]], [[Maldos mokslas]], [[Šviesuolių bendrystė]]

[++++爱学++++]

[++Meilės mokslas++]

MeilėsMokslas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 balandžio 29 d., 12:48