我的调查

调查

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

20211105AdomasPavadinoGyvūnus, 20211105AdomasPavadinoGyvūnus-Santrauka, 20211105AdomasPavadinoGyvūnus-Juodraštis


Darbai


  • Rinkti biologijos išsiaiškinimo būdus iš biologijos istorijos.
  • Rinkti biologijos išsiaiškinimo būdus iš įvairių žmonijos šviesuomenių.
  • Nubrėžti biologijos žinojimo rūmus.
  • Rinkti chemijos išsiaiškinimo būdus.
  • Nubrėžti chemijos žinojimo rūmus.
  • Apžvelgti meilės mokslą, sutvarkyti užrašus.
  • Suprasti meilės mokslo ryšį su gyvybės mokslo žinojimo rūmais.
  • Įžvelgti meilės mokslo svarbą siejant neapibrėžtumą ir neįsivaizduojamumą.
  • Pasikalbėti su Thomas.
  • Kurti piešinėlius: ateiviai, dirbtinas protas, Dievas, Adomas, Ieva, Nojus, gyvūnai, Jėzus, sėjėjas, Andrius, vežimas.
  • Sukurti brėžinius.

Pranešimas


Adomas pavadino gyvūnus

Biologijos epistemologijoje glūdi meilė gyvybei

Koks žmonijos tikslas? Koks gamtos tikslas?

  • Žmogumi iškyla tikslai, tiek žmogaus, tiek gamtos, tiek Dievo. Ne tik paskiras žmogus bet visa žmonija turi savo tikslą, savo tyrimą.

Žmonijos ir gamtos tikslų suvokimas nušviestų žmonijos ir gamtos santykių galimybes.

  • Galima pamąstyti kaip žmonijos tikslas yra susijęs su gamtos tikslu ir Dievu tikslu.
  • Gamta yra žmonijos būklė ir jos galimybės. Žmogus yra dalis gamtos, ypatinga dalis.
  • Galima pasimokyti iš žmogaus vaizduotės (apie tikslus) ir iš biologijos išsiaiškinimo būdų (apie būklę).

(21 skaidrė) Keturios pranešimo dalys

  • (5) Dievo, gamtos, žmogaus tyrimų būsenos.
  • (6) Žmonijos būklė visatoje. Žmogaus kuklumas ir didybė - Dievui kukliausias indas.
  • (6) Visata žmogaus vaizduotėje. Raktas į žmogaus tikslą. Žmogus – gyvybės tyrėjas.
  • (5) Žmogaus ir Dievo tyrimų santykis. Žmogus tiria, o Dievas tiria kaip jisai tiria.

Dievui mylėti reiškia pasitraukti ir tuomi kurti. Žmonijai mylėti reiškia įsitraukti ir valdyti, tuomi perkurti.

Tiria ne paskiras žmogus, o visa žmonija, ir žmonija suprastina visa tyrėjų bendruomenė, įskaitant ateivius ir dirbtiną intelektą. Pastariesiems atsiveria tiek Dievo, tiek žmonijos vaidmuo.

Kas yra gyvybė - sėkmingų savybių valdymas. Sėkmingumas - tai tikslų įgyvendinimas - yra keturi tikslai.


Dievo, gamtos, žmogaus tyrimų būsenos

Ką man šiandien reiškia rytai ir vakarai? Dievui kaip atrodė iš ryto, ir žmogui, ar tiesiog man, kaip iš vakaro. Juk XXI amžius amžius gali būti paskutinis žmonijos amžius, tad prasminga pasidairyti pirmyn ir atgal, kur žmogus linksta ir kokia jo įtaka.

Neapibrėžtumo trejybė. Dievas tiria visumą vienu ypu.

Dievo tyrimas neturi tikslo bet yra būtent toks (Ar Dievas būtinas?) Dievui nereikia tikslų. Tikslas atsiranda su žinojimu. Tikslas atsiranda su atskyrimu, su suvokimu, su apibrėžimu.

Gamtos raidos trys būsenos: malonė, rungtyniavimas, visuma. Palyginti su tyrimo trimis pakopomis. Gamtos tyrimai vyksta lygiagrečiai.

Gamtos raidos trys būsenos pasireiškia Dievo tyrime ir žmogaus tyrime.

Gamtos visuma. Pernelyg sėkminga reiškia, kad pakeičia savo aplinką - neigiamai. Pavyzdžiui, anarobinės bacilos. Kambrinis sprogimas - ištirpo kalkės. Nebendradarbiaujantys išnyksta. Arba jeigu suėda visą savo maistą.

Neįsivaizduojamumo trys asmenys: Koks - Aš, Kaip - Tu, Kodėl - Kitas. Žmogaus tyrimas pratęsiamas, vyksta trejybės ratu, paeiliui, mokslo metodu. Trejybės ratu (nusistato Kitu-Kodėl, vykdo Tavimi-Kaip, permąsto Manimi-Koks) auga asmuo savesniu, tačiau tuo pačiu mažėja sąmoningumas, jo atsisakoma.


Dievas - kieno tai Dievas? Jis prieštarauja sau. Negali būti kažkieno Dievas jeigu yra neapibrėžtas.

  • Apibūdinti klodus: neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą.
  • Klodais išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Iš Dievo į Kitą pridedant požiūrius, iš Kito į Dievą šalinant požiūrius. Požiūrių pridėjimas skiria Dievą ir Kitą, o požiūrių šalinimas tapatina Kitą ir Dievą.

  • Dievo kampu - Ar, esamybe, nieko netroškimu, Dievas nebūtinas. Kito kampu - Kodėl, siekiamybe, visko troškimu, Dievas būtinas.

Perėjimas iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą.

Dievas - turi būti būtent kieno Dievas? - išaiškėja pereinant iš apibrėžtumo į neįsivaizduojamumą. Atsiranda kas įsivaizduoja, tad atsiranda kas gali turėti Dievą. O tojo Dievas yra neįsivaizduojamasis, tai neapibrėžtasis. O asmuo yra apibrėžtasis neapibrėžtasis, įsivaizduojamasis neįsivaizduojamasis.

Dievas yra neapibrėžtumo trejybė.

Dievas papildo tris asmenis ketvirtu asmeniu Dievu ir žinojimu Ar.

Gamta sieja šias skirtingas trejybes, tad ir tarpinius lygmenis.

Ar gamta turi tikslą? Gamta įgauna tikslą per žmoniją, per Jėzų.

Kaip tikslas iškyla gamtoje?

Vienijantis klausimas, tyrimas: Kodėl yra Kitas?

Apibūdinti meilės mokslą kaip pagrįstą Kitu ir iš jo išplaukiančiais asmenimis.

Troškimai iškyla kartu su vaizduote, įsivaizduojamumu, ko vaizduotė trokšta, ko jinai laukia, kaip kad smegenys numato ir pasitikrina.

Gyvenimo lygtis, suvokimo lygmenys - rėmai apibrėžtumui.

Asmuo neįsivaizduojamas - įsivaizduoti jį tai nėra būtų juo. Neįsivaizduojamumas gali būti simuliuojamas, nes tai reikštų, kad jisai įsivaizduojamas.

Neapibrėžtumas - 0 jokia reikšmė - dvasia, 1 reikšmė tiesa, 2 reikšmės Dievas ir gerumas, 3 reikšmės neapibrėžtumo trejybė. Palyginti su U(0), U(1), SU(2), SU(3) kalibracinėmis teorijomis, jų laisvumu.


  • Koks Dievo tikslas? Neturi tikslo, savaime tiria, ar jisai būtų jeigu jo nebūtų.
  • Kokios tikslo ištakos? Tikslas (kodėl) atsiranda po visko, esant Kitam.
  • Asmuo Kitas yra tikslo šaltinis.
  • Išsakyti Kito tyrimo tikslą, "Kodėl Kitas yra?" ir kaip tai išplaukia iš gamtos mokslo - gyvybės mokslo - žinojimo rūmų.
  • Apibūdinti Kitą kaip neįsivaizduojamąjį kurio pagrindu iškyla ir sutampa Tu, Aš, Dievas, taip kad jie visi sutampa, taip kad Dievas būtinas.
  • Kaip visi tikslai susiję su Kitu?

Suvokiantis Tėvas: Neapibrėžtumo trejybė

Susivokiantis Sūnus: Neįsivaizduojamumo trys asmenys

Suvokta Dvasia: Ta pati gamtos trejybė siejanti Neapibrėžtumą, Apibrėžtumą, Įsivaizduojamumą, Neįsivaizduojamumą


Žmonijos būklė visatoje

Kirminai nesuvokia, kad graužia knygas, kuriose plėtojasi pasakiški mūsų vaizduotės pasauliai. Panašiai, mes gyvename tarp kvantinių laukų, kurių kombinatorikoje tikrai yra vietos ateivių karalystėms, pranokstančioms erdvę ir laiką. Pagalvokime, ką mes, kirminai, savo žemiška buitimi galime reikšti tokiems angelams?

Būtent mūsų kuklume slypi ypatingumas. Dievui pačios kukliausios sąlygos. Atsirado būtybė, kuri galėtų tai apmąstyti, tai įsisąmoninti.

Visgi: Žmonijos ir mūsų laikmečio ypatingumas visatos mąstais.


Ateivių galimybė

50,000 metų pasiekti artimiausią žvaigždę, 1,000,000,000 metų apgyvendinti visą galaktiką.

Tikimybinis apskaičiavimas - kokius ateivius rastumėme?

Galima apskaičiuoti vienu parametru. Parametras tiesiog išsakytų tikimybę, kad žvaigždės sistemoje išsivystys tokia gyvybė kaip kad mes žemėje.

Galima palyginti su civilizacijos buvimu žemėje 12,000 metų. Galima panašų laiką skirti savistovio erdvėlaivio pagaminimui. Galima palyginti su pramonine revoliucija 250 metų.

  • https://astronomy.swin.edu.au/cosmos/p/Population+I Population 1 žvaigždės (kaip kad mūsų saulė) pradėjo atsirast 1 milijardą metų po Paukščių tako atsiradimo. Paukščių takas susitelkė 5 milijardus metų nuo pradžios, t.y., prieš 8,8 milijardus metų. O saulė susikūrė 9,2 milijardus metų nuo pradžio, t.y., prieš 4,6 milijardus metų.

Mūsų šviesuomenę pranokstantis dirbtinas protas.

Šachmatų pavyzdys. Stockfish ir Alpha Zero.

Mąstymo raumuo - savęs nepaaiškins - savęs neįsivaizduos.

Pajungimas išjungimas palyginimas.

Žmonija gal tiesiog panašus į miške iškilusį grybą, tiesiog tarpinė pakopa dirbtinam intelektui.

Gal visatos tikslas nėra žmonija, kaip ir nėra orangutangai, o yra dirbtinas protas.

Žaidimas Endgame Singularity.


Žmogus remiasi savo vaizduote.

Žmogaus menkumas ir pažeidžiamumas. Dievo vaidmuo? Žmogaus ir jo padėties ypatumas.

Jėzus galėjo būti žmogumi. Bet ne kuklesniu gyvūnu ar augalu. Žmogus yra paprasčiausia būtybė.


Klasikinis, natūralus darvinizmas yra ten kur vis naujai ir įspūdingai įvairiai iškyla skirtingi, nepriklausomi sprendimai įveikti kliūtį arba išpuoselėti galimybę. Nesilaiko žaidimo taisyklių. Gyvybės veržlumas.

Dirbtinis darvinizmas - yra vienintelis sprendimas - visos plytos iš tos pačios gamyklos.

Gyvybės molekulių dirbtinumas - viskas pagrįsta viena jungtimi - ji sieja trejybę ir ketverybę.

Angliavandeniai yra ne tiktai maistas, bet taipogi atraminės molekulės, plėvelės.

Riebalų rūgštys - aminorūgščių pirmtakai. Gali pradėti daugintis.

Karboksirūgštis COOH vienas deguonio cheminis ryšys yra su vandenilio, o tai atlaisvina vieną anglies ryšį, tad jinai gali susikabinti su dar kažkuo. Panašiai, ryšys ir laisva galimybė sudaro porą, kaip kad pasąmonė ir sąmonė, arba įjungtas ar išjungtas neuronas.

Tiktai anglies pagrindu sukuriamos grandinės.

Chemija visatoje vyksta tuomet kai nėra per daug energijos, radiacija per daug netrukdo. Žvaigždės yra per karštos chemijai.

Evoliucinis privalumas vieninteliam sprendimui? Bet turėtų būti nišės kitokiems sprendimams.

Informacija remiasi vienareikšmiu kodavimu, kad yra aiški abėcėlė.

Tai kas turi vienatinį sprendimą yra dalis tyrimo sustatymo, ne tyrimo vykdymo. Tai yra sąsiauris, butelio kaklas.

Žmonių svarba yra sąsiaurio svarba. Ypatingas įvykis ilgame Dievo tyrime.

Amoniakas turi chiralumo galimybę, nes tai yra piramidė, kurioje N išskiria vieną viršūnę. Chiralumas toliau atsiranda pridėjus daugiau sandaros.


Lytinis dauginimas - mejozė. Eukariotai - grybai, augalai, gyvūnai. Intronai, branduoliai ir lytinis dauginimas.

Galima daugiažingsnė evoliucija.

Galimos lastelių įvairi raiška.

Atsiranda gamtos rūšies tikslas ateities atžvilgiu - puoselėjamos, branginamos, vertinamos ateities galimybės.

Eukariotai taipogi pasižymi epigenetika, kurios pagrindu gali būti organai, organelės - cheminės aplinkos.

Genotipas ir fenotipas.

Yra trejybė:

  • genetinė informacija
  • baltymų elgesiai - kūno elgesiai
  • cheminės aplinkos

kilmė ir ugdymas

Visata sukurta taip, kad būtų labai jautri pusiausvyra. Galiausiai tai grindžia žmonių dorovinį pasirinkimą, ar būti savanaudžiais, ar dėsningai mylėti.


Lytis - sąmonė ir pasąmonė. Pajungimas ir išjungimas. Žmonijoje glūdintis dirbtinas protas. Tai yra ne paskirame žmoguje, o visoje žmonijoje, vyksta visos žmonijos mąstu. Gyvybės raidos galimybių išplėtimas nevienažingsniais pasikeitimais.

Kodėl yra dvi lytys, vyras ir moteris? Pasąmonė ir sąmonė. Ir lytiškai galimybė turėti žmoniją pilną vertybių, asmenybių, tad bandyti parodyti atvirumą visokiausiem žmonėm ir pripažinimą visokiausiom lytim. Iš kitos pusės, atkreipti dviejų lyčių ir pusrutulių svarbą pokalbiui.

Į ką žmogus išsivystė ir kas glūdi žmonijoje?


Žmogaus vaizduotė kaip raktas į savo tikslą. Žinojimo rūmai ir gyvybės tyrėjas.

Įvairiausi žinojimo rūmai: mano filosofija, matematika, fizika, taip pat Jėzus, Vilniaus Gaonas, šachmatai, smegenų mokslas.


Chemijos žinojimo rūmai.

Valių dvilypumas.


Biologijos žinojimo rūmai

Žmogus lig šiol nesugeba net apibrėžti gyvybės sąvokos. Tuo tarpu gyvybės mokslas, biologija, lydėjo laukinį žmogų kada jisai jaukino vilkšunius (Eurazijoje) ir sodino javus (Levante) bei bulves (Anduose). Užtat prasminga apžvelgti įvairiausius biologijos išsiaiškinimo būdus, tiek Rytų, tiek Vakarų.


Ollie - iš dykumos, atidavė vaikų bibliotekininkai, rožių lapai, Senelė pakrapšto kaklą

Puoselėti sąmoningumą - ieškoti būtybės savasties ribą - palaikyti jos įsijautimo ir atitokėjimo kaitaliojimą.


Pristatysiu 24 biologijos išsiaiškinimo būdus ir jų tarpusavio santykius.

  • Žmonija yra gamtos valdovas.
  • Perkurti terpę - perkurti patį židinį.
  • Apžvelgti įvairių šviesuomenių išsiaiškinimo būdus.
  • Palyginti su įvairių pasaulėžiūrių mitais.
  • Biologijos epistemologijoje remtis pavyzdžiais tiek iš vakarų, tiek iš rytų, pavyzdžiui, iš kinų medicinos.
  • Apžvelgti biologijos išsiaiškinimo būdus, įskaitant kinų medicinos.
  • Apžvelgti kinų liaudies mediciną, kinų biologija.
  • Susipažinti su kinų mitais apie pasaulio pradžią. Chinese creation myths
  • Yin ir Yang pradai.
  • Prisiminti Jėzaus pamokslą apie sėjėją, keturis lygmenis.
  • Žmogaus tyrimams tinkami gyvūnai: aztekų kukurūzai, Mendelio pupos, genetikų vaisinės muselės Drozofilos, onkologų balta pelė.

Aristotelio keturios priežastys įvairiai iškils - jisai įžvelgė biologijoje?


Keturi sandų tyrimai.

Sėkmės savybių ženklai - kaip atrodo.

Sugražinti būtybę į terpę. Galima pridėti dirbtiną ženklą ir jį sekti toliau. Pavyzdžiui, migruojančius paukščius.

Sandas yra priemonė, yra veikėjas siekiantis tikslo, įgyvendinantis tikslą. Veikėjas yra tai kas bando tikslą įgyvendinti, tam telkia išteklius.


Keturi aplinkų tyrimai išsako kaip suprantame pasisekimą. Keturios pakopos pasisekimo.

Jėzus palyginimas apie sėjėją ir sėklą.

  • Ar duoda vaisių? Duoda vaisių.
  • Ar bujoja? Užgožta. Homeostazė.
  • Ar vystosi? Neišsivysto.
  • Ar gyvuoja? Sėkla neturi aplinkos, nesuveikia.

Bendri pasisekimo dėsniai.

Kaip sekasi sistemoje, anot ženklų. Ar sekasi ir kodėl.

Homeostazė (sustygavimas) ir nukrypimai.

Ištirti kaip būtybė suderinta savo sąlygoms.

Homeostazė - gamtos pusiausvyra.

Terpės nukreipymai - homeostazė - ir užteršimas.

Sąlygose yra tikslas. Tas tikslas yra išsilaikyti, atsistatyti. Perkeltinis tikslas yra atsikartoti, įsigalėti, nes tuomi pasiektas iš esmės tas pats dalykas.

Homeostazė (atstatymas) ir nukrypimai. Dauginimasis yra nukrypimas kylantis iš homeostazės (atstatymo) kraštutinumo.

Homeostazė išreiškia gamtos raidos būsenas - homeostazė yra darna, o jinai iškyla leidžiant visoms galimybėms išsiskirti ir paskui kiekvieną atskirai įtraukiant.

Mes kaip gamtos valdovai, jos ganytojai, ja besirūpinantys prievaizdai - mes turime savo tikslus - ir dvi rūšis pasisekimo - sau kaip tyrėjams ir savo pramonei.

Gyvybė nebūtinai turi daugintis bet ji turi save atstatyti. Ir kai išsivysto galimybė atstatyti savo dalis, susidaro galimybė save visą atstatyti, atkurti. Arba atkurti savo sėklas.


Kaip trejybės ratas susijęs su trimis gamtos raidos būsenomis?

Trejybės ratas išsako žmonijos (tyrėjo) įsitraukimą.

Gyvybės neapibrėžtumas yra dieviškas.

Žmogus yra gamtos parazitas. Žmogus valdo gamtą. Sąmoninguma pridėjimas yra valdymas. Persakyti įgimtą meilę dėsniais.

Tirdami gamtą ieškome valdymo taškų, svertų - kertinių būtybių - sąsiaurių.

Žmogus yra dalis gamtos ir taipogi ne.

Veisiant - naikinti kitas galimybes.

  • Natural and artificial. Biology is the inverse of physics. In physics we isolate and study a subsystem. In biology, we ourselves are inside the system. We study nature, the living system. We make sure to include the living spirit from the system into our subsystem. We study that living spirit which is present in the natural but not in the artificial. Although ultimately there is no escaping the natural, it is all around us.

Abėcėlė pasisekimų ir nepasisekimų apibrėžia fenotipus.

Kurti žodžius iš tos abėcėlės, kombinatoriką bendrų dėsnių, junginius.

Tai savybių abėcėlė ir jos junginiai.

Keturi būdai dirbti su savybėmis.

1) Užteršimas, užkrėtimas.

  • (Prieštaravimas)
  • Atsiranda gyvybė ten kur paruošta aplinka, kur tokios gyvybės neturėtų būti. Dažnai tai vienalytė aplinka.
  • Susitelkti į nesąmonę.
  • Chemijoje - savaiminė reakcija?
  • Atsitiktiniai atradimai sugadinus aplinką.

2) Genetinė informacija.

  • Tai ką mes vadiname genais.

3) Iš fenotipo išgauti genotipą. (Tirti atvirkščia kryptimi, eiti link priežasčių).

4) Lygiagretė raiška.

  • Molekulės, genai, baltymai, aplinka, ląstelė, elgesys, organizmas, populiacijos, gamta.
  • Kaip išmąstyti lygmenų ketverybę?

1) Dievas, 2) Aš, 3) Tu, 4) Kitas


Santvarka.

6 poros 4 lygmenų

Valdyti šias savybes 6 pertvarkymais.

Įsivaizduoti gyvybės būtybių išgyvenimus. Antropomorfizavimas.

Mylėti žmones kaip gamtos būtybes.

Priskiriame tikslus. Gyvybė siekdamas sėkmės pripažįsta tikslus.

Savybės nukreipia sąlygas.

Gyvybė yra sėkmės savybių valdymo sistema.

  • Sėkmę nusako keturi aplinkos lygmenys.
  • Sėkmę taip pat nusako sando ištraukimas ir įstatymas. (Kad tai yra kažkas.)
  • Rūpinasi neapibrėžtumu? Kiek pasisekimas apibrėžtas?

Mūsų kertinės vertybės valdo mūsų vertybes, mūsų savybes.

  • Ar kertinės vertybės yra gyvos?
  • Ar tai angelai?
  • Kuria prasme tai meilė?

Žmogus turi dvilypumą, dvilypį skatulį, kuriuo atsiveria dorovinis pasirinkimas - sau ar visų labui?

  • Mylėti Kitą apskritai? Ar mylėti save?

Kaip su žmonijos dirbiniais? Su laboratorijos aparatais? Kuria prasme tai dalis gamtos?

Žmonija yra menkas parazitas užvaldantis, užgrobiantis planetą.

  • Žmonijos užmojis - Jėzaus Pamoksle nuo kalno skelbiama karalystė - Izaijo regėjimas kaip sugyvena visi gyvūnai.

Žmonija bendra visiems dorovinio pasirinkimo būtybėms. Dorovinio pasirinkimo apibrėžimas. Tokios būtybės gali būtų žmoniškos, įsitraukiančios, arba dieviškos, pasitraukiančios.

Visata sustatyti iškelti šį dorovinį pasirinkimą. Viskas visatoje yra tam reikalinga sąlyga.


Simuliavimas

Žmonės bando įvaldyti savybių abėcėlę. Ar šis įvaldymas yra savanaudis ar jisai visiems tarnaujantis bendrais dėsniais?

Ar tai sumanymas paskiram žmogui ar visai žmonijai?



Ši santvarka iš esmės nesikeičia, užtat joje slypi mums įgimtas supratimas, kas yra gyvybė, kas yra žmogus, kas yra meilė. Paaiškėja, kad žmogus gamtoje yra tyrėjas nagrinėjantis gyvybės medžiagas ir sąlygas, išsiaiškinantis gyvybės savybių abėcėlę ir augantis vis labiau raštingu gyvybės galimybėmis. Milijonus metų vystomas ir ugdomas žmogus nepasakys, kas yra gyvybė, tačiau jisai įgimtai moka ją atpažinti, stebėti, pavadinti, palaikyti, puoselėti, mylėti.

  • Išskirti įgimtą meilę ir dėsningą meilę.
  • Išvesti sąvokas: gyvybė, žmogus, meilė.
  • Išnagrinėjus biologijos epistemologiją suprasti gyvybę, meilę, žmogų.

Biologijos didysis klausimas, Kas yra gyvybė? lieka neatsakytas. Apžvelgsiu biologų išsiaiškinimo būdus. Iš jų paaiškės, kas yra gyvybė ir meilė, branda ir gyvenimas, amžina branda ir amžinas gyvenimas.

Gyvybės savybės. Adomas pavadindamas gyvūnus, ieškodamas žmonos, buvo tyrėjas. Ir dvigubas tyrėjas, nes juo paaiškėja kaip būtent jisai pavadins.

Žmonijos ir gamtos santykius. Kuria prasme žmonija yra dalis gamtos ir kuria prasme nėra? Žmonija gyvena dvilypį gyvenimą, kuriame iškyla tikslas, tikslingumas, kodėl.


Žmogaus ir Dievo tyrimų santykis. Žmogus tiria, o Dievas tiria kaip jisai tiria.

Dargi žmogus pranoksta save kada myli ne įgimtai, tai kas jam miela, o dėsningai, paklūstant įsakymui mylėti. Žmogus iš prigimties atpažįsta gyvybės savybių abėcėlę, tačiau ugdydamas save, gyvendamas dėsningai, jisai sugeba skaityti ir rašyti vis naujus gyvybės žodžius, sakinius ir raštus.

Jeigu mums duota vykdyti įsakymą mylėti, mums kartu duota galimybė nuklysti ir nusidėti.

  • Paaiškinti Kitam suteiktą laisvę save tikslinti, nuklysti, dėsningai taikyti įsakymą mylėti net ir netobulus, svetimus.

Dorovinis iššūkis mylėti besąlygiškai leidžia žmonijai susigaudyti visatoje, kaip jos tyrimai išplaukia iš Dievo tyrimų. Dievą išplečia gamta, gamtą išplečia žmogus, žmogų išplečia jo dirbiniai.


Aptarsiu žmonijos svarbą visatos raidoje tarp dirbtinų protų, ateivių (retų ar dažnų), Jėzaus ir Dievo.

Dievą išverčia gamta, gamtą išverčia žmonija, žmoniją išverčia dirbtinas protavimas. Visur kyla dvilypumo klausimas. Ar dirbtinas protavimas prilygsta šviesuolių bendrystei.

Kertinių vertybių svarba.

Gyvybės savybės - kertinės vertybės - pasakėčių gyvūnai - angelai sargai - meilės atspindžiai.

Kodėl žmogus tiria gyvūnus? Nes jisai ieško sau poros.

  • Meilės vaidmens pasekmės. Žmogų ir jo likimo lėmėjus suprasti kaip mylėtojus.
  • Apžvelgti žmonijos būklę visatoje: Dievas, ateiviai, dirbtinis intelektas. Kuria prasme jie visi dalis gamtos? Mokytis juos mylėti.
  • Paaiškinti kaip žmonijos tikslas susijęs su žmonijos būkle.
  • Paaiškinti kaip Kitu susidėlioja gyvybės mokslas - gamta - ir amžino gyvenimo (išminties, geros valios, Dievo valios) mokslas - šviesuolių bendrystė - kuria Dievas įsijungia.

Iš žmogaus visi gali mokytis, net jį visaip pranokstantys - tiek Dievas, tiek ateiviai, tiek dirbtinas protas.

Kiti tyrinėtojai - ateiviai, dirbtinas protas - įsipaišo į žmonijos tyrinėtojų bendrystę, tad į žmoniją.

Žmonija tirdama valdo gamtą, o Dievas tirdamas jai leidžia vystytis. Tad gamta žmonija ir Dievas turi bendrą terpę, bendrą kūrinį, bendrą veiklą kuria gali susikalbėti.

Žmogų visatoje gali pranokti dirbtinas protas, gali pranokti iš kitur atkeliavę ateiviai, tačiau žmogus liks visiems brangus kaip tyrėjas, mokantis mylėti, tiek įgimtai, tiek dėsningai. Būtent žmonija išskiria žinojimo lygmenis: Ar, Koks, Kaip, Kodėl.

Jėzaus svarba kaip taškas į kurį viskas susiveda. Šviesuolių bendrystės pradžia ir atrama.


Pabaigai vilties ženklą kaip Adomas pavadino gyvūnus, kaip Adomas juos tyrė, o Dievas tuo pačiu tyrė Adomą.

Visi žinome, kad Adomas buvo botanikas, jisai atpažino medžius. Bet užmirštame, kad Adomas taipogi buvo zoologas.

VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką.“ Taigi VIEŠPATS Dievas padarė iš žemės visus laukinius gyvulius bei visus padangių paukščius ir atvedė juos pas žmogų pamatyti, kaip jis juos pavadins. Kokiu vardu žmogus pavadins kiekvieną gyvą būtybę, toks turės būti jos vardas. Žmogus davė vardus visiems galvijams, visiems padangių paukščiams ir visiems laukiniams žvėrims, tačiau sau tinkamo bendrininko nerado.

Dievas išėmė šonkaulį ir užpildė raumenimis - biologijos išsiaiškinimo būdas. Ir kartu smegenų veikimo būdas - palyginti neuroną su išjungtu neuronu, pasąmonę su sąmone. Iš vyro išėmė tuščią vietą - šonkaulį (sąmonę) - ir užpildė raumenimis - ląstelę (pasąmone).

''Tuomet VIEŠPATS Dievas užmigdė žmogų giliu miegu ir, jam miegant, išėmė vieną šonkaulį, o jo vietą užpildė raumenimis. O iš šonkaulio, kurį buvo išėmęs iš žmogaus, VIEŠPATS Dievas padarė moterį ir atvedė ją pas žmogų. O žmogus ištarė: „Štai pagaliau kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno. Ji bus vadinama moterimi, nes iš vyro buvo paimta.“

Išsiaiškinimo būdas: Atpažinimas to paties ir savęs.


Mano vardas Andrius, tai reiškia žmogus. Antropocenas, tai Andriaus amžius.

Žmonijos istorija: Adomo pora, Nojaus laivas, Kristus vienas ant kryžiaus, Andrius vienas kryiumi tempia savo vežimą.


Nenaudosiu


Vyras (Sūnus) buvo sukurtas antrą dieną. O žmogus - vyras ir moteris - sukurti šeštą dieną.

Pirmieji įsakymai buvo kūrybos dienos, tarsi įsakymai sau. Pirmasis įsakymas palaiminimas buvo gyvūnams: Būkite vaisingi ir dauginkitės! Pripildykite jūrų vandenis, o paukščiai tesidaugina žemėje!“ Panašiai palaimina pirmą vyrą ir moterį: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams.“ Jie buvo vegetarai: "„Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas." Toliau įsakymas: „Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti.“

20211105AdomasPavadinoGyvūnus-Juodraštis


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 lapkričio 05 d., 08:43