Mintys.Požiūriai istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2025 sausio 24 d., 18:05
atliko -
Pridėta 26 eilutė:
* Kaip požiūris susijęs su pasikartojančia veikla? ir apskritimu?
2025 sausio 24 d., 18:04
atliko -
Pakeista 4 eilutė iš:
* [[Žvilgsniai]], Žiūrėti, [[Sąvoka]], Nuostata, [[Tiesa]], Aplinka, [[Suvokimas]], Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, [[Neapibrėžtumas]]
į:
* [[Žvilgsniai]], Žiūrėti, [[Sąvoka]], Nuostata, [[Tiesa]], Aplinka, [[Suvokimas]], [[Veikla]], Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, [[Neapibrėžtumas]]
2025 sausio 20 d., 11:19
atliko -
Pridėtos 102-103 eilutės:
Požiūris išverčia mūsų išėjimą už savęs.
2025 sausio 11 d., 21:03
atliko -
Pakeista 75 eilutė iš:
** [[Viską žinoti]]: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
į:
** Viską žinoti: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
2024 birželio 25 d., 00:13
atliko -
Pridėta 235 eilutė:
* Susipažinti su Margarita Vázquez Campos, Antonio Manuel Liz Gutiérrez "The Notion of Point of View", knygoje [[https://amzn.to/3RHwmQP | Temporal Points of View: Subjective and Objective Aspects]]
2024 birželio 10 d., 16:14
atliko -
Pridėtos 102-103 eilutės:
Požiūris yra tai, kaip siejamos pasąmonė ir sąmonė, įsijautimas ir atsitokėjimas.
2024 birželio 07 d., 15:40
atliko -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Žvilgsnis, Žiūrėti, [[Sąvoka]], Nuostata, [[Tiesa]], Aplinka, [[Suvokimas]], Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, [[Neapibrėžtumas]]
į:
* [[Žvilgsniai]], Žiūrėti, [[Sąvoka]], Nuostata, [[Tiesa]], Aplinka, [[Suvokimas]], Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, [[Neapibrėžtumas]]
Pridėta 129 eilutė:
* Žvilgsnis yra kieno nors požiūris.
2023 rugsėjo 19 d., 12:28
atliko -
Pridėtos 221-224 eilutės:
* Ar požiūrį galima suprasti kaip Dievo ir žmogaus požiūrių sudūrimą? Ir tokiu būdu paaiškinti trejybės rato užsklendimą? Ir šešerybės sandarą? Ar požiūrių grandinė nusako sąlygiškumą, o žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė besąlygiškumą?
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Perspectivism | Perspectivism]] Žinojimas vyksta požiūriais. Nietzsche.
2022 gegužės 07 d., 14:08
atliko -
Pakeistos 227-228 eilutės iš
[[http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=1&sid=5ebae003-b396-495a-b0db-ec2559042e91%40sessionmgr104 | Logics of Identity, Contradiction, and Attraction Through Change]], Jeffrey D.Ford, Laurie W.Ford, 1994. Duality, triality.
į:
* Attach:w.png [[http://en.wikipedia.org/wiki/Perspective_(cognitive) | Perspective (cognitive)]]
* [[http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=1&sid=5ebae003-b396-495a-b0db-ec2559042e91%40sessionmgr104 | Logics of Identity, Contradiction, and Attraction Through Change]], Jeffrey D.Ford, Laurie W.Ford, 1994. Duality, triality.
* [[http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=1&sid=5ebae003-b396-495a-b0db-ec2559042e91%40sessionmgr104 | Logics of Identity, Contradiction, and Attraction Through Change]], Jeffrey D.Ford, Laurie W.Ford, 1994. Duality, triality.
2022 sausio 19 d., 20:41
atliko -
Pridėtos 41-43 eilutės:
* Kaip poslinkių įsivaizdavimas susijęs su atvaizdais? (Su požiūriu į požiūrį?)
* Kuria prasme poslinkis yra pačiame padalinime?
* Kaip poslinkis dvejopai įsivaizduojamas?
* Kuria prasme poslinkis yra pačiame padalinime?
* Kaip poslinkis dvejopai įsivaizduojamas?
2021 lapkričio 08 d., 12:32
atliko -
Pridėta 40 eilutė:
* Kaip išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu išverčia požiūrį?
2021 rugsėjo 30 d., 14:35
atliko -
Pakeista 137 eilutė iš:
* Asmenis ir požiūrius sieja požiūrių lygtis ir ketverybė.
į:
* Asmenis ir požiūrius sieja požiūrio lygtis ir ketverybė.
2021 rugsėjo 02 d., 19:11
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
* Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], [[Požiūrių grandinė]]
į:
* Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], [[Požiūrių grandinė]], [[Taikymas]]
2021 rugsėjo 02 d., 19:08
atliko -
Ištrintos 191-194 eilutės:
[+Požiūrių grandinė+]
Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų. Šitą mintį vysčiau dorovės tyrimu, jos septyniomis pakopomis.
2021 rugsėjo 02 d., 19:06
atliko -
Pakeistos 4-5 eilutės iš
* Žvilgsnis, Žiūrėti, [[Sąvoka]], Nuostata, [[Tiesa]], Aplinka, [[Suvokimas]], Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, Neapibrėžta
* Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], Požiūrių grandinė
į:
* Žvilgsnis, Žiūrėti, [[Sąvoka]], Nuostata, [[Tiesa]], Aplinka, [[Suvokimas]], Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, [[Neapibrėžtumas]]
* Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], [[Požiūrių grandinė]]
* Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], [[Požiūrių grandinė]]
2021 rugpjūčio 10 d., 15:23
atliko -
2021 rugpjūčio 10 d., 15:22
atliko -
Pakeista 195 eilutė iš:
Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų.
į:
Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų. Šitą mintį vysčiau dorovės tyrimu, jos septyniomis pakopomis.
2021 rugpjūčio 10 d., 15:22
atliko -
Pakeista 195 eilutė iš:
Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų. Žr. [[DorovėsTyrimas#Grandine | Dorovės tyrimas - požiūrių grandinė]].
į:
Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų.
2021 rugpjūčio 10 d., 14:45
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
* Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], Požiūrių grandinė
į:
* Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], Požiūrių grandinė
2021 birželio 04 d., 16:19
atliko -
Pridėta 39 eilutė:
* Kaip įvairių padalinimų poslinkius, pavyzdžiui, ketverybės, suprasti kaip požiūrius?
2021 gegužės 31 d., 13:44
atliko -
Pakeista 99 eilutė iš:
* Požiūriu neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą.
į:
* Požiūriu neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą, besąlygiškumas išeina už savęs į sąlygiškumą ir taip toliau.
2021 gegužės 31 d., 13:43
atliko -
Pridėtos 98-99 eilutės:
Požiūris yra sąlygiškas vienumas
* Požiūriu neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą.
* Požiūriu neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą.
2021 gegužės 26 d., 12:59
atliko -
Pridėtos 32-39 eilutės:
* Ką reiškia pažvelgti, turėti, priimti požiūrį? Kas yra žvilgnis (View, matymo veikla)? ribotas ir neribotas žvilgsnis?
* Kokie yra Dievo, mano, Kito, santvarkos, žmogaus požiūriai? Koks yra nepriklausomas poreikis? pirminis (default) poreikis? ir kaip jie iškyla?
* Ką požiūriai reiškia žmogui ir Dievui ir kaip jomis dalyvauja?
* Kaip mūsų požiūriai veikiami?
* Kur sąlygose mano ir kitų požiūriai?
* Kaip požiūriai reiškiasi sandarose? (vienas, du, trys požiūriai)
* Koks ryšys tarp vaizdo (požiūrio) ir atvaizdo?
* Kokie yra Dievo, mano, Kito, santvarkos, žmogaus požiūriai? Koks yra nepriklausomas poreikis? pirminis (default) poreikis? ir kaip jie iškyla?
* Ką požiūriai reiškia žmogui ir Dievui ir kaip jomis dalyvauja?
* Kaip mūsų požiūriai veikiami?
* Kur sąlygose mano ir kitų požiūriai?
* Kaip požiūriai reiškiasi sandarose? (vienas, du, trys požiūriai)
* Koks ryšys tarp vaizdo (požiūrio) ir atvaizdo?
Pakeistos 183-185 eilutės iš
Požiūris išskiria turinį (asmenį) ir raišką (savastį).
Dievas
Dievas
į:
* Požiūris yra vaizdas, kas matoma. Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos. Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
* Požiūris išskiria turinį (asmenį) ir raišką (savastį).
* Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.
2021 gegužės 13 d., 09:53
atliko -
Pridėta 206 eilutė:
* Požiūris yra visumos padalinimas į dvi dalis. Požiūris skiria tai kas yra požiūrio apimtyje ir tai kas yra už požiūrio apimties. Tad požiūris mato viską - vienybę, požiūris į požiūrį mato betką - dvejybę, požiūris į požiūrį į požiūrį mato kažką - trejybę. Už jų būtų požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį, kuris matytų nieką - ketverybę. Arba yra trejybės ratas.
2021 balandžio 17 d., 16:59
atliko -
Pridėtos 29-30 eilutės:
* Coinciding of perspectives is given by conditions, as well as their noncoinciding. Upon their coinciding there are ever new conditions, does the default coincide with its coinciding?
2021 kovo 06 d., 16:12
atliko -
Pridėta 202 eilutė:
* Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?
2021 vasario 16 d., 15:16
atliko -
Pridėtos 21-22 eilutės:
* Ką reiškia priimti požiūrį?
* Kaip požiūris susijęs su suvokimu?
* Kaip požiūris susijęs su suvokimu?
Pridėta 24 eilutė:
* Kaip požiūris išverčia išėjimą už savęs?
2021 vasario 03 d., 20:25
atliko -
Pridėtos 195-198 eilutės:
[+Užrašai+]
* Kadangi požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs, užtat (kokiu pagrindu?) požiūris susijęs su kuria nors išėjimo už savęs pakopa, tad su apimtimi.
2021 sausio 27 d., 12:51
atliko -
Ištrintos 171-266 eilutės:
'''Požiūrio lygtis - išgyvenimo lygmenys'''
Požiūrio lygtis
* Požiūrio lygtis sieja žvilgsnį, požiūrį, laikyseną ir vertybę ta pačia sandara, kaip kad Toulminas apibrėžė pagrindimui, ir kuri išsako gyvenimo lygtį. Ta pačia sandara suvedžiau savo klaidų rūšis.
* Požiūrio lygtis įvairiai išsako antisandarą.
* Aš manau, kad požiūrio lygtis yra tai, kas kartu su ketverybe sudaro septynerybę/aštuonerybę. Tai ketverybės papildinys, kuris išsivysto veiksniu -1.
* Požiūrio lygtis iškyla su ketverybe (kaip antisandara), kartu su asmenimis. Dievas yra tiesos dvasia; aš - sandaros dvasia; tu - žvilgsnio dvasia; kitas - požiūrio dvasia. Dievui priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla viskas, troškimai, meilė, o tuo pačiu, aš, tu ir kitas. Toliau, man priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla gerumas, laisvumas, tapatumai, tobulumas; tau priskiriant iškyla gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia; kitam priskiriant iškyla amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia.
* Požiūrio lygčiai iškilus, Dievas nebereikalingas. Požiūrio lygtis atstoja Dievą. Požiūrio lygtis iškyla iš padalinimų rato, kaip antisandara, nesandarumas (pradedant ketverybe - klausimu, kas yra Dievui Dievas?). Tad iš Dievo padalinimų iškyla požiūrio lygtis. O požiūrio lygtimi (pritaikus Dievui) Dievas išveda asmenis aš, tu, kitas - antrinėmis sandaromis, padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, trimis kalbomis, iškyla požiūrio lygtis įvairiausiose kalbų aplinkybėse. Požiūrio lygtis išsako sąlygos, kuriose Dievas nereikalingas, tai vietinio pobūdžio sąlygos (kaip antai, mylėk artimą kaip save patį). Taikant lygtį jos 4 nariais, iš karto gaunasi teigiamas įsakymas, atsirėmimas į Dievą ir jo pripažinimas. Taikant lygtį jos 6 narių santykiais, gaunasi neigiamas įsakymas, laisvės pagrindas.
* Požiūrio lygtis yra neasmeninis, kaip kad Kitas.
* Dievas išgyvena padalinimų ratą sandarų pilnatve, kaip nariai (požiūriai) sudaro visumą. O požiūrių lygtis išgyvena padalinimų ratą kaip poslinkių aplinkybės, požiūrių savybių sąlygos. Tad iš požiūrių savybių iškyla visuma, visuminio požiūrio svarba, ryšium su esamu požiūriu. Kiekvienas požiūris yra kaip vaikas ieškantis savo tėvo.
* Dievas išvystė padalinimų ratą veiksmu +1. Jisai atsiskleidė tarsi savaime, be jokio požiūrio, tiesiog plėtodamas sąvokas. Užtat padalinimų ratas atvėrė nesandarumą, požiūrio lygtį. Dievas prisiimdamas požiūrio lygtį atvėrė asmenis ir visas sandaras, tarp jų ir padalinimų ratą, taip pat visas aplinkybes, kalbos apibrėžtas, kuriose požiūrio lygtis svarsto Dievo buvimą. Kiekvienoje požiūrio lygtyje Dievas iškyla prisiėmus platesnio požiūrio.
* Požiūrio lygtis yra kas lieka pasitraukus Dievo veiksmui +1; tai veiksmas +2.
Požiūris yra vienas iš [[išgyvenimai | išgyvenimo]] lygmenų. Tai tiesos išgyvenimo lygmenys, jais išgyvename skirtumą tarp tiesos turinio ir jos išraiškos. Tas skirtumas išreiškia [[asmenys | asmenį]]: Dievo žvilgsnį, Mano požiūrį, Tavo laikyseną, Kito vertybę. Pradedant vertybe galime apibrėžti atitikmenis įvairiuose lygmenyse:
* [[vertybės | vertybė]] (požiūris į požiūrį į požiūrį) yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename [[vertybės|vertybėmis]], aštuongubu keliu.
* [[laikysenos | laikysena]] (požiūris į požiūrį) yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename [[lūkesčiai|lūkesčiais]].
