我的调查
调查
神的舞蹈
经历的道
知识的房子
神的调查
redaguoti
|
Mintys.Prasmė istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti kodo pakeitimus
Pakeistos 205-207 eilutės iš
Dievas nepasako kas yra meilė, bet įsako mylėti. Mes patys esame sukurti žinoti, ką reiškia mylėti. Esame įsakyti mylėti besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai. Įsakymas išsiplečia Dievo matais.
į:
Dievas nepasako kas yra meilė, bet įsako mylėti. Mes patys esame sukurti žinoti, ką reiškia mylėti. Esame įsakyti mylėti besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai. Įsakymas išsiplečia Dievo matais.
Vervaeke: The meaning crisis. What is this meaning? Why do we hunger for it? How do we cultivate wisdom to generate and enhance this meaning. Wisdom is about realizing meaning in life in a profound way.
Pridėtos 137-145 eilutės:
- Kas Dievui svarbu...
- Kas Dievui rūpi.
- Dievui rūpi ištirti, ar jisai būtinas? Ar jisai būtų, net jei jo nebūtų? Užtat jis pasišalina.
- Dievui rūpi amžinas gyvenimas, mūsų branda, kad amžinai augtumėme, bręstumėme, mokytumėmės ir gyventumėme. O man rūpi, kad tai vyktų jau čia ir dabar.
- Dievui rūpi jo valia, kad vykdytumėme ją.
- Dievui, bet ypač Jėzui Kristui rūpi, kad būtumėme viena.
- Dievui rūpi mūsų kasdienis gyvenimas, kaip mes bendraujame su kitais, su artimaisiais, su nustumtaisiais.
- Ką Dievas tiria...
- Kokie Dievo klausimai...
Pakeista 190 eilutė iš:
- Kazimieras Pečiukaitis. Sėkmė, Dievas, meilė. Sėkmė, tai draugai, taip pat gyventi kaip eilinis žmogus bet truputį daugiau.
į:
- Kazimieras P. Sėkmė, Dievas, meilė. Sėkmė, tai draugai, taip pat gyventi kaip eilinis žmogus bet truputį daugiau.
Pakeistos 55-56 eilutės iš
- Prasmingumas yra neaprėpiamumas, kodėl lygmens nulybės atvaizdas. Iš jo teiginiais "jei X prasmingas, tai Y prasmingas" išplaukia kodėl lygmens trejybės atvaizdas: buvimas, veikimas, mąstymas. Tad trejybės rato išgyvenimas yra Dievui prasmingas.
- Prasmingumas yra tikslingumas, ženklų savybė siejanti lygmenis ar ir kodėl. Tad žmogui yra prasminga sutapatinti įsijungimą į pasaulį su tūnojimu už jo.
į:
- Prasmingumas yra išėjimas už savęs.
- Dievo požiūriu (ketverybės lygmenimis) prasmingumas yra neaprėpiamumas, kodėl lygmens nulybės atvaizdas. Iš jo teiginiais "jei X prasmingas, tai Y prasmingas" išplaukia kodėl lygmens trejybės atvaizdas: buvimas, veikimas, mąstymas. Tad trejybės rato išgyvenimas yra Dievui prasmingas.
- Žmogaus požiūriu (ketverybės porų lygmenimis) prasmingumas yra tikslingumas, ženklų savybė siejanti lygmenis ar ir kodėl. Tad žmogui yra prasminga sutapatinti įsijungimą į pasaulį su tūnojimu už jo.
Pakeista 7 eilutė iš:
''Įvardinti visa kas tik yra prasminga.'
į:
Įvardinti visa kas tik yra prasminga.
Pridėtos 6-7 eilutės:
''Įvardinti visa kas tik yra prasminga.'
Pakeista 181 eilutė iš:
į:
Pridėta 183 eilutė:
Pakeista 182 eilutė iš:
į:
http://www.ms.lt/derlius/MenoTaisykles/MenoTaisyklesSkaidre7.png
Pakeista 182 eilutė iš:
į:
Pakeistos 3-4 eilutės iš
į:
Pridėtos 179-182 eilutės:
Pakeistos 186-188 eilutės iš
Dievas turi savo tikslą Kodėl. Žmogus neturi savo tikslo bet jo savastys (kūnas, protas, širdis, valia) turi savo tikslus. Bet žmogus turi vertybę. Vertybe gali pranokti save, priimti Dievo tikslą, būti sąmoningu. Savastis nesąmoninga, žmogus gali ją pajungti Dievo tikslui.
į:
Dievas turi savo tikslą Kodėl. Žmogus neturi savo tikslo bet jo savastys (kūnas, protas, širdis, valia) turi savo tikslus. Bet žmogus turi vertybę. Vertybe gali pranokti save, priimti Dievo tikslą, būti sąmoningu. Savastis nesąmoninga, žmogus gali ją pajungti Dievo tikslui.
Dievas nepasako kas yra meilė, bet įsako mylėti. Mes patys esame sukurti žinoti, ką reiškia mylėti. Esame įsakyti mylėti besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai. Įsakymas išsiplečia Dievo matais.
Ištrintos 47-49 eilutės:
Atsidavimas: Veiksmas +4
- Koks ryšys tarp meilės ir atsidavimo?
- Kaip suprasti atsidavimą blogiui?
Ištrinta 70 eilutė:
- Dievo veiksmas +4. Pirmyn ir atgal tarp dviejų būsenų, nulybės ir ketverybės: neturėjimo išankstinio nusistatymo (be žinojimo sąvokos, be nežinojimo sąvokos) ir tobulo išankstinio susistygavimo (su žinojimo ir nežinojimo sąvoka).
Pridėta 71 eilutė:
- Dievo veiksmas +4. Pirmyn ir atgal tarp dviejų būsenų, nulybės ir ketverybės: neturėjimo išankstinio nusistatymo (be žinojimo sąvokos, be nežinojimo sąvokos) ir tobulo išankstinio susistygavimo (su žinojimo ir nežinojimo sąvoka).
Pakeistos 48-50 eilutės iš
į:
Atsidavimas: Veiksmas +4
- Koks ryšys tarp meilės ir atsidavimo?
- Kaip suprasti atsidavimą blogiui?
Pakeistos 183-187 eilutės iš
- Kazimieras Pečiukaitis. Sėkmė, Dievas, meilė. Sėkmė, tai draugai, taip pat gyventi kaip eilinis žmogus bet truputį daugiau.
į:
- Kazimieras Pečiukaitis. Sėkmė, Dievas, meilė. Sėkmė, tai draugai, taip pat gyventi kaip eilinis žmogus bet truputį daugiau.
Užrašai
Dievas turi savo tikslą Kodėl. Žmogus neturi savo tikslo bet jo savastys (kūnas, protas, širdis, valia) turi savo tikslus. Bet žmogus turi vertybę. Vertybe gali pranokti save, priimti Dievo tikslą, būti sąmoningu. Savastis nesąmoninga, žmogus gali ją pajungti Dievo tikslui.
Pakeistos 179-183 eilutės iš
- Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.
į:
- Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.
Šviesuolių mintys apie prasmę
- Kazimieras Pečiukaitis. Sėkmė, Dievas, meilė. Sėkmė, tai draugai, taip pat gyventi kaip eilinis žmogus bet truputį daugiau.
Pakeistos 22-23 eilutės iš
į:
- Koks yra Dievo tikslas: reikštis, būtinai būti, būti sąlygose?
Pakeistos 178-179 eilutės iš
- Šviesuolių bendrystės esmė yra rūpintis visų prasme, tad visų kertinėmis vertybėmis, visų klausimais, visų branda.
į:
- Šviesuolių bendrystės esmė yra rūpintis visų prasme, tad visų kertinėmis vertybėmis, visų klausimais, visų branda.
- Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.
Pridėtos 19-21 eilutės:
Dievo ir žmogaus prasmė
- Gyvenimo lygtis išsako mūsų tikslą. Kaip tai susiję su Dievo tikslu? Ir kaip tai susiję su pradais?
Pridėtos 163-164 eilutės:
- Atskirti Dievą ir gerumą.
- Tikslas: įsisąmoninti viską (Dievo savastį). Dievo ir gerumo atskyrimas visakame.
Pridėtos 26-28 eilutės:
Prasmė ir laisvė
- Kaip susijusios laisvė ir prasmė? su poreikiais? su ženklų savybėmis?
Pakeistos 32-33 eilutės iš
į:
- Ko reikia, kad neatitikimas taptų prasmingu? kad suveiktų prasmingai?
Pridėta 105 eilutė:
- Prasmingai išgyvenam viduj, ne išorėj, tad įsisavindami. Laisvumo, gerumo nėra viduj ir jo nereikia, yra tik išorėje. Įsisavinimas pašalina laisvumą ir panašiai, jausmų gerumą-blogumą pašalina dorybės. Aplamai, dvejybe, priešingybė išverčiama vientisumu.
Ištrintos 47-48 eilutės:
Kas yra prasmė? Kas prasminga? ar neprasminga?
Pakeistos 55-74 eilutės iš
į:
- Prasmė tai išeina iš už įvykio, išgyvenimo rėmų.
Neprasminga kas neišplečia požiūrio
- Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.
Atsidavimas, veiksmas +4
- Prasmė iškyla pereinant į Dievo požiūrį ir atgal į mūsų, užtat įtraukiant Dievo požiūrį į mūsų, taip kad galime sutapti.
- Prasminga, ką Dievas išgyvena mumis.
Išsakymas sąmoningai
- Prasminga yra tai, ką kalba galime sąmoningai išgyventi ir neprasminga yra tai, ką negalime. Aplinkybėms tinkamai suveikus, viskas gali būti prasminga, rasti prasmę.
- Sąmonė gali persakyti visą pasąmonę, visa kas tik prasminga. Prasminga tai, kas nėra nesąmonė. O neprasminga tai, kas tėra nesąmonė. Prasmei reikia suvokimo, sąmoningumo.
- Prasminga yra mažas, žmoniškas, skurdžiadvasio, mažaširdžio šuolis, kuriame yra mažas tarpas tarp būtybės ir papildinio, užtat branda yra aiški, savastis tęstina, tolydi. Beprasmiška yra didelis, kankinio šuolis, tai yra savasties nukirtimas, užtat jos amžinybės atvėrimas.
Įsisavinimas
- Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant
Pasakojimo turinys
- Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.
Pakeistos 79-85 eilutės iš
Pasakojimo turinys
- Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.
Įsisavinimas
- Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant
į:
- Prasmė gali iškilti tik vėliau. Pavyzdžiui, Rene užaugęs vis labiau vertino jo senelio pamokymus, pasisakymus.
- Įsimintini, veiksmingi pasakojimai yra paprasti, dalykiški, iškelia platesnę prasmę, aiškina priežastimis ir ne atsitiktinumais, išsako įvykius vietoj kad neįvykius.
Ištrintos 87-97 eilutės:
- Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.
- Prasminga yra tai, ką kalba galime sąmoningai išgyventi ir neprasminga yra tai, ką negalime. Aplinkybėms tinkamai suveikus, viskas gali būti prasminga, rasti prasmę.
- Prasmė iškyla pereinant į Dievo požiūrį ir atgal į mūsų, užtat įtraukiant Dievo požiūrį į mūsų, taip kad galime sutapti.
- Prasminga tai, kas nėra nesąmonė. O neprasminga tai, kas tėra nesąmonė. Prasmei reikia suvokimo, sąmoningumo.
- Prasmė tai išeina iš už įvykio, išgyvenimo rėmų.
- Prasmė gali iškilti tik vėliau. Pavyzdžiui, Rene užaugęs vis labiau vertino jo senelio pamokymus, pasisakymus.
- Prasminga, ką Dievas išgyvena mumis. Kas jam prasminga?
- Prasminga yra mažas, žmoniškas, skurdžiadvasio, mažaširdžio šuolis, kuriame yra mažas tarpas tarp būtybės ir papildinio, užtat branda yra aiški, savastis tęstina, tolydi. Beprasmiška yra didelis, kankinio šuolis, tai yra savasties nukirtimas, užtat jos amžinybės atvėrimas.
- Įsimintini, veiksmingi pasakojimai yra paprasti, dalykiški, aiškina priežastimis ir ne atsitiktinumais, įvykius vietoj kad neįvykius.
Pakeista 169 eilutė iš:
- Šviesuolių bendrystės esmė yra rūpintis visų prasme, tad visų kertinėmis vertybėmis, visų klausimais, visų branda.
į:
- Šviesuolių bendrystės esmė yra rūpintis visų prasme, tad visų kertinėmis vertybėmis, visų klausimais, visų branda.
Pakeistos 24-25 eilutės iš
į:
- Kaip prasmingame išgyvenime sudalyvauja visos ženklų savybės?
Pakeistos 58-59 eilutės iš
- Prasminga tai, ką yra verta prisiminti, ką prisimename. Trumpalaikė atmintis gali tapti ilgalaikė atmintimi. Įsimintina tai, kas įmanoma prisiminti. Bet ar verta? (reikšminga) ir ar suveikia (tikslinga, prasminga)?
į:
- Prasminga tai, ką yra verta prisiminti, ką prisimename. Trumpalaikė atmintis gali tapti ilgalaikė atmintimi. Įsimintina tai, kas įmanoma prisiminti. Reikšminga tai ką verta prisiminti. Tikslinga, prasminga prisminti tai kas tinkamu metu suveikia.
- Prasmingi išgyvenimai yra įsimintini išgyvenimai.
Ištrinta 72 eilutė:
- Prasmingi išgyvenimai yra įsimintini išgyvenimai. Kaip sudalyvauja visos ženklų savybės?
Pridėtos 29-31 eilutės:
Prasmė ir įsimintinumas
- Automatų teorijoje kaip baigtinis įsimintinumas (padėklų automatais) ir nebaigtinis įsimintinumas (Turingo mašina) suteikia prasmę?
Pridėta 39 eilutė:
Pridėtos 49-50 eilutės:
Platesnis, visuminis požiūris
Ištrintos 51-53 eilutės:
- Prasmė, tai kas verta dėmesio, ką gal verta įsiminti, prie ko verta grįžti. Dėmesys įtakoja. Dėmesys, tai sąlygiška visuma (apimtyje), "išeities taškas".
- Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.
- Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant
Ištrintos 52-53 eilutės:
- Išgyvenimas prasmingas, nes juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu. Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.
- Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.
Pridėtos 54-56 eilutės:
Įsimintinumas
- Prasmė, tai kas verta dėmesio, ką gal verta įsiminti, prie ko verta grįžti. Dėmesys įtakoja. Dėmesys, tai sąlygiška visuma (apimtyje), "išeities taškas".
Pridėtos 58-70 eilutės:
Pasakojimo turinys
- Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.
Įsisavinimas
- Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant
Savęs apibrėžimas
- Išgyvenimas prasmingas, nes juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu. Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.
Išgryninimas
- Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.
Pakeistos 83-85 eilutės iš
- Ženklų savybei "prasmingas" būdingas susipainiojimas su ženklų savybe "reikšmingas". Juk lygmenis kodėl ir kaip skiria tiktai riba tarp priežastingumo iš už santvarkos ir priežastingumo santvarkoje.
- Reikšmė yra prasmės įvardijimas.
į:
- Ženklų savybei "prasmingas" būdingas susipainiojimas su ženklų savybe "reikšmingas". Juk lygmenis kodėl ir kaip skiria tiktai riba tarp priežastingumo iš už santvarkos ir priežastingumo santvarkoje. Panašu, kad kiekvienai kalbai būdingas šių sąvokų supainiojimas nes prasmei sutampa turinys (jos prasmė) ir jos išraiška (jos reikšmė).
- Reikšmė yra prasmės įvardijimas.
- Prasmė ir reikšmė sutampa nes meilės mokslo išvertimu išorinį požiūrį į gerumą įsisaviname vidiniu požiūriu.
Pridėtos 91-93 eilutės:
Prasmė ir gyvenimas
- Gyvenimo prasmė iškyla išplečiant prasmės apimties lauką, išsivertimo lauką.
Pridėtos 20-24 eilutės:
Gyvenimo prasmė
- Kaip žmonės gyvena prasmingai nesuvokdami savo gyvenimo prasmės?
- Kaip išgyvenimai įprasmina gyvenimą?
- Kaip išgyvenimai veda prie jo prasmės?
Pridėtos 78-80 eilutės:
Prasmė ir laisvė
- Laisvė yra prasmės sąlyga, nes prasmės nustatymui, savasties tikslinimui reikalinga laisvė, įvairiausios galimybės.
Pridėtos 39-62 eilutės:
Kas yra prasmė? Kas prasminga? ar neprasminga?
- Prasmė, tai kas vieną išgyvenimą sieja su kitu, tad turi platesnę prasmę. Pavyzdžiui, pasakojime tai įtampos kūrėjo balsas ir įtampos židinio balsas.
- Prasmė, tai kas verta dėmesio, ką gal verta įsiminti, prie ko verta grįžti. Dėmesys įtakoja. Dėmesys, tai sąlygiška visuma (apimtyje), "išeities taškas".
- Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.
- Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant
- Prasminga tai, ką išmokstame, kas sąmoninga, valinga, tikslinga, laisvai pasirinkta, kas mus sieja su Dievu ir kitais, su visais, kas mus įtakoja, kas išlieka, kas taikoma, kas pamoko, kas suprantama, kas sava, kas turi pasėkmes, kas įtakoja elgesį, mąstymą, įsitikinimus, nusiteikimą. Valia didina, ugdo jautrumą, atliepimą ir kartu ugdo save.
- Išgyvenimas prasmingas, nes juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu. Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.
- Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.
- Prasminga, kas susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu.
- Prasminga tai, ką yra verta prisiminti, ką prisimename. Trumpalaikė atmintis gali tapti ilgalaikė atmintimi. Įsimintina tai, kas įmanoma prisiminti. Bet ar verta? (reikšminga) ir ar suveikia (tikslinga, prasminga)?
- Prasmingi išgyvenimai yra įsimintini išgyvenimai. Kaip sudalyvauja visos ženklų savybės?
- Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.
- Prasminga yra tai, ką kalba galime sąmoningai išgyventi ir neprasminga yra tai, ką negalime. Aplinkybėms tinkamai suveikus, viskas gali būti prasminga, rasti prasmę.
- Prasmė iškyla pereinant į Dievo požiūrį ir atgal į mūsų, užtat įtraukiant Dievo požiūrį į mūsų, taip kad galime sutapti.
- Prasminga tai, kas nėra nesąmonė. O neprasminga tai, kas tėra nesąmonė. Prasmei reikia suvokimo, sąmoningumo.
- Prasmė tai išeina iš už įvykio, išgyvenimo rėmų.
- Prasmė gali iškilti tik vėliau. Pavyzdžiui, Rene užaugęs vis labiau vertino jo senelio pamokymus, pasisakymus.
- Prasminga, ką Dievas išgyvena mumis. Kas jam prasminga?
- Prasminga yra mažas, žmoniškas, skurdžiadvasio, mažaširdžio šuolis, kuriame yra mažas tarpas tarp būtybės ir papildinio, užtat branda yra aiški, savastis tęstina, tolydi. Beprasmiška yra didelis, kankinio šuolis, tai yra savasties nukirtimas, užtat jos amžinybės atvėrimas.
- Įsimintini, veiksmingi pasakojimai yra paprasti, dalykiški, aiškina priežastimis ir ne atsitiktinumais, įvykius vietoj kad neįvykius.
Santykiai su prasme
Ištrinta 67 eilutė:
Pakeistos 76-77 eilutės iš
į:
- Reikšmė yra prasmės įvardijimas.
Ištrintos 135-158 eilutės:
Užrašai
Kas yra prasmė? Kas prasminga? ar neprasminga?
- Prasmė, tai kas vieną išgyvenimą sieja su kitu, tad turi platesnę prasmę. Pavyzdžiui, pasakojime tai įtampos kūrėjo balsas ir įtampos židinio balsas.
- Prasmė, tai kas verta dėmesio, ką gal verta įsiminti, prie ko verta grįžti. Dėmesys įtakoja. Dėmesys, tai sąlygiška visuma (apimtyje), "išeities taškas".
- Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.
- Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant
- Prasminga tai, ką išmokstame, kas sąmoninga, valinga, tikslinga, laisvai pasirinkta, kas mus sieja su Dievu ir kitais, su visais, kas mus įtakoja, kas išlieka, kas taikoma, kas pamoko, kas suprantama, kas sava, kas turi pasėkmes, kas įtakoja elgesį, mąstymą, įsitikinimus, nusiteikimą. Valia didina, ugdo jautrumą, atliepimą ir kartu ugdo save.
- Išgyvenimas prasmingas, nes juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu. Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.
- Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.
- Prasminga, kas susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu.
- Prasminga tai, ką yra verta prisiminti, ką prisimename. Trumpalaikė atmintis gali tapti ilgalaikė atmintimi. Įsimintina tai, kas įmanoma prisiminti. Bet ar verta? (reikšminga) ir ar suveikia (tikslinga, prasminga)?
- Prasmingi išgyvenimai yra įsimintini išgyvenimai. Kaip sudalyvauja visos ženklų savybės?
- Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.
- Prasminga yra tai, ką kalba galime sąmoningai išgyventi ir neprasminga yra tai, ką negalime. Aplinkybėms tinkamai suveikus, viskas gali būti prasminga, rasti prasmę.
- Prasmė iškyla pereinant į Dievo požiūrį ir atgal į mūsų, užtat įtraukiant Dievo požiūrį į mūsų, taip kad galime sutapti.
- Prasminga tai, kas nėra nesąmonė. O neprasminga tai, kas tėra nesąmonė. Prasmei reikia suvokimo, sąmoningumo.
- Prasmė tai išeina iš už įvykio, išgyvenimo rėmų.
- Prasmė gali iškilti tik vėliau. Pavyzdžiui, Rene užaugęs vis labiau vertino jo senelio pamokymus, pasisakymus.
- Prasminga, ką Dievas išgyvena mumis. Kas jam prasminga?
- Prasminga yra mažas, žmoniškas, skurdžiadvasio, mažaširdžio šuolis, kuriame yra mažas tarpas tarp būtybės ir papildinio, užtat branda yra aiški, savastis tęstina, tolydi. Beprasmiška yra didelis, kankinio šuolis, tai yra savasties nukirtimas, užtat jos amžinybės atvėrimas.
Įsimintini, veiksmingi pasakojimai yra paprasti, dalykiški, aiškina priežastimis ir ne atsitiktinumais, įvykius vietoj kad neįvykius.
Pridėta 84 eilutė:
- Mūsų tikslas yra mūsų kertinė vertybė. Ji išsako mūsų savasties įtampą su Dievu, tad skirtumą tarp mūsų ir gerumo, kad Dievas nebūtinai geras, skirtumą tarp mūsų vertybės ir meilės, kuriuo amžinai išeiname už savęs.
Pakeistos 110-111 eilutės iš
į:
- Šviesuolių bendrystės esmė yra rūpintis visų prasme, tad visų kertinėmis vertybėmis, visų klausimais, visų branda.
Ištrintos 112-115 eilutės:
Pridėtos 39-44 eilutės:
Prasmė ir rūpėjimas
- Rūpintis prasme, tai rūpintis rūpėjimu. Užtat prasmė yra nekitimo taškas rūpėjimo atžvilgiu. Prasmė yra tikslas, kurį privalome atrasti, anot Dievo, jam paklusti, jį tikėti, juo rūpintis.
- Rūpintis prasme, tai rūpintis visakuo, iš anksto, kada galima veikti, įmanoma atsiliepti. Tai lavina jautrumą, atliepiamumą, valią.
- Rūpintis prasme, tikėti reikšme, paklusti vertei, vertybei? užtat visakuo? Visa tai mus sutelkia vieningumui, tad atveria visakam.
Ištrintos 115-118 eilutės:
Kam rūpintis prasme?
- Rūpintis prasme, tai rūpintis visakuo, iš anksto, kada galima veikti, įmanoma atsiliepti. Tai lavina jautrumą, atliepiamumą, valią.
- Rūpintis prasme, tikėti reikšme, paklusti vertei, vertybei? užtat visakuo? Visa tai mus sutelkia vieningumui, tad atveria visakam.
Pridėtos 48-52 eilutės:
Prasmė ir būtis
- Susikalbėjime svarbu suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti).
- Būties prasmė - suvokti
- Prasmės būtis - aiškinti
Ištrintos 106-108 eilutės:
Susikalbėjime svarbu suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti).
- Būties prasmė - suvokti
- Prasmės būtis - aiškinti
Pakeista 42 eilutė iš:
- Veikla - kartojamas elgesys - mums padeda susigaudyti, surasti nekitimo tašką, kuriame kartojamas elgesys ko mažiau reikšmingas, gali būti ko mažiau veiksmingas, užtat ko daugiau lemtingas, kaip kad Dievo nestabilumo taškas, kuriuo jisai kybo, bene geras, šventas.
į:
- Veikla - kartojamas elgesys - mums padeda susigaudyti, surasti nekitimo tašką, kuriame kartojamas elgesys ko mažiau reikšmingas, gali būti ko mažiau veiksmingas, užtat ko daugiau lemtingas, kaip kad Dievo nestabilumo taškas, kuriuo jisai nesuprantamai kybo, bene geras, šventas.
Pakeista 42 eilutė iš:
- Veikla - kartojamas elgesys - mums padeda susigaudyti, surasti nekitimo tašką, kuriame kartojamas elgesys ko mažiau reikšmingas, gali būti ko mažiau veiksmingas, užtat ko daugiau lemtingas, kaip kad Dievo nestabilumo taškas, kuriuo jisai išlieka geras.
į:
- Veikla - kartojamas elgesys - mums padeda susigaudyti, surasti nekitimo tašką, kuriame kartojamas elgesys ko mažiau reikšmingas, gali būti ko mažiau veiksmingas, užtat ko daugiau lemtingas, kaip kad Dievo nestabilumo taškas, kuriuo jisai kybo, bene geras, šventas.
Pridėta 17 eilutė:
- Kas prasminga ir kas neprasminga ?
Pakeistos 39-42 eilutės iš
Prasmė yra prasminga kam nors, kieno nors požiūriu. Prasmė yra savo esmės įsisavinimas. Užtat prasmė reiškiasi trejybės rato išgyvenimu, nesibaigiančiu išėjimu už savęs į save, jo sandarumu.
Ženklų savybei "prasmingas" būdingas susipainiojimas su ženklų savybe "reikšmingas". Juk lygmenis kodėl ir kaip skiria tiktai riba tarp priežastingumo iš už santvarkos ir priežastingumo santvarkoje.
į:
Prasmė ir esmė
- Prasmė yra prasminga kam nors, kieno nors požiūriu. Prasmė yra savo esmės įsisavinimas. Užtat prasmė reiškiasi trejybės rato išgyvenimu, nesibaigiančiu išėjimu už savęs į save, jo sandarumu.
- Prasmė yra radimas sąmoningėjimo nekitimo taško, tad sąmoningumo taško, kertinės vertybės, atspirties taško, atsidavimo židinio, jo išeities taško, iš kurio išeiname už savęs iš savęs.
- Veikla - kartojamas elgesys - mums padeda susigaudyti, surasti nekitimo tašką, kuriame kartojamas elgesys ko mažiau reikšmingas, gali būti ko mažiau veiksmingas, užtat ko daugiau lemtingas, kaip kad Dievo nestabilumo taškas, kuriuo jisai išlieka geras.
- Esmė tai elgesys, o ypač, pakartotinas elgesys, ir kaip jisai įtakojamas, ir kaip jį pasirenkame. Nes gyvename didele dalimi nesąmoningai, ir tik retsykiais mums atsiveria sąmonė ir pasielgiame kaip elgtis.
Prasmė ir reikšmė
- Ženklų savybei "prasmingas" būdingas susipainiojimas su ženklų savybe "reikšmingas". Juk lygmenis kodėl ir kaip skiria tiktai riba tarp priežastingumo iš už santvarkos ir priežastingumo santvarkoje.
Pakeistos 106-108 eilutės iš
'Prasminga ar neprasminga ?'
Esmė tai elgesys, o ypač, pakartotinas elgesys, ir kaip jisai įtakojamas, ir kaip jį pasirenkame. Nes gyvename didele dalimi nesąmoningai, ir tik retsykiais mums atsiveria sąmonė ir pasielgiame kaip elgtis.
į:
Pridėta 15 eilutė:
- Koks ryšys tarp prasmės ir esmės?
Pridėtos 37-38 eilutės:
Prasmė yra prasminga kam nors, kieno nors požiūriu. Prasmė yra savo esmės įsisavinimas. Užtat prasmė reiškiasi trejybės rato išgyvenimu, nesibaigiančiu išėjimu už savęs į save, jo sandarumu.
Pakeistos 13-19 eilutės iš
- Suderinti prasmės buvimą tarp keturių nulybės atvaizdų ir šešių ženklų savybių.
į:
Prasmės apibrėžimas
- Kaip suderinti prasmės apibrėžimus keturiais nulybės atvaizdais ir šešiomis ženklų savybėmis?
- Kaip prasmė susijusi su pirmine ir antrine laisve, kaip ji iškyla?
- Kaip su prasme, su atmintimi, susiję grožis, žavesys, platoniška išmintis, kas mus traukia? Tai tarsi išorinė atmintis.
Prasmė ir reikšmė
- Kaip suprasti prasmės ir reikšmės skirtumą?
Pridėtos 22-28 eilutės:
Išgyvenimų prasmė
- Kame prasmė išgyvenimuose?
- Prasmės požymius atrinkti, išskaidyti.
- Kurie išgyvenimai buvo prasmingiausi? Kurie mažiau prasmingi? ir kodėl?
- Kaip atsiranda prasmė?
- Kiek scenų reikia, ir kiek veikėjų reikia, kad atsirastų prasmė ?
Ištrintos 125-137 eilutės:
Kuo skiriasi prasmė ir reikšmė?
Kurie išgyvenimai buvo prasmingiausi? Kurie mažiau prasmingi? ir kodėl?
Prasmės požymius atrinkti, išskaidyti.
- Kaip su prasme, su atmintimi, susiję grožis, žavesys, platoniška išmintis, kas mus traukia? Tai tarsi išorinė atmintis.
Kame prasmė išgyvenimuose?
Kaip atsiranda prasmė?
- Kiek scenų reikia, ir kiek veikėjų reikia, kad atsirastų prasmė ?
- Kaip prasmė susijusi su pirmine ir antrine laisve, kaip ji iškyla?
Pakeistos 82-125 eilutės iš
į:
'Prasminga ar neprasminga ?'
Esmė tai elgesys, o ypač, pakartotinas elgesys, ir kaip jisai įtakojamas, ir kaip jį pasirenkame. Nes gyvename didele dalimi nesąmoningai, ir tik retsykiais mums atsiveria sąmonė ir pasielgiame kaip elgtis.
Kam rūpintis prasme?
- Rūpintis prasme, tai rūpintis visakuo, iš anksto, kada galima veikti, įmanoma atsiliepti. Tai lavina jautrumą, atliepiamumą, valią.
- Rūpintis prasme, tikėti reikšme, paklusti vertei, vertybei? užtat visakuo? Visa tai mus sutelkia vieningumui, tad atveria visakam.
Kas yra prasmė? Kas prasminga? ar neprasminga?
- Prasmė, tai kas vieną išgyvenimą sieja su kitu, tad turi platesnę prasmę. Pavyzdžiui, pasakojime tai įtampos kūrėjo balsas ir įtampos židinio balsas.
- Prasmė, tai kas verta dėmesio, ką gal verta įsiminti, prie ko verta grįžti. Dėmesys įtakoja. Dėmesys, tai sąlygiška visuma (apimtyje), "išeities taškas".
- Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.
- Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant
- Prasminga tai, ką išmokstame, kas sąmoninga, valinga, tikslinga, laisvai pasirinkta, kas mus sieja su Dievu ir kitais, su visais, kas mus įtakoja, kas išlieka, kas taikoma, kas pamoko, kas suprantama, kas sava, kas turi pasėkmes, kas įtakoja elgesį, mąstymą, įsitikinimus, nusiteikimą. Valia didina, ugdo jautrumą, atliepimą ir kartu ugdo save.
- Išgyvenimas prasmingas, nes juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu. Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.
- Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.
- Prasminga, kas susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu.
- Prasminga tai, ką yra verta prisiminti, ką prisimename. Trumpalaikė atmintis gali tapti ilgalaikė atmintimi. Įsimintina tai, kas įmanoma prisiminti. Bet ar verta? (reikšminga) ir ar suveikia (tikslinga, prasminga)?
- Prasmingi išgyvenimai yra įsimintini išgyvenimai. Kaip sudalyvauja visos ženklų savybės?
- Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.
- Prasminga yra tai, ką kalba galime sąmoningai išgyventi ir neprasminga yra tai, ką negalime. Aplinkybėms tinkamai suveikus, viskas gali būti prasminga, rasti prasmę.
- Prasmė iškyla pereinant į Dievo požiūrį ir atgal į mūsų, užtat įtraukiant Dievo požiūrį į mūsų, taip kad galime sutapti.
- Prasminga tai, kas nėra nesąmonė. O neprasminga tai, kas tėra nesąmonė. Prasmei reikia suvokimo, sąmoningumo.
- Prasmė tai išeina iš už įvykio, išgyvenimo rėmų.
- Prasmė gali iškilti tik vėliau. Pavyzdžiui, Rene užaugęs vis labiau vertino jo senelio pamokymus, pasisakymus.
- Prasminga, ką Dievas išgyvena mumis. Kas jam prasminga?
- Prasminga yra mažas, žmoniškas, skurdžiadvasio, mažaširdžio šuolis, kuriame yra mažas tarpas tarp būtybės ir papildinio, užtat branda yra aiški, savastis tęstina, tolydi. Beprasmiška yra didelis, kankinio šuolis, tai yra savasties nukirtimas, užtat jos amžinybės atvėrimas.
Įsimintini, veiksmingi pasakojimai yra paprasti, dalykiški, aiškina priežastimis ir ne atsitiktinumais, įvykius vietoj kad neįvykius.
Kuo skiriasi prasmė ir reikšmė?
Kurie išgyvenimai buvo prasmingiausi? Kurie mažiau prasmingi? ir kodėl?
Prasmės požymius atrinkti, išskaidyti.
- Kaip su prasme, su atmintimi, susiję grožis, žavesys, platoniška išmintis, kas mus traukia? Tai tarsi išorinė atmintis.
Kame prasmė išgyvenimuose?
Kaip atsiranda prasmė?
- Kiek scenų reikia, ir kiek veikėjų reikia, kad atsirastų prasmė ?
- Kaip prasmė susijusi su pirmine ir antrine laisve, kaip ji iškyla?
Pridėta 64 eilutė:
- Atrasti gerumą, kurį patys liudijame.
Pridėta 63 eilutė:
- Išorinį Dievo tikslą - išorinį gerumą, mums duotą - įsisavinti savo tikslu, savo laisvai priimtu gerumu.
Pridėta 50 eilutė:
- Trejybės ratu išgryniname savo nuostatą, savo tikslą.
Pakeistos 21-22 eilutės iš
- Prasmingumas yra neaprėpiamumas, kodėl lygmens nulybės atvaizdas. Iš jo teiginiais "jei X prasmingas, tai Y prasmingas" išplaukia kodėl lygmens trejybės atvaizdas: buvimas, veikimas, mąstymas.
- Prasmingumas yra tikslingumas, ženklų savybė siejanti lygmenis ar ir kodėl.
į:
- Prasmingumas yra neaprėpiamumas, kodėl lygmens nulybės atvaizdas. Iš jo teiginiais "jei X prasmingas, tai Y prasmingas" išplaukia kodėl lygmens trejybės atvaizdas: buvimas, veikimas, mąstymas. Tad trejybės rato išgyvenimas yra Dievui prasmingas.
- Prasmingumas yra tikslingumas, ženklų savybė siejanti lygmenis ar ir kodėl. Tad žmogui yra prasminga sutapatinti įsijungimą į pasaulį su tūnojimu už jo.
Pridėtos 72-73 eilutės:
- Plėtoti šviesuolių bendrystę.
- Kiekvieną santvarką išversti, atskleisti joje slypintį žmogų.
Pakeistos 71-77 eilutės iš
- Kiekvienas turime kertinę vertybę kurią amžinai ryškiname.
į:
- Kiekvienas turime kertinę vertybę kurią amžinai ryškiname.
Užrašai
Susikalbėjime svarbu suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti).
- Būties prasmė - suvokti
- Prasmės būtis - aiškinti
Pakeistos 31-34 eilutės iš
- Dievas klausia ir tiria, ar Dievas būtinas?
- Dievas įsako mylėti. Mylėti Dievą - mylėti priešą, svetimą. Mylėti artima kaip save patį - mylėti draugą, savą.
- Tėra tai kas reiškiasi.
į:
- Dievas klausia ir tiria, ar Dievas būtinas?
- Ar Dievas būtų netgi sąlygose, netgi santvarkoje, netgi vaizduotėje, ten kur tėra vienumas?
- Dievo vertybė yra meilė.
- Dievas įsako mylėti. Mylėti Dievą - mylėti priešą, svetimą. Mylėti artima kaip save patį - mylėti draugą, savą.
- Dievo valia yra išeiti už savęs.
Pakeistos 40-41 eilutės iš
- Dievo valios esmė yra, kad ji būtų laisvai priimta. Tai yra pagrindas amžinam gyvenimui ir raktas į viską. Dievas sukuria sąlygas kuriose jo valia gali būti laisvai priimta, jo įsakymas mylėti gali būti laisvai priimtas. Netobulas žmogus išreiškia tobulo Sūnaus laisvę. Tobulas Sūnus savo dvilypumu (tobulas ir tapatus) atveria šią laisvę ir jos svarbą.
- Gyvenimas sodrus prasmės. Amžinas gyvenimas slypi kiekviename nieke.
į:
- Laisvai priimdami Dievo valią.
- Dievo valios esmė yra, kad ji būtų laisvai priimta. Tai yra pagrindas amžinam gyvenimui ir raktas į viską. Dievas sukuria sąlygas kuriose jo valia gali būti laisvai priimta, jo įsakymas mylėti gali būti laisvai priimtas. Netobulas žmogus išreiškia tobulo Sūnaus laisvę. Tobulas Sūnus savo dvilypumu (tobulas ir tapatus) atveria šią laisvę ir jos svarbą.
- Dievas taipogi laisvai priima savo valia.
- Gyvenimas sodrus laisvės, tad sodrus prasmės.
- Amžinas gyvenimas slypi kiekviename nieke.
Pakeistos 59-60 eilutės iš
- Susikalbėjimu geras vaikas eina ten kur jo ieškotų jo tėvai. Tai požiūrių grandinė: Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
- Suvokimas sąmoningėja suvokimo lygmenimis, baigiasi susikalbėjimu.
į:
- Susikalbėti. Suderinti savo tikslą (savo vertybę) ir Dievo tikslą (Dievo vertybę).
- Susikalbėjimu geras vaikas eina ten kur jo ieškotų jo tėvai. Tai požiūrių grandinė: Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
- Suvokimas sąmoningėja suvokimo lygmenimis, baigiasi susikalbėjimu.
Pakeistos 63-64 eilutės iš
- Kiekvienas turime kertinę vertybę kurią amžinai ryškiname.
- Meilė pranoksta vertybę bet kertinė vertybė ją atspindi.
į:
- Meilė pranoksta vertybę bet kertinė vertybė ją atspindi.
- Dievo kertinė vertybė yra meilė.
- Kiekvienas turime kertinę vertybę kurią amžinai ryškiname.
Pridėtos 42-45 eilutės:
- Suprasti savo tikslą.
- Suprasti savo santykį su Dievu.
- Atskirti Dievą ir jo tikslą.
- Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. O gyvenimas, tai Dievo gerumas.
Pakeistos 47-53 eilutės iš
- Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. O gyvenimas, tai Dievo gerumas.
į:
- Sąmoningėjame, augame sąmoningumu.
- Kiekvienu prasmingu išgyvenimu kažką išmokstame.
- Nesiriboti vaizduote, išeiti už jos, už to ką galime įsivaizduoti.
- Išvystyti dvilypį požiūrį. Rinktis širdies tiesą (turinio tiesą) vietoj kad pasaulio tiesos (raiškos tiesos).
- Gyventi septintu požiūriu ir nuliniu požiūriu.
- Mąstyti kodėl, mąstyti esmę, išeiti už žmogiškos esmės.
- Pereiti iš raiškos į turinį. Žmogus sukurtas ir gyvena liudyti tai, kas reiškiasi, tačiau amžinai gyvena ne raiška, o turiniu.
Pakeistos 55-61 eilutės iš
- Pereiti iš raiškos į turinį. Žmogus sukurtas ir gyvena liudyti tai, kas reiškiasi, tačiau amžinai gyvena ne raiška, o turiniu.
- Išvystyti dvilypį požiūrį. Rinktis širdies tiesą (turinio tiesą) vietoj kad pasaulio tiesos (raiškos tiesos).
- Mąstyti kodėl, mąstyti esmę, išeiti už žmogiškos esmės.
- Gyventi septintu požiūriu ir nuliniu požiūriu.
- Nesiriboti vaizduote, išeiti už jos, už to ką galime įsivaizduoti.
- Kiekvienu prasmingu išgyvenimu kažką išmokstame.
- Sąmoningėjame, augame sąmoningumu.
į:
- Vidiniais požiūriais atsiplėšiame nuo vaizduotės, nuo mus supančio pasaulio.
Pakeistos 21-23 eilutės iš
- Prasmingumas yra kodėl lygmens nulybės atvaizdas. Iš jo teiginiais "jei X prasmingas, tai Y prasmingas" išplaukia kodėl lygmens trejybės atvaizdas: buvimas, veikimas, mąstymas.
- Prasmingumas yra ženklų savybė siejanti lygmenis ar ir kodėl.
į:
- Prasmingumas yra neaprėpiamumas, kodėl lygmens nulybės atvaizdas. Iš jo teiginiais "jei X prasmingas, tai Y prasmingas" išplaukia kodėl lygmens trejybės atvaizdas: buvimas, veikimas, mąstymas.
- Prasmingumas yra tikslingumas, ženklų savybė siejanti lygmenis ar ir kodėl.
Pridėta 30 eilutė:
- Dievo tikslas yra gerumas.
Pakeistos 19-26 eilutės iš
į:
Kas yra prasmė?
- Prasmingumas yra kodėl lygmens nulybės atvaizdas. Iš jo teiginiais "jei X prasmingas, tai Y prasmingas" išplaukia kodėl lygmens trejybės atvaizdas: buvimas, veikimas, mąstymas.
- Prasmingumas yra ženklų savybė siejanti lygmenis ar ir kodėl.
Ženklų savybei "prasmingas" būdingas susipainiojimas su ženklų savybe "reikšmingas". Juk lygmenis kodėl ir kaip skiria tiktai riba tarp priežastingumo iš už santvarkos ir priežastingumo santvarkoje.
Kas kam prasminga?
Pridėta 10 eilutė:
Pakeista 12 eilutė iš:
į:
Pakeista 9 eilutė iš:
į:
Pakeistos 12-15 eilutės iš
į:
- Suderinti prasmės buvimą tarp keturių nulybės atvaizdų ir šešių ženklų savybių.
- Kuo svarbus reikšmės ir prasmės dvilypumas?
Pridėtos 1-46 eilutės:
摘要
Įvairiai iškyla prasmė
Kas Dievui prasminga
- Dievas klausia ir tiria, ar Dievas būtinas?
- Dievas įsako mylėti. Mylėti Dievą - mylėti priešą, svetimą. Mylėti artima kaip save patį - mylėti draugą, savą.
- Tėra tai kas reiškiasi.
Kaip Dievui esame prasmingi
- Dievo valios esmė yra, kad ji būtų laisvai priimta. Tai yra pagrindas amžinam gyvenimui ir raktas į viską. Dievas sukuria sąlygas kuriose jo valia gali būti laisvai priimta, jo įsakymas mylėti gali būti laisvai priimtas. Netobulas žmogus išreiškia tobulo Sūnaus laisvę. Tobulas Sūnus savo dvilypumu (tobulas ir tapatus) atveria šią laisvę ir jos svarbą.
- Gyvenimas sodrus prasmės. Amžinas gyvenimas slypi kiekviename nieke.
Kas žmogui prasminga
- Amžinai bręstame, tai amžinas gyvenimas.
- Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. O gyvenimas, tai Dievo gerumas.
- Išorinius požiūrius įsisavindami vidiniais požiūriais, teigiamus jausmus įamžiname dorybėmis.
- Pereiti iš raiškos į turinį. Žmogus sukurtas ir gyvena liudyti tai, kas reiškiasi, tačiau amžinai gyvena ne raiška, o turiniu.
- Išvystyti dvilypį požiūrį. Rinktis širdies tiesą (turinio tiesą) vietoj kad pasaulio tiesos (raiškos tiesos).
- Mąstyti kodėl, mąstyti esmę, išeiti už žmogiškos esmės.
- Gyventi septintu požiūriu ir nuliniu požiūriu.
- Nesiriboti vaizduote, išeiti už jos, už to ką galime įsivaizduoti.
- Kiekvienu prasmingu išgyvenimu kažką išmokstame.
- Sąmoningėjame, augame sąmoningumu.
Kas mums visiems prasminga
- Susikalbėjimu geras vaikas eina ten kur jo ieškotų jo tėvai. Tai požiūrių grandinė: Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
- Suvokimas sąmoningėja suvokimo lygmenimis, baigiasi susikalbėjimu.
- Vykdome Dievo valią paklusdami, tikėdami, rūpindamiesi.
- Kiekvienas turime kertinę vertybę kurią amžinai ryškiname.
- Meilė pranoksta vertybę bet kertinė vertybė ją atspindi.
|
Naujausi pakeitimai
靠真理
网站
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius
redaguoti
|