Mintys.Išmintis istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2023 rugsėjo 19 d., 13:06
atliko -
Pridėtos 575-578 eilutės:
* Išmintis skiria visumos padalinimus (0,1,2,3-bes) ir jo papildinius (7,6,5,4-bes). Tad leidžia mąstyti tiesiogiai be atvaizdo, be požiūrio į požiūrį. Papildiniais vystosi Dievo reikšmės: 1, 2, 3, 4 pavyzdžiui, Dievo nereikia nulybės, Dievo tyrimu prieštaravimo būdu iš karto atsiveria dvejybė.
* Kaip bendravimas Dievo Dvasia išreiškia ir taiko išmintį?
2022 lapkričio 15 d., 20:40
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Suvestinė]], [[Apžvalga]], [[Įvadas į viską]], [[Žinokime viską]], [[Žinojimo rūmai]], [[Taikymas]], [[Dievo požiūris]], [[Visaregis]], [[Viskas]], [[Suvokimas]], [[Žinojimas]], [[Tiesa]], [[Žemėlapynas]], [[Požiūriai]]
į:
[[Suvestinė]], [[Išgyvenimų išmintis]], [[Apžvalga]], [[Įvadas į viską]], [[Žinokime viską]], [[Žinojimo rūmai]], [[Taikymas]], [[Dievo požiūris]], [[Visaregis]], [[Viskas]], [[Suvokimas]], [[Žinojimas]], [[Tiesa]], [[Žemėlapynas]], [[Požiūriai]]
2022 lapkričio 14 d., 17:34
atliko -
Pakeista 14 eilutė iš:
[++++智4慧4++++]
į:
||[++++智慧++++] || [+Zhìhuì+]||
2022 lapkričio 14 d., 17:33
atliko -
Pridėtos 598-601 eilutės:
2022.11.14 A: Ką [[išmintis | išminčiai]] duoda linksniai?
D: Linksniai sutelkia dėmesį į požiūrį ir jo ženklą. Daiktas, eiga, asmuo išsako įmanomus santykius su požiūriu. Linksniai nusako ar šie kampai išgyvenami tiesiogiai, betarpiškai, vardininku, naudininku, galininku, ar netiesiogiai, tarpiškai, įnagininku, kilmininku, vietininku. Dvejonė sustato požiūrį tarpiškai, tuo tarpu abejonė klausia betarpiškai. Abejonė sukuria požiūrį, o dvejonė priima požiūrį. Užtat linksnis nusako kur Dievui atsiveria priėjimas, juk linksnis tapatinamas su Dievu arba su savastimi. Tad linksnis išminčiai sustato savęs suvokimą.
2022 lapkričio 07 d., 17:08
atliko -
Pridėtos 18-21 eilutės:
Apžvelgti širdies tiesas
* Ieškoti širdies tiesų išgyvenimų pavyzdžiuose.
* Širdies tiesomis susieti abejones-dvejones ir išgyvenimo apytaką bene geros valios pratimais.
2022 lapkričio 07 d., 17:06
atliko -
Pridėta 592 eilutė:
>>bgcolor=#FFECC0<<
Ištrinta 593 eilutė:
2022 lapkričio 07 d., 17:06
atliko -
Pridėtos 592-598 eilutės:
----------------
>>bgcolor=#FFECC0<<
2022.11.07 A: Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su abejonėmis ir dvejonėmis?
D: Juos jungia [[išmintis]], tad būtent širdies tiesos. Tad suvok kaip išmintis apžvelgia ir sustato širdies tiesas, kaip būtent jos glūdi dvejonėse ir abejonėse. Ir ieškok kaip širdies tiesos iškyla išgyvenimuose ir jomis suprasi tiek apytakos aštuonerybę, tiek šešias lygmenų poras santvarkoje. Ir tada viskas bus aišku.
>>bgcolor=#FFECC0<<
2022.11.07 A: Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su abejonėmis ir dvejonėmis?
D: Juos jungia [[išmintis]], tad būtent širdies tiesos. Tad suvok kaip išmintis apžvelgia ir sustato širdies tiesas, kaip būtent jos glūdi dvejonėse ir abejonėse. Ir ieškok kaip širdies tiesos iškyla išgyvenimuose ir jomis suprasi tiek apytakos aštuonerybę, tiek šešias lygmenų poras santvarkoje. Ir tada viskas bus aišku.
2022 spalio 04 d., 11:51
atliko -
Pakeista 566 eilutė iš:
* Purpose #1: You Were Planned for God's Pleasure (Christian Worship)
į:
* Purpose #1: You Were Planned for God's Pleasure (Christian Worship) - mylėti Dievą
Pakeista 570 eilutė iš:
* Purpose #5: You Were Made for a Mission (Christian Mission)
į:
* Purpose #5: You Were Made for a Mission (Christian Mission) - padėti Dievui pasiekti kitus
2022 spalio 04 d., 11:47
atliko -
Pridėtos 564-570 eilutės:
Rick Warren, "The Purpose Driven Life"
* Purpose #1: You Were Planned for God's Pleasure (Christian Worship)
* Purpose #2: You Were Formed for God's Family (Christian Church) - šviesuolių bendrystė, vienybė
* Purpose #3: You Were Created to Become Like Christ (Discipleship) - gyventi bendru žmogumi
* Purpose #4: You Were Shaped for Serving God (Christian Ministry) - vykdyti Dievo valią
* Purpose #5: You Were Made for a Mission (Christian Mission)
2022 spalio 04 d., 11:32
atliko -
Pridėtos 119-121 eilutės:
Ką reiškia išmintingai gyventi?
* Apžvelgti visas savybes išmintingo gyvenimo (pavyzdžiui, tikslingumą, atsakingumą, sąžiningumą, susitelkimą - neišsibarstymą) ir jų pagrindu išsakyti išgyvenimo apytaką, ja išreikštus žmogaus pasirinkimus.
* Išnagrinėti Rick Warren knygos "The Purpose Driven life" dėsnius, kokius gyvenimo klausimus jisai aptaria, su kuo sutinku ir su kuo nesutinku.
* Apžvelgti visas savybes išmintingo gyvenimo (pavyzdžiui, tikslingumą, atsakingumą, sąžiningumą, susitelkimą - neišsibarstymą) ir jų pagrindu išsakyti išgyvenimo apytaką, ja išreikštus žmogaus pasirinkimus.
* Išnagrinėti Rick Warren knygos "The Purpose Driven life" dėsnius, kokius gyvenimo klausimus jisai aptaria, su kuo sutinku ir su kuo nesutinku.
2022 rugsėjo 29 d., 11:23
atliko -
Pakeistos 305-306 eilutės iš
į:
Žavesys - teigiamas jausmas kai nėra vidaus, negali būti bjaurumo
* I suggest that "God's love", in the sense that Frank Mosca points to, is a fruitful concept that we might first locate within our own minds, and then learn more by considering its implications for the CTMU.
* I imagine that, above all, the CTMU is a hypothesis that our minds and the universe and all self-standing systems are structurally the same, when they are fully realized as to their potential. I suppose that is to say that metaphorical thinking is valid. For example, in Plato's Republic, Socrates compares the human soul with an entire city-state, and analyzes the state so as to draw conclusions about the soul.
* This hypothesis lets us choose the system that we study so as to be able to explore the questions that we are interested in. The physical world is an amazing place to consider isolated, reproducible interactions at a variety of scales. A city-state is a helpful organism for considering how different outlooks structure themselves with regard to each other. I imagine that our own human lives are the domains where we have our best intuition as to how everything comes together as a whole. It is natural and appropriate to "anthropomorphize", to think as a human, when we try to grasp the meaning of it all, and anyways, that is the outlook from which we need to make sense of it all, in the end. But this is valid when we do so in the sense of a self-standing human because that is when the metaphor definitely holds. We are brought up not to consider ourselves as self-standing (think of the oddness of Jesus' "I Am" or the self-centeredness of an infant). However, we can imagine God's outlook and thereby escape the social realities that we have consented to. Perhaps God is sufficiently important to us as simply the ever present possibility (and through the historical Jesus, an actuality, and the Creator, a necessity) that we may imagine and access a self-standing perspective (a Why).
* From this view, it is valid to sketch out conclusions based on our aesthetic sense (what idea we find most beautiful, what we would like to believe) that is also faithful to the facts that we find. For our aesthetic sense is, I imagine, a faculty onto a self-standing system that it relates us to. The conclusion which is most beautiful is the one that is true. That is, I think, the purpose of our aesthetic sense. The facts are there, apparently, to force us to unfold, enrich our aesthetics. They are like dust on panes of glass that let us see the glass even as we see through it. In general, I suppose, our aesthetic sense tends towards the minimal solution.
* I suggest that "God's love", in the sense that Frank Mosca points to, is a fruitful concept that we might first locate within our own minds, and then learn more by considering its implications for the CTMU.
* I imagine that, above all, the CTMU is a hypothesis that our minds and the universe and all self-standing systems are structurally the same, when they are fully realized as to their potential. I suppose that is to say that metaphorical thinking is valid. For example, in Plato's Republic, Socrates compares the human soul with an entire city-state, and analyzes the state so as to draw conclusions about the soul.
* This hypothesis lets us choose the system that we study so as to be able to explore the questions that we are interested in. The physical world is an amazing place to consider isolated, reproducible interactions at a variety of scales. A city-state is a helpful organism for considering how different outlooks structure themselves with regard to each other. I imagine that our own human lives are the domains where we have our best intuition as to how everything comes together as a whole. It is natural and appropriate to "anthropomorphize", to think as a human, when we try to grasp the meaning of it all, and anyways, that is the outlook from which we need to make sense of it all, in the end. But this is valid when we do so in the sense of a self-standing human because that is when the metaphor definitely holds. We are brought up not to consider ourselves as self-standing (think of the oddness of Jesus' "I Am" or the self-centeredness of an infant). However, we can imagine God's outlook and thereby escape the social realities that we have consented to. Perhaps God is sufficiently important to us as simply the ever present possibility (and through the historical Jesus, an actuality, and the Creator, a necessity) that we may imagine and access a self-standing perspective (a Why).
* From this view, it is valid to sketch out conclusions based on our aesthetic sense (what idea we find most beautiful, what we would like to believe) that is also faithful to the facts that we find. For our aesthetic sense is, I imagine, a faculty onto a self-standing system that it relates us to. The conclusion which is most beautiful is the one that is true. That is, I think, the purpose of our aesthetic sense. The facts are there, apparently, to force us to unfold, enrich our aesthetics. They are like dust on panes of glass that let us see the glass even as we see through it. In general, I suppose, our aesthetic sense tends towards the minimal solution.
2022 rugsėjo 27 d., 11:40
atliko -
Pakeistos 24-25 eilutės iš
į:
* Ar galime kažką besąlygiškai žinoti?
Ištrintos 37-41 eilutės:
* Kaip visko žinojimą išreikšti neapibrėžtu žvilgsniu ir apibrėžtu žvilgsniu?
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
* Matematika išsakyti išmintį.
Pakeistos 40-41 eilutės iš
į:
* Ką reiškia Dievo nebuvimas?
Pridėtos 46-49 eilutės:
Kokios visko žinojimo sąlygos?
* Ar blogis gali viską žinoti?
* Ko blogis negali žinoti?
* Ar blogis gali viską žinoti?
* Ko blogis negali žinoti?
Pridėta 68 eilutė:
* Kaip apytakos sieja visko išsiskleidimą ir visko susivedimą?
Pakeistos 81-84 eilutės iš
į:
* Kaip, matydamas viską, gali suprasti matantį siauriau, matantį betką, kažką arba nieką?
* Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti?
* Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti?
Pakeistos 89-90 eilutės iš
į:
* Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti?
Pakeistos 102-111 eilutės iš
* Kurios sąvokos pačios svarbiausios
* Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
* Jeigu dar neaprėpiau visko, tai kaip aš galiu tvirtinti, kad turiu išminties, besąlygiškos tiesos? kad Dievas nebūtinai geras? Kuria prasme galiu dalinai turėti visko žinojimą?
į:
Koks sąvokų vaidmuo visko žinojime?
* Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
* Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
Pakeistos 110-119 eilutės iš
* Ką reiškia Dievo nebuvimas?
* Asmenys žino būtent savo apimtį
* Ar galime kažką besąlygiškai žinoti?
* Ar blogis gali viską žinoti
* Kaip
* Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti?
į:
Kuria prasme galiu dalinai turėti visko žinojimą?
* Jeigu dar neaprėpiau visko, tai kaip aš galiu tvirtinti, kad turiu išminties, besąlygiškos tiesos, ar kad Dievas nebūtinai geras?
Kaip visko žinojimą išreikšti?
* Kaip visko žinojimą išreikšti neapibrėžtu žvilgsniu ir apibrėžtu žvilgsniu?
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
* Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
* Matematika išsakyti išmintį.
* Jeigu dar neaprėpiau visko, tai kaip aš galiu tvirtinti, kad turiu išminties, besąlygiškos tiesos, ar kad Dievas nebūtinai geras?
Kaip visko žinojimą išreikšti?
* Kaip visko žinojimą išreikšti neapibrėžtu žvilgsniu ir apibrėžtu žvilgsniu?
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
* Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
* Matematika išsakyti išmintį.
2022 rugsėjo 27 d., 11:24
atliko -
Pakeistos 50-51 eilutės iš
į:
* Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
Pakeistos 57-59 eilutės iš
Kaip susidėlioja visko žinojimas?
* Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
* Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
* Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
į:
Kaip viskas išsiskleidžia?
Pakeistos 59-66 eilutės iš
** Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
į:
* Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
* Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
Kaip viskas susiveda, susidėlioja?
* Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
* Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
Kaip susiję visko išsiskleidimas ir susidėliojimas?
* Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
Kaip viskas susiveda, susidėlioja?
* Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
* Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
Kaip susiję visko išsiskleidimas ir susidėliojimas?
Pridėtos 68-71 eilutės:
* Kaip iš bet kurio taško, iš bet kurio žmogaus, galima prieiti iki visko apžvalgos, visko žinojimo?
* Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
* Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
* Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
* Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
* Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
* Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
Pakeistos 75-77 eilutės iš
** Koks žinojimo rūmų vaidmuo visko žinojime?
į:
Pakeistos 85-86 eilutės iš
į:
Koks sandarų vaidmuo visko žinojime?
* Kaip išsakyti visaregį?
** Koks visaregio vaidmuo?
** Kaip visaregis susijęs su žinojimo rūmais?
* Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
* Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
* Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
* Kaip įvairiai suvokti 6+4?
* Koks apytakų vaidmuo visko žinojime?
** Koks žinojimo rūmų vaidmuo visko žinojime?
* Kaip išsakyti visaregį?
** Koks visaregio vaidmuo?
** Kaip visaregis susijęs su žinojimo rūmais?
* Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
* Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
* Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
* Kaip įvairiai suvokti 6+4?
* Koks apytakų vaidmuo visko žinojime?
** Koks žinojimo rūmų vaidmuo visko žinojime?
Pakeistos 97-106 eilutės iš
** Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
** Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
** Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
** Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais? Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
** Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
** Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
** Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
** Kaip įvairiai suvokti 6+4?
** Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
* Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
** Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
** Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais? Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
** Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
** Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
** Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
** Kaip įvairiai suvokti 6+4?
** Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
* Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
į:
* Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
Pakeistos 110-111 eilutės iš
* Kaip mums jas taikyti?
į:
2022 rugsėjo 27 d., 10:34
atliko -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
į:
Ką reiškia viską žinoti?
* Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių?
* Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių?
Pridėtos 29-32 eilutės:
Kodėl noriu viską žinoti?
* Kodėl mane traukia žinojimas jeigu tai Dievo nebuvimas, nežinojimo nebuvimas?
* Kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas?
* Kodėl mane traukia žinojimas jeigu tai Dievo nebuvimas, nežinojimo nebuvimas?
* Kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas?
Pridėtos 42-44 eilutės:
Žmogaus kampu
* Kaip išmintis susijusi su sąmoningėjimu?
* Kaip išmintis susijusi su sąmoningėjimu?
Pridėtos 59-60 eilutės:
* Visko žinojimą suvokti, kaip požiūrių grandinės atsiskleidimą.
** Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
** Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
Pridėtos 62-64 eilutės:
* [[Knyga]] Gyvenimo knyga: Kaip (sąmoningu, amžinu gyvenimu) išgyvename visko žinojimą (gyvenimo knygą - keturias apytakas)?
** Kaip išgyvenimo sąmoningumo didėjimas atitinka aplinkybių (gyvenimo knygos) sąmoningumo mažėjimą?
** Kaip tos aplinkybės viską sudėlioja ir išsako?
** Kaip išgyvenimo sąmoningumo didėjimas atitinka aplinkybių (gyvenimo knygos) sąmoningumo mažėjimą?
** Kaip tos aplinkybės viską sudėlioja ir išsako?
Pakeistos 68-72 eilutės iš
* Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių
į:
Kaip Dievas tiria mumis?
* Kaip išsiskiria vidus ir išorė?
* Kaip išsiskiria Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?
* Kaip išsiskiria vidus ir išorė?
* Kaip išsiskiria Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?
Pakeistos 75-92 eilutės iš
** Kaip išsiskiria vidus ir išorė?
** Kaip išsiskiria Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?
* [[Knyga]] Gyvenimo knyga: Kaip (sąmoningu, amžinu gyvenimu) išgyvename visko žinojimą (gyvenimo knygą - keturias apytakas)?
** Kaip išgyvenimo sąmoningumo didėj sąmoningumo didėjimas atitinka aplinkybių (gyvenimo knygos) sąmoningumo mažėjimą?
** Kaip tos aplinkybės viską sudėlioja ir išsako?
* Visko žinojimą suvokti, kaip požiūrių grandinės atsiskleidimą.
** Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
* [[Sąmoningėjimas]] Kaip sąmoningėjame?
** Ką reiškia sąmoningėjimas?
** Kaip iš žinojimo iškyla nežinojimas (Dievas)?
** Koks atsakymas iššaukia klausimus? Kaip iš to išplaukia dorovė ir sandaros?
** Kaip sąmoningėjimas susijęs su amžina branda, savęs atsisakymu, meile
į:
* Kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko?
Pakeistos 101-102 eilutės iš
* Kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas?
į:
Ištrinta 255 eilutė:
Pridėta 274 eilutė:
* Išmintis yra šviesuolių bendravimo pagrindas.
2022 rugsėjo 27 d., 10:18
atliko -
Pridėta 263 eilutė:
Išmintis yra visko žinojimo esmė
Pridėtos 265-267 eilutės:
Išmintis sieja Dievo klausimą ir paskirus klausimus
* Išmintis paskirais klausimais ir jų tinklu vis naujai išreiškia Dievo vienintelį klausimą, jį sieja su žmonių atsakymais.
2022 rugsėjo 27 d., 10:04
atliko -
Pakeistos 22-24 eilutės iš
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
į:
Pakeistos 27-29 eilutės iš
* Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
į:
Permąstyti
Pridėtos 31-39 eilutės:
Kaip visko žinojimą išreikšti?
* Kaip visko žinojimą išreikšti neapibrėžtu žvilgsniu ir apibrėžtu žvilgsniu?
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
* Matematika išsakyti išmintį.
Dvasios kampu
* Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
* Kaip šv.Dvasios išmintis gyvenimo lygtyje susijusi su išmintimi kaip visko žinojimu?
* Kaip visko žinojimą išreikšti neapibrėžtu žvilgsniu ir apibrėžtu žvilgsniu?
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
* Matematika išsakyti išmintį.
Dvasios kampu
* Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
* Kaip šv.Dvasios išmintis gyvenimo lygtyje susijusi su išmintimi kaip visko žinojimu?
Pridėtos 41-42 eilutės:
Į ką viskas susiveda?
Ištrintos 43-46 eilutės:
* Kaip susidėlioja visko žinojimas?
* Koks visko žinojimo vaidmuo visko susidėliojime ir visko išsidėliojime?
* Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
Pridėtos 46-48 eilutės:
Kaip susidėlioja visko žinojimas?
* Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
Pakeistos 50-51 eilutės iš
į:
* Koks visko žinojimo vaidmuo visko susidėliojime ir visko išsidėliojime?
Pakeistos 52-53 eilutės iš
į:
** Koks žinojimo rūmų vaidmuo visko žinojime?
Pridėta 190 eilutė:
* Visko apžvelgimas reiškia radimas išeities taško ir suvesties taško. Betko išsiaiškinimas reiškia supratimą kaip viskas susidėlioja ir būtent iš bet kurio taško.
2022 rugsėjo 27 d., 09:51
atliko -
Ištrintos 141-142 eilutės:
Pridėtos 147-157 eilutės:
Žinoti tiesą
* Išmintis yra tiesa apie viską.
* to know the Truth, all of the truth, the whole truth
* žinoti besąlygišką tiesą
* an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
* Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
* to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
Pažinti liudytojus
* Liudytojas liudija ką reiškia visko nematyti. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
* Išmintis yra tiesa apie viską.
* to know the Truth, all of the truth, the whole truth
* žinoti besąlygišką tiesą
* an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
* Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
* to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
Pažinti liudytojus
* Liudytojas liudija ką reiškia visko nematyti. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
Pridėtos 163-165 eilutės:
Atkartoti gyvenimo sąlygas
* Viską žinoti, tai mintyse atkartoti gyvenimo sąlygas, tiek laikino gyvenimo, tiek amžino gyvenimo.
* Viską žinoti, tai mintyse atkartoti gyvenimo sąlygas, tiek laikino gyvenimo, tiek amžino gyvenimo.
Pridėtos 176-180 eilutės:
Žinoti visa ką
* to know 'every thing'.
* Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
* Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.
* to know 'every thing'.
* Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
* Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.
Ištrintos 186-219 eilutės:
[+Dvasios kampu+]
Amžino gyvenimo pjūvio sandara
* Amžinas gyvenimas yra dvasia, išmintis yra sandara, gera valia yra jos atvaizdai, Dievo valia yra jų vieningumas.
* Išmintis yra visko žinojimas, gera valia yra visko nežinojimas, Dievo valia yra visko įsisąmonijimas.
* Išmintis yra visko žinojimo esmė, kaip viskas susidėlioja, kaip visko žinojimas sutvarkytas, raktas į visko žinojimą.
Išmintis yra gyvenimas klausimais.
* Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
* Išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
* Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
* Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
Išmintis yra Dievo Dvasios gyvastis.
* Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
* Visko žinojimas aprėpia Dievo ir žmogaus, žinojimo ir nežinojimo, pažinovo ir pažinimo, požiūrio ir žvilgsnio, jautrumo ir atsiliepimo bei kitus klausimus.
Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas
* Visko žinojimas yra toksai žinojimas, kuris tobulai atitinka visišką nežinojimą, užtat atvirumą visakam. Tai nežinojimo klausimą atitinkantis atsakymas. Visko žinojimas yra nežinojimą visiškai išsemiantis žinojimas.
* Visko žinojimas yra pilnai besiskleidžiantis sąmoningumas.
* O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?
* Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.
Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį
* Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
* to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
Pridėtos 211-214 eilutės:
Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį
* Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
* to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
* Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
* to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
Ištrintos 228-258 eilutės:
* Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.
Žinoti visa ką
* to know 'every thing'.
* Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
* Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.
Žinoti tiesą
* to know the Truth, all of the truth, the whole truth
* žinoti besąlygišką tiesą
* an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
* Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
* to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
* to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between Love and Understanding.
* Dievą įkūnijanti bendrytė, kurioje visi dalyvaujame - dangaus karalystė
Išgyventi jokių asmenų bendrystę
* Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
Tverti amžino gyvenimo sandarą
* a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.
Pažinti liudytojus
* Liudytojas liudija ką reiškia visko nematyti. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
Atkartoti gyvenimo sąlygas
* Viską žinoti, tai mintyse atkartoti gyvenimo sąlygas, tiek laikino gyvenimo, tiek amžino gyvenimo.
Pridėtos 246-285 eilutės:
[+Dvasios kampu+]
Amžino gyvenimo pjūvio sandara
* Amžinas gyvenimas yra dvasia, išmintis yra sandara, gera valia yra jos atvaizdai, Dievo valia yra jų vieningumas.
* Išmintis yra visko žinojimas, gera valia yra visko nežinojimas, Dievo valia yra visko įsisąmonijimas.
* Išmintis yra visko žinojimo esmė, kaip viskas susidėlioja, kaip visko žinojimas sutvarkytas, raktas į visko žinojimą.
Išmintis yra gyvenimas klausimais.
* Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
* Išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
* Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
* Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
Išmintis yra Dievo Dvasios gyvastis.
* Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
* Visko žinojimas aprėpia Dievo ir žmogaus, žinojimo ir nežinojimo, pažinovo ir pažinimo, požiūrio ir žvilgsnio, jautrumo ir atsiliepimo bei kitus klausimus.
Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas
* Visko žinojimas yra toksai žinojimas, kuris tobulai atitinka visišką nežinojimą, užtat atvirumą visakam. Tai nežinojimo klausimą atitinkantis atsakymas. Visko žinojimas yra nežinojimą visiškai išsemiantis žinojimas.
* Visko žinojimas yra pilnai besiskleidžiantis sąmoningumas.
* O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?
* Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.
Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes
* Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.
Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
* to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between Love and Understanding.
* Dievą įkūnijanti bendrytė, kurioje visi dalyvaujame - dangaus karalystė
Išgyventi jokių asmenų bendrystę
* Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
Tverti amžino gyvenimo sandarą
* a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.
2022 rugsėjo 27 d., 09:44
atliko -
Pridėtos 144-148 eilutės:
Dievo būtinumo klausimo tyrimas
* Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?
* Dievo iššaukimo taškas - jo būtinumo taškas. Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
* Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
* Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?
* Dievo iššaukimo taškas - jo būtinumo taškas. Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
* Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
Pakeistos 164-171 eilutės iš
į:
Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
* Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.
* Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima [[viskas | viską]] aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
* Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
* What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.
* Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.
* Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima [[viskas | viską]] aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
* Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
* What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.
Ištrintos 191-203 eilutės:
Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
* Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.
* Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima [[viskas | viską]] aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
* Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
* What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.
Pakeistos 198-201 eilutės iš
* Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?
* Dievo iššaukimo taškas - jo būtinumo taškas. Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
* Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
į:
2022 rugsėjo 27 d., 09:38
atliko -
Pakeistos 108-109 eilutės iš
[+Išmintis+]
į:
[++Išmintis++]
'''Kas yra išmintis?'''
'''Kas yra išmintis?'''
Pakeistos 136-139 eilutės iš
* Išmintis yra visko žinojimas 知道一切.
* Išmintis yra
į:
[+Dievo kampu+]
Dieviškas visko žinojimas - išskleidimas nežinojimu
* Dievo žinojimas visko vienu ypu.
* Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.
Dieviškas visko žinojimas - išskleidimas nežinojimu
* Dievo žinojimas visko vienu ypu.
* Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.
Pridėtos 143-149 eilutės:
[+Žmogaus kampu+]
Išmintis yra visko žinojimas 知道一切.
* Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara.
Išmintis yra pažinti save.
Ištrintos 150-158 eilutės:
* Išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
* Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
* Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
* Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
* Išmintis yra Dievo Dvasios gyvastis.
* Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara.
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą.
* Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".
Pakeistos 152-153 eilutės iš
į:
Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą.
* Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".
Žmogiškasis visko žinojimas - atkartojimas žinojimu
* Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.
[+Dvasios kampu+]
* Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".
Žmogiškasis visko žinojimas - atkartojimas žinojimu
* Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.
[+Dvasios kampu+]
Pakeistos 167-174 eilutės iš
* Dievo žinojimas visko vienu ypu.
* Dievo įžvelgimas
'''Žmogiškasis visko žinojimas - atkartojimas žinojimu'''
* Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine
į:
* Išmintis yra visko žinojimo esmė, kaip viskas susidėlioja, kaip visko žinojimas sutvarkytas, raktas į visko žinojimą.
Išmintis yra gyvenimas klausimais.
* Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
* Išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
* Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
* Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
Išmintis yra Dievo Dvasios gyvastis.
* Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
* Visko žinojimas aprėpia Dievo ir žmogaus, žinojimo ir nežinojimo, pažinovo ir pažinimo, požiūrio ir žvilgsnio, jautrumo ir atsiliepimo bei kitus klausimus.
Išmintis yra gyvenimas klausimais.
* Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
* Išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
* Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
* Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
Išmintis yra Dievo Dvasios gyvastis.
* Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
* Visko žinojimas aprėpia Dievo ir žmogaus, žinojimo ir nežinojimo, pažinovo ir pažinimo, požiūrio ir žvilgsnio, jautrumo ir atsiliepimo bei kitus klausimus.
2022 rugsėjo 26 d., 15:56
atliko -
Pakeistos 110-112 eilutės iš
*
* Visko žinojimo esmė
į:
Dievo kampu
* Visko išsiskleidimas nežinojimu
* Visko išsiskleidimas nežinojimu
Ištrintos 112-116 eilutės:
* Dievo Dvasios gyvastis bendryste
* Visko išskleidimas nežinojimu, atkartojimas žinojimu ir jų santykis sąmoningumu
* Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
* Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas
Pridėtos 114-118 eilutės:
* Pažinti liudytojus
Žmogaus kampu
* Visko žinojimas: Visko atkartojimas žinojimu
* Atkartoti gyvenimo sąlygas
* Žinoti visa ką: Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
Žmogaus kampu
* Visko žinojimas: Visko atkartojimas žinojimu
* Atkartoti gyvenimo sąlygas
* Žinoti visa ką: Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
Pridėtos 123-129 eilutės:
Dvasios kampu
* Visko ir laisvumo išskyrimas
* Visko žinojimo esmė: Gyventi išmintingai
* Dievo Dvasios gyvastis bendryste
* Sąmoningumas sulyginantis visko išsiskleidimą nežinojimu ir jo atkartojimą žinojimu
* Sąmoningumo įsikūnijimas: Nežinojimo išsakymas žinojimu
* Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
* Visko ir laisvumo išskyrimas
* Visko žinojimo esmė: Gyventi išmintingai
* Dievo Dvasios gyvastis bendryste
* Sąmoningumas sulyginantis visko išsiskleidimą nežinojimu ir jo atkartojimą žinojimu
* Sąmoningumo įsikūnijimas: Nežinojimo išsakymas žinojimu
* Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
Pakeistos 131-136 eilutės iš
* Žinoti visa ką
* Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
* Išgyventi jokių asmenų bendrys
* Tverti amžino gyvenimo sandarątę
* Pažinti liudytojus
* Atkartoti gyvenimo sąlygas
* Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
* Išgyventi jokių asmenų bendrys
* Tverti amžino gyvenimo sandarątę
* Pažinti liudytojus
* Atkartoti gyvenimo sąlygas
į:
* Išgyventi jokių asmenų bendrystę
* Tverti amžino gyvenimo sandarą
* Tverti amžino gyvenimo sandarą
2022 rugsėjo 26 d., 15:38
atliko -
Pridėtos 110-131 eilutės:
Išmintis
* Visko žinojimas
* Visko žinojimo esmė
* Tiesa apie viską
* Betko ir laisvumo išskyrimas
* Dievo Dvasios gyvastis bendryste
* Visko išskleidimas nežinojimu, atkartojimas žinojimu ir jų santykis sąmoningumu
* Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
* Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas
* Dievo būtinumo klausimo tyrimas
* Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį
* Dievo požiūrio išgyvenimas
* Būti pilnaverčiu Dievo išgyvenamu požiūriu
* Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus
* Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes
* Žinoti visa ką
* Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
* Išgyventi jokių asmenų bendrys
* Tverti amžino gyvenimo sandarątę
* Pažinti liudytojus
* Atkartoti gyvenimo sąlygas
* Visko žinojimas
* Visko žinojimo esmė
* Tiesa apie viską
* Betko ir laisvumo išskyrimas
* Dievo Dvasios gyvastis bendryste
* Visko išskleidimas nežinojimu, atkartojimas žinojimu ir jų santykis sąmoningumu
* Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
* Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas
* Dievo būtinumo klausimo tyrimas
* Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį
* Dievo požiūrio išgyvenimas
* Būti pilnaverčiu Dievo išgyvenamu požiūriu
* Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus
* Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes
* Žinoti visa ką
* Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
* Išgyventi jokių asmenų bendrys
* Tverti amžino gyvenimo sandarątę
* Pažinti liudytojus
* Atkartoti gyvenimo sąlygas
Pakeistos 154-155 eilutės iš
'''Dieviškas visko žinojimas'''
į:
'''Dieviškas visko žinojimas - išskleidimas nežinojimu'''
Pakeistos 159-160 eilutės iš
'''Žmogiškasis visko žinojimas'''
į:
'''Žmogiškasis visko žinojimas - atkartojimas žinojimu'''
Pakeista 214 eilutė iš:
Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus.
į:
Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus
2022 rugsėjo 26 d., 15:20
atliko -
Pridėtos 227-229 eilutės:
Atkartoti gyvenimo sąlygas
* Viską žinoti, tai mintyse atkartoti gyvenimo sąlygas, tiek laikino gyvenimo, tiek amžino gyvenimo.
2022 rugsėjo 26 d., 15:18
atliko -
Pakeistos 295-296 eilutės iš
į:
* Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti. Betgi mano tikslas yra taikyti ne savo tiesą, o besąlygišką tiesą, ja gyventi.
Dorovė požiūrių grandinėje
* Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
* Ar palaikome visko žinojimą?
* Keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime.
* Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera palaikyti visko žinojimą, kuris vyksta asmenimis? Tuomet aatsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
* Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
* Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
* Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
* Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
* Sąmoningumu atsakome už save.
* Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
* O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
* Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
* Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
* Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
Dorovė požiūrių grandinėje
* Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
* Ar palaikome visko žinojimą?
* Keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime.
* Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera palaikyti visko žinojimą, kuris vyksta asmenimis? Tuomet aatsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
* Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
* Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
* Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
* Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
* Sąmoningumu atsakome už save.
* Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
* O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
* Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
* Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
* Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
Pakeistos 315-333 eilutės iš
į:
Asmenų vaidmenys požiūrių grandinėje
* Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
* Visko žinojimas, visko apimtis iškyla Kitu, tuo tarpu nieko apimtis remiasi Dievu.
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
* Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
* Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
* Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
* Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
* Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
* Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
* Išeidamas už savęs į save, Tėvas mato santvarkoje asmenimis iškylantį Sūnų.
Kam iš viso mes reikalingi?
* Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
* Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.
* Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
* Visko žinojimas, visko apimtis iškyla Kitu, tuo tarpu nieko apimtis remiasi Dievu.
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
* Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
* Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
* Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
* Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
* Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
* Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
* Išeidamas už savęs į save, Tėvas mato santvarkoje asmenimis iškylantį Sūnų.
Kam iš viso mes reikalingi?
* Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
* Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.
Pakeistos 379-383 eilutės iš
į:
* Viską žinome atkartodami santvarkos išsiskleidimą Dievo požiūriu.
Kaip įmanoma viską žinoti
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu teisingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.
Kaip įmanoma viską žinoti
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu teisingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.
Pridėtos 390-427 eilutės:
Visko žinojimo sąlygos
* Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
'''Visko išsiskleidimas Dievo požiūriu'''
Kaip santvarka išsiskleidžia?
* Santvarka išsiskleidžia iškylant nepriklausomo požiūrio sąmoningumui.
* Santvarka išsikleidžia kolei sutapimas su savimi yra besąlygiškas. O meilė tai įsako. Tad mums dera mylėti visus: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* The system unfolds level by level by discounting the UnconditionallyOneWith at each level as a given and then focusing on the OneWith of the ConditionallyOneWith. The definition of OneWith, Unconditional and Conditional thereby changes with each level. The discounting takes us from the Conditional to the Conditionally Unconditional.
Dievo nebuvimas
* Dievo nebuvimą išreiškia neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas.
Visko sudėliojimas
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
Žinojimo apimtys
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
* Siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
Žinojimas ir nežinojimas
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
Apimčių išsidėliojimas
* Apimtys yra išėjimo už savęs pakopos
* Viskas atsiranda iš Dievo klausimo, Ar Dievas yra būtinas?
* Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis.
* Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
* Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti.
Įsijautimas ir atsitokėjimas
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
* Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
'''Visko išsiskleidimas Dievo požiūriu'''
Kaip santvarka išsiskleidžia?
* Santvarka išsiskleidžia iškylant nepriklausomo požiūrio sąmoningumui.
* Santvarka išsikleidžia kolei sutapimas su savimi yra besąlygiškas. O meilė tai įsako. Tad mums dera mylėti visus: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* The system unfolds level by level by discounting the UnconditionallyOneWith at each level as a given and then focusing on the OneWith of the ConditionallyOneWith. The definition of OneWith, Unconditional and Conditional thereby changes with each level. The discounting takes us from the Conditional to the Conditionally Unconditional.
Dievo nebuvimas
* Dievo nebuvimą išreiškia neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas.
Visko sudėliojimas
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
Žinojimo apimtys
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
* Siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
Žinojimas ir nežinojimas
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
Apimčių išsidėliojimas
* Apimtys yra išėjimo už savęs pakopos
* Viskas atsiranda iš Dievo klausimo, Ar Dievas yra būtinas?
* Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis.
* Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
* Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti.
Įsijautimas ir atsitokėjimas
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
Pridėta 473 eilutė:
-----------------------------
Pakeistos 475-476 eilutės iš
į:
-----------------------------
Pridėta 479 eilutė:
-----------------------------
Pakeistos 481-482 eilutės iš
į:
-----------------------------
Pridėta 485 eilutė:
-----------------------------
Pakeistos 487-488 eilutės iš
į:
-----------------------------
Pridėta 491 eilutė:
-----------------------------
Pakeistos 493-497 eilutės iš
į:
-----------------------------
Ištrintos 495-588 eilutės:
Dvejopas įsivaizdavimas
* Buvimo galimybės nusako Dievo išėjimą už savęs į save, kurį mes įsivaizduojame dvejopai: šališkai, Dievo akimis, jam išeinant už savęs į save, asmenimis, ir nešališkai, stebint Dievą iš šalies, asmeniui išeinant už savęs, Dievo savastimis.
Iš ko išplaukia Dievo išėjimas už savęs į save?
* Dievo laisvės. Jisai gali išeiti, gali neišeiti.
* Dievas puoselėja visas galimybes. Jisai išeina tuo pačiu ir neišeina.
* Dievo valios. Jisai renkasi - jisai pasirinko - išeiti už savęs.
* What drives the logic is that God is Uniting. He allows for that which is not yet aware of him, which is separate from him, and is able to take up it's point of view, which is that he is Unity, and so he becomes ever more defined.
Kaip santvarka išsiskleidžia?
* Santvarka išsiskleidžia iškylant nepriklausomo požiūrio sąmoningumui.
* Santvarka išsikleidžia kolei sutapimas su savimi yra besąlygiškas. O meilė tai įsako. Tad mums dera mylėti visus: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* The system unfolds level by level by discounting the UnconditionallyOneWith at each level as a given and then focusing on the OneWith of the ConditionallyOneWith. The definition of OneWith, Unconditional and Conditional thereby changes with each level. The discounting takes us from the Conditional to the Conditionally Unconditional.
Apimčių išsidėliojimas
* Apimtys yra išėjimo už savęs pakopos
* Viskas atsiranda iš Dievo klausimo, Ar Dievas yra būtinas?
* Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis.
* Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
* Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti.
Dievo nebuvimas
* Dievo nebuvimą išreiškia neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas.
Visko žinojimo sąlygos
* Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
Visko sudėliojimas
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
Žinojimo apimtys
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
* Siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
Žinojimas ir nežinojimas
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
Įsijautimas ir atsitokėjimas
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
Kaip įmanoma viską žinoti
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu teisingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.
Gyventi tiesa
* Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti.
Dorovė požiūrių grandinėje
* Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
* Ar palaikome visko žinojimą?
* Keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime.
* Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera palaikyti visko žinojimą, kuris vyksta asmenimis? Tuomet aatsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
* Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
* Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
* Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
* Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
* Sąmoningumu atsakome už save.
* Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
* O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
* Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
* Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
* Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
Kam iš viso mes reikalingi?
* Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
* Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.
Asmenų vaidmenys požiūrių grandinėje
* Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
* Visko žinojimas, visko apimtis iškyla Kitu, tuo tarpu nieko apimtis remiasi Dievu.
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
* Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
* Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
* Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
* Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
* Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
* Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
* Išeidamas už savęs į save, Tėvas mato santvarkoje asmenimis iškylantį Sūnų.
2022 rugsėjo 26 d., 14:51
atliko -
Pakeistos 99-104 eilutės iš
į:
* Ar blogis gali viską žinoti?
* Ko blogis negali žinoti?
* Kaip, matydamas viską, gali suprasti matantį siauriau, matantį betką, kažką arba nieką?
* Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti?
* Ko blogis negali žinoti?
* Kaip, matydamas viską, gali suprasti matantį siauriau, matantį betką, kažką arba nieką?
* Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti?
Pakeistos 225-246 eilutės iš
į:
Pažinti liudytojus
* Liudytojas liudija ką reiškia visko nematyti. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
Visko žinojimą grindžiu išgyvenimo apytaka:
* Duomenys ir įžvalgos
** Duomenys: Paskiros apytakos sudėtis: Atjautos, Netroškimai
** Įžvalgos: Keturių apytakų santykis: Asmenys, Nebūtinumas (gyvenimas) ir būtinumas (amžinas gyvenimas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas)
* [[#isgyvenimas | Išgyvenimų sandarą, eigą ir prasmę]] Lavinti išmintį
** [[#tikslas | Išgyvenimų tikslas]]
** [[#bruozai | Išgyvenimų bruožai]]
*** [[#suolis | šuolis]]
*** [[#savastis | savastis]]
*** [[#branda | branda]]
*** [[#valingas | valingas]]
*** [[#samoningas | sąmoningas]]
*** [[#laisve | laisvė]]
*** [[#prasme | prasmė]]
*** [[#savoka | sąvoka]]
** [[#padalinimai | Padalinimai]]
* Liudytojas liudija ką reiškia visko nematyti. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
Visko žinojimą grindžiu išgyvenimo apytaka:
* Duomenys ir įžvalgos
** Duomenys: Paskiros apytakos sudėtis: Atjautos, Netroškimai
** Įžvalgos: Keturių apytakų santykis: Asmenys, Nebūtinumas (gyvenimas) ir būtinumas (amžinas gyvenimas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas)
* [[#isgyvenimas | Išgyvenimų sandarą, eigą ir prasmę]] Lavinti išmintį
** [[#tikslas | Išgyvenimų tikslas]]
** [[#bruozai | Išgyvenimų bruožai]]
*** [[#suolis | šuolis]]
*** [[#savastis | savastis]]
*** [[#branda | branda]]
*** [[#valingas | valingas]]
*** [[#samoningas | sąmoningas]]
*** [[#laisve | laisvė]]
*** [[#prasme | prasmė]]
*** [[#savoka | sąvoka]]
** [[#padalinimai | Padalinimai]]
Pridėtos 291-292 eilutės:
* Viską žinodami galime gyventi išmintingai.
* Viską žinodami galime žinoti ką veikti, kaip užsiimti.
* Viską žinodami galime žinoti ką veikti, kaip užsiimti.
Pakeistos 296-299 eilutės iš
į:
Sąmoningumas mus išlaisvina
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
Ištrintos 442-447 eilutės:
* Viską žinoti, tai reiškia pažinti visas mūsų mąstymą ribojančias sandaras ir kartu Dievo požiūrį iš kurio jos visos išvedamos.
* Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.
* Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.
Pakeistos 448-450 eilutės iš
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
į:
Pakeistos 468-470 eilutės iš
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
į:
Ištrintos 508-525 eilutės:
Visko žinojimą grindžiu išgyvenimo apytaka:
* Duomenys ir įžvalgos
** Duomenys: Paskiros apytakos sudėtis: Atjautos, Netroškimai
** Įžvalgos: Keturių apytakų santykis: Asmenys, Nebūtinumas (gyvenimas) ir būtinumas (amžinas gyvenimas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas)
* [[#isgyvenimas | Išgyvenimų sandarą, eigą ir prasmę]] Lavinti išmintį
** [[#tikslas | Išgyvenimų tikslas]]
** [[#bruozai | Išgyvenimų bruožai]]
*** [[#suolis | šuolis]]
*** [[#savastis | savastis]]
*** [[#branda | branda]]
*** [[#valingas | valingas]]
*** [[#samoningas | sąmoningas]]
*** [[#laisve | laisvė]]
*** [[#prasme | prasmė]]
*** [[#savoka | sąvoka]]
** [[#padalinimai | Padalinimai]]
2022 rugsėjo 26 d., 14:39
atliko -
Pakeistos 98-99 eilutės iš
į:
* Ar galime kažką besąlygiškai žinoti?
Pakeistos 259-261 eilutės iš
į:
[++Kodėl viską žinoti?++]
Kodėl noriu žinoti
* Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
Kodėl noriu viską žinoti
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
* Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
[++Ar viską žinoti?++]
Kodėl noriu žinoti
* Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
Kodėl noriu viską žinoti
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
* Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
[++Ar viską žinoti?++]
Pridėtos 275-311 eilutės:
Many have told me that nobody can know everything, and that I need not try. They speak with great confidence, but I suppose, without any experience. If they spent one full day trying, with all their might, then I imagine they might think differently.
In fact, I think that we can hardly know Anything if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.
Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a
good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw
puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new
from any corner of my life. I look for patterns of how these separate
pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep
reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into
focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.
I feel that I have a rather complete set of basic pieces,
and a pretty good view of the overall picture. This is because I have
been rather active in considering all the basic questions in life, and I
see that the basic structures keep recurring, and I don't find many
sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all
of the basic structures in a way that seems self-complete.
Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to
come better into focus, so that I can see where it generates from.
Recently I realized that there may be six vantage points and that I have
only one of them, expressing everything in terms of definition. But
even that might be a good start, I think. [[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 | Andrius, Living by Truth, 2003.06.02]]
'''Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?'''
Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?" (Anglų kalba - betkas, lietuvių kalba - kažkas).
[++Kaip viską žinoti?++]
In fact, I think that we can hardly know Anything if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.
Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a
good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw
puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new
from any corner of my life. I look for patterns of how these separate
pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep
reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into
focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.
I feel that I have a rather complete set of basic pieces,
and a pretty good view of the overall picture. This is because I have
been rather active in considering all the basic questions in life, and I
see that the basic structures keep recurring, and I don't find many
sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all
of the basic structures in a way that seems self-complete.
Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to
come better into focus, so that I can see where it generates from.
Recently I realized that there may be six vantage points and that I have
only one of them, expressing everything in terms of definition. But
even that might be a good start, I think. [[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 | Andrius, Living by Truth, 2003.06.02]]
'''Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?'''
Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?" (Anglų kalba - betkas, lietuvių kalba - kažkas).
[++Kaip viską žinoti?++]
Pridėtos 325-331 eilutės:
'''Kliūtys išsakyti išmintį'''
Kliūtys surašyti savo mintis
* Mano mintys miglotos.
* Mano mintys visom kryptim plėtojasi, išsišakoja.
* Nieko daug neįstengiu įrodyti, tačiau neturiu tokio tikslo.
Kliūtys surašyti savo mintis
* Mano mintys miglotos.
* Mano mintys visom kryptim plėtojasi, išsišakoja.
* Nieko daug neįstengiu įrodyti, tačiau neturiu tokio tikslo.
Pakeistos 381-422 eilutės iš
'''Ar įmanoma viską žinoti?'''
Many have told me that nobody can know everything, and that I need not try. They speak with great confidence, but I suppose, without any experience. If they spent one full day trying, with all their might, then I imagine they might think differently.
In fact, I think that we can hardly know Anything if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.
Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a
good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw
puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new
from any corner of my life. I look for patterns of how these separate
pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep
reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into
focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.
I feel that I have a rather complete set of basic pieces,
and a pretty good view of the overall picture. This is because I have
been rather active in considering all the basic questions in life, and I
see that the basic structures keep recurring, and I don't find many
sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all
of the basic structures in a way that seems self-complete.
Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to
come better into focus, so that I can see where it generates from.
Recently I realized that there may be six vantage points and that I have
only one of them, expressing everything in terms of definition. But
even that might be a good start, I think. [[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 | Andrius, Living by Truth, 2003.06.02]]
'''Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?'''
Ar galime kažką besąlygiškai žinoti?
Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?" (Anglų kalba - betkas, lietuvių kalba - kažkas).
'''Kliūtys išsakyti išmintį'''
Kliūtys surašyti savo mintis
* Mano mintys miglotos.
* Mano mintys visom kryptim plėtojasi, išsišakoja.
* Nieko daug neįstengiu įrodyti, tačiau neturiu tokio tikslo.
į:
Pakeistos 410-415 eilutės iš
* Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
Kodėl noriu viską žinoti
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
* Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
į:
2022 rugsėjo 26 d., 14:34
atliko -
Pakeistos 362-381 eilutės iš
Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).
Tiesos apimtis
* Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.
Tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?
Eiga
* Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).
[+Užrašai+]
į:
'''Kliūtys išsakyti išmintį'''
Pridėtos 369-370 eilutės:
[+Užrašai+]
Ištrintos 437-438 eilutės:
Pridėta 463 eilutė:
Asmenų vaidmenys požiūrių grandinėje
Ištrinta 464 eilutė:
Ištrintos 468-469 eilutės:
Asmenų vaidmenys požiūrių grandinėje
2022 rugsėjo 26 d., 14:25
atliko -
Pakeistos 97-98 eilutės iš
į:
* Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti?
Pakeistos 416-418 eilutės iš
į:
* Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
Pakeistos 422-423 eilutės iš
į:
* Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.
Ištrintos 480-485 eilutės:
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
Pakeistos 482-489 eilutės iš
* Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti? Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
į:
* Visko žinojimas, visko apimtis iškyla Kitu, tuo tarpu nieko apimtis remiasi Dievu.
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
Asmenų vaidmenys požiūrių grandinėje
* Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
Asmenų vaidmenys požiūrių grandinėje
* Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
Ištrinta 494 eilutė:
2022 rugsėjo 26 d., 14:18
atliko -
Pridėtos 94-97 eilutės:
* Kodėl mane traukia žinojimas jeigu tai Dievo nebuvimas, nežinojimo nebuvimas?
* Kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas?
* Ką reiškia Dievo nebuvimas?
* Kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas?
* Ką reiškia Dievo nebuvimas?
Pakeista 381 eilutė iš:
į:
Kliūtys surašyti savo mintis
Ištrintos 385-386 eilutės:
Pakeistos 407-415 eilutės iš
į:
Dievo nebuvimas
* Dievo nebuvimą išreiškia neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas.
Kodėl noriu žinoti
* Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
Kodėl noriu viską žinoti
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
* Dievo nebuvimą išreiškia neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas.
Kodėl noriu žinoti
* Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
Kodėl noriu viską žinoti
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
Pridėtos 417-418 eilutės:
Ką reiškia viską žinoti
Ištrintos 419-421 eilutės:
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
Ištrintos 420-421 eilutės:
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
Pakeistos 422-426 eilutės iš
* Galiu iš karto žinoti
* Kaip gali suprasti
į:
Visko žinojimo sąlygos
* Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
Sąmoningumas mus išlaisvina
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
Visko sudėliojimas
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
Žinojimo apimtys
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
Sąmoningumas mus išlaisvina
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
Visko sudėliojimas
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
Žinojimo apimtys
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
Pakeistos 438-441 eilutės iš
* O siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
* Ar palaikome visko žinojimą?
* Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Kitaip tarus, ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
* Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Kitaip tarus
į:
* Siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
Žinojimas ir nežinojimas
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
Įsijautimas ir atsitokėjimas
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
Kaip įmanoma viską žinoti
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu teisingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.
* Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
Gyventi tiesa
Žinojimas ir nežinojimas
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
Įsijautimas ir atsitokėjimas
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
Kaip įmanoma viską žinoti
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu teisingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.
* Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
Gyventi tiesa
Pridėtos 457-458 eilutės:
Dorovė požiūrių grandinėje
Pridėtos 460-463 eilutės:
* Ar palaikome visko žinojimą?
* Keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime.
* Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera palaikyti visko žinojimą, kuris vyksta asmenimis? Tuomet aatsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
* Keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime.
* Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera palaikyti visko žinojimą, kuris vyksta asmenimis? Tuomet aatsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
Pridėta 473 eilutė:
Pakeistos 475-477 eilutės iš
į:
Kam iš viso mes reikalingi?
* Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
* Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
Pakeistos 479-482 eilutės iš
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
į:
2022 rugsėjo 23 d., 18:23
atliko -
Pridėta 102 eilutė:
* Išmintis yra visko žinojimo esmė, kaip viskas susidėlioja, kaip visko žinojimas sutvarkytas, raktas į visko žinojimą.
Pridėtos 104-111 eilutės:
* Išmintis yra savęs suvokimas, suvokimas Manęs.
* Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
* Išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
* Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
* Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
* Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
* Išmintis yra Dievo Dvasios gyvastis.
* Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara.
* Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
* Išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
* Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
* Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
* Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
* Išmintis yra Dievo Dvasios gyvastis.
* Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara.
Pridėta 114 eilutė:
* Viską žinoti, tai žinoti visas siekiamybes, kartu visas esamybes, galimybes, taip pat, kiek reikia, nesiekiamybes, kartu nesamybes, negalimybes.
Pridėtos 237-238 eilutės:
Dešimt Dievo įsakymų
Pakeistos 356-357 eilutės iš
į:
[+Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą+]
Pakeistos 381-382 eilutės iš
į:
Ištrintos 472-488 eilutės:
[+Išmintis+]
Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
Ir išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip kad patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
Vienete (sąlygose) vykdoma valia (vieningumas), ar tai mūsų valia, ar tai Dievo valia.
Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara
2022 rugsėjo 23 d., 18:15
atliko -
Pridėta 22 eilutė:
* Kaip visko žinojimą išreikšti neapibrėžtu žvilgsniu ir apibrėžtu žvilgsniu?
Ištrinta 27 eilutė:
2022 rugsėjo 23 d., 18:13
atliko -
Pakeista 274 eilutė iš:
į:
[+Kaip neapibrėžtam žvilgsniui žvelgti apibrėžtu žvilgsniu?+]
2022 rugsėjo 23 d., 17:32
atliko -
Pridėtos 86-93 eilutės:
Neapibrėžtas žvilgsnis per apibrėžtą žvilgsnį
* Kokiomis aplinkybėmis "(apibrėžtas žvilgsnis į neapibrėžtą žvilgsnį) į apibrėžtą žvilgsnį" prilygsta "apibrėžtam žvilgsniui į (neapibrėžtą žvilgsnį į apibrėžtą žvilgsnį)"?
* Ir kaip mums žinoti tas aplinkybes?
* Kitaip tarus, kaip mums žinoti, kad žvilgsnių sudūrimas yra asociatyvus?
* Kokios vaisingos prielaidos reikalingos?
* Kaip mums jas taikyti?
Pakeistos 280-292 eilutės iš
* In particular, this may happen through Bisecting A View.
* The approach is
This may be related to the following idea:
Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)
A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.
Asociatyvumas
* Note that this is related to the Associative rule
į:
Ar neapibrėžtas žvilgsnis gali žvelgti apibrėžtu žvilgsniu? Tai yra vaisinga prielaida. Savo samprotavimus galime plėtoti tokiomis prielaidomis ir išvedžioti žvilgsnių bei požiūrių algebrą.
Kaip gali neapibrėžtas žvilgsnis žvelgti apibrėžtu žvilgsniu?
* Bisecting A View. The approach is to start with ''human's view of God's view'' and then separate the two views and switch them around. ''(As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth).'' The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.
* Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)
* A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.
* Susiję su asociatyvumu: When is it the case that a '''(definite view of an indefinite view) of a definite view''' is the same as a '''definite view of (an indefinite view of a definite view)'''? And how can we know?
Kaip gali neapibrėžtas žvilgsnis žvelgti apibrėžtu žvilgsniu?
* Bisecting A View. The approach is to start with ''human's view of God's view'' and then separate the two views and switch them around. ''(As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth).'' The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.
* Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)
* A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.
* Susiję su asociatyvumu: When is it the case that a '''(definite view of an indefinite view) of a definite view''' is the same as a '''definite view of (an indefinite view of a definite view)'''? And how can we know?
2022 rugsėjo 23 d., 15:34
atliko -
Pridėtos 45-47 eilutės:
* Koks žinojimo rūmų vaidmuo visko žinojime?
* Koks apytakų vaidmuo visko žinojime?
* Koks apytakų vaidmuo visko žinojime?
Pakeistos 97-98 eilutės iš
į:
* Visko žinojimas aprėpia Dievo ir žmogaus, žinojimo ir nežinojimo, pažinovo ir pažinimo, požiūrio ir žvilgsnio, jautrumo ir atsiliepimo bei kitus klausimus.
Ištrintos 111-134 eilutės:
'''Kokie yra išminties pavyzdžiai?'''
Dievas ir gerumas
* Amžino gyvenimo pjūvis - Dievo ir gerumo atskyrimas įvairiuose lygmenyse - amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia
* Atsiliepimai - papildomos galimybės - rinkti Dievą vietoj savęs
Išsiskleidimas
* Suvokimo lygmenų išsiskleidimas - išmintingas paklydęs vaikas
** "Aš esu..."
** dvejonės ir širdies tiesos
* Rinktis Dievą vietoj asmens, asmenį vietoj asmenybės, asmenybę vietoj pasaulio
** Dievo valios vykdymas
** vienumo sampratos
-------------------------
Attach:zinotiviska.png
-------------------------
Tai sunkus klausimas, siejantis Dievo, žmogaus, žinojimo, pažinovo ir pažinimo, žvilgsnio, jautrumo klausimus.
Pakeistos 196-199 eilutės iš
[+Ką reiškia viską nežinoti?+]
Viską nežinoti, tai sugebėti atsisakyti visų savo prielaidų. Prielaidų atsisakymas gali būti labai tvarkingas. Tvarkingas prielaidų atsisakymas yra [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystės]] pagrindas.
Viską nežinoti, tai sugebėti atsisakyti visų savo prielaidų. Prielaidų atsisakymas gali būti labai tvarkingas. Tvarkingas prielaidų atsisakymas yra [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystės]] pagrindas.
į:
[+Ką reiškia visko nežinoti?+]
Pakeistos 200-202 eilutės iš
-----------------
į:
* Viskoo nežinoti, tai sugebėti atsisakyti visų savo prielaidų. Prielaidų atsisakymas gali būti labai tvarkingas. Tvarkingas prielaidų atsisakymas yra [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystės]] pagrindas.
[+Išminties pavyzdžiai+]
'''Kokie yra išminties pavyzdžiai?'''
Dievas ir gerumas
* Amžino gyvenimo pjūvis - Dievo ir gerumo atskyrimas įvairiuose lygmenyse - amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia
* Atsiliepimai - papildomos galimybės - rinkti Dievą vietoj savęs
Išsiskleidimas
* Suvokimo lygmenų išsiskleidimas - išmintingas paklydęs vaikas
** "Aš esu..."
** dvejonės ir širdies tiesos
* Rinktis Dievą vietoj asmens, asmenį vietoj asmenybės, asmenybę vietoj pasaulio
** Dievo valios vykdymas
** vienumo sampratos
[[Vaisingos prielaidos]]
-------------------------
Attach:zinotiviska.png
-------------------------
[+Išminties pavyzdžiai+]
'''Kokie yra išminties pavyzdžiai?'''
Dievas ir gerumas
* Amžino gyvenimo pjūvis - Dievo ir gerumo atskyrimas įvairiuose lygmenyse - amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia
* Atsiliepimai - papildomos galimybės - rinkti Dievą vietoj savęs
Išsiskleidimas
* Suvokimo lygmenų išsiskleidimas - išmintingas paklydęs vaikas
** "Aš esu..."
** dvejonės ir širdies tiesos
* Rinktis Dievą vietoj asmens, asmenį vietoj asmenybės, asmenybę vietoj pasaulio
** Dievo valios vykdymas
** vienumo sampratos
[[Vaisingos prielaidos]]
-------------------------
Attach:zinotiviska.png
-------------------------
Pakeistos 252-253 eilutės iš
'''Vaisingos prielaidos]]'''
į:
'''Kokios [[vaisingos prielaidos]] grindžia galimybes viską žinoti?'''
Pridėtos 268-271 eilutės:
Dievo neeapibrėžtas žvilgsnis išeina už savęs į žmogaus apibrėžtą žvilgsnį, jį prisiima ir aprėpia jo visas galimybes. Apibrėžtas žvilgsnis turi apimtį: viską, betką, kažką ar nieką. Apibrėžtas žvilgsnis gali būti priimtas ar nepriimtas, tad apibrėžtam (priimtam) žvilgsniui atitinka apibrėžtas (nepriimtas) požiūris. Tuo tarpu neapibrėžtas žvilgsnis nesiskiria nuo požiūrio, negali būti nepriimtas, jo yra joks požiūris, be apimties.
Tad būtent žmogaus žvilgsniu-požiūriu išsiskleidžia suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
Tad būtent žmogaus žvilgsniu-požiūriu išsiskleidžia suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
Pakeistos 289-292 eilutės iš
Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of ''mirror, mirror on the wall''.
That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.
That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.
į:
* Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of ''mirror, mirror on the wall''.
* That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.
* That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.
Ištrintos 305-321 eilutės:
'''Kam viską žinoti?'''
* Neturiu ką geresnio veikti.
* Trokštu suvokti ir suprasti.
* Jeigu viską žinotumėme, tai žinotumėme ką veikti, kaip gyventi, kaip pilnai atsiduoti.
* Visko žinojimas tiktai praturtintų mūsų gyvenimą, kad gyventumėmeme sąmoningai, giliau ir plačiau, juk visos gyvenimo veiklos padeda mums pažinti ir suvokti viską.
* Kaip John Harland yra man pasakęs, "We can spare a person to work on it."
'''Ar gera viską žinoti?'''
I do not feel that God requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.
'''Kaip gražiai taikyti visko žinojimą?'''
What are the practical consequences of knowing everything? I think they are apocalyptic in the sense that the truth would be tangible, like the Holy Spirit in flesh, and we could know the answers to everything that we might ask, but they might be quite involved. And ultimately we would rely boldly on our own instincts. And the honest people would accept this, but any who are not honest would be devastated by such a reality.
2022 rugsėjo 23 d., 14:38
atliko -
Pakeistos 86-87 eilutės iš
į:
[+Išmintis+]
Pakeista 90 eilutė iš:
* Išmintis yra visko žinojimas.
į:
* Išmintis yra visko žinojimas 知道一切.
Pakeistos 92-93 eilutės iš
į:
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą.
* Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".
Amžino gyvenimo pjūvio sandara
* Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".
Amžino gyvenimo pjūvio sandara
Pakeistos 97-98 eilutės iš
į:
* Išmintis yra visko žinojimas, gera valia yra visko nežinojimas, Dievo valia yra visko įsisąmonijimas.
'''Dieviškas visko žinojimas'''
* Dievo žinojimas visko vienu ypu.
* Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.
'''Žmogiškasis visko žinojimas'''
* Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.
[+Išminties pavyzdžiai+]
'''Dieviškas visko žinojimas'''
* Dievo žinojimas visko vienu ypu.
* Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.
'''Žmogiškasis visko žinojimas'''
* Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.
[+Išminties pavyzdžiai+]
Ištrintos 128-145 eilutės:
[+++Viską žinoti 知道一切+++]
[++Ką reiškia viską žinoti?++]
Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą.
'''Dieviškas visko žinojimas'''
* Dievo žinojimas visko vienu ypu.
* Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.
'''Žmogiškasis visko žinojimas'''
* Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.
Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".
Ištrintos 130-134 eilutės:
* Mano užmojis yra sulyginti betką ir viską. Atitinkamai sulyginti nieką ir kažką.
Išmintis
* Išmintis yra visko žinojimas, gera valia yra visko nežinojimas, Dievo valia yra visko įsisąmonijimas.
2022 rugsėjo 23 d., 14:33
atliko -
Pridėtos 21-24 eilutės:
* Ką reiškia viską žinoti?
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
Rinkti išminties pavyzdžius
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
Rinkti išminties pavyzdžius
Pakeistos 27-33 eilutės iš
* Ką reiškia viską žinoti?
* Kodėl žinoti viską?
* Kaip žinoti viską?
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
* Kaip susidėlioja visko žinojimas?
į:
Matematika išsakyti išmintį.
Pakeistos 35-37 eilutės iš
* Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių?
į:
Kaip žinoti viską?
Ištrintos 37-38 eilutės:
* Koks nežinojimo vaidmuo visko aprėpime?
Pridėtos 44-52 eilutės:
* Kaip šv.Dvasios išmintis gyvenimo lygtyje susijusi su išmintimi kaip visko žinojimu?
* Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių?
Žinojimas ir nežinojimas
* Koks žinojimo vaidmuo visko aprėpime?
* Koks nežinojimo vaidmuo visko aprėpime?
2022 rugsėjo 23 d., 14:22
atliko -
Pridėtos 19-24 eilutės:
Kas yra išmintis?
* Surašyti, surūšiuoti, apžvelgti mintis, kas yra išmintis.
* Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo.
* Rinkti pavyzdžius iš kitų.
* Matematika išsakyti išmintį.
* Surašyti, surūšiuoti, apžvelgti mintis, kas yra išmintis.
* Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo.
* Rinkti pavyzdžius iš kitų.
* Matematika išsakyti išmintį.
Pridėtos 80-105 eilutės:
'''Kas yra išmintis?'''
* Išmintis yra visko žinojimas.
* Išmintis yra tiesa apie viską.
* Išmintis yra amžino gyvenimo sandara.
* Amžinas gyvenimas yra dvasia, išmintis yra sandara, gera valia yra jos atvaizdai, Dievo valia yra jų vieningumas.
'''Kokie yra išminties pavyzdžiai?'''
Dievas ir gerumas
* Amžino gyvenimo pjūvis - Dievo ir gerumo atskyrimas įvairiuose lygmenyse - amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia
* Atsiliepimai - papildomos galimybės - rinkti Dievą vietoj savęs
Išsiskleidimas
* Suvokimo lygmenų išsiskleidimas - išmintingas paklydęs vaikas
** "Aš esu..."
** dvejonės ir širdies tiesos
* Rinktis Dievą vietoj asmens, asmenį vietoj asmenybės, asmenybę vietoj pasaulio
** Dievo valios vykdymas
** vienumo sampratos
-------------------------
Pridėtos 107-108 eilutės:
-------------------------
2022 rugsėjo 23 d., 14:13
atliko -
Pakeistos 1-477 eilutės iš
[[Viską žinoti]]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------
[[Suvestinė]], [[Apžvalga]], [[Įvadas į viską]], [[Žinokime viską]], [[Žinojimo rūmai]], [[Taikymas]], [[Dievo požiūris]], [[Visaregis]], [[Viskas]], [[Suvokimas]], [[Žinojimas]], [[Tiesa]], [[Žemėlapynas]], [[Požiūriai]]
Mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
'''Kiek Dievui būdingas užmojis viską žinoti? Kas jame glūdi ir kas iš jo išplaukia?'''
'''Kodėl būtent visko apimtyje prilygsta nežinojimas ir žinojimas?'''
------------------
>><<
[++++智慧++++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------------
* Ką reiškia viską žinoti?
* Kodėl žinoti viską?
* Kaip žinoti viską?
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
* Kaip susidėlioja visko žinojimas?
* Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
* Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".
* Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?
* Kaip šv.Dvasios išmintis gyvenimo lygtyje susijusi su išmintimi kaip visko žinojimu?
* Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių?
* Kaip visas mintis suvesti?
* Į ką viskas susiveda?
* Koks žinojimo vaidmuo visko aprėpime?
* Koks nežinojimo vaidmuo visko aprėpime?
* Kaip susidėlioja visko žinojimas?
* Koks visko žinojimo vaidmuo visko susidėliojime ir visko išsidėliojime?
* Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
* Kuria prasme suvesties taškas, galutinis požiūris yra, kad Dievas yra geras?
* Ar galima viską susieti, taip kad Dievas šyla, sutampa su šiluma?
* Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
* Kaip Dievas tiria mumis?
** Kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko?
** Kaip išsiskiria vidus ir išorė?
** Kaip išsiskiria Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?
* [[Knyga]] Gyvenimo knyga: Kaip (sąmoningu, amžinu gyvenimu) išgyvename visko žinojimą (gyvenimo knygą - keturias apytakas)?
** Kaip išgyvenimo sąmoningumo didėj sąmoningumo didėjimas atitinka aplinkybių (gyvenimo knygos) sąmoningumo mažėjimą?
** Kaip tos aplinkybės viską sudėlioja ir išsako?
* Visko žinojimą suvokti, kaip požiūrių grandinės atsiskleidimą.
** Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
* [[Sąmoningėjimas]] Kaip sąmoningėjame?
** Ką reiškia sąmoningėjimas?
** Kaip iš žinojimo iškyla nežinojimas (Dievas)?
** Koks atsakymas iššaukia klausimus? Kaip iš to išplaukia dorovė ir sandaros?
** Kaip sąmoningėjimas susijęs su amžina branda, savęs atsisakymu, meile
Dievo nebūtinumas
** Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
** Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
** Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
** Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais? Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
** Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
** Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
** Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
** Kaip įvairiai suvokti 6+4?
** Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
* Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
* Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
* Jeigu dar neaprėpiau visko, tai kaip aš galiu tvirtinti, kad turiu išminties, besąlygiškos tiesos? kad Dievas nebūtinai geras? Kuria prasme galiu dalinai turėti visko žinojimą?
--------------
>><<
Attach:zinotiviska.png
[+++Viską žinoti 知道一切+++]
[++Ką reiškia viską žinoti?++]
Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą.
'''Dieviškas visko žinojimas'''
* Dievo žinojimas visko vienu ypu.
* Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.
'''Žmogiškasis visko žinojimas'''
* Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.
Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".
Tai sunkus klausimas, siejantis Dievo, žmogaus, žinojimo, pažinovo ir pažinimo, žvilgsnio, jautrumo klausimus.
Mano užmojis
* Mano užmojis yra sulyginti betką ir viską. Atitinkamai sulyginti nieką ir kažką.
Išmintis
* Išmintis yra visko žinojimas, gera valia yra visko nežinojimas, Dievo valia yra visko įsisąmonijimas.
Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
* Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.
* Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima [[viskas | viską]] aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
* Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
* What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.
Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas
* Visko žinojimas yra toksai žinojimas, kuris tobulai atitinka visišką nežinojimą, užtat atvirumą visakam. Tai nežinojimo klausimą atitinkantis atsakymas. Visko žinojimas yra nežinojimą visiškai išsemiantis žinojimas.
* Visko žinojimas yra pilnai besiskleidžiantis sąmoningumas.
* O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?
* Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.
Dievo būtinumo klausimo tyrimas
* Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?
* Dievo iššaukimo taškas - jo būtinumo taškas. Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
* Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį
* Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
* to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
Dievo požiūrio išgyvenimas
* Visko žinojimas yra visko sudėliojimas taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų. Visko žinojimas yra Dievo požiūris.
* Visko žinojimas yra išgyvenimas Dievo požiūrio. Tad jam būdingi du kampai: nežinančio Dievo išgyvenamas klausimas, ir jo aplinkybės, žinančio Dievo atsakymas. Nežinantis Dievas auga sąmoningumu, o žinantis Dievas plėtojasi nesąmoningumu. Mes galime kartu su Dievu priimti jo požiūrį, išgyventi jo požiūrį, dalyvauti visko ištyrime ir žinojime.
* tai santykis tarp Dievo ir visko
* visko žinojimas sudėlioja viską taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų
* (visuminis) žvilgsnis prilygstantis (vienalangiam) požiūriui (skiriančiam nulybę ir vienybę)
* tai Dievo žvilgsnis
* Dievo žvilgsnio savybes išsako jo apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas
** Nieko apimtyje tiesus: Dievo žvilgsnis yra vieningas
** Kažko apimtyje betarpiškas: Dievo žvilgsnis yra neribotas, niekaip nevaržomas, betarpiškai prieinantis visam žinojimui, tad toliaregis, iš karto įžvelgiantis visas smulkmenas
** Betko apimtyje pastovus: Dievo žvilgsnis yra nežinantis, užtat tiriantis ir apibrėžiantis, tad matantis, įžvelgiantis, kuriantis, plėtojantis, brandinantis, mylintis tai kas šiaip nežinoma, miglota, netvarkinga ir neapibrėžta.
** Visko apimtyje prasmingas: Dievo žvilgsnis yra pilnas, apimantis visą žinojimą
* tai [[Dievo požiūris | Dievo požiūrio]] priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu
* take up that position, and so might all of good will, where one could see what God sees if one were farsighted as God is. Such an outlook is unlimited and therefore central. It is a vantage point from which we can appreciate the whole, and as we wish, venture forth to inspect any matter. It is, so to speak, to sit in God's lap. Likewise, God would see what we see if God were similarly shortsighted.
* to take up that perspective for which everything serves as a framework. In this sense, everything is the structure of God, and God is the spirit of everything.
* to position myself in that vantage point from which (if I had God's farsightedness) I would indeed see everything.
* mes galime sakyti, žinome viską ką savo, tegul ir silpnaregio žvilgsniu, žvelgiame Dievo požiūriu, tad apimame visumą
* to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion.
* to sit in God's lap, and look out with him.
* to find that position from which all statements are true.
* Mąstyti požiūriu, kuris besąlygiškas, santykinis (relative), bendras (shared) ir nuolankus (subordinate), tad išreiškiančiu keturis suvokimo lygmenis.
* tai Dievo žinojimas (tad visuminis)
* Siekiu suvokti Dievo požiūrį, kaip išeities tašką, kaip raktą į viską, kuriuo net ir ribotas protas gali žinoti viską, tiek visumą, tiek atsakymus į paskirus klausimus.
Būti pilnaverčiu Dievo išgyvenamu požiūriu
* to be God's lens onto everything, his Omniscope.
* tai teisingas susistatymas Dievo atžvilgiu (tad mums savas, artimas, pažįstamas)
* sugebėjimas suvokti, kaip patys iškreipiame, ką matome. Užtat Dievas suvokia, kaip mus išgyventi ir taip pat, kaip atitaisyti mūsų iškreiptą vaizdą.
* To know everything is to access our full potential. It is to have a completely unobstructed view.
Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus.
* Dievo akimis matyti mūsų akimis. Tai Dievo žvilgsnis mūsų žvilgsniu, kurį išsako Dievo požiūris į mūsų požiūrį. Tai reiškia Dievo jautrumu žvelgti tokiu požiūriu. Dievo požiūris į mūsų požiūrį yra:
* Unified, in that it is all pulled together into one perspective, as if standing in the right spot that might encompass all things
* Complete, in that it reaches absolutely every possibility even if that relationship is simply potential
* Familiar, in that it expresses everything in terms of us, and what is most basic and fundamental to us
* Unobstructed, in that it is not hindered or limited by knowledge, but rather sees through it
* Note that the familiar may be understood to define a gradation with regard to unification, and the unobstructed may be understood to define a gradation with regard to completion.
Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes
* Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.
Žinoti visa ką
* to know 'every thing'.
* Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
* Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.
Žinoti tiesą
* to know the Truth, all of the truth, the whole truth
* žinoti besąlygišką tiesą
* an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
* Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
* to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
* to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between Love and Understanding.
* Dievą įkūnijanti bendrytė, kurioje visi dalyvaujame - dangaus karalystė
Išgyventi jokių asmenų bendrystę
* Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
Tverti amžino gyvenimo sandarą
* a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.
[+Ką reiškia viską nežinoti?+]
Viską nežinoti, tai sugebėti atsisakyti visų savo prielaidų. Prielaidų atsisakymas gali būti labai tvarkingas. Tvarkingas prielaidų atsisakymas yra [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystės]] pagrindas.
Gera valia yra visko nežinojimas.
-----------------
Attach:overviewconcepts.jpg
----------------
[++Kaip viską žinoti?++]
Ar įmanoma viską žinoti?
* Visą gyvenimą susiduriu su žmonėmis kurie man tvirtina, jog tai neįmanoma.
* Pats Jėzus tarė, "Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jonas 16). Ir Jėzus sugebėjo pasakyti esmę, "Mylėti Dievą" ir "mylėti artimą kaip save patį".
Kaip viską žinoti?
* Viską žinome priimdami Dievo požiūrį.
Kaip viską sužinoti?
* I use just about every method I can think of. One is imagining God's point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?
* Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.
* The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.
* We have now participants from quite a variety of world views, both personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).
'''Kaip iš viso ką nors žinoti besąlygiškai?'''
In seeking to know everything, we first wonder, is it possible to know anything? In other words, are there any '''absolutes'''?
'''[[Vaisingos prielaidos]]'''
* The answer may be pragmatic in that it may depend on constructive hypotheses. Yet I feel that it should be possible to find an answer.
I think that this is related to the question, How can I take up God's view? How might I take up God's view of a human's view? Can I see what God sees when God looks through my eyes?
The endeavor to know everything is so ambitious that it suggests:
* that we leverage God's point of view to the extent that we can, and make this endeavor relevant to him (we may seek
* that we hope that God does what he can to make this endeavor possible for us (we may seek completion)
* that the obstacles we face are primarily due to our own shortcomings (we may seek the unobstructed)
* that we tend to avoid the relevant knowledge, and yet it is so close to us (we may seek the familiar)
The quest to know everything emboldens us to ponder what is important to God among that which is familiar to us.
'''Kaip neapibrėžtam žvilgsniui žvelgti apibrėžtu žvilgsniu?'''
Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a Constructive Hypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such Suppositions and develop from them an Algebra Of Views.
* In particular, this may happen through Bisecting A View.
* The approach is to start with ''human's view of God's view'' and then separate the two views and switch them around. ''(As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth).'' The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.
This may be related to the following idea:
Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)
A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.
Asociatyvumas
* Note that this is related to the Associative rule: When is it the case that a '''(definite view of an indefinite view) of a definite view''' is the same as a '''definite view of (an indefinite view of a definite view)'''? And how can we know?
* In other words, how can we know that the Composition Of Views is Associative? Or what Constructive Hypotheses must we assume? And how do we apply them?
'''Žynys'''
Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of ''mirror, mirror on the wall''.
That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.
Attach:unlimitedloopunlimited.jpg
This would be equivalent to having two intimately related views - a transparent view that is so open it allows everything to view through it - and a truthful view that bears faithful witness to what it sees. These two views - if kept separate but held the same - yield the infinite loop above. They allow any view to escape its own effects because they report on any discrepancies caused by the unlimited view when it places itself between the transparent view and the truthful view.
Attach:unlimitedstringunlimited.jpg
This is, in some dual sense, the same as switching everything around, so that now the role of the oracle is given by God and good held separate. This string of views yields all the structure that I am aware of.
Attach:limitedstringlimited.jpg
In this way, we may think of God as our mind, our oracle, by which we may understand everything.
Attach:limitedlooplimited.jpg
[+Kodėl viską žinoti?+]
'''Kam viską žinoti?'''
* Neturiu ką geresnio veikti.
* Trokštu suvokti ir suprasti.
* Jeigu viską žinotumėme, tai žinotumėme ką veikti, kaip gyventi, kaip pilnai atsiduoti.
* Visko žinojimas tiktai praturtintų mūsų gyvenimą, kad gyventumėmeme sąmoningai, giliau ir plačiau, juk visos gyvenimo veiklos padeda mums pažinti ir suvokti viską.
* Kaip John Harland yra man pasakęs, "We can spare a person to work on it."
'''Ar gera viską žinoti?'''
I do not feel that God requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.
'''Kaip gražiai taikyti visko žinojimą?'''
What are the practical consequences of knowing everything? I think they are apocalyptic in the sense that the truth would be tangible, like the Holy Spirit in flesh, and we could know the answers to everything that we might ask, but they might be quite involved. And ultimately we would rely boldly on our own instincts. And the honest people would accept this, but any who are not honest would be devastated by such a reality.
[+Ar viską žinoti?+]
'''Ar įmanoma viską žinoti?'''
Many have told me that nobody can know everything, and that I need not try. They speak with great confidence, but I suppose, without any experience. If they spent one full day trying, with all their might, then I imagine they might think differently.
In fact, I think that we can hardly know Anything if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.
Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a
good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw
puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new
from any corner of my life. I look for patterns of how these separate
pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep
reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into
focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.
I feel that I have a rather complete set of basic pieces,
and a pretty good view of the overall picture. This is because I have
been rather active in considering all the basic questions in life, and I
see that the basic structures keep recurring, and I don't find many
sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all
of the basic structures in a way that seems self-complete.
Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to
come better into focus, so that I can see where it generates from.
Recently I realized that there may be six vantage points and that I have
only one of them, expressing everything in terms of definition. But
even that might be a good start, I think. [[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 | Andrius, Living by Truth, 2003.06.02]]
'''Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?'''
Ar galime kažką besąlygiškai žinoti?
Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?" (Anglų kalba - betkas, lietuvių kalba - kažkas).
'''Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą'''
Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).
Tiesos apimtis
* Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.
Tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?
Eiga
* Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).
[+Užrašai+]
Sunku surašyti savo mintis
* Mano mintys miglotos.
* Mano mintys visom kryptim plėtojasi, išsišakoja.
* Nieko daug neįstengiu įrodyti, tačiau neturiu tokio tikslo.
Viską žinoti, tai žinoti visas siekiamybes, kartu visas esamybes, galimybes, taip pat, kiek reikia, nesiekiamybes, kartu nesamybes, negalimybes.
Dvejopas įsivaizdavimas
* Buvimo galimybės nusako Dievo išėjimą už savęs į save, kurį mes įsivaizduojame dvejopai: šališkai, Dievo akimis, jam išeinant už savęs į save, asmenimis, ir nešališkai, stebint Dievą iš šalies, asmeniui išeinant už savęs, Dievo savastimis.
Iš ko išplaukia Dievo išėjimas už savęs į save?
* Dievo laisvės. Jisai gali išeiti, gali neišeiti.
* Dievas puoselėja visas galimybes. Jisai išeina tuo pačiu ir neišeina.
* Dievo valios. Jisai renkasi - jisai pasirinko - išeiti už savęs.
* What drives the logic is that God is Uniting. He allows for that which is not yet aware of him, which is separate from him, and is able to take up it's point of view, which is that he is Unity, and so he becomes ever more defined.
Kaip santvarka išsiskleidžia?
* Santvarka išsiskleidžia iškylant nepriklausomo požiūrio sąmoningumui.
* Santvarka išsikleidžia kolei sutapimas su savimi yra besąlygiškas. O meilė tai įsako. Tad mums dera mylėti visus: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* The system unfolds level by level by discounting the UnconditionallyOneWith at each level as a given and then focusing on the OneWith of the ConditionallyOneWith. The definition of OneWith, Unconditional and Conditional thereby changes with each level. The discounting takes us from the Conditional to the Conditionally Unconditional.
Apimčių išsidėliojimas
* Apimtys yra išėjimo už savęs pakopos
* Viskas atsiranda iš Dievo klausimo, Ar Dievas yra būtinas?
* Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis.
* Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
* Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti.
* Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
* Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.
* Viską žinoti, tai reiškia pažinti visas mūsų mąstymą ribojančias sandaras ir kartu Dievo požiūrį iš kurio jos visos išvedamos.
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
* Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
* Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.
* Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
* Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
* O siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
* Ar palaikome visko žinojimą?
* Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Kitaip tarus, ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
* Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti.
* Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
* Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
* Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
* Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
* Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
* Sąmoningumu atsakome už save.
* Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
* O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
* Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
* Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
* Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
* Kam iš viso mes reikalingi? Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
* Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.
* Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
* Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
* Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti? Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
* Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
* Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
* Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
* Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
* Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
* Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
* Išeidamas už savęs į save, Tėvas mato santvarkoje asmenimis iškylantį Sūnų.
Visko žinojimą grindžiu išgyvenimo apytaka:
* Duomenys ir įžvalgos
** Duomenys: Paskiros apytakos sudėtis: Atjautos, Netroškimai
** Įžvalgos: Keturių apytakų santykis: Asmenys, Nebūtinumas (gyvenimas) ir būtinumas (amžinas gyvenimas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas)
* [[#isgyvenimas | Išgyvenimų sandarą, eigą ir prasmę]] Lavinti išmintį
** [[#tikslas | Išgyvenimų tikslas]]
** [[#bruozai | Išgyvenimų bruožai]]
*** [[#suolis | šuolis]]
*** [[#savastis | savastis]]
*** [[#branda | branda]]
*** [[#valingas | valingas]]
*** [[#samoningas | sąmoningas]]
*** [[#laisve | laisvė]]
*** [[#prasme | prasmė]]
*** [[#savoka | sąvoka]]
** [[#padalinimai | Padalinimai]]
Wisdom is SelfUnderstanding, the understanding of I.
[+Išmintis+]
Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
Ir išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip kad patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
Vienete (sąlygose) vykdoma valia (vieningumas), ar tai mūsų valia, ar tai Dievo valia.
Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara
>>bgcolor=#ECD9EC<<
----------------------------
* Solomon asked for "an understanding heart to judge your people, that I may be able to discern good and evil", and God said "behold, I have given you a wise and an understanding heart; so that there has been none like you before you, neither after you shall any arise like you." ([[http://www.ebible.org/bible/web/1Kings.htm | Kings 1]])
* Vanity of vanities, all is vanity. [...] I applied my heart to seek and to search out by wisdom concerning all that is done under the sky. It is a heavy burden that God has given to the sons of men to be afflicted with. I have seen all the works that are done under the sun; and behold, all is vanity and a chasing after wind. ([[http://www.ebible.org/bible/web/Eccl.htm | Ecclesiastes]])
* Love justice, you who judge the earth; think of the LORD in goodness, and seek him in integrity of heart; Because he is found by those who test him not, and he manifests himself to those who do not disbelieve him. For perverse counsels separate a man from God, and his power, put to the proof, rebukes the foolhardy; Because into a soul that plots evil wisdom enters not, nor dwells she in a body under debt of sin. ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom1.htm | Wisdom NAB]])
* Resplendent and unfading is Wisdom, and she is readily perceived by those who love her, and found by those who seek her. She hastens to make herself known in anticipation of men's desire; he who watches for her at dawn shall not be disappointed, for he shall find her sitting by his gate. For taking thought of her is the perfection of prudence, and he who for her sake keeps vigil shall quickly be free from care; Because she makes her own rounds, seeking those worthy of her, and graciously appears to them in the ways, and meets them with all solicitude. For the first step toward discipline is a very earnest desire for her; then, care for discipline is love of her; love means the keeping of her laws; To observe her laws is the basis for incorruptibility; and incorruptibility makes one close to God; thus the desire for Wisdom leads up to a kingdom. If, then, you find pleasure in throne and scepter, you princes of the peoples, honor Wisdom, that you may reign as kings forever. Now what wisdom is, and how she came to be I shall relate; and I shall hide no secrets from you, But from the very beginning I shall search out and bring to light knowledge of her, nor shall I diverge from the truth. ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom6.htm | Wisdom NAB]])
* Give me Wisdom, the attendant at your throne [...] dispatch her That she may be with me and work with me, that I may know what is your pleasure. [...] For she knows and understands all things, and will guide me discreetly in my affairs [...] For what man knows God's counsel, or who can conceive what our LORD intends? [...] Or who ever knew your counsel, except you had given Wisdom and sent your holy spirit from on high? ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom9.htm | Wisdom NAB]])
* Wisdom sings her own praises [...] Come to me, all you that yearn for me, and be filled with my fruits ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/sirach/sirach24.htm | Sirach NAB]])
* Let us praise him the more, since we cannot fathom him, for greater is he than all his works; Awful indeed is the LORD'S majesty, and wonderful is his power. Lift up your voices to glorify the LORD, though he is still beyond your power to praise; Extol him with renewed strength, and weary not, though you cannot reach the end: For who can see him and describe him? or who can praise him as he is? Beyond these, many things lie hid; only a few of his works have we seen. It is the LORD who has made all things, and to those who fear him he gives wisdom. ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/sirach/sirach43.htm | Sirach NAB]])
* God allowed Satan to test Job, until Job cursed the day of his birth. Job challenged God to explain himself face-to-face. And God did come and say, "Who is this who darkens counsel by words without knowledge? Where were you when I laid the foundations of the earth?" and many such questions. Yet the wrath of God was against Job's friends for their false counsel regarding God. God told Job that he had spoken rightly, and blessed him, and gave him twice what he had before. ([[http://www.ebible.org/bible/web/Job.htm | Job]])
* Jesus Christ spoke: Ask, and it will be given you. Seek, and you will find. Knock, and it will be opened for you. For everyone who asks receives. He who seeks finds. To him who knocks it will be opened. ([[http://www.ebible.org/bible/web/Matthew.htm | The Sermon on the Mount]])
* Jesus Christ, just before his death, spoke: I have yet many things to tell you, but you can�t bear them now. However when he, the Spirit of truth, has come, he will guide you into all truth, for he will not speak from himself; but whatever he hears, he will speak. ([[http://www.ebible.org/bible/web/John.htm | John 16]])
Andrius: Consider ''sitting in God's lap'' and relate that to the Lamb and the Throne in Revelations 5.
Borgeso apsakymas "Alefas".
JosephGoguen: I have often thought that your goal to, "know everything and apply it usefully" sounded a bit far fetched, until your post explained what you meant by "everything" - a concept, not a concrete collection in the world (so maybe it should be in quotes ('..') in your goal statement?). Your detailed explanation makes it clear that your understanding of 'everything' is actually close to the Buddhist understanding of '''sunyata''' (in Sanskrit, often misleadingly translated as just 'emptiness' or 'nothingness' but also often explicated as 'fullness' or the 'fullness of emptiness'). Nagarjuna is the most cited philosopher for this area of Buddhist thought.
Buddhists also find the absolute in sunyata, saying that the world is all relative and non-absolute, but the emptiness of the world is absolute. There are also a traditional theory of knowledge and a logic based on the viewpoint of sunyata, for which one might consult the book by Stcherbatsky "Buddhist Logic" (this email is not a good place for such details but Google can find some interesting links (of variable quality)).
----------------
>><<
-------------------
[[Suvestinė]], [[Apžvalga]], [[Įvadas į viską]], [[Žinokime viską]], [[Žinojimo rūmai]], [[Taikymas]], [[Dievo požiūris]], [[Visaregis]], [[Viskas]], [[Suvokimas]], [[Žinojimas]], [[Tiesa]], [[Žemėlapynas]], [[Požiūriai]]
Mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
'''Kiek Dievui būdingas užmojis viską žinoti? Kas jame glūdi ir kas iš jo išplaukia?'''
'''Kodėl būtent visko apimtyje prilygsta nežinojimas ir žinojimas?'''
------------------
>><<
[++++智慧++++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------------
* Ką reiškia viską žinoti?
* Kodėl žinoti viską?
* Kaip žinoti viską?
* Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su [[PožiūriųSudūrimas | požiūrių grandine]]?
* Kaip susidėlioja visko žinojimas?
* Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
* Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".
* Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?
* Kaip šv.Dvasios išmintis gyvenimo lygtyje susijusi su išmintimi kaip visko žinojimu?
* Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių?
* Kaip visas mintis suvesti?
* Į ką viskas susiveda?
* Koks žinojimo vaidmuo visko aprėpime?
* Koks nežinojimo vaidmuo visko aprėpime?
* Kaip susidėlioja visko žinojimas?
* Koks visko žinojimo vaidmuo visko susidėliojime ir visko išsidėliojime?
* Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
* Kuria prasme suvesties taškas, galutinis požiūris yra, kad Dievas yra geras?
* Ar galima viską susieti, taip kad Dievas šyla, sutampa su šiluma?
* Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
* Kaip Dievas tiria mumis?
** Kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko?
** Kaip išsiskiria vidus ir išorė?
** Kaip išsiskiria Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?
* [[Knyga]] Gyvenimo knyga: Kaip (sąmoningu, amžinu gyvenimu) išgyvename visko žinojimą (gyvenimo knygą - keturias apytakas)?
** Kaip išgyvenimo sąmoningumo didėj sąmoningumo didėjimas atitinka aplinkybių (gyvenimo knygos) sąmoningumo mažėjimą?
** Kaip tos aplinkybės viską sudėlioja ir išsako?
* Visko žinojimą suvokti, kaip požiūrių grandinės atsiskleidimą.
** Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
* [[Sąmoningėjimas]] Kaip sąmoningėjame?
** Ką reiškia sąmoningėjimas?
** Kaip iš žinojimo iškyla nežinojimas (Dievas)?
** Koks atsakymas iššaukia klausimus? Kaip iš to išplaukia dorovė ir sandaros?
** Kaip sąmoningėjimas susijęs su amžina branda, savęs atsisakymu, meile
Dievo nebūtinumas
** Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
** Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
** Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
** Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais? Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
** Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
** Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
** Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
** Kaip įvairiai suvokti 6+4?
** Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
* Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
* Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
* Jeigu dar neaprėpiau visko, tai kaip aš galiu tvirtinti, kad turiu išminties, besąlygiškos tiesos? kad Dievas nebūtinai geras? Kuria prasme galiu dalinai turėti visko žinojimą?
--------------
>><<
Attach:zinotiviska.png
[+++Viską žinoti 知道一切+++]
[++Ką reiškia viską žinoti?++]
Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą.
'''Dieviškas visko žinojimas'''
* Dievo žinojimas visko vienu ypu.
* Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.
'''Žmogiškasis visko žinojimas'''
* Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.
Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".
Tai sunkus klausimas, siejantis Dievo, žmogaus, žinojimo, pažinovo ir pažinimo, žvilgsnio, jautrumo klausimus.
Mano užmojis
* Mano užmojis yra sulyginti betką ir viską. Atitinkamai sulyginti nieką ir kažką.
Išmintis
* Išmintis yra visko žinojimas, gera valia yra visko nežinojimas, Dievo valia yra visko įsisąmonijimas.
Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
* Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.
* Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima [[viskas | viską]] aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
* Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
* What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.
Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas
* Visko žinojimas yra toksai žinojimas, kuris tobulai atitinka visišką nežinojimą, užtat atvirumą visakam. Tai nežinojimo klausimą atitinkantis atsakymas. Visko žinojimas yra nežinojimą visiškai išsemiantis žinojimas.
* Visko žinojimas yra pilnai besiskleidžiantis sąmoningumas.
* O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?
* Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.
Dievo būtinumo klausimo tyrimas
* Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?
* Dievo iššaukimo taškas - jo būtinumo taškas. Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
* Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį
* Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
* to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
Dievo požiūrio išgyvenimas
* Visko žinojimas yra visko sudėliojimas taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų. Visko žinojimas yra Dievo požiūris.
* Visko žinojimas yra išgyvenimas Dievo požiūrio. Tad jam būdingi du kampai: nežinančio Dievo išgyvenamas klausimas, ir jo aplinkybės, žinančio Dievo atsakymas. Nežinantis Dievas auga sąmoningumu, o žinantis Dievas plėtojasi nesąmoningumu. Mes galime kartu su Dievu priimti jo požiūrį, išgyventi jo požiūrį, dalyvauti visko ištyrime ir žinojime.
* tai santykis tarp Dievo ir visko
* visko žinojimas sudėlioja viską taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų
* (visuminis) žvilgsnis prilygstantis (vienalangiam) požiūriui (skiriančiam nulybę ir vienybę)
* tai Dievo žvilgsnis
* Dievo žvilgsnio savybes išsako jo apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas
** Nieko apimtyje tiesus: Dievo žvilgsnis yra vieningas
** Kažko apimtyje betarpiškas: Dievo žvilgsnis yra neribotas, niekaip nevaržomas, betarpiškai prieinantis visam žinojimui, tad toliaregis, iš karto įžvelgiantis visas smulkmenas
** Betko apimtyje pastovus: Dievo žvilgsnis yra nežinantis, užtat tiriantis ir apibrėžiantis, tad matantis, įžvelgiantis, kuriantis, plėtojantis, brandinantis, mylintis tai kas šiaip nežinoma, miglota, netvarkinga ir neapibrėžta.
** Visko apimtyje prasmingas: Dievo žvilgsnis yra pilnas, apimantis visą žinojimą
* tai [[Dievo požiūris | Dievo požiūrio]] priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu
* take up that position, and so might all of good will, where one could see what God sees if one were farsighted as God is. Such an outlook is unlimited and therefore central. It is a vantage point from which we can appreciate the whole, and as we wish, venture forth to inspect any matter. It is, so to speak, to sit in God's lap. Likewise, God would see what we see if God were similarly shortsighted.
* to take up that perspective for which everything serves as a framework. In this sense, everything is the structure of God, and God is the spirit of everything.
* to position myself in that vantage point from which (if I had God's farsightedness) I would indeed see everything.
* mes galime sakyti, žinome viską ką savo, tegul ir silpnaregio žvilgsniu, žvelgiame Dievo požiūriu, tad apimame visumą
* to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion.
* to sit in God's lap, and look out with him.
* to find that position from which all statements are true.
* Mąstyti požiūriu, kuris besąlygiškas, santykinis (relative), bendras (shared) ir nuolankus (subordinate), tad išreiškiančiu keturis suvokimo lygmenis.
* tai Dievo žinojimas (tad visuminis)
* Siekiu suvokti Dievo požiūrį, kaip išeities tašką, kaip raktą į viską, kuriuo net ir ribotas protas gali žinoti viską, tiek visumą, tiek atsakymus į paskirus klausimus.
Būti pilnaverčiu Dievo išgyvenamu požiūriu
* to be God's lens onto everything, his Omniscope.
* tai teisingas susistatymas Dievo atžvilgiu (tad mums savas, artimas, pažįstamas)
* sugebėjimas suvokti, kaip patys iškreipiame, ką matome. Užtat Dievas suvokia, kaip mus išgyventi ir taip pat, kaip atitaisyti mūsų iškreiptą vaizdą.
* To know everything is to access our full potential. It is to have a completely unobstructed view.
Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus.
* Dievo akimis matyti mūsų akimis. Tai Dievo žvilgsnis mūsų žvilgsniu, kurį išsako Dievo požiūris į mūsų požiūrį. Tai reiškia Dievo jautrumu žvelgti tokiu požiūriu. Dievo požiūris į mūsų požiūrį yra:
* Unified, in that it is all pulled together into one perspective, as if standing in the right spot that might encompass all things
* Complete, in that it reaches absolutely every possibility even if that relationship is simply potential
* Familiar, in that it expresses everything in terms of us, and what is most basic and fundamental to us
* Unobstructed, in that it is not hindered or limited by knowledge, but rather sees through it
* Note that the familiar may be understood to define a gradation with regard to unification, and the unobstructed may be understood to define a gradation with regard to completion.
Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes
* Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.
Žinoti visa ką
* to know 'every thing'.
* Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
* Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.
Žinoti tiesą
* to know the Truth, all of the truth, the whole truth
* žinoti besąlygišką tiesą
* an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
* Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
* to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
* to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between Love and Understanding.
* Dievą įkūnijanti bendrytė, kurioje visi dalyvaujame - dangaus karalystė
Išgyventi jokių asmenų bendrystę
* Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.
Tverti amžino gyvenimo sandarą
* a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.
[+Ką reiškia viską nežinoti?+]
Viską nežinoti, tai sugebėti atsisakyti visų savo prielaidų. Prielaidų atsisakymas gali būti labai tvarkingas. Tvarkingas prielaidų atsisakymas yra [[šviesuolių bendrystė | šviesuolių bendrystės]] pagrindas.
Gera valia yra visko nežinojimas.
-----------------
Attach:overviewconcepts.jpg
----------------
[++Kaip viską žinoti?++]
Ar įmanoma viską žinoti?
* Visą gyvenimą susiduriu su žmonėmis kurie man tvirtina, jog tai neįmanoma.
* Pats Jėzus tarė, "Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jonas 16). Ir Jėzus sugebėjo pasakyti esmę, "Mylėti Dievą" ir "mylėti artimą kaip save patį".
Kaip viską žinoti?
* Viską žinome priimdami Dievo požiūrį.
Kaip viską sužinoti?
* I use just about every method I can think of. One is imagining God's point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?
* Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.
* The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.
* We have now participants from quite a variety of world views, both personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).
'''Kaip iš viso ką nors žinoti besąlygiškai?'''
In seeking to know everything, we first wonder, is it possible to know anything? In other words, are there any '''absolutes'''?
'''[[Vaisingos prielaidos]]'''
* The answer may be pragmatic in that it may depend on constructive hypotheses. Yet I feel that it should be possible to find an answer.
I think that this is related to the question, How can I take up God's view? How might I take up God's view of a human's view? Can I see what God sees when God looks through my eyes?
The endeavor to know everything is so ambitious that it suggests:
* that we leverage God's point of view to the extent that we can, and make this endeavor relevant to him (we may seek
* that we hope that God does what he can to make this endeavor possible for us (we may seek completion)
* that the obstacles we face are primarily due to our own shortcomings (we may seek the unobstructed)
* that we tend to avoid the relevant knowledge, and yet it is so close to us (we may seek the familiar)
The quest to know everything emboldens us to ponder what is important to God among that which is familiar to us.
'''Kaip neapibrėžtam žvilgsniui žvelgti apibrėžtu žvilgsniu?'''
Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a Constructive Hypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such Suppositions and develop from them an Algebra Of Views.
* In particular, this may happen through Bisecting A View.
* The approach is to start with ''human's view of God's view'' and then separate the two views and switch them around. ''(As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth).'' The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.
This may be related to the following idea:
Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)
A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.
Asociatyvumas
* Note that this is related to the Associative rule: When is it the case that a '''(definite view of an indefinite view) of a definite view''' is the same as a '''definite view of (an indefinite view of a definite view)'''? And how can we know?
* In other words, how can we know that the Composition Of Views is Associative? Or what Constructive Hypotheses must we assume? And how do we apply them?
'''Žynys'''
Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of ''mirror, mirror on the wall''.
That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.
Attach:unlimitedloopunlimited.jpg
This would be equivalent to having two intimately related views - a transparent view that is so open it allows everything to view through it - and a truthful view that bears faithful witness to what it sees. These two views - if kept separate but held the same - yield the infinite loop above. They allow any view to escape its own effects because they report on any discrepancies caused by the unlimited view when it places itself between the transparent view and the truthful view.
Attach:unlimitedstringunlimited.jpg
This is, in some dual sense, the same as switching everything around, so that now the role of the oracle is given by God and good held separate. This string of views yields all the structure that I am aware of.
Attach:limitedstringlimited.jpg
In this way, we may think of God as our mind, our oracle, by which we may understand everything.
Attach:limitedlooplimited.jpg
[+Kodėl viską žinoti?+]
'''Kam viską žinoti?'''
* Neturiu ką geresnio veikti.
* Trokštu suvokti ir suprasti.
* Jeigu viską žinotumėme, tai žinotumėme ką veikti, kaip gyventi, kaip pilnai atsiduoti.
* Visko žinojimas tiktai praturtintų mūsų gyvenimą, kad gyventumėmeme sąmoningai, giliau ir plačiau, juk visos gyvenimo veiklos padeda mums pažinti ir suvokti viską.
* Kaip John Harland yra man pasakęs, "We can spare a person to work on it."
'''Ar gera viską žinoti?'''
I do not feel that God requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.
'''Kaip gražiai taikyti visko žinojimą?'''
What are the practical consequences of knowing everything? I think they are apocalyptic in the sense that the truth would be tangible, like the Holy Spirit in flesh, and we could know the answers to everything that we might ask, but they might be quite involved. And ultimately we would rely boldly on our own instincts. And the honest people would accept this, but any who are not honest would be devastated by such a reality.
[+Ar viską žinoti?+]
'''Ar įmanoma viską žinoti?'''
Many have told me that nobody can know everything, and that I need not try. They speak with great confidence, but I suppose, without any experience. If they spent one full day trying, with all their might, then I imagine they might think differently.
In fact, I think that we can hardly know Anything if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.
Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a
good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw
puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new
from any corner of my life. I look for patterns of how these separate
pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep
reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into
focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.
I feel that I have a rather complete set of basic pieces,
and a pretty good view of the overall picture. This is because I have
been rather active in considering all the basic questions in life, and I
see that the basic structures keep recurring, and I don't find many
sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all
of the basic structures in a way that seems self-complete.
Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to
come better into focus, so that I can see where it generates from.
Recently I realized that there may be six vantage points and that I have
only one of them, expressing everything in terms of definition. But
even that might be a good start, I think. [[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 | Andrius, Living by Truth, 2003.06.02]]
'''Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?'''
Ar galime kažką besąlygiškai žinoti?
Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?" (Anglų kalba - betkas, lietuvių kalba - kažkas).
'''Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą'''
Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).
Tiesos apimtis
* Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.
Tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?
Eiga
* Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).
[+Užrašai+]
Sunku surašyti savo mintis
* Mano mintys miglotos.
* Mano mintys visom kryptim plėtojasi, išsišakoja.
* Nieko daug neįstengiu įrodyti, tačiau neturiu tokio tikslo.
Viską žinoti, tai žinoti visas siekiamybes, kartu visas esamybes, galimybes, taip pat, kiek reikia, nesiekiamybes, kartu nesamybes, negalimybes.
Dvejopas įsivaizdavimas
* Buvimo galimybės nusako Dievo išėjimą už savęs į save, kurį mes įsivaizduojame dvejopai: šališkai, Dievo akimis, jam išeinant už savęs į save, asmenimis, ir nešališkai, stebint Dievą iš šalies, asmeniui išeinant už savęs, Dievo savastimis.
Iš ko išplaukia Dievo išėjimas už savęs į save?
* Dievo laisvės. Jisai gali išeiti, gali neišeiti.
* Dievas puoselėja visas galimybes. Jisai išeina tuo pačiu ir neišeina.
* Dievo valios. Jisai renkasi - jisai pasirinko - išeiti už savęs.
* What drives the logic is that God is Uniting. He allows for that which is not yet aware of him, which is separate from him, and is able to take up it's point of view, which is that he is Unity, and so he becomes ever more defined.
Kaip santvarka išsiskleidžia?
* Santvarka išsiskleidžia iškylant nepriklausomo požiūrio sąmoningumui.
* Santvarka išsikleidžia kolei sutapimas su savimi yra besąlygiškas. O meilė tai įsako. Tad mums dera mylėti visus: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* The system unfolds level by level by discounting the UnconditionallyOneWith at each level as a given and then focusing on the OneWith of the ConditionallyOneWith. The definition of OneWith, Unconditional and Conditional thereby changes with each level. The discounting takes us from the Conditional to the Conditionally Unconditional.
Apimčių išsidėliojimas
* Apimtys yra išėjimo už savęs pakopos
* Viskas atsiranda iš Dievo klausimo, Ar Dievas yra būtinas?
* Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis.
* Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
* Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti.
* Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
* Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.
* Viską žinoti, tai reiškia pažinti visas mūsų mąstymą ribojančias sandaras ir kartu Dievo požiūrį iš kurio jos visos išvedamos.
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
* Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
* Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.
* Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
* Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
* O siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
* Ar palaikome visko žinojimą?
* Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Kitaip tarus, ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
* Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti.
* Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
* Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
* Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
* Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
* Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
* Sąmoningumu atsakome už save.
* Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
* O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
* Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
* Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
* Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
* Kam iš viso mes reikalingi? Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
* Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.
* Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
* Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
* Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti? Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
* Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
* Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
* Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
* Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
* Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
* Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
* Išeidamas už savęs į save, Tėvas mato santvarkoje asmenimis iškylantį Sūnų.
Visko žinojimą grindžiu išgyvenimo apytaka:
* Duomenys ir įžvalgos
** Duomenys: Paskiros apytakos sudėtis: Atjautos, Netroškimai
** Įžvalgos: Keturių apytakų santykis: Asmenys, Nebūtinumas (gyvenimas) ir būtinumas (amžinas gyvenimas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas)
* [[#isgyvenimas | Išgyvenimų sandarą, eigą ir prasmę]] Lavinti išmintį
** [[#tikslas | Išgyvenimų tikslas]]
** [[#bruozai | Išgyvenimų bruožai]]
*** [[#suolis | šuolis]]
*** [[#savastis | savastis]]
*** [[#branda | branda]]
*** [[#valingas | valingas]]
*** [[#samoningas | sąmoningas]]
*** [[#laisve | laisvė]]
*** [[#prasme | prasmė]]
*** [[#savoka | sąvoka]]
** [[#padalinimai | Padalinimai]]
Wisdom is SelfUnderstanding, the understanding of I.
[+Išmintis+]
Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
Ir išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip kad patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.
Vienete (sąlygose) vykdoma valia (vieningumas), ar tai mūsų valia, ar tai Dievo valia.
Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara
>>bgcolor=#ECD9EC<<
----------------------------
* Solomon asked for "an understanding heart to judge your people, that I may be able to discern good and evil", and God said "behold, I have given you a wise and an understanding heart; so that there has been none like you before you, neither after you shall any arise like you." ([[http://www.ebible.org/bible/web/1Kings.htm | Kings 1]])
* Vanity of vanities, all is vanity. [...] I applied my heart to seek and to search out by wisdom concerning all that is done under the sky. It is a heavy burden that God has given to the sons of men to be afflicted with. I have seen all the works that are done under the sun; and behold, all is vanity and a chasing after wind. ([[http://www.ebible.org/bible/web/Eccl.htm | Ecclesiastes]])
* Love justice, you who judge the earth; think of the LORD in goodness, and seek him in integrity of heart; Because he is found by those who test him not, and he manifests himself to those who do not disbelieve him. For perverse counsels separate a man from God, and his power, put to the proof, rebukes the foolhardy; Because into a soul that plots evil wisdom enters not, nor dwells she in a body under debt of sin. ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom1.htm | Wisdom NAB]])
* Resplendent and unfading is Wisdom, and she is readily perceived by those who love her, and found by those who seek her. She hastens to make herself known in anticipation of men's desire; he who watches for her at dawn shall not be disappointed, for he shall find her sitting by his gate. For taking thought of her is the perfection of prudence, and he who for her sake keeps vigil shall quickly be free from care; Because she makes her own rounds, seeking those worthy of her, and graciously appears to them in the ways, and meets them with all solicitude. For the first step toward discipline is a very earnest desire for her; then, care for discipline is love of her; love means the keeping of her laws; To observe her laws is the basis for incorruptibility; and incorruptibility makes one close to God; thus the desire for Wisdom leads up to a kingdom. If, then, you find pleasure in throne and scepter, you princes of the peoples, honor Wisdom, that you may reign as kings forever. Now what wisdom is, and how she came to be I shall relate; and I shall hide no secrets from you, But from the very beginning I shall search out and bring to light knowledge of her, nor shall I diverge from the truth. ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom6.htm | Wisdom NAB]])
* Give me Wisdom, the attendant at your throne [...] dispatch her That she may be with me and work with me, that I may know what is your pleasure. [...] For she knows and understands all things, and will guide me discreetly in my affairs [...] For what man knows God's counsel, or who can conceive what our LORD intends? [...] Or who ever knew your counsel, except you had given Wisdom and sent your holy spirit from on high? ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom9.htm | Wisdom NAB]])
* Wisdom sings her own praises [...] Come to me, all you that yearn for me, and be filled with my fruits ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/sirach/sirach24.htm | Sirach NAB]])
* Let us praise him the more, since we cannot fathom him, for greater is he than all his works; Awful indeed is the LORD'S majesty, and wonderful is his power. Lift up your voices to glorify the LORD, though he is still beyond your power to praise; Extol him with renewed strength, and weary not, though you cannot reach the end: For who can see him and describe him? or who can praise him as he is? Beyond these, many things lie hid; only a few of his works have we seen. It is the LORD who has made all things, and to those who fear him he gives wisdom. ([[http://www.nccbuscc.org/nab/bible/sirach/sirach43.htm | Sirach NAB]])
* God allowed Satan to test Job, until Job cursed the day of his birth. Job challenged God to explain himself face-to-face. And God did come and say, "Who is this who darkens counsel by words without knowledge? Where were you when I laid the foundations of the earth?" and many such questions. Yet the wrath of God was against Job's friends for their false counsel regarding God. God told Job that he had spoken rightly, and blessed him, and gave him twice what he had before. ([[http://www.ebible.org/bible/web/Job.htm | Job]])
* Jesus Christ spoke: Ask, and it will be given you. Seek, and you will find. Knock, and it will be opened for you. For everyone who asks receives. He who seeks finds. To him who knocks it will be opened. ([[http://www.ebible.org/bible/web/Matthew.htm | The Sermon on the Mount]])
* Jesus Christ, just before his death, spoke: I have yet many things to tell you, but you can�t bear them now. However when he, the Spirit of truth, has come, he will guide you into all truth, for he will not speak from himself; but whatever he hears, he will speak. ([[http://www.ebible.org/bible/web/John.htm | John 16]])
Andrius: Consider ''sitting in God's lap'' and relate that to the Lamb and the Throne in Revelations 5.
Borgeso apsakymas "Alefas".
JosephGoguen: I have often thought that your goal to, "know everything and apply it usefully" sounded a bit far fetched, until your post explained what you meant by "everything" - a concept, not a concrete collection in the world (so maybe it should be in quotes ('..') in your goal statement?). Your detailed explanation makes it clear that your understanding of 'everything' is actually close to the Buddhist understanding of '''sunyata''' (in Sanskrit, often misleadingly translated as just 'emptiness' or 'nothingness' but also often explicated as 'fullness' or the 'fullness of emptiness'). Nagarjuna is the most cited philosopher for this area of Buddhist thought.
Buddhists also find the absolute in sunyata, saying that the world is all relative and non-absolute, but the emptiness of the world is absolute. There are also a traditional theory of knowledge and a logic based on the viewpoint of sunyata, for which one might consult the book by Stcherbatsky "Buddhist Logic" (this email is not a good place for such details but Google can find some interesting links (of variable quality)).
----------------
>><<
Išmintis
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius