Gyvensiu tyras, šventas, kaip lelija.
  Mane moko Motina Marija.
  Padėk teisingai atsirinkti kelią
  Iš tų visų kur mano mintys veda.
  Filippo Buonaccorsi ranką deda
  senais ir vėl naujais dalykais
  žavėtis, klasikiniais vyrais,

  Florencijoj karalius nuogas.
  Man pavyzdys - jaunuolis Dovydas

  Ir mūs karalius Vladislovas,

  Dieve, koks aš noriu būt skaistus,
  Lai mus moko Motina Marija.
  Gyvensiu tyras, šventas, kaip lelija.
  O Viešpaties, nevesk mūs į pagundą
  Kaip vos nebuvo man su Kunigunde,
  Imperatoriaus dukra.
  Prašau teisingai atsirinkti 
  Iš to ką mąstom.
  Filippo Buonaccorsi moko
  žavėtis dalykais,
  senais ir vėl naujais,
  klasikiniais vyrais,
  Michaelangelo,
  o aš sakau,
  Florencijoj karalius nuogas 
  būtent jaunasis žydas Dovydas
  nugalėti Galijotą pasiryžęs
  štai paveikslas mūsų Viešpačio
  žydų karalius ant romėnų kryžiaus 
  Dievas vos ne nuogas su mumis
  kviečia nusirengti mūs širdis.

  Dlugošas mus moko, mes romėnai!
  Saugok nuo romėnų ir šėtonų!
  Gelbėk mus nuo pikto 
  Ir nuo pykčio.
  Neleisk nekęsti gero vyro
  Mokytojo Jano Dlugošo
  Ir jam linkėti kryžių.
  Saugok protą nuo bet kokio rikto,
  Nuo popiežiaus Siksto
  Inkvizicijos išvardintų klaidų.
  Jei nematom, koks tu tobulas,
  Prašau, būk nors pakankamas 
  Neleiski mums toli nuklysti
  Bet išdrįsti
  Klausytis tavo balso
  Angeliškų gaidų,
  Jų aidų aidų.

  "Aš myliu tave"

  Dieve girdžiu, tu kalbini mane!

  "Aš taip myliu tave"

  Dieve, tai žinau,
  Ir tai puiku, 
  Bet aš prašau
  Mane pamokyki mylėti,
  Į kitus naujai žiūrėti,
  Ką jaučiu nenutylėti!

  "Aš vis tiek myliu tave."

  Jungiasi dangaus ir žemės reikalai.
  Dievo žodį man kartoja angelai!

  "Aš vis tiek myliu tave."

  Šventas, Dieve, šventas! O koks noras,
  Kad mane išgirstų vyras doras!

  "Tu gali man nepatikti..."

  Atleiski man, atleiski mums puikybę,
  Su tavimi kalbu kaip Janas Husas
  Labai asmeniškai, per daug uždusęs,
  Vyskupui Dlugošui nepaklusęs
  Degu kaip laužas meile tau,
  Atleisk, kad aš nurimčiau, jo klausyčiaus,
  Nepergyvenčiau, kaip mane pažįsta,
  Kur aš nuklydau ir galiu nuklysti,
  Atleisk, kad aš ir vėl pasitaisyčiau
  Ir nepykčiau, kad jisai man kaltininkas.

 Dieve, koks aš noriu būt skaistus,
 Lai mus moko Motina Marija.
 Gyvensiu tyras, šventas, kaip lelija.
 O Viešpaties, nevesk mūs į pagundą
 Kaip vos nebuvo man su Kunigunde,
 Imperatoriaus dukra.
 Prašau teisingai atsirinkti 

  Valgyti mums duonos duok šią dieną,
  Kad ką tikime galėtumėm įvykdyt.
  Vilniuje varguoliai šąla žiemą.
  Jiems pavasarį svajoju pristatyti.
  Linksmą mugę kuri įkvėptų viltį
  Jėzų Kristų į Jeruzalę lydėti
  Verbomis į Katedrą pakilti
  Angelai sulėktų mūsų pavydėti
  Kaip šventasis aš galėčiau šokinėti!

 Marija tegul būna mūsų mokytoja.

 Imperatoriaus dukra Kunigundė

 Fra Lippo Lippi

  Kai išsilakstė Vengrijoj

 Kaip sako mokytojas Dlugošas

  Trys tūkstančiai mūsų karių.

  Tavo ramybė tegul būna 

 Tikėjimo iškrypėlis
 Nebūk iškrypėlis,
 Kaip tavo brolis Vladislovas

Dantė? Nuotaka?

  Kai su dangumi nutrūksta mūs ryšys

  Tėve, kam mane apleidai? 
  Nesakai kur dingai.
  Visgi leisk mums
  Šiandien, ryt, poryt,
  Tikėt ir ištęsėt ir pamatyt
  Ar reikėtų taip tikėti antrąsyk?
  Globok mus kai gvildenam ką daryt.

  Kaip dvylikos metų karalienė Jadvyga, 

  Nes mūšyje krito, dvidešimt metų tesulaukęs. 

  Kai su dangumi nėra joksai ryšys
  Ir tavęs jau niekas neprisiprašys,
  Tėve, kam mane apleidai? Kur dingai?

 būtent jaunasis žydas Dovydas

  Vyskupo sudeginta ant laužo, nekalta.

  Ant Alacho iešmo pakilo jo galva.

  Kažin ką gali tavo vaikų gera valia?

  Kaip karalienė Jadvyga, dvylikos metų,

  Jei su dangumi nėra joksai ryšys.
  Jei mano akys atsakymo prašys,
  Tėve, kam apleidai? Kur dingai?

  Globoki amžinu ratu

 Šventas, Dieve, šventas! O koks noras,

  mugė - angeliukai

Šokinėčiau jame kaip šventasis! Giedočiau

 Husitas, eretikas

 Mane pamokyki mylėti,
 Į kitus naujai žiūrėti,
 Ką jaučiu nenutylėti!

 Šventas, Dieve, šventas! O koks noras
 Kad mane išgirstų vyras doras!

 "Tu gali man nepatikti..."

 Mokytojo Jano Dlugošo

  Laimink savamokslį
  Nusistatyti, vykdyti ir permąstyti,
  Amžinu ratu

Šelpti varguolius...

  Danguje, taip ir žemėje,

Jei ryšio nėra - Tėve, kam apleidai?

  Ką gali tavo vaikų gera valia?

  Verčiau tu veik nei aš.
  Tau žinomi keliai.

  Kam tavo vaikų gera valia?

  Mano dėdė, kurio nepažinojau, 
  Mūšyje krito, dvidešimt metų tesulaukęs. 
  Ant turkų iešmo pakilo jo galva.

  Ką gali tavo vaikų gera valia?

  Anglų sudeginta ant laužo, nekalta.
  Ir karalius Vladislovas,
  Mano dėdė, dvidešimt metų amžiaus,
  Mūšyje krito. Ant turkų iešmo pakilo jo galva.
  Dieve, kam tarnauja jo auka?

  Verčiau tu veik nei aš,

  Ką gali tavo vaiko gera valia?
  Nebent atverti tavo gerai širdžiai kelią
  Maldaut karšta malda
  Kaip dvylikos metų karalienė Jadvyga,
  Kaip tavo vaiko motina Marija,
  Kaip karvedė Žana d'Arka
  Kaip dėdė 

  Mano dvasiai lizdas.

  Verčiau tu veiki nei aš,
  Tau žinomi keliai
  Kaip atsiduoti tavo valiai
  Jei pasaulį valdo mes, vaikai karaliai?
  Kam paklusti, jei nepaklusti, 
  Ką tikėti, jei netikėti,
  Kas turėtų mums rūpėti?


  Jei netikėti

 Dieve, tai žinau,
 Ir tai puiku, 
 Bet aš prašau
 Mane pamokyki mylėti
 Ką jaučiu nenutylėti

 Jungiasi dangaus ir žemės reikalai.
 Dievo žodį man kartoja angelai!

 "Aš vis tiek myliu tave."

 Mane išgirstų nors

 "Aš myliu tave"

 "Aš taip myliu tave"

  O mums linki gyventi amžinai.

 Husitas

 Dieve girdžiu, tu kalbini mane!
 "Aš vis tiek myliu tave."

 juk tai jaunasis žydas Dovydas

 Mokytojo Dlugošo

 Neleisk nekęsti gero vyro

 Iš to ką mąstom.

 žavėtis dalykais,
 senais ir vėl naujais,
 klasikiniais vyrais,
 Michaelangelo,

 Kaip mokytojo Dlugošo

 Jei nematom, koks tu tobulas,
 Prašau, būk nors pakankamas 

Jo valia - vaikais....

 Ir nuo pykčio.
 Neleisk nekęsti gero žmogaus

 Jei ryšis...
 Viskas įmanoma karšta malda

 Prašau neleisk mūs gundyti,
 Verčiau teisingai atsirinkti 

 tai jaunuolis žydas Dovydas

 Gelbėk mus nuo pikto 
 Ir nuo pykčio
 Ir jam linkėti kryžių.

 Nuo 
 Ger

 Inkvizicijos išvardintų klaidų.

 Neleiski mums toli nuklysti
 Bet išdrįsti
 Klausytis tavo balso
 Angeliškų gaidų,
 Jų aidų aidų.

 Saugok nuo romėnų ir šėtonų!

 Saugok protą nuo bet kokio rikto,
 Nuo popiežiaus Siksto
 Inkvizicijos išvardintų klaidų
 Aidų
 Dieve, gelbėk nuo tradicijos.


 Būk pakankamas 
 Neleisti mums toli nuklysti

 Prašau neleisk mūsų gundyti.

 Iš dalykų senų ir vėl naujų.
 Filippo Buonaccorsi moko

 Gelbėk mus nuo pikto. 


 Būk pakankamas mus globoti.

 Dieve, koks aš noriu būti skaistus,
 Prašau neleisk mūsų gundyti,
 Leisk teisingai atsirinkti 
 Iš to ką mąstom,
 Iš to ko moko
 Filippo Buonaccorsi

 jaunuolis žydas 
 Dovydas

 Dlugošas mus moko, mes romėnai!

  Aš karalaitis. 
  Kaip tikiu, taip ir bus.
  Tegul būna tavo karalystė.
  Nes kas daugiau sutaikys mus, 
  Jei kaip kiekvienas tiki, taip ir bus?
  Nė tėvelio Lietuva, nė Lenkija,
  Nė mamytės Austrija,
  Nė brolio Bohemija,
  Nė močiutės Liuksemburgas,
  Nė senelio Vokietija, Kroatija, Vengrija, Romėnų imperija.

  mugė - angeliukai

  Tau brangus kiekvienas vaikas,

  Garbingo atminimo,

  Pater noster, Tėve mūsų,
  Mylintis, mus vaikus, labiau,

  Juk mums už visaką baisiau
  Gyventi!
  Ar žinai?
  O mums to linki amžinai.

  Jei danguje yra plyšys,
  Jei su tavim yra ryšys,
  Verčiau tu kaip mes mąstyk ir būk ir veik.

  Šventas, šventas, šventas
  Tegul būna 
  Tavo vardas - Tėve - mūsų,
  Juk tau brangus kiekvienas vaikas,
  Tėve mūsų,
  Net ir turkų, net ir prūsų,
  Net ir Gedimino,
  Mūsų tėvo tėvo tėvo tėvo,
  Mūsų garbingo atminimo,
  Tavo malonę jam lai žino
  Jo vaikų vaikų vaikaičiai
  Gediminaičiai.

  Aštuoni širdingi prašymai
  Lai suskamba visi
  Ir manęs visai nebėr
  Tik girdžiu ką man kalbi.

  Pater noster, Tėve mūsų
  Mus vaikus mylintis labiau,
  Kaip patys mylime save,
  Juk mums baisu net per daug ši valanda
  O tu mus 

Šokinėčiau jame kaip šventasis! Giedočiau

mėgstama Marijos giesmė

Išdėstyti: Mylėti visu kūnu, protu, valia ir dvasia.

  Aš tavo Sūnaus mokinys.
  Aš moku jo oktavą.
  "Tėve mūsų" - kreipinys
  Atima man žadą.

  Man iš gelmių veržiasi giesmė

  Vainikas 
  Erškėčių

  Juk aš drįstu būti tavo karalaičiu,
  Vesti tavo tautą - našlaičių,
  Močiučių, beraščių, be dantų,
  Tavo sūnaus Jėzaus Kristaus surinktų. 
  Dovanok! Dovanok!
  Jo karalystę žemėje pratęsti,
  Jo viltį - kančių kančias iškęsti,
  Jo laimę per amžių amžius bręsti.

  Mane pamokyk nugalėti mirtį.

  Aš 
  Sukrėstas 
  Tavo pamokymo.
  Žinau girdi ką tau kalbu,

  Vainikas erškėčių
  Mano širdžiai lizdas.
  Rūmų žvilgsniai užgaulioja.
  Kaip juos nuoširdžiai sutikti?
  "Tu gali man nepatikti."
  "Tu gali mane įskaudint."
  "Tu gali manęs negerbti."

  Mane kaip sūnų auklėji diržu.
  Ar mes kartu negalim išsiverkti?

  Kad iš anksto pasimokyčiau ko nori.

  Juk tu mane sukūrei vesti tautą,


  Mane pamokyk užkariauti širdį.

  tą karalystę žemėje pratęsti
  tą viltį kančių kančias iškęsti
  tą laimę per amžių amžius bręsti

  Varguolių, močiučių, bedančių ir bekojų,
  Našlaičių ir 
  Jaunuolį karalaitį.
  Kurią atpažįstu, tavo vaikų,

  Tylėti. 
  Tylėti ir tylėti.

 Mus vaikus mylintis labiau,
 Kaip patys mylime save,
 Juk mums baisu net per daug ši valanda

Oktavą - daugiau nė protas aprėpia Suskambėtų kiekviena eilutė Tavo sūnaus

  Gana! Kare daugiau 
  Nė vienas lai nežūna.
  Tavo malonė tegul būna 
  Man karūna.

  O Dieve, ar tau būtina tylėti?
  Ar negalim išsiverkti mes kartu?
  Kaip tėvas sūnų auklėja diržu.
  Išmokyk maldą, aš tave meldžiu,
  Kad iš anksto pasimokyčiau ko nori

  O nuo širdgėlosbokšto      surikti.
  Ar geriau dar savo svitai uždainuoti.

  Nė brolio Bohemijos

  Nė tėvelio Lenkijos ir Lietuvos

  Gana! Nė vienas jų

  Šventa ramybė
  Tegul būna man karūna.

  Tylėti. Tylėti ir tylėti.
  O nuo bokšto      surikti.
         uždainuoti.

  "Tu gali manęs negerbti."
  "Aš galiu sau išsiverkti!"

  O Dieve, ar tau būtina tylėti?
  Ar negalim išsiverkti mes kartu?
  Kaip tėvas mokai sūnu savo diržu.



  tą viltį kančių kančias iškęsti
  tą laimę per amžių amžius bręsti
  šią karalystę danguje pratęsti

  O Dieve, kaip norėčiau iš tavęs išgirsti

  Tylėti. Tylėti ir tylėti.
  Kaip tyli karalaitis
  Bet virpa jo širdis.

  Tylėti. Tylėti ir tylėti.
  Kaip tyli karalaitis
  Bet virpa jo širdis.



  O Dieva, kaip norėčiau iš tavęs išgirsti
  "Tu gali man nepatikti."
  "Tu gali mane įskaudint."

  Kaip tyli Dievas.

  Aš sukrėstas tavo pamokymo
  Žinau girdi ką tau kalbu
  Kaip aš girdėjau tavąjį griaustinį
  Kai žuvo Vengrijoj
  Trys tūkstančiai karių.

  Nė senelio romėnų imperijos, Vokietijos, Kroatijos, Bohemijos, Vengrijos, 

 žydas jaunuolis Dovydas

Žinau girdi ką tau kalbu Kaip aš girdėjau tavąjį griaustinį Kai žuvo Vengrijoj Trys tūkstančiai karių.

Žinai aš drįstu nenusiminti

 Ką gali dvylikos metų karalienė Jadvyga,
 nebent karštai melstis
 kaip mergelė motina Marija,
 kaip Žana d'Arka 
 kaip dėdė ...
 gera valia,
 Juk esi šalia.

  Nė senelio Vokietijos, Kroatijos, Bohemijos, Vengrijos

  mugė - angeliukai

 Vengrija... savanaudiškas... 

 o aš sakau,

 Dlugošas mus moko, mes romėnai
 Roma 

Jei tik yra ryšys su tavimi....

 Mūsų švento atminimo,

 Matyt Dievo akimis - kiekviena siela lygiai jam brangi.

  Nė močiutės Liuksemburgo
  Nė mamytės Austrijos

Bet gelbėk mus nuo pikto. Būk pakankamas mus globoti.

 žavėtis klasikiniais vyrais
 Florencijoj karalius nuogas 
 žydas vaikas Dovydas
 nugalėti Galijotą pasiryžęs
 štai paveikslas mūsų Viešpačio
 žydų karalius ant romėnų kryžiaus 
 Dievas vos ne nuogas su mumis
 kviečia nusirengti mūs širdis.

Aš sukrėstas tavo pamokymo Teisingasis Mokytojau

skaudaus pralaimėjimo Vengrijoje.

Atėjau prašyti ne tik kalbėti Dievui bet jį išgirsti jo gyvo žodžio

Šokinėčiau jame kaip šventasis! Giedočiau

 Mus vaikus mylintis labiau, kaip patys mylime save,
 Juk mums per daug ši valanda
 O tu mus 

Florencijoj karalius nuogas žydas Dovydas

štai paveikslas to paveiklso mūsų Viešpačio

žydų karaliaus vos ne nuogo Emanuelio

jo kelmo daigas žydų karalius

Sukrėstas pralaimėjimo Vengrijoje.

Ryžtas vesti kitus - Dievo varguolius.

 Tavo gailestingumą jam lai žino

Matyt Dievo akimis - kiekviena siela lygiai jam brangi.

Tėve mūsų, kuris esi danguje

Mus myli labiau negu mes patys save

Teesie šventas tavo vardas. Verčiau tu mąstai negu aš mąstau. Tavo požiūris, sandaros, vertybes.

 Tavo vardas - Tėve - mūsų,

 Šlovingiausio atminimo,
 Tavo gailestingą išmintį lai žino

Teateinie tavo karalystė. Verčiau tu esi kaip aš esu. Kad taip kaip visi tikime būtų.

Teesie tavo valia, kaip danguje taip ir žemėje. Verčiau tu veiki negu mes veikiame. Mūsų gera valia tegali atverti kelią tavo gerai širdžiai.

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien. Kad ką tikime, galėtumėme vykdyti.

Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Kad galėtumėme pasižiūrėti, ką mes darome.

Ir neleisk mūsų gundyti. Kad galėtumėme atsirinkti iš to ką mąstom.

Bet gelbėk mus nuo pikto. Būk pakankamas mus globoti.

 Šventas, šventas, šventas
 Tegul būna 
 Tavo vardas Tėve - mūsų,
 Net ir turkų, net ir prūsų,
 Net ir Gedimino,
 Mūsų tėvo tėvo tėvo tėvo,
 Šlovingiausio atminimo.
 Jėzau, tau tarnaujame visi
 Jo vaikų vaikų vaikaičiai
 Gediminaičiai.

Trokštu giedoti...

mėgstama Marijos giesmė

Išdėstyti: Mylėti visu kūnu, protu, valia ir dvasia.

 kad niekas negirdėtų, kaip ji kūkčioja

 kam jinai bus išdalinta?

 Tik ne mano tėvo tėvo tėvo Algirdo

 Aš jo sūnaus sūnaus sūnus.

 Jo gaila.  Jo gaila.

 Turi ilgus sparnus,

 Turi ilgus sparnus,
 Skrisčiau, skrisčiau, kad galėčiau,
 Ilgus sparnus, kad turėčiau, kaip Kazys...

 Mylėti. Mylėti ir mylėti.

 Per gavėnią rengti mugę.

Ką pamokytų vienuolis (mokytojas, metraštininkas, vyskupas) Dlugošas???

 kaip (dėžėje) tyli šventa Komunija
 niekas negirdi, kaip ji kūkčioja
 aukso rakto užrakinta
 paikuoliams išdalinta

kaip (dėžėje) tyli šventa Komunija niekas negirdi, kaip ji kūkčioja aukso rakto užrakinta

 Kazys, Kazys,
 Turi ilgas kojas,

 Pater noster, Tėve mūsų
 Tik ne turkų, tik ne prūsų,
 Tik ne prosenelio 
 Kunigaikščio Algirdo
 Nė jo karingo žirgo
 Gyvai sudeginto.

 Kazys, Kazys,
 Turi ilgas kojas,
 Bėgčiau, bėgčiau, kad galėčiau,
 Ilgas kojas, kad turėčiau, kaip Kazys...

Ką pamokytų vienuolis (metraštininkas, vyskupas) Dlugošas???

"Tu gali mane įskaudinti. Aš vis tiek myliu tave."

O Dlugošas pamokytų

Tylėti. Tylėti ir tylėti.