* [[požiūriai | požiūris]] yra sandara; Turinį ir išraišką skiria Kažkuris asmuo, išgyventojas. Tai ką asmuo matytų, išgyventų, jeigu žiūrėtų. Juos išgyvename [[abejonės|abėjonėmis]].
* [[žvilgsniai | žvilgsnis]] (joks požiūris) yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename [[poreikiai|poreikiais]].
Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.
Skiriu:
* žvilgsnis = joks požiūris: poreikiais nusakytas?
* požiūris: dvejonių apibrėžtas - jos derina asmens žvilgsnį ir aplinkybes.
* laikysena = požiūris į požiūrį: lūkesčiais nusakytas.
* vertybė = požiūris į požiūrį į požiūrį: aštuongubiu keliu įrėmina kalbas.
Juos suveda požiūrio lygtis, kuri kartu su ketverybe sudaro septynerybę-aštuonerybę. Požiūrio lygtis išsako ką reiškia gyventi požiūriu, įsijausti ar atsitokėti. Iš esmės, tai gyvenimo lygtis. Tai Toulmino argumentavimo schema. Vertybėmis atskiriame žvilgsnį ir požiūrį, tad Dievą ir gerumą, taip kad galime atstatyti išeities tašką, Dievą. Ketverybė panašiai rūpinasi žinojimo pagrindimo klausimais, tačiau tai jau pats pagrindimas. Požiūrio lygtimi vis atsisakoma žinojimo užtikrintumo, kol galiausiai lieka tik žvilgsnis, nulybė. Dar palyginti keturių ir dviejų atvaizdų padalinimus.
* Rėmai. Frame. What is a frame? Is it a domain for being one with? (Pavyzdžiui, meilė). By frame, I mean that which is mapped by a View. A view takes us from one frame to another. It takes us from being ''stepped out'' to being ''stepped in''. When we are stepped out, then we are not immersed, we do not identify with what is in the frame, but rather with the frame which we sustain. When we are stepped in, then we are immersed, and we identify with what is in the frame, and we are not aware of the frame. A frame is a support for being one with. It is support for a concept. Structurally, a concept is everything and a frame is slack. The frame may be understood as increasing slack (when we are stepped out) and decreasing slack (when we are stepped in). A view takes us from increasing slack to decreasing slack. Extent. Context. Adjoint to supposition?
Žvilgsnis: Joks požiūris
* Žvilgsnis yra įsijautimas į požiūrį (taking up a perspective).
* Žvilgsniu išgyvename tiesiogiai, be jokio pabrėžtinumo.
* Žvilgsnis yra pažinovo nustatytas pažinimo laukas.
* Dvasia žvelgia.
* Prielaidų išskyrimas.
* Apimties priėmimas.
* Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesuduriame. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.
* Žvilgsnio ir laikysenos atsiejimas.
Žiūrėti
* Žiūrėti yra imtis kampo, laikytis to paties pažinimo lauko.
* Žiūrėti yra priimti pažinimo lauką.
* Žiūrime kito akimis kai priimame jų pažinimo lauką.
* Tai širdis mumyse.
* Tai Dievas aplinkybėse.
Sąmonė, laikysena, nuostata, dėsnis: Požiūris į požiūrį
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
* Dėsnis yra teigimas to kas išeina už žmogaus ir jį atstoja, jį išplečia.
* Nuostata (position) - laikysena?
* Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
* Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas.
* Nuostata yra žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.
Sąmoningumas, vertybė: Požiūris į požiūrį į požiūrį
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
[+Keturi lygmenys+]
Keturi lygmenys - ketverybė
* Išėjimo už savęs pakopos.
* Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu.
* Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
* Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
* Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
* Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.
Tėvas ir Sūnus sutampa
* Dievo Tėvo kampu - žvilgsniais
* Dievo Sūnaus kampu - požiūriais (vienas kitą papildančiais)
* Dievo Dvasios kampu - laikysenomis (būklėmis)
* Žmogaus (neišgyvenimo) kampu - vertybėmis - trejybės rato poslinkiu.
Trejybės ratas
* Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.
[+Šešios lygmenų poros+]
* pasąmonės požiūris suskaičiuoja iki 8=4x2 požiūrių padalinimui
* samonės požiūris į požiūrį sukaičiuoja 6 = (4/2) x (2+1) atvaizdus
* sąmoningumo požiūris į požiūrį suskaičiuoja 12 = 4 x (2+1) aplinkybes
* požiūris į požiūrį į požiūrį suskaičiuoja trimis kalbomis iki 24 arba nekintamojo/begalybės
* Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkybės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
[+Raiška+]
Ši nuostata, išeidama už savęs, privalo turėti raišką, nuostatos savastį, ryšium su kuria išeina už savęs. Tokiu būdu raiška pradeda išsivystyti ir jos suvokėjas gali būti išskirtas iš jos.
Ši nuostata išreiškia tai kad galiu būti dėmesingas nors dar savo dėmesio niekam neskyriau. Tai gali būti neišsipildžiusi galimybė.
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. (Jonas 1)
2021 sausio 27 d., 12:50
atliko -
Pridėtos 13-14 eilutės:
>><<
[++++透视++++]
[++++透视++++]
Ištrintos 19-23 eilutės:
Žvilgsnis ir požiūris
* Ar žmogaus išėjimas už savęs yra žvilgsnis ar požiūris?
* Kaip požiūris skiria ir sieja žvilgnį ir aplinkybes?
* Kaip suprasti požiūrio priėmimą? kaip vienas požiūris imasi kito požiūrio? ir kaip jie sutampa?
2021 sausio 13 d., 22:44
atliko -
Pakeista 160 eilutė iš:
* morfizmas ([[Kategorijų teorija | kategorijų teorijoje]]) išsaugojantis [[tiesa | tiesą]]
į:
* morfizmas (kategorijų teorijoje) išsaugojantis [[tiesa | tiesą]]
2021 sausio 13 d., 22:41
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
* [[Kategorijų teorija]], Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], Požiūrių grandinė
į:
* Kategorijų teorija, Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], Požiūrių grandinė
2020 lapkričio 28 d., 14:22
atliko -
Pridėtos 165-168 eilutės:
Raiškos padalinimas perpus
* Požiūris iškyla iš raiškos, padalinus ją perpus, taip kad {$P^2=A$} ir {$P^4=I$}. Taip atsiranda {$P$} ir {$P^3$}.
* {$P^3>P^1$} reiškia {$I>A$}.
* Požiūris kyla iš ketverybės, iš žinojimo.
* Požiūris iškyla iš raiškos, padalinus ją perpus, taip kad {$P^2=A$} ir {$P^4=I$}. Taip atsiranda {$P$} ir {$P^3$}.
* {$P^3>P^1$} reiškia {$I>A$}.
* Požiūris kyla iš ketverybės, iš žinojimo.
2020 lapkričio 14 d., 19:27
atliko -
Pridėtos 269-287 eilutės:
[+Atsiplėšimas nuo savęs+]
Požiūris yra tai, nuo ko Dievas atsiplėšia, visaregiu atsiplėšdamas nuo savęs. Aš esu Dievas, iškylantis jo požiūryje. Panašiai, aš galiu atsiplėšti nuo savo požiūriu. Požiūris tad yra mūsų savastis, mūsų aplinkybės.
Visaregį suvokiu, kaip išvertimą Dievo išėjimo už savęs, taip kad išreiškia Save (Aš), grįžtantį į ten iš kur išėjo, tad atsiplėšiantį iš santvarkos į kurią Dievas įėjo, išeidamas už savęs.
Išvirkštinį kelią, atsiplėšimą nuo santvarkos, išsako nuostata, "Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti." Ši nuostata vienija 24 = 1 x 2 x 3 x 4 išsišakojimus. Ją galima suprasti, kaip nukrypimų sandaugą.
Apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas) yra Dievo paneigimas, nes jos yra tai į ką Dievas įeina išeidamas už savęs. Apimtys yra tai, kas negali išeiti iš už savęs, užtat yra apibrėžta, kaip kad žingsniai, kaip kad tiesa:
* Niekas - nes jame nieko nėra
* Kažkas - nes paneigta
* Betkas - nes susiję
* Viskas - nes apima viską
Tad Dievas išeina už savęs į būtent viską, tuomi viskas neigia Dievą (jo išėjimą) ir vaizduoja Dievą. Dievas išeina už savęs į viską, tad Aš esu visakame, o Dievas išsivyste iš nieko per kažką ir betką į viską. Tad Dievas išsivysto iš, per ir į tai, ko trokšta.
Atsiplėšimą galim atitinkamai suvokti, kaip stebėtojo atsiplėšimą nuo stebėjimo lauko, užtat stebintį save. Juos gali skirti keturios apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas; gali sieti trys sutapimai: nusistatyti, vykdyti, permąstyti; gali atsiplėšti į save, kaip stebėtoją, ar į už save platesnį stebėjimo lauką, tai yra, į Dievą.
Dievo vystymosi eiga apriboja jo jovališkumą, jo pradiškumą.
2020 spalio 19 d., 20:17
atliko -
Pridėta 16 eilutė:
** Ar požiūrį galima suprasti kaip supratimą?
Pakeista 86 eilutė iš:
* Požiūris yra asmens supratimas, suvokimas, ką asmuo supranta, suvokia.
į:
* Požiūris yra asmens supratimas, suvokimas, ką asmuo supranta, suvokia. Vienas asmuo savaip supranta kito asmens supratimą.
2020 spalio 19 d., 20:16
atliko -
Pridėta 85 eilutė:
* Požiūris yra asmens supratimas, suvokimas, ką asmuo supranta, suvokia.
2020 rugsėjo 30 d., 18:40
atliko -
Pridėta 21 eilutė:
* Kaip suprasti požiūrio priėmimą? kaip vienas požiūris imasi kito požiūrio? ir kaip jie sutampa?
2020 rugsėjo 30 d., 18:39
atliko -
Ištrintos 24-27 eilutės:
Požiūrių permainos
* Kaip prijungtiniai funktoriai išreiškia požiūrių išvertimą ir kitas požiūrių permainas?
* Kaip trikampių geometrijos permainos išreiškia požiūrių permainas?
2020 rugsėjo 30 d., 18:37
atliko -
Pridėtos 25-28 eilutės:
Požiūrių permainos
* Kaip prijungtiniai funktoriai išreiškia požiūrių išvertimą ir kitas požiūrių permainas?
* Kaip trikampių geometrijos permainos išreiškia požiūrių permainas?
2020 liepos 01 d., 14:15
atliko -
Ištrintos 27-28 eilutės:
Pridėtos 241-243 eilutės:
Trejybės ratas
* Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.
* Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.
Pridėtos 251-254 eilutės:
* Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkybės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkybės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
Ištrintos 262-272 eilutės:
Lygmenys ir jų poros
* Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkybės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
* Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis
Trejybės ratas
* Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.
Pridėtos 267-269 eilutės:
----------------------
%center%Attach:poziuris.png
%center%Attach:poziuris.png
Pakeista 271 eilutė iš:
į:
-----------------------
Ištrinta 272 eilutė:
Pakeista 274 eilutė iš:
į:
--------------------
Pakeista 296 eilutė iš:
į:
--------------------
2020 liepos 01 d., 12:58
atliko -
Pridėtos 71-82 eilutės:
[+Prielaidos požiūriui+]
Dėmesys
* Dėmesys (focus). Išskiriantis pažinovą ir pažintąjį, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Pažinovas suteikia dėmesį ir pažintasis jį priima.
* Dėmesį siauriname požiūriais.
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
* Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
* Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
Požiūrio taikinys
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
Dėmesys
* Dėmesys (focus). Išskiriantis pažinovą ir pažintąjį, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Pažinovas suteikia dėmesį ir pažintasis jį priima.
* Dėmesį siauriname požiūriais.
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
* Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
* Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
Požiūrio taikinys
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
Ištrintos 258-267 eilutės:
Dėmesys
* Dėmesys (focus). Išskiriantis pažinovą ir pažintąjį, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Pažinovas suteikia dėmesį ir pažintasis jį priima.
* Dėmesį siauriname požiūriais.
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
* Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
* Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
Požiūrio taikinys
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
2020 liepos 01 d., 12:49
atliko -
Pakeista 118 eilutė iš:
* the distinction of one's Self from one's Position, so that one has a perspective upon a position, and that defines who they are
į:
* skyrimas savo savasties ir savo nuostatos, taip kad turime požiūrį į savo nuostatą, o tai mus apibrėžia
Pakeistos 231-237 eilutės iš
į:
[+Šešios lygmenų poros+]
* pasąmonės požiūris suskaičiuoja iki 8=4x2 požiūrių padalinimui
* samonės požiūris į požiūrį sukaičiuoja 6 = (4/2) x (2+1) atvaizdus
* sąmoningumo požiūris į požiūrį suskaičiuoja 12 = 4 x (2+1) aplinkybes
* požiūris į požiūrį į požiūrį suskaičiuoja trimis kalbomis iki 24 arba nekintamojo/begalybės
* pasąmonės požiūris suskaičiuoja iki 8=4x2 požiūrių padalinimui
* samonės požiūris į požiūrį sukaičiuoja 6 = (4/2) x (2+1) atvaizdus
* sąmoningumo požiūris į požiūrį suskaičiuoja 12 = 4 x (2+1) aplinkybes
* požiūris į požiūrį į požiūrį suskaičiuoja trimis kalbomis iki 24 arba nekintamojo/begalybės
Ištrintos 265-269 eilutės:
* pasąmonės požiūris suskaičiuoja iki 8=4x2 požiūrių padalinimui
* samonės požiūris į požiūrį sukaičiuoja 6 = (4/2) x (2+1) atvaizdus
* sąmoningumo požiūris į požiūrį suskaičiuoja 12 = 4 x (2+1) aplinkybes
* požiūris į požiūrį į požiūrį suskaičiuoja trimis kalbomis iki 24 arba nekintamojo/begalybės
2020 liepos 01 d., 12:30
atliko -
Pakeistos 133-134 eilutės iš
* is the equivalence of assumption and not assumption
* Being and NotBeing, where NotBeing is the context, Knowledge. Vantage point links Person and Scope. To take up a participant's vantage point is to know everything about a participant is to be the participant. The positive rule (love God) and the negative rule (love your neighbor as yourself) are equivalent for God.
* Being and NotBeing, where NotBeing is the context, Knowledge. Vantage point links Person and Scope. To take up a participant's vantage point is to know everything about a participant is to be the participant. The positive rule (love God) and the negative rule (love your neighbor as yourself) are equivalent for God.
