Mintys.Būtinas istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2021 spalio 24 d., 11:10
atliko -
Pakeistos 173-177 eilutės iš
See also the story ''Puss in Boots'' where the cat tricks the dragon to turn into a mouse because it can.
į:
See also the story ''Puss in Boots'' where the cat tricks the dragon to turn into a mouse because it can.
* Dievas iškyla kaip visko išjungimas. Tai panaši priešprieša kaip pasąmonės ir sąmonės. Sąmonė yra pasąmonės išjungimas.
* Dievas tampa suprantamu jį apibendrinus - jam išėjus už savęs - atsivėrus pasauliui be Dievo. (Richard Southwell: You don't understand a structure until you've generalized it. As with Euclidean geometry.)
* Dievas iškyla kaip visko išjungimas. Tai panaši priešprieša kaip pasąmonės ir sąmonės. Sąmonė yra pasąmonės išjungimas.
* Dievas tampa suprantamu jį apibendrinus - jam išėjus už savęs - atsivėrus pasauliui be Dievo. (Richard Southwell: You don't understand a structure until you've generalized it. As with Euclidean geometry.)
2021 rugpjūčio 14 d., 18:15
atliko -
Pakeistos 171-173 eilutės iš
is alive.
į:
is alive.
See also the story ''Puss in Boots'' where the cat tricks the dragon to turn into a mouse because it can.
See also the story ''Puss in Boots'' where the cat tricks the dragon to turn into a mouse because it can.
2021 rugpjūčio 14 d., 18:15
atliko -
Pakeistos 140-141 eilutės iš
į:
'''Raimundas Vaitkevičius: Ar Dievas gali išnykti?'''
2021 rugpjūčio 14 d., 18:14
atliko -
Pakeistos 138-172 eilutės iš
* Būtinas buvimas remiasi keturiais žinojimo lygmenimis: kodėl, kaip, koks, ar yra. Tai sąmoningas buvimas.
į:
* Būtinas buvimas remiasi keturiais žinojimo lygmenimis: kodėl, kaip, koks, ar yra. Tai sąmoningas buvimas.
----
RaimundasVaitkevicius: Is God mortal?
If God is almighty than He could create such a world that could exist without Him. Then He could destroy Himself (because He is almighty). If yes, how can we be sure that He hadn't done this?
What's wrong in this reasoning?
Andrius: I think there is nothing wrong with this reasoning. I think it is in fact the truth.
This is the natural challenge for an almighty God. Not merely to be,
but to be necessarily. This means that God would exist even if he
were not to exist.
I think the physical world is like this. It appears like an arena
that was created without a God. But I imagine that ultimately God
emerges from this. It is like a chess game where the total victory
becomes more and more certain as the many variations report their
outcomes.
God is prior to logic. He can pursue multiple lines simultaneously.
So we also imagine there is a spiritual world where God always is.
But the interesting developments I think are in the physical world.
God is closely related to everything. I think all things are true of
everything. It is alive. It is dead. It is mortal. It is immortal.
There is no internal structure to constrain it. I think that with
God there are things that we can say are true and not, for God is not
exactly everything, but the unity of the representations of
everything, which can be taken as the coherence of everything. In
this sense, I think the ultimate truth of this coherence is that God
is alive.
----
RaimundasVaitkevicius: Is God mortal?
If God is almighty than He could create such a world that could exist without Him. Then He could destroy Himself (because He is almighty). If yes, how can we be sure that He hadn't done this?
What's wrong in this reasoning?
Andrius: I think there is nothing wrong with this reasoning. I think it is in fact the truth.
This is the natural challenge for an almighty God. Not merely to be,
but to be necessarily. This means that God would exist even if he
were not to exist.
I think the physical world is like this. It appears like an arena
that was created without a God. But I imagine that ultimately God
emerges from this. It is like a chess game where the total victory
becomes more and more certain as the many variations report their
outcomes.
God is prior to logic. He can pursue multiple lines simultaneously.
So we also imagine there is a spiritual world where God always is.
But the interesting developments I think are in the physical world.
God is closely related to everything. I think all things are true of
everything. It is alive. It is dead. It is mortal. It is immortal.
There is no internal structure to constrain it. I think that with
God there are things that we can say are true and not, for God is not
exactly everything, but the unity of the representations of
everything, which can be taken as the coherence of everything. In
this sense, I think the ultimate truth of this coherence is that God
is alive.
2021 kovo 06 d., 17:28
atliko -
Pakeistos 136-138 eilutės iš
Man rūpi kaip susiveda. Yra keturi lygmenys kaip susiveda. O yra šeši lygmenys kaip nesusiveda, tai nesusivedimai, paradoksai ir nesusiveda dėl to, kad du lygmenys supainiojami.
į:
Man rūpi kaip susiveda. Yra keturi lygmenys kaip susiveda. O yra šeši lygmenys kaip nesusiveda, tai nesusivedimai, paradoksai ir nesusiveda dėl to, kad du lygmenys supainiojami.
* Būtinas buvimas remiasi keturiais žinojimo lygmenimis: kodėl, kaip, koks, ar yra. Tai sąmoningas buvimas.
* Būtinas buvimas remiasi keturiais žinojimo lygmenimis: kodėl, kaip, koks, ar yra. Tai sąmoningas buvimas.
2021 vasario 23 d., 23:03
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
* [[Nebūtinas]], [[Tikėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Kalbos]]
į:
* [[Išsivertimai]], [[Nebūtinas]], [[Tikėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Kalbos]]
Pridėtos 48-50 eilutės:
Pirmapradis Dievas
* Dievas yra pirmesnis už visas prielaidas, užtat jas visas prileidžia, visas kartu ir taip pat palaipsniui. Dievas vienų vienas. Dievas išgyvena betarpiškai. Dievas mąsto ir daro išvien, prileisdamas. O visa, ką jis prileidžia, yra savarankiška, nes lieka be jo.
* Dievas yra pirmesnis už visas prielaidas, užtat jas visas prileidžia, visas kartu ir taip pat palaipsniui. Dievas vienų vienas. Dievas išgyvena betarpiškai. Dievas mąsto ir daro išvien, prileisdamas. O visa, ką jis prileidžia, yra savarankiška, nes lieka be jo.
Pridėtos 61-64 eilutės:
Dievas nebūtinas!
Manau, kad šitaip galim išvesti visas mano pastebėtas sandaras. Tačiau tuomet Dievas kaip Kitas yra ne viskas, užtat Dievas (iš ko belieka Meilė) nėra būtina sąvoka. Tad kaip suprantam Dievą?
Manau, kad šitaip galim išvesti visas mano pastebėtas sandaras. Tačiau tuomet Dievas kaip Kitas yra ne viskas, užtat Dievas (iš ko belieka Meilė) nėra būtina sąvoka. Tad kaip suprantam Dievą?
Pakeistos 68-111 eilutės iš
Attach:godandnotgod.jpg
----------------------------
Visaregis
* Visaregis yra Dievo žinojimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus žinojimo rūmais, netobulo žmogaus žinojimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos žinojimo rūmais.
Žinojimo rūmai
* Ar žinojimo rūmai yra suvokimo rūmai?
* Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubas kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
-----------------
'''Įžvalgos''' Mąstau, kaip išvesti visas aptiktas sandaras ir kalbas, kad jas teisingai suvokčiau ir naudingai taikyčiau.
'''Prielaidos''' Noriu prileisti ko mažiau, iš ko viskas išplauktų. (O kodėl?) Prielaida yra tai kas lieka kada atsisakom jos prileidžiančiojo.
'''Dievas''' Prileidžiu tiktai ko mažiau prileidžiantį Dievą, iš kurio viskas išplaukia. Dievas yra pirmesnis už visas prielaidas, užtat jas visas prileidžia, visas kartu ir taip pat palaipsniui. Dievas vienų vienas. Dievas išgyvena betarpiškai. Dievas mąsto ir daro išvien, prileisdamas. O visa, ką jis prileidžia, yra savarankiška, nes lieka be jo.
Suvokimas
Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
Aš
Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
Tu
Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.
Kitas
Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
Dievas nebūtinas!
Manau, kad šitaip galim išvesti visas mano pastebėtas sandaras. Tačiau tuomet Dievas kaip Kitas yra ne viskas, užtat Dievas (iš ko belieka Meilė) nėra būtina sąvoka. Tad kaip suprantam Dievą?
Tiesa
į:
Pakeistos 72-74 eilutės iš
Pasiklydęs vaikas
Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.
Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.
į:
Pasiklydęs vaikas ir susikalbėjimas
* Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.
* Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.
2021 vasario 23 d., 22:43
atliko -
Pridėtos 48-51 eilutės:
Dievo požiūris ir visko požiūris
* Dievas prileidžia viską, užtat Dievas nebūtinas. O viskas prileidžia Dievą, užtat Dievas būtinas.
Dievo klausimas
* Dievas prileidžia viską, užtat Dievas nebūtinas. O viskas prileidžia Dievą, užtat Dievas būtinas.
Dievo klausimas
Pakeistos 53-60 eilutės iš
į:
* Ar Dievas būtų net jei ir nebūtų? Dievas pasitraukia ir tuomi sukuria viską, pasaulį, santvarką, kurioje menkiausia galimybė, kad jisai yra.
Dievo išvertimai
* Dievas išeidamas už savęs kuria sandaras. Išverčiant jo kūrybą, iškyla asmenys, nuo jo atitolę, atskirti.
Dievas, buvimas ir apimtys
* Buvimas vyksta apimtyje, tad viskame, betkame, kažkame ar niekame. O Dievas betarpiškas, tad turėtų sutapti su visa apimtimi, su jos visuma. Paaiškės, kad Dievo nėra viskame, betkame, kažkame ar niekame, mat jis nėra viskas, betkas, kažkas ar niekas.
Dievo išvertimai
* Dievas išeidamas už savęs kuria sandaras. Išverčiant jo kūrybą, iškyla asmenys, nuo jo atitolę, atskirti.
Dievas, buvimas ir apimtys
* Buvimas vyksta apimtyje, tad viskame, betkame, kažkame ar niekame. O Dievas betarpiškas, tad turėtų sutapti su visa apimtimi, su jos visuma. Paaiškės, kad Dievo nėra viskame, betkame, kažkame ar niekame, mat jis nėra viskas, betkas, kažkas ar niekas.
Ištrintos 74-77 eilutės:
Dievas išeidamas už savęs kuria sandaras. Išverčiant jo kūrybą, iškyla asmenys, nuo jo atitolę, atskirti.
Pakeistos 81-87 eilutės iš
Ar Dievas būtų net jei ir nebūtų? Dievas pasitraukia ir tuomi sukuria viską, pasaulį, santvarką, kurioje menkiausia galimybė, kad jisai yra.
Dievas prileidžia viską, užtat Dievas nebūtinas. O viskas prileidžia Dievą, užtat Dievas būtinas.
Buvimas vyksta apimtyje, tad viskame, betkame, kažkame ar niekame. O Dievas betarpiškas, tad turėtų sutapti su visa apimtimi, su jos visuma. Paaiškės, kad Dievo nėra viskame, betkame, kažkame ar niekame, mat jis nėra viskas, betkas, kažkas ar niekas.
į:
2021 vasario 23 d., 22:36
atliko -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
į:
* Ar kam nors be Dievui iškyla klausimas, ar Aš būtinas ar nebūtinas? Ar Tu, ar Kitas?
Pakeistos 46-51 eilutės iš
į:
'''Dievo tyrimas, ar Dievas būtinas?'''
* Dievas svarsto, ar jisai būtinas ar nebūtinas? Išaiškėja, jisai nebūtinas, o tuo pačiu ir būtinas. Savimi nebūtinas, o mumis, tai būtinas.
---------------------------
Attach:godandnotgod.jpg
* Dievas svarsto, ar jisai būtinas ar nebūtinas? Išaiškėja, jisai nebūtinas, o tuo pačiu ir būtinas. Savimi nebūtinas, o mumis, tai būtinas.
---------------------------
Attach:godandnotgod.jpg
Ištrintos 61-65 eilutės:
[+Dievo būtinumas+]
Pakeistos 64-67 eilutės iš
''O ar svarstoma, ar Aš būtinas ar nebūtinas? Ar Tu, ar Kitas?''
į:
Pakeistos 128-129 eilutės iš
į:
Pakeistos 171-173 eilutės iš
Man rūpi kaip susiveda. Yra keturi lygmenys kaip susiveda. O yra šeši lygmenys kaip nesusiveda, tai nesusivedimai, paradoksai ir nesusiveda dėl to, kad du lygmenys supainiojami.
Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.
Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys
į:
Man rūpi kaip susiveda. Yra keturi lygmenys kaip susiveda. O yra šeši lygmenys kaip nesusiveda, tai nesusivedimai, paradoksai ir nesusiveda dėl to, kad du lygmenys supainiojami.
2021 vasario 23 d., 22:31
atliko -
Pakeistos 129-153 eilutės iš
http
'''Raida'''
* Išėjimas už savęs - gerumui
* Nukrypimai - laisvumui
* Išskyrimai - sutapatinimui
* Padalinimai - tobulumui
Raidos dėsnis: asmuo pakeičiamas nuline veikla kuri ištęsiama nenuline veikla, paneigianti nulinę veiklą būtent apimtyje. Tai veiksmas +2.
Palyginti šią raidą su veiksmu +1. O kokia būtų +3 arba -1. Ir kaip tai susiję?
Dievo savybė yra vienumas, kuri reiškiasi, jam atstovauja, keturiose apimtyse, keturiais atvaizdais
* Dievas yra prasmingas, neaprėpiamas, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, išeina už savęs, užtat paneigdamas, išeina už savęs į save. Tuo paneigia, kad jo sandara neturi išorinio konteksto. Paneigus ir pašalinus viską, lieka betkas, viengubas kontekstas ir asmuo Aš.
* Dievas yra pastovus, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, tūno savyje, užtat sutampa su savimi išėjusiam į save, užtat nukrypsta. Tuo paneigia, kad jo sandara viską priima Paneigus ir pašalinus betką, lieka kažkas, dvigubas kontekstas ir asmuo Tu.
* Dievas yra tiesus ... Tuo paneigia, kad jo sandara neturi vidinės sandaros Paneigus ir pašalinus kažką, lieka niekas, trigubas kontekstas ir asmuo Kitas.
* Dievas yra teisus, akivaizdus ... Tuo paneigia, kad jo sandara yra būtina sąvoka. Paneigus ir pašalinus nieką, asmenys yra nebūtinos.
Visaregiu žiūrovas atsiplėšia nuo savo lauko. Pirminėm sandarom kitas į save žiūri mūsų akimis, tad neskiriam žiūrovo ir jo lauko, juos sulyginam. Antrinėm sandarom mes žiūrim į save kito akimis, tad skiriam žiūrovą ir savo lauką.
-------------------
į:
Attach:godandnotgod.jpg
2021 vasario 23 d., 22:22
atliko -
Ištrintos 111-114 eilutės:
[[Vienybės atvaizdų paneigimas]]
[[Nulybės atvaizdų paneigimas]]
2021 vasario 23 d., 22:19
atliko -
Pakeistos 4-5 eilutės iš
į:
* [[Žinynas]], [[Dievas]]
Pakeistos 17-19 eilutės iš
į:
'''Dievo būtinumas ir nebūtinumas'''
Dievo būtinumas
Dievo būtinumas
Pridėtos 21-34 eilutės:
* Dievas Tėvas yra Dievo būtinumas, Dievas Sūnus yra Dievo tikrumas, Dievo Dvasia yra Dievo galimumas.
Dėsningumai, tai Dievo būtinumas.
* Ieškoti dėsningumų, tai rūpėti (pasakojimas?)
* Įžvelgti dėsningumą, jo laikytis, jį puoselėti, tai įtikėti (įvardijimas?)
* Vadovautis dėsningumais, juos priimti, jais gyventi, tai paklusti (pagrindimas?)
Palyginti su poreikių dėsniais
Dievo būtinumas ir nebūtinumas
* Dievo nebūtinumą išsako asmenų lygtis. Ją išplėtojus, iškyla antrinės sandaros. Dievo nebūtinumą išsako platesnis lygmuo (širdis), užtat jo būtinumą išsako siauresnis lygmuo (pasaulis), tai vyksta kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir galiausia, pasakojimu.
'''Būtinumas ir nebūtinumas'''
Būtinumas
Dėsningumai, tai Dievo būtinumas.
* Ieškoti dėsningumų, tai rūpėti (pasakojimas?)
* Įžvelgti dėsningumą, jo laikytis, jį puoselėti, tai įtikėti (įvardijimas?)
* Vadovautis dėsningumais, juos priimti, jais gyventi, tai paklusti (pagrindimas?)
Palyginti su poreikių dėsniais
Dievo būtinumas ir nebūtinumas
* Dievo nebūtinumą išsako asmenų lygtis. Ją išplėtojus, iškyla antrinės sandaros. Dievo nebūtinumą išsako platesnis lygmuo (širdis), užtat jo būtinumą išsako siauresnis lygmuo (pasaulis), tai vyksta kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir galiausia, pasakojimu.
'''Būtinumas ir nebūtinumas'''
Būtinumas
Pridėtos 38-40 eilutės:
Nebūtinumas
* Dievo nebūtinumas išreiškiamas aštuongubame kelyje nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų paneigimu, užtat [[atjautos | atjautomis]].
* Dievo nebūtinumas išreiškiamas aštuongubame kelyje nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų paneigimu, užtat [[atjautos | atjautomis]].
Pridėta 45 eilutė:
Pakeistos 55-56 eilutės iš
į:
Pakeistos 60-76 eilutės iš
Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?
* Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
* Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
* Dievas ramus, trokšta betko - tai tarpas? - juo kyla pagrindimas
Dėsningumai, tai Dievo būtinumas.
* Ieškoti dėsningumų, tai rūpėti (pasakojimas?)
* Įžvelgti dėsningumą, jo laikytis, jį puoselėti, tai įtikėti (įvardijimas?)
* Vadovautis dėsningumais, juos priimti, jais gyventi, tai paklusti (pagrindimas?)
Palyginti su poreikių dėsniais
Dievo nebūtinumą išsako asmenų lygtis. Ją išplėtojus, iškyla antrinės sandaros. Dievo nebūtinumą išsako platesnis lygmuo (širdis), užtat jo būtinumą išsako siauresnis lygmuo (pasaulis), tai vyksta kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir galiausia, pasakojimu.
į:
Ištrintos 62-63 eilutės:
Pakeistos 203-206 eilutės iš
Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.
----------------------
Dievo nebūtinumas išreiškiamas aštuongubame kelyje nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų paneigimu, užtat [[atjautos | atjautomis]].
----------------------
Dievo nebūtinumas išreiškiamas aštuongubame kelyje nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų paneigimu, užtat [[atjautos | atjautomis]]
į:
Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.
2021 vasario 23 d., 22:09
atliko -
Ištrintos 36-50 eilutės:
reordered:
* (1) verbalization = simple communication (e. g. "HELP!" or "FOOD") this contains naming (defining) phenomena like "stone" or "dream" or "freedom" with all problems that come from chosing a definition.
** (1a) partitioning of a space of meaning (constructivism) efficiently
** (1b) identity of words and phenomena (realism)
* (2) narration = describing, here typically the concept of "truth" is seen to have its origin. (e. g. I may tell the story of a big shark I caught with my bare hands) The root of
** (2a) entertainment, sharing of social context (constructivism)
** (2b) learning by sharing experience, immitation (realism)
* (3) argumentation = causality, connecting pieces of world descriptions to understand about the past and project it into the future. The root of
** (3a) rhetoric (constructivism)
** (3b) "science" (realism)
Andrius, how do you see your theoretical work related to the issues of realism vs. constructivism? I remember you saying "I do not care much about reality" but I think that in a way you think to grasp reality by your theory. "living by truth" connects the real world ("living") with the theoretical world ("truth") of language.
I think there is a theoretical problem in this, because there is no way that a theory can reach out into the real world without some concept of "mapping" or "comparing" language elements (like "God") with what we find there. Like science compares predictions and results of experiments.
2021 vasario 23 d., 22:08
atliko -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
į:
* Realizmas ir konstruktyvizmas. Skiriasi du požiūriai: iš Dievo požiūrio (kuomi jis tampa nebūtinas) ir iš esamo pasaulio (kuomi jis pasirodo būtinas). Tai labai susiję su kalbomis, su vertybėmis.
Ištrintos 26-29 eilutės:
Aprėpiama vis plačiau. Susivokiant pirma iškyla paklusimas ir susikalbėjimas. Pradedama aukščiausiu laipsniu ir išsiplečiama vis žemesniais laipsniais: tikėjimu, rūpėjimu ir amžinu gyvenimu.
Pakeistos 28-52 eilutės iš
* Visaregis yra Dievo žinojimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais.
---------------------------
'''Pamąstymai'''
Bendrystė įtvirtinama suvokimu iššaukiant, išplėčiant asmenis, Dievą per Mane ir Tave iš Kito:
* Padalinimu: Dievą iš Manęs. Požiūris.
* Atvaizdu: Dievą iš Tavęs. *Požiūris į Požiūrį.
* Aplinka: Mane iš Tavęs. Požiūris į *Požiūrį.
* Pagrindimas: Tave iš Kito. Požiūris į Požiūrį į *Požiūrį.
* Įvardijimas: Mane iš Kito. Požiūris į *Požiūrį į Požiūrį.
* Pasakojimas: Dievą iš Kito. *Požiūris į Požiūrį į Požiūrį.
Palyginti su ženklų savybėmis. Požiūris sieja dvi apimtis, likimo ir laisvos valios. Tai bene vietinės reikšmės (apimties) padalinimas. Požiūriu sugretinami paskiras, apibrėžtas požiūris (žmogaus) ir neapibrėžtas požiūris (tad, visi požiūriai kartu - Dievo).
Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubas kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
Dievas bręsta atgal į Dievą, užtat apima viską, atsakys už viską. Jis leidžia bendrystę (ir taip, ir ne), leidžia, kad būtų kiti, bet visgi jis yra Dievas ir toks būdamas iškyla, kaip pirmapradis.
* Kito Dievas yra Amžinas Gyvenimas (paklusimo Dievas - antrinėmis sandaromis)
* Tavo Dievas yra Gyvenimas (tikėjimo Dievas - pirminėmis sandaromis)
* Mano Dievas yra Gerumas (rūpėjimo Dievas - visaregio reikalai)
* Dievo Dievas yra Dievas (kada net nerūpi, yra tik nuoširdumas, tiesa)
Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?
---------------------------
'''Pamąstymai'''
Bendrystė įtvirtinama suvokimu iššaukiant, išplėčiant asmenis, Dievą per Mane ir Tave iš Kito:
* Padalinimu: Dievą iš Manęs. Požiūris
* Pagrindimas: Tave iš Kito
* Įvardijimas: Mane
* Pasakojimas: Dievą iš Kito. *Požiūris į Požiūrį į Požiūrį.
Palyginti su ženklų savybėmis. Požiūris sieja dvi apimtis, likimo ir laisvos valios. Tai bene vietinės reikšmės (apimties) padalinimas. Požiūriu sugretinami paskiras, apibrėžtas požiūris (žmogaus) ir neapibrėžtas požiūris (tad, visi požiūriai kartu - Dievo).
Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubas kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
Dievas bręsta atgal į Dievą, užtat apima viską, atsakys už viską. Jis leidžia bendrystę (ir taip, ir ne), leidžia, kad būtų kiti, bet visgi jis yra Dievas ir toks būdamas iškyla, kaip pirmapradis.
* Kito Dievas yra Amžinas Gyvenimas (paklusimo Dievas - antrinėmis sandaromis)
* Tavo Dievas yra Gyvenimas (tikėjimo Dievas - pirminėmis sandaromis)
* Mano Dievas yra Gerumas (rūpėjimo Dievas - visaregio reikalai)
* Dievo Dievas yra Dievas (kada net nerūpi, yra tik nuoširdumas, tiesa)
Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?
į:
* Visaregis yra Dievo žinojimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus žinojimo rūmais, netobulo žmogaus žinojimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos žinojimo rūmais.
Žinojimo rūmai
* Ar žinojimo rūmai yra suvokimo rūmai?
* Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubas kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
Žinojimo rūmai
* Ar žinojimo rūmai yra suvokimo rūmai?
* Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubas kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
Ištrintos 35-41 eilutės:
-------------
'''Realism vs Constructivism'''
Skiriasi du požiūriai: iš Dievo požiūrio (kuomi jis tampa nebūtinas) ir iš esamo pasaulio (kuomi jis pasirodo būtinas). Tai labai susiję su kalbomis, su vertybėmis.
Ištrintos 36-43 eilutės:
{{Andrius}}: I want to see what I can say, in general, about three conceptual "languages" by which I think we experience life:
* narration (how do things come to happen?)
* argumentation (how do things come to matter?)
* verbalization (how do things come to have meaning?).
{{Helmut}}: This maybe corresponds to what maybe typically are named as the "functions" of natural languages. There are various concepts in use, but maybe they can be made to fit.
2021 vasario 23 d., 21:36
atliko -
Ištrintos 25-26 eilutės:
Pakeistos 30-32 eilutės iš
Visaregis yra Dievo
į:
Visaregis
* Visaregis yra Dievo žinojimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais.
* Visaregis yra Dievo žinojimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais.
2021 vasario 23 d., 21:35
atliko -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
į:
Attach:summary.jpg
Pakeista 32 eilutė iš:
'''[[Suvokimo rūmai]]'''
į:
'''Suvokimo rūmai'''
2021 vasario 23 d., 21:34
atliko -
Ištrintos 24-64 eilutės:
Branda
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
Gamtos raida
* Saviraidoje dalyvaujančios būtybės, tvarkydamos savo vidinį gyvenimą, suvokia jog jos yra simuliacijoje, kad yra kažkas daugiau, kaip pasaulis, į ką atsiremia jų vidinio gyvenimo simuliavimai. Pasaulio nepakankumą išsako pertvarkymai, vaizdavimai, jų šešios rūšys.
Asmenys
* Asmenys išsiskirsto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.
Žinojimas
* Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.
* Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.
Tikslas
* Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.
Įvardijimas
* Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau, antrines tiesas.
Vienumas - santvarka
* Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai - rinktis: taip, ne ne, ne taip, ne, rinktis, nesirinkti), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai: visko, betko, kažko, nieko), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai: didėjantis, mažėjantis laisvumas).
Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.
Viena
* Laipsnyną sudaro šeši vienumo pagrindai: Dievas, Aš/Tu, Kitas; Meilė, Požiūriai, Bendrystė.
Požiūriai
* Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?
Ženklų savybės
* Šešios ženklų savybės poruoja keturis lygmenis, sieja nulybės ir vienybės atvaizdus.
Viena
* Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viską žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį. O tai bene sietina su Dievu, Manimi, Tavimi bei Kitu. (Pavyzdžiui, pirminės sandaros tai gražus taikymas.)
* Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina trejybe.
2021 vasario 23 d., 21:31
atliko -
Pakeistos 37-38 eilutės iš
į:
* Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.
Pakeistos 54-63 eilutės iš
Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.
Yra taip pat šešios ženklų savybės, poruojančios keturis lygmenis, siejančios nulybės ir vienybės atvaizdus.
'''Vienumo laipsniai'''
Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viską žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį. O tai bene sietina su Dievu, Manimi, Tavimi bei Kitu. (Pavyzdžiui, pirminės sandaros tai gražus taikymas.)
Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.
Yra taip pat šešios ženklų savybės, poruojančios keturis lygmenis
'''Vienumo laipsniai'''
Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas
Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai
į:
Požiūriai
* Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?
Ženklų savybės
* Šešios ženklų savybės poruoja keturis lygmenis, sieja nulybės ir vienybės atvaizdus.
Viena
* Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viską žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį. O tai bene sietina su Dievu, Manimi, Tavimi bei Kitu. (Pavyzdžiui, pirminės sandaros tai gražus taikymas.)
* Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina trejybe.
* Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?
Ženklų savybės
* Šešios ženklų savybės poruoja keturis lygmenis, sieja nulybės ir vienybės atvaizdus.
Viena
* Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viską žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį. O tai bene sietina su Dievu, Manimi, Tavimi bei Kitu. (Pavyzdžiui, pirminės sandaros tai gražus taikymas.)
* Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina trejybe.
Ištrinta 76 eilutė:
2021 vasario 23 d., 21:26
atliko -
Pakeistos 44-54 eilutės iš
'''
Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai - rinktis: taip, ne ne
Aštuongubas kelias
į:
Vienumas - santvarka
* Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai - rinktis: taip, ne ne, ne taip, ne, rinktis, nesirinkti), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai: visko, betko, kažko, nieko), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai: didėjantis, mažėjantis laisvumas).
Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.
Viena
* Laipsnyną sudaro šeši vienumo pagrindai: Dievas, Aš/Tu, Kitas; Meilė, Požiūriai, Bendrystė.
* Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai - rinktis: taip, ne ne, ne taip, ne, rinktis, nesirinkti), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai: visko, betko, kažko, nieko), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai: didėjantis, mažėjantis laisvumas).
Aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.
Viena
* Laipsnyną sudaro šeši vienumo pagrindai: Dievas, Aš/Tu, Kitas; Meilė, Požiūriai, Bendrystė.
2021 vasario 23 d., 21:24
atliko -
Pakeistos 11-12 eilutės iš
į:
* Būtinumą suprasiu tirdamas saviraidą (evoliuciją), kuri vyksta trijų kalbų apibrėžtume.
Pakeistos 16-19 eilutės iš
Būtinumą suprasiu tirdamas saviraidą (evoliuciją), kuri vyksta trijų kalbų apibrėžtume. Saviraidoje dalyvaujančios būtybės, tvarkydamos savo vidinį gyvenimą, suvokia jog jos yra simuliacijoje, kad yra kažkas daugiau
į:
Būtinumas
* Dievas būtinas, kad jis galėtų būti nebūtinas. Tik Dievas įstengia taip visiškai pasistraukti.
* Susivedimas tai būtinumo eiga. Jis prasideda trimis skirtingomis kalbomis: kas rūpi, reiškia ir įvyksta. Kitas prileidžia trejybę lygtimis X -> Y kur strėlė -> ir yra Kitas. Pereina iš Kito į Tave, Mane, Dievą atitinkamomis lygtimis. Atranda, išaiškina netobulumą (pasaulio klaidas, klystkelius), blogą valią (Tu), blogį (Aš).
* Dievas būtinas, kad jis galėtų būti nebūtinas. Tik Dievas įstengia taip visiškai pasistraukti.
* Susivedimas tai būtinumo eiga. Jis prasideda trimis skirtingomis kalbomis: kas rūpi, reiškia ir įvyksta. Kitas prileidžia trejybę lygtimis X -> Y kur strėlė -> ir yra Kitas. Pereina iš Kito į Tave, Mane, Dievą atitinkamomis lygtimis. Atranda, išaiškina netobulumą (pasaulio klaidas, klystkelius), blogą valią (Tu), blogį (Aš).
Pakeistos 24-34 eilutės iš
Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.
Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau
Dievas būtinas, kad jis galėtų būti nebūtinas. Tik Dievas įstengia taip visiškai pasistraukti
Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę
į:
----------------------------
Branda
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
Gamtos raida
* Saviraidoje dalyvaujančios būtybės, tvarkydamos savo vidinį gyvenimą, suvokia jog jos yra simuliacijoje, kad yra kažkas daugiau, kaip pasaulis, į ką atsiremia jų vidinio gyvenimo simuliavimai. Pasaulio nepakankumą išsako pertvarkymai, vaizdavimai, jų šešios rūšys.
Asmenys
* Asmenys išsiskirsto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.
Žinojimas
* Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.
Tikslas
* Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.
Įvardijimas
* Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau, antrines tiesas.
Branda
* Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
Gamtos raida
* Saviraidoje dalyvaujančios būtybės, tvarkydamos savo vidinį gyvenimą, suvokia jog jos yra simuliacijoje, kad yra kažkas daugiau, kaip pasaulis, į ką atsiremia jų vidinio gyvenimo simuliavimai. Pasaulio nepakankumą išsako pertvarkymai, vaizdavimai, jų šešios rūšys.
Asmenys
* Asmenys išsiskirsto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.
Žinojimas
* Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.
Tikslas
* Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.
Įvardijimas
* Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau, antrines tiesas.
2021 vasario 23 d., 21:20
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
* [[Nebūtinas]], [[Tikėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]]
į:
* [[Nebūtinas]], [[Tikėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Kalbos]]
Pakeistos 9-14 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp nulybės ir vienybės atvaizdų? tai yra, nuo Dievo ir visko savybių?
* Ir vėliau, išsakius troškimus, koks ryšys tarp visko atvaizdų ir nulybės bei vienybės atvaizdų?
----------------------
>><<
* Ir vėliau, išsakius troškimus, koks ryšys tarp visko atvaizdų ir nulybės bei vienybės atvaizdų?
----------------------
>><<
Pakeistos 19-20 eilutės iš
Būtinumui svarbios sąvokos: Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti. Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.
į:
Būtinumui svarbios sąvokos
* Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti.
* Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.
* Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti.
* Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.
Pakeistos 87-98 eilutės iš
* Neturėti poreikių - priimti kito poreikius - rūpintis
* Neturėti abejonių - tikėti
* Neturėti lūkesčių, nesivilti - paklusti
Paklūstantis yra Jėzus ant kryžiaus, sutraiškytas, kurį Dievas apleido, kuriam Dievas nebūtinas
Jėzus pergyveno ne dėl savo gyvybės, bet dėl pasaulėžiūros, kuri jam buvo mielesnė, priimtinesnė, artimesnė
GodTheFather is the Necessity of God
į:
* Dievas Tėvas yra Dievo būtinumas, Dievas Sūnus yra Dievo tikrumas, Dievo Dvasia yra Dievo galimumas
Ištrinta 91 eilutė:
Ištrintos 93-94 eilutės:
Ištrintos 217-228 eilutės:
Ar Dievas būtinas?
Dievas paneigia save.
Dievas išeina už savęs į save.
Ištrintos 224-228 eilutės:
* Aš - santvarkoje - priešinga veikla: nukrypimai
* Tu - junginys - priešinga veikla: išskyrimai
* Kitas - atskyrimas - priešinga veikla: padalinimai
Ištrintos 234-237 eilutės:
Koks ryšys tarp nulybės ir vienybės atvaizdų? tai yra, nuo Dievo ir visko savybių?
Ir vėliau, išsakius troškimus, koks ryšys tarp visko atvaizdų ir nulybės bei vienybės atvaizdų?
2021 vasario 23 d., 17:00
atliko -
Pridėtos 144-313 eilutės:
-----------------
[[Apžvalga]], [[Būtinas]], [[Žinynas]], [[Dievas]]
Dievas svarsto, ar jisai būtinas ar nebūtinas? Išaiškėja, jisai nebūtinas, o tuo pačiu ir būtinas. Savimi nebūtinas, o mumis, tai būtinas.
''O ar svarstoma, ar Aš būtinas ar nebūtinas? Ar Tu, ar Kitas?''
Dievas išeidamas už savęs kuria sandaras. Išverčiant jo kūrybą, iškyla asmenys, nuo jo atitolę, atskirti.
'''Įžvalgos''' Mąstau, kaip išvesti visas aptiktas sandaras ir kalbas, kad jas teisingai suvokčiau ir naudingai taikyčiau.
'''Prielaidos''' Noriu prileisti ko mažiau, iš ko viskas išplauktų. (O kodėl?) Prielaida yra tai kas lieka kada atsisakom jos prileidžiančiojo.
'''Dievas''' Prileidžiu tiktai ko mažiau prileidžiantį Dievą, iš kurio viskas išplaukia. Dievas yra pirmesnis už visas prielaidas, užtat jas visas prileidžia, visas kartu ir taip pat palaipsniui. Dievas vienų vienas. Dievas išgyvena betarpiškai. Dievas mąsto ir daro išvien, prileisdamas. O visa, ką jis prileidžia, yra savarankiška, nes lieka be jo.
Ar Dievas būtinas?
Ar Dievas būtų net jei ir nebūtų? Dievas pasitraukia ir tuomi sukuria viską, pasaulį, santvarką, kurioje menkiausia galimybė, kad jisai yra.
Dievas prileidžia viską, užtat Dievas nebūtinas. O viskas prileidžia Dievą, užtat Dievas būtinas.
Buvimas vyksta apimtyje, tad viskame, betkame, kažkame ar niekame. O Dievas betarpiškas, tad turėtų sutapti su visa apimtimi, su jos visuma. Paaiškės, kad Dievo nėra viskame, betkame, kažkame ar niekame, mat jis nėra viskas, betkas, kažkas ar niekas.
Suvokimas
Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
Aš
Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
Tu
Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.
Kitas
Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
Dievas nebūtinas!
Manau, kad šitaip galim išvesti visas mano pastebėtas sandaras. Tačiau tuomet Dievas kaip Kitas yra ne viskas, užtat Dievas (iš ko belieka Meilė) nėra būtina sąvoka. Tad kaip suprantam Dievą?
Tiesa
Dievo paneigimas mums primeta suvokimą, tiesą laikantį Dievu. Kitas yra visiškai laisvas, ir gali tiesa gyventi visų labui, susikalbėti, nelyg pasiklydęs vaikas suprasti, jog reikia eiti ten kur tėvai jo ieškos.
Pasiklydęs vaikas
Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.
------------
[[Vienybės atvaizdų paneigimas]]
[[Nulybės atvaizdų paneigimas]]
''Kaip ir kodėl keičiasi [[asmuo]]?'' Ar jį keičia nulybės atvaizdų paneigimas? Ar tai sąlygoja perėjimą iš paklusimo į tikėjimą į rūpėjimą? [[Asmenų lygtis]] ''Kaip sandarų šeimos apibrėžia asmenis? Kaip jos iš viso dalyvauja apibrėžime?''
''Kaip ir kodėl keičiasi [[apimtis]]?'' Apimtį keičia vienybės atvaizdų, visko savybių paneigimas. Apimtis išsako lygmenį, jos apimtį, kiek jos nariai suvaržyti, apibrėžti, apibrėžimo lygį: dvasios-nulybės (viskas), sandaros (betkas), atvaizdų (kažkas), vienybės (niekas). Nulybės apimtis yra viskas, o vienybės yra niekas. ''Kaip tai siejasi su vienumu, su tai, kad Dievas yra vienų vienas?''
Dievas išeina už savęs į savo požiūrį; Visaregyje Mano požiūris yra visuma būtent santvarkoje; pirminėse sandarose Tavo požiūrį gali priimti Dievo požiūris, gali sutapti; antrinėse sandarose Kito požiūris yra atitrūkęs nuo visumos, yra dalinis.
Septynerybė/aštuonerybė bene išreiškia asmens lygtį? susieja ir atskiria? ar tai susiję su išskyrimais (distinctions)?
Laisvumas sąlygoja aplinką; tapatumas sąlygoja aplinkos aplinką; tobulumas sąlygojas aplinkos aplinkos aplinką.
Savastis (Self) yra Asmuo. Tad galim paklausti ar Asmuo sutampa su Dievu? Dievas, išeidamas už savęs į Save, tampa Asmenimi, tarsi platesne sąvoka. O ar Asmuo yra Dievas? Jei ne, tai Dievas nebūtinas. Ar gali būti Kitas, atkirstas nuo Dievo? Ar tai tik laikina, sąlygiška? Malda "Tėve Mūsų" ir aštuongubis kelias išsako tą sąlygiškumą, ar turim ar neturim ryšio su Dievu? Ar esam ar nesam nuo jo atkirsti?
Dievas yra Dievas, o Visaregiu Dievas yra Aš, išgyvenantys tą patį; pirminėmis sandaromis Dievas yra Tu, su kuriuo galim bendrauti; antrinėmis sandaromis Dievas yra Kitas, kuris tomis pačioms sandaromis suprastas atskirai nuo mūsų.
Dievas Tėvas supranta dėl to, kad jo buvimo įrodyme išsiskiria prielaida (santvarkoje) ir išdava (už santvarkos), tad juos atskiria, save atskiria, save supranta. ''Įdomu, kaip tai palyginti su Dievo Sūnaus susivokimu? ir bendrai suprasta Dievu Dvasia? kaip tai yra tas pats suvokimas, bene prielaidų ir išdavų atskyrimas? Ir koks ryšys tarp prielaidos ir santvarkos? Ką tai reiškia, įsivaizduojant Dievą, kaip visų prielaidų prileidžiantįjį?''
http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/godandnotgod.jpg
'''Eiga'''
Ar Dievas būtinas?
Dievas paneigia save.
Dievas išeina už savęs į save.
'''Raida'''
* Išėjimas už savęs - gerumui
* Nukrypimai - laisvumui
* Išskyrimai - sutapatinimui
* Padalinimai - tobulumui
* Dievas - už santvarkos - priešinga veikla: išėjimas už savęs į save, į santvarką
* Aš - santvarkoje - priešinga veikla: nukrypimai
* Tu - junginys - priešinga veikla: išskyrimai
* Kitas - atskyrimas - priešinga veikla: padalinimai
Raidos dėsnis: asmuo pakeičiamas nuline veikla kuri ištęsiama nenuline veikla, paneigianti nulinę veiklą būtent apimtyje. Tai veiksmas +2.
Palyginti šią raidą su veiksmu +1. O kokia būtų +3 arba -1. Ir kaip tai susiję?
Dievo savybė yra vienumas, kuri reiškiasi, jam atstovauja, keturiose apimtyse, keturiais atvaizdais
* Dievas yra prasmingas, neaprėpiamas, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, išeina už savęs, užtat paneigdamas, išeina už savęs į save. Tuo paneigia, kad jo sandara neturi išorinio konteksto. Paneigus ir pašalinus viską, lieka betkas, viengubas kontekstas ir asmuo Aš.
* Dievas yra pastovus, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, tūno savyje, užtat sutampa su savimi išėjusiam į save, užtat nukrypsta. Tuo paneigia, kad jo sandara viską priima Paneigus ir pašalinus betką, lieka kažkas, dvigubas kontekstas ir asmuo Tu.
* Dievas yra tiesus ... Tuo paneigia, kad jo sandara neturi vidinės sandaros Paneigus ir pašalinus kažką, lieka niekas, trigubas kontekstas ir asmuo Kitas.
* Dievas yra teisus, akivaizdus ... Tuo paneigia, kad jo sandara yra būtina sąvoka. Paneigus ir pašalinus nieką, asmenys yra nebūtinos.
Koks ryšys tarp nulybės ir vienybės atvaizdų? tai yra, nuo Dievo ir visko savybių?
Ir vėliau, išsakius troškimus, koks ryšys tarp visko atvaizdų ir nulybės bei vienybės atvaizdų?
Visaregiu žiūrovas atsiplėšia nuo savo lauko. Pirminėm sandarom kitas į save žiūri mūsų akimis, tad neskiriam žiūrovo ir jo lauko, juos sulyginam. Antrinėm sandarom mes žiūrim į save kito akimis, tad skiriam žiūrovą ir savo lauką.
-------------------
Scope is where God is not, yet he arises. God's overcoming his negation is expressed by the RepresentationOfTheOnesome. Negating this RepresentationOfTheOnesome leads to a narrower Scope where he does not overcome. He must step inside by way of a RepresentationOfTheNullsome by which he goes beyond himself into Scope as ever present within it. This yields structure for a perspective and thus a Person. But negating God - negating NullActivity - distinguishes the Person from God and introduces an obstacle between them. Yet the Person overcomes the obstacle to God by the RepresentationOfTheOnesome, by choosing God over Self. Negating this overcoming, this ability to choose, this understanding, yields smaller Scope (of NotGod) and then a new Person.
He arises by way of a RepresentationOfTheNullsome by which he has always been there. Person is that which has the Perspective of God who has gone beyond himself. Thus Scope is wher
* Structural Family
* Suppose NotGod has negated Everything's property N-1 and so, in scope, God can't do Action N-1.
* God has property N and thus enters into Scope.
* God is one with God beyond Scope by Condition, by the NullActivity of Action from within Scope to beyond Scope to view Scope.
* God beyond Scope is identified with (..., an option of a Divergence at some level, a perspective in a Distinction at some level, a perspective in a Division).
* The Structure of the Structural Family is given by the (..., external contexts, filters, internal structure) placed in the Structural Family N-1 on the view of Scope N-1 even as it has Property of Everything.
* What does it mean to be beyond the system? Each context expresses this as one (..., Divergence, Distinction, Perspective) made among several.
* God goes beyond himself, beyond Scope into NotGod (God is Property of God, bridges across Scope).
(everything without external context; God pulls back by way of the Omniscope as Observer from ObservationalPlane in twenty-four ways; global God projects in by way of PrimaryStructures and engages local God on one of four planes; God is within the SecondaryStructures where other is completely surrounded by System but there is some part with which it can identify God who is beyond the system)
as (God, Everything, Wishes, Love)
* Yielding God's position in context**(N-1).
* Dismissing N-1 Property of Everything.
* Presuming Action
* Yielding Person, the (N-1)st perspective
* Person is Property of BeingOneWith God applied to Level of BeingOneWith as (God's view; God's view of our view; our view of God's view; our view) of Condition
* Condition is Property of Everything.
* Everything accepts Scope.
* Truth about Scope offers Person's perspective with regard to System.
* Negate Person, the conduit of Scope that takes it beyond System
* Negate the null action of Property of Everything by attributing to NotGod the action of (having external context, filtering, dividing, ...) thus not (being-doing-thinking; all; subject;...)
* Negating a Property of Everything adds a pinch to the flow
* This N pinch, context, perspective defines N+1 Scope (unpinched relative to itself)
* The N+1 Actions are that there is a (context, filter, structure, ...) N context for which N+1 Scope has the Property of Everything
* The Structural Family N+1 is given by the (four contexts in which Anything may be defined; filters for the contexts; structures for each filter negating the null action of being a required concept then means that NotGod is not necessary, ...)
Each level defines a Structure that is given by a shift in the properties of NotGod. Structure is driven by its purpose of allowing God to be both within and beyond system (for example, by diverging himself from himself, or distinguishing himself from himself, or dividing himself from himself). In each case, NotGod interferes with the structure and thus a new structure is needed.
Suppose NotGod has the same properties as God. NotGod is in the Scope of Everything. ... Yet he is one with God beyond scope by Good, by GoingBeyondOneself ...
... view Nothing (thus simply to have a view, a Perspective that is a Position). ...
dismissing required concept - presuming Separation - yielding All - All is BeingOneWith God by way of Experiencing
... the next structure Everything (whether knowledge) is given by the lack of necessity placed in the SecondaryStructures on the view of Nothing... thus allowing for the presumption of a unity of view across all levels.
Structure gives the difference between the expression of God (whose NullActivity is given by the RepresentationOfTheOnesome) and God in NotGod (whose NullActivity is given by the RepresentationOfTheNullsome). The latter has one Perspective and it changes along with Scope. Structure revolves around this perspective, which moves from God to I to You to Other with changes in scope. It is also the connection between Extent and Grounds. It is also expressing the Position of God. God is a companion for the Perspective (for example, I of the Omniscope) and his identifiying with this Perspective is the NullActivity which yields Structure and which is the activity of the persons of the Trinity (for example, Wisdom in the case of the Omniscope).
Note that Structure (RepresentationsOfTheOnesome) has Person go from within system to beyond system, yielding a Perspective. Whereas NullActivity (RepresentationsOfTheNullsome) has God seep from beyond system to within system, and that God's presence is given by the NullActivity (as what is significant; constant; direct; true; thus that there is something beyond system; thus if we deny all the properties that take us beyond the system, then we deny that there is a system within.
Man rūpi kaip susiveda. Yra keturi lygmenys kaip susiveda. O yra šeši lygmenys kaip nesusiveda, tai nesusivedimai, paradoksai ir nesusiveda dėl to, kad du lygmenys supainiojami.
Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.
----------------------
Dievo nebūtinumas išreiškiamas aštuongubame kelyje nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų paneigimu, užtat [[atjautos | atjautomis]].
2021 vasario 23 d., 16:59
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
* [[Apžvalga]], [[Nebūtinas]], [[Aprašas]]
* [[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]]
* [[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas
į:
* [[Nebūtinas]], [[Tikėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]]
2021 vasario 23 d., 16:59
atliko -
Pakeistos 1-4 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------------
* [[Apžvalga]], [[Nebūtinas]], [[Aprašas]]
* [[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]]
'''Ką Dievui reiškia būtinumas?'''
-----------------------------
>><<
-----------------------------
* [[Apžvalga]], [[Nebūtinas]], [[Aprašas]]
* [[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]]
'''Ką Dievui reiškia būtinumas?'''
-----------------------------
>><<
Pridėtos 126-143 eilutės:
[+Dievo būtinumas+]
Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?
Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?
* Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
* Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
* Dievas ramus, trokšta betko - tai tarpas? - juo kyla pagrindimas
Dėsningumai, tai Dievo būtinumas.
* Ieškoti dėsningumų, tai rūpėti (pasakojimas?)
* Įžvelgti dėsningumą, jo laikytis, jį puoselėti, tai įtikėti (įvardijimas?)
* Vadovautis dėsningumais, juos priimti, jais gyventi, tai paklusti (pagrindimas?)
Palyginti su poreikių dėsniais
Dievo nebūtinumą išsako asmenų lygtis. Ją išplėtojus, iškyla antrinės sandaros. Dievo nebūtinumą išsako platesnis lygmuo (širdis), užtat jo būtinumą išsako siauresnis lygmuo (pasaulis), tai vyksta kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir galiausia, pasakojimu.
2014 rugsėjo 09 d., 15:23
atliko -
Pakeistos 85-120 eilutės iš
GodTheFather is the Necessity of God
į:
GodTheFather is the Necessity of God
-------------
'''Realism vs Constructivism'''
See also: {{Languages}}
Skiriasi du požiūriai: iš Dievo požiūrio (kuomi jis tampa nebūtinas) ir iš esamo pasaulio (kuomi jis pasirodo būtinas). Tai labai susiję su kalbomis, su vertybėmis.
----
{{Andrius}}: I want to see what I can say, in general, about three conceptual "languages" by which I think we experience life:
* narration (how do things come to happen?)
* argumentation (how do things come to matter?)
* verbalization (how do things come to have meaning?).
{{Helmut}}: This maybe corresponds to what maybe typically are named as the "functions" of natural languages. There are various concepts in use, but maybe they can be made to fit.
reordered:
* (1) verbalization = simple communication (e. g. "HELP!" or "FOOD") this contains naming (defining) phenomena like "stone" or "dream" or "freedom" with all problems that come from chosing a definition.
** (1a) partitioning of a space of meaning (constructivism) efficiently
** (1b) identity of words and phenomena (realism)
* (2) narration = describing, here typically the concept of "truth" is seen to have its origin. (e. g. I may tell the story of a big shark I caught with my bare hands) The root of
** (2a) entertainment, sharing of social context (constructivism)
** (2b) learning by sharing experience, immitation (realism)
* (3) argumentation = causality, connecting pieces of world descriptions to understand about the past and project it into the future. The root of
** (3a) rhetoric (constructivism)
** (3b) "science" (realism)
Andrius, how do you see your theoretical work related to the issues of realism vs. constructivism? I remember you saying "I do not care much about reality" but I think that in a way you think to grasp reality by your theory. "living by truth" connects the real world ("living") with the theoretical world ("truth") of language.
I think there is a theoretical problem in this, because there is no way that a theory can reach out into the real world without some concept of "mapping" or "comparing" language elements (like "God") with what we find there. Like science compares predictions and results of experiments.
-------------
'''Realism vs Constructivism'''
See also: {{Languages}}
Skiriasi du požiūriai: iš Dievo požiūrio (kuomi jis tampa nebūtinas) ir iš esamo pasaulio (kuomi jis pasirodo būtinas). Tai labai susiję su kalbomis, su vertybėmis.
----
{{Andrius}}: I want to see what I can say, in general, about three conceptual "languages" by which I think we experience life:
* narration (how do things come to happen?)
* argumentation (how do things come to matter?)
* verbalization (how do things come to have meaning?).
{{Helmut}}: This maybe corresponds to what maybe typically are named as the "functions" of natural languages. There are various concepts in use, but maybe they can be made to fit.
reordered:
* (1) verbalization = simple communication (e. g. "HELP!" or "FOOD") this contains naming (defining) phenomena like "stone" or "dream" or "freedom" with all problems that come from chosing a definition.
** (1a) partitioning of a space of meaning (constructivism) efficiently
** (1b) identity of words and phenomena (realism)
* (2) narration = describing, here typically the concept of "truth" is seen to have its origin. (e. g. I may tell the story of a big shark I caught with my bare hands) The root of
** (2a) entertainment, sharing of social context (constructivism)
** (2b) learning by sharing experience, immitation (realism)
* (3) argumentation = causality, connecting pieces of world descriptions to understand about the past and project it into the future. The root of
** (3a) rhetoric (constructivism)
** (3b) "science" (realism)
Andrius, how do you see your theoretical work related to the issues of realism vs. constructivism? I remember you saying "I do not care much about reality" but I think that in a way you think to grasp reality by your theory. "living by truth" connects the real world ("living") with the theoretical world ("truth") of language.
I think there is a theoretical problem in this, because there is no way that a theory can reach out into the real world without some concept of "mapping" or "comparing" language elements (like "God") with what we find there. Like science compares predictions and results of experiments.
2014 birželio 06 d., 11:29
atliko -
Pakeistos 83-85 eilutės iš
Jėzus pergyveno ne dėl savo gyvybės, bet dėl pasaulėžiūros, kuri jam buvo mielesnė, priimtinesnė, artimesnė
į:
Jėzus pergyveno ne dėl savo gyvybės, bet dėl pasaulėžiūros, kuri jam buvo mielesnė, priimtinesnė, artimesnė
GodTheFather is the Necessity of God
GodTheFather is the Necessity of God
2012 liepos 22 d., 14:34
atliko -
Pakeistos 27-28 eilutės iš
į:
Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.
Pakeista 66 eilutė iš:
Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubis kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
į:
Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubas kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
2012 gegužės 07 d., 20:25
atliko -
Pridėtos 5-6 eilutės:
Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.
Pakeistos 9-18 eilutės iš
''Kokios sąvokos svarbios Dievo būtinumui?''
''Ar žinojimo rūmai yra suvokimo rūmai? Ką tai reikštų? Kaip žinojimas ir suvokimas yra susiję?'' Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria. ''Ar man rūpi žinoti ar suvokti?''
''Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?''
į:
Būtinumui svarbios sąvokos: Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti. Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.
Asmenys išsiskirsto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.
Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.
Asmenys išsiskirsto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.
Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.
Ištrintos 16-17 eilutės:
Ištrintos 20-21 eilutės:
Pakeistos 29-30 eilutės iš
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ? Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.
į:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai.
Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.
Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.
Pakeistos 49-50 eilutės iš
Visaregis yra Dievo suvokimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais. Kaip tai išsivysto?
į:
Visaregis yra Dievo suvokimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais.
Ištrintos 52-61 eilutės:
Kaip iškyla suvokimo rūmai? Kaip jie susiję su kalbomis?
''Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?''
''Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?''
''Kaip suvokimo rūmais iškyla Dievas?''
Ištrinta 66 eilutė:
2012 balandžio 24 d., 05:53
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyveniams]]
į:
[[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]]
2012 balandžio 24 d., 05:52
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Būtinumą suprasiu tirdamas saviraidą (evoliuciją).
į:
Būtinumą suprasiu tirdamas saviraidą (evoliuciją), kuri vyksta trijų kalbų apibrėžtume. Saviraidoje dalyvaujančios būtybės, tvarkydamos savo vidinį gyvenimą, suvokia jog jos yra simuliacijoje, kad yra kažkas daugiau, kaip pasaulis, į ką atsiremia jų vidinio gyvenimo simuliavimai. Pasaulio nepakankumą išsako pertvarkymai, vaizdavimai, jų šešios rūšys.
2012 balandžio 24 d., 05:47
atliko -
Pridėtos 5-6 eilutės:
Būtinumą suprasiu tirdamas saviraidą (evoliuciją).
Pakeistos 94-98 eilutės iš
* Neturėti lūkesčių, nesivilti - paklusti
į:
* Neturėti lūkesčių, nesivilti - paklusti
Paklūstantis yra Jėzus ant kryžiaus, sutraiškytas, kurį Dievas apleido, kuriam Dievas nebūtinas
Jėzus pergyveno ne dėl savo gyvybės, bet dėl pasaulėžiūros, kuri jam buvo mielesnė, priimtinesnė, artimesnė
Paklūstantis yra Jėzus ant kryžiaus, sutraiškytas, kurį Dievas apleido, kuriam Dievas nebūtinas
Jėzus pergyveno ne dėl savo gyvybės, bet dėl pasaulėžiūros, kuri jam buvo mielesnė, priimtinesnė, artimesnė
2012 balandžio 06 d., 15:42
atliko -
Pakeistos 88-92 eilutės iš
Pasiklydusiu vaiku, jo mąstymo lygmenimis, suvokiame ir priimame Dievo valią.
į:
Pasiklydusiu vaiku, jo mąstymo lygmenimis, suvokiame ir priimame Dievo valią.
* Neturėti poreikių - priimti kito poreikius - rūpintis
* Neturėti abejonių - tikėti
* Neturėti lūkesčių, nesivilti - paklusti
* Neturėti poreikių - priimti kito poreikius - rūpintis
* Neturėti abejonių - tikėti
* Neturėti lūkesčių, nesivilti - paklusti
2012 kovo 05 d., 19:06
atliko -
Pakeistos 86-88 eilutės iš
Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?
į:
Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?
Pasiklydusiu vaiku, jo mąstymo lygmenimis, suvokiame ir priimame Dievo valią.
Pasiklydusiu vaiku, jo mąstymo lygmenimis, suvokiame ir priimame Dievo valią.
2012 kovo 05 d., 19:01
atliko -
Pakeistos 78-86 eilutės iš
Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubis kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
į:
Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubis kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
Dievas bręsta atgal į Dievą, užtat apima viską, atsakys už viską. Jis leidžia bendrystę (ir taip, ir ne), leidžia, kad būtų kiti, bet visgi jis yra Dievas ir toks būdamas iškyla, kaip pirmapradis.
* Kito Dievas yra Amžinas Gyvenimas (paklusimo Dievas - antrinėmis sandaromis)
* Tavo Dievas yra Gyvenimas (tikėjimo Dievas - pirminėmis sandaromis)
* Mano Dievas yra Gerumas (rūpėjimo Dievas - visaregio reikalai)
* Dievo Dievas yra Dievas (kada net nerūpi, yra tik nuoširdumas, tiesa)
Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?
Dievas bręsta atgal į Dievą, užtat apima viską, atsakys už viską. Jis leidžia bendrystę (ir taip, ir ne), leidžia, kad būtų kiti, bet visgi jis yra Dievas ir toks būdamas iškyla, kaip pirmapradis.
* Kito Dievas yra Amžinas Gyvenimas (paklusimo Dievas - antrinėmis sandaromis)
* Tavo Dievas yra Gyvenimas (tikėjimo Dievas - pirminėmis sandaromis)
* Mano Dievas yra Gerumas (rūpėjimo Dievas - visaregio reikalai)
* Dievo Dievas yra Dievas (kada net nerūpi, yra tik nuoširdumas, tiesa)
Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?
2012 vasario 01 d., 19:48
atliko -
Pridėtos 18-19 eilutės:
Dievas būtinas, kad jis galėtų būti nebūtinas. Tik Dievas įstengia taip visiškai pasistraukti.
2012 sausio 23 d., 22:24
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Apžvalga]], [[Nebūtinas]]
į:
Žr. [[Apžvalga]], [[Nebūtinas]], [[Aprašas]]
2012 sausio 21 d., 05:13
atliko -
Pakeistos 13-17 eilutės iš
Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?
į:
''Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?''
Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau, antrines tiesas. Susivedimas tai būtinumo eiga. Jis prasideda trimis skirtingomis kalbomis: kas rūpi, reiškia ir įvyksta. Kitas prileidžia trejybę lygtimis X -> Y kur strėlė -> ir yra Kitas. Pereina iš Kito į Tave, Mane, Dievą atitinkamomis lygtimis. Atranda, išaiškina netobulumą (pasaulio klaidas, klystkelius), blogą valią (Tu), blogį (Aš).
''Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?''
Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau, antrines tiesas. Susivedimas tai būtinumo eiga. Jis prasideda trimis skirtingomis kalbomis: kas rūpi, reiškia ir įvyksta. Kitas prileidžia trejybę lygtimis X -> Y kur strėlė -> ir yra Kitas. Pereina iš Kito į Tave, Mane, Dievą atitinkamomis lygtimis. Atranda, išaiškina netobulumą (pasaulio klaidas, klystkelius), blogą valią (Tu), blogį (Aš).
''Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?''
2012 sausio 20 d., 01:15
atliko -
Pridėtos 10-11 eilutės:
''Ar žinojimo rūmai yra suvokimo rūmai? Ką tai reikštų? Kaip žinojimas ir suvokimas yra susiję?'' Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria. ''Ar man rūpi žinoti ar suvokti?''
2012 sausio 17 d., 21:37
atliko -
Pakeista 31 eilutė iš:
Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viska žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį.
į:
Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viską žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį. O tai bene sietina su Dievu, Manimi, Tavimi bei Kitu. (Pavyzdžiui, pirminės sandaros tai gražus taikymas.)
2012 sausio 17 d., 19:55
atliko -
Pridėtos 32-33 eilutės:
Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.
2012 sausio 17 d., 19:47
atliko -
Pridėtos 29-34 eilutės:
'''Vienumo laipsniai'''
Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viska žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį.
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/summary.jpg
Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viska žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį.
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/summary.jpg
Pakeistos 49-53 eilutės iš
Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?
Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?
Kaip suvokimo rūmais iškyla Dievas?
Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?
Kaip suvokimo rūmais iškyla Dievas?
į:
''Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?''
''Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?''
''Kaip suvokimo rūmais iškyla Dievas?''
''Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?''
''Kaip suvokimo rūmais iškyla Dievas?''
2012 sausio 16 d., 20:21
atliko -
Pakeistos 5-9 eilutės iš
''Kaip Dievo būtinumui svarbios sąvokos glūdi jo nebūtinumo raidoje?''
į:
''Kaip Dievo būtinumui svarbios sąvokos glūdi jo nebūtinumo raidoje?''
''Kokios sąvokos svarbios Dievo būtinumui?'' Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti. Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.
''Koks ryšys tarp suvokimo ir asmens?'' Asmenys išsiskirto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.
''Kokios sąvokos svarbios Dievo būtinumui?'' Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti. Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.
''Koks ryšys tarp suvokimo ir asmens?'' Asmenys išsiskirto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.
2012 sausio 16 d., 18:36
atliko -
Pridėtos 4-5 eilutės:
''Kaip Dievo būtinumui svarbios sąvokos glūdi jo nebūtinumo raidoje?''
2011 gruodžio 30 d., 14:45
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Apžvalga]]
į:
Žr. [[Apžvalga]], [[Nebūtinas]]
2011 gruodžio 28 d., 16:01
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ? Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas.
į:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ? Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.
2011 gruodžio 28 d., 16:00
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ? Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?
į:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ? Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas.
2011 gruodžio 28 d., 15:58
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ?
į:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ? Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?
2011 gruodžio 28 d., 15:57
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Ar tai siejasi su veiksmu +1 ?
į:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Kaip tai išreiškia veiksmą -1? Kaip tai sulygina nulybę ir vienybę? Ar tai siejasi su veiksmu +1 ?
2011 gruodžio 28 d., 15:56
atliko -
Pakeista 19 eilutė iš:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai.
į:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Ar tai siejasi su veiksmu +1 ?
2011 gruodžio 28 d., 15:52
atliko -
Pridėtos 18-19 eilutės:
Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai.
2011 gruodžio 28 d., 15:22
atliko -
Pridėtos 18-19 eilutės:
Yra taip pat šešios ženklų savybės, poruojančios keturis lygmenis, siejančios nulybės ir vienybės atvaizdus.
2011 gruodžio 28 d., 15:19
atliko -
Pridėtos 16-17 eilutės:
Aštuongubis kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.
2011 gruodžio 28 d., 15:07
atliko -
Pakeista 15 eilutė iš:
Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai).
į:
Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai - rinktis: taip, ne ne, ne taip, ne, rinktis, nesirinkti), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai: visko, betko, kažko, nieko), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai: didėjantis, mažėjantis laisvumas).
2011 gruodžio 28 d., 15:05
atliko -
Pridėtos 12-15 eilutės:
'''Vienumas'''
Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai).
2011 gruodžio 28 d., 15:01
atliko -
Pakeistos 7-11 eilutės iš
'''Bendri bruožai'''
Įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai.
Būti viena, susitapatinti, širdingai bendrauti.
Būti viena, susitapatinti, širdingai bendrauti
į:
'''Tikslas'''
Koks visako tikslas? Kaip taikyti visko žinojimą?
Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.
Koks visako tikslas? Kaip taikyti visko žinojimą?
Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.
2011 gruodžio 27 d., 14:20
atliko -
Pakeista 21 eilutė iš:
Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina. Kaip?
į:
Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina trejybe.
2011 gruodžio 27 d., 14:20
atliko -
Pridėtos 19-21 eilutės:
Visaregis yra Dievo suvokimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais. Kaip tai išsivysto?
Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina. Kaip?
Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina. Kaip?
2011 gruodžio 27 d., 14:13
atliko -
Ištrinta 12 eilutė:
Pakeistos 22-23 eilutės iš
Kaip iškyla žinojimo rūmai? Kaip jie susiję su kalbomis?
į:
Kaip iškyla suvokimo rūmai? Kaip jie susiję su kalbomis?
Pridėtos 27-28 eilutės:
Kaip suvokimo rūmais iškyla Dievas?
2011 gruodžio 27 d., 14:11
atliko -
Pakeistos 21-25 eilutės iš
į:
Kaip iškyla žinojimo rūmai? Kaip jie susiję su kalbomis?
Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?
Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?
Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?
Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?
2011 gruodžio 27 d., 13:45
atliko -
Pakeistos 16-17 eilutės iš
į:
Aprėpiama vis plačiau. Susivokiant pirma iškyla paklusimas ir susikalbėjimas. Pradedama aukščiausiu laipsniu ir išsiplečiama vis žemesniais laipsniais: tikėjimu, rūpėjimu ir amžinu gyvenimu.
Ištrinta 19 eilutė:
2011 gruodžio 27 d., 13:41
atliko -
Pridėtos 6-18 eilutės:
'''Bendri bruožai'''
Įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai.
Būti viena, susitapatinti, širdingai bendrauti.
'''Keturi lygmenys'''
'''Klausimai'''
2011 gruodžio 27 d., 13:39
atliko -
Pridėtos 1-23 eilutės:
Žr. [[Apžvalga]]
[[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyveniams]]
Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?
---------------------------
'''Pamąstymai'''
Bendrystė įtvirtinama suvokimu iššaukiant, išplėčiant asmenis, Dievą per Mane ir Tave iš Kito:
* Padalinimu: Dievą iš Manęs. Požiūris.
* Atvaizdu: Dievą iš Tavęs. *Požiūris į Požiūrį.
* Aplinka: Mane iš Tavęs. Požiūris į *Požiūrį.
* Pagrindimas: Tave iš Kito. Požiūris į Požiūrį į *Požiūrį.
* Įvardijimas: Mane iš Kito. Požiūris į *Požiūrį į Požiūrį.
* Pasakojimas: Dievą iš Kito. *Požiūris į Požiūrį į Požiūrį.
Palyginti su ženklų savybėmis. Požiūris sieja dvi apimtis, likimo ir laisvos valios. Tai bene vietinės reikšmės (apimties) padalinimas. Požiūriu sugretinami paskiras, apibrėžtas požiūris (žmogaus) ir neapibrėžtas požiūris (tad, visi požiūriai kartu - Dievo).
Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubis kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
[[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyveniams]]
Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?
---------------------------
'''Pamąstymai'''
Bendrystė įtvirtinama suvokimu iššaukiant, išplėčiant asmenis, Dievą per Mane ir Tave iš Kito:
* Padalinimu: Dievą iš Manęs. Požiūris.
* Atvaizdu: Dievą iš Tavęs. *Požiūris į Požiūrį.
* Aplinka: Mane iš Tavęs. Požiūris į *Požiūrį.
* Pagrindimas: Tave iš Kito. Požiūris į Požiūrį į *Požiūrį.
* Įvardijimas: Mane iš Kito. Požiūris į *Požiūrį į Požiūrį.
* Pasakojimas: Dievą iš Kito. *Požiūris į Požiūrį į Požiūrį.
Palyginti su ženklų savybėmis. Požiūris sieja dvi apimtis, likimo ir laisvos valios. Tai bene vietinės reikšmės (apimties) padalinimas. Požiūriu sugretinami paskiras, apibrėžtas požiūris (žmogaus) ir neapibrėžtas požiūris (tad, visi požiūriai kartu - Dievo).
Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubis kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.
Būtinas
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius