神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.Išgyvenimai istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2023 rugsėjo 19 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 488-491 eilutės:

* Gulėjau lovoje ir mąsčiau ar tiesiog sapnavau, kad Thomas aiškino, kad rateliui reikia pasimelsti prieš ir po komunijos pasidalinimo tarpusavyje. Ir supratau, kad taip nustatome skirtumą tarp to, kokiais esame prieš ir po komunijos, savęs atsisakymo veiksmo, tad moksliškai apmąstome, įsisaviname, patvirtiname šį skirtumą. Sapnavau, kad reikia užsirašyti ir supratau, kad reikia atsikelti tai padaryti.
* Lygiagretūs išgyvenimai ir jų santykiai grindžia vienį, visybę, daugį ir būtent Tave.
2023 rugsėjo 19 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 486-487 eilutės:

* Ar išgyvenimų aklavietės išsako trikdžius?
2022 gegužės 19 d., 17:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 482-485 eilutės:

Išsišokimas (laike ir erdvėje)
* Noriu prisiminti kaip Butrimonyse eilinį kartą išsišokau, pakalbėjau Butrimonių žydų (Olga Zabludoff) vardu ir kaip tai yra pavyzdys australiečių "sapnų gyvenimo". Ir panagrinėti kaip tai susiję su laiku ir erdve.
* [[https://www.youtube.com/watch?v=JCzlgBbv5OY | Sand Talk. Tyson Yunkaporta.]] Australiečių gyvenimas sapnu.
2021 rugsėjo 06 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 479-480 eilutės:
* Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.
* Asmeniniai pasakojimai, išgyvenimai, padeda mums atsispirti nuo pasaulio.
2021 rugsėjo 02 d., 19:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Kaip išgyvenimas susijęs su asmeniu ir asmenybe, su jų branda ar nebranda?
2021 rugsėjo 02 d., 18:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-24 eilutės:

Suprasti išgyvenimą
* Įsijausti į savo išgyvenimus, suvokti jų pasekmes, pagauti jų prasmę.
* Suprasti trijų veiksmų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) vaidmenis išgyvenime.
* Apmąstyti visus išgyvenimų reiškinius.
2021 rugsėjo 02 d., 18:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
* Palyginti išgyvenimo matus (žinojimo rūmų išdėstymu, taip pat išskiriant pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir reiškinius sandaromis (kaip kad brėžinyje šiame puslapyje). Naujai perdaryti brėžinį.
2021 rugsėjo 02 d., 18:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-18 eilutės:

* Naujai apmąstyti išgyvenimų pavyzdžius, į juos įsijausti, suprasti ką jie pasako apie išgyvenimą ir jo galimybes, jo sudėtį ir eigą.
2021 rugsėjo 01 d., 15:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 460-469 eilutės:

* Išgyvenimu susigaudome kildami iš pasaulio per asmenybę ir asmenį iki Dievo ir paskui pasireiškiame atgal per asmenį ir asmenybę į pasaulį. Tai išeiname iš senosios savasties per besąlygiškos meilės palaikymą į naująją savastį.
* Kaip išgyvenimuose besąlygiška meilė įvairiai reiškiasi mūsų palaikymu?
* Išgyvenimo rūšys - įtampa iš vidaus - nėra laisvumo, nėra išėjimo
* Išgyvenimų rūšys išsako mano trejybę (pasąmonės esamybę, sąmonės galimybę, sąmoningumo siekiamybę) is mano pusės ir iš Dievo pusės.
* Kaip pasąmonės esamybę, sąmonės galimybę, sąmoningumo siekiamybę sieja trejybės atvaizdus: Dievo šokio būtinumą, tikrumą, galimumą ir išgyvenimo apytakos daiktą, eigą, asmenį?
* Išgyvenimo esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.
* Išvada: ne žmogus yra gyvas, o gyvi yra jo paskiri išgyvenimai kuriais jis gyvena, kuriais atsiskleidžia. Būtent jais reiškiasi bendras žmogus. O paskiras žmogus tėra asmenybė, išsiaiškinimo būdų suręsta, atliepiantis tam tikras aplinkybes. Žmogus gyvas tam tikromis akimirkomis į kurias jisai susiveda, kurios įsiamžina.
* Išgyvenimu išgyvename kaip sąmoningumu sustatome dorovės ir elgesio santykį, tad širdies ir pasaulio tiesų santykį.
* Išgyvenimas vyksta bent dviem srautais. Išgyvename gyvenimo visumą ir taip pat išgyvename paskirus išgyvenimus. Gali būti netgi išgyvenimai išgyvenimuose. Išgyvenimus gali sieti sekos, medžiai, tinklai.
2021 rugpjūčio 11 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 309 eilutė iš:
Širdies tiesa
į:
Širdies tiesa: reiškiasi šešerybe - besąlygiška trejybe ir sąlygiška trejybe
Pakeista 315 eilutė iš:
Pasaulio tiesa
į:
Pasaulio tiesa reiškiasi laipsnynu - trejybės dvi pusės - teigiama ir neigiama
2021 rugpjūčio 09 d., 13:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 304-305 eilutės iš
'''Išgyvenimo matai'''
į:
'''Išgyvenimo matai pagal žinojimo rūmus'''
Pakeista 350 eilutė iš:
'''Iš ankčiau'''
į:
'''Iš ankčiau: Išgyvenimo matai pagal pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą'''
2021 rugpjūčio 09 d., 13:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 349-397 eilutės:

'''Iš ankčiau'''

Sąlygos
* Aplinkybės:

Pasąmonė
* Įtampa:
* Įtampos jėgos:
* Išgyvenimo rūšis:
* Aklavietė:

Sąmonė
* Tapatybės kaitos aplinkybė:
* Dorovė:
* Atsivėrimas:
* Klausimas:
* Suvokimas:
* Derinys:

Pasąmonės ir sąmonės tarpusavio susikalbėjimas keturiais netroškimais
* Poreikio tenkinimas:
* Abejonė ir dvejonė:
* Jausmai:
* Vertybinis klausimas:

Sąmoningumas - sutelkia, atjautomis suvienija 4 netroškimus, padaro išvadas
* Rūpesčio rūšis:
* Supratimas:
Dorovės įgyvendinimas
* Įsisavinimas:
* Išgyvenimo prasmė:
* Dorovės rūšis:
* Vienybės sampratų suderinimas:
Atjautos, kuriomis galiu būti atjaustas
* Pasakojimas:
* Įvardijimas:
* Neįvardinta:
* Pagrindimas:
* Sprendimas: Derinį sieju su savimi.

Pasekmės
* Išdavos:
* Tolimesnės aplinkybės:

Rūpesčiu sąmoningumu išgyvenu savo sąmonę, tad paprieštarauju pasąmonės išgyvenimui ir juos priešpastatau, taip išskiriu pasąmonę ir sąmonę.

Kitos mintys: Pasirinkimas (suvokimas): Netroškimų išgyvenimas plačiau. Dorovė - brandos veikla
2021 rugpjūčio 09 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 179-181 eilutės iš
Savasties patikslinimas
* Išgyvenimai nubrėžia ribas, kaip kiekvienas atsako už save, kas atsako už tai, kas už mūsų
. Kaip mes atsakome už vienas kitą ir už Dievą.
į:
Savasties pasikeitimo vienetas
* Savastis po išgyvenimo skiriasi nuo savasties prieš išgyvenimą. Išgyvenimas išsako kaip savastis pasikeičia
.
* Šešiomis atjautomis savastis yra išskaidoma į keturis atvaizdus (kūną, protą, širdį, valią), kad jinai galėtų pasikeisti ir vėl būti suvesta.
* Savasties patikslinimas
Pridėtos 190-193 eilutės:
'''Savasties ribos patikslinimas'''

* Išgyvenimai nubrėžia ribas, kaip kiekvienas atsako už save, kas atsako už tai, kas už mūsų. Kaip mes atsakome už vienas kitą ir už Dievą.
Pridėtos 216-227 eilutės:
Išgyvenimas yra vieta kur stringa padalinimų ratas nes gyvename be visumos, be Dievo požiūrio
* Apsistojus ties padalinimą, jisai nusako mūsų būklę. Iškyla trys galimi veiksmai +1, +2, +3. Trejybės ratas stringa nes šių veiksmų tarpusavio santykis nesurikiuotas. Šešerybė išreiškia kaip įvairiai galime besąlygiškumu pakilti virš trejybės rato.
* Išgyvenimas yra trijų veiksmų sulyginimas ir jų išsišakojimas.
* Išgyvenimas priverčia mus būti sąmoningais ir sustatyti veiksmus +1, +2, +3 ir gyventi veiksmu +3.
Išgyvenimas yra pasimokymas, kurio esmė yra suvokimas, kurį išreiškia suvoktas visko padalinimas, nes suvokimas derina suvokėją, susivokėją, ir suvoktąjį, tad Dievo trejybę.
* Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
* Dorovės pasirinkimai išsako suvokimo išsišakojimą.
* Išgyvenimu susisieja suvokimo padalinimas ir dorovės pasirinkimų veiksmai.
* Išgyvenimu mane išgyvena Dievas (padalinimais), aš pats save (atvaizdais ir aplinkybėmis), ir kiti mane (trimis kalbomis)
* Mane būtinai išgyvena Dievas, Aš pats tikrai išgyvenu ir visi gali mane išgyventi.
* Yra 24 išgyvenimai = 8 padalinimai x 3 veiksmai-pasirinkimai? Renkamės tarp pasirinkimų (veiksmų), kuriais požiūriais spręsti.
Pridėtos 260-292 eilutės:

Išgyvenimu įprantu
* Gyvenu naujai, išplečiu savo gyvenimą, kartu ir savastį.
* Sandara sustatau pakartotiną veiklą. Ir veikla iššaukiu sandarą.
* Įsisavinu požiūrį. Išorinį požiūrį pakeičiu vidiniu požiūriu.
* Dorybe įamžinu teigiama jausmą.
* Atsakau už savo elgesį.
* Pereinu iš to, ką veikių, į tai ką man derėtų veikti.
* Gyvenu savo nuostata - išjudinu trejybės ratą - nusistatau, vykdau, permąstau - ir galiu pradėti iš bet kurio iš šių trijų, tad paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
* Pasimokau gyvenimo, nežinojimą išreiškiu žinojimu.

Išgyvenimu sutampa supratimai
* Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimas, kas aš esu. Jie tai supranta skirtinguose lygmenyse.
* Kiekvienas išgyvenimas yra indas, atveriantis išgyvenimo galimybę tam kas dar plačiau nė mano sąmonė, ne tik mano pačiam sąmoningumui, bet ir Dievui ar dar kam nors kitam.
* Mano išgyvenimus išgyvena Aš pats, kiti ir Dievas.
* Tyrimas visiems palaiko visko žinojimo veiklą ir galimybę.

Kiekviename išgyvenime išsiskiria ir susidėlioja mano pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.
* Mano savastis reiškiasi pasąmonei, kaip daiktas, sąmonei, kaip eiga, ir sąmoningumui, kaip asmuo.
* Sąmoningumas išskiria, koks aš esu netobulas (pasąmonė) ir koks galėčiau ir turėčiau būti tobulas (sąmonė).
* Klausimas, Kas aš esu? keičiasi, atsiskleidžiant pasąmonei, sąmonei ir sąmoningumui.
* Atsakymas, Kas aš esu, (mano savastis) keičiasi ir (mano asmenybė) plėtojasi ir (mano kertinė vertybė) ryškėja.

Išgyvenimas išreiškia savasties atsakomybę už save
* Išgyvenimo apytaka išplaukia iš galimybės, kad nėra Dievo mumyse, nėra gerumo, kaip kad ir nėra Dievo už mūsų. Tokiu atveju tesame mes, tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ir mums rūpi, iš vienos pusės, teisingumas, kad būtų tas Dievas, tas gerumas, kurio nėra. Iš kitos pusės, mums rūpi malonė, kad iš viso būtų gerumas, nebūtinai kaip santvarkos ypatybė, tad išplaukiantis iš už mūsų. Tokiu būdu iškyla klausimas, Kas mes esame, juk tai išryškėja kuomet nėra gerumo.
* Atsiskleidžiame kada gyvenimas nebūtinai teisingas, Dievas nebūtinai geras. Būtent šia išvada atsakome už save.

Išgyvenimu pereiname nuo savo požiūrio į Dievo požiūrį
* Išgyvenimai turi pradžią ir pabaigą. Taip pat turi viršūnę, kurioje apsiverčia požiūris iš buvimo į nebuvimą, iš žinojimo į nežinojimą.
* Pripažindami už save platesnį Dievo požiūrį, apribojame savo atsakomybę, kartu ir savo išgyvenimą, už kurį atsakome.
* Išgyvenimu renkamės širdies tiesą vietoj pasaulio tiesos, kaip kad geros valios pratimais. Širdies tiesa atsiveria Dievo požiūrio galimybė, nežinojimo galimybė.
* Savo požiūriu išgyvename savo išgyvenimą, jisai yra šešių (3+3) rūšių, be Dievo. O subrendus, suvokus pereiname į Dievo požiūrį, tad nebeišgyvename, o patiriame rūpestį, būtent Dievo rūpestį, kuriuo aštuoneriopai (1+4+2+1) bręstame.
* Trimis pasirinkimais įvairiai (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) renkamės gyventi savo požiūriu arba Dievo požiūriu. Kaip tai susiję su išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu?
2021 rugpjūčio 09 d., 11:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
* [[Išgyvenimo apytaka]], [[Išgyvenimo eiga]], [[Išgyvenimų nagrinėjimas]], [[Išgyvenimų rūšys]], [[Išgyvenimų pavyzdžiai]], [[Neišgyvenimai]], [[Nesusivedimai]], [[Neigiamybė]], [[Atsakomybė]], [[Gyvenimo prasmė]], [[Pamokymai]]
į:
* [[Išgyvenimo apytaka]], [[Išgyvenimo eiga]], [[Išgyvenimų nagrinėjimas]], [[Išgyvenimų rūšys]], [[Išgyvenimų pavyzdžiai]], [[Veiksmai]] [[Neišgyvenimai]], [[Nesusivedimai]], [[Neigiamybė]], [[Atsakomybė]], [[Gyvenimo prasmė]], [[Pamokymai]]
Ištrintos 68-80 eilutės:
Kokia išgyvenimų eiga?
* Palyginti išgyvenimo eigą su Lajos N. Egri knyga, "The Art of Dramatic Writing".
* Palyginti išgyvenimą su geros valios pratimu.
* Sekti, kaip jausmai keičiasi eigoje, ką pasamonė jais byloja, kokie lūkesčiai juos grindžia. Atitinkamai, sekti, kaip plėtojasi samprotavimai.
* Tirti išgyvenimo eigą, kaip joje išsidėsčiusios sandaros, ir kaip yra išsidėstę ir susiję kūno, proto, širdies ir valios lygmenys.
* Koks padalinimų vaidmuo Dave Gray pažinimo piramidėse, pažinimo planetose?
* Išgyvenimą suprasti kaip piramidę ir palyginti su Dave Gray piramide. Kūnas -> protas -> širdis -> valia -> valia -> širdis -> protas -> kūnas. Kūnas yra plačiausias sluoksnis.

Padalinimų veiksmai
* Ar visi padalinimų poslinkiai laikytini išgyvenimais?
* Kaip padalinimų veiksmais +1,+2,+3 išgyvename padalinimą?
* Ką veiksmai +1,+2,+3 suteikia mūsų išgyvenamam padalinimui?
Pakeistos 350-486 eilutės iš
[+Išgyvenimo eiga+]

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.
* Dievo šokis išreiškia Dievo Tėvo tyrimą, o išgyvenimo apytaka kiekvienas išgyvenimas išreiškia trejybės rato apibrėžto žmogaus tyrimą, kaip Dievo Sūnaus tyrimą. Dievo Sūnus susivokia, kad Tu esi Dievas. Jisai susivokia savo buvimą ir Dievo nebuvimą, Dievo buvimą tiek savo gelmėse, tiek už savęs, ir Dievo už savęs pirmumą.
* Dievo šokis atveria galimybę, kad žmogaus trejybėje yra dvasia, neišeinanti už požiūrio, o tiesiog besisukanti tarp požiūrio, požiūrio į požiūrį ir požiūrio į požiūrio į požiūrį, tad visada tarp sąlygiškų būsenų. Tad gali būti trinaris žmogus susidedantis iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo. Šis trinaris žmogus supina tris balsus, ir kiekvienas balsas turi savo Dievą, atitinkamą Dievo vaidmenį: Tėvą, Sūnų ar Dvasią. Bet už trijų balsų yra vienas žmogus kaip kad už trijų vaidmenų yra vienas Dievas.
* Žmogus yra besusivokiantis Sūnus. Sūnui Tėvas reiškiasi visko padalinimu į požiūrius, kuriais Tėvas eina link Sūnaus. Ir kiekvienas požiūris kurio Sūnus atsisako yra taipogi požiūris kuriuo Tėvas eina toliau link Sūnaus, kartu su Sūnumi.
* Užtat mąstant Tėvo požiūriu, žmogus mąsto visumą, jos padalinimus. Šalia ketverybės, penkerybės, šešerybės ir septynerybės, žmogus mąstantis Dievo visuma išgyvena nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
* Trinaris žmogus išgyvena padalinimus trejopai, išsišakoja trys veiksmai: pasąmonės
+1, sąmonės +2, sąmoningumo +3.
* Dievo šokis trejybės ratą išreiškia dvasios trejybės atvaizdu: (Dievas Tėvas) būtinas, (Dievas Sūnus) tikras, (Dievas Dvasia) galimas. Tai išplaukia iš tiesos nenuslepiamumo, jos akivaizdumo. Toliau išgyvenimo apytaka trejybės ratą išreiškia kitu, sandaros trejybės atvaizdu: pasąmonei savastis yra daiktas, sąmonei yra eiga, ir sąmoningumui yra asmuo. Sandara išreiškia savastį.

Kas vyksta bendrai
* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu.
* Išgyvenimu įsisąmonijame save, esame save, kuriame save, pažįstame save, Kas Aš esu. Tai grindžia trejybės ratas (vykdau, permąstau, nusistatau) ir trejybės atvaizdas (daiktas, eiga, asmuo):
** Savastis yra daiktas, o pasąmonė veikia, ją kuria.
** Savastis yra eiga, o sąmonė derėtų veikti, ji kuria.
** Savastis yra asmuo, o sąmoningumas ją išgyvena, su ja susitapatina.

Įtampos sąlygos
* Pasaulio tiesa vystosi iš visuotinos įtampos į vietines įtampos jėgas. Širdies tiesa vystosi iš vietinės dorovės į visuminio sprendimo.
Dorovė
* Dorovė kyla iš smulkmenų kuriais gyvename jautresniais. Tos smulkmenos paprastai yra tai kas tiesiog tolima užtat tik atrodo smulku dabartinėse aplinkybėse bet yra tampriai susiję su visuma. Tad dorovė rūpinasi visuma.
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.

Tiesų suderinimas
* Trejybės ratas juos sieja kaip du kraštutinumus ir tarp jų sustato padalinimą. (Tokiu būdu išverčia padalinimų ratą ir tris veiksmus, gaunasi trejybės ratas ir jo grindžiamas padalinimas).
* Išgyvenimas prasideda požiūriu, +1, tad padalinimu, sustatančiu pasąmonės elgesį.
* Įtampa kyla nes pasąmonė krypsta savaime.
* Išgyvenimas remiasi poreikiais, jie bene išsako pasąmonę.
* Palaipsniui išvystome jėgų suderinimą širdies tiesa.
* Kaip savęs atsisakymas palaipsniui ir jėgų suderinimas susijęs su sandaromis? Tai yra pirm santvarkos, tai grindžia santvarką - įsisavinimo lygmenis, o būtent jų pagrindu santvarkoje apibrėžtinos sandaros.
Pasąmonei savastis yra daiktas kuriam jinai skiria dėmesį.
* Pasąmonė rengia prielaidą, kad savastis nebūtina.
* Pasąmonė išaiškina, kas nėra savastis. Savastis nėra nė kūnas, nė protas, nė širdis. Tad lieka valia.
* Savastis pakopomis pasitraukia.
* Pasąmone randame save, savo vidinį balsą, savo kertinę vertybę, savo gelmes.
* Pasąmonė pripažįsta dvi trejybes, buvimo (savo) ir nebuvimo (ne savo), bet nenutuokia jų skirtumo.
* Pasąmonė sulygina žmogaus valią (kas yra) ir Dievo valią (ko nėra).
* Pasąmonė išgyvenimų rūšimis skiria pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą iš savo pusės (esamybę, galimybę, siekiamybę) ir iš sąmonės pusės (nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę).
* Tačiau pasąmonė nenutuokia sąmoningumo pusės.
* Užtat pasąmonė jaučia, kad kažką išgyvename. Ir pasąmonė supranta skirtumą tarp esamybės ir galimybės bei siekiamybės bet pati nesupranta dorovės nes pati neskiria savo siekių nuo aukštesnių siekių, kuriems reikėtų nusileisti.
* Pasąmonė požiūriu grindžia sąmonę. Užtat požiūrių seka sąmoningėjame, keturiais troškimais.
* Telkdami išteklius, susitelkdami, sąmoningėjame: išvystome požiūrį, požiūrį į požiūrį, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį. Atitinkamai iškyla netroškimai - kūno, proto, širdies, valios.
* Pasąmonė supranta sąmonę kaip netroškimą, kurį išryškina, pereinant iš kūno į protą, iš proto į širdį, iš širdies į valią.
* Sutelkdami save, atsitraukdami į save, išvystome save kaip savo kertinę vertybę (valios netroškimą).
* Pasąmonė skiria dėmesį kitam, vadinas, daiktui. Ir tas Kitas siaurėja.

Trijų vienumų sutelkimas
* Brandos šuolis sutelkiamas ir įvykdomas trejybės ratu sutapatinus tris vienumus, tris meiles - sau, vienas kitam, visiems.
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį.
* Sutampa paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas.
* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.

Pažinovo virsmas
* Savasties virsmas iš pasąmonės daikto į sąmonės eigą.
* Pasakojime pagrindinis veikėjas kažką išmoksta pasakos viduryje.
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.

Vienumo sampratų išskyrimas
* Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais.
* Išgyvenimas išsiplečia antru požiūriu, požiūriu į požiūriu, +2, tad nauja savastimi, sąmone ir dorove. Yra dvi savastys, sena ir nauja. Jas sieja atvaizdai (atsitokėjimas antruoju požiūriu) arba aplinkybės (įsijautimas pirmuoju požiūriu).
* Sąmonė išsako pasąmonės nebuvimą, tad išryškina jų įtampą. Ir jų skirtumo pagrindu apibrėžiamas išėjimas už savęs, keturios pakopos, vienumo sampratos.
* Išskyrimas pagrįstas dvylika aplinkybių.
* Sąmonė turi dėti pastangas pakreipti kitaip.
* 4 lygmenys - atsisakome savęs ir palaipsniui susigražiname naujai.
* Savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu).
* Iškyla abejonės, dvejonės, sąmonė, protas, padalinimai.
* Išgyvenime pasikeičia poreikiai, mąstymas, jausmai, o vertybės tiesiog pasitikslina.
Sąmonei savastis yra eiga kuria jinai skiria sau dėmesį.
* Sąmonė liudija, kad vis dėl to yra savastis. Jinai yra savastis, išplaukianti iš gelmių.
* Samonė tvirtina, kas yra savastis. Sąmonė yra valios balsas. Jinai tvirtina, kad būtent jinai yra savastis. Jinai išplečia savastį, tvirtindama, jog tai jos širdis, jos protas, jos kūnas.
* Savastis pakopomis atsiranda sąmone.
* Pasąmonei pilnai atsiskleidus, pasitraukus, sąmonė gali išvirkščiai atsiskleisti.
* Sąmonė iškyla iš atsisakymo savęs. Ir tas atsisakymas platėja.
* Sąmonė išverčia pasąmonės veiklą išvirkščiai, taip kad sąmonė pradeda valia - ir mus supančia meile, jos pagrindu išvysto ramumą, užtikrintumą ir savarankiškumą.
* Sąmonė suvokia besąlygišką Dievo valią kaip pranašesnę už sąlygišką žmogaus valią. Sąmonė nutuokia grįžtamąjį ryšį su pasąmone, 4+4. Netroškimai išsako skirtumą tarp Dievo požiūrio ir žmogaus požiūrio. Šį skirtumą išsako trimis požiūriais valia, dviem požiūriais širdimi, vienu požiūriu protu, ir jokiu požiūriu kūnu. Aštuongubame kelyje Dievo trys besąlygiški požiūriai yra lygiagretūs, tuo tarpu žmogaus trys požiūriai sudaro trejybės ratą kuriuo jisai tikslina save, tai yra savo pasąmonę. Užtat sąmonė supranta, jog pasąmonė netobula ir klysta, jos žinojimas ne visai sutampa su nežinojimu. Sąmonė susikalba su pasąmone trejybės atvaizdais - aplinkybėmis, jais išreiškia trejybės ratą.
* Sąmonė skiria besąlygiškumo trejybę ir sąlygiškumo trejybės ratą.
* Sąmonė skiria dėmesį sau, vadinas, eigai. Tad Savastis platėja, iš valios į širdį į protą į kūną.
* Sąmonė yra bendras žmogus, pasąmonė yra paskiras žmogus. Jėzus kalbėjo pamoksle nuo kalno, siauru keliu eina bendras žmogus, tad nedaug žmonių. Plačiu keliu eina paskiri žmonės, tad daug žmonių.

Vienumo sampratų porų surikiavimas
* Keturių klodų išskyrimas įtvirtinamas (simetrija sugriaunama) dviejų vieningumo sampratų surikiavimu.
* Surikiavimas pagrįstas šešiais atvaizdais.
* Iškyla lūkesčiai, jauduliai, širdis, atvaizdai ir aplinkybės, sąmoningumas.
* Išgyvenime pagrindimą papildo rūpesčio rūšis, įvardijimą papildo klausimas, pasakojimą papildo tapatybės kaitos aplinkybė.
* Išgyvenimo esmė gali per daugybę atvejų susikaupti per ilgesnį laiką tačiau išryškėja per kurį nors išskirtinį atvejį, kuriame sau tai įvardiji, ir gali įsidėmėti, atsitokėti ir susivokti. Tad išgyvenimu įvyksta susivokimas. Ir gali kauptis ir ryškėti priešingos esmės. Pavyzdžiui, kuo žmogus ar veikla patinka ir kuo nepatinka.
* Lygmenų poromis nustatomi naujosios savasties įtvirtinimai.

Įamžinimas
* Išgyvenimas išbaigiamas trečiu požiūriu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, +3. Šis trečias požiūris išreiškia sąmoningumą. Jisai išsakomas kalbos vienetu - pagrindimo rūpesčiu, įvardijimo žodžiu, pasakojimo įvykiu. Pasakojimu išgyvename sąmoningumą +3, įvardijimu sąmonę +2 ir pagrindimu pasąmonę +1.
* Savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia.
* Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.
* Šešerybės atvaizdais, Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis.
* Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
* Amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Vertybės, klausimai, valia, trys kalbos, išgyvenimas išsakomas, šešerybe išorinis požiūris įsisavinamas vidiniu požiūriu. Įsisavinus išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, apibrėžiame save, užtat nusakome teigiamus jausmus, kurių pagrindu ateityje suveikiame dorybėmis - išsprendžiame dorovės iššūkius.
* Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). '''Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas.''' Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
* Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
Sąmoningumui savastis yra asmuo kuris jam skiria dėmesį arba jo neskiria
* Sąmoningumas derina pasąmonės ir sąmonės liudijimus, kas yra savastis. Sąmoningumas nurodo, kaip išgyvenimu pasikeitė savastis, ir būtent šia savasties branda suderina pasąmonę ir sąmonę.
* Sąmoningumas derina savasties neigimą ir teigimą. Sąmoningumas įžvelgia asmensį, kuris skiria dėmesį arba jo neskiria.
* Sąmoningumas taip pat asmenį supranta, kaip sąlygiškai besąlygišką, tad Dievo pagrįstą.
* Sąmoningumu atsisakome savęs, tuomi deriname savasties neigimą ir teigimą, taip pat pripažįstame tikresnį savasties pagrindą už mūsų.
* Sąmoningumu sutariama kas yra savastis.
* Pasąmonė išvysto pasaulio tiesą, sąmonė išpuoselėja širdies tiesą, o sąmoningumas jas suderina.
* Būdami savarankiški, galime būti sąmoningi.
* Mano pasąmonė ištisai rūpinasi įvariausiais rūpesčiais, bet tik kai kurie išskirtiniai sprendžiami sąmonės, o išgyvenimais laikytini tie, kuriuos sprendžia sąmoningumas, kuriais bręstame, kuriais Dievui rūpi.
* Išaiškėja, kad būtent aš esu trilypis ir tik dėl to mano Dievas pasireiškia trilypis. Tad galiu rinktis tarp trijų pasirinkimų, kuriuos grindžia trys dorovės ir trys doroviniai klausimai: Ką derėtų veikti? (sąmonė?) Kodėl derėtų veikti? (pasąmonė?) Kaip save priversti deramai veikti? (sąmoningumas?)
* Sąmoningumas skiria besąlygišką Dievą (ir jo trejybę) ir sąlygišką gerumą (ir jo trejybės ratą).
* Sąmoningumas derina sąmonę ir pasąmonę. Sąmoningumas skiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje), tad nulinį požiūrį ir septintą požiūrį.
* Sąmoningumas iškelia asmenį, kuris skiria dėmesį. Asmuo įvairiai sulygina siaurėjantį dėmesį ir platėjantį reiškinį.
* Sąmoningumas apibrėžia trinarę savastį susidedančią iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo.
* Sąmoningumas renkasi tarp Dievo ir savasties, ir pirmenybę teikia Dievui. Savasties būtinumas išplaukia iš Dievo būtinumo ir ne atvirkščiai. Jų santykį nusako pasaulio ir širdies tiesos.
* Sąmoningumas teikia pirmenybę Dievo trejybei ir ne savasties (žmogaus) trejybės ratui. Savasties trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas, ir ne atvirkščiai. Sąmoningumas supranta save, savo ribotumą ir sąlygiškumą.
* Už visko glūdi sąmoningumas derinantis Dievą už gyvenimo (neišgyventą gyvenimą) ir juo visų išgyventą amžiną gyvenimą. (D:2020.09.11)
* Sąmoningumas slypi už Dievo nes skiria ir derina visko pradžią, neišgyventoją, Dievą, ir visko pabaigą, amžiną gyvenimą, išgyventoją, į kurį viskas susiveda. (D:2020.09.11)
* Sąmoningai išgyventi yra susitelkti į neišgyvenimą, vadinas, sąmoningai neišgyventi. Sąmoningumu išgyvenimas ir neišgyvenimas sutampa. (D:2020.09.11)
* Sąmoningumas glūdi meilėje, taip pat Dieve ir meilėje Dievui. (D:2020.09.11)
* Sąmoningumas reiškiasi keturiomis asmenų apytakomis. (D:2020.09.11)

Išgyvenimu įsisąmonijame, kad be savo bręstančios savasties yra kitas, mus mylintis Dievas. Tad išsiskiria ir susidėlioja trys savastys: pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.
* Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? ir veda į klausimą, Kaip tu esi? Grynas sąmoningumas iš trejybės išauga į šešerybę.
* Išgyvenimo užtaisas yra pasąmonėje bręstantis pasimetimas tarp širdies ir pasaulio tiesų, tarp Dievo ir savo požiūrių. Išgyvenimo tikslas yra pirmiausiai išskirti savo valią ir Dievo valią, o toliau pajungti savo valią Dievo valiai, taip kad abi valios teisingai suderintos. Abi valias derina aštuongubo kelio atmainos ir jų laipsnynai.
* Dievas ryškėja: Dievas už mūsų eina link Dievo mumyse.

Išgyvenimo eiga tad išryškėja šie skirtingi požiūriai ir juos palaikančios sandaros.
* Išgyvenimas susidaro iš kelių sluoksnių, klodų. Išgyvenimas yra panašus į pasakojimą, kuris tėra išgyvenimo paviršutinis, visuminis sluoksnis. Išgyvenimas susideda iš papildomų, gilesnių klodų.
* Dorove ir atjauta išvystome sąlygišką pažinovą, kuris gali mus suprasti, kuriam galim pasakyti, "Tu esi Dievas", tad būtent kuriuo toliau galima tirti, Kaip Dievas yra?

-----------------
%center%Attach:isgyvenimoeiga.png
---------------

%center%Attach:isgyvenimu-savokos.png

-------------
į:
[+[[Išgyvenimo eiga]]+]
2021 rugpjūčio 09 d., 10:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
* [[Išgyvenimo apytaka]], [[Išgyvenimų nagrinėjimas]], [[Išgyvenimų rūšys]], [[Išgyvenimų pavyzdžiai]], [[Neišgyvenimai]], [[Nesusivedimai]], [[Neigiamybė]], [[Atsakomybė]], [[Gyvenimo prasmė]], [[Pamokymai]]
į:
* [[Išgyvenimo apytaka]], [[Išgyvenimo eiga]], [[Išgyvenimų nagrinėjimas]], [[Išgyvenimų rūšys]], [[Išgyvenimų pavyzdžiai]], [[Neišgyvenimai]], [[Nesusivedimai]], [[Neigiamybė]], [[Atsakomybė]], [[Gyvenimo prasmė]], [[Pamokymai]]
2021 rugpjūčio 05 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 46 eilutė:
* Kaip tarpusaviai susiję gyvenimo duomenys su tuo, kaip turėtumėme gyventi: vertybės, klausimai, rūpesčiai, klaidos, išgyvenimai?
2021 rugpjūčio 05 d., 11:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 32 eilutė:
* Ar, ką, kaip, kodėl išgyvename?
2021 rugpjūčio 05 d., 10:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-44 eilutės:
* Palyginti išgyvenimus susijusius su dviejų rūšių vertybiniais klausimais: Kaip taikyti vertybę? ir Kodėl vertybės nėra?
* Suskaičiuoti, kokių jausmų būna išgyvenimuose. Juos visus apibrėžti lūkesčių pagrindu. Įvardinti susijusius lūkesčius.
* Tirti Aleksandro išsiaiškinimo būdus ir juos susieti su mano išgyvenimų deriniais.
Ištrintos 93-117 eilutės:

Apžvelgti, kokių būna išgyvenimų
* Sudaryti sąrašą savo išgyvenimų, ieškoti bendrų bruožų, juos išryškinti.
* Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie pasikartojantys ar nuolatiniai?
* Kaupti David Ellison-Bey ir kitų žmonių išgyvenimus, juos taipogi nagrinėti.
* Nagrinėti Kristaus išgyvenimus Evangelijoje.
* Savo išgyvenimų pagrindu įžvelgti išgyvenimus literatūroje, istorijoje, pasikalbėjimuose su kitais, pavyzdžiui, Fresh Air.

---------------------------------



Išgyvenimo rūšys
* Kaip išgyvenimo rūšys žadina sąmoningumą?
* Ar išgyvenimo rūšis nurodo ar turime ar neturime ryšio su Dievu? Su ryšiu kuomet yra neigiamas akstinas (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė) nes tai nurodo aukštesnį lygmenį, ir be ryšio kuomet yra teigiamas akstinas (esamybė, galimybė, siekiamybė)?

Vertybiniai klausimai.
* Palyginti išgyvenimus susijusius su dviejų rūšių vertybiniais klausimais: Kaip taikyti vertybę? ir Kodėl vertybės nėra?

Jausmai.
* Suskaičiuoti, kokių jausmų būna išgyvenimuose. Juos visus apibrėžti lūkesčių pagrindu. Įvardinti susijusius lūkesčius.

Deriniai
* Tirti Aleksandro išsiaiškinimo būdus ir juos susieti su mano išgyvenimų deriniais.
2021 rugpjūčio 05 d., 10:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 35-37 eilutės:
* Sustatyti matų pavyzdžių duomenų bazes ir juos dėsningai tirti.
* Rūšiuoti išgyvenimo matus pagal sąmoningumo lygmenį: pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo.
* Sustatyti matų poras, kas kam atliepia. Išdėlioti, kaip poros susijusios su kitais reiškiniais.
Pakeistos 42-49 eilutės iš
į:
* Kur išgyvenime įžvelgti? ir koks jų vaidmuo?
** grynąjį sąmoningumą (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą)
** pasirinkimus (gyventi amžinai ar šiaip? ar yra ryšys su Dievu? ar slenkti trejybės ratu?)
** trejybės rato poslinkius ir trikdžius
** dorovę
** širdies ir pasaulio tiesas
** geros valios pratimus - kas jaudintų teigiamai ar neigiamai, kas dar labiau jaudintų, giluminis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos
Pakeistos 60-63 eilutės iš
į:
* Kaip išgyvenimas susideda iš kitų vienetų, tai yra, iš kitų išgyvenimų?
* Kaip išgyvenimai susiję su rūpesčiais, branda, klaidomis, tapatybės kaita, dorove, nuotaikomis?
* Kodėl išgyvenime atitinka +1 pasakojimas pasąmone, +2 įvardijimas sąmone, +3 pagrindimas sąmoningumu, tuo tarpu lygmenų poros sieja pasakojimą su 0 ir 3, įvardijimą su 1 ir 3, ir pagrindimą su 2 ir 3?
Pakeistos 67-71 eilutės iš
į:
* Sekti, kaip jausmai keičiasi eigoje, ką pasamonė jais byloja, kokie lūkesčiai juos grindžia. Atitinkamai, sekti, kaip plėtojasi samprotavimai.
* Tirti išgyvenimo eigą, kaip joje išsidėsčiusios sandaros, ir kaip yra išsidėstę ir susiję kūno, proto, širdies ir valios lygmenys.
* Koks padalinimų vaidmuo Dave Gray pažinimo piramidėse, pažinimo planetose?
* Išgyvenimą suprasti kaip piramidę ir palyginti su Dave Gray piramide. Kūnas -> protas -> širdis -> valia -> valia -> širdis -> protas -> kūnas. Kūnas yra plačiausias sluoksnis.
Ištrintos 101-129 eilutės:

Išgyvenimų pavyzdžiai
* Toliau kaupti išgyvenimo pavyzdžius, tiek savo, tiek pažįstamų, tiek iš istorijos ir šventraščių ir literatūros.
* Įdomu tirti apysakas ir sulyginti ne tik su pasakojimais, bet taip pat su eilėraščių nuotaikomis. Tad, pavyzdžiui, Sherwood Anderson apysakoje "I Want to Know Why", vaikinas mato savo didvyrį, kuris bučiuoja moterį, o tas santykis primena "shear" transformaciją kiniečių eilėraštyje. Ir įdomu, kaip kiniečių eilėraščiuose siejami skirtingi požiūriai, kuriuose tėra požiūris, kuriuose požiūris į požiūrį, ir taip toliau.

Išgyvenimo sudėtis
* Kaip išgyvenimas susideda iš kitų vienetų, tai yra, iš kitų išgyvenimų?
* Kaip išgyvenimai susiję su rūpesčiais, branda, klaidomis, tapatybės kaita, dorove, nuotaikomis?
* Kur išgyvenime įžvelgti? ir koks jų vaidmuo?
** grynąjį sąmoningumą (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą)
** pasirinkimus (gyventi amžinai ar šiaip? ar yra ryšys su Dievu? ar slenkti trejybės ratu?)
** trejybės rato poslinkius ir trikdžius
** dorovę
** širdies ir pasaulio tiesas
** geros valios pratimus - kas jaudintų teigiamai ar neigiamai, kas dar labiau jaudintų, giluminis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos
* Kodėl išgyvenime atitinka +1 pasakojimas pasąmone, +2 įvardijimas sąmone, +3 pagrindimas sąmoningumu, tuo tarpu lygmenų poros sieja pasakojimą su 0 ir 3, įvardijimą su 1 ir 3, ir pagrindimą su 2 ir 3?

Išgyvenimų reiškiniai
* Sustatyti reiškinių pavyzdžių duomenų bazes ir juos dėsningai tirti.
* Rūšiuoti išgyvenimo reiškinius pagal sąmoningumo lygmenį: pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo.
* Sustatyti reiškinių poras, kas kam atliepia. Išdėlioti, kaip poros susijusios su kitais reiškiniais.

Išgyvenimo eiga
* Sekti, kaip jausmai keičiasi eigoje, ką pasamonė jais byloja, kokie lūkesčiai juos grindžia. Atitinkamai, sekti, kaip plėtojasi samprotavimai.
* Tirti išgyvenimo eigą, kaip joje išsidėsčiusios sandaros, ir kaip yra išsidėstę ir susiję kūno, proto, širdies ir valios lygmenys.
* Koks padalinimų vaidmuo Dave Gray pažinimo piramidėse, pažinimo planetose?

Išgyvenimo sluoksniai
* Išgyvenimą suprasti kaip piramidę ir palyginti su Dave Gray piramide. Kūnas -> protas -> širdis -> valia -> valia -> širdis -> protas -> kūnas. Kūnas yra plačiausias sluoksnis.
2021 rugpjūčio 05 d., 10:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 27 eilutė:
* Kaip išgyvenimas ir neišgyvenimas susiję su požiūriais, ir būtent su Dievo ir žmogaus požiūriais?
Pridėtos 30-32 eilutės:
Kas yra išgyvenimas?
* Ką, kaip, kodėl veikiame, išgyvename?
Pakeistos 84-91 eilutės iš
Išgyvenimo esmė
* Kas yra išgyvenimas?
* Ką, kaip, kodėl veikiame, išgyvename?
* Kaip išgyvenimas ir neišgyvenimas susiję su požiūriais, ir būtent su Dievo ir žmogaus požiūriais?

Gyvenimas susideda iš išgyvenimų
* Išsakyti visa ką mes išgyvename.
* Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?
į:
2021 rugpjūčio 04 d., 15:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 400-407 eilutės:
Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.
* Dievo šokis išreiškia Dievo Tėvo tyrimą, o išgyvenimo apytaka kiekvienas išgyvenimas išreiškia trejybės rato apibrėžto žmogaus tyrimą, kaip Dievo Sūnaus tyrimą. Dievo Sūnus susivokia, kad Tu esi Dievas. Jisai susivokia savo buvimą ir Dievo nebuvimą, Dievo buvimą tiek savo gelmėse, tiek už savęs, ir Dievo už savęs pirmumą.
* Dievo šokis atveria galimybę, kad žmogaus trejybėje yra dvasia, neišeinanti už požiūrio, o tiesiog besisukanti tarp požiūrio, požiūrio į požiūrį ir požiūrio į požiūrio į požiūrį, tad visada tarp sąlygiškų būsenų. Tad gali būti trinaris žmogus susidedantis iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo. Šis trinaris žmogus supina tris balsus, ir kiekvienas balsas turi savo Dievą, atitinkamą Dievo vaidmenį: Tėvą, Sūnų ar Dvasią. Bet už trijų balsų yra vienas žmogus kaip kad už trijų vaidmenų yra vienas Dievas.
* Žmogus yra besusivokiantis Sūnus. Sūnui Tėvas reiškiasi visko padalinimu į požiūrius, kuriais Tėvas eina link Sūnaus. Ir kiekvienas požiūris kurio Sūnus atsisako yra taipogi požiūris kuriuo Tėvas eina toliau link Sūnaus, kartu su Sūnumi.
* Užtat mąstant Tėvo požiūriu, žmogus mąsto visumą, jos padalinimus. Šalia ketverybės, penkerybės, šešerybės ir septynerybės, žmogus mąstantis Dievo visuma išgyvena nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
* Trinaris žmogus išgyvena padalinimus trejopai, išsišakoja trys veiksmai: pasąmonės +1, sąmonės +2, sąmoningumo +3.
* Dievo šokis trejybės ratą išreiškia dvasios trejybės atvaizdu: (Dievas Tėvas) būtinas, (Dievas Sūnus) tikras, (Dievas Dvasia) galimas. Tai išplaukia iš tiesos nenuslepiamumo, jos akivaizdumo. Toliau išgyvenimo apytaka trejybės ratą išreiškia kitu, sandaros trejybės atvaizdu: pasąmonei savastis yra daiktas, sąmonei yra eiga, ir sąmoningumui yra asmuo. Sandara išreiškia savastį.
Pakeistos 410-414 eilutės iš
į:
* Išgyvenimu įsisąmonijame save, esame save, kuriame save, pažįstame save, Kas Aš esu. Tai grindžia trejybės ratas (vykdau, permąstau, nusistatau) ir trejybės atvaizdas (daiktas, eiga, asmuo):
** Savastis yra daiktas, o pasąmonė veikia, ją kuria.
** Savastis yra eiga, o sąmonė derėtų veikti, ji kuria.
** Savastis yra asmuo, o sąmoningumas ją išgyvena, su ja susitapatina.
Pakeistos 428-443 eilutės iš
į:
Pasąmonei savastis yra daiktas kuriam jinai skiria dėmesį.
* Pasąmonė rengia prielaidą, kad savastis nebūtina.
* Pasąmonė išaiškina, kas nėra savastis. Savastis nėra nė kūnas, nė protas, nė širdis. Tad lieka valia.
* Savastis pakopomis pasitraukia.
* Pasąmone randame save, savo vidinį balsą, savo kertinę vertybę, savo gelmes.
* Pasąmonė pripažįsta dvi trejybes, buvimo (savo) ir nebuvimo (ne savo), bet nenutuokia jų skirtumo.
* Pasąmonė sulygina žmogaus valią (kas yra) ir Dievo valią (ko nėra).
* Pasąmonė išgyvenimų rūšimis skiria pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą iš savo pusės (esamybę, galimybę, siekiamybę) ir iš sąmonės pusės (nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę).
* Tačiau pasąmonė nenutuokia sąmoningumo pusės.
* Užtat pasąmonė jaučia, kad kažką išgyvename. Ir pasąmonė supranta skirtumą tarp esamybės ir galimybės bei siekiamybės bet pati nesupranta dorovės nes pati neskiria savo siekių nuo aukštesnių siekių, kuriems reikėtų nusileisti.
* Pasąmonė požiūriu grindžia sąmonę. Užtat požiūrių seka sąmoningėjame, keturiais troškimais.
* Telkdami išteklius, susitelkdami, sąmoningėjame: išvystome požiūrį, požiūrį į požiūrį, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį. Atitinkamai iškyla netroškimai - kūno, proto, širdies, valios.
* Pasąmonė supranta sąmonę kaip netroškimą, kurį išryškina, pereinant iš kūno į protą, iš proto į širdį, iš širdies į valią.
* Sutelkdami save, atsitraukdami į save, išvystome save kaip savo kertinę vertybę (valios netroškimą).
* Pasąmonė skiria dėmesį kitam, vadinas, daiktui. Ir tas Kitas siaurėja.
Pakeista 451 eilutė iš:
* Virsmas iš pasąmonės į sąmonę.
į:
* Savasties virsmas iš pasąmonės daikto į sąmonės eigą.
Pakeistos 466-477 eilutės iš
į:
Sąmonei savastis yra eiga kuria jinai skiria sau dėmesį.
* Sąmonė liudija, kad vis dėl to yra savastis. Jinai yra savastis, išplaukianti iš gelmių.
* Samonė tvirtina, kas yra savastis. Sąmonė yra valios balsas. Jinai tvirtina, kad būtent jinai yra savastis. Jinai išplečia savastį, tvirtindama, jog tai jos širdis, jos protas, jos kūnas.
* Savastis pakopomis atsiranda sąmone.
* Pasąmonei pilnai atsiskleidus, pasitraukus, sąmonė gali išvirkščiai atsiskleisti.
* Sąmonė iškyla iš atsisakymo savęs. Ir tas atsisakymas platėja.
* Sąmonė išverčia pasąmonės veiklą išvirkščiai, taip kad sąmonė pradeda valia - ir mus supančia meile, jos pagrindu išvysto ramumą, užtikrintumą ir savarankiškumą.
* Sąmonė suvokia besąlygišką Dievo valią kaip pranašesnę už sąlygišką žmogaus valią. Sąmonė nutuokia grįžtamąjį ryšį su pasąmone, 4+4. Netroškimai išsako skirtumą tarp Dievo požiūrio ir žmogaus požiūrio. Šį skirtumą išsako trimis požiūriais valia, dviem požiūriais širdimi, vienu požiūriu protu, ir jokiu požiūriu kūnu. Aštuongubame kelyje Dievo trys besąlygiški požiūriai yra lygiagretūs, tuo tarpu žmogaus trys požiūriai sudaro trejybės ratą kuriuo jisai tikslina save, tai yra savo pasąmonę. Užtat sąmonė supranta, jog pasąmonė netobula ir klysta, jos žinojimas ne visai sutampa su nežinojimu. Sąmonė susikalba su pasąmone trejybės atvaizdais - aplinkybėmis, jais išreiškia trejybės ratą.
* Sąmonė skiria besąlygiškumo trejybę ir sąlygiškumo trejybės ratą.
* Sąmonė skiria dėmesį sau, vadinas, eigai. Tad Savastis platėja, iš valios į širdį į protą į kūną.
* Sąmonė yra bendras žmogus, pasąmonė yra paskiras žmogus. Jėzus kalbėjo pamoksle nuo kalno, siauru keliu eina bendras žmogus, tad nedaug žmonių. Plačiu keliu eina paskiri žmonės, tad daug žmonių.
Pakeistos 497-518 eilutės iš
į:
Sąmoningumui savastis yra asmuo kuris jam skiria dėmesį arba jo neskiria
* Sąmoningumas derina pasąmonės ir sąmonės liudijimus, kas yra savastis. Sąmoningumas nurodo, kaip išgyvenimu pasikeitė savastis, ir būtent šia savasties branda suderina pasąmonę ir sąmonę.
* Sąmoningumas derina savasties neigimą ir teigimą. Sąmoningumas įžvelgia asmensį, kuris skiria dėmesį arba jo neskiria.
* Sąmoningumas taip pat asmenį supranta, kaip sąlygiškai besąlygišką, tad Dievo pagrįstą.
* Sąmoningumu atsisakome savęs, tuomi deriname savasties neigimą ir teigimą, taip pat pripažįstame tikresnį savasties pagrindą už mūsų.
* Sąmoningumu sutariama kas yra savastis.
* Pasąmonė išvysto pasaulio tiesą, sąmonė išpuoselėja širdies tiesą, o sąmoningumas jas suderina.
* Būdami savarankiški, galime būti sąmoningi.
* Mano pasąmonė ištisai rūpinasi įvariausiais rūpesčiais, bet tik kai kurie išskirtiniai sprendžiami sąmonės, o išgyvenimais laikytini tie, kuriuos sprendžia sąmoningumas, kuriais bręstame, kuriais Dievui rūpi.
* Išaiškėja, kad būtent aš esu trilypis ir tik dėl to mano Dievas pasireiškia trilypis. Tad galiu rinktis tarp trijų pasirinkimų, kuriuos grindžia trys dorovės ir trys doroviniai klausimai: Ką derėtų veikti? (sąmonė?) Kodėl derėtų veikti? (pasąmonė?) Kaip save priversti deramai veikti? (sąmoningumas?)
* Sąmoningumas skiria besąlygišką Dievą (ir jo trejybę) ir sąlygišką gerumą (ir jo trejybės ratą).
* Sąmoningumas derina sąmonę ir pasąmonę. Sąmoningumas skiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje), tad nulinį požiūrį ir septintą požiūrį.
* Sąmoningumas iškelia asmenį, kuris skiria dėmesį. Asmuo įvairiai sulygina siaurėjantį dėmesį ir platėjantį reiškinį.
* Sąmoningumas apibrėžia trinarę savastį susidedančią iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo.
* Sąmoningumas renkasi tarp Dievo ir savasties, ir pirmenybę teikia Dievui. Savasties būtinumas išplaukia iš Dievo būtinumo ir ne atvirkščiai. Jų santykį nusako pasaulio ir širdies tiesos.
* Sąmoningumas teikia pirmenybę Dievo trejybei ir ne savasties (žmogaus) trejybės ratui. Savasties trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas, ir ne atvirkščiai. Sąmoningumas supranta save, savo ribotumą ir sąlygiškumą.
* Už visko glūdi sąmoningumas derinantis Dievą už gyvenimo (neišgyventą gyvenimą) ir juo visų išgyventą amžiną gyvenimą. (D:2020.09.11)
* Sąmoningumas slypi už Dievo nes skiria ir derina visko pradžią, neišgyventoją, Dievą, ir visko pabaigą, amžiną gyvenimą, išgyventoją, į kurį viskas susiveda. (D:2020.09.11)
* Sąmoningai išgyventi yra susitelkti į neišgyvenimą, vadinas, sąmoningai neišgyventi. Sąmoningumu išgyvenimas ir neišgyvenimas sutampa. (D:2020.09.11)
* Sąmoningumas glūdi meilėje, taip pat Dieve ir meilėje Dievui. (D:2020.09.11)
* Sąmoningumas reiškiasi keturiomis asmenų apytakomis. (D:2020.09.11)
Pridėta 526 eilutė:
* Dorove ir atjauta išvystome sąlygišką pažinovą, kuris gali mus suprasti, kuriam galim pasakyti, "Tu esi Dievas", tad būtent kuriuo toliau galima tirti, Kaip Dievas yra?
2021 rugpjūčio 04 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 460-461 eilutės iš

-------------
į:
Išgyvenimu įsisąmonijame, kad be savo bręstančios savasties yra kitas, mus mylintis Dievas. Tad išsiskiria ir susidėlioja trys savastys: pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.
* Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? ir veda į klausimą, Kaip tu esi? Grynas sąmoningumas iš trejybės išauga į šešerybę.
* Išgyvenimo užtaisas yra pasąmonėje bręstantis pasimetimas tarp širdies ir pasaulio tiesų, tarp Dievo ir savo požiūrių. Išgyvenimo tikslas yra pirmiausiai išskirti savo valią ir Dievo valią, o toliau pajungti savo valią Dievo valiai, taip kad abi valios teisingai suderintos. Abi valias derina aštuongubo kelio atmainos ir jų laipsnynai.
* Dievas ryškėja: Dievas už mūsų eina link Dievo mumyse.

Išgyvenimo eiga tad išryškėja šie skirtingi požiūriai ir juos palaikančios sandaros.
* Išgyvenimas susidaro iš kelių sluoksnių, klodų. Išgyvenimas yra panašus į pasakojimą, kuris tėra išgyvenimo paviršutinis, visuminis sluoksnis. Išgyvenimas susideda iš papildomų, gilesnių klodų.

-----------------
%center%Attach:isgyvenimoeiga.png
--
-------------
2021 rugpjūčio 03 d., 13:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 77-130 eilutės:

---------------------------------

Išgyvenimo esmė
* Kas yra išgyvenimas?
* Ką, kaip, kodėl veikiame, išgyvename?
* Kaip išgyvenimas ir neišgyvenimas susiję su požiūriais, ir būtent su Dievo ir žmogaus požiūriais?

Gyvenimas susideda iš išgyvenimų
* Išsakyti visa ką mes išgyvename.
* Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

Išgyvenimų pavyzdžiai
* Toliau kaupti išgyvenimo pavyzdžius, tiek savo, tiek pažįstamų, tiek iš istorijos ir šventraščių ir literatūros.
* Įdomu tirti apysakas ir sulyginti ne tik su pasakojimais, bet taip pat su eilėraščių nuotaikomis. Tad, pavyzdžiui, Sherwood Anderson apysakoje "I Want to Know Why", vaikinas mato savo didvyrį, kuris bučiuoja moterį, o tas santykis primena "shear" transformaciją kiniečių eilėraštyje. Ir įdomu, kaip kiniečių eilėraščiuose siejami skirtingi požiūriai, kuriuose tėra požiūris, kuriuose požiūris į požiūrį, ir taip toliau.

Išgyvenimo sudėtis
* Kaip išgyvenimas susideda iš kitų vienetų, tai yra, iš kitų išgyvenimų?
* Kaip išgyvenimai susiję su rūpesčiais, branda, klaidomis, tapatybės kaita, dorove, nuotaikomis?
* Kur išgyvenime įžvelgti? ir koks jų vaidmuo?
** grynąjį sąmoningumą (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą)
** pasirinkimus (gyventi amžinai ar šiaip? ar yra ryšys su Dievu? ar slenkti trejybės ratu?)
** trejybės rato poslinkius ir trikdžius
** dorovę
** širdies ir pasaulio tiesas
** geros valios pratimus - kas jaudintų teigiamai ar neigiamai, kas dar labiau jaudintų, giluminis reikalas, širdies ir pasaulio tiesos
* Kodėl išgyvenime atitinka +1 pasakojimas pasąmone, +2 įvardijimas sąmone, +3 pagrindimas sąmoningumu, tuo tarpu lygmenų poros sieja pasakojimą su 0 ir 3, įvardijimą su 1 ir 3, ir pagrindimą su 2 ir 3?

Išgyvenimų reiškiniai
* Sustatyti reiškinių pavyzdžių duomenų bazes ir juos dėsningai tirti.
* Rūšiuoti išgyvenimo reiškinius pagal sąmoningumo lygmenį: pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo.
* Sustatyti reiškinių poras, kas kam atliepia. Išdėlioti, kaip poros susijusios su kitais reiškiniais.

Išgyvenimo eiga
* Sekti, kaip jausmai keičiasi eigoje, ką pasamonė jais byloja, kokie lūkesčiai juos grindžia. Atitinkamai, sekti, kaip plėtojasi samprotavimai.
* Tirti išgyvenimo eigą, kaip joje išsidėsčiusios sandaros, ir kaip yra išsidėstę ir susiję kūno, proto, širdies ir valios lygmenys.
* Koks padalinimų vaidmuo Dave Gray pažinimo piramidėse, pažinimo planetose?

Išgyvenimo sluoksniai
* Išgyvenimą suprasti kaip piramidę ir palyginti su Dave Gray piramide. Kūnas -> protas -> širdis -> valia -> valia -> širdis -> protas -> kūnas. Kūnas yra plačiausias sluoksnis.

Išgyvenimo rūšys
* Kaip išgyvenimo rūšys žadina sąmoningumą?
* Ar išgyvenimo rūšis nurodo ar turime ar neturime ryšio su Dievu? Su ryšiu kuomet yra neigiamas akstinas (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė) nes tai nurodo aukštesnį lygmenį, ir be ryšio kuomet yra teigiamas akstinas (esamybė, galimybė, siekiamybė)?

Vertybiniai klausimai.
* Palyginti išgyvenimus susijusius su dviejų rūšių vertybiniais klausimais: Kaip taikyti vertybę? ir Kodėl vertybės nėra?

Jausmai.
* Suskaičiuoti, kokių jausmų būna išgyvenimuose. Juos visus apibrėžti lūkesčių pagrindu. Įvardinti susijusius lūkesčius.

Deriniai
* Tirti Aleksandro išsiaiškinimo būdus ir juos susieti su mano išgyvenimų deriniais.
2021 rugpjūčio 02 d., 15:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-46 eilutės iš
į:
* Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerybės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?
Pakeistos 366-368 eilutės iš
į:
* Sutampa paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas.
* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
Pakeistos 372-374 eilutės iš
į:
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.
Ištrintos 402-403 eilutės:

* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
Ištrinta 403 eilutė:
* ''Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?''
Ištrintos 404-405 eilutės:
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia
2021 rugpjūčio 02 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 366-369 eilutės:
Pažinovo virsmas
* Virsmas iš pasąmonės į sąmonę.
* Pasakojime pagrindinis veikėjas kažką išmoksta pasakos viduryje.
Pakeistos 379-380 eilutės iš
į:
* Išgyvenime pasikeičia poreikiai, mąstymas, jausmai, o vertybės tiesiog pasitikslina.
Ištrintos 404-407 eilutės:


Išgyvenime pasikeičia poreikiai, mąstymas, jausmai, o vertybės tiesiog pasitikslina.
* Pasakojime pagrindinis veikėjas kažką išmoksta pasakos viduryje.
2021 rugpjūčio 02 d., 14:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 357-361 eilutės iš
į:
* Įtampa kyla nes pasąmonė krypsta savaime.
* Išgyvenimas remiasi poreikiais, jie bene išsako pasąmonę.
* Palaipsniui išvystome jėgų suderinimą širdies tiesa.
* Kaip savęs atsisakymas palaipsniui ir jėgų suderinimas susijęs su sandaromis? Tai yra pirm santvarkos, tai grindžia santvarką - įsisavinimo lygmenis, o būtent jų pagrindu santvarkoje apibrėžtinos sandaros.
Pridėtos 366-367 eilutės:
Vienumo sampratų išskyrimas
* Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais.
Ištrintos 369-371 eilutės:

Vienumo sampratų išskyrimas
* Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais.
Pridėtos 371-372 eilutės:
* Sąmonė turi dėti pastangas pakreipti kitaip.
* 4 lygmenys - atsisakome savęs ir palaipsniui susigražiname naujai.
Pakeistos 374-375 eilutės iš
į:
* Iškyla abejonės, dvejonės, sąmonė, protas, padalinimai.
Pakeistos 379-383 eilutės iš
į:
* Iškyla lūkesčiai, jauduliai, širdis, atvaizdai ir aplinkybės, sąmoningumas.
* Išgyvenime pagrindimą papildo rūpesčio rūšis, įvardijimą papildo klausimas, pasakojimą papildo tapatybės kaitos aplinkybė.
* Išgyvenimo esmė gali per daugybę atvejų susikaupti per ilgesnį laiką tačiau išryškėja per kurį nors išskirtinį atvejį, kuriame sau tai įvardiji, ir gali įsidėmėti, atsitokėti ir susivokti. Tad išgyvenimu įvyksta susivokimas. Ir gali kauptis ir ryškėti priešingos esmės. Pavyzdžiui, kuo žmogus ar veikla patinka ir kuo nepatinka.
* Lygmenų poromis nustatomi naujosios savasties įtvirtinimai.
Pakeistos 392-393 eilutės iš
į:
* Vertybės, klausimai, valia, trys kalbos, išgyvenimas išsakomas, šešerybe išorinis požiūris įsisavinamas vidiniu požiūriu. Įsisavinus išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, apibrėžiame save, užtat nusakome teigiamus jausmus, kurių pagrindu ateityje suveikiame dorybėmis - išsprendžiame dorovės iššūkius.
Pakeistos 399-412 eilutės iš
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.

* Išgyvenimas remiasi poreikiais, jie bene išsako pasąmonę.
* Toliau iškyla abejonės, dvejonės, sąmonė, protas, padalinimai.
* Toliau lūkesčiai, jauduliai, širdis, atvaizdai ir aplinkybės, sąmoningumas.
* Galiausiai vertybės, klausimai, valia, trys kalbos, išgyvenimas išsakomas, šešerybe išorinis požiūris įsisavinamas vidiniu požiūriu. Įsisavinus išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, apibrėžiame save, užtat nusakome teigiamus jausmus, kurių pagrindu ateityje suveikiame dorybėmis - išsprendžiame dorovės iššūkius.

* Įtampa kyla nes pasąmonė krypsta savaime.
* Sąmonė turi dėti pastangas pakreipti kitaip.
* 4 lygmenys - atsisakome savęs ir palaipsniui susigražiname naujai.
* Palaipsniui išvystome jėgų suderinimą.
* Kaip savęs atsisakymas palaipsniui ir jėgų suderinimas susijęs su sandaromis? Tai yra pirm santvarkos, tai grindžia santvarką - įsisavinimo lygmenis, o būtent jų pagrindu santvarkoje apibrėžtinos sandaros.
* Išgyvenime pagrindimą papildo rūpesčio rūšis, įvardijimą papildo klausimas, pasakojimą papildo tapatybės kaitos aplinkybė.
į:
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia
Ištrintos 403-404 eilutės:

Išgyvenimo esmė gali per daugybę atvejų susikaupti per ilgesnį laiką tačiau išryškėja per kurį nors išskirtinį atvejį, kuriame sau tai įvardiji, ir gali įsidėmėti, atsitokėti ir susivokti. Tad išgyvenimu įvyksta susivokimas. Ir gali kauptis ir ryškėti priešingos esmės. Pavyzdžiui, kuo žmogus ar veikla patinka ir kuo nepatinka.
2021 rugpjūčio 02 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 356-357 eilutės iš
į:
* Išgyvenimas prasideda požiūriu, +1, tad padalinimu, sustatančiu pasąmonės elgesį.
Pakeistos 362-366 eilutės iš
Vienumo sampratų išskyrimas ir surikiavimas
* Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais,
ir tas klodų išskyrimas įvyksta (simetrija sugriaunama) dviejų vieningumo sampratų surikiavimu.
* Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys
, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe
(Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis.
į:
* Išgyvenimas išsiplečia antru požiūriu, požiūriu į požiūriu, +2, tad nauja savastimi, sąmone ir dorove. Yra dvi savastys, sena ir nauja. Jas sieja atvaizdai (atsitokėjimas antruoju požiūriu) arba aplinkybės (įsijautimas pirmuoju požiūriu).
* Sąmonė išsako pasąmonės nebuvimą
, tad išryškina jų įtampą. Ir jų skirtumo pagrindu apibrėžiamas išėjimas už savęs, keturios pakopos, vienumo sampratos.

Vienumo sampratų išskyrimas
* Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais.
* Išskyrimas pagrįstas dvylika aplinkybių
.
* Savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu).

Vienumo sampratų porų surikiavimas
* Keturių klodų išskyrimas įtvirtinamas (simetrija sugriaunama) dviejų vieningumo sampratų surikiavimu.
* Surikiavimas pagrįstas šešiais atvaizdais
.
Pridėtos 375-376 eilutės:
* Išgyvenimas išbaigiamas trečiu požiūriu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, +3. Šis trečias požiūris išreiškia sąmoningumą. Jisai išsakomas kalbos vienetu - pagrindimo rūpesčiu, įvardijimo žodžiu, pasakojimo įvykiu. Pasakojimu išgyvename sąmoningumą +3, įvardijimu sąmonę +2 ir pagrindimu pasąmonę +1.
* Savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia.
Pridėta 379 eilutė:
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis.
Pakeistos 381-382 eilutės iš
į:
* Amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
Ištrintos 388-393 eilutės:

Išgyvenimas prasideda požiūriu, +1, tad padalinimu, sustatančiu pasąmonės elgesį.

Išgyvenimas išsiplečia antru požiūriu, požiūriu į požiūriu, +2, tad nauja savastimi, sąmone ir dorove. Yra dvi savastys, sena ir nauja. Jas sieja atvaizdai (atsitokėjimas antruoju požiūriu) arba aplinkybės (įsijautimas pirmuoju požiūriu).

Išgyvenimas išbaigiamas trečiu požiūriu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, +3. Šis trečias požiūris išreiškia sąmoningumą. Jisai išsakomas kalbos vienetu - pagrindimo rūpesčiu, įvardijimo žodžiu, pasakojimo įvykiu. Pasakojimu išgyvename sąmoningumą +3, įvardijimu sąmonę +2 ir pagrindimu pasąmonę +1.
2021 rugpjūčio 02 d., 11:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 345-347 eilutės:
Kas vyksta bendrai
* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu.
Pakeistos 352-353 eilutės iš
į:
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
Pakeistos 359-360 eilutės iš
į:
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį.
Pakeistos 363-366 eilutės iš
Kas vyksta bendrai
* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu
.
į:
* Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis.

Įamžinimas
Pakeistos 368-369 eilutės iš
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti?
Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
į:
* Šešerybės atvaizdais, Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
Pakeista 370 eilutė iš:
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
į:
2021 rugpjūčio 02 d., 10:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 345-348 eilutės iš
Pasaulio tiesa vystosi iš visuotinos įtampos į vietines įtampos jėgas. Širdies tiesa vystosi iš vietinės dorovės į visuminio sprendimo. Trejybės ratas juos sieja kaip du kraštutinumus ir tarp jų sustato padalinimą. (Tokiu būdu išverčia padalinimų ratą ir tris veiksmus, gaunasi trejybės ratas ir jo grindžiamas padalinimas). Brandos šuolis sutelkiamas ir įvykdomas trejybės ratu sutapatinus tris vienumus, tris meiles - sau, vienas kitam, visiems. Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais, ir tas klodų išskyrimas įvyksta (simetrija sugriaunama) dviejų vieningumo sampratų surikiavimu.

Dorovė kyla iš smulkmenų kuriais gyvename jautresniais. Tos smulkmenos paprastai yra tai kas tiesiog tolima užtat tik atrodo smulku dabartinėse aplinkybėse bet yra tampriai susiję su visuma. Tad dorovė rūpinasi visuma
.
į:
Įtampos sąlygos
* Pasaulio tiesa vystosi iš visuotinos
įtampos į vietines įtampos jėgas. Širdies tiesa vystosi iš vietinės dorovės į visuminio sprendimo.
Dorovė
* Dorovė kyla iš smulkmenų kuriais gyvename jautresniais
. Tos smulkmenos paprastai yra tai kas tiesiog tolima užtat tik atrodo smulku dabartinėse aplinkybėse bet yra tampriai susiję su visuma. Tad dorovė rūpinasi visuma.

Tiesų suderinimas
* Trejybės ratas juos sieja kaip du kraštutinumus ir tarp jų sustato padalinimą. (Tokiu būdu išverčia padalinimų ratą
ir tris veiksmus, gaunasi trejybės ratas ir jo grindžiamas padalinimas).

Trijų vienumų sutelkimas
* Brandos šuolis sutelkiamas ir įvykdomas trejybės ratu sutapatinus tris vienumus, tris meiles - sau, vienas kitam, visiems.

Vienumo sampratų išskyrimas ir surikiavimas
* Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais, ir tas klodų išskyrimas įvyksta (simetrija sugriaunama) dviejų vieningumo sampratų surikiavimu
.

Kas vyksta bendrai
Pridėta 361 eilutė:
2021 liepos 30 d., 17:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 224 eilutė:
* Gyventi visapusišku žmogumi, vis dalinai atsiskleidžiančiu.
2021 liepos 30 d., 15:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-28 eilutės iš
į:
* Ko reikia kad "vienetas" (sąvoka) taptų gyvu (anot Christopher Alexander), tad amžino gyvenimo dalimi, akimirka?
Pakeistos 213-214 eilutės iš
į:
* Išgyvenimas išskiria trokštantį Dievą ir netrokštantį žmogų (gerumą). Dievas trokšta mūsų brandos, o mes netrokšdami išsaugojame savo tapatumą, esame tolydūs, vientisi. Dievas išeina už savęs, o mes siejamės su savimi, užtat siejame ir Dievą, susivokiantį ir suvokiantį.
Pridėta 225 eilutė:
Visko pakeitimas siauresne apimtimi
Pakeistos 227-230 eilutės iš
* Išgyvenimas išskiria trokštantį Dievą ir netrokštantį žmogų (gerumą). Dievas trokšta mūsų brandos, o mes netrokšdami išsaugojame savo tapatumą, esame tolydūs, vientisi. Dievas išeina už savęs, o mes siejamės su savimi, užtat siejame ir Dievą, susivokiantį ir suvokiantį.
* Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
* Išgyvenimas apibrėžiamas padalinimais. Išgyvenimas išskiria ir suveda padalinimus, jų turinį, įvairiais matais: ... Dievu (0), savastimi (1), branda (2), suvokimu (3), sąmoningumu (4), laisve (5), prasme (6), sąvoka (7)... Tai šuolį išsako sandara X, Y, -> ir vėl atvirkščiai, skylėmis, neigimais (būtent laipsnyne)
* Ko reikia kad "vienetas" (sąvoka) taptų gyvu (anot Christopher Alexander), tad amžino gyvenimo dalimi, akimirka?
į:
Savęs ir kitų atjautos (vienumo pagrindo) sustatymas
* Išgyvenimais atjaučiame save bei kiti mus ir
mes juos.
Pakeistos 231-233 eilutės iš
* Išgyvenimas išsakomas meile, išverčiama (perpasakojama, perteikiama) meile.
į:
* Išgyvenimas sieja tarp žinojimo ir nežinojimo nustatytą padalinimą su trimis veiksmais, jų trejybės ratu.
* Išgyvenimas išsakomas meile, išverčiamas (perpasakojamas, perteikiamas) meile.
* Išgyvenimas apibrėžiamas padalinimais. Išgyvenimas išskiria ir suveda padalinimus, jų turinį, įvairiais matais: ... Dievu (0), savastimi (1), branda (2), suvokimu (3), sąmoningumu (4), laisve (5), prasme (6), sąvoka (7)... Tai šuolį išsako sandara X, Y, -> ir vėl atvirkščiai, skylėmis, neigimais (būtent laipsnyne)
2021 liepos 30 d., 15:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 206-208 eilutės iš
'''Išgyvenimo tikslas'''

Platesnis Dievas veikia mumis
į:
[+Išgyvenimo tikslas+]

Platesnis Dievas veikia mumis. Mūsų gera valia atveria Dievo gerą širdį.
Pakeistos 211-212 eilutės iš
Mūsų gerumo atsiskleidimas
į:
* Dievas strimagalviais išgyvena, o žmogus suvokia, tad išgyvenimas yra Dievo išgyvenimas žmogaus apimtyje ir jis prasmingas jei juo sutampa.

Gerumo mumyse (geros širdies) atskleidimas
Pakeista 219 eilutė iš:
Dalinis susiderinimas su Dievu už santvarkos
į:
Mūsų dalinis atsiskleidimas gera valia. Dalinis susiderinimas su Dievu už santvarkos.
Pakeista 222 eilutė iš:
* Dievas strimagalviais išgyvena, o žmogus suvokia, tad išgyvenimas yra Dievo išgyvenimas žmogaus apimtyje ir jis prasmingas jei jo sutampa
į:
Pakeista 231 eilutė iš:
'''Išgyvenimo aplinkybės ir prielaidos'''
į:
[+Išgyvenimo aplinkybės ir prielaidos+]
2021 liepos 30 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 96-104 eilutės:
Išgyvenimas yra:
* Brandos šuolis
* Tyrimas, Koks Aš esu?
* Sąlygiškumo ir besąlygiškumo derinimas
* Sutapimas vienumo supratimų
* Pasirinkimas gyventi ne savastimi, o vienumu
* Tarpas tarp nežinojimo ir žinojimo
* Nežinojimo ir žinojimo atitikimas
Pridėta 208 eilutė:
Platesnis Dievas veikia mumis
Ištrinta 209 eilutė:
* Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.
Pridėtos 211-213 eilutės:

Mūsų gerumo atsiskleidimas
* Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.
Pridėtos 217-218 eilutės:

Dalinis susiderinimas su Dievu už santvarkos
2021 liepos 30 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 92 eilutė iš:
%center%Attach:Isgyvenimai2.png
į:
%center%Attach:Isgyvenimai3.png
2021 liepos 30 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 92 eilutė iš:
%center%Attach:Isgyvenimai.png
į:
%center%Attach:Isgyvenimai2.png
2021 liepos 30 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 108-113 eilutės:
Susitelkimas
* Išgyvenimu jausmai aiškūs, ryškūs. Į kažką kryptingai sutelkta sąmonė. Žinom, išmanom, kas nežinoma. Veikiam savo tikslais, vieta, aplinkybėmis, tai sąmoningi sprendimai. Susikurta prasmė. Nors daug kas ne nuo mūsų priklauso, bet kažkuo esame valingi, pavyzdžiui, "pas juos pasikviečiau save".
* Išgyvenimai yra svarbiausi reiškiniai.
* Išgyvenimas yra nejudinamas taškas, fixed point, virsmo taškas, critical point, critical surface.
* Išgyvenimas yra gyvybės derinys.
Pridėtos 123-125 eilutės:
Visko pakaitalas
* Išgyvenimas pilnai išreiškia padalinimus, užtat tai visko pakaitalas, tai: gyvenimas-betkas-pasirinkimai-valia. Tai mes, žmonės, Dievo vaikai, ką išgyvename.
Pakeistos 128-137 eilutės iš
į:
Išgyvenimas kažko
* Žmogus kažko netrokšta, kažką išgyvena, kažkuo abejoja - o Dievas savarankiškas, trokšta nieko, tad įsijungia dvejonėmis.
* Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas.

Dalinis asmenų susivedimas
* Išgyvenimu išgyvename padidėjusį sąmoningumą nes persidengia keli asmenys, esame "viena" kartu. Tuo pačiu, esame atskirti nuo kitų žmonių, nuo daugumos. Ir išgyvenimas mums lieka mūsų vienatvėje, mūsų vienumoje. Tai dalinis vienumas. Panašiai, kaip kad auginant vaiką sulauki žinojimo, jog kažkada kažkuo nebūsi savo vaiko gyvenimo dalimi.
* Išgyvenimu sąlygiškai gyvename Dievu. Kas besąlygiška tampa sąlygiška.
* Išgyvenimu jaučiame bendrumą vieni kitų ir vienumą, atriboti nuo kitų, užtat neprasitariame.
* Išgyvenimu esame viena dalinai, sąlygiškai, su kažkuo ir ne su kažkuo kitu.
Pridėtos 173-182 eilutės:
Susigaudymas
* Susivokimas, ir būtent, kad esame vaikas, ne tėvas.
* Sąmoningas sąlygų suvokimas, visapusiškas priėmimas, pasėkmių ištyrimas, Dievo įtraukimas

Pamoka
* Išgyvenimu kažką išmokstame.

Savasties patikslinimas
* Išgyvenimai nubrėžia ribas, kaip kiekvienas atsako už save, kas atsako už tai, kas už mūsų. Kaip mes atsakome už vienas kitą ir už Dievą.
Pridėtos 185-188 eilutės:
Atsiskleidimas
* Išgyvenimu esame kažkuo užtikrinti, savarankiški, tiesūs, ramūs, prasmingi, tad dieviški.
* Aš atsiskleidžiu vis po truputį, dalinai, kaip susidedantis iš įvairiausių tyrimų.
Pridėtos 191-201 eilutės:
Neapibrėžtumo pasireiškimas
* Išgyvenimas išeina už savęs, paveikia kitus galimais išgyvenimais, ir gali būti jų įkvėptas ir gali būti įprasmintas vėliau.

Netroškimas
* Išgyvenimas, tai netroškimas. Išgyvename poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes ir išgyvendami atsilipiame. Trokšti tai yra brandinti, ugdyti, bet neišgyventi.

Atminties, reikšmės, prasmės kūrimas
* Išgyvenimas prasmę kuria iš beprasmės, sąmonę iš nesąmonės, "makes sense from nonsense".

'''Tarpas'''
Ištrintos 209-252 eilutės:



Išgyvenimas kažko
* Žmogus kažko netrokšta, kažką išgyvena, kažkuo abejoja - o Dievas savarankiškas, trokšta nieko, tad įsijungia dvejonėmis.
* Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas.

Susigaudymas
* Susivokimas, ir būtent, kad esame vaikas, ne tėvas.
* Sąmoningas sąlygų suvokimas, visapusiškas priėmimas, pasėkmių ištyrimas, Dievo įtraukimas

Atsiskleidimas
* Išgyvenimu esame kažkuo užtikrinti, savarankiški, tiesūs, ramūs, prasmingi, tad dieviški.
* Aš atsiskleidžiu vis po truputį, dalinai, kaip susidedantis iš įvairiausių tyrimų.

Neapibrėžtumo pasireiškimas
* Išgyvenimas išeina už savęs, paveikia kitus galimais išgyvenimais, ir gali būti jų įkvėptas ir gali būti įprasmintas vėliau.

Susitelkimas
* Išgyvenimu jausmai aiškūs, ryškūs. Į kažką kryptingai sutelkta sąmonė. Žinom, išmanom, kas nežinoma. Veikiam savo tikslais, vieta, aplinkybėmis, tai sąmoningi sprendimai. Susikurta prasmė. Nors daug kas ne nuo mūsų priklauso, bet kažkuo esame valingi, pavyzdžiui, "pas juos pasikviečiau save".
* Išgyvenimai yra svarbiausi reiškiniai.
* Išgyvenimas yra nejudinamas taškas, fixed point, virsmo taškas, critical point, critical surface.
* Išgyvenimas yra gyvybės derinys.

Netroškimas
* Išgyvenimas, tai netroškimas. Išgyvename poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes ir išgyvendami atsilipiame. Trokšti tai yra brandinti, ugdyti, bet neišgyventi.

Atminties, reikšmės, prasmės kūrimas
* Išgyvenimas prasmę kuria iš beprasmės, sąmonę iš nesąmonės, "makes sense from nonsense".

Visko pakaitalas
* Išgyvenimas pilnai išreiškia padalinimus, užtat tai visko pakaitalas, tai: gyvenimas-betkas-pasirinkimai-valia. Tai mes, žmonės, Dievo vaikai, ką išgyvename.

Pamoka
* Išgyvenimu kažką išmokstame.

Dalinis asmenų susivedimas
* Išgyvenimu išgyvename padidėjusį sąmoningumą nes persidengia keli asmenys, esame "viena" kartu. Tuo pačiu, esame atskirti nuo kitų žmonių, nuo daugumos. Ir išgyvenimas mums lieka mūsų vienatvėje, mūsų vienumoje. Tai dalinis vienumas. Panašiai, kaip kad auginant vaiką sulauki žinojimo, jog kažkada kažkuo nebūsi savo vaiko gyvenimo dalimi.
* Išgyvenimu sąlygiškai gyvename Dievu. Kas besąlygiška tampa sąlygiška.
* Išgyvenimu jaučiame bendrumą vieni kitų ir vienumą, atriboti nuo kitų, užtat neprasitariame.
* Išgyvenimu esame viena dalinai, sąlygiškai, su kažkuo ir ne su kažkuo kitu.

Savasties patikslinimas
* Išgyvenimai nubrėžia ribas, kaip kiekvienas atsako už save, kas atsako už tai, kas už mūsų. Kaip mes atsakome už vienas kitą ir už Dievą.
2021 liepos 30 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 108-119 eilutės iš
į:
Sutapimas vienumo reikšmių
* Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimai apie vienumą: su savimi, su vienas kitu, ir su visais.
* Išgyvenimu įsikūnija plazdenančios Dvasios sąmoningumo liepsna, šokinėjanti tarp bendro žmogaus sąmonės ir vienų vienojo pasąmonės, taip kad visi trys yra viena. Silpnoji vieta yra bendras žmogus - sąmonė.
* Išgyvenimas suderina išgyvenančią sąmonę ir išgyventą pasąmonę. Išgyvenimo sandara - sąmoningumo plazdenimas - išsako šį suderinimą.
* Išgyvename veiklas. O sąmoningumo plazdenimai - pasikartojančios veiklos sieją sąmonę ir pasąmonę.
* Išgyvenimas yra būklė Dievo trejybės prielaidos.
* Išgyvenimas yra Dievo trejybę išbandantis ir išryškinantis iššūkis.
* Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui.

Dalinis žinojimas
* Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.
Ištrintos 121-138 eilutės:


* Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.



Brandos šuolis
* Išgyvenimu bręstame.
* Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
* Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
* Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams.
* Išgyvenimas yra savęs paveikimas, kartu ir priėmimas ir išplėtimas.

Tyrimas, Koks Aš esu?
* Išgyvenimu vis naujai apibrėžiame, nustatome, kas Aš esu. Šis klausimas vis naujai iškyla nes vis naujai tenka pasitikrinti ar Aš pasirinksiu save ar vienumą? Tuo tarpu Dievas yra pirm savasties tad jo klausimas jam teiškyla vieną vienintelį kartą.
* Išgyvenimas išsako Koks yra Dievo tyrimas: išgyvenimu Dievas mumis išeina už savęs.
* Kiekvienas tyrimas yra Mano išgyvenimas. Savo tyrimu atskleidžiu, jog tesu išgyvenimų dėlionė.
Pakeistos 125-133 eilutės iš
Sutapimas vienumo supratimų
* Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės
ir sąmoningumo supratimai apie vienumą: su savimi, su vienas kitu, ir su visais.
* Išgyvenimu įsikūnija plazdenančios Dvasios sąmoningumo liepsna, šokinėjanti tarp bendro žmogaus sąmonės ir
vienų vienojo pasąmonės, taip kad visi trys yra viena. Silpnoji vieta yra bendras žmogus - sąmonė.
* Išgyvenimas suderina išgyvenančią sąmonę ir išgyventą pasąmonę. Išgyvenimo sandara - sąmoningumo plazdenimas - išsako šį suderinimą.
* Išgyvename veiklas. O sąmoningumo plazdenimai - pasikartojančios veiklos sieją sąmonę ir pasąmonę.
* Išgyvenimas yra būklė Dievo trejybės prielaidos.
* Išgyvenimas yra Dievo trejybę išbandantis ir išryškinantis iššūkis
.
* Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui.
į:
Nežinojimo ir žinojimo atitikimas
* Išgyvenimas yra nežinojimo
ir žinojimo atitikimas. Tad galimybė santvarkoje būti viena.
* Išgyvenimas yra tai ką prileidžiame dėl to, kad patenka į prielaidų apimtį.
* Išgyvenimas yra buvimas
vienų viena žinojime, galimybė būti vienų vienam, ..., the unity of being alone within System, unity of BeingOneWith (beyond and within Scope) that takes place within Scope (Life, Anything, Choosing, Will), after Negation and not affected by it but has one embrace one's own limits truly so that one might be, coinciding in Perspective, as in the LostChild metaphor. Does not distinguish between Knowledge and Definition. It is what is taken up by Person: Perspective (Will), Position (Choice), Vantage Point (Anything).
Pridėtos 141-158 eilutės:
'''Brandos šuolis'''

Brandos šuolis
* Išgyvenimu bręstame.
* Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
* Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
* Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams.
* Išgyvenimas yra savęs paveikimas, kartu ir priėmimas ir išplėtimas.

Tyrimas, Koks Aš esu?
* Išgyvenimu vis naujai apibrėžiame, nustatome, kas Aš esu. Šis klausimas vis naujai iškyla nes vis naujai tenka pasitikrinti ar Aš pasirinksiu save ar vienumą? Tuo tarpu Dievas yra pirm savasties tad jo klausimas jam teiškyla vieną vienintelį kartą.
* Išgyvenimas išsako Koks yra Dievo tyrimas: išgyvenimu Dievas mumis išeina už savęs.
* Kiekvienas tyrimas yra Mano išgyvenimas. Savo tyrimu atskleidžiu, jog tesu išgyvenimų dėlionė.

'''Atsiskleidimas'''

'''Neapibrėžtumo pasireiškimas apibrėžtume'''
Pakeistos 168-171 eilutės iš
Nežinojimo ir žinojimo atitikimas
* Išgyvenimas yra nežinojimo ir žinojimo atitikimas. Tad galimybė santvarkoje būti viena.
* Išgyvenimas yra tai ką prileidžiame dėl to, kad patenka į prielaidų apimtį.
* Išgyvenimas yra buvimas vienų viena žinojime, galimybė būti vienų vienam, ..., the unity of being alone within System, unity of BeingOneWith (beyond and within Scope) that takes place within Scope (Life, Anything, Choosing, Will), after Negation and not affected by it but has one embrace one's own limits truly so that one might be, coinciding in Perspective, as in the LostChild metaphor. Does not distinguish between Knowledge and Definition. It is what is taken up by Person: Perspective (Will), Position (Choice), Vantage Point (Anything).
į:
2021 liepos 30 d., 13:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 92 eilutė iš:
%center%Attach:kas-yra-isgyvenimas.png
į:
%center%Attach:Isgyvenimai.png
Ištrintos 96-97 eilutės:
* Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.
Pridėtos 106-116 eilutės:
'''Susitelkimas'''


'''Širdies ir pasaulio tiesų priešpastatymas'''



* Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.

Pridėtos 207-210 eilutės:

-----------------------
%center%Attach:kas-yra-isgyvenimas.png
-----------------------
2021 liepos 28 d., 19:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
į:
* Palyginti išgyvenimą su geros valios pratimu.
Pakeistos 252-256 eilutės iš
* Atsivėrimas: Poreikio tenkinimas (7/8)
* Suvokimas (pasąmone): Abejonė ir dvejonė (7/8)
* Supratimas (sąmone): Jausmai
* Įsisavinimas (sąmoningumas):
į:
* Atsivėrimas: Poreikio tenkinimas (7/8). Nesu.
*
Suvokimas (pasąmone): Abejonė ir dvejonė (7/8). Nesu ir mokausi.
* Supratimas (sąmone): Jausmai. Esu ir mokausi.
* Įsisavinimas (sąmoningumas). Esu išbaigtas.
Ištrintos 274-299 eilutės:
[+Išgyvenimo eiga+]

Pasaulio tiesa vystosi iš visuotinos įtampos į vietines įtampos jėgas. Širdies tiesa vystosi iš vietinės dorovės į visuminio sprendimo. Trejybės ratas juos sieja kaip du kraštutinumus ir tarp jų sustato padalinimą. (Tokiu būdu išverčia padalinimų ratą ir tris veiksmus, gaunasi trejybės ratas ir jo grindžiamas padalinimas). Brandos šuolis sutelkiamas ir įvykdomas trejybės ratu sutapatinus tris vienumus, tris meiles - sau, vienas kitam, visiems. Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais, ir tas klodų išskyrimas įvyksta (simetrija sugriaunama) dviejų vieningumo sampratų surikiavimu.

Dorovė kyla iš smulkmenų kuriais gyvename jautresniais. Tos smulkmenos paprastai yra tai kas tiesiog tolima užtat tik atrodo smulku dabartinėse aplinkybėse bet yra tampriai susiję su visuma. Tad dorovė rūpinasi visuma.

* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu.
* Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
* Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
* Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). '''Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas.''' Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
* ''Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?''
* Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.


-------------

%center%Attach:isgyvenimu-savokos.png

-------------
Pridėtos 327-343 eilutės:
Pasaulio tiesa vystosi iš visuotinos įtampos į vietines įtampos jėgas. Širdies tiesa vystosi iš vietinės dorovės į visuminio sprendimo. Trejybės ratas juos sieja kaip du kraštutinumus ir tarp jų sustato padalinimą. (Tokiu būdu išverčia padalinimų ratą ir tris veiksmus, gaunasi trejybės ratas ir jo grindžiamas padalinimas). Brandos šuolis sutelkiamas ir įvykdomas trejybės ratu sutapatinus tris vienumus, tris meiles - sau, vienas kitam, visiems. Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais, ir tas klodų išskyrimas įvyksta (simetrija sugriaunama) dviejų vieningumo sampratų surikiavimu.

Dorovė kyla iš smulkmenų kuriais gyvename jautresniais. Tos smulkmenos paprastai yra tai kas tiesiog tolima užtat tik atrodo smulku dabartinėse aplinkybėse bet yra tampriai susiję su visuma. Tad dorovė rūpinasi visuma.

* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu.
* Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
* Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
* Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). '''Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas.''' Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
* ''Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?''
* Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.
Pridėtos 355-361 eilutės:
* Įtampa kyla nes pasąmonė krypsta savaime.
* Sąmonė turi dėti pastangas pakreipti kitaip.
* 4 lygmenys - atsisakome savęs ir palaipsniui susigražiname naujai.
* Palaipsniui išvystome jėgų suderinimą.
* Kaip savęs atsisakymas palaipsniui ir jėgų suderinimas susijęs su sandaromis? Tai yra pirm santvarkos, tai grindžia santvarką - įsisavinimo lygmenis, o būtent jų pagrindu santvarkoje apibrėžtinos sandaros.
* Išgyvenime pagrindimą papildo rūpesčio rūšis, įvardijimą papildo klausimas, pasakojimą papildo tapatybės kaitos aplinkybė.
Pridėtos 367-373 eilutės:

-------------

%center%Attach:isgyvenimu-savokos.png

-------------
Ištrintos 380-385 eilutės:
* Įtampa kyla nes pasąmonė krypsta savaime
* Sąmonė turi dėti pastangas pakreipti kitaip
* 4 lygmenys - atsisakome savęs ir palaipsniui susigražiname naujai
* Palaipsniui išvystome jėgų suderinimą
* Atsivėrimas - nesu, suvokimas - nesu ir mokausi, supratimas - esu ir mokausi, įsisavinimas - esu išbaigtas.
* Kaip savęs atsisakymas palaipsniui ir jėgų suderinimas susijęs su sandaromis? Tai yra pirm santvarkos, tai grindžia santvarką - įsisavinimo lygmenis, o būtent jų pagrindu santvarkoje apibrėžtinos sandaros.
Pakeistos 382-383 eilutės iš
* Palyginti išgyvenimą su geros valios pratimu.
* Išgyvenime pagrindimą papildo rūpesčio rūšis, įvardijimą papildo klausimas, pasakojimą papildo tapatybės kaitos aplinkybė.
į:
2021 liepos 28 d., 16:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 278 eilutė iš:
Dorovė kyla iš smulkmenų kuriais gyvename jautresniais.
į:
Dorovė kyla iš smulkmenų kuriais gyvename jautresniais. Tos smulkmenos paprastai yra tai kas tiesiog tolima užtat tik atrodo smulku dabartinėse aplinkybėse bet yra tampriai susiję su visuma. Tad dorovė rūpinasi visuma.
2021 liepos 28 d., 15:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-27 eilutės:
Koks išgyvenimo tikslas?
* Ką Dievas išgyvena?
* Kas Dievui prasminga?
* Kaip išgyvenimu kuriame prasmę?

Kokios išgyvenimo prielaidos?
* Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?
* Ar Dievas yra išgyvenimo atgarsis?
* Kaip išgyvenimai įvairiai susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu?
Pridėtos 31-32 eilutės:
* Kurie išgyvenimo matai išsako ką išgyvenime išmokau?
* Palyginti išgyvenimo matus su Mick Napier knyga, "Improvise: Scence from the Inside Out".
Ištrintos 34-43 eilutės:
Kokios išgyvenimo prielaidos?
* Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?
* Ar Dievas yra išgyvenimo atgarsis?
* Kaip išgyvenimai įvairiai susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu?

Koks išgyvenimo tikslas?
* Ką Dievas išgyvena?
* Kas Dievui prasminga?
* Kaip išgyvenimu kuriame prasmę?
Pridėtos 44-46 eilutės:

Kokia išgyvenimų eiga?
* Palyginti išgyvenimo eigą su Lajos N. Egri knyga, "The Art of Dramatic Writing".
2021 liepos 28 d., 15:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 270-273 eilutės:

Pasaulio tiesa vystosi iš visuotinos įtampos į vietines įtampos jėgas. Širdies tiesa vystosi iš vietinės dorovės į visuminio sprendimo. Trejybės ratas juos sieja kaip du kraštutinumus ir tarp jų sustato padalinimą. (Tokiu būdu išverčia padalinimų ratą ir tris veiksmus, gaunasi trejybės ratas ir jo grindžiamas padalinimas). Brandos šuolis sutelkiamas ir įvykdomas trejybės ratu sutapatinus tris vienumus, tris meiles - sau, vienas kitam, visiems. Vidinis vienumo suvedimas sąlygoja išorinį jo išskyrimą keturiais klodais, ir tas klodų išskyrimas įvyksta (simetrija sugriaunama) dviejų vieningumo sampratų surikiavimu.

Dorovė kyla iš smulkmenų kuriais gyvename jautresniais.
2021 liepos 28 d., 15:49 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 215-229 eilutės:
'''Išgyvenimų bendri bruožai: sandara, eiga'''

* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu.
* Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
* Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
* Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). '''Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas.''' Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
* ''Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?''
* Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.
Pakeistos 220-221 eilutės iš
[+Kaip išgyvenimas sustatytas+]
į:
[+Išgyvenimo sustatymas+]
Pridėtos 267-283 eilutės:


[+Išgyvenimo eiga+]

* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu.
* Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
* Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
* Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). '''Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas.''' Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
* ''Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?''
* Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.
2021 liepos 28 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 239-260 eilutės iš
Santrauka
* Išgyvenimas:
* Įvardijimas:
* Neįvardinta:

Širdies ir pasaulio santykis
* Įtampa:
* Aklavietė:
* Išgyvenimo rūšis (3+3):
* Įtampos jėgos:
* Dorovė:
* Pagrindimas:
* Derinys:
* Sprendimas:

Atsiskleidimas: Išgyvenimas atsisakius savęs ir naujai prisiėmus save
* Atsivėrimas:
* Suvokimas (pasąmone):
* Supratimas (sąmone):
* Įsisavinimas (sąmoningumas):

Brandos šuolio aplinkybės
į:
Turinys už santvarkos
Pakeistos 241-259 eilutės iš
* Tapatybės kaitos aplinkybė:
* Išdavos:
* Tolimesnės aplinkybės (nauja savastis):

Brandos šuolio išgyvenimas
* Klausimas:
* Vertybinis klausimas
(1+3+3+1):
* Abejonė ir dvejonė (7/8):
* Rūpesčio
rūšis (4+2+1+1):
* Poreikio tenkinimas
(7/8):
* Jausmai:
* Pasakojimas (3+3+1+1):

Akistata
* Dorovės rūšis (3 pasirinkimai):
* Išgyvenimo prasmė
(3 įsisavinimai):

Trikdžio įveikimas
* Vienybės sampratų suderinimas (4 2):
į:
Širdies tiesa
* Dorovė
* Laisvumas?
* Derinys
* Sprendimas

Pasaulio tiesa
* Įtampa
* Aklavietė
* Išgyvenimo rūšis
(3+3)
* Įtampos jėgos

Akistata. Trejybės ratas.
* Dorovės
rūšis (3 pasirinkimai). Išgyvenimo prasmė (3 įsisavinimai).

Turinys ir raiška santvarkoje. Brandos šuolis.
* Branda. Vienybės sampratų suderinimas
(4 2)

Atsiskleidimas
: Išgyvenantys asmenys: Išgyvenimas atsisakius savęs ir naujai prisiėmus save
* Atsivėrimas: Poreikio tenkinimas (7/8)
* Suvokimas (pasąmone): Abejonė ir dvejonė (7/8)
* Supratimas (sąmone): Jausmai
* Įsisavinimas (sąmoningumas):

Brandos šuolio išgyvenimas. Trikdžio įveikimas.
* Padalinimas: Rūpesčio rūšis (4+2+1+1)
* Atvaizdas: Vertybinis klausimas (1+3+3+1): Klausimas
* Aplinkybė: Tapatybės kaitos aplinkybė
* Pagrindimas
* Įvardijimas. Neįvardinta.
* Pasakojimas (3+3+1+1)

Raiška už sanvarkos
* Tolimesnės aplinkybės (nauja savastis). Išdavos.
2021 liepos 28 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 94 eilutė:
* Brandos šuolis
Pridėtos 102-108 eilutės:
Brandos šuolis
* Išgyvenimu bręstame.
* Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
* Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
* Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams.
* Išgyvenimas yra savęs paveikimas, kartu ir priėmimas ir išplėtimas.
Ištrintos 157-162 eilutės:

Brandos šuolis
* Išgyvenimu bręstame.
* Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
* Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
* Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams.
2021 liepos 17 d., 15:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 366-375 eilutės:

* Įtampa kyla nes pasąmonė krypsta savaime
* Sąmonė turi dėti pastangas pakreipti kitaip
* 4 lygmenys - atsisakome savęs ir palaipsniui susigražiname naujai
* Palaipsniui išvystome jėgų suderinimą
* Atsivėrimas - nesu, suvokimas - nesu ir mokausi, supratimas - esu ir mokausi, įsisavinimas - esu išbaigtas.
* Kaip savęs atsisakymas palaipsniui ir jėgų suderinimas susijęs su sandaromis? Tai yra pirm santvarkos, tai grindžia santvarką - įsisavinimo lygmenis, o būtent jų pagrindu santvarkoje apibrėžtinos sandaros.
* Pavyzdys Nr.25 (kas yra laimė?) paviršutinis reikalas yra laimė, o giluminis reikalas yra besąlygiškas atsakymas.
* Palyginti išgyvenimą su geros valios pratimu.
* Išgyvenime pagrindimą papildo rūpesčio rūšis, įvardijimą papildo klausimas, pasakojimą papildo tapatybės kaitos aplinkybė.
2021 birželio 18 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 84-87 eilutės:

-----------------------
%center%Attach:kas-yra-isgyvenimas.png
-----------------------
2021 birželio 18 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 140-141 eilutės iš
* Žmogus kažko netrokšta, kažką išgyvena, kažkuo abejoja - o Dievas savarankiškas, trokšta nieko, tad įsijungia dvejonėmis
į:
* Žmogus kažko netrokšta, kažką išgyvena, kažkuo abejoja - o Dievas savarankiškas, trokšta nieko, tad įsijungia dvejonėmis.
* Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas.
Pakeistos 151-152 eilutės iš
į:
* Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams.
Pakeistos 155-156 eilutės iš
į:
* Aš atsiskleidžiu vis po truputį, dalinai, kaip susidedantis iš įvairiausių tyrimų.
Pakeistos 162-165 eilutės iš
į:
* Išgyvenimai yra svarbiausi reiškiniai.
* Išgyvenimas yra nejudinamas taškas, fixed point, virsmo taškas, critical point, critical surface.
* Išgyvenimas yra gyvybės derinys.
Pakeista 178 eilutė iš:
Asmenų susivedimas
į:
Dalinis asmenų susivedimas
Ištrintos 180-186 eilutės:


* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.


* Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams. Ja esame viena dalinai, sąlygiškai, su kažkuo ir ne su kažkuo kitu.
Pakeistos 182-184 eilutės iš
* Išgyvenimai yra svarbiausi reiškiniai.
* Išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi
.
* Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas. Fixed point, critical point, critical surface. Gyvybės derinys.
į:
* Išgyvenimu esame viena dalinai, sąlygiškai, su kažkuo ir ne su kažkuo kitu.

Savasties patikslinimas
Pakeistos 186-187 eilutės iš
* Aš atsiskleidžiu vis po truputį, dalinai, kaip susidedantis iš įvairiausių tyrimų.
į:
Pakeistos 223-224 eilutės iš
į:
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.
Pridėta 359 eilutė:
* Išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.
2021 birželio 18 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-32 eilutės iš
į:
* Kaip išgyvenimu kuriame prasmę?
Pakeistos 149-150 eilutės iš
į:
* Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
Pridėtos 157-159 eilutės:
Susitelkimas
* Išgyvenimu jausmai aiškūs, ryškūs. Į kažką kryptingai sutelkta sąmonė. Žinom, išmanom, kas nežinoma. Veikiam savo tikslais, vieta, aplinkybėmis, tai sąmoningi sprendimai. Susikurta prasmė. Nors daug kas ne nuo mūsų priklauso, bet kažkuo esame valingi, pavyzdžiui, "pas juos pasikviečiau save".
Pridėtos 163-166 eilutės:
Atminties, reikšmės, prasmės kūrimas
* Išgyvenimas prasmę kuria iš beprasmės, sąmonę iš nesąmonės, "makes sense from nonsense".

Visko pakaitalas
Pridėtos 169-172 eilutės:
Pamoka
* Išgyvenimu kažką išmokstame.

Asmenų susivedimas
Ištrintos 173-175 eilutės:

* Išgyvenimu jausmai aiškūs, ryškūs. Į kažką kryptingai sutelkta sąmonė. Žinom, išmanom, kas nežinoma. Veikiam savo tikslais, vieta, aplinkybėmis, tai sąmoningi sprendimai. Susikurta prasmė. Nors daug kas ne nuo mūsų priklauso, bet kažkuo esame valingi, pavyzdžiui, "pas juos pasikviečiau save".
* Išgyvenimu kažką išmokstame.
Pridėtos 175-176 eilutės:
Pakeistos 178-179 eilutės iš
* Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
* Išgyvnimu kuriame prasmę. Betgi kaip?
į:
Pakeista 181 eilutė iš:
* Išgyvenimas prasmę kuria iš beprasmės, sąmonę iš nesąmonės, "makes sense from nonsense".
į:
2021 birželio 18 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 138 eilutė iš:
Kas yra išgyvenimas?
į:
Išgyvenimas kažko
Pakeistos 140-142 eilutės iš
* Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
į:
Susigaudymas
* Susivokimas, ir būtent, kad esame vaikas, ne tėvas.
Pakeistos 144-147 eilutės iš
* Išgyvenimas, tai netroškimas. Išgyvename poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes ir išgyvendami atsilipiame. Trokšti tai yra brandinti, ugdyti, bet neišgyventi.
* Susivokimas, ir būtent, kad esame vaikas, ne tėvas.
* Išgyvenimas pilnai išreiškia padalinimus, užtat tai visko pakaitalas, tai: gyvenimas-betkas-pasirinkimai-valia. Tai mes, žmonės, Dievo vaikai, ką išgyvename.
* Išgyvenimas išeina už savęs, paveikia kitus galimais išgyvenimais, ir gali būti jų įkvėptas ir gali būti įprasmintas vėliau.
į:
Brandos šuolis
Pridėtos 147-159 eilutės:
* Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.

Atsiskleidimas
* Išgyvenimu esame kažkuo užtikrinti, savarankiški, tiesūs, ramūs, prasmingi, tad dieviški.

Neapibrėžtumo pasireiškimas
* Išgyvenimas išeina už savęs, paveikia kitus galimais išgyvenimais, ir gali būti jų įkvėptas ir gali būti įprasmintas vėliau.

Netroškimas
* Išgyvenimas, tai netroškimas. Išgyvename poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes ir išgyvendami atsilipiame. Trokšti tai yra brandinti, ugdyti, bet neišgyventi.

* Išgyvenimas pilnai išreiškia padalinimus, užtat tai visko pakaitalas, tai: gyvenimas-betkas-pasirinkimai-valia. Tai mes, žmonės, Dievo vaikai, ką išgyvename.
Pakeista 161 eilutė iš:
* Išgyvenimu esame kažkuo savarankiški, tiesūs, ramūs, prasmingi, tad dieviški.
į:
2021 birželio 18 d., 12:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 91-94 eilutės:
* Sutapimas vienumo supratimų
* Pasirinkimas gyventi ne savastimi, o vienumu
* Tarpas tarp nežinojimo ir žinojimo
* Nežinojimo ir žinojimo atitikimas
2021 birželio 18 d., 12:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 181-182 eilutės iš
į:
* Išgyvenimo apytaka padalina dėmesio tėkmę taip kad yra neišspręsti klausimai kurie bus vėliau išspręsti, kaip kad dėkliniu automatu, ir tuo pačiu grindžia padalinimus. Nes išgyvenimo apytaka apima betką, o betkas turi aplinką, sąlygas. Tuo tarpu Dievo šokis apima viską ir puoselėja tiktai vieną reikalą, Dievo būtinumą.
Pakeistos 185-186 eilutės iš
* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu
į:
* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu.
* Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.
Pridėtos 262-266 eilutės:
* 4 atsiskleidimų 6 poros išsako kaip išgyvenime nauja savastimi išgyvename savęs nebuvimą.
* Padalinimų ratu išgyvename. Rato apėjimas 8=0 išsako išgyvenimo pradžią ir pabaigą, nusako išgyvenimą kaip vienetą.
* Išgyvenimai prasideda ir pasibaigia sąlygiška ramybe, tačiau jų viršūnė yra meilės suteikiama laisvė, galimybė atsiremti į besąlygišką ramybę, dalyvauti kitoje bendrystėje.
* Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.
Pakeistos 332-350 eilutės iš
'''Užrašai'''

Aplinkybės
* Išgyvenimo apytaka padalina dėmesio tėkmę taip kad yra neišspręsti klausimai kurie bus vėliau išspręsti, kaip kad dėkliniu automatu, ir tuo pačiu grindžia padalinimus. Nes išgyvenimo apytaka apima betką, o betkas turi aplinką, sąlygas. Tuo tarpu Dievo šokis apima viską ir puoselėja tiktai vieną reikalą, Dievo būtinumą.

Dalys
* 4 atsiskleidimų 6 poros išsako kaip išgyvenime nauja savastimi išgyvename savęs nebuvimą.
* Padalinimų ratu išgyvename. Rato apėjimas 8=0 išsako išgyvenimo pradžią ir pabaigą, nusako išgyvenimą kaip vienetą.
* Išgyvenimai prasideda ir pasibaigia sąlygiška ramybe, tačiau jų viršūnė yra meilės suteikiama laisvė, galimybė atsiremti į besąlygišką ramybę, dalyvauti kitoje bendrystėje.
* Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.

Pavyzdžiai
* Apie savo išgyvenimus - praleistas galimybes - Nenorėjau įtakoti ir nenorėjau būti įtakojamas.

Bruožai
* Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.

=============
į:
[+Užrašai+]
2021 birželio 18 d., 11:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 40-41 eilutės iš
į:
* Kaip išgyvenimas sieja požiūrių grandinę 0-P-P2-P3 ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę ŽDŽDŽ - ŽDŽD - ŽDŽ - ŽD ?
Pridėtos 86-87 eilutės:
* Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.
Ištrintos 325-330 eilutės:

Klausimai
* Kaip išgyvenimas sieja požiūrių grandinę 0-P-P2-P3 ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę ŽDŽDŽ - ŽDŽD - ŽDŽ - ŽD ?

Kas yra
* Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.
2021 birželio 18 d., 11:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 324-329 eilutės:
Klausimai
* Kaip išgyvenimas sieja požiūrių grandinę 0-P-P2-P3 ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę ŽDŽDŽ - ŽDŽD - ŽDŽ - ŽD ?

Kas yra
* Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.
Pridėta 333 eilutė:
Dalys
Ištrintos 334-335 eilutės:
* Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.
* Apie savo išgyvenimus - praleistas galimybes - Nenorėjau įtakoti ir nenorėjau būti įtakojamas.
Ištrinta 335 eilutė:
* Kaip išgyvenimas sieja požiūrių grandinę 0-P-P2-P3 ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę ŽDŽDŽ - ŽDŽD - ŽDŽ - ŽD ?
Pridėtos 338-340 eilutės:

Pavyzdžiai
* Apie savo išgyvenimus - praleistas galimybes - Nenorėjau įtakoti ir nenorėjau būti įtakojamas.
2021 birželio 18 d., 11:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 176-178 eilutės iš
'''Išgyvenimo prielaidos'''
į:
'''Išgyvenimo aplinkybės ir prielaidos'''
Pridėta 324 eilutė:
Aplinkybės
Pridėta 326 eilutė:
Pakeistos 333-335 eilutės iš
* Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.
į:
* Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.

Bruožai
2021 birželio 18 d., 11:21 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 284-285 eilutės:

-----------------
2021 birželio 18 d., 11:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 28-31 eilutės:
Koks išgyvenimo tikslas?
* Ką Dievas išgyvena?
* Kas Dievui prasminga?
Pakeistos 73-75 eilutės iš
** Koks išgyvenimo tikslas?
* Kaip išgyvenimas sustatytas?
** Kokie išgyvenimo matai?
į:
** Išgyvenimo tikslas
** Išgyvenimo prielaidos
** Išgyvenimo bruožai
* Išgyvenimo sustatymas
** Išgyvenimo
matai
** Išgyvenimo dalys
* Išgyvenimo eiga
Pakeistos 82-83 eilutės iš
** Ką reiškia išgyventi ar neišgyventi?
į:
Pakeistos 157-158 eilutės iš
'''Koks išgyvenimo tikslas'''
į:
'''Išgyvenimo tikslas'''
Pridėta 160 eilutė:
* Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.
Pakeistos 176-178 eilutės iš
į:
'''Išgyvenimo prielaidos'''
Pakeistos 248-253 eilutės iš


'''Ką Dievas išgyvena? Kas jam prasminga?'''

Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.
į:
Pakeistos 255-256 eilutės iš
Išgyvenimo dalys
į:
'''Išgyvenimo dalys'''
Ištrintos 287-288 eilutės:
[+Išgyvenimo sudėtis+]
Ištrintos 322-323 eilutės:

'''[[Neišgyvenimai]]'''
2021 birželio 18 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 55-58 eilutės:

Neišgyvenimas
* Kas yra neišgyvenimas?
* Jeigu Dievas yra neišgyvenimas, tai kas yra mirtis, nuodėmė ir t.t.?
2021 birželio 18 d., 10:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 77 eilutė iš:
* Neišgyvenimai
į:
* [[Neišgyvenimai]]
Pakeistos 325-362 eilutės iš
[+[[Neišgyvenimai]]+]

Kas yra neišgyvenimas?
* Neišgyvenimai yra patirtys, kurios mūsų iš esmės nesukrečia, kaip ir nepaveikia, nes jomis tik šiaip gyvename, nebręstame.
* Neišgyvenimas yra negyvenimas.
* Mirtis, nuodėmė, puikybė, abejingumas, stabmeldystė.
* Neišgyvenimas yra trikdis trejybės rato poslinkiui.
* Neišgyvenimas gali būti įprastas gyvenimas, kuriuo nebręstame, tad kurio pagrindu mumyse iškyla vidinė įtampa, kurios nedarna pasireiškia pasąmone.

'''Ką reiškia išgyventi ir neišgyventi?'''

Išgyvenimas nustato teisingą santykį tarp dvasios ir sandaros. Išgyvename teikdami pirmenybę dvasiai, o neišgyvename teikdami pirmenybę sandarai.
||išgyventi||neišgyventi||
||dvasia pirm santvarkos||santvarka pirm dvasios||
||dvasia santvarkoje||santvarkos dvasia||
||įsijautimas pirm atsitokėjimo||atsitokėjimas pirm įsijautimo||

Mintys iš ankščiau:
||išgyventi||neišgyventi||
||dvasia esmėje||dvasia neesmėje||
||didėjantis laisvumas||mažėjantis laisvumas||
||būti viena su kitais||nebūti viena su kitais||
||būti viena besąlygiškai, be aplinkos||sąlygas statyti buvimui viena, tad tai paneigti||
||nepakitumas santvarkos atžvilgiu||pakitumas santvarkos atžvilgiu||
||santvarkos daromos prielaidos, tai kas užtat yra suvokta||tai kas daro prielaidas apie santvarką, tad suvokia||
||teigiamas įsakymas: mylėti Dievą||neigimas įsakymas: mylėk artimą||

Išgyventi:
* būti santvarkoje tačiau pirm jos
* sąvoką išlaikyti vieningą (siejant jos veiklą ir sandarą)
* allowing for superfluous structure as evoked by activity (operation +0 adds structure)

Neišgyventi:
* Allowing an independent perspective that is NotBeingOneWith
* Establishing the conditions for BeingOneWith such an independent perspective
* BeingOneWith with regard to Context, thus NotBeingOneWith what is outside of that context
* being outside and after system
į:
'''[[Neišgyvenimai]]'''
2021 birželio 18 d., 10:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 148-153 eilutės iš
į:
* Išgyvenimai yra svarbiausi reiškiniai.
* Išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.
* Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas. Fixed point, critical point, critical surface. Gyvybės derinys.
* Išgyvenimai nubrėžia ribas, kaip kiekvienas atsako už save, kas atsako už tai, kas už mūsų. Kaip mes atsakome už vienas kitą ir už Dievą.
* Aš atsiskleidžiu vis po truputį, dalinai, kaip susidedantis iš įvairiausių tyrimų.
Pridėtos 172-185 eilutės:

'''Išgyvenimų bendri bruožai: sandara, eiga'''

* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
* Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
* Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). '''Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas.''' Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
* ''Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?''
* Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.
Pakeistos 238-258 eilutės iš
'''Išgyvenimų bendri bruožai: sandara, eiga'''

* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
* Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
* Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). '''Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas.''' Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
* ''Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?''
* Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.

Išgyvenimai
* Gyvenimas susideda iš išgyvenimų.
* Išgyvenimai yra svarbiausi reiškiniai.
* Išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.
* Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas. Fixed point, critical point, critical surface. Gyvybės derinys.
* Išgyvenimai nubrėžia ribas, kaip kiekvienas atsako už save, kas atsako už tai, kas už mūsų. Kaip mes atsakome už vienas kitą ir už Dievą.
* Aš atsiskleidžiu vis po truputį, dalinai, kaip susidedantis iš įvairiausių tyrimų.
į:
'''Kiti matai?'''

Kaip išgyvenami?
* Prasmė; laisvė; sąmoningumas; vienumas; suvokimas; išgyvenimas
Ištrintos 253-255 eilutės:
'''Kokie išgyvenimo matai?'''

* Prasmė; laisvė; sąmoningumas; vienumas; suvokimas; išgyvenimas
2021 birželio 18 d., 10:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 71-72 eilutės iš
'''Kas yra išgyvenimas?'''
į:
Turinys
* Kas
yra išgyvenimas?
** Koks išgyvenimo tikslas?
* Kaip išgyvenimas sustatytas?
** Kokie išgyvenimo matai?
* Išgyvenimų santykiai
* Neišgyvenimai
** Ką reiškia išgyventi ar neišgyventi?

[+Kas yra išgyvenimas?+]

Išgyvenimas yra:
* Tyrimas, Koks Aš esu?
* Sąlygiškumo ir besąlygiškumo derinimas
Pakeistos 171-172 eilutės iš
[+Išgyvenimo kampai+]
į:
[+Kaip išgyvenimas sustatytas+]

'''Išgyvenimo matai'''
Ištrintos 231-265 eilutės:
'''Ką reiškia išgyventi ir neišgyventi?'''

Neišgyvenimą suprantu dvejopai.
* [[Neišgyvenimai]] yra patirtys, kurios mūsų iš esmės nesukrečia, kaip ir nepaveikia, nes jomis tik šiaip gyvename, nebręstame.
* Neišgyvenimas yra negyvenimas, apie kurį rašau žemiau.

Mirtis, nuodėmė, puikybė, abejingumas, stabmeldystė.

Išgyvenimas nustato teisingą santykį tarp dvasios ir sandaros. Išgyvename teikdami pirmenybę dvasiai, o neišgyvename teikdami pirmenybę sandarai.
||išgyventi||neišgyventi||
||dvasia pirm santvarkos||santvarka pirm dvasios||
||dvasia santvarkoje||santvarkos dvasia||
||įsijautimas pirm atsitokėjimo||atsitokėjimas pirm įsijautimo||

Mintys iš ankščiau:
||išgyventi||neišgyventi||
||dvasia esmėje||dvasia neesmėje||
||didėjantis laisvumas||mažėjantis laisvumas||
||būti viena su kitais||nebūti viena su kitais||
||būti viena besąlygiškai, be aplinkos||sąlygas statyti buvimui viena, tad tai paneigti||
||nepakitumas santvarkos atžvilgiu||pakitumas santvarkos atžvilgiu||
||santvarkos daromos prielaidos, tai kas užtat yra suvokta||tai kas daro prielaidas apie santvarką, tad suvokia||
||teigiamas įsakymas: mylėti Dievą||neigimas įsakymas: mylėk artimą||

Išgyventi:
* būti santvarkoje tačiau pirm jos
* sąvoką išlaikyti vieningą (siejant jos veiklą ir sandarą)
* allowing for superfluous structure as evoked by activity (operation +0 adds structure)

Neišgyventi:
* Allowing an independent perspective that is NotBeingOneWith
* Establishing the conditions for BeingOneWith such an independent perspective
* BeingOneWith with regard to Context, thus NotBeingOneWith what is outside of that context
* being outside and after system
Pakeista 288 eilutė iš:
* Gyvenimas susideda iš išgyvenimų. Išgyvenimas išreiškia, Koks Aš esu? Aš esu dalinis, turiu vidų ir išorę. Išgyvenimus nusako jų ryšiai su kitais išgyvenimais. Tačiau:
į:
* Išgyvenimas išreiškia, Koks Aš esu? Aš esu dalinis, turiu vidų ir išorę. Išgyvenimus nusako jų ryšiai su kitais išgyvenimais. Tačiau:
Pridėtos 320-360 eilutės:
[+Išgyvenimų santykiai+]

* Gyvenimas susideda iš išgyvenimų.

[+[[Neišgyvenimai]]+]

Kas yra neišgyvenimas?
* Neišgyvenimai yra patirtys, kurios mūsų iš esmės nesukrečia, kaip ir nepaveikia, nes jomis tik šiaip gyvename, nebręstame.
* Neišgyvenimas yra negyvenimas.
* Mirtis, nuodėmė, puikybė, abejingumas, stabmeldystė.
* Neišgyvenimas yra trikdis trejybės rato poslinkiui.
* Neišgyvenimas gali būti įprastas gyvenimas, kuriuo nebręstame, tad kurio pagrindu mumyse iškyla vidinė įtampa, kurios nedarna pasireiškia pasąmone.

'''Ką reiškia išgyventi ir neišgyventi?'''

Išgyvenimas nustato teisingą santykį tarp dvasios ir sandaros. Išgyvename teikdami pirmenybę dvasiai, o neišgyvename teikdami pirmenybę sandarai.
||išgyventi||neišgyventi||
||dvasia pirm santvarkos||santvarka pirm dvasios||
||dvasia santvarkoje||santvarkos dvasia||
||įsijautimas pirm atsitokėjimo||atsitokėjimas pirm įsijautimo||

Mintys iš ankščiau:
||išgyventi||neišgyventi||
||dvasia esmėje||dvasia neesmėje||
||didėjantis laisvumas||mažėjantis laisvumas||
||būti viena su kitais||nebūti viena su kitais||
||būti viena besąlygiškai, be aplinkos||sąlygas statyti buvimui viena, tad tai paneigti||
||nepakitumas santvarkos atžvilgiu||pakitumas santvarkos atžvilgiu||
||santvarkos daromos prielaidos, tai kas užtat yra suvokta||tai kas daro prielaidas apie santvarką, tad suvokia||
||teigiamas įsakymas: mylėti Dievą||neigimas įsakymas: mylėk artimą||

Išgyventi:
* būti santvarkoje tačiau pirm jos
* sąvoką išlaikyti vieningą (siejant jos veiklą ir sandarą)
* allowing for superfluous structure as evoked by activity (operation +0 adds structure)

Neišgyventi:
* Allowing an independent perspective that is NotBeingOneWith
* Establishing the conditions for BeingOneWith such an independent perspective
* BeingOneWith with regard to Context, thus NotBeingOneWith what is outside of that context
* being outside and after system
2021 birželio 18 d., 07:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 155 eilutė iš:
%center%%width=400px%Attach:isgyvenimo-sudetis.png
į:
%center%Attach:isgyvenimo-sudetis.png
2021 birželio 18 d., 07:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 153-156 eilutės:

------------------------------------
%center%%width=400px%Attach:isgyvenimo-sudetis.png
------------------------------------
2021 birželio 17 d., 18:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 340 eilutė iš:
* Išgyvenimo apytaka padalina dėmesio tėkmę taip kad yra neišspręsti klausimai kurie bus vėliau išspręsti, kaip kad dėkliniu automatu, ir tuo pačiu grindžia padalinimus.
į:
* Išgyvenimo apytaka padalina dėmesio tėkmę taip kad yra neišspręsti klausimai kurie bus vėliau išspręsti, kaip kad dėkliniu automatu, ir tuo pačiu grindžia padalinimus. Nes išgyvenimo apytaka apima betką, o betkas turi aplinką, sąlygas. Tuo tarpu Dievo šokis apima viską ir puoselėja tiktai vieną reikalą, Dievo būtinumą.
2021 birželio 17 d., 18:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 340 eilutė:
* Išgyvenimo apytaka padalina dėmesio tėkmę taip kad yra neišspręsti klausimai kurie bus vėliau išspręsti, kaip kad dėkliniu automatu, ir tuo pačiu grindžia padalinimus.
2021 birželio 17 d., 18:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 215-220 eilutės:
Neišgyvenimą suprantu dvejopai.
* [[Neišgyvenimai]] yra patirtys, kurios mūsų iš esmės nesukrečia, kaip ir nepaveikia, nes jomis tik šiaip gyvename, nebręstame.
* Neišgyvenimas yra negyvenimas, apie kurį rašau žemiau.

Mirtis, nuodėmė, puikybė, abejingumas, stabmeldystė.
Pakeistos 336-342 eilutės iš
'''Neišgyvenimas'''

Neišgyvenimą suprantu dvejopai.
* [[Neišgyvenimai]] yra patirtys, kurios mūsų iš esmės nesukrečia, kaip ir nepaveikia, nes jomis tik šiaip gyvename, nebręstame.
* Neišgyvenimas yra negyvenimas, apie kurį rašau žemiau.

Mirtis, nuodėmė, puikybė, abejingumas, stabmeldystė.
į:
2021 birželio 17 d., 18:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-26 eilutės iš

Kaip išgyvenimais bendraujame?
* Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose? Koks jo vaidmuo
?
* Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose?
* Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu. Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
į:
* Kaip išgyvenime reiškiasi kalbų klausimai: Kaip ima rūpėti, reikšti, įvyksta? ir kaip ima nerūpėti, nereikšti, ir neįvykti? (ar yra tokių klausimų?)
* Kaip humoras susijęs
su prasmingais išgyvenimais?

Kokios išgyvenimo prielaidos?
Pakeista 28 eilutė iš:
Išgyvenimo sudėtis
į:
Kokia išgyvenimo sudėtis?
Pakeista 31 eilutė iš:
* Kaip susieti tvarkas su klausimais Koks? Kaip? Kodėl?
į:
* Kaip susieti tvarkas (sekas, medžius, tinklus) su klausimais Koks? Kaip? Kodėl?
Pakeistos 33-34 eilutės iš
* Kiekvieną paskirą gyvenimą suvokti kaip visumą, susidedantį tiek pasakojimu, tiek įvardijimu, tiek pagrindimu, tiek aplinkybe, tiek atvaizdu, tiek padalinimu.
į:
* Kaip apsiimti daliniu reikalu?
* Vaidyboje
, ne viską žinoti, tad kaip nebandyti viską aprėpti, valdyti?
* Kaip išgyvenimai sieja pagrindimus, sąvokas, pasakojimus?
Pakeistos 42-45 eilutės iš
Savastis
į:
Kaip suprasti paskirą gyvenimą, savastį?
* Kiekvieną paskirą gyvenimą suvokti kaip visumą, susidedantį tiek pasakojimu, tiek įvardijimu, tiek pagrindimu, tiek aplinkybe, tiek atvaizdu, tiek padalinimu.

Kaip išgyvenimais bręsta savastis?
Pakeistos 48-53 eilutės iš
* Kaip žmogus prisiima asmenis? Ar tai susiję su išgyvenimais?

Kalbos
* Susieti su kalbų klausimais: kaip ima rūpėti, reikšti, įvyksta
? ir kaip ima nerūpėti, nereikšti, ir neįvykti? (ar yra tokių klausimų?)
į:
Kaip išgyvenimais bendraujame?
* Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose? Koks jo vaidmuo?
* Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose
?
* Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu. Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
* Kaip žmogus prisiima asmenis, gyvena Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu? Ar tai susiję su išgyvenimais?
Pakeistos 56-65 eilutės iš
* Kaip išgyvenimai sieja pagrindimus, sąvokas, pasakojimus?

Kaip humoras susijęs su prasmingais išgyvenimais?

Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie pasikartojantys ar nuolatiniai?


* Vaidyboje, ne viską žinoti, tad kaip nebandyti viską aprėpti, valdyti?
į:
Pridėta 63 eilutė:
* Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie pasikartojantys ar nuolatiniai?
2021 birželio 17 d., 18:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 49-54 eilutės iš
* Susieti su kalbų klausimais: kaip ima rūpėti, reikšti, įvyksta? ir kaip ima nerūpėti, nereikšti, ir neįvykti? (ar yra tokių klausimų?) kaip suvokti buvimą ir nebuvimą išgyvenimų rūšyse?
Pasakojimas
* Naujai tirti liaudies pasakas.
* Ką pagrindinis veikėjas išmoksta pasakoje?
* Kaip pasikeičia jausmai pasakoje?
* Kaip vertybė puoselėjama pasakoje?
į:
* Susieti su kalbų klausimais: kaip ima rūpėti, reikšti, įvyksta? ir kaip ima nerūpėti, nereikšti, ir neįvykti? (ar yra tokių klausimų?)
2021 birželio 17 d., 17:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-30 eilutės:
Kokie išgyvenimų matai?
* Kurie santykiai svarbiausi?


Kaip išgyvenimais bendraujame?
* Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose? Koks jo vaidmuo?
* Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose?
* Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu. Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.

* Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?
* Ar Dievas yra išgyvenimo atgarsis?
* Kaip išgyvenimai įvairiai susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu?
Pakeistos 56-58 eilutės iš
Neišgyvenimas
* Jeigu Dievas yra neišgyvenimas, tai kas yra mirtis, nuodėmė ir t.t.
?
į:

Kas sieja skirtingus išgyvenimus
?
Pridėtos 62-71 eilutės:
Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie pasikartojantys ar nuolatiniai?


* Vaidyboje, ne viską žinoti, tad kaip nebandyti viską aprėpti, valdyti?


Neišgyvenimas
* Kas yra neišgyvenimas?
* Jeigu Dievas yra neišgyvenimas, tai kas yra mirtis, nuodėmė ir t.t.?
Pakeistos 76-85 eilutės iš
Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie nuolatiniai?

Kokie išgyvenimų matai? Kas juos veikia?
* Kurie santykiai svarbiausi? Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose?
* Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?
* Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu
. Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
* Vaidyboje, ne viską žinoti, tad kaip nebandyti viską aprėpti, valdyti?
* Kaip išgyvenimai įvairiai susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu?
* Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose? Koks jo vaidmuo? Ar jisai atgarsis?
į:
* Savo išgyvenimų pagrindu įžvelgti išgyvenimus literatūroje, istorijoje, pasikalbėjimuose su kitais, pavyzdžiui, Fresh Air.
2021 birželio 17 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 348-349 eilutės:

>>bgcolor=#ECD9EC<<
Ištrinta 350 eilutė:
>>bgcolor=#ECD9EC<<
2021 birželio 17 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 350 eilutė iš:
-----------
į:
2021 birželio 17 d., 12:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 337 eilutė:
* 4 atsiskleidimų 6 poros išsako kaip išgyvenime nauja savastimi išgyvename savęs nebuvimą.
2021 birželio 16 d., 20:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 153 eilutė:
Santrauka
Pakeistos 155-157 eilutės iš
* Išgyvenimo rūšis:
į:
* Įvardijimas:
* Neįvardinta:

Širdies ir pasaulio santykis
Pridėta 161 eilutė:
* Išgyvenimo rūšis (3+3):
Pridėta 164 eilutė:
* Pagrindimas:
Pakeista 168 eilutė iš:
Išgyvenimas atsisakius savęs ir naujai prisiėmus save
į:
Atsiskleidimas: Išgyvenimas atsisakius savęs ir naujai prisiėmus save
Pakeistos 172-173 eilutės iš
* Įsisavinimas (sąmpon:
į:
* Įsisavinimas (sąmoningumas):

Brandos šuolio aplinkybės
* Aplinkybės (sena savastis):
* Tapatybės kaitos aplinkybė:
* Išdavos:
* Tolimesnės aplinkybės (nauja savastis):

Brandos šuolio išgyvenimas
Pakeistos 182-194 eilutės iš
* Vertybinis klausimas:

* Abejonė ir dvejonė
:
* Rūpesčio rūšis:
* Poreikio tenkinimas
:


* Dorovės rūšis:
* Išgyvenimo prasmė:
* Pasakojimas:
* Įvardijimas
:
* Neįvardinta:
* Pagrindimas:
į:
* Vertybinis klausimas (1+3+3+1):
* Abejonė ir dvejonė (7/8):
* Rūpesčio rūšis (4+2+1+1):
* Poreikio tenkinimas (7/8)
:
Pakeistos 187-192 eilutės iš
* Išdavos:
* Vienybės sampratų suderinimas:

* Aplinkybės
(sena savastis):
* Tapatybės kaitos aplinkybė:
* Tolimesnės aplinkybės (nauja savastis):
į:
* Pasakojimas (3+3+1+1):

Akistata
* Dorovės rūšis
(3 pasirinkimai):
* Išgyvenimo prasmė (3 įsisavinimai):

Trikdžio įveikimas
* Vienybės sampratų suderinimas (4 2
):
2021 birželio 16 d., 20:06 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 152-153 eilutės:

* Numeris:
Pridėta 154 eilutė:
Pridėta 156 eilutė:
Pridėtos 159-164 eilutės:
* Įtampos jėgos:
* Dorovė:
* Derinys:
* Sprendimas:

Išgyvenimas atsisakius savęs ir naujai prisiėmus save
Pakeistos 166-169 eilutės iš
* Tapatybės kaitos aplinkybė:
į:
* Suvokimas (pasąmone):
* Supratimas (sąmone):
* Įsisavinimas (sąmpon:
Pakeista 172 eilutė iš:
* Suvokimas:
į:
Pakeistos 176-180 eilutės iš
* Įtampos jėgos:
* Supratimas:
* Derinys:
* Įsisavinimas:
* Dorovė:
į:
Pakeistos 187-189 eilutės iš
* Aplinkybės:
* Tolimesnės aplinkybės
:
* Sprendimas:
į:
* Aplinkybės (sena savastis):
* Tapatybės kaitos aplinkybė:
* Tolimesnės aplinkybės (nauja savastis):
2021 birželio 16 d., 18:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 150-183 eilutės:

[+Išgyvenimo kampai+]


* Numeris:
* Išgyvenimas:
* Išgyvenimo rūšis:
* Įtampa:
* Aklavietė:
* Atsivėrimas:
* Tapatybės kaitos aplinkybė:
* Klausimas:
* Vertybinis klausimas:
* Suvokimas:
* Abejonė ir dvejonė:
* Rūpesčio rūšis:
* Poreikio tenkinimas:
* Įtampos jėgos:
* Supratimas:
* Derinys:
* Įsisavinimas:
* Dorovė:
* Dorovės rūšis:
* Išgyvenimo prasmė:
* Pasakojimas:
* Įvardijimas:
* Neįvardinta:
* Pagrindimas:
* Jausmai:
* Išdavos:
* Vienybės sampratų suderinimas:
* Aplinkybės:
* Tolimesnės aplinkybės:
* Sprendimas:
2021 birželio 16 d., 18:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:
* Ar išgyvenimas apima 24 kampus, tai yra, laukus, kuriais išsakomos jo savybės, kaip kad užsirašau ir nagrinėju?
* Kaip tie kampai sieja išgyvenimą su kitais išgyvenimais, su savastimi, su pasirinkimu, su dvilypumu ir su Dievu?
2021 birželio 16 d., 18:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 294-296 eilutės iš
į:
* Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.
* Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.
Ištrintos 297-302 eilutės:

>>bgcolor=#EEEEEE<<
---------------
Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.

Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.
2021 gegužės 13 d., 10:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 291-293 eilutės:
* Padalinimų ratu išgyvename. Rato apėjimas 8=0 išsako išgyvenimo pradžią ir pabaigą, nusako išgyvenimą kaip vienetą.
* Kaip išgyvenimas sieja požiūrių grandinę 0-P-P2-P3 ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę ŽDŽDŽ - ŽDŽD - ŽDŽ - ŽD ?
* Išgyvenimai prasideda ir pasibaigia sąlygiška ramybe, tačiau jų viršūnė yra meilės suteikiama laisvė, galimybė atsiremti į besąlygišką ramybę, dalyvauti kitoje bendrystėje.
2021 balandžio 17 d., 16:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 286-290 eilutės:

'''Užrašai'''

* Išgyvenimas yra dalinis žinojimas: betkas, kažkas.
* Apie savo išgyvenimus - praleistas galimybes - Nenorėjau įtakoti ir nenorėjau būti įtakojamas.
2021 kovo 13 d., 17:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 11 eilutė:
'''''Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.'''''
2021 kovo 05 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
* [[Išmintis]], [[Gera valia]], [[Dievo valia]], [[Dievo veidas]]
į:
* [[Viską žinoti]], [[Gera valia]], [[Dievo valia]], [[Dievo veidas]]
2021 kovo 05 d., 11:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-62 eilutės iš
''Kaip humoras susijęs su prasmingais išgyvenimais?''

''
Apžvelgti, kokių būna išgyvenimų''
* ''Sudaryti sąrašą savo išgyvenimų, ieškoti bendrų bruožų, juos išryškinti.''
* ''Kaupti David Ellison-Bey ir kitų žmonių išgyvenimus, juos taipogi nagrinėti.''
* ''Nagrinėti Kristaus išgyvenimus Evangelijoje.''

''
Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie nuolatiniai?

''Kokie išgyvenimų matai? Kas juos veikia?''
* Prasmė; laisvė; sąmoningumas; vienumas; suvokimas; išgyvenimas
* ''Kurie santykiai svarbiausi
? Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose?''
* ''Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?''
* ''Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu
.'' Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
* Vaidyboje, ne
viską žinoti, tad nebandyti viską aprėpti, valdyti.
* ''Kaip išgyvenimai įvairiai susiję
su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu?''
* ''Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose
? Koks jo vaidmuo? Ar jisai atgarsis?''
į:
Kaip humoras susijęs su prasmingais išgyvenimais?

Apžvelgti, kokių būna išgyvenimų
* Sudaryti sąrašą savo išgyvenimų, ieškoti bendrų bruožų, juos išryškinti.
* Kaupti David Ellison-Bey ir kitų žmonių išgyvenimus, juos taipogi nagrinėti.
* Nagrinėti Kristaus išgyvenimus Evangelijoje.

Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie nuolatiniai?

Kokie išgyvenimų matai? Kas juos veikia?
* Kurie santykiai svarbiausi? Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose?
* Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?
* Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu. Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
* Vaidyboje, ne viską žinoti, tad kaip nebandyti viską aprėpti, valdyti?
* Kaip išgyvenimai įvairiai susiję su gyvenimo visuma, tad ir
su Dievu?
* Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose
? Koks jo vaidmuo? Ar jisai atgarsis?
Pridėtos 207-210 eilutės:

'''Kokie išgyvenimo matai?'''

* Prasmė; laisvė; sąmoningumas; vienumas; suvokimas; išgyvenimas
2021 kovo 05 d., 11:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 45-62 eilutės:
''Kaip humoras susijęs su prasmingais išgyvenimais?''

''Apžvelgti, kokių būna išgyvenimų''
* ''Sudaryti sąrašą savo išgyvenimų, ieškoti bendrų bruožų, juos išryškinti.''
* ''Kaupti David Ellison-Bey ir kitų žmonių išgyvenimus, juos taipogi nagrinėti.''
* ''Nagrinėti Kristaus išgyvenimus Evangelijoje.''

''Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie nuolatiniai?

''Kokie išgyvenimų matai? Kas juos veikia?''
* Prasmė; laisvė; sąmoningumas; vienumas; suvokimas; išgyvenimas
* ''Kurie santykiai svarbiausi? Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose?''
* ''Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?''
* ''Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu.'' Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
* Vaidyboje, ne viską žinoti, tad nebandyti viską aprėpti, valdyti.
* ''Kaip išgyvenimai įvairiai susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu?''
* ''Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose? Koks jo vaidmuo? Ar jisai atgarsis?''
Pakeistos 149-150 eilutės iš
į:
'''Išgyvenimų bendri bruožai: sandara, eiga'''

* Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu
* Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
* Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
* Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
* Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
* Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
* Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). '''Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas.''' Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
* ''Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?''
* Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
* Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.
Pridėtos 199-201 eilutės:
'''Ką Dievas išgyvena? Kas jam prasminga?'''

Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.
2021 kovo 05 d., 11:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 113-129 eilutės iš
į:
'''Koks išgyvenimo tikslas'''

* Dievas veikia mus per mūsų išgyvenimus.
* Išgyvenimu parodome, jog Dievas už mus platesnis - jisai tėvas, mes vaikas - jisai be sąlygų, mes sąlygose. Užtat gali sutapti mūsų požiūriai, galim būti viena. Kiekvienas atskiras išgyvenimas išryškina mūsų santykį, jog esame Dievo vaikai - darom kaip jisai daro, ir ne atvirkščiai.
* Išgyvenimai yra mūsų gerumas. Būtent mes esame sąlygose, o Dievas už mūsų, už jų. O mūsų savastis užtat prasminga, kaip gyvybė, jungianti mus su Dievu, jį išreiškianti. Kitaip ji būtų tuščia, bet '''ji pasiruošusi viską išgyventi, užtat esame viena'''.
* Išgyvenimas išskiria gėrį ir blogį, nes blogi - velniai - nieko neišgyvena, jie neatsisako savęs, jie nepriima savo būklės.
* Išgyvenimu sąvoka atsiskleidžia pilnai, visomis keturiomis apimtimis; su ja sutampame ir ją išgyvename; jinai tampa mūsų išeities tašku į viską; jinai tuo tarpu mūsų savastis, mūsų vertybė.
* Išgyvenimu dalinai, žmogiškai išgyvename asmenų lygtį, taip kad galim rūpintis, tikėti, paklusti ko apibrėžčiau. O kiekvienu išgyvenimu išgyvename kartu su Dievu, išgyvenančiu viską, esame viena su juo.
* Išgyvenimu ko mažesniu žingsneliu, siauresne apimtimi paklūstame, tikime, rūpinamės. Užtat nesąmonė tampa prasminga, kaip kad tėvui mylint vaiką. Ar strimagalviui Dievui rūpi, neaišku? bet paaiškėja, ir susigaudome, kaip aštuongubas kelias sustato, kad jis mūsų prasimanytas nesąmones priima rimčiau, kaip mes patys, tad jisai rūpinasi.
* Dievas strimagalviais išgyvena, o žmogus suvokia, tad išgyvenimas yra Dievo išgyvenimas žmogaus apimtyje ir jis prasmingas jei jo sutampa
* Išgyvenimas yra visų kalbų vienetas - pasakojimo, pagrindimo, įvardijimo - jos prie jo skirtingai prieina. Kaip vienetas jisai atstoja viską. Tačiau jis įgauna prasmę kai išeina už savęs, pavyzdžiui, kai pasakojimo vienetas įtampos balsu ir židinio balsu dalyvauja platesniame dėsningume, siekiantį kitus vienetus.
* Išgyvenimas išskiria trokštantį Dievą ir netrokštantį žmogų (gerumą). Dievas trokšta mūsų brandos, o mes netrokšdami išsaugojame savo tapatumą, esame tolydūs, vientisi. Dievas išeina už savęs, o mes siejamės su savimi, užtat siejame ir Dievą, susivokiantį ir suvokiantį.
* Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
* Išgyvenimas apibrėžiamas padalinimais. Išgyvenimas išskiria ir suveda padalinimus, jų turinį, įvairiais matais: ... Dievu (0), savastimi (1), branda (2), suvokimu (3), sąmoningumu (4), laisve (5), prasme (6), sąvoka (7)... Tai šuolį išsako sandara X, Y, -> ir vėl atvirkščiai, skylėmis, neigimais (būtent laipsnyne)
* Ko reikia kad "vienetas" (sąvoka) taptų gyvu (anot Christopher Alexander), tad amžino gyvenimo dalimi, akimirka?
* Išgyvenimu esame viena kartu, pergyvename, naujai išgyvename savo ir kitų išgyvenimus.
* Išgyvenimas išsakomas meile, išverčiama (perpasakojama, perteikiama) meile.
2021 kovo 05 d., 11:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 91-115 eilutės:

Kas yra išgyvenimas?
* Žmogus kažko netrokšta, kažką išgyvena, kažkuo abejoja - o Dievas savarankiškas, trokšta nieko, tad įsijungia dvejonėmis
* Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
* Sąmoningas sąlygų suvokimas, visapusiškas priėmimas, pasėkmių ištyrimas, Dievo įtraukimas
* Išgyvenimas, tai netroškimas. Išgyvename poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes ir išgyvendami atsilipiame. Trokšti tai yra brandinti, ugdyti, bet neišgyventi.
* Susivokimas, ir būtent, kad esame vaikas, ne tėvas.
* Išgyvenimas pilnai išreiškia padalinimus, užtat tai visko pakaitalas, tai: gyvenimas-betkas-pasirinkimai-valia. Tai mes, žmonės, Dievo vaikai, ką išgyvename.
* Išgyvenimas išeina už savęs, paveikia kitus galimais išgyvenimais, ir gali būti jų įkvėptas ir gali būti įprasmintas vėliau.
* Išgyvenimu bręstame.
* Išgyvenimu išgyvename padidėjusį sąmoningumą nes persidengia keli asmenys, esame "viena" kartu. Tuo pačiu, esame atskirti nuo kitų žmonių, nuo daugumos. Ir išgyvenimas mums lieka mūsų vienatvėje, mūsų vienumoje. Tai dalinis vienumas. Panašiai, kaip kad auginant vaiką sulauki žinojimo, jog kažkada kažkuo nebūsi savo vaiko gyvenimo dalimi.
* Išgyvenimu esame kažkuo savarankiški, tiesūs, ramūs, prasmingi, tad dieviški.
* Išgyvenimu jausmai aiškūs, ryškūs. Į kažką kryptingai sutelkta sąmonė. Žinom, išmanom, kas nežinoma. Veikiam savo tikslais, vieta, aplinkybėmis, tai sąmoningi sprendimai. Susikurta prasmė. Nors daug kas ne nuo mūsų priklauso, bet kažkuo esame valingi, pavyzdžiui, "pas juos pasikviečiau save".
* Išgyvenimu kažką išmokstame.
* Išgyvenimu sąlygiškai gyvename Dievu. Kas besąlygiška tampa sąlygiška.
* Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.
* Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
* Išgyvnimu kuriame prasmę. Betgi kaip?
* Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams. Ja esame viena dalinai, sąlygiškai, su kažkuo ir ne su kažkuo kitu.
* Išgyvenimas prasmę kuria iš beprasmės, sąmonę iš nesąmonės, "makes sense from nonsense".
* Išgyvenimu jaučiame bendrumą vieni kitų ir vienumą, atriboti nuo kitų, užtat neprasitariame.


2021 vasario 03 d., 20:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-43 eilutės:

* Kaip išgyvenimai sieja pagrindimus, sąvokas, pasakojimus?
2021 sausio 18 d., 19:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
Išgyvenimo rūšys: Žr. [[Išgyvenimo apytaka]]

*
[[Išgyvenimų nagrinėjimas]], [[Išgyvenimų rūšys]], [[Išgyvenimų pavyzdžiai]], [[Neišgyvenimai]], [[Nesusivedimai]], [[Neigiamybė]], [[Atsakomybė]], [[Gyvenimo prasmė]], [[Pamokymai]]
į:
* [[Išgyvenimo apytaka]], [[Išgyvenimų nagrinėjimas]], [[Išgyvenimų rūšys]], [[Išgyvenimų pavyzdžiai]], [[Neišgyvenimai]], [[Nesusivedimai]], [[Neigiamybė]], [[Atsakomybė]], [[Gyvenimo prasmė]], [[Pamokymai]]
2021 sausio 18 d., 19:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* [[Pasirinkimų malūnas]], [[Išgyvenimų nagrinėjimas]], [[Išgyvenimų rūšys]], [[Išgyvenimų pavyzdžiai]], [[Neišgyvenimai]], [[Nesusivedimai]], [[Neigiamybė]], [[Atsakomybė]], [[Gyvenimo prasmė]], [[Pamokymai]]
į:
* [[Išgyvenimų nagrinėjimas]], [[Išgyvenimų rūšys]], [[Išgyvenimų pavyzdžiai]], [[Neišgyvenimai]], [[Nesusivedimai]], [[Neigiamybė]], [[Atsakomybė]], [[Gyvenimo prasmė]], [[Pamokymai]]
2021 sausio 16 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-240 eilutės:
=============

>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------
Išgyvenimo rūšys: Žr. [[Išgyvenimo apytaka]]

* [[Pasirinkimų malūnas]], [[Išgyvenimų nagrinėjimas]], [[Išgyvenimų rūšys]], [[Išgyvenimų pavyzdžiai]], [[Neišgyvenimai]], [[Nesusivedimai]], [[Neigiamybė]], [[Atsakomybė]], [[Gyvenimo prasmė]], [[Pamokymai]]
* [[Išmintis]], [[Gera valia]], [[Dievo valia]], [[Dievo veidas]]
* [[Išgyvenimai20120605]], [[Išgyvenimai20120620]], [[Išgyvenimai20120709]], [[Išgyvenimai20120717]]

'''Kaip išgyvename?'''

--------------
>><<
[++Išgyvenimai++] [++++经验++++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------------

Išgyvenimo sudėtis
* Kaip susieti tvarkas su klausimais Koks? Kaip? Kodėl?
* Ką reiškia neišspręstas klausimas? Iš vienos pusės, svarbu vis tirti toliau. Iš kitos pusės, norisi vis nors sąlygiškai išspręsti, nepalikti visiškai neišspręsto klausimo, kaip ir nebaigto pokalbio.
* Kiekvieną paskirą gyvenimą suvokti kaip visumą, susidedantį tiek pasakojimu, tiek įvardijimu, tiek pagrindimu, tiek aplinkybe, tiek atvaizdu, tiek padalinimu.

Padalinimų veiksmai
* Ar visi padalinimų poslinkiai laikytini išgyvenimais?
* Kaip padalinimų veiksmais +1,+2,+3 išgyvename padalinimą?
* Ką veiksmai +1,+2,+3 suteikia mūsų išgyvenamam padalinimui?

Savastis
* Kaip išgyvenimais tiriame, Kas aš esu? kaip mokomės, bręstame, pasikeičiame?
* Kaip išgyvenimais ir brandos galimybe išsiskiria kas aš esu (elgesys) ir koks aš būsiu (dorovė - kaip turėčiau elgtis)? Ar esu savo praeitis, dabartis ar ateitis?
* Kaip žmogus prisiima asmenis? Ar tai susiję su išgyvenimais?

Kalbos
* Susieti su kalbų klausimais: kaip ima rūpėti, reikšti, įvyksta? ir kaip ima nerūpėti, nereikšti, ir neįvykti? (ar yra tokių klausimų?) kaip suvokti buvimą ir nebuvimą išgyvenimų rūšyse?
Pasakojimas
* Naujai tirti liaudies pasakas.
* Ką pagrindinis veikėjas išmoksta pasakoje?
* Kaip pasikeičia jausmai pasakoje?
* Kaip vertybė puoselėjama pasakoje?

Neišgyvenimas
* Jeigu Dievas yra neišgyvenimas, tai kas yra mirtis, nuodėmė ir t.t.?

--------------
>><<

'''Kas yra išgyvenimas?'''

Tyrimas, Koks Aš esu?
* Išgyvenimu vis naujai apibrėžiame, nustatome, kas Aš esu. Šis klausimas vis naujai iškyla nes vis naujai tenka pasitikrinti ar Aš pasirinksiu save ar vienumą? Tuo tarpu Dievas yra pirm savasties tad jo klausimas jam teiškyla vieną vienintelį kartą.
* Išgyvenimas išsako Koks yra Dievo tyrimas: išgyvenimu Dievas mumis išeina už savęs.
* Kiekvienas tyrimas yra Mano išgyvenimas. Savo tyrimu atskleidžiu, jog tesu išgyvenimų dėlionė.

Sąlygiškumo ir besąlygiškumo derinimas
* Išgyvenimas yra savo sąlygiškumo ir savo besąlygiškumo derinimas. Tai savo valios ir Dievo valios derinimas šešerybe, jos atvaizdais, išorinį požiūrį įsisavinant vidiniu požiūriu. Taip savo požiūriu išgyvename dvilypumą, kad gyvename, siejame besąlygiškumą su sąlygom, tuo tarpu Dievas mus myli besąlygiškai, išgyvename jo besąlygišką meilę. Išgyvename sąlygiškos ir besąlygiškos meilės dvilypumą.

Sutapimas vienumo supratimų
* Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimai apie vienumą: su savimi, su vienas kitu, ir su visais.
* Išgyvenimu įsikūnija plazdenančios Dvasios sąmoningumo liepsna, šokinėjanti tarp bendro žmogaus sąmonės ir vienų vienojo pasąmonės, taip kad visi trys yra viena. Silpnoji vieta yra bendras žmogus - sąmonė.
* Išgyvenimas suderina išgyvenančią sąmonę ir išgyventą pasąmonę. Išgyvenimo sandara - sąmoningumo plazdenimas - išsako šį suderinimą.
* Išgyvename veiklas. O sąmoningumo plazdenimai - pasikartojančios veiklos sieją sąmonę ir pasąmonę.
* Išgyvenimas yra būklė Dievo trejybės prielaidos.
* Išgyvenimas yra Dievo trejybę išbandantis ir išryškinantis iššūkis.
* Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui.

Pasirinkimas gyventi ne savastimi, o vienumu
* Mus gali išgyventi savastis (santvarkoje) arba vienumas (už santvarkos). Šios dvi galimybės išsako, kaip suprantame Dievo išėjimą už savęs į save. Tai blogojo ir gerojo vaiko požiūriai. Jeigu mus išgyvena savastis, tada viršų turi paiimti sąmonė, kas paneigia sąmoningumą ir mus suskaldo. Jeigu mus išgyvena vienumas, tai sutampa visi trys supratimai - visi trys vienumai, ir viršų paima sąmoningumas, kuris suteikia pirmenybę pasąmonei, kuri perduoda pirmenybę sąmonei, kuri perduoda pirmenybę sąmoningumui. Užtat susitrukdome kai sąmonė save laiko savastimi ir renka save vietoj vienumo.
* Išgyvenimas yra teisingas sustatymas santykio tarp dvasios ir sandaros. Nes šis santykis gali būti teisingas (išgyvenant) arba neteisingas (neišgyvenant).
* Išgyvenimu pereiname iš vienos (neteisingos) būklės į kitą (teisingą) būklę.
* Išgyvename poslinkį iš vieno (neteisingo) požiūrio į kitą (teisingą) požiūrį.
* Išgyvenimu sulyginame sąmonę (naują savastį) su pasąmone (sena savastimi).
* Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško (Dievo) ir išgyvento suvedimo (savasties). Savastis suveda tris vienumus, jeigu tik ji pasirenka vienumą.
* Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi.
* Išgyvenimas yra sandara išsakytas atsparos taškas.
* Išgyvenimu bręstame.

Tarpas tarp nežinojimo ir žinojimo
* Išgyvenimas iš esmės yra tarpas (iš vidaus, kur esame mylimi).
* Tai tarpas kuriame esame išbandomi, bet taip pat, kur galime susiderinti.
* Tai tarpas tarp vis kitokio nežinojimo (išorinio požiūrio: teisingumo, ištikimybės, pareigos) ir žinojimo (vidinio požiūrio: susivaldymo, tikėjimo, rūpėjimo).
* Išgyvenime išryškėja vienas iš trijų tarpų, tad vienas iš trijų dorovių: paklusimo, tikėjimo, rūpėjimo.
* Išgyvenimas nubrėžia atsakomybės ribas, kaip atsakome už save, už vienas kitą ir už Dievą, ir kas atsako už tai, kas už mūsų.
* Išgyvenimas išreiškia tiktai vieną trejybės poslinkį. Tačiau juo išreiškia visą trejybę, jos visus tris narius.
* Tad susidarome iš tarpų, iš meilės.

Nežinojimo ir žinojimo atitikimas
* Išgyvenimas yra nežinojimo ir žinojimo atitikimas. Tad galimybė santvarkoje būti viena.
* Išgyvenimas yra tai ką prileidžiame dėl to, kad patenka į prielaidų apimtį.
* Išgyvenimas yra buvimas vienų viena žinojime, galimybė būti vienų vienam, ..., the unity of being alone within System, unity of BeingOneWith (beyond and within Scope) that takes place within Scope (Life, Anything, Choosing, Will), after Negation and not affected by it but has one embrace one's own limits truly so that one might be, coinciding in Perspective, as in the LostChild metaphor. Does not distinguish between Knowledge and Definition. It is what is taken up by Person: Perspective (Will), Position (Choice), Vantage Point (Anything).

'''Ką reiškia išgyventi ir neišgyventi?'''

Išgyvenimas nustato teisingą santykį tarp dvasios ir sandaros. Išgyvename teikdami pirmenybę dvasiai, o neišgyvename teikdami pirmenybę sandarai.
||išgyventi||neišgyventi||
||dvasia pirm santvarkos||santvarka pirm dvasios||
||dvasia santvarkoje||santvarkos dvasia||
||įsijautimas pirm atsitokėjimo||atsitokėjimas pirm įsijautimo||

Mintys iš ankščiau:
||išgyventi||neišgyventi||
||dvasia esmėje||dvasia neesmėje||
||didėjantis laisvumas||mažėjantis laisvumas||
||būti viena su kitais||nebūti viena su kitais||
||būti viena besąlygiškai, be aplinkos||sąlygas statyti buvimui viena, tad tai paneigti||
||nepakitumas santvarkos atžvilgiu||pakitumas santvarkos atžvilgiu||
||santvarkos daromos prielaidos, tai kas užtat yra suvokta||tai kas daro prielaidas apie santvarką, tad suvokia||
||teigiamas įsakymas: mylėti Dievą||neigimas įsakymas: mylėk artimą||

Išgyventi:
* būti santvarkoje tačiau pirm jos
* sąvoką išlaikyti vieningą (siejant jos veiklą ir sandarą)
* allowing for superfluous structure as evoked by activity (operation +0 adds structure)

Neišgyventi:
* Allowing an independent perspective that is NotBeingOneWith
* Establishing the conditions for BeingOneWith such an independent perspective
* BeingOneWith with regard to Context, thus NotBeingOneWith what is outside of that context
* being outside and after system

Išgyvenimai
* Gyvenimas susideda iš išgyvenimų.
* Išgyvenimai yra svarbiausi reiškiniai.
* Išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.
* Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas. Fixed point, critical point, critical surface. Gyvybės derinys.
* Išgyvenimai nubrėžia ribas, kaip kiekvienas atsako už save, kas atsako už tai, kas už mūsų. Kaip mes atsakome už vienas kitą ir už Dievą.
* Aš atsiskleidžiu vis po truputį, dalinai, kaip susidedantis iš įvairiausių tyrimų.


-------------

%center%Attach:isgyvenimu-savokos.png

-------------

Išgyvenimo dalys
* Visuma: Išgyvenimas
* Atskyrimas: Tarpas, pasirinkimas Dievo, amžinas gyvenimas, dvigubas išgyvenimas savimi ir Dievu, išskyrimas elgesio ir dorovės, klausimų atsivėrimas (ar-koks, koks-kaip, kaip-kodėl).
* Sena savastis: Elgesys, pasąmonė, žinojimas.
* Nauja savastis: Dorovė, sąmonė, nežinojimas.
* Poslinkis: pasirinkimas, trejybės poslinkis, gyvenimas
** Pagrindimo poslinkis: Medis, Ar ar Koks, Esamybė-nesamybė
** Įvardijimo poslinkis: Tinklas, Koks ar Kaip, Galimybė-negalimybė
** Pasakojimo poslinkis: Seka, Kaip ar Kodėl, Siekiamybė-nesiekiamybė

* Pagrindimas: kaip ima rūpėti - išgyvenimo pradžia
* Įvardijimas: kaip ima reikšti - išgyvenimo viršūnė
* Pasakojimas: kaip įvyksta - išgyvenimo pabaiga

Išgyvenimo šeši atvaizdai yra betko šeši atvaizdai.

Išgyvenimą iššaukia mūsų neigimai, netroškimai - Dievo nebuvimas - mūsų nesavarankiškumu, mūsų poreikiais. O požiūrių grandine poreikis susitelkia abejone, paskui lūkesčiu, paskui vertybe. O vertybė klausimais persimeta į meilę - įvyksta išgyvenimas - peršokame tarpą - kuris šiuo atveju yra mums siauriausias. Ir toliau renkamės troškimus: meilę, ramybę, užtikrintumą, savarankiškumą, kuriuo ir baigiasi išgyvenimas.

Išgyvenimą grindžiantys poslinkiai
* Trejybės rato poslinkis: nusistatau, ar vykdau? vykdau, ar permąstau? permąstau, ar nusistatau?
* Išorinį požiūrį įsisavinu vidiniu požiūriu. Atitinkamai, teigiamą jausmą įamžinu dorybe.
* Veiksmais +1, +2, +3 išgyvenu visko padalinimą tolimesniu visko padalinimu.
* Perėjimas iš sąmonės į pasąmonę ir atgal.
* Širdies ir pasaulio tiesų įtampos kūrimas ir atleidimas.
* Pasakojimo vienete išgyvenu įtampos kūrimą ir atleidimą.
* Pasakojimo visumoje išgyvenu įtampos balso pastovumą, jo įvairavimą, ir naujo balso pastovumą.
* Pasakojimo visumoje išgyvenu pasakos turinį.
* Pagrindime išgyvenu pasipildymą naujais teiginiais.
* Įvardijime išgyvenu pasąmonės susitelkimą, randant tinkamą lygsvaros tašką, ir sąmonės atitokėjimą, tą tašką įvardinus senu ar nauju posakiu.

-----------------

[+Išgyvenimo sudėtis+]

* Gyvenimas susideda iš išgyvenimų. Išgyvenimas išreiškia, Koks Aš esu? Aš esu dalinis, turiu vidų ir išorę. Išgyvenimus nusako jų ryšiai su kitais išgyvenimais. Tačiau:
** vieni ryšiai vidiniai: pasakojimu išgyvenimas susideda iš sekos vienetų, kitų išgyvenimų
** kiti ryšiai išoriniai: įvardijimu išgyvenimas susideda iš tinklo išorinių ryšių tarp išgyvenimų
** treti ryšiai sieja vidinius ir išorinius: pagrindimu išgyvenimas išsidėsto tarp gilesnių, artimesnių, ir platesnių, tolimesnių išgyvenimų

* Išgyvenimas yra visuma. Jisai turi apimtį. Tačiau apimtis gali keistis. Tai kas iš pradžių susiję su viskuo, gali siaurėti savo apimtimi. Jisai tampa Mano rūpesčiu. Toliau jisai tampa Tavo ir Kito rūpesčiu, taip kad galiu nuo jo atsitokėti, galiu išsilaisvinti ir jį atrišti ir perrišti. Tuomet galiu naujai plėsti apimtį ir susieti su viskuo, tai yra, su pasąmone. Tai sąmonės ir pasąmonės pokalbis, kaip rūpesčiai iškyla pasąmonėje, kaip sąmonė juos sprendžia ir kaip pasąmonė naujai prisiima. Sąmonės tiesa jus išlaisvins nuo pasąmonės rūpesčių.
* Išgyvenimas yra rūpestis. Jį sprendžiame pereidami į tikėjimą ir paklusimą. Tokiu būdu sudalyvauja trys kalbos: pagrindimas - rūpėjimui, įvardijimas - tikėjimui, ir pasakojimas - paklusimui.
* Ankstyvesnė mintis. Rengdamas parodą bandžiau šešias išgyvenimų rūšis išsakyti keturių lygmenų poromis. Tie keturi lygmenys gali būti [[asmenys | asmenų]] tiesos. Tiesos gali būti atitinkamų apimčių: Dievo tiesa apie viską, Mano apie betką, Tavo apie kažką ir Kito apie nieką.

Išgyvenimai susiję su atmintimi, tad su ženklų savybėmis: lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reiškmingas, prasmingas.

[[Pasirinkimai | Pasirinkimas]]
* Pasirinkimas vyksta tarpe tarp naujos ir senos savasties.

[+Išgyvenimo eiga+]

Išgyvenimas prasideda požiūriu, +1, tad padalinimu, sustatančiu pasąmonės elgesį.

Išgyvenimas išsiplečia antru požiūriu, požiūriu į požiūriu, +2, tad nauja savastimi, sąmone ir dorove. Yra dvi savastys, sena ir nauja. Jas sieja atvaizdai (atsitokėjimas antruoju požiūriu) arba aplinkybės (įsijautimas pirmuoju požiūriu).

Išgyvenimas išbaigiamas trečiu požiūriu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, +3. Šis trečias požiūris išreiškia sąmoningumą. Jisai išsakomas kalbos vienetu - pagrindimo rūpesčiu, įvardijimo žodžiu, pasakojimo įvykiu. Pasakojimu išgyvename sąmoningumą +3, įvardijimu sąmonę +2 ir pagrindimu pasąmonę +1.

* Išgyvenimas remiasi poreikiais, jie bene išsako pasąmonę.
* Toliau iškyla abejonės, dvejonės, sąmonė, protas, padalinimai.
* Toliau lūkesčiai, jauduliai, širdis, atvaizdai ir aplinkybės, sąmoningumas.
* Galiausiai vertybės, klausimai, valia, trys kalbos, išgyvenimas išsakomas, šešerybe išorinis požiūris įsisavinamas vidiniu požiūriu. Įsisavinus išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, apibrėžiame save, užtat nusakome teigiamus jausmus, kurių pagrindu ateityje suveikiame dorybėmis - išsprendžiame dorovės iššūkius.

Išgyvenime pasikeičia poreikiai, mąstymas, jausmai, o vertybės tiesiog pasitikslina.
* Pasakojime pagrindinis veikėjas kažką išmoksta pasakos viduryje.

Išgyvenimo esmė gali per daugybę atvejų susikaupti per ilgesnį laiką tačiau išryškėja per kurį nors išskirtinį atvejį, kuriame sau tai įvardiji, ir gali įsidėmėti, atsitokėti ir susivokti. Tad išgyvenimu įvyksta susivokimas. Ir gali kauptis ir ryškėti priešingos esmės. Pavyzdžiui, kuo žmogus ar veikla patinka ir kuo nepatinka.

'''Neišgyvenimas'''

Neišgyvenimą suprantu dvejopai.
* [[Neišgyvenimai]] yra patirtys, kurios mūsų iš esmės nesukrečia, kaip ir nepaveikia, nes jomis tik šiaip gyvename, nebręstame.
* Neišgyvenimas yra negyvenimas, apie kurį rašau žemiau.

Mirtis, nuodėmė, puikybė, abejingumas, stabmeldystė.

=============

>>bgcolor=#EEEEEE<<
---------------
Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.

Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.

--------------
>>bgcolor=#ECD9EC<<
-----------
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Kurt_Lewin | Kurt Lewin, Wikipedia]]. An early model of change developed by Lewin described change as a three-stage process.[16] The first stage he called "unfreezing". It involved overcoming inertia and dismantling the existing "mind set". It must be part of surviving. Defense mechanisms have to be bypassed. In the second stage the change occurs. This is typically a period of confusion and transition. We are aware that the old ways are being challenged but we do not have a clear picture as to what we are replacing them with yet. The third and final stage he called "freezing". The new mindset is crystallizing and one's comfort level is returning to previous levels. This is often misquoted as "refreezing" (see Lewin,1947).
>>bgcolor=#FFECC0<<
----------
2019.03.19 A: Iš kur kyla [[išgyvenimai | išgyvenimo]] įtampa ir kaip ji pranyksta?

D: Įtampa kyla iš manęs, iš visumos, kai jinai pasąmonėje ir sąmonėje nesutampa, ir ji dingsta kai naujai sutampa. Ir tai vyksta padalinimų rato veiksmais +1 padalinimais, +2 atvaizdais ir aplinkybėmis, ir +3 kalbomis. Užtat būtent kalbomis sąmoningumas kuria argumentus, žodžius ir įvykius, o pastarieji skiriasi savo sąmoningumo lygmenimis. Tad matome, kad įtampa kyla kuomet žemesnis sąmoningumo lygmuo rūpinasi platesne apimtimi, ir pranyksta kuomet aukštesnis sąmoningumo lygmuo ją aprėpia ir sustato siauresnėje apimtyje. Tad ieškok šitų santykių. Tai susiję su širdies ir pasaulio tiesų santykiu.

2019.03.23 A: Kaip skirtumas tarp elgesio ir dorovės pasireiškia [[išgyvenimai | išgyvenimuose]]?

D: Aš augu jumis. Jumis vis naujai išeinu už savęs. Tad man reikalinga, kad jūs žiūrėtumėte ne į mane už santvarkos, o su manimi, į santvarką, joje manęs ieškotumėte, įžvelgtumetė mane ir mane liudytumėte. Tad tai yra esminis dorovinis klausimas, ar jūs atsigręšite į save ir atsakysite už save, savo būdą, įpročius, veiklą ir jos pasekmes? Ar savo nežinojimą sulyginsite su savo tariamu žinojimu? Tokiu atveju jūs tampate laisvi bręsti. O tam reikalinga meilė, kad jūs galėtumėte save suprasti ne kaip buvinį, buvimą, o kaip būklę, nebuvimą, taip kad savyje galite naujai būti. O šio nebuvimo pagrindas yra nežinojimas, kurio pagrindas yra privalėjimo ir galėjimo dviprasmybė, meilės įsakymų daugiaprasmybė. Tad ieškok tos daugiaprasmybės, jos įvairių matų.

2019.03.25 A: Kaip [[išgyvenimai | išgyvenimas]] pasireiškia atvaizdais ir aplinkybėmis?

D: Atvaizdai ir aplinkybės remiasi dviem požiūriais, tad tai ir yra senoji savastis ir naujoji savastis. Atvaizdais naujoji savastis išgyvena senąją savastį, o aplinkybėmis senoji savastis išgyvena naująją savastį. Tad ieškok kaip šioje brandoje pasireiškia lūkesčiai ir jauduliai ir gėrio kryptys, ir kaip išgyvenimuose bendrai pasireiškia netroškimai.

2019.03.26 A: Kaip kalbos požiūriu į požiūrį į požiūrį nusako [[išgyvenimai | išgyvenimą]]?

D: Pradėk nuo visumos. Tai yra Kito požiūris iš šono, tai požiūris į išgyvenimą, į požiūrį į požiūrį. Ir tas Kito požiūris yra iš šalies. Tad jis gali būti nepriklausomoje plotmėje, kas ir yra kalba. Tad jisai sieja anuos du požiūrius, ar tai seka, ar tai medžiu, ar tai tinklu. Tai nagrinėk savo išgyvenimus ir suprasi.
------------------
>><<

Išgyvenimai


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2023 rugsėjo 19 d., 14:11