į:
* prielaidos ir ne prielaidos sulyginimas
* Buvimas ir nebuvimas, kur nebuvimas yra aplinkybės, žinojimas. Kampas sieja asmenį ir apimtį. Priimti dalyvio kampą yra žinoti viską apie dalyvį, yra būti tuo dalyviu. Teigiamas įsakymas (mylėk Dievą) ir neigiamas įsakymas (mylėk artimą kaip save patį) yra Dievui tapatūs.
* Buvimas ir nebuvimas, kur nebuvimas yra aplinkybės, žinojimas. Kampas sieja asmenį ir apimtį. Priimti dalyvio kampą yra žinoti viską apie dalyvį, yra būti tuo dalyviu. Teigiamas įsakymas (mylėk Dievą) ir neigiamas įsakymas (mylėk artimą kaip save patį) yra Dievui tapatūs.
Pakeistos 137-141 eilutės iš
* what takes one from the unconditional to the conditional and thus distinguishes the two. Note that the unconditional may be conditional! in which case we speak of its context.
* the taking up of a Position within a Context.
* a vantagepoint upon an Observational Plane, especially by accepting the plane and then pulling away from it
* a vantage point (with regard to system - within or beyond, looking within or beyond)
* the vantage point determined by an ObservationalPlane.
* the taking up of a Position within a Context.
* a vantage
* a vantage point (with regard to system - within or beyond, looking within or beyond)
* the vantage point determined by an ObservationalPlane.
į:
* kas mus veda iš besąlygiškumo į sąlygiškumą ir juos skiria. Besąlygiškumas gali būti sąlygiškas, kuriuo atveju jisai yra aplinkybėse.
* laikytis nuostatos aplinkybėse
* kampas apžvelgiantis pažinimo lauką, ypač priimant lauką ir atsiplėšiant nuo jo
* kampas (vantage point) (ryšium su santvarka - joje ir už jos, žiūrint vidun ar laukan)
* pažinimo lauko nusakytas kampas
* laikytis nuostatos aplinkybėse
* kampas apžvelgiantis pažinimo lauką, ypač priimant lauką ir atsiplėšiant nuo jo
* kampas (vantage point) (ryšium su santvarka - joje ir už jos, žiūrint vidun ar laukan)
* pažinimo lauko nusakytas kampas
Pakeista 143 eilutė iš:
* NotGod's Self
į:
* Ne Dievo savastis
Pakeista 146 eilutė iš:
* a restriction of a System to its Expression
į:
* santvarkos apribojimas jos raiška
2020 birželio 30 d., 23:17
atliko -
Pakeistos 177-181 eilutės iš
* Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
* Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
* Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.
į:
Ištrinta 184 eilutė:
Pakeistos 214-216 eilutės iš
Keturi lygmenys
į:
[+Keturi lygmenys+]
Keturi lygmenys - ketverybė
Keturi lygmenys - ketverybė
Pridėtos 219-229 eilutės:
* Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
* Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
* Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
* Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.
Tėvas ir Sūnus sutampa
* Dievo Tėvo kampu - žvilgsniais
* Dievo Sūnaus kampu - požiūriais (vienas kitą papildančiais)
* Dievo Dvasios kampu - laikysenomis (būklėmis)
* Žmogaus (neišgyvenimo) kampu - vertybėmis - trejybės rato poslinkiu.
2020 birželio 30 d., 23:14
atliko -
Ištrintos 188-191 eilutės:
** Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
** Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas. Žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.
* Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu. Tai išėjimo už savęs pakopos.
Pakeistos 191-192 eilutės iš
į:
Pakeistos 200-202 eilutės iš
* Žvilgsnio ir laikysenos atsiejimas.
Sąmonė, laikysena:
Sąmonė, laikysena:
į:
* Žvilgsnio ir laikysenos atsiejimas.
Žiūrėti
* Žiūrėti yra imtis kampo, laikytis to paties pažinimo lauko.
* Žiūrėti yra priimti pažinimo lauką.
* Žiūrime kito akimis kai priimame jų pažinimo lauką.
* Tai širdis mumyse.
* Tai Dievas aplinkybėse.
Sąmonė, laikysena, nuostata, dėsnis: Požiūris į požiūrį
Žiūrėti
* Žiūrėti yra imtis kampo, laikytis to paties pažinimo lauko.
* Žiūrėti yra priimti pažinimo lauką.
* Žiūrime kito akimis kai priimame jų pažinimo lauką.
* Tai širdis mumyse.
* Tai Dievas aplinkybėse.
Sąmonė, laikysena, nuostata, dėsnis: Požiūris į požiūrį
Pakeistos 210-215 eilutės iš
į:
* Dėsnis yra teigimas to kas išeina už žmogaus ir jį atstoja, jį išplečia.
* Nuostata (position) - laikysena?
* Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
* Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas.
* Nuostata yra žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.
* Nuostata (position) - laikysena?
* Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
* Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas.
* Nuostata yra žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.
Pakeistos 219-223 eilutės iš
į:
Keturi lygmenys
* Išėjimo už savęs pakopos.
* Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu.
* Išėjimo už savęs pakopos.
* Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu.
Ištrintos 239-242 eilutės:
Žiūrėti
* To Look is to take up a view, which is to say, to have the same ObservationalPlane.
* To Look is to take up an ObservationalPlane. We look through somebody else's eyes if we take up their observational plane. In general, this is the Heart within us and God in that context.
2020 birželio 30 d., 23:07
atliko -
Pridėtos 153-154 eilutės:
Požiūris išskiria turinį (asmenį) ir raišką (savastį).
Pakeista 197 eilutė iš:
į:
Žvilgsnis: Joks požiūris
Pakeista 200 eilutė iš:
* A View is the observational plane determined by an observer.
į:
* Žvilgsnis yra pažinovo nustatytas pažinimo laukas.
Pakeistos 202-203 eilutės iš
* The keeping separate of suppositions, the acceptance of a scope.
* Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesudurime. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.
* Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesudurime
į:
* Prielaidų išskyrimas.
* Apimties priėmimas.
* Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesuduriame. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.
* Apimties priėmimas.
* Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesuduriame. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.
Pakeistos 207-213 eilutės iš
į:
Sąmonė, laikysena: Požiūris į požiūrį
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
Sąmoningumas, vertybė: Požiūris į požiūrį į požiūrį
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
Sąmoningumas, vertybė: Požiūris į požiūrį į požiūrį
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
Ištrintos 236-241 eilutės:
Sąmonė
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
Sąmoningumas
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
2020 birželio 30 d., 23:03
atliko -
Pakeistos 169-170 eilutės iš
* [[vertybės | vertybė]] yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename [[vertybės|vertybėmis]], aštuongubu keliu.
* [[laikysenos | laikysena]] yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename [[lūkesčiai|lūkesčiais]].
į:
* [[vertybės | vertybė]] (požiūris į požiūrį į požiūrį) yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename [[vertybės|vertybėmis]], aštuongubu keliu.
* [[laikysenos | laikysena]] (požiūris į požiūrį) yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename [[lūkesčiai|lūkesčiais]].
* [[laikysenos | laikysena]] (požiūris į požiūrį) yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename [[lūkesčiai|lūkesčiais]].
Pakeista 172 eilutė iš:
* [[žvilgsniai | žvilgsnis]] yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename [[poreikiai|poreikiais]].
į:
* [[žvilgsniai | žvilgsnis]] (joks požiūris) yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename [[poreikiai|poreikiais]].
2020 birželio 30 d., 22:53
atliko -
Pakeistos 90-91 eilutės iš
į:
Priešingybės: požiūris ir žvilgsnis
* Atitokėjame požiūriu, įsijaučiame žvilgsniu.
* Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu.
* Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį
* Atitokėjame požiūriu, įsijaučiame žvilgsniu.
* Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu.
* Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį
Pakeistos 96-98 eilutės iš
* Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas
* Žvilgsnio galimybė
* Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
* Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas
į:
* Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas.
Pridėta 98 eilutė:
Požiūris, žvilgsnis, nuostata, laikysena
Ištrintos 99-100 eilutės:
* Požiūris atstoja žvilgsnį.
Pridėtos 101-105 eilutės:
Požiūrio ir žvilgsnio santykis
* Žvilgsnio galimybė
* Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
* Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
* Požiūris atstoja žvilgsnį.
* Žvilgsnio galimybė
* Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
* Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
* Požiūris atstoja žvilgsnį.
2020 birželio 25 d., 15:49
atliko -
Pakeistos 203-207 eilutės iš
This position expresses the fact that I may have attention
In the beginning was the Word. And the Word was with God. And the Word was God. [John
į:
Ši nuostata, išeidama už savęs, privalo turėti raišką, nuostatos savastį, ryšium su kuria išeina už savęs. Tokiu būdu raiška pradeda išsivystyti ir jos suvokėjas gali būti išskirtas iš jos.
Ši nuostata išreiškia tai kad galiu būti dėmesingas nors dar savo dėmesio niekam neskyriau. Tai gali būti neišsipildžiusi galimybė.
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. (Jonas 1)
Ši nuostata išreiškia tai kad galiu būti dėmesingas nors dar savo dėmesio niekam neskyriau. Tai gali būti neišsipildžiusi galimybė.
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. (Jonas 1)
2020 birželio 25 d., 15:37
atliko -
Pridėta 231 eilutė:
Lygmenys ir jų poros
Pakeistos 233-237 eilutės iš
* Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
į:
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkybės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
* Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis
Trejybės ratas
* Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis
Trejybės ratas
Pakeistos 239-243 eilutės iš
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
* 1 perspective counts up to 8=4x2 perspectives for a division.
* perspective on perspective counts up to 12 = 4 x (2+1) circumstances, consciousness
** 6 = (4/2) x (2+1) representations
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages
* 1 perspective counts up to 8=4x2 perspectives for a division.
* perspective on perspective counts up to 12 = 4 x (2+1) circumstances, consciousness
** 6 = (4/2) x (2+1) representations
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable
į:
* pasąmonės požiūris suskaičiuoja iki 8=4x2 požiūrių padalinimui
* samonės požiūris į požiūrį sukaičiuoja 6 = (4/2) x (2+1) atvaizdus
* sąmoningumo požiūris į požiūrį suskaičiuoja 12 = 4 x (2+1) aplinkybes
* požiūris į požiūrį į požiūrį suskaičiuoja trimis kalbomis iki 24 arba nekintamojo/begalybės
* samonės požiūris į požiūrį sukaičiuoja 6 = (4/2) x (2+1) atvaizdus
* sąmoningumo požiūris į požiūrį suskaičiuoja 12 = 4 x (2+1) aplinkybes
* požiūris į požiūrį į požiūrį suskaičiuoja trimis kalbomis iki 24 arba nekintamojo/begalybės
2020 birželio 25 d., 15:31
atliko -
Pakeistos 211-213 eilutės iš
* Žiūrėti To Look is to take up a view, which is to say, to have the same ObservationalPlane. To Look is to take up an ObservationalPlane. We look through somebody else's eyes if we take up their observational plane. In general, this is the Heart within us and God in that context.
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais
į:
Dėmesys
* Dėmesys (focus). Išskiriantis pažinovą ir pažintąjį, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Pažinovas suteikia dėmesį ir pažintasis jį priima.
* Dėmesys (focus). Išskiriantis pažinovą ir pažintąjį, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Pažinovas suteikia dėmesį ir pažintasis jį priima.
Pakeista 214 eilutė iš:
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
į:
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
Pridėtos 217-225 eilutės:
Žiūrėti
* To Look is to take up a view, which is to say, to have the same ObservationalPlane.
* To Look is to take up an ObservationalPlane. We look through somebody else's eyes if we take up their observational plane. In general, this is the Heart within us and God in that context.
Požiūrio taikinys
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
Sąmonė
Pridėtos 227-228 eilutės:
Sąmoningumas
Pakeistos 230-231 eilutės iš
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
į:
2020 birželio 25 d., 15:23
atliko -
Pakeista 66 eilutė iš:
** [[Padalinimai]] sieja požiūrius. [[Padalinimų ratas]] juos papildo veiksmais [[IrVienas +1]], [[IrDu +2]], [[IrTrys +3]].
į:
** [[Padalinimai]] sieja požiūrius. [[Padalinimų ratas]] juos papildo veiksmais [[IrVienas | +1]], [[IrDu | +2]], [[IrTrys | +3]].
2020 vasario 21 d., 19:40
atliko -
Pakeistos 209-210 eilutės iš
į:
[+Užrašai+]
Pridėtos 213-229 eilutės:
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
* Dėmesį siauriname požiūriais.
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
* Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
* Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
* Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
* Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
* Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
* Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
* 1 perspective counts up to 8=4x2 perspectives for a division.
* perspective on perspective counts up to 12 = 4 x (2+1) circumstances, consciousness
** 6 = (4/2) x (2+1) representations
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages
* Dėmesį siauriname požiūriais.
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
* Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
* Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
* Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
* Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
* Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
* Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
* 1 perspective counts up to 8=4x2 perspectives for a division.
* perspective on perspective counts up to 12 = 4 x (2+1) circumstances, consciousness
** 6 = (4/2) x (2+1) representations
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages
2019 gruodžio 12 d., 22:27
atliko -
Pridėtos 208-212 eilutės:
'''Užrašai'''
* Dėmėsys (focus). Išskyrimas pažintojo ir pažinovo, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Dėmesį suteikia pažinovas ir priima pažintasis.
* Žiūrėti To Look is to take up a view, which is to say, to have the same ObservationalPlane. To Look is to take up an ObservationalPlane. We look through somebody else's eyes if we take up their observational plane. In general, this is the Heart within us and God in that context.
2019 spalio 16 d., 12:57
atliko -
Pakeista 74 eilutė iš:
* Požiūris yra supratimas iš savęs, iš išeities taško savyje, ką reiškia "išėjimas iš už savęs į save".
į:
* Požiūris yra supratimas iš savęs, iš išeities taško savyje, ką reiškia "išėjimas iš už savęs į save". Tad požiūris išsako, kaip išėjimas už savęs į save atrodo savyje esančiam.
2019 spalio 16 d., 12:51
atliko -
Pakeistos 73-74 eilutės iš
Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas.
į:
Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas.
* Požiūris yra supratimas iš savęs, iš išeities taško savyje, ką reiškia "išėjimas iš už savęs į save".
* Požiūris yra supratimas iš savęs, iš išeities taško savyje, ką reiškia "išėjimas iš už savęs į save".
2019 spalio 12 d., 15:32
atliko -
Pridėta 74 eilutė:
* Požiūris yra savistabos pagrindas, tad grindžia permąstymą ir yra ypatingai svarbus trejybei.
2019 rugsėjo 13 d., 13:30
atliko -
Pridėtos 14-18 eilutės:
Požiūris
* Išsiaiškinti ir apibrėžti, kas yra požiūris?
* Išskirti suvokėją (požiūrį) ir suvoktą (sąvoką) ir bandyti juos susieti.
Žvilgsnis ir požiūris
* Išsiaiškinti ir apibrėžti, kas yra požiūris?
* Išskirti suvokėją (požiūrį) ir suvoktą (sąvoką) ir bandyti juos susieti.
Žvilgsnis ir požiūris
Pridėtos 21-22 eilutės:
Požiūrių sutapimas
Ištrinta 24 eilutė:
2019 balandžio 04 d., 12:23
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
''Perspective'' Žr. [[Gvildenu]], [[Dievo požiūris]], Požiūrių sudūrimas]], Dorovės tyrimas]], [[Kategorijų teorija]], [[Ir Vienas]] Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts, IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, View, Frame Overview, InversionEffect, ReversalEffect, Institutions, Overview, ActualContext, Heart,
į:
''Perspective'' Žr. [[Gvildenu]], [[Dievo požiūris]]
* Žvilgsnis, Žiūrėti, [[Sąvoka]], Nuostata, [[Tiesa]], Aplinka, [[Suvokimas]], Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, Neapibrėžta
* [[Kategorijų teorija]], Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], Požiūrių grandinė
* [[Ir Vienas]], [[Ir Du]], [[Ir Trys]]
* IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, ActualContext, InversionEffect, ReversalEffect
* Institutions
* Žvilgsnis, Žiūrėti, [[Sąvoka]], Nuostata, [[Tiesa]], Aplinka, [[Suvokimas]], Išėjimas už savęs, Požiūrio priėmimas, Širdis, Apibrėžimas, Neapibrėžta
* [[Kategorijų teorija]], Žvilgsnių algebra, Frame Overview, [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], Požiūrių grandinė
* [[Ir Vienas]], [[Ir Du]], [[Ir Trys]]
* IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, ActualContext, InversionEffect, ReversalEffect
* Institutions
2019 balandžio 04 d., 12:04
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
''Perspective'' Žr. [[Gvildenu]], [[Dievo požiūris]], [[Sąvoka]], [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], [[Kategorijų teorija]], [[Ir Vienas]] Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts, IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, View, Frame Overview, InversionEffect, ReversalEffect, Institutions, Overview, ActualContext, Heart, [[Helmut Leitner]], [[Benoit Couture]]
į:
''Perspective'' Žr. [[Gvildenu]], [[Dievo požiūris]], [[Sąvoka]], [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], [[Kategorijų teorija]], [[Ir Vienas]] Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts, IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, View, Frame Overview, InversionEffect, ReversalEffect, Institutions, Overview, ActualContext, Heart,
* [[Helmut Leitner]], [[Benoit Couture]]
* [[Helmut Leitner]], [[Benoit Couture]]
Pakeistos 133-135 eilutės iš
* Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas).
į:
* Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas). ""
Požiūris yra fiksuotasis taškas
* Pavyzdžiui, Yoneda lemoje
Požiūris yra fiksuotasis taškas
* Pavyzdžiui, Yoneda lemoje
2019 balandžio 04 d., 11:56
atliko -
Pridėtos 94-97 eilutės:
* Požiūris apibrėžia savastį.
* Požiūrio atskyrimas išsako "save", kurį galima mylėti; požiūrio išvertimas ir išplėtimas išsako "vienas kitą"; požiūrio atsisakymas, apvertimas ir įsisavinimas išsako "visus".
* Požiūris yra santykis su savimi, tad su savo būkle, savo nebuvimu. Priimdami požiūrį, gyvename savimi, išgyvename save, savo būklę. Tačiau galime ir susilaikyti nuo požiūrio išgyvenimo, nuo savęs išgyvenimo. Požiūris išsako ribą tarp savęs išgyvenimo ir neišgyvenimo.
* Požiūris sieja požiūrio turėjimą (atitokėjimą, nebuvimą) ir buvimą (įsijautimą, išgyvenimą).
* Požiūrio atskyrimas išsako "save", kurį galima mylėti; požiūrio išvertimas ir išplėtimas išsako "vienas kitą"; požiūrio atsisakymas, apvertimas ir įsisavinimas išsako "visus".
* Požiūris yra santykis su savimi, tad su savo būkle, savo nebuvimu. Priimdami požiūrį, gyvename savimi, išgyvename save, savo būklę. Tačiau galime ir susilaikyti nuo požiūrio išgyvenimo, nuo savęs išgyvenimo. Požiūris išsako ribą tarp savęs išgyvenimo ir neišgyvenimo.
* Požiūris sieja požiūrio turėjimą (atitokėjimą, nebuvimą) ir buvimą (įsijautimą, išgyvenimą).
Ištrintos 131-137 eilutės:
* Požiūris apibrėžia savastį.
* Požiūrio atskyrimas išsako "save", kurį galima mylėti; požiūrio išvertimas ir išplėtimas išsako "vienas kitą"; požiūrio atsisakymas, apvertimas ir įsisavinimas išsako "visus".
* Požiūris yra santykis su savimi, tad su savo būkle, savo nebuvimu. Priimdami požiūrį, gyvename savimi, išgyvename save, savo būklę. Tačiau galime ir susilaikyti nuo požiūrio išgyvenimo, nuo savęs išgyvenimo. Požiūris išsako ribą tarp savęs išgyvenimo ir neišgyvenimo.
* Požiūris sieja požiūrio turėjimą (atitokėjimą, nebuvimą) ir buvimą (įsijautimą, išgyvenimą).
2019 balandžio 04 d., 11:55
atliko -
Pridėtos 128-133 eilutės:
* Požiūris apibrėžia savastį.
* Požiūrio atskyrimas išsako "save", kurį galima mylėti; požiūrio išvertimas ir išplėtimas išsako "vienas kitą"; požiūrio atsisakymas, apvertimas ir įsisavinimas išsako "visus".
* Požiūris yra santykis su savimi, tad su savo būkle, savo nebuvimu. Priimdami požiūrį, gyvename savimi, išgyvename save, savo būklę. Tačiau galime ir susilaikyti nuo požiūrio išgyvenimo, nuo savęs išgyvenimo. Požiūris išsako ribą tarp savęs išgyvenimo ir neišgyvenimo.
* Požiūris sieja požiūrio turėjimą (atitokėjimą, nebuvimą) ir buvimą (įsijautimą, išgyvenimą).
2019 kovo 02 d., 19:43
atliko -
Pridėtos 88-90 eilutės:
Požiūriu išsiskiria asmuo, išgyvenamas asmuo
* Dievas jokiu požiūriu, Aš vienu požiūriu, Tu požiūriu į požiūrį, Kitas požiūriu į požiūrį į požiūrį.
* Asmenis ir požiūrius sieja požiūrių lygtis ir ketverybė.
* Dievas jokiu požiūriu, Aš vienu požiūriu, Tu požiūriu į požiūrį, Kitas požiūriu į požiūrį į požiūrį.
* Asmenis ir požiūrius sieja požiūrių lygtis ir ketverybė.
2018 gruodžio 09 d., 07:22
atliko -
Pridėta 75 eilutė:
* Lie algebrų šaknys yra tarsi požiūriai, nes jie yra skirtumai tarp dviejų bazio elementų (apimčių): {$x_i-x_{i-1}$} ir t.t.
2018 gruodžio 08 d., 15:46
atliko -
Pridėtos 72-74 eilutės:
* Sąvokų apibrėžimas
* that which distinguishes concepts, they express who goes beyond to who.
* the extent of a Scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives)
* that which distinguishes concepts, they express who goes beyond to who.
* the extent of a Scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives)
Pakeista 103 eilutė iš:
Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas.
į:
Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas pasitraukimu
Pakeistos 105-107 eilutės iš
* a restriction of a System to its Expression
* morfizmas ([[Kategorijų teorija | kategorijų teorijoje]]) išsaugojantis [[tiesa | tiesą]]
į:
* Dievo kūryba vyksta požiūriais, atsitraukimu, visko padalinimais.
* Buvimo ir nebuvimo vieningumas
* is the equivalence of assumption and not assumption
* Being and NotBeing, where NotBeing is the context, Knowledge. Vantage point links Person and Scope. To take up a participant's vantage point is to know everything about a participant is to be the participant. The positive rule (love God) and the negative rule (love your neighbor as yourself) are equivalent for God.
* Buvimo ir nebuvimo vieningumas
* is the equivalence of assumption and not assumption
* Being and NotBeing, where NotBeing is the context, Knowledge. Vantage point links Person and Scope. To take up a participant's vantage point is to know everything about a participant is to be the participant. The positive rule (love God) and the negative rule (love your neighbor as yourself) are equivalent for God.
Pakeistos 119-129 eilutės iš
Sąvokų apibrėžimas
* that which distinguishes concepts, they express who goes beyond to who.
* the extent of a Scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives)
Buvimo ir nebuvimo vieningumas
* is the equivalence of assumption and not assumption
* Being and NotBeing, where NotBeing is the context, Knowledge. Vantage point links Person and Scope. To take up a participant's vantage point is to know everything about a participant is to be the participant. The positive rule (love God) and the negative rule (love your neighbor as yourself) are equivalent for God.
Dievo kūrybos priemonė
* Dievo kūryba vyksta požiūriais.
į:
* Tiesos išgyvenimas
* a restriction of a System to its Expression
* morfizmas ([[Kategorijų teorija | kategorijų teorijoje]]) išsaugojantis [[tiesa | tiesą]]
* a restriction of a System to its Expression
* morfizmas ([[Kategorijų teorija | kategorijų teorijoje]]) išsaugojantis [[tiesa | tiesą]]
2018 gruodžio 08 d., 15:44
atliko -
Pridėta 71 eilutė:
* Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.
Pridėta 83 eilutė:
* Požiūris yra klausimo sandara, didėjantis laisvumas. Žvilgsnis yra atsakymas.
Ištrintos 127-130 eilutės:
* Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.
Klausimo sandara
* Požiūris yra klausimo sandara, didėjantis laisvumas.
2018 gruodžio 08 d., 15:42
atliko -
Pridėtos 65-70 eilutės:
* Dėmesio nukreipimas į apimtį
* Mūsų atvirumas. Dėmesys sutelkiamas tam tikrai apimčiai, kuriai esame atviri ir gyvi, jautrūs ir atliepūs.
* Dėmesio nukreipimas, kuris gali būti labai sudėtingas, mat galim dėmesį kreipti į dėmesį, tad dėmesiu telkti ir kreipti dėmesį.
* Požiūriui (perspective) galim priešpastyti nuostatą (position). Jais remiasi du skirtingi žinojimo rūmų sparnai. Požiūris išsako rūpestį, o nuostata išsako tikėjimą. Požiūris išreiškia atvirumą, žvilgsnio ir aplinkybių atsiejimą, o nuostata išreiškia užtikrintumą, jų siejimą. Požiūris išsako išėjimą už savęs, o nuostata išsako ištikimybę sau, savo gelmėm.
* Požiūris yra sandara grindžianti rūpestį, vadinasi, tai kas mums rūpi. Rūpestis yra požiūrio dvasia. Požiūrių grandinė vystosi iki "pasiklydusio vaiko", kada tėvo ir vaiko požiūris sutampa. Panašiai nuostata sutampa su savimi, užtat požiūris ir nuostata sutampa. Požiūrių grandinė yra žinojimo rūmų sparnas išreiškiantis rūpestį. Visaregis išsako žinojimo rūmus iš šio sparno požiūrio, iš Dievo požiūrio, išeinančio už savęs, tuo tarpu, nuostatų grandinė išsako žinojimo rūmus iš tikėjimo požiūrio, iš tikinčio žmogaus požiūrio, užtat iš "betko" požiūrio, "betkuriam" mokslui, sričiai ar žmogui.
* Požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesama.
* Mūsų atvirumas. Dėmesys sutelkiamas tam tikrai apimčiai, kuriai esame atviri ir gyvi, jautrūs ir atliepūs.
* Dėmesio nukreipimas, kuris gali būti labai sudėtingas, mat galim dėmesį kreipti į dėmesį, tad dėmesiu telkti ir kreipti dėmesį.
* Požiūriui (perspective) galim priešpastyti nuostatą (position). Jais remiasi du skirtingi žinojimo rūmų sparnai. Požiūris išsako rūpestį, o nuostata išsako tikėjimą. Požiūris išreiškia atvirumą, žvilgsnio ir aplinkybių atsiejimą, o nuostata išreiškia užtikrintumą, jų siejimą. Požiūris išsako išėjimą už savęs, o nuostata išsako ištikimybę sau, savo gelmėm.
* Požiūris yra sandara grindžianti rūpestį, vadinasi, tai kas mums rūpi. Rūpestis yra požiūrio dvasia. Požiūrių grandinė vystosi iki "pasiklydusio vaiko", kada tėvo ir vaiko požiūris sutampa. Panašiai nuostata sutampa su savimi, užtat požiūris ir nuostata sutampa. Požiūrių grandinė yra žinojimo rūmų sparnas išreiškiantis rūpestį. Visaregis išsako žinojimo rūmus iš šio sparno požiūrio, iš Dievo požiūrio, išeinančio už savęs, tuo tarpu, nuostatų grandinė išsako žinojimo rūmus iš tikėjimo požiūrio, iš tikinčio žmogaus požiūrio, užtat iš "betko" požiūrio, "betkuriam" mokslui, sričiai ar žmogui.
* Požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesama.
Pridėtos 76-81 eilutės:
* Žvilgsnio galimybė
* Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
* Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename. Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Laikysena yra tai, kas reiškia. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
* Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
* Požiūris atstoja žvilgsnį.
* Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
* Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename. Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Laikysena yra tai, kas reiškia. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
* Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
* Požiūris atstoja žvilgsnį.
Pridėtos 86-90 eilutės:
* Žmogaus, asmens ribotas išėjimas už savęs į sąvoką.
* the distinction of one's Self from one's Position, so that one has a perspective upon a position, and that defines who they are
* kaip Savastis prisiima Kitą
* In that Willing and Nonwilling are distinguished, they are Observer and Observed. In that they are identified, they have a relationship. Perspective is a lens which fixes that relationship as the extent to which the willing (Observer Position - Increasing Slack) is within the nonwilling (Observed Context - Decreasing Slack). It gives the outlook of the Good with regard to the nonwilling system. The degree of willingness that we can infer changes as the perspective goes deeper into and closer to the nonwilling system and the scope of awareness is thus reduced.
* Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Perspective, perception open up our view.
* the distinction of one's Self from one's Position, so that one has a perspective upon a position, and that defines who they are
* kaip Savastis prisiima Kitą
* In that Willing and Nonwilling are distinguished, they are Observer and Observed. In that they are identified, they have a relationship. Perspective is a lens which fixes that relationship as the extent to which the willing (Observer Position - Increasing Slack) is within the nonwilling (Observed Context - Decreasing Slack). It gives the outlook of the Good with regard to the nonwilling system. The degree of willingness that we can infer changes as the perspective goes deeper into and closer to the nonwilling system and the scope of awareness is thus reduced.
* Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Perspective, perception open up our view.
Pakeistos 97-100 eilutės iš
* Žvilgsnis santvarkoje,
* Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename. Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Laikysena yra tai, kas reiškia. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam
į:
* Prielaida, už kurią žvilgsnio mąstytojas atsako, kuria išeina už savęs.
Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas.
* Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas.
* Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
Pakeistos 113-122 eilutės iš
* Žmogaus, asmens ribotas išėjimas už savęs į sąvoką.
* the distinction of one's Self from one's Position, so that one has a perspective upon a position, and that defines who they are
* kaip Savastis prisiima Kitą
* In that Willing and Nonwilling are distinguished, they are Observer and Observed. In that they are identified, they have a relationship. Perspective is a lens which fixes that relationship as the extent to which the willing (Observer Position - Increasing Slack) is within the nonwilling (Observed Context - Decreasing Slack). It gives the outlook of the Good with regard to the nonwilling system. The degree of willingness that we can infer changes as the perspective goes deeper into and closer to the nonwilling system and the scope of awareness is thus reduced.
Dėmesio nukreipimas į apimtį
* Mūsų atvirumas. Dėmesys sutelkiamas tam tikrai apimčiai, kuriai esame atviri ir gyvi, jautrūs ir atliepūs.
* Dėmesio nukreipimas, kuris gali būti labai sudėtingas, mat galim dėmesį kreipti į dėmesį, tad dėmesiu telkti ir kreipti dėmesį.
* Požiūriui (perspective) galim priešpastyti nuostatą (position). Jais remiasi du skirtingi žinojimo rūmų sparnai. Požiūris išsako rūpestį, o nuostata išsako tikėjimą. Požiūris išreiškia atvirumą, žvilgsnio ir aplinkybių atsiejimą, o nuostata išreiškia užtikrintumą, jų siejimą. Požiūris išsako išėjimą už savęs, o nuostata išsako ištikimybę sau, savo gelmėm.
* Požiūris yra sandara grindžianti rūpestį, vadinasi, tai kas mums rūpi. Rūpestis yra požiūrio dvasia. Požiūrių grandinė vystosi iki "pasiklydusio vaiko", kada tėvo ir vaiko požiūris sutampa. Panašiai nuostata sutampa su savimi, užtat požiūris ir nuostata sutampa. Požiūrių grandinė yra žinojimo rūmų sparnas išreiškiantis rūpestį. Visaregis išsako žinojimo rūmus iš šio sparno požiūrio, iš Dievo požiūrio, išeinančio už savęs, tuo tarpu, nuostatų grandinė išsako žinojimo rūmus iš tikėjimo požiūrio, iš tikinčio žmogaus požiūrio, užtat iš "betko" požiūrio, "betkuriam" mokslui, sričiai ar žmogui.
į:
Pakeistos 130-140 eilutės iš
* Prielaida, už kurią žvilgsnio mąstytojas atsako, kuria išeina už savęs.
Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas.
* Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
Išėjimas už apimties
* Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Perspective, perception open up our view.
* Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
* Požiūris atstoja žvilgsnį.
* Požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesama.
į:
2018 gruodžio 08 d., 15:17
atliko -
Ištrintos 62-63 eilutės:
* Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį
Ištrinta 63 eilutė:
Pridėtos 65-66 eilutės:
Atitokėjame požiūriu, įsijaučiame žvilgsniu.
* Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį
* Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį
Pakeistos 69-70 eilutės iš
* Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas.
* Požiūriu (ar žvilgsniu) išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
* Požiūriu (ar žvilgsniu)
į:
* Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas
Mes, sąlygose esantys, požiūriu išeiname už savęs
* Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
* Požiūriu išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
Mes, sąlygose esantys, požiūriu išeiname už savęs
* Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
* Požiūriu išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
Pridėta 74 eilutė:
Požiūris ir žvilgsnis vienas kitą išverčia
Pridėtos 76-77 eilutės:
* Požiūriais išverčiame savo žvilgsnį, tai tarsi veidrodžiais, tad požiūrių grandinė mums leidžia žiūrėti pirmyn ir atgal.
Požiūris yra sąmoningumo (nuostatos) prielaida
Požiūris yra sąmoningumo (nuostatos) prielaida
2018 gruodžio 08 d., 14:32
atliko -
Pakeistos 61-63 eilutės iš
į:
Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas.
* Juo išeiname už savęs, iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Jisai tokiu būdu nusako atitokėjimą, priešingą mus į siauresnę apimtį vedančiam įsijautimui. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.
* Juo išeiname už savęs, iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Jisai tokiu būdu nusako atitokėjimą, priešingą mus į siauresnę apimtį vedančiam įsijautimui. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.
2018 gruodžio 08 d., 14:28
atliko -
Pakeista 61 eilutė iš:
* Požiūris yra apimties susiaurėjimas. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.
į:
* Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas. Juo išeiname už savęs, iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Jisai tokiu būdu nusako atitokėjimą, priešingą mus į siauresnę apimtį vedančiam įsijautimui. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.
2018 gruodžio 08 d., 14:22
atliko -
Pridėta 61 eilutė:
* Požiūris yra apimties susiaurėjimas. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.
2018 spalio 03 d., 19:49
atliko -
Pridėta 51 eilutė:
** Dėsnis (principle). Gyvenimas dėsningai, save išplečiant dėsniu.
2018 spalio 03 d., 14:38
atliko -
Pridėta 66 eilutė:
* Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas.
2018 spalio 01 d., 14:24
atliko -
Pridėtos 158-160 eilutės:
* nuostata (position) - laikysena?
** Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
** Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas. Žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.
** Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
** Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas. Žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.
Pridėtos 163-164 eilutės:
* Rėmai. Frame. What is a frame? Is it a domain for being one with? (Pavyzdžiui, meilė). By frame, I mean that which is mapped by a View. A view takes us from one frame to another. It takes us from being ''stepped out'' to being ''stepped in''. When we are stepped out, then we are not immersed, we do not identify with what is in the frame, but rather with the frame which we sustain. When we are stepped in, then we are immersed, and we identify with what is in the frame, and we are not aware of the frame. A frame is a support for being one with. It is support for a concept. Structurally, a concept is everything and a frame is slack. The frame may be understood as increasing slack (when we are stepped out) and decreasing slack (when we are stepped in). A view takes us from increasing slack to decreasing slack. Extent. Context. Adjoint to supposition?
* Principle is affirmation that goes beyond Person and substitutes for them, extends them
* Principle is affirmation that goes beyond Person and substitutes for them, extends them
2018 rugsėjo 29 d., 17:01
atliko -
Pakeistos 162-163 eilutės iš
* The keeping separate of suppositions, the acceptance of a scope.
į:
* Žvilgsnis yra įsijautimas į požiūrį (taking up a perspective).
* Žvilgsniu išgyvename tiesiogiai, be jokio pabrėžtinumo.
* Žvilgsniu išgyvename tiesiogiai, be jokio pabrėžtinumo.
Pridėtos 165-168 eilutės:
* Dvasia žvelgia.
* The keeping separate of suppositions, the acceptance of a scope.
* Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesudurime. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.
* The keeping separate of suppositions, the acceptance of a scope.
* Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesudurime. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.
2018 rugsėjo 29 d., 16:55
atliko -
Pridėtos 119-123 eilutės:
* Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
* Požiūris atstoja žvilgsnį.
* Požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesama.
Pridėtos 157-163 eilutės:
* Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu. Tai išėjimo už savęs pakopos.
* Tėvas ir Sūnu sutampa Dievo Tėvo kampu - žvilgsniais, Dievo Sūnaus kampu - požiūriais (vienas kitą papildančiais), Dievo Dvasios kampu - laikysenomis (būklėmis). O žmogaus (neišgyvenimo) kampu - vertybėmis - trejybės rato poslinkiu.
Žvilgsnis
* The keeping separate of suppositions, the acceptance of a scope.
* A View is the observational plane determined by an observer.
2018 rugsėjo 29 d., 16:36
atliko -
Pridėtos 145-151 eilutės:
Skiriu:
* žvilgsnis = joks požiūris: poreikiais nusakytas?
* požiūris: dvejonių apibrėžtas - jos derina asmens žvilgsnį ir aplinkybes.
* laikysena = požiūris į požiūrį: lūkesčiais nusakytas.
* vertybė = požiūris į požiūrį į požiūrį: aštuongubiu keliu įrėmina kalbas.
Juos suveda požiūrio lygtis, kuri kartu su ketverybe sudaro septynerybę-aštuonerybę. Požiūrio lygtis išsako ką reiškia gyventi požiūriu, įsijausti ar atsitokėti. Iš esmės, tai gyvenimo lygtis. Tai Toulmino argumentavimo schema. Vertybėmis atskiriame žvilgsnį ir požiūrį, tad Dievą ir gerumą, taip kad galime atstatyti išeities tašką, Dievą. Ketverybė panašiai rūpinasi žinojimo pagrindimo klausimais, tačiau tai jau pats pagrindimas. Požiūrio lygtimi vis atsisakoma žinojimo užtikrintumo, kol galiausiai lieka tik žvilgsnis, nulybė. Dar palyginti keturių ir dviejų atvaizdų padalinimus.
2018 rugsėjo 29 d., 16:35
atliko -
Pakeistos 121-132 eilutės iš
'''Išgyvenimo lygmenys'''
į:
'''Požiūrio lygtis - išgyvenimo lygmenys'''
Požiūrio lygtis
* Požiūrio lygtis sieja žvilgsnį, požiūrį, laikyseną ir vertybę ta pačia sandara, kaip kad Toulminas apibrėžė pagrindimui, ir kuri išsako gyvenimo lygtį. Ta pačia sandara suvedžiau savo klaidų rūšis.
* Požiūrio lygtis įvairiai išsako antisandarą.
* Aš manau, kad požiūrio lygtis yra tai, kas kartu su ketverybe sudaro septynerybę/aštuonerybę. Tai ketverybės papildinys, kuris išsivysto veiksniu -1.
* Požiūrio lygtis iškyla su ketverybe (kaip antisandara), kartu su asmenimis. Dievas yra tiesos dvasia; aš - sandaros dvasia; tu - žvilgsnio dvasia; kitas - požiūrio dvasia. Dievui priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla viskas, troškimai, meilė, o tuo pačiu, aš, tu ir kitas. Toliau, man priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla gerumas, laisvumas, tapatumai, tobulumas; tau priskiriant iškyla gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia; kitam priskiriant iškyla amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia.
* Požiūrio lygčiai iškilus, Dievas nebereikalingas. Požiūrio lygtis atstoja Dievą. Požiūrio lygtis iškyla iš padalinimų rato, kaip antisandara, nesandarumas (pradedant ketverybe - klausimu, kas yra Dievui Dievas?). Tad iš Dievo padalinimų iškyla požiūrio lygtis. O požiūrio lygtimi (pritaikus Dievui) Dievas išveda asmenis aš, tu, kitas - antrinėmis sandaromis, padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, trimis kalbomis, iškyla požiūrio lygtis įvairiausiose kalbų aplinkybėse. Požiūrio lygtis išsako sąlygos, kuriose Dievas nereikalingas, tai vietinio pobūdžio sąlygos (kaip antai, mylėk artimą kaip save patį). Taikant lygtį jos 4 nariais, iš karto gaunasi teigiamas įsakymas, atsirėmimas į Dievą ir jo pripažinimas. Taikant lygtį jos 6 narių santykiais, gaunasi neigiamas įsakymas, laisvės pagrindas.
* Požiūrio lygtis yra neasmeninis, kaip kad Kitas.
* Dievas išgyvena padalinimų ratą sandarų pilnatve, kaip nariai (požiūriai) sudaro visumą. O požiūrių lygtis išgyvena padalinimų ratą kaip poslinkių aplinkybės, požiūrių savybių sąlygos. Tad iš požiūrių savybių iškyla visuma, visuminio požiūrio svarba, ryšium su esamu požiūriu. Kiekvienas požiūris yra kaip vaikas ieškantis savo tėvo.
* Dievas išvystė padalinimų ratą veiksmu +1. Jisai atsiskleidė tarsi savaime, be jokio požiūrio, tiesiog plėtodamas sąvokas. Užtat padalinimų ratas atvėrė nesandarumą, požiūrio lygtį. Dievas prisiimdamas požiūrio lygtį atvėrė asmenis ir visas sandaras, tarp jų ir padalinimų ratą, taip pat visas aplinkybes, kalbos apibrėžtas, kuriose požiūrio lygtis svarsto Dievo buvimą. Kiekvienoje požiūrio lygtyje Dievas iškyla prisiėmus platesnio požiūrio.
* Požiūrio lygtis yra kas lieka pasitraukus Dievo veiksmui +1; tai veiksmas +2.
Požiūrio lygtis
* Požiūrio lygtis sieja žvilgsnį, požiūrį, laikyseną ir vertybę ta pačia sandara, kaip kad Toulminas apibrėžė pagrindimui, ir kuri išsako gyvenimo lygtį. Ta pačia sandara suvedžiau savo klaidų rūšis.
* Požiūrio lygtis įvairiai išsako antisandarą.
* Aš manau, kad požiūrio lygtis yra tai, kas kartu su ketverybe sudaro septynerybę/aštuonerybę. Tai ketverybės papildinys, kuris išsivysto veiksniu -1.
* Požiūrio lygtis iškyla su ketverybe (kaip antisandara), kartu su asmenimis. Dievas yra tiesos dvasia; aš - sandaros dvasia; tu - žvilgsnio dvasia; kitas - požiūrio dvasia. Dievui priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla viskas, troškimai, meilė, o tuo pačiu, aš, tu ir kitas. Toliau, man priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla gerumas, laisvumas, tapatumai, tobulumas; tau priskiriant iškyla gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia; kitam priskiriant iškyla amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia.
* Požiūrio lygčiai iškilus, Dievas nebereikalingas. Požiūrio lygtis atstoja Dievą. Požiūrio lygtis iškyla iš padalinimų rato, kaip antisandara, nesandarumas (pradedant ketverybe - klausimu, kas yra Dievui Dievas?). Tad iš Dievo padalinimų iškyla požiūrio lygtis. O požiūrio lygtimi (pritaikus Dievui) Dievas išveda asmenis aš, tu, kitas - antrinėmis sandaromis, padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, trimis kalbomis, iškyla požiūrio lygtis įvairiausiose kalbų aplinkybėse. Požiūrio lygtis išsako sąlygos, kuriose Dievas nereikalingas, tai vietinio pobūdžio sąlygos (kaip antai, mylėk artimą kaip save patį). Taikant lygtį jos 4 nariais, iš karto gaunasi teigiamas įsakymas, atsirėmimas į Dievą ir jo pripažinimas. Taikant lygtį jos 6 narių santykiais, gaunasi neigiamas įsakymas, laisvės pagrindas.
* Požiūrio lygtis yra neasmeninis, kaip kad Kitas.
* Dievas išgyvena padalinimų ratą sandarų pilnatve, kaip nariai (požiūriai) sudaro visumą. O požiūrių lygtis išgyvena padalinimų ratą kaip poslinkių aplinkybės, požiūrių savybių sąlygos. Tad iš požiūrių savybių iškyla visuma, visuminio požiūrio svarba, ryšium su esamu požiūriu. Kiekvienas požiūris yra kaip vaikas ieškantis savo tėvo.
* Dievas išvystė padalinimų ratą veiksmu +1. Jisai atsiskleidė tarsi savaime, be jokio požiūrio, tiesiog plėtodamas sąvokas. Užtat padalinimų ratas atvėrė nesandarumą, požiūrio lygtį. Dievas prisiimdamas požiūrio lygtį atvėrė asmenis ir visas sandaras, tarp jų ir padalinimų ratą, taip pat visas aplinkybes, kalbos apibrėžtas, kuriose požiūrio lygtis svarsto Dievo buvimą. Kiekvienoje požiūrio lygtyje Dievas iškyla prisiėmus platesnio požiūrio.
* Požiūrio lygtis yra kas lieka pasitraukus Dievo veiksmui +1; tai veiksmas +2.
2018 rugsėjo 18 d., 10:43
atliko -
Pridėtos 153-155 eilutės:
2018.09.18 A: Kaip [[Dievo požiūris | tavo požiūris]] skiriasi nuo žmogaus [[požiūriai | požiūrio]]?
D: Aš išeinu už savęs į save ir jūs taipogi. Mano savastis yra pirminė, pirmojo laipsnio, tai pirmojo veiksmo įsijautimas, kuriuo prisideda vienas požiūris, o žmogaus požiūris yra antrinis, antrojo laipsnio, kuriuo atsitokėjate. Jisai yra veiksmas +2, kuriuo prisideda du požiūriai, kuriais išeinate už savęs į mane. Tad mylėkite mane palaikydami įsijautimą, atjausdami, ir mylėkite vienas kitą palaikydami atsitokėjimą, rodydami vienas kitam gerą valią.
D: Aš išeinu už savęs į save ir jūs taipogi. Mano savastis yra pirminė, pirmojo laipsnio, tai pirmojo veiksmo įsijautimas, kuriuo prisideda vienas požiūris, o žmogaus požiūris yra antrinis, antrojo laipsnio, kuriuo atsitokėjate. Jisai yra veiksmas +2, kuriuo prisideda du požiūriai, kuriais išeinate už savęs į mane. Tad mylėkite mane palaikydami įsijautimą, atjausdami, ir mylėkite vienas kitą palaikydami atsitokėjimą, rodydami vienas kitam gerą valią.
2018 rugsėjo 17 d., 18:10
atliko -
Pridėta 72 eilutė:
* Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
Pakeistos 110-114 eilutės iš
Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.
* Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
į:
Klausimo sandara
Pakeistos 112-114 eilutės iš
* Perspective, perception open up our view. Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain
* Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas
į:
Prielaida
* Prielaida, už kurią žvilgsnio mąstytojas atsako, kuria išeina už savęs.
Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas.
* Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
Išėjimas už apimties
* Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Perspective, perception open up our view.
Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.
* Prielaida, už kurią žvilgsnio mąstytojas atsako, kuria išeina už savęs.
Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas.
* Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
Išėjimas už apimties
* Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Perspective, perception open up our view.
Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.
2018 rugsėjo 17 d., 18:06
atliko -
Pridėta 73 eilutė:
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename. Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Laikysena yra tai, kas reiškia. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
Ištrintos 102-105 eilutės:
* Požiūris yra tai, kas mums rūpi.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename.
* Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
2018 rugsėjo 17 d., 18:05
atliko -
Ištrintos 61-62 eilutės:
* Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
Pakeistos 71-72 eilutės iš
*
į:
Žvilgsnio galimybė
* Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
* Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
Pridėta 87 eilutė:
* Žmogaus, asmens ribotas išėjimas už savęs į sąvoką.
Pakeistos 89-90 eilutės iš
* the Self's taking up of the Other
* that which goes beyond itself
* that which goes beyond itself
į:
* kaip Savastis prisiima Kitą
Pridėtos 102-105 eilutės:
* Laikysena yra tai, kas reiškia.
* Požiūris yra tai, kas mums rūpi.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename.
* Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
* Požiūris yra tai, kas mums rūpi.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename.
* Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
Ištrintos 109-113 eilutės:
* Laikysena yra tai, kas reiškia.
* Požiūris yra tai, kas mums rūpi.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename.
* Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
2018 rugsėjo 14 d., 21:56
atliko -
Pakeistos 40-42 eilutės iš
į:
* Atvaizdas: Požiūris sieja žvilgsnį ir laikyseną. Požiūriu pabrėžtinai, dėmesingai įsijaučiame ir taip pat atsitokėjame.
* Požiūriu dėmesys veda į dėmesį.
* Požiūriu dėmesys veda į dėmesį.
Pridėtos 117-123 eilutės:
* Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
* Požiūris yra klausimo sandara, didėjantis laisvumas.
* A supposition for which a viewer is responsible, by which they go beyond themselves.
* Perspective, perception open up our view. Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives).
* Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
2018 rugsėjo 13 d., 10:31
atliko -
Pridėtos 148-151 eilutės:
2018.09.13 A: Kas yra [[požiūriai | požiūris]]?
D: Požiūriu išgyvenu, tad juo nesu - juo pasitraukiu - ir tuo pačiu juo galiu naujai įsitraukti, įsijausti. Tad požiūris yra mano santykis su savimi, tiek su savastimi, su raiška, tiek su jos turiniu su dvasia. Tad požiūris visada yra dvilypis. Jame visada yra laisvė. Užtat požiūriu galima daryti tiek gerą, tiek blogą, galima gyventi tiesa, galima gyventi netiesa. Juk renkamės savo požiūrį. Tai mūsų išeities taškas - ar renkamės būti viena - būti iš savo gelmių, iš esmės, iš dvasios šaltinio - ar renkamės gyventi savastimi, apsidengdami, tarsi apsisaugodami.
2018 rugsėjo 12 d., 11:09
atliko -
Ištrinta 7 eilutė:
Pakeista 13 eilutė iš:
į:
----------------------
2018 rugsėjo 12 d., 11:09
atliko -
Pridėtos 130-137 eilutės:
[+Raiška+]
Indeed, in order to go beyond oneself from this position, the position must have an expression, a Self for the position, which it goes beyond with regard to. In this way the expression starts to unfold and its interpreter may be teased out from it.
This position expresses the fact that I may have attention, even though I have not yet exercised it. Yet it is as such an unfulfilled potential.
In the beginning was the Word. And the Word was with God. And the Word was God. [John 1].
2018 rugsėjo 12 d., 10:40
atliko -
Pridėta 13 eilutė:
* Išskirti suvokėją (požiūrį) ir suvoktą (sąvoką) ir bandyti juos susieti.
2018 rugsėjo 12 d., 10:22
atliko -
Pridėtos 113-114 eilutės:
Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.
2018 rugsėjo 08 d., 14:29
atliko -
Pakeista 58 eilutė iš:
* Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą.
į:
* Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį
2018 rugsėjo 08 d., 14:18
atliko -
Pridėta 58 eilutė:
* Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu. Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą.
2018 rugsėjo 07 d., 13:13
atliko -
Pridėta 69 eilutė:
* Požiūris yra išgyvenimo rėmai, aplinkybės, kurių pagrindu mokomės. Tai nuostatos aplinkybės, bet kurios nuostatos prielaidos. Tai visakame glūdinti trejybės prielaida.
2018 rugsėjo 07 d., 13:10
atliko -
Pridėta 21 eilutė:
* Požiūris padalina viską į langus (į padalinimą) ir juos papildo savimi - jisai skiria ką regi ir papildo vienu, dviem ar trim papildomais vidiniais požiūriais.
Pridėta 25 eilutė:
* Požiūriui galim pridėti vieną požiūrį (atitokėti), du požiūrius (atitokėti ir įsijausti į tą naują visumos požiūrį) arba tris požiūrius (atitokėti, įsijausti ir rinktis).
Pridėtos 33-55 eilutės:
Požiūrio bruožai
* Požiūriu įsijaučiame, įsijungiame, išgyvename, taip pat atsitokėjame, stebime, permąstome.
* Požiūris yra asmens ir jo aplinkybių santykis, juos sieja.
* Žvilgsnį (gyvenimą) negali keisti, tuo tarpu požiūrį (amžiną gyvenimą) gali keisti.
* Požiūrį atveria Dievo raiška, tai tarpas, kurį mes galime išgyventi požiūriu, taip pat išlaisvinti, atsisakydami savo požiūrio.
* Požiūris yra atskyrimas nesandarumo ir sandarumo. Tad požiūriu iškyla tiek sandarumas, tiek nesandarumas. Požiūriais, jų tvėriniais, vis naujai iškyla gyvenimo lygtis, pavyzdžiui, širdies tiesa. Tai vyksta kalba.
* Požiūris yra grynas Kitas. Požiūris yra išeities taškas, kada Dievas nebūtinas, iš kurio pradedant galiausiai Dievas tampa būtinu. Požiūris yra tos sąlygos, tas Kitas, kuriuo prasideda Dievo būtinumo įrodymas.
Požiūrių pavyzdžiai:
* Visaregis
** [[Viską žinoti]]: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
** Visaregis bene apibrėžia požiūrį? Koks ryšys tarp visaregio ir žinojimo rūmų?
* Pirminės sandaros
** Žvilgsniai - Poreikiai ir dėsniai? Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki, taip ir bus).
** Požiūriai - Dvejonės. Jos sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
** Nuostatos - Lūkesčiai. Jausminiai atsiliepimai?
** Vertybės. Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį.
* Antrinės sandaros
** [[Padalinimai]] sieja požiūrius. [[Padalinimų ratas]] juos papildo veiksmais [[IrVienas +1]], [[IrDu +2]], [[IrTrys +3]].
** Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
** Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
** Įvardijimas: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa.
* Požiūriu įsijaučiame, įsijungiame, išgyvename, taip pat atsitokėjame, stebime, permąstome.
* Požiūris yra asmens ir jo aplinkybių santykis, juos sieja.
* Žvilgsnį (gyvenimą) negali keisti, tuo tarpu požiūrį (amžiną gyvenimą) gali keisti.
* Požiūrį atveria Dievo raiška, tai tarpas, kurį mes galime išgyventi požiūriu, taip pat išlaisvinti, atsisakydami savo požiūrio.
* Požiūris yra atskyrimas nesandarumo ir sandarumo. Tad požiūriu iškyla tiek sandarumas, tiek nesandarumas. Požiūriais, jų tvėriniais, vis naujai iškyla gyvenimo lygtis, pavyzdžiui, širdies tiesa. Tai vyksta kalba.
* Požiūris yra grynas Kitas. Požiūris yra išeities taškas, kada Dievas nebūtinas, iš kurio pradedant galiausiai Dievas tampa būtinu. Požiūris yra tos sąlygos, tas Kitas, kuriuo prasideda Dievo būtinumo įrodymas.
Požiūrių pavyzdžiai:
* Visaregis
** [[Viską žinoti]]: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
** Visaregis bene apibrėžia požiūrį? Koks ryšys tarp visaregio ir žinojimo rūmų?
* Pirminės sandaros
** Žvilgsniai - Poreikiai ir dėsniai? Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki, taip ir bus).
** Požiūriai - Dvejonės. Jos sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
** Nuostatos - Lūkesčiai. Jausminiai atsiliepimai?
** Vertybės. Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį.
* Antrinės sandaros
** [[Padalinimai]] sieja požiūrius. [[Padalinimų ratas]] juos papildo veiksmais [[IrVienas +1]], [[IrDu +2]], [[IrTrys +3]].
** Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
** Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
** Įvardijimas: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa.
Pakeistos 58-91 eilutės iš
Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą, įskaitant išėjimą už savęs, tyrimą.
Požiūris yra žmogaus išėjimas už savęs.
Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis. O požiūrio modelis iškyla su indeksais.
Požiūris = nežinojimas = sintaksė = sąmonė = atsitokėjimas. Žvilgsnis = žinojimas = semantika = pasąmonė = įsijautimas.
Žvilgsnis - žmogaus išėjimas už savęs. Požiūris yra to žvilgsnio ramybė - sandara.
Požiūriu (ar žvilgsniu) išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
Dievas išeina už savęs pasitraukdamas, o žmogus išeina už savęs požiūriu, žengdamas už savęs. Tad požiūris yra žmogiška sąvoka ir "Dievo požiūris" remiasi būtent žmogiška sąvoka. "Dievo požiūris" atitinka žmogaus išėjimą už savęs. O žmogaus atsisakymas savęs atitinka Dievo pasitraukimą.
Požiūriui galim pridėti vieną požiūrį (atitokėti), du požiūrius (atitokėti ir įsijausti į tą naują visumos požiūrį) arba tris požiūrius (atitokėti, įsijausti ir rinktis).
Požiūris yra vienas iš [[išgyvenimai | išgyvenimo]] lygmenų. Tai tiesos išgyvenimo lygmenys, jais išgyvename skirtumą tarp tiesos turinio ir jos išraiškos. Tas skirtumas išreiškia [[asmenys | asmenį]]: Dievo žvilgsnį, Mano požiūrį, Tavo laikyseną, Kito vertybę. Pradedant vertybe galime apibrėžti atitikmenis įvairiuose lygmenyse:
* [[vertybės | vertybė]] yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename [[vertybės|vertybėmis]], aštuongubu keliu.
* [[laikysenos | laikysena]] yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename [[lūkesčiai|lūkesčiais]].
* [[požiūriai | požiūris]] yra sandara; Turinį ir išraišką skiria Kažkuris asmuo, išgyventojas. Tai ką asmuo matytų, išgyventų, jeigu žiūrėtų. Juos išgyvename [[abejonės|abėjonėmis]].
* [[žvilgsniai | žvilgsnis]] yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename [[poreikiai|poreikiais]].
Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.
* Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
* Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
* Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
* Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.
* Požiūris padalina viską į langus (į padalinimą) ir juos papildo savimi - jisai skiria ką regi ir papildo vienu, dviem ar trim papildomais vidiniais požiūriais.
Požiūris yra žmogaus išėjimas už savęs.
Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis. O požiūrio modelis iškyla su indeksais.
Požiūris = nežinojimas = sintaksė = sąmonė = atsitokėjimas. Žvilgsnis = žinojimas = semantika = pasąmonė = įsijautimas.
Žvilgsnis - žmogaus išėjimas už savęs. Požiūris yra to žvilgsnio ramybė - sandara.
Požiūriu (ar žvilgsniu) išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
Dievas išeina už savęs pasitraukdamas, o žmogus išeina už savęs požiūriu, žengdamas už savęs. Tad požiūris yra žmogiška sąvoka ir "Dievo požiūris" remiasi būtent žmogiška sąvoka. "Dievo požiūris" atitinka žmogaus išėjimą už savęs. O žmogaus atsisakymas savęs atitinka Dievo pasitraukimą.
Požiūriui galim pridėti vieną požiūrį (atitokėti), du požiūrius (atitokėti ir įsijausti į tą naują visumos požiūrį) arba tris požiūrius (atitokėti, įsijausti ir rinktis).
Požiūris yra vienas iš [[išgyvenimai | išgyvenimo]] lygmenų. Tai tiesos išgyvenimo lygmenys, jais išgyvename skirtumą tarp tiesos turinio ir jos išraiškos. Tas skirtumas išreiškia [[asmenys | asmenį]]: Dievo žvilgsnį, Mano požiūrį, Tavo laikyseną, Kito vertybę. Pradedant vertybe galime apibrėžti atitikmenis įvairiuose lygmenyse:
* [[vertybės | vertybė]] yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename [[vertybės|vertybėmis]], aštuongubu keliu.
* [[laikysenos | laikysena]] yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename [[lūkesčiai|lūkesčiais]].
* [[požiūriai | požiūris]] yra sandara; Turinį ir išraišką skiria Kažkuris asmuo, išgyventojas. Tai ką asmuo matytų, išgyventų, jeigu žiūrėtų. Juos išgyvename [[abejonės|abėjonėmis]].
* [[žvilgsniai | žvilgsnis]] yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename [[poreikiai|poreikiais]].
Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.
* Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
* Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
* Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
* Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.
* Požiūris padalina viską į langus (į padalinimą) ir juos papildo savimi - jisai skiria ką regi ir papildo vienu, dviem ar trim papildomais vidiniais požiūriais.
į:
* Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą, įskaitant išėjimą už savęs, tyrimą.
* Požiūris yra žmogaus išėjimas už savęs.
* Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
* Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
* Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis. O požiūrio modelis iškyla su indeksais.
* Požiūris = nežinojimas = sintaksė = sąmonė = atsitokėjimas. Žvilgsnis = žinojimas = semantika = pasąmonė = įsijautimas.
* Žvilgsnis - žmogaus išėjimas už savęs. Požiūris yra to žvilgsnio ramybė - sandara.
* Požiūriu (ar žvilgsniu) išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
* Dievas išeina už savęs pasitraukdamas, o žmogus išeina už savęs požiūriu, žengdamas už savęs. Tad požiūris yra žmogiška sąvoka ir "Dievo požiūris" remiasi būtent žmogiška sąvoka. "Dievo požiūris" atitinka žmogaus išėjimą už savęs. O žmogaus atsisakymas savęs atitinka Dievo pasitraukimą.
* Požiūris yra žmogaus išėjimas už savęs.
* Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
* Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
* Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis. O požiūrio modelis iškyla su indeksais.
* Požiūris = nežinojimas = sintaksė = sąmonė = atsitokėjimas. Žvilgsnis = žinojimas = semantika = pasąmonė = įsijautimas.
* Žvilgsnis - žmogaus išėjimas už savęs. Požiūris yra to žvilgsnio ramybė - sandara.
* Požiūriu (ar žvilgsniu) išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
* Dievas išeina už savęs pasitraukdamas, o žmogus išeina už savęs požiūriu, žengdamas už savęs. Tad požiūris yra žmogiška sąvoka ir "Dievo požiūris" remiasi būtent žmogiška sąvoka. "Dievo požiūris" atitinka žmogaus išėjimą už savęs. O žmogaus atsisakymas savęs atitinka Dievo pasitraukimą.
Pakeistos 68-78 eilutės iš
* Požiūriu įsijaučiame, įsijungiame, išgyvename
* Požiūris yra asmens ir jo aplinkybių santykis
* Žvilgsnį (gyvenimą) negali keisti, tuo tarpu požiūrį (amžiną gyvenimą) gali keisti
* Požiūrį atveria Dievo raiška, tai tarpas, kurį mes galime išgyventi požiūriu, taip pat išlaisvinti, atsisakydami savo požiūrio.
* Požiūris yra atskyrimas nesandarumo ir sandarumo. Tad požiūriu iškyla tiek sandarumas, tiek nesandarumas. Požiūriais, jų tvėriniais, vis naujai iškyla gyvenimo lygtis, pavyzdžiui, širdies tiesa. Tai vyksta kalba.
* Požiūris yra grynas Kitas. Požiūris yra išeities taškas, kada Dievas nebūtinas, iš kurio pradedant galiausiai Dievas tampa būtinu. Požiūris yra tos sąlygos, tas Kitas, kuriuo prasideda Dievo būtinumo įrodymas.
Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
į:
* Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
Pakeistos 77-78 eilutės iš
* the taking up of a Position within a [ThisWiki:Contexts Context]
* a vantage point upon an ObservationalPlane, especially by accepting the plane and then pulling away from it
į:
* the taking up of a Position within a Context.
* a vantage point upon an Observational Plane, especially by accepting the plane and then pulling away from it
* a vantage point upon an Observational Plane, especially by accepting the plane and then pulling away from it
Pakeistos 112-125 eilutės iš
* Visaregis
** [[Viską žinoti]]: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus
* Pirminės sandaros
** Žvilgsniai - Poreikiai ir dėsniai? Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki
** Nuostatos - Lūkesčiai. Jausminiai atsiliepimai?
** Vertybės. Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį
**
į:
'''Išgyvenimo lygmenys'''
Požiūris yra vienas iš [[išgyvenimai | išgyvenimo]] lygmenų. Tai tiesos išgyvenimo lygmenys, jais išgyvename skirtumą tarp tiesos turinio ir jos išraiškos. Tas skirtumas išreiškia [[asmenys | asmenį]]: Dievo žvilgsnį, Mano požiūrį, Tavo laikyseną, Kito vertybę. Pradedant vertybe galime apibrėžti atitikmenis įvairiuose lygmenyse:
* [[vertybės | vertybė]] yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename [[vertybės|vertybėmis]], aštuongubu keliu.
* [[laikysenos | laikysena]] yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename [[lūkesčiai|lūkesčiais]].
* [[požiūriai | požiūris]] yra sandara; Turinį ir išraišką skiria Kažkuris asmuo, išgyventojas. Tai ką asmuo matytų, išgyventų, jeigu žiūrėtų. Juos išgyvename [[abejonės|abėjonėmis]].
* [[žvilgsniai | žvilgsnis]] yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename [[poreikiai|poreikiais]].
Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.
* Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
* Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
* Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
* Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.
Požiūris yra vienas iš [[išgyvenimai | išgyvenimo]] lygmenų. Tai tiesos išgyvenimo lygmenys, jais išgyvename skirtumą tarp tiesos turinio ir jos išraiškos. Tas skirtumas išreiškia [[asmenys | asmenį]]: Dievo žvilgsnį, Mano požiūrį, Tavo laikyseną, Kito vertybę. Pradedant vertybe galime apibrėžti atitikmenis įvairiuose lygmenyse:
* [[vertybės | vertybė]] yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename [[vertybės|vertybėmis]], aštuongubu keliu.
* [[laikysenos | laikysena]] yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename [[lūkesčiai|lūkesčiais]].
* [[požiūriai | požiūris]] yra sandara; Turinį ir išraišką skiria Kažkuris asmuo, išgyventojas. Tai ką asmuo matytų, išgyventų, jeigu žiūrėtų. Juos išgyvename [[abejonės|abėjonėmis]].
* [[žvilgsniai | žvilgsnis]] yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename [[poreikiai|poreikiais]].
Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.
* Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
* Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
* Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
* Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.
2018 rugsėjo 07 d., 13:03
atliko -
Pridėtos 27-29 eilutės:
* Požiūris yra sandara kuri lieka pasitraukus nuo jos.
* Požiūrį išgyvename išeidami iš tam tikro esminio taško, esmės.
* Požiūriu išeiname už savęs į menamą pasaulį.
* Požiūrį išgyvename išeidami iš tam tikro esminio taško, esmės.
* Požiūriu išeiname už savęs į menamą pasaulį.
2018 rugsėjo 07 d., 13:01
atliko -
Pridėtos 17-26 eilutės:
[+Ką žinome apie požiūrius?+]
* Visko padalinimai dalina viską į požiūrius.
* Atvaizdus ir aplinkybes išsako požiūriai į požiūrius.
* Tris kalbas išsako požiūriai į požiūrius į požiūrius.
* Galime įsijauti į požiūrėti, atsitokėti nuo požiūrio ir sąmoningai rinktis tarp šitų dviejų galimybių.
* Dievas ir žmogus turi požiūrius.
* Yra požiūrių grandinė.
* Pasiklydusio vaiko požiūris kažkuria prasme sutampa su jo tėvų požiūriu.
2018 rugsėjo 05 d., 14:24
atliko -
Pridėtos 1-2 eilutės:
>>bgcolor=#e9f5fc<<
------------
------------
Pridėtos 5-6 eilutės:
'''Kas yra požiūris?'''
---------------
---------------
2018 rugsėjo 05 d., 14:23
atliko -
Pakeista 16 eilutė iš:
Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą.
į:
Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą, įskaitant išėjimą už savęs, tyrimą.
2018 rugsėjo 05 d., 14:23
atliko -
Pakeista 16 eilutė iš:
Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo.
į:
Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą.
2018 rugsėjo 05 d., 14:23
atliko -
Pridėtos 15-16 eilutės:
Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo.
2018 rugpjūčio 09 d., 01:55
atliko -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
''Perspective'' Žr. [[Gvildenu]], [[Dievo požiūris]], [[Sąvoka]], [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], [[Kategorijų teorija]], [[Ir Vienas]] Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts
į:
''Perspective'' Žr. [[Gvildenu]], [[Dievo požiūris]], [[Sąvoka]], [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], [[Kategorijų teorija]], [[Ir Vienas]] Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts, IndependentPerspective, DefaultObserver, DefaultPosition, View, Frame Overview, InversionEffect, ReversalEffect, Institutions, Overview, ActualContext, Heart, [[Helmut Leitner]], [[Benoit Couture]]
Pridėtos 23-30 eilutės:
Požiūris = nežinojimas = sintaksė = sąmonė = atsitokėjimas. Žvilgsnis = žinojimas = semantika = pasąmonė = įsijautimas.
Žvilgsnis - žmogaus išėjimas už savęs. Požiūris yra to žvilgsnio ramybė - sandara.
Požiūriu (ar žvilgsniu) išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
Dievas išeina už savęs pasitraukdamas, o žmogus išeina už savęs požiūriu, žengdamas už savęs. Tad požiūris yra žmogiška sąvoka ir "Dievo požiūris" remiasi būtent žmogiška sąvoka. "Dievo požiūris" atitinka žmogaus išėjimą už savęs. O žmogaus atsisakymas savęs atitinka Dievo pasitraukimą.
2018 birželio 01 d., 13:33
atliko -
Pridėta 5 eilutė:
* Ar žmogaus išėjimas už savęs yra žvilgsnis ar požiūris?
Pridėtos 15-16 eilutės:
Požiūris yra žmogaus išėjimas už savęs.
2018 gegužės 31 d., 12:55
atliko -
Pridėta 5 eilutė:
* Kaip požiūris skiria ir sieja žvilgnį ir aplinkybes?
Pridėta 7 eilutė:
* Noriu susipažinti su matematikos kategorijų teorija ir išmąstyti požiūrių algebrą, kaip požiūriai sutampa ir išsiskiria.
2018 gegužės 31 d., 12:53
atliko -
Pridėtos 3-8 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Kaip suprasti, kad požiūriai sutampa? Kaip apibrėžti sutapimą (equivalence)?
>><<
* Kaip suprasti, kad požiūriai sutampa? Kaip apibrėžti sutapimą (equivalence)?
>><<
Ištrintos 107-111 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Kaip suprasti Dievo požiūrį, koks jo santykis su savastimi?
* Koks skirtumas tarp Dievo požiūrio ir Dievo žvilgsnio?
2018 gegužės 22 d., 20:12
atliko -
Pridėtos 21-25 eilutės:
* Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
* Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
* Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
* Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.
2018 gegužės 22 d., 19:40
atliko -
Pakeista 96 eilutė iš:
Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Žr. [[DorovėsTyrimas#Grandine | Dorovės tyrimas - požiūrių grandinė]].
į:
Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Požiūrių grandinę pavaizduoja pasiklydęs vaikas kuris, būdamas išmintingas, neieško savo tėvų, bet supranta, kad būtent jo ieškos, tad eina ten kur jo tėvai jo ieškotų. Žr. [[DorovėsTyrimas#Grandine | Dorovės tyrimas - požiūrių grandinė]].
2018 gegužės 22 d., 19:37
atliko -
Pakeistos 96-105 eilutės iš
Pasiklydęs vaikas: A intends [communicative intention] that R believes that A intends [informative intention] that R believes that p
Galimos ir lygmenų poros
* Nežinojimas: Dievo požiūris, žinojimas: žmogaus požiūris, ir galima kurti grandines: žinau, kad nežinai, kad žinau, kad nežinai ir t.t.
Mūsų [[vienumas | vienumui]] netrukdo skirtingi požiūriai, tačiau jie turi būti aiškūs, tikri, atviri, skaidrūs. Mūsų požiūrius sieja aukštesnis požiūris, kurio platesnį žvilgsnį išgyvename savuoju siauresniu požiūriu. Požiūrių vieningumas turi iškilti kaip pasėkmė, jų neatitikimas yra ženklas mūsų nevieningumo, tad nenuslėptinas. [[Dorovė]] iškelia požiūrių neatitikimą. Požiūriai sutampa jei apimtyse sutampame, tad svarbu paklusti Dievui, jis apimties nevaržomas.
į:
Visos sandaros išplaukia iš augantį sąmoningumą išreiškiančios požiūrio grandinės: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Žr. [[DorovėsTyrimas#Grandine | Dorovės tyrimas - požiūrių grandinė]].
2018 gegužės 22 d., 17:34
atliko -
Pridėtos 12-13 eilutės:
Požiūriui galim pridėti vieną požiūrį (atitokėti), du požiūrius (atitokėti ir įsijausti į tą naują visumos požiūrį) arba tris požiūrius (atitokėti, įsijausti ir rinktis).
2018 gegužės 20 d., 17:50
atliko -
Pridėtos 17-18 eilutės:
* Požiūris padalina viską į langus (į padalinimą) ir juos papildo savimi - jisai skiria ką regi ir papildo vienu, dviem ar trim papildomais vidiniais požiūriais.
2018 gegužės 20 d., 17:33
atliko -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų.
į:
Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.
Pridėtos 102-104 eilutės:
* Kaip suprasti Dievo požiūrį, koks jo santykis su savastimi?
* Koks skirtumas tarp Dievo požiūrio ir Dievo žvilgsnio?
2018 gegužės 20 d., 17:26
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas.
į:
Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų.
2018 gegužės 20 d., 17:21
atliko -
Pridėtos 4-5 eilutės:
Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas.
2018 gegužės 20 d., 16:56
atliko -
Pridėtos 100-103 eilutės:
>>bgcolor=#ECD9EC<<
[[http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=1&sid=5ebae003-b396-495a-b0db-ec2559042e91%40sessionmgr104 | Logics of Identity, Contradiction, and Attraction Through Change]], Jeffrey D.Ford, Laurie W.Ford, 1994. Duality, triality.
2018 gegužės 18 d., 13:20
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo.
į:
Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
2018 gegužės 18 d., 13:08
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties.
į:
Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo.
2018 gegužės 18 d., 12:51
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs.
į:
Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties.
2018 gegužės 18 d., 12:49
atliko -
Pridėtos 4-5 eilutės:
Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs.
2018 gegužės 18 d., 11:39
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
''Perspective'' Žr. [[Gvildenu]], [[Dievo požiūris]], [[Sąvoka]], [[Požiūrių sudūrimas]], [[Kategorijų teorija]], [[Ir Vienas]] Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts
į:
''Perspective'' Žr. [[Gvildenu]], [[Dievo požiūris]], [[Sąvoka]], [[Požiūrių sudūrimas]], [[Dorovės tyrimas]], [[Kategorijų teorija]], [[Ir Vienas]] Taip pat: TakeUpAPerspective, Concepts, View, AlgebraOfViews, GoBeyondOneself, Understanding, TheChainOfViews, Viewer, Viewed, IndefiniteVDefinite, KeepSeparate, Look, Truth, Position, Contexts
2018 balandžio 17 d., 08:51
atliko -
Pakeistos 101-107 eilutės iš
''2005.05.25 A: Kas yra požiūris? D: Požiūris yra ryšys
''2005.05.27
''2004.11.20 A: Kaip mes priimame kito požiūrį? D: Tu klausyk jo ir apsikeisk vietomis, kalbėk sau. A: O ko man klausytis? D
į:
2018.04.17 A: Kas yra požiūris?
D: Požiūris yra betko santykis su viskuo, tad su manimi už savęs. Tai išėjimas už savęs, užtat savęs naujai priėmimas besąlygiškai, tai besąlygiškas santykis su savimi.
2005.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.
2005.05.25 A: Kas yra požiūris? D: Požiūris yra ryšys su tuo kas yra už tavęs. A: Kokią sandarą jisai išsaugoja? D: Jis išsaugoja meilę. A: Kaip čia meilę suprasti? D: Aš būnu su jumis, bet ar jūs būnate su manimi? Aš vis tiek su jumis būnu. A: Ačiū. D: Prašau.
2005.05.27 A: Ką reiškia, kad požiūris mato? D: Jisai dalyvauja, o tai per trejybę.
2004.11.20 A: Kaip mes priimame kito požiūrį? D: Tu klausyk jo ir apsikeisk vietomis, kalbėk sau. A: O ko man klausytis? D: Nes tu myli dėl to kad esi mano vaikas ir darai kaip aš darau ir tuomi bendrauji su manimi. A: O ko aš bendrauju su tavimi? D: Nes tu suvoki, kad tavyje yra kažkas plačiau už tave ir tu gali visu tuo gyventi kaip tu pats. Laiminu.
D: Požiūris yra betko santykis su viskuo, tad su manimi už savęs. Tai išėjimas už savęs, užtat savęs naujai priėmimas besąlygiškai, tai besąlygiškas santykis su savimi.
2005.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.
2005.05.25 A: Kas yra požiūris? D: Požiūris yra ryšys su tuo kas yra už tavęs. A: Kokią sandarą jisai išsaugoja? D: Jis išsaugoja meilę. A: Kaip čia meilę suprasti? D: Aš būnu su jumis, bet ar jūs būnate su manimi? Aš vis tiek su jumis būnu. A: Ačiū. D: Prašau.
2005.05.27 A: Ką reiškia, kad požiūris mato? D: Jisai dalyvauja, o tai per trejybę.
2004.11.20 A: Kaip mes priimame kito požiūrį? D: Tu klausyk jo ir apsikeisk vietomis, kalbėk sau. A: O ko man klausytis? D: Nes tu myli dėl to kad esi mano vaikas ir darai kaip aš darau ir tuomi bendrauji su manimi. A: O ko aš bendrauju su tavimi? D: Nes tu suvoki, kad tavyje yra kažkas plačiau už tave ir tu gali visu tuo gyventi kaip tu pats. Laiminu.
2018 sausio 17 d., 17:49
atliko -
Pakeista 12 eilutė iš:
Jais išplėčiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.
į:
Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.
2017 spalio 14 d., 12:13
atliko -
Pridėtos 87-88 eilutės:
Pasiklydęs vaikas: A intends [communicative intention] that R believes that A intends [informative intention] that R believes that p
2017 rugpjūčio 04 d., 13:57
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis.
į:
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis. O požiūrio modelis iškyla su indeksais.
2017 rugpjūčio 04 d., 13:56
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame.
į:
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis.
2017 rugpjūčio 04 d., 13:56
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame.
į:
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame.
2017 rugpjūčio 04 d., 13:56
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas - kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame.
į:
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame.
2017 rugpjūčio 04 d., 13:55
atliko -
Pridėtos 4-5 eilutės:
Požiūris yra dėmesio apibrėžimas - kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame.
2017 kovo 21 d., 17:18
atliko -
Pridėtos 12-13 eilutės:
* Požiūriai turbūt susiję su Lie algebros šaknių sistemų atspindžiais (reflections) ir kyla iš Dievo lęšio, iš šventosios Dvasios, Dievo šokyje.
Pridėtos 88-89 eilutės:
* Nežinojimas: Dievo požiūris, žinojimas: žmogaus požiūris, ir galima kurti grandines: žinau, kad nežinai, kad žinau, kad nežinai ir t.t.
Pridėta 91 eilutė:
2016 rugsėjo 05 d., 16:31
atliko -
Ištrinta 64 eilutė:
Pakeistos 66-76 eilutės iš
* Padalinimai]] sieja požiūrius. [[Padalinimų ratas]] juos papildo veiksmais [[IrVienas +1]], [[IrDu +2]], [[IrTrys +3]].
* Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
* [[Viską žinoti]]: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
* Visaregis bene apibrėžia požiūrį? Koks ryšys tarp visaregio ir žinojimo rūmų?
* Dvejonės sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
* Lūkesčiai? Jausminiai atsiliepimai?
* Poreikiai ir dėsniai?
* Širdies tiesa ir pasaulio tiesa.
* Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
* Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį.
* Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki, taip ir bus).
* Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
* [[Viską žinoti]]: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus
* Dvejonės sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
* Lūkesčiai? Jausminiai atsiliepimai?
* Poreikiai
* Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
* Pasiklydęs vaikas suduria savo
į:
* Visaregis
** [[Viską žinoti]]: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
** Visaregis bene apibrėžia požiūrį? Koks ryšys tarp visaregio ir žinojimo rūmų?
* Pirminės sandaros
** Žvilgsniai - Poreikiai ir dėsniai? Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki, taip ir bus).
** Požiūriai - Dvejonės. Jos sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
** Nuostatos - Lūkesčiai. Jausminiai atsiliepimai?
** Vertybės. Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį.
* Antrinės sandaros
** [[Padalinimai]] sieja požiūrius. [[Padalinimų ratas]] juos papildo veiksmais [[IrVienas +1]], [[IrDu +2]], [[IrTrys +3]].
** Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
** Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
** Įvardijimas: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa.
** [[Viską žinoti]]: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
** Visaregis bene apibrėžia požiūrį? Koks ryšys tarp visaregio ir žinojimo rūmų?
* Pirminės sandaros
** Žvilgsniai - Poreikiai ir dėsniai? Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki, taip ir bus).
** Požiūriai - Dvejonės. Jos sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
** Nuostatos - Lūkesčiai. Jausminiai atsiliepimai?
** Vertybės. Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį.
* Antrinės sandaros
** [[Padalinimai]] sieja požiūrius. [[Padalinimų ratas]] juos papildo veiksmais [[IrVienas +1]], [[IrDu +2]], [[IrTrys +3]].
** Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
** Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
** Įvardijimas: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa.
2016 rugpjūčio 13 d., 17:15
atliko -
Pridėtos 19-20 eilutės:
Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
2016 rugpjūčio 13 d., 16:54
atliko -
Pridėtos 11-18 eilutės:
Požiūrio bruožai
* Požiūriu įsijaučiame, įsijungiame, išgyvename, taip pat atsitokėjame, stebime, permąstome.
* Požiūris yra asmens ir jo aplinkybių santykis, juos sieja.
* Žvilgsnį (gyvenimą) negali keisti, tuo tarpu požiūrį (amžiną gyvenimą) gali keisti.
* Požiūrį atveria Dievo raiška, tai tarpas, kurį mes galime išgyventi požiūriu, taip pat išlaisvinti, atsisakydami savo požiūrio.
* Požiūris yra atskyrimas nesandarumo ir sandarumo. Tad požiūriu iškyla tiek sandarumas, tiek nesandarumas. Požiūriais, jų tvėriniais, vis naujai iškyla gyvenimo lygtis, pavyzdžiui, širdies tiesa. Tai vyksta kalba.
* Požiūris yra grynas Kitas. Požiūris yra išeities taškas, kada Dievas nebūtinas, iš kurio pradedant galiausiai Dievas tampa būtinu. Požiūris yra tos sąlygos, tas Kitas, kuriuo prasideda Dievo būtinumo įrodymas.
2016 gegužės 23 d., 15:19
atliko -
Pridėtos 3-4 eilutės:
[+Kas yra požiūris?+]
Ištrintos 11-29 eilutės:
Dievo kūryba vyksta požiūriais.
Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas).
Taip apibrėžiamos sąvokos:
* Laikysena yra tai, kas reiškia.
* Požiūris yra tai, kas mums rūpi.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename.
Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.
Galimos ir lygmenų poros.
Požiūris yra:
Pakeistos 43-55 eilutės iš
į:
Dievo kūrybos priemonė
* Dievo kūryba vyksta požiūriais.
Atvaizdai
* Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas).
Sąvokų apibrėžimas:
* Laikysena yra tai, kas reiškia.
* Požiūris yra tai, kas mums rūpi.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename.
* Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
Išsakymas kodėl
* Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.
* Dievo kūryba vyksta požiūriais.
Atvaizdai
* Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas).
Sąvokų apibrėžimas:
* Laikysena yra tai, kas reiškia.
* Požiūris yra tai, kas mums rūpi.
* Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename.
* Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
Išsakymas kodėl
* Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.
Pridėtos 68-73 eilutės:
[+Požiūrių grandinė+]
Antrinės sandaros yra požiūriai (padalinimai); požiūriai į požiūrius (atvaizdai, aplinkybės); ir požiūriai į požiūrius į požiūrius (trys kalbos).
Galimos ir lygmenų poros.
2016 vasario 06 d., 13:00
atliko -
Pridėtos 10-11 eilutės:
Antrinės sandaros yra požiūriai (padalinimai); požiūriai į požiūrius (atvaizdai, aplinkybės); ir požiūriai į požiūrius į požiūrius (trys kalbos).
Pridėtos 13-14 eilutės:
Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas).
2016 sausio 04 d., 13:10
atliko -
Pridėtos 18-19 eilutės:
Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.
2015 vasario 04 d., 15:16
atliko -
Pridėta 35 eilutė:
* Ne asmenų, o dvasios žinojimas - Dievo požiūris, tai žinoti viską; mano - gyvenimo - požiūris - žinoti betką.
Požiūriai
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius