Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Jonas Noreika juodraštis, 20180531 Jonas Noreika šaltiniai, Jonas Noreika, Jonas Noreika užklausa

Visapusiškam tyrimui svarbūs dokumentai

Žemaičių žemė, Nr.5

  • Užtektų panagrinėti Žemaičių LAF laikraštį "Žemaičių žemė" Nr.5.
    • Jonas Noreika, Pakelk galvą, Lietuvi!!! "Nuo pat pasaulio pradžios viešpatauja įstatymas: stipresnis užmuša silpnesnį. Stiprėkime ir stiprinkim!"
    • Jonas Noreika - esė apie autokratiją

Žemaičių žemė

  • Laisvieji žemaičiai, laikraštis, 1941.07.01.
  • Vyskupo Ramanausko parodymai
  • Kunigo Kazimiero Olšausko parodymai
  • Krikščioniškoje žemaičių didybė. Kun.Kazimieras Olšauskas (Alšėnas)
  • Petro Gintalo byla
  • kunigų bylos
  • Laiškas apie nuosavybę
  • spausdinti leidiniai
  • Landsbergis et al,
  • Žemaičių žemė Nr.1, liepos 9 d. - Lietuvių aktyvistų fronto veiklos metmenys
  • Rapolas Kuodis rašė 1944 m.

Zenono Blyno dienoraštis

  • Žemaičių žemės genocidinės delegacijos sąstatas ir veikla.
  • Trys Žemaičių žemės raštai ir ketvirtą

Damijonas Riauka. "Branginkime laisvę". Trimitas, 1996 m. kovo mėn.

VU f.198, a.727 Zenono Ivinskio Pro Memoria

  • LCVA-R1441-2-36 Petras Gintalas
  • „Petras Gintalas. Gyvenimas ir kūryba“. Sudarė Danutė Mukienė. Regionų kultūrinių iniciatyvų centras ir Žemaičių muziejus „Alka“.
  • „Petras Gintalas. Gyvenimas ir kūryba“. Danguolė Želvytė. http://samogitia.mch.mii.lt/ISTORIJA/Petras_Gintalas.htm

Zenono Blyno dienoraštis

  • Žemaičių žemės genocidinės delegacijos sąstatas ir veikla.
  • Trys Žemaičių žemės raštai ir ketvirtą
  • Avraham Tory dienoraštis
  • Škirpa prisiminimai
  • Škirpa Sukilimas
  • Kapitono Igno byla
  • Prapuolenis, Į Laisvę, 1964
  • LII, f.8, a.1-8, b.668 Prapuolenio prisiminimų tęsinys
  • Valiušaitis, 2014
  • LII, f.8, a.1-8, b.968
  • Pyragius
  • Nepriklausoma Lietuva, 1964.01.15, psl.2
  • Tautos kelias
  • Giedraičio parodymai
  • LII, f.5, a.1-1, b.12145-2 Jurgio Valiulio (Karolio Drungos) viešas pareiškimas 1982.VIII.23 apie Joną Jurkūną
  • Matulionis, Neramios dienos
  • Bubnys, 2017, 103-107

Noreika - "Velniava", "Trys velniai"

Karo lauko teismo bylos

  • LCVA-R1441-2-10 Vlado Baužos byla, sušaudė kalėjimo prižiūrėtojus
  • Plungės valsčiai psl.340 tragiškai žuvo žmona (Tenisono)
  • Tenisonas - Žemaitijos girių takais - kodėl nemini tuos laikus?
  • Jonušauskienės Julijos parodymai - žuvo kalėjimo prižiūrėtojas, kuris bandė juos gelbėti
  • Vyskupo Borisevičiaus byla
  • Telšių vyskupijos svetainė - vyskupai išgelbėjo Žūtautą
  • Mato Krygerio prisiminimai
  • LCVA f.1075, a.2, b.6 Noreikos įsakymas nežudyti
  • Vilutis apie Gewecke
  • Jėgerio ataskaita
  • R1441-2-1
  • R1441-2-21
  • R1441-2-25
  • R1441-2-69
  • R1441-2-148
  • R1441-2-272
  • R1441-2-321

Kun.Pukio parodymai

Pakalniškio knygos, ypač: Septintoji diena

  • Pakalniškis Plungė
  • Pakalniškis Studento dienoraštis
  • Pakalniškis Per dvidešimtąjį amžių
  • Pakalniškis Septintoji knyga
  • Pakalniškis - pasikalbėjimas su Akiračiais
  • Lietuvos kariuomenės mobilizacija
  • Bylos apie priverstinę mobilizaciją
  • Išvardinti visi karininkai
  • Teisingos datos
  • Pakalniškio nutylėjimai ir dalyvavimas
  • Pakalniškio dienoraščiai
  • Potvynis ALKA archyve
  • Pakalniškis prisimena Noreiką
  • Alsėdžiai - baltaraiščiai
  • byla pie moblizaciją tuomet ir šaukimus vėliau

Plungiškių ir giminių prisiminimai

  • Silvia Foti
  • Namas, kuriame gyveno: turtingų žydų name Vaižganto 3, netoli sinagogos, Vaižganto 7a, kur buvo laikomi žydai.
  • Baldai
  • 1971 m. Stanislava Pocienė''', 1907 m. gimimo, pasakė savo sūnui, studentui Bronislavui Pociui, kad 1941 m. Jonas Noreika vadovavo Plungės žydų žudynėms, kaip Plungės komendantas. Jis turėjo 20 pakalikų (lietuvių policininkų baltaraiščių, kurie ant rankos nešiojo baltus raiščius). Ji tai girdėjo iš žmonių. Ji 1941 m. Plungės fabrike dirbo verpėja. Bronislavas Pocius sutiko, kad tai paskelbtumėme.
  • Susirašinėjimas 2002 metais.

LNP ir LAF Karaliaučius

  • Bruniaus parodymai - Telšiai: Noreika, LNP
  • (LII, f.8, a.1-8, b.665) LNP atsišaukimas "Į Lietuvių Aktyvistus ... "
  • (Prapuolenis, 1964)
  • (Vilutis, Likimo mozaika)
  • Zenonas Blynas - palyginti tris deklaracijas - antroji atskleidžia voldemarininkų įtaką
  • (Vyliūtė, ps.121) Bronius Užemis: "Grįžęs į Kauną 1941 m. birželyje, tuoj atnaujinau ryšius su senais draugais, sutikau ką tik iš kalėjimo pasiliuosavusį Igną Vylių. Kažkuris iš jų pakvietė mane į Nacionalistų partijos būstinę. Nuvykau. Pirmuoju smuiku ten griežė Jonas Vokietaitis. Jis ir apie jį besisukinėjantieji man nepatiko, žodžiu, tarp tikrai garbingų vyrų rinkosi ir tokių, kurie mus sekė, buvo iš kitur atklydę, kitų atsiųsti karštakošiai, kai kurie bandė per daug angažuotis vokiečiams. Tikra nelaimė nacionalistams, kad į jų partiją prilindo visokio šlamšto, tarptautinių padaužų. Bet juk tai natūralu. Laikui nuvalius nešvarumus, dar labiau sužibo tikrieji pasiryžėliai, idealistai, patriotai: kpt.J.Noreika, mjr.V.Bulvičius, kpt.I.Vylius, pagaliau Kl.Brunius, St.Puodžius, Iz.Kurklietis ir kt." Kurie, jūsų manymu Lietuvių nacionalistų partija buvo "tikrai garbingi vyrai"? Ir kurie buvo "kitų atsiųsti karštakošiai"? Kodėl jisai būtent Noreiką mini, kaip Lietuvių nacionalistų partiją atspindinčią pažibą?

Leidimas nešioti ginklus (LCVA f.1075 a.2 b.19 l.3R)

  • Riauka mini leidimus nešioti ginklus.
  • Šilgalis: Kelionės į Vokietiją

Germantas

  • Škirpa apie Germantas: Jam vieninteliam leista vadintis Lietuvos nacionalsocialistu.
  • Olšvangas: jam rūpėjo išžudyti žydus
  • Keliuotis
  • "Žmonės ir žvėrys", Kun.Stasys Yla.
  • 1939 m. pasiūlymai Heydrichui rengti pogromus.
  • (Blynas, ) Germantas-Meškauskas net pamiegodavo pas SD pareigūną Kurmies. ...
  • (Blynas, 1941.08.03) SD pareigūnas Kurmies tvirtino, jog Germantas-Meškauskas "Vokietijai pasitarnavęs". Ką jūs manote, ką tai reiškia?
  • Ramanausko antras raštas, ką jisai reiškia?
  • Škirpa: "Jau pirmąją rusų - vokiečių karo dieną pasiekė K.Škirpą žinios, neva kaikurie buv. mūsų saugumo valdininkai išsiskubina su savo vokiškaisiais kolegomis, Gestapo pareigūnais, į Lietuvą. Klausimas, kodėl jie taip skuba, kodėl naudojasi tokia nepaprasta vokiečių malone, kad kartu su svetima kariuomene gali vykti į Lietuvą, kai visiems kitiems lietuviams atbėgėliams netik nebuvo leisti tuojau grįžti į savo tėvynę, bet net buvo iš vokiečių policijos pusės imtasi kuo griežčiausių priemonių, kad kuris nors iš jų nepaspruktų iš Berlyno. ... Už dienos kitos paaiškėjo ir tikslai, dėl kurių jie į Lietuvą taip skubinosi: kurti Lietuvių Nacionalsocialistų Partiją. Pirmasis [Germantas-Meškauskas] turėjo pasidaryti šios partijos vardu, o antrasis [Čenkus] - lietuviškųjų SS galva. Bet truko vado pavaduotojo. Pasirodo, juo buvęs numatytas Alantas-Jakševičius. Šis pastarasis, nekurį laiką dar lukterėjęs Berlyne, čia pavadavo Germantą palaikyti santykiams su visagale vokiečių Sicherheitsdienst. Jie sortiravo lietuvius atbėgėlius į Reichui patikimus ir nepatikimus bei teikė vokiečių Gestapui patarimų, kuriems jų leisti vykti į Lietuvą ir kuriems ne. Ar paminėti keli lietuviai saugumiečiai kailyje buvo sugalvoję kurti Lietuvių Nacionalsocialistų Partiją patys, ar tai daryti jiems pavedė jų naujieji darbdaviai, nesvarbu. Viena tik stebina, kad toks sumanymas iš viso buvo kilęs. Stebėtina dėl šių dviejų aplinkybių: pirma, todėl kad pats Hitleris yra pasakęs, jog nacionalsocializmas nėra jokia prekė eksportui ir, antra, todėl, kad kiekvienas nors šiek tiek nusimanančiam apie mūsų tautos troškimus turėjo būti iš anksto suprantama, jog po įvykusio sukilimo, deklaravusi Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, vokiškajam nacionalsocializmui, siekiančiam silpnesniąsias tautas paglemžti, nebuvo nei mažiausios dirvos Lietuvoje." (LCVA f.648, a.2, b.581, l.204-205)

Kiti blankai

  • Telšių apskrities LAF vadas (Svilo išduotas) pažymėjimas apie asmens priešbolševistinį darbą. Skirtingi asmenys: Vadas, Štabo vadas, Būrio vadas.
  • Apylinkės LNP Geležinio Vilko Vadui Pareiškimas Įstoti į TDA.
  • Kur jūsų manymu šie blankai spausdinti? Kurie blankai naudoja tą patį šriftą? Kurie blankai spausdinti toje pačioje spaustuvėje? Kurios spaustuvės tuomet veikė Telšiuose ir Plungėje? Kurios naudojo blankuose naudojamus šriftus? Ar kai kurie blankai spausdinti Telšių vyskupijos spaustuvėje?
  • LNP-TDA nario žinios. Apačioje, ką reiškia "Sp. Spindulys 2620.41" ? Ar blanką spausdino Kaune esanti Spindulio bendrovė? Kurie, jūsų manymu, blankai spausdinti Kaune?
  • Geležinio vilko nario iškilmingas pasižadėjimas.
  • TDA nario pasižadėjimas.
  • Telšių TDA Ramovės nario pareiškimas
  • Telšių apskrities viršininkas Policijos nuovados viršininkui. Patikrinimas ar ginklai laikomi užsibaigus leidimo galiojimui.

Skelbimai

  • 1942 m. vasario mėn. 6 d. savanorių į savisaugų dalinių surašymas - Vokietija ir vokiečiai išvis neminimi
  • (Bubnys, 2017, ps.104-105) Kauno esančiame batalione 1941 m. spalio mėnesį stojantieji rašydavo pasižadėjimą "...stoju į Pagelbinį Policijos Batalioną vieniems (1) metams ir Didžiojo Vokiečių Reicho Vado Adolfo Hitlerio vadovybėje kuriant naują Europą pasižadu..." Ar Telšių ir Plungės kuopos kariai ir karininkai save suprato, kaip policija? Ar jie pasižadėdavo Hitleriui ar Vokietijai? Kaip jie save suprato?

Žudynių dalyvių parodymai

  • Ar žudynių rengėjai ir vykdytojai nešiojo Lietuvos kariuomenės uniformas?

Vyskupo Ramanausko parodymai

  • Vyskupas Borisevičius kreipėsi į Vanagus neskriausti žydų gelbėtojų.

Zenono Ivinskio pro memoria

  • (VU f.198, a.949) Ivinskis, 1968 m. rugsėjo 26 d.: "Pagrindinis noras p.Ermer buvo, kad aš nurodyčiau, kas iš vokiečių Plungėje (iš gen Stahlecjer etc. Einsatkomando) *organizavo* žydų šaudymą, kuris ten, kaip ir daug kur kitur buvo vykdomas lietuvių rankomis." ... "Tas gerai, kad norima visą tiesą surasti, tik blogai, kad nėra nė vieno vokiečio pavardės. Jėger saraše nėra Plungės. Reiškia, Plungė buvo "sutvarkyta" prieš Jėgeriui įsikuriant Kaune, arba dar ji priklausė Tilžės, Klaipėdos gestapininkams." Ar tai reiškia, kad 1968 m. vokiečiai neturėjo supratimo, kas iš vokiečių atsakė už Plungės žudynes? Ar gali būti, kad tokio vokiečio išvis nebuvo? Kodėl Plungė ir Telšiai nepasirodo Jėgerio raporte? Kodėl jie neminimi Tilžės Einsatzkommando žudikų teisme? Kur Plungės ir Telšių žudynių dienomis buvo Tilzės Einsatzkomando žudikai? Ar Einsatzkommando 2 nariai kada buvo Plungėje ar Telšiuose? Ar jūs kreipėtės į vokiečius paprašyti Staatsanwalt Ermer surinktos medžiagos?
  • Dieckmann apie Mažeikiai: which Germans were involved is unclear. Apie Plungė: vokiečiai lietuviai? Dieckmann: Mažeikiuose ir Plungėje žydai daug greičiau išžudyti negu kitur Šiaulių apygardoje.

Dieckmann apie Noreiką - tą pačią dieną rugpjūčio 5 d. griežčiau pasielgta su žydų turtu kaip kad Urbaitis ketino. psl.862

  • jo laiškai Olšvangui: per daug visi įsivėlę
  • Olšvango knyga
  • Vilučio Leono byla
  • Staugaitis Vyskupas - raštai - pamokslas
  • Algminas. O šešių metų berniukas Liutavaras L. Algminas įsidėmėjo, kaip jo tėvas, Klaipėdos krašte tarnavęs pasienio policininku, buvo vienas iš , jam po Rainių žudynių pasakojo apie kaltininkus: Nebūtų gerai, jei jie būtų surasti šiuo metu, nes žmonės imtų patys viską į savo rankas. Kai, arba jei, viskas grįš į normalias vagas, žmonės bus teisiami, ir mums reikia, kad būtų nuteisti teisingai. To dabar negalime padaryti. (Samogitia mea Patria, ps.25) buvo vienas iš saugumo karininkų, prisiėmusių vietinės policijos atsakomybę už tvarką vokiečių okupuotoje Lietuvoje. Skirtingai nuo sovietų, naciai suteikė Lietuvai tam tikrą autonomiją. ... Atskiros apskritys formavo savo vietines valdžias, o saugumas buvo patikėtas policijos atstovams profesionalams. (27) ...
  • Kurie vokiečiai 1941 m. baudė lietuvius Telšių apskrityje? Kiek jų nubaudė ir už ką?
  • Matulionis ? cituoja Lietuvių enciklopediją, XV, ps.72, apie tarėjų galią, savivaldą.
  • Dieckmann.

Jasaitis

  • Žydų gelbėjimo pavyzdžiai - išvardinti juos - parodyti, kaip lietuviai gelbėjo žydus nuo lietuvių; ir kaip žydų likimą valdė lietuviai.

Telšių miesto savivaldybės archyvas LCVA f.1075

  • Kur yra Plungės miesto archyvas su 1941 m. bylomis? Ir kur yra tų metų Telšių apskrities valsčių archyvai? Jų neradau LCVA.

Kazio Šilgalio gyvenimo aprašas

  • (LGGRTC, ) Jūs remiatės Kazio Šilgalio gyvenimo aprašu. Kaip man prie jo prieiti? Kaip galėčiau jį perskaityti ir pasidaryti jo išrašą?

Kiti dokumentai

  • Jidiš liudijimai Yad Vashem. Ar išvertė į lietuvių kalbą?
  • Dieckmann minimas SD raštas.

Klausimai dėl J. Noreikos veiklos Plungėje.

  • Koks tolimesnis likimas tos žydų šeimos, kuriai J.Noreikos vadovaujami sukilėliai sutrukdė pasitraukti į rytus?
  • Kokias funkcijas 1941 metų birželio liepos mėnesį Plungės komendatūroje vykdė J. Noreika?
  • Kaip vertinti J. Noreikos įvykdytą namo Nr.3 Vaižganto gatvėje užgrobimą 1941 metų birželio – liepos mėnesį?
  • Liudininkų parodymais Plungėje veikė kažkoks teismas sprendęs sukilėlių suimtųžmonių likimus. Ar to teismo veikloje kaip nors dalyvavo teisininkas J.Noreika?
  • Ką veikė ir kokius ryšius užmezgė J. Noreika karo pradžioje vykęs į Vokietiją?
  • Koks įsitraukimo į Holokaustą buvo Plungėje? Ar atsakingi tik pavieniai Plungės sukilėlių būrio vadai ar visa vadovybė? Ar į suiminėjimą, saugojimą, patyčias, konvojavimą į žudynių vietas ir žudymą buvo įsivėlę dauguma sukilėlių būrio narių ar pavieniai sukilėlių būrio nariai? Ar Noreika priskirtinas prie sukilėlių būrio vadovų ar prie eilinių komendatūros darbuotojų?

Telšiai

  • Kokias funkcijas Telšiuose turėjo LAF vadas Jonas Noreika?
  • J. Noreikos vaidmuo Telšių teismuose 1941 liepos mėnesį?
  • Kieno savivalę sustabdė prokuroras Krygeris 1941 liepą?
  • Telšių žydų turto dalybų vaidmuo Holokauste, kas už tai atsakingas Koks J. Noreikos vaidmuo?
  • Kodėl žydų turtas Telšiuose pradėtas dalinti ir grobstyti dar jo savininkams tebesant gyviems? Kas ir kodėl tai organizavo ?
  • Ar tikrai buvo vokiečių nurodymas išžudyti Telšių žydus. Jei buvo, tai kas jį davė, jei nežinoma kas, tai kodėl teigiama, kad vokiečiai? Kas iš lietuvių vadų davė nurodymą paklusti vokiečių įsakymui, jei jis buvo. Per ką iš Lietuvių vadų jis buvo perduotas?
  • Išlikę dokumentai dėl vokiečių įgulos Telšiuose maitinimo rodo ją buvus itin neskaitlinga. Gal yra kokių nors duomenų apie dar kokius vokiečių dalinius Telšiuose ar Telšių lietuviškoms pajėgoms vokiečiai vadovavo iš kitos vietovės?Per ką iš Lietuviškų pareigūnų perduodavo įsakymus?
  • Kas subūrė apginklavo žmones saugojusius Rainių, Viešvienų, Pašatrijos dvaro stovyklas kur buvo žeminami ir žudomi žydai. Kieno vardu veikė tie žmonės? Ar nusikaltimus darė su Telšių LAF, apskrities viršininko, burmistro Policicijos vado, Prokuroro ir komendanto žinia? Vykdė jų įsakymus, o gal yra žinomi kokie nors nurodymai nežudyti?
  • Ar Genocido centrui žinomi kokie nors parodymai ar prisiminimai liudijantys, kad kurios nors žudynės Telšių apskrityje buvo vykdytos J. Noreikos įsakymu. Ar buvo tiriamas tų liudijimų pagrįstumas?

Narutis - pasirengimai sukilimui

  • Noreika - spauda
  • Algminienė - atsisakė gelbėti tremtinius
  • Opulskio byla
  • Vanagaitė - Bagdonas (Opulskis?)
  • LYA-Atkočiūnas-Stulginskis
  • LCVA-378-4-23-Juočeris
  • Vitkus Bergmanas - Gargždai
  • Tiesa - Kuliai

"Žemaičių saulutė"

  • tikrosios kankinės

Zalman Bloch

  • visame pasaulyje Telšius labiausiai išgarsino ir tebegarsina Telšių ješiva
  • sovietai uždarė šią ješivą ir stebina, kaip lietuviai kaimynai galėjo dar labiau nuskriausti jos žydus
  • sinagogos gatvė - žydų paveldo turtas
  • rabino kankinystės pavyzdys
  • "Dievas yra visiems"
  • palyginti su dubenėliu
  • su vyskupu Staugaičiu ir vyskupu Brizgiu
  • ar "Žemaičių žemės" Dievas yra Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas?
  • Noreikos "Trys velniai" - ar tai Stalinas, Hitleris ir Noreika?
  • Ar čia susiję su Pyragiaus priesaika? su jo mintimis apie Dievą?

Šiauliai

Igno Urbaičio byla - Ignas Urbaitis atsisakė

  • Ignas Urbaitis - šeimos knyga

Noreikos paskyrimo aplinkybės

  • (Mackevičius, ps.66) "Laikinosios vyriausybės pirmosios dienos buvos sunkios, komplikuotos. Vidaus reikalų ministeris pulk.J.Šlepetys turėjo nemalonumą - kivirčą su N.N., buvusiu nepriklausomos Lietuvos laikais saugumo tarnautoju, kuris pirmosiomis dienomis pasiskelbė saugumo policijos viršininku ir visai nenorėjo pripažinti vidaus reikalų ministerio autoriteto. Buvo aišku, kad už jo pečių stovi gestapas, kuris nuo pirmos dienos kliudė Laikinajai vyriausybei veikti. Padėtis pasikeitė, kai Šiaulių mieste, buvusio NKVD būsto seife, buvo rasta N.N. agentūrinis pranešimas apie žinomą Lietuvos vokietį von Ropp. Lojalaus saugumo valdininkai tą radinį pateikė gestapui. N.N. vokiečių buvo suimtas ir uždarytas į Kauno s.darbų kalėjimą, gestapo skyrių. Taip buvo atsikratyta nepalankaus Lietuvos vyriausybei suklydusio lietuvio." Kas jūsų manymu buvo tie Šlepečiui lojalūs saugumo valdininkai? Ar jie buvo voldemarininkai, LNP dalyviai? Kas jūsų manymu buvo N.N.? Ar tai buvo Jonas Dainauskas? Ar jo priešai buvo voldemarininkai?
    • (Idzelis, 2010) Dainauską atleido Stasys Čenkus - liepos 1 ar 2 d. (Blynas, 1941.09.10) Čenkus nepasitikėjo Dainausku ir trukdė pastangoms jį užtarti, kad vokiečiai paleistų iš kalėjimo. Po voldemarininkų pučo liepos 23-24 d., Čenkus buvo paskirtas Valstybės saugumo departamento direktoriumi. Kiek Čenkus prisidėjo prie Lietuvos žydų ir lietuvių skriaudimo?
    • (Idzelis, ?) Ar Idzelis teisingai pasakojo, kaip SS karininkas Štalekeris ragino jį rengti pogromus, o jis atsisakė? Ar Kaunos policija skriaudė žydus pogromuose? (Blynas, 1941.07.18) Petras Kliorys pasakojo, kad Dainauskas organizavo Lietūkio žudynes. Ar jūs manote tai tiesa, ar tai Dainausko priešų paleistas gandas?
    • Klausimai apie seifą...
    • Klausimai apie Virbicką...
    • (Greimas) Klausimai apie von Ropp draugą Požėla - ar jisai dalyvavo atidarant seifą?
    • Klausimai apie von Ropp...
  • (VU f.198, a.927) Ambrazevičius: "Specialus kazus - laikinoji vyriausybė ir žydai, kuriem pagal Laikinosios vyriausybės potvarkių leidinį buvęs įsteigtas getas. Kreipčiau dėmesį į šiuos reiškinius dėl to geto: (a) Potvarkių rinkinys buvo paskelbtas ne laikinosios vyriausybė, o pirmojo tarėjo kažkurio pareigūno iniciatyva; (b) tariamasis geto steigimo potvarkis įdėtas to rinkinio gale, paskutinis, su parašais J.Ambrazevičiaus ir reikalų vedėjo (J.Švelniko). Tas skirtumas skatina susigalvoti kodėl kitaip. O tas "kitaip" ir nukreipia to geto potvarkio realų kelią. Būtent: vokiečiai reikalavo iš komendanto J.Bobelio geto. J.Bobelis aiškinosi, kad jis turi gauti tam savo vyriausybės nutarimą. Jis paruošė projektą, įrašydamas Ambrazevičiaus ir vidaus reikalų ministerio parašus. Tas projektas buvo keliais atvejais svarstomas ir vis atidedamas. Nesulaukę nutarimo, vokiečiai sava iniciatyva geto įsteigė. Potvarkio reikalas atkrito. Jis ir liko tarp popierių kaip projektas, ne kaip nutarimas." Ar visi svarstymai vyko prieš Bobelio pašalinimą 1941 m. birželio 24 d.? Ar jie vyko prieš Urbaičio susitikimą su Ambrazevičiumi Kaune? Ar svarstomi "Žydų padėties nuostatai" išreiškia vokiečiams rasistams visiškai nepriimtiną, tačiau karininkui Bobeliui primygtinai reikalingą išlygą, "Šie nuostatai netaikomi asmenims, kurie apdovanoti Vyčio Kryžiumi arba yra savanoriai, įstoję į Liet.kariuomenę iki 1919 m. III.5 d., jeigu jie vėlesniu laiku neveikė prieš Lietuvių tautos interesus." Ar tai nepatvirtina, kad įstatai atspindi Lietuvos vadų savarankišką požiūrį, nesitaikstantį su naciais okupantais?
  • (Prapuolenis, 1964) "Tik vidaus reikalų ministrą Šlepetį perversmininkai suėmę." Ar neaišku, jog 1941 m. liepos mėn. 23-24 d. perversmininkų pagrindinis tikslas nebuvo versti Lietuvos laikinąją vyriausybę, bet buvo perimti lietuvių pajėgas ir policiją? Koks tolimesnis buvo Šlepečio likimas?
  • (Blynas, 1941.08.01) "Apie 14 val. atėjo Reivytis - polic[ijos] vadas. Buvo Taunys, Brunius, Stanevičius. Anie 4 kalbėjo apie Šlepečio likvidavimą. Parašė raštą, kad Šlepetys nuo š.m. VIII 1 atsistatydina ir savo vietą perduoda mjr.Puodžiui. Priversią jį tai padaryti." (Blynas, 1941.08.02) "Su Šlepečiu tvarkoj. Jis prisidėjo prie mūsų. Vykdys, ką norim." Jeigu Šlepetys sutiko vykdyti, ką LNP nori, ar tai reiškia, kad jisai vykdė LNP valią skirdamas Joną Noreiką? Kas tuo atveju atsakė už Noreikos paskyrimą? Kaip Noreika pats suprato? Kam jisai tarnavo? Ar LLV atžvilgiu Noreikos paskyrimas teisėtas?

Ambrazevičiaus laiškas Ivinskiui

Jasaitis

  • Jasaitis - Išgelbėję pasaulį (ėjo pas Gewecke)
  • (Mackevičius, ps.67) Teisingumo ministeris Mackevičius: "Išskirtinė, neturinti pavyzdžio istorijoje buvo žydų padėtis. Vokiečiai naciai nedelsiant juos išėmė iš Lietuvos jurisdikcijos. Žydų ne tik turtas, bet ir gyvybė buvo trečiojo reicho valdovų dispozicijoje. Mėginimas jų, kaip ir Lietuvos piliečių, teises ginti buvo absoliučiai neįmanomas, nes tai buvo kvalifikuojama kaip nusikalstamas veiksmas." Ar tai tiesiog pasiteisinimas? Juk šiauliečiams pavyko užtarti Šiaulių žydus. Kaip

Noreika algas išmokėjo batalionui algas - Žagarės žydų žudikams.

  • Bylos apie priverstinę mobilizaciją.

Noreika - priverčiamojo darbo įstaiga

  • Taip pat: Radviliškio darbo stovykla.

Noreika - norėjo būti apygardos tarėju, jam neleido

Noreika - Kuršėnai - užstojo žydų turto grobstytojus

  • tai išsako jo požiūrį į žydų žudymą, kaip didelį tikslą

Ar "nepageidaujamas elementas" yra nacių sąvokos "unzuverlässige Elemente" vertimas į lietuvių kalbą? Ar į jį įeina komunistai, juos prijaučiantys, disidentai, nusikaltėliai, homoseksualai, prostitutės, benamiai, silpnapročiai? Ar šiuo atveju turime mintyje

Su žydų koncentravimu susiję klausimai.

  • Dažniausiai minimas Jono Noreikos pasirašytas raštas dėl žydų perkėlimo į Žagarės getą ir aškinama, kad jo parašas tebuvęs formalumas. Bet yra ir daugiau su tuo susijusių raštų (byloje LCVA-R1099-1-2) jie kelia klausimų.
  • Iš šiame dokumente minimų keturių moterų 1942 gegužės pabaigos surašymo duomenimis Šiaulių gete gyveno tik Zelikovičiūtė Ester. Labai tikėtina kad jos žuvo. Jei taip prie jų nužudymo yra prisidėjęs dokumentą pasirašęs asmuo – Jonas Noreika. Ar Genocido centras domėjosi tų moterų likimu, suteikdamas Jomui Noreikai kario savanorio statusą? ((byloje LCVA-R1099-1-2 psl.)
  • Dokumete minimo Rosienskio Chaimo, nerandame tarp Šiaulių geto gyventojų 1942 gegužės pabaigos surašymo duomenimis. Ar Genocido centras domėjosi tų moterų likimu, suteikdamas Jonui Noreikai kario savanorio statusą?

dėl Rosienckio Chaimo perkėlimo į Šiaulių Getą 41.10.11 (175) (byloje LCVA-R1099-1-2

  • Šiame dokumente minimi vyrai 1942 metų surašymo duomenimis dar buvo gyvi, o koks jų tolimesnis likimas? Ar Genocido centras įvertino J. Noreikai už tų asmenų persekiojimą tenkančią atsakomybę atsakomybę?

dėl Šafranskio Peisacho ir Abraomo Gordono perkėlimo į Getą 41,10.11 (176)(byloje LCVA-R1099-1-2

Byloje yra ir daugiau dokumentų apie žydų perkėlimą į Šiaulių Getą. (139-140)

  • (byloje LCVA-R1099-1-2 psl. 55) Šis dokumentas rodo, kad žydus J. Noreika siuntė ne vien į Žagarę. Dėl šio rašto nurodytos paskirties vietos Gruzdžiai (Pakruojis) kyla klausimų ar iš tikro likę povyrų išžudymoTryškių žydai pasiekė Žagarę? Nes Pakruojo baltaraiščiai yra žinomi kaip daugelyje vietovių vykdę žydų naikinimo akcijas, O Gruždžiai yra kur kas arčiau Luponių miško masinės Šiaulių žydų žudynių vietos) nei Žagarės. Ar Genocido centras domėjosi tų moterų ir vaikų likimu, suteikdamas Jomui Noreikai kario savanorio statusą?
  • Genocido centras savo pažymose apie J. Noreiką dažnai mini, kad jis neturėjo galimybių lemti žydų likimo. Štai raštas kuriuo jis leidžia vienam iš žydų kurį tai laiką gyventi?Ar šis raštas nepaneigia jūsų specialistų išsakomų teiginių, kas J. Noreika žydų klausimu neturėjo galimybės veikti savarankiškai.? (byloje LCVA-R1099-1-2 (psl 138)

Sargybinių saugojusių žydus apginklavimas ir savivalės prieš prieš žydus gynimas byloje (LCVA-R1099-1-2)

  • Pora dokumentų: Gubernijos depo sudarytas ginklų reikalingos sargybos sąrašas ir J.Noreikos prašymas juos apginkluoti. Rodo kad J. Noreika rūpinosi ne tik žydų koncentravimu bet ir ginkluota sargyba, kad jie neišbėgiotų. Kad bent jau kurį laiką sargybos saugomi žmonės rodo J. Noreikos padėjėjo raštas Šiaulių Burmistrui raštas. Dėl šio susirašinėjim,o genocido centrui norisi užduoti tokius klausimus?

a) ar genocido centras pripažįsta, kad J. Noreika dalyvavo organizuojant žydų persekiojimą, a[ginkluojant žmones persekiojusius žydus? b) ar Gubernijos depo sudarytame žydus saugojusių asmenų saraše yra tokių kuriems buvo suteiktas kario savanorio statusas? ((byloje LCVA-R1099-1-2 (122 -123) ir (psl.217)

  • Ar J. Noreikos susirašinėjimas ir pozicija byloje apie Holokausto vykdytojus Kuršėnų miete neįrodo J. Noreiką buvus aktyviu žudynių šalininku, gynusiu smurtininkus ir savivaliautojus Šiems byla buvo iškelta dėl žydų turto grobstymo. (dokumentų byloje yra ir daugiau)
  • (byloje LCVA-R1099-1-2 psl. (226- 228) Yra žinoma, šiame rašte minimi kariai minimu laikotarpiu dalyvavo išžudant Žagarės geto kalinius. Ar genocido centras sutinka, kad J. Noreikos vadovaujama įstaiga ne tik rūpinosi žydų koncentravimu bet ir atlyginimais žydų žudikams? (Byla R-1099-2-2 psl. 45)

Lietuvos piliečių ne žydų persekiojimas vykdytas J. Noreikos

  • Yra žinoma , kad Kuršėnų dvarininkas Gruževskis buvo vokiečių suimtas ir žuvo. Ar Genocido centras nagrinėjo šį įskundimo atvejį, kodėl jis nesutrukdė suteikti J. Noreikai kario savanorio statusą? (byloje LCVA-R1099-1-2 psl. 251
  • Byloje R-1099-1-15 psl 63- 75 galima rasti susirašinėjimą apie Jonaitiškio stoties iešmininko Neverausko nubaudimą. Rodanti, kad J, Noreika tarnaudamas okupaciniam nacių režimui ir pats savarankiškai savo sprendimais represuodavo žmones. Ar tai suderinama su kario savanorio statusu?

Klausimai dėl žydų turto ir išnaudojimoir kalčių už tas skriaudas perėmėjai.

  • Archyvinėse bylose yra išlikę nemažai dokumentų, susijusių su Urbaičio ir ypač J.Noreikos veikla, kur Šiaulių apskrities viršininko įstaiga skriaudžia konkrečius žydų tautybės žmones. Siunčia juos į žudynių vietas, atiminėja jų turtą ir išnaudoja darbams. Bylos (LVVA-R1099-1-2 ir kitos). Šiaulių apskrities įstaiga niekaip neatsiprašė nei tų žmonių neijų artimųjų už padarytas neatitaisomas skriaudas. Dar daugiau. Šiaulių apskritis deklaruodama darbų tęstinumąpakabino memorialinę lentą skirtą J. Noreikai ant savo pastato. Ar genocido centras (visapusiškai ištyręs) J, Noreikos veiklą informavo Šiaulių apskrities viršininko įstaigą tuo metu kai ji dirbo ar bėliau jos teisių ir pareigų perėmėjus apie Apskrities viršininko įstaigos ir konkrečiai J. Noreikos indėlį skriaudžiant žydus?
  • Išlikę dokumentai (LVVA-R1099-1-2 ir kitos) rodo kad žydų turto dalybose dalyvavo ir kai kurie lyg šiol veikiantys ūkio subjektai ir viešojo sektoriaus subjektai. Kai kurie to turto prašė per savo atstovus kai kurios buvo įveltos apskrities viršininko sprendimu. a)Ar tie subjektai yra informuoti apie jų pirmtakų kaltes susijusias su Holokausto nusikaltimais? b)Ar genocido centras yra skelbęs dabų šia tema?

Geležinkelis, ligoninės, mokylos, Gubernija

  • Dokumentai (LVVA-R1099-1-2 ir kitos)rodo, kad žydų turto dalybos dažnai vyko turto savininkams dar gyviems esant, žudynių metu, ar tuoj po jų. Tos dalybos buvo tarsi paskatinimas žudynėms, kai gavę turto tapdavo suinteresuoti,kad tikrieji savininkai dingtų. Turtas naudotas kaip atlygis žudikams ir kaip priemonė įvėlti į žudynes plačius visuomenės sluoksnius. Gavę to kruvino turto tarsi pripažindavo žudikų darbus ir tapdavo jų bendrininkais. Taos turto dalybos nebuvovokiečių prižiūrimos. Jas vykdė lietuvos pareigūnai. Ar genocido centras prieštarauja, kad tokia veikla dalinant žydų turtą yra aktyvus dalyvavimas Holokauste?
  • Lietuvos Respublikai ((LVVA-R1099-1-2 ir kitos)vykdant privatizaciją buvo privatizuota nemažai nužudytų žydų turto. Ar genocido centras bandė informuot Lietuvos respublikos organus, kad konkretus privatizuojamas turtas turi didelių moralinių skolų?

Dalytė? dalino bandeles

  • LNP draudė dalinti

LCVA f.R1099 a.1 b.32 Karo belaisvių tvarkymo bylos.

  • Kurie, jūsų manymu, dokumentai atskleidžia Noreikos elgesį su karo belaisviais?
  • Kaip jūs vertinate nacių elgesį su sovietų karo belaisviais nacių okupuotoje Lietuvoje?
  • Ar karo belaisvių panaudojimas Lietuvos ūkiuose tarnavo pirmiausiai Vokietijos karo tikslams?
  • Koks lietuvių elgesys su karo belaisviais laikytinas teisingu ir koks neteisingu?
  • l.1 1942.02.01 Raštas skirtas visiems valsčių viršaičiams, II eilės miestų burmistrams ir policijos punktų vedėjams. Koks jų nuošimtis, jūsų manymu, dalvyavo valdant karo belaisvius?
  • l.1 1942.02.01 Noreika: "Komendantūros įsakymu turi būti surinkti į belaisvių lagerį visi tie belaisviai, kurie nakvojo pas atskirus ūkininkus." Ar Noreika buvo pagrindinis perdavėjas karo belaisvio komendantūros įsakymų? Ar Noreika nors kiek pats asmeniškai atsakė už belaisvius, jų laikymą ir priežiūrą, kad jie nepabėgtų, nenusižengtų, nebūtų skriaudžiami?
  • l.1 1942.02.01 Noreika: "Turint galvoje, kad ūkininkams labai trūksta darbininkų, reikia kuo skubiausiai įrengti vietos stovyklas. Antraip belaisviai bus atimti." Ar tai reiškia, kad belaisviai pirmiausiai buvo naudingi patiems ūkininkams, kaip vergai? Ar vokiečiai ir Noreika darė ūkininkams malonę, leisdami jiems išnaudoti vergus? Ar ūkininkai laikė belaisvius su tikslu sulaukti iš jų naudos? ar su tikslu gerinti jų sąlygas? Ar teisinga buvo skatinti karo belaisvių panaudojimą ūkio darbams?
  • l.1 1942.02.01 Noreika: "Apie bet kokį svarbesnį atsitikimą belaisvių atžvilgiu turi būti, be kita ko, tuojau pranešta man tarnybos metu telef.Nr.1451, o ne tarnybos metu telef.1535. Pranešimą reikia pakartoti ir raštu." Ar telef.1535 buvo Noreikos namų telefonas? ar kieno? Ar tokius atsitikimus turėdavo pranešti pirmiausiai Noreikai, ar kam kitam? Koks buvo Noreikos oficialus vaidmuo šiais klausimais? Ar jis tiesiog asmeniškai domėjosi? ir kodėl?
  • l.2 1942.02.21 Vietos komendantas: "...Šiaulių Apygardoje, palyginus su kitomis apygardomis, yra nepaprastai didelis pavieniai dirbančių belaisvių skaičius..." Koks tuo metu kiekvienoje apygardoje buvo belaisvių skaičius? dirbančių belaisvių skaičius? ir pavieniai dirbančių belaisvių skaičius?
  • l.2 1942.02.21 Kodėl būtent Šiaulių Apygarda pasižymėjo tokiu dideliu pavieniai dirbančių belaisvių skaičiumi?
  • l.2 1942.02.21 Noreika savo ranka pridėjo, "Pranešti viršaičiams ir pakartotinai paraginti paskubinti lagerių įrengimą." ir netgi pasirašė, 1942.02.25. Kaip jūs vertinate jo dalyvavimą?
  • l.3 1942.02.18 Kas buvo Lds.Schtz.Batl.807 ir jos vadovas gez.Brendel? Kaip apibūdintumėte jų veiklą?
  • l.3 1942.02.18 Brendel: "Turimomis žiniomis daugelis neužregistruotų karo belaisvių ypač pabėgę, yra pasislėpę pas ūkininkus, iš kurių dalis yra persirengę civiliais rūbais. Apskričių viršininkai privalo su policijos pagelba pravesti stropią gyventojų kontrolę ir tokius belaisvius grąžinti į karo belaisvių stovyklą. Pradedant nuo š/m. III.10 d. bus iš kariuomenės pusės vykdomi patikrinimai, ant kiek šis mano įsakymas įvykdytas. Už šio įsakymo neįgyvendinimą, kaltininkus trauksiu atsakomybėn." Kaip jūs vertinate Noreikos dalyvavimą?
  • l.3 1942.02.18 Brendel, pabrėžtinai pažymėta: "Ypatingą dėmesį turiu atkreipti į taisyklėmis nustatytus belaisvių stovyklų įrengimus ir apsaugą ir kad belaisvių pabėgimas iš stovyklos nebūtų įmanomas, už ką atsakingais laikysiu apskričių viršininkus. Ir šis reikalas bus pavestas man kontroliuoti." Ar galima tvirtinti, jog būtent Noreika buvo labiausiai atsakingas, kad belaisviai nepabėgtų iš stovyklų?
  • l.3 1942.02.18 Brendel: "Už neišpildymą šio, belaisviai turės būti grąžinti." Ar suprastina, jog karo belaisvių laikymas buvo vokiečių okupantų lietuviams ūkininkams teikiama malonė? Ar ta malonė laikytina Noreikos nuopelnu? Ar tai laikytina jo nuopelnu Lietuvai?
  • l.5 1942.02.21 Noreika: "Su Karo Belaisvių Stovyklos Komendantu susitarta, kad iš Šiaulių apskr. karo belaisviai pradedami grąžinti nuo kovo mėn. 5 d." Ar tai reiškia, kad Noreika ne tiktai perdavė komendanto įsakymus, bet su juo tardavosi ir derindavo klausimus?
  • l.9 1942.02.13 Komandantūros įsakymo antroje pusėje yra pasirašę atstovai iš visos Šiaulių apskrities, o lapas paliktas Noreikai. Kas pasirašė? Ar visi tai progai suvažiavo?
  • l.11 1942.02.28 "apskričių viršininkai įteikia prašyms dėl nustatytų stovyklų įrengimo iki 1942.III.12 "Šiaulių Karo Komendantūrai, įteikiant apskrities žemėlapį 1:100.000 su stovyklų įrašymu ir nurodymu karo belaisvių skaičių." Ar reikia suprasti, kad patys lietuviai galėjo siūlyti, kur rengti stovyklas ir kokio dydžio?
  • l.11 1942.02.28 "Tuo pačiu terminu teikia ir prašymus dėl pavienių belaisvių panaudojimų griežčiausiai ištyrus per apskr.viršininkus įteikti. Pavienių belaisvių panaudojimas pas rusų ir lenkų ūkininkus neįeina į klausimą." Ar pastarasis draudimas atspindi nacių rasistinę politiką? Ar Noreika ją palaikė?
  • l.11 1942.02.28 "kaip lageriai turi būti paruošti yra nurodyta pridedamose taisyklėse" Ar galima suprasti, kad lietuviai patys užsiimdavo karo belaisviais, o vokiečiai tiesiog nustatydavo taisykles?
  • l.15 Eitner, pulk.ltn. Lagerio komendantas: "Taisyklės įsteigimų vietinių stovyklų /lagerių/ karo belaisviams"... "Aptvėrimas. Stovykla privalo būti atatinkamai spygliuota viela aptverta, kad karo belaisviai nepabėgtų. Aptvėrimo plotas privalo būti pakankamai erdvus, kad karo belaisviams pakaktų vietos." Ar galima suprasti, kad lietuviai patys kurdavo stovyklas be jokių vokiečių?
  • l.15 "Maitinimas. Priklauso nuo darbdavių." Ar karo belaisvių būklė tiesiog priklausydavo nuo lietuvių darbdavių malonės? Ką žinome, kaip lietuviai darbdaviai įvairiai elgdavosi su karo belaisviais?
  • l.15 "Apsauga. Kaip tik belaisviai stovykloje randasi, žiūrint pagal reikalą, stovyklos didumą, matomumo galimybę, privalo būti vienas arba daugiau sargybinių, t.y. vakaro gražinant belaisvius stovyklon iki ryto - išvedant." Kiek iš viso Šiaulių apskrityje buvo tokių lietuvių sargybinių, jūsų manymu? Ar galima laikyti Noreiką už juos visus atsakingu?
  • l.15 "Trūkumas belaisvių, kaip radimas pas belaisvius ginklų ar šiaip kiti ypatingi atsitikimai, pranešami tuojau vietos įstaigai, kuri šį reikalą telefonu praneša Oflag VB Šiauliuose." Kaip jūs įsivaizduojate Noreikos atsakomybę šituose dalykuose?
  • l.16 1942.02.21 Kuršėnų Valsčiaus Viršaitis Noreikai: "Prašoma Poną Viršininką ... painformuoti Kuršėnų valsčiaus Savivaldybę šiais, mums neaiškiais, klausimais: 1.Ar galima belaisvių stovyklas įrengti tankesniu tinklu ir tuo pačiu mažesnes/kiekvienoje 10 belaisvių ir kiek daugiau/ Tai patarnautų ūkininkų patogumui, nes nereikėtų toli vykti belaisvių paimti ir po darbo atgal grąžinti. Tokių stovyklų susidarytų apie 15." Vadinas, ar Kuršėnų valsčiuje numatyti laikyti daugiau kaip 150 karo belaisvių? Ir būtent lietuvių ūkininkų patogumui?
  • l.17 1942.03.05 Noreika: "Atsakydamas į Tamstos š/m. vasario mėn.21 dienos raštą, pranešu, kad 1) belaisvių stovyklas įrengti tankesniu tinklu ir tuo pačiu mažesnes, kaip 10 belaisvių, galima. 2) Įrengtas stovyklas tuo tarpu reikia apsaugoti patiems, o kai bus apžiūrėtos ir priimtos belaisvių stovyklos, bus išrūpinti ginklams laikyti leidimai ir daromi žygiai ginklams gauti." Kaip jūs suprantate Noreikos vaidmenį atsiliepiant Kuršėnų valsčiaus viršaičiu? Kiek Noreika buvo atsakingas už stovyklų apžiūrėjimą, stovyklų priėmimą ir ginklų laikymo leidimų išrūpinimą? Ar būtent Noreika ketino žygius daryti ginklams gauti? Kaip tokius žygius įsivaizduojate? Ar gavimas daugiau ginklų reikštų galimybę laikyti daugiau karo belaisvių?
  • l.18-21 1942.03.02 Sąraše išvardinti Jonaičio valsčiuje laikomi 450 karo belaisvių. O kiek išvardinta ūkininkų? Ar jūs esate ištyrę tų karo belaisvių tolimesnį likimą? Ar kurie nors Lietuvoje gyvenę karo belaisviai paskui parašė savo prisiminimus? Ar kurie nors ūkininkai po karo palaikė ryšį su jiems dirbusiais karo belaisviais?
  • l.22 1942.03.03 Linkuvos valsčiuje 41 stovykoje buvo laikomi 236 karo belaisviai. Ar jūs esate ištyrę, kaip lietuviai ūkininkai, sargybiniai ir karo belaisviai prisimena tas stovyklas? Ar jos vertintinos teigiamai ar neigiamai?
  • l.23 1942.03.05 Kodėl Linkuvos valsčiaus viršaitis rašo būtent Noreikai, kad ūkininkas Jonas Mitrikas parsivežė pas save darbams belaisvį Ivaną Gunko, kuris paskui bus laikomas ūkininko Umbraso žinioje esamoje belaisvių stovykloje?
  • Šioje byloje, kuriems valsčiams žinome, kiek juose buvo laikomi belaisvių? O kuriems Šiaulių apskrities valsčiams nežinome skaičiaus? Kiek jūs manote iš viso Šiaulių apskrityje buvo laikoma karo belaisvių, Noreikai esant apskrities viršininkui?
  • l.44-45 1942.03.10 Linkuvos valsčiaus viršaitis gražino į Šiaulių lagerį 13 nepatikimų rusų belaisvių ir 6 invalidus belaisvius. Kodėl jisai nuorašą nusiuntė Noreikai? Už ką Noreika atsakingas?
  • l.47 1942.03.13 Kodėl ūkininkas Samulevičius kreipiasi per Stačiūnų valsčiaus viršaitį būtent į Šiaulių apskrities viršininką Noreiką, kad jam leistų pasilaikyti belaisvį Nikolajevą? Ar teisinga būtų suprasti Noreiką, kaip visos Šiaulių apskrities vergvaldį arba vyriausią jos vergų prievaizdį?
  • l.48-49 1942.03.11 Šiaulių apygardos komisaras Gewecke: "1942.03.11 "Visiems Šiaulių Apygardos Apskričių viršininkams ir burmistrams. Liečia: lietuvių, latvių ir estų belaisvių paleidimą. Pagal prisiųstą pranešimą reikia virš minėtus belaisvius tuojau paleisti. Prašau tuojau nurodyti, kad lietuvių, latvių ir estų belaisviai vėliausiai iki 1942.III.14 turi atvykti į Šiaulių Karo Belaisvių stovyklą, kad galėtų iš atatinkamos vieos tvarkingą atleidimą pravesti." Kiek tokių karo belaisvių buvo? Kaip ilgai lietuviai, latviai ir estai karo belaisviai tarnavo pas lietuvius ūkininkus? Ar žinoma, kokių žygių Noreika ar kiti lietuviai ėmėsi paleisti šiuos belaisvius?
  • l.57 1942.03.20? Kodėl Noreikos pavaduotojas Kutka praše Kuršėnu valsčiaus viršaičiu pareikšti savo nuomonę, ar patenkinti Zolienės prašymą jai palikti jos karo belaisvį. Koks buvo vokiečių vaidmuo tokiuose klausimuose?
  • l.180-181 1942.04.12 Ar teisingai suprantame, kad ūkininkai "darbo atlyginimą" už karo belaisvius, 10 pfenigų į dieną, mokėdavo karo belaisvių Oflag VB įstaigai, o patys karo belaisviai jokių pinigų negaudavo? Ar teisingai suprantame, kad iš karo belaisvių pelnijosi tiek ūkininkai, tiek vokiečiai? O būtent apskrities viršininkui Noreikai buvo pavesta iš ūkininkų kas mėnesį pinigus surinkti? O jis tai pavedė apskrities Ūkio skyriui? Maždaug kiek pinigų kas mėnesį surinkdavo?
  • l.186 1942.04.30 Winckler: "Ponas Generalkomisaras pranešė, kad nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvos vasaros apie 10000-20000 karo belaisvių gali atvykti į Lietuvą darbams. Belaisvius pavieniai paskirti nėra galima dėl nutarimų. Kiekviename atvejuje bus sudarytos komandos iš mažiausiai 10 karo belaisvių, kurios bus prižiūrimos dviejų sargybinių. Galimas daiktas, kad sargybai bus pritraukti ukrainieičiai. Komandų prižiūrėjimui bus įsteigtos karininkų kontrolės būstinės. Už karo belaisvius reikia Stalag'ui mokėti po 10 Rpf. už dieną ir belaisvį. Karo belaisvius maitina pačios žemės ūkio įmonės ir būtent pagal Generalkomisaro 1941.I.2 išleistą įsakymą. Karo belaisvius galima duoti--- tik įteikiant reikalingus dokumentus ypatingai apie darbo jėgų reikalą ir apie jau turimus karo belaisvius žemės ūkyje. Prašau Šiaulių apskrityje telefonu užklausti, kur karo belaisvių reikalinga ir kur gali būti įsteigti lageriai ir man vėliausiai iki 1942 gegužės mėn. 2 dienos pranešti, nurodant pavienes vietoves ir karo belaisvių skaičių šiose vietovėse." Kaip jūs manote, ar Noreika galėjo atsisakyti priimti daugiau karo belaisvių? Kiek karo belaisvių prašė kitų apskričių viršininkai?
  • l.185 1942.05.02 Ar Noreika pats surašė šį lapą? Ar manytina, kad jisai asmeniškai skambino į visus valsčius pasiteirauti, kiek belaisvių reikia? Kodėl jūsų manymu raudonu pieštuku skaičius sumažintas nuo 1210 iki 1000? Ar apie vieną vienintelį valsčių parašyta, "Būtų reikalinga, bet su stovyklomis atsisako."? Ar tas valsčius nukentėjo, dėl to, kad atsisakė?
  • l.183 1942.05.02 Noreika prašė 1000 belaisvių. Ar žinoma, kiek jų gavo?
  • l.188 1942.05.05 Komendantas pranešė, kad karo belaisviai neregistruoti stovykloje arba neturintys pažymėjimą bus karo belaisvių kontrolės komandų atimti. Ar galima tvirtinti, jog karo belaisviai buvo suprasti, kaip turtas arba kaip malonė?
  • l.239 ir kiti. Kurie raštai susiję su pabėgusių karo belaisvių gaudymu? Koks buvo Noreikos vaidmuo gaudant pabėgusius karo belaisvius?
  • l.231 1942.03 Noreika: "Visiems valsčių viršaičiams ir II eilės miestų burmistrams. Pavedu Tamstoms tuojau patikrinti ar iš Tamstų žinioje esamų, pas ūkininkus paliktų žemės ūkio darbams rusų karo belaisvių yra tokių, kurie tik karo operacijoms pasistūmėjus ir dar nesant įrengtoms belaisvių stovyklom, betarpiai pasiliko pas ūkininkus (ne per komandantūras) darbams. Paaiškėjus, kad tokių belaisvių yra, sudaryti jų sąrašą ir pristatyti juos kartu su sąrašais į surenkamąjį belaisvių lagerį Šiauliuose suregistravimui, kurie po to vėl bus grąžinti ūkiams, kaipo darbo jėga. Teigiamu ar neigiamu atveju, visus Tamstas įpareigoju pranešti man, nurodant šio rašto numerį, iki š/m. balandžio mėn." Koks skaičius karo belaisvių buvo partizanų suimti ar betarpiškai nuėjo dirbti pas ūkininkus? Ar tvirtintina, jog Noreika asmeniškai dalyvavo karo belaisvių išnaudojime?
  • [Reivytis] Lietuvos saugumo policijos vadas Vytautas Reivytis yra rašęs, kad "...Lietuvos policija buvo paversta beteisiais ginkluotais okupantų vergais. Ir čia rašančiajam teko būti tų beteisių ginkluotų verg vyriausiu beteisiu vergu." Kaip jūs manote, ar teisinga laikyti Reivytį vergu? O gal būtų teisinga Reivytį laikyti sociopatu? Ar Noreika laikytinas vergu? Ar jisai laikytinas sociopatu?
  • Kurie karo belaisviai padėkojo lietuviams ūkininkams, kad juos maitino ir globojo?
  • Ar sovietai okupantai paskui baudė kuriuos nors lietuvius už elgesį su karo belaisviais?
  • Ar reikėtų labiau domėtis, kaip vokiečiai ir lietuviai elgėsi su karo belaisviais, kaip juos skriaudė ir išnaudojo?
  • Ar jūs manote, kad karo belaisvių išnaudojimas dažniausiai neigiamai veikė, dvasiškai žeidė juos valdančius lietuvių ūkininkus ir juos saugojusius lietuvius sargybinius? Ar jūs manote, kad nuo tokių dvasinių žaizdų nukentėdavo lietuvių šeimos, tėvai ir vaikai?
  • Ar jūs manote, kad belaisvių išnaudojimas iš esmės prilygtinas vergvaldystei?
  • Kur įžvelgiate vergiją nacių ir sovietų santvarkose? Ar jai prilygsta lietuvių elgesys su karo belaisviais?
  • Ar jūs manote, kad lietuviai ūkininkai pasipelnę iš karo belaisvių lieka jiems skolingi?
  • Ar jūs manote, kad Noreikos dvasiai artima vergvaldystė?
  • Ar galima tvirtinti, kad Jonas Noreika prisidėjo, kad lietuviai ūkininkai galėtų laikyti ir išnaudoti didesnį skaičių karo belaisvių? Už kokį padidėjimą jisai galėtų būti atsakingas?

Šiauliai

  • LCVA - R1099-1-1 Šiauliai
  • LCVA - R1099-1-2 Šiauliai
  • R1099-1-3 Šiauliai
  • R1099-1-8 Šiauliai
  • R1099-1-15 Šiauliai
  • R1099-2-2
  • R1099-1-22 Šiauliai
  • Šiauliai Tėviškė
  • (LII, f.1, a.1-7, b.19669-2499, Pro Memoria) "1945 m. lapkričio mėn. 29 d. VLIK'o pirmininkas prof.Krupavičius ir Bavarijos pirmininkas A.Kalvaitis lankėsi žydų komiteto Muenchen'e nustatymo santykių tarp lietuvių ir žydų. ... Nėra paslaptis, tęsė toliau Leibovičius, kad lietuvių tarpe Vokietijoje slepiasi daug asmenų, kurie aktyviai yra dalyvavę žydų likvidavime, pav. Šiaulių miesto burmistras Linkevičius, kuris turimomis žydų komiteto žiniomis, yra kur tai amerikiečių zonoje ir dabar yra pakeitęs savo pavardę. Šis asmuo yra aktyviai prisidėjęs prie žydų likvidavimo Šiauliuose ir jis turės būti atitinkamai nubaustas." Kaip burmistras Petras Linkevičius bendradarbiavio su Noreika? Ar Linkevičius skriaudė Lietuvos žydus daugiau ar mažiau nė Noreika?

ŠMERŠ Su bendradarbiavimu su sovietinėmis represinėmis tarnybomis susiję klausimai

  • J. Noreikos baudžiamojoje byloje yra duomenų apie jo galimą bendradarbiavimą su smeršu.?(1946 balandžio 6 d. j. Noreikos apklausos protokolas)

Neabejoju, kad Genocido centras yra visapusiškai ištyręs tą klausimą. visgi a)Ar genocido centro specialistai yra peržiūrėje J. Noreikos byla iš filtracijos stovyklos.? b)Yra susipažinę su apklausos sulaikant protokolu? c) byloje yra žinių kad ir kiti J. Noreikos bendrabyliai galimai bendradarbiavo su sovietų organais, ar tas klausimas yra išnagrinėtas visapusiškai?

  • Sovietų agento Antanas sudarytame asmenų besilankiusių vokiečių SD sąraše (LYA- k1-47-1268 byla) pirmu numeriu yra įrašytas Noreika Jonas, Antano sūnus, gyvenęs Numerių 17 Šiauliuose. Ar tai realus karo metais gyvenęs asmuo ar tai koks nors sovietų agento šriftas?
  • He identified himself as a ŠMERŠ (Soviet counterintelligence) agent who was recruited when freed from Stuthof. This meant that he was not tortured under interrogation. Then a few weeks later it is written that he confessed to have been lying and it is left at that with no further interrogation on that point. So that, of course, is very strange.
  • We never find him mentioned in the interrogations except that the Plunge priest Pukys mentions him and Alimas as working closely together, and Urbaitis, his predecessor in Šiauliai, mentions "this Noreika guy" as coming after him. In neither case were they questioned about Noreika!
  • Evaldas found that on the list of Nazi agents in Šiauliai, if I recall, Jonas Noreika appears at the top of the list, but his name and/or year of birth and/or occupation were changed.
  • In Brunius's interrogation Noreika is listed but strangely it is not mentioned that he was already dead, executed by the Soviets.
  • Noreika was questioned suprisingly little about the Nazi-occupation and the mass murders.
  • Noreika's strategy as an organizer of post-war anti-Soviet partisans, based on centralization, was exactly what served the Soviets best, especially given that Noreika named all of his colleagues promptly, without being tortured.
  • The Party History Institute declined to purchase Mackonis's memoir about Stuthoff as lacking scientific value - perhaps everything incriminating they already knew from Noreika and others. Whereas they agreed to purchase for 2,000 rubles his memoir about being the founder and editor of the Vilnius newspaper "Naujoji Lietuva".
  • Noreika could have and should have asked for mercy from the death penalty (the Soviet Union had ended executations at that particular time) but he refused to ask and chose to be executed.
  • Nerandame Noreikos pokario veiklos sovietinėje anti-nacionalistinėje literatūroje.
  • Partizano Semaškos byla susieta su Noreika, o vyskupo Ramanausko suėmimas su Semaškos parodymais.

Noreikos mitas

  • Ar lietuviai buvo laikomis Štuthofe dėl to, kad jie nesitaikstė vokiečiams?

Kiti lietuviai, Štuthofo kaliniai, nusikaltę prieš žmoniją

  • Pranas Germantas-Meškauskas
  • Stasys Puodžius
  • Kazys Bauba
  • Rapolas Mackonis
  • Vytautas Stonys
  • Vytautas Stanevičius
  • Petras Buragas - Vilniaus miesto burmistro referentas žydų klausimu
  • Juozas Narakas - vidaus reikalų generalinio tarėjo pavaduotojas
  • Mečislovas Mackevičius? teisingumo generalinis tarėjas
  • Mykolas Mačiukas? LAF karinio skyriaus viršininkas
  • Jonas Čiuberkis? LAF veikėjas, Vilniaus miesto savivaldybės sekretorius, Vilniaus apygardos komisarui Hingstui rašydavo mėnesines ataskaitas apie žmonių nuotaikas, pavyzdžiui, apie lenkus ir gudus.
  • Robertas Grigas? Vilniaus miesto viceburmistras.
  • Tiesiog pabrėžti, kad net ir švenčiausi žmonės Lietuvoje buvo artimi Holokausto kaltininkams, prašau nustatyti, ar buvo koks nors giminystės ryšys tarp nacių aukos, kun. Alfonso Lipniūno ir Lietuvių aktyvistų fronto Biržų skyriaus laikraščio "Naujosios Biržų žinios" redaktoriaus Stasio Lipniūno. 1941 m. liepos 26 d. vedamasis "Tautinio darbo gairės" nurodė: "Lietuvių Aktyvistų Frontas turi užsibrėžęs daug uždavinių, kuriuos reikia be atodairos įvykdyti. Lietuvių tauta turi būti apvalyta nuo mažumų. ... Mažumų klausimas yra išspręstas ir telieka jį tinkamai sutvarkyti. ... Tikimės, kad kiekvienas lietuvis supras šiuos mūsų tautai svarbius uždavinius ir visa savo energija, darbu ir meile padės juos įvykdyti." Netrukus, rugpjūčio 8 d., Petras Požėla vadovavo 80 lietuvių ir keliems vokiečiams išžudant visus 2,400 Biržų krašto žydus. O kitą dieną, rugpjūčio mėn. 9 d., laikraštis paskelbė poeto Leonardo Matuzevičiaus vedamasis, "Tvirtu žingsniu į kuriamąjį darbą". Rugsėjo mėnesį į laikraščio bendradarbius įsijungė aštuoniolikmetis Jonas Mekas. Kuris kunigas rašė šiam laikraščiui straipsnius? Kur ir kaip jūs aptariate Biržų krašto šviesuolių dalyvavimą šiame siaubingame laikraštyje?
  • (LKP f.3377, a.48, b.674, l.278) Rapolas Mackonis: "Nieko bendro neturėjęs su okupacijos pirmomis dienomis atsiradusiais Vilniuje "aktyvistais" ir kiek vėliau kažkokiais "nacionalistais", nieko konkretaus negaliu pasakyti apie jų santykius su okupantų įstaigomis. Vis dėlto viena buvo aišku. Atsiradę "aktyvistai" pirmomis dienomis reklamavosi kaip "valdanti" partija, leido atsišaukimus. Bet netrukus nutilo ir po mėnesio kito nieks nieko apie juos nekalbėjo. Matyt, okupantams jie buvo nereikalingi ir anot senos patarlės "Mauras padarė savo, mauras gali pasišalinti".
  • (LKP f.3377, a.48, b.674, l.227) Rapolas Mackonis: "Buvusieji Lietuvos pareigūnai vis dar nenusileidžia, gaudo lyg dusdamas orą, skėsčioja rankomis, lyg skęsdami. Tai daro ne apie tautą galvodami, ne jos likimu sielodamiesi, bet įsikalę galvon, kad be jų Lietuva žus, kad tik jie yra skirti vadovauti, valdyti, diktuoti. Žiūriu į sėdinčius už stalo buvusias asmenybes ir negaliu suprasti, kaip ir kokiu būdu jos atsirado? Tai jau ne pareigūnai ir juo labiau ne vadai, o kažkoks nesusipratimas. Hitlerininkai nuniokojo Lietuvą, juos pačius įstūmė į patį pragaro dugną, išniekino, sutrypė, nužmogino ir vis dėlto širdies gilumoje apverkia aršiausio savo tautos priešo grūvimą, trokšta Lietuvos budeliams pasisekimo. Ne. Tai nėra galvojimas, tai jau aiški proto atrofija, visiškas atbukimas." Ar galima manyti, kad Mackonis apibūdina ir Noreikos požiūrį į save, lietuvius ir vokiečius?
  • (LII f.8, a.1-7, b.19) Kunigas Stasys Yla Juozui Girniui: "Pasidariau labai atsargus su "istorijomis", kurio visuomenėje susikuria nežinia kaip ir nežinia kodėl. Jūs tur būt girdėjot ir gal skaitėt, kokion istorijon įtraukė mane K.Škirpa savo "Sukilime". Padarytas esu vienu iš LAF pirmūnu, kai nieko panašaus nėra buvę. Gerai, kad turiu laiškus, kuriais pasikeitėme dar prieš knygai pasirodant. Gal kada paskelbsiu, ir visuomenė matys, kad tai yra neįtikėtinas mano vardo naudojimas tik dėl to, kad jam prie visų kitų reikėjo "ir vieno kunigo"." Kur yra tie kun.Ylos laiškai? Kodėl jisai jų nepaskelbė? Kurie LGGRTC leidiniai laiko jį vienu iš LAF steigėjų? Kaip reikėtų vertinti jo knygą "Žmonės ir žvėrys" ir ypač tai, kaip jisai pavaizduoja Joną Noreiką ir kitus jam pažįstamus lietuvius kalinius? Kodėl jisai neiškėlė jų nusikaltimus prieš žmoniją?
  • (LKP f.3377, a.48, b.685, l.248-249) Kodėl Partijos istorijos instituto komisija pranešė Mackoniui, kad nepirks jo prisiminimų apie Štuthofą, nes jie neturi mokslinės vertės? Ar dėl to, kad kad visą, kas jiems įdomu, jau žinojo iš Jono Noreikos, Balio Sruogos ir kitų? Ir kodėl siūlė pirkti jo prisiminimus apie "Naujosios Lietuvos" laikraštį už 2,000 rublių jeigu jisai prisiminimus papildytų tikslesne informacija apie asmenis, santykius tarp nacionalistų ir okupantų, ir t.t. Ar darytina išvada, kad jų akimis Mackonis parsidavė, kaip agentas? Ar buvo daugiau vienokių ar kitokių agentų Štuthofo kalinių tarpe? Ar Noreika galėjo toksai būti?
  • (LKP f.3377, a.48, b.674, l.207-208) Mackonis apie ginčą su Navaku ir Noreika: ""Amerikiečius ir anglus iš Sicilijos išvys. Vokiečiai juk nėra tokie silpni kaip mums norėtųsi." Šitokią nuomonę palaikė kitas bendros nelaimės draugas, vaidinąs stambų politiką, nors buvo tik apskrities viršininkas. Paremdamas "stratego" Navako nuomonę, šis "politikas" nuėjo dar toliau. Jo nuomone: "Vokiečiai iš rytų traukiasi, toli gražu, ne sumušti, o politiniais sumetimais. Amerikiečiai ir anglai turės suprasti ir įsitikinti, kad Europai bolševizmo pavojus vis labiau gresia ir jie netrukus taikysis su vokiečiais. ... Jūs, vilniečiai, gyvenate mažmožiais, nesistengiate aprėpti visumos." Kiek "apskrities viršininkų" buvo Štuthofo lietuvių kalinių tarpe? Ar Mackonis turėjo mintyje Noreiką? Ar Mackonis įtikinančiai pristato Noreikos požiūrį? Kodėl jūsų manymu Noreika mokėsi anglų kalbos Štuthofe? Kodėl LGGRTC nėra internete paskelbiusi Štuthofo kalinio Mackonio prisiminimus?

Noreikos dėsnis

  • (Gervydas, ps.176) apie kolonos nuvedimą į priekį

Noreikos citata apie darvinizmą.

Noreikos mito kūrėjai

Riauka

  • Riauka pasakojo, kaip jisai ir kiti dalyviai privalėjo bučiuoti ginklą, kaip priesaikos rimtumo išraišką? Ar toksai elgesys yra mums pavyzdys? Ar jisai derinasi su krikščionių pamokymu, "Lai tavo "taip" reiškia "taip", o "ne" reiškia "ne", o kas daugiau, tai iš Piktojo?"
  • Riauka pasirinko dirbti Plungės butų biurui. Ar tai atspindi jo dorumą ir sąmoningumą?
  • Iš pradžių Plungės butų biurui vadovavo Plungės žydų išžudytojas Povilas Alimas. Kodėl būtent jisai, kaip karininkas, tiko tokiam darbui?
  • Kodėl Riaukos brolis sutiko dirbti Povilui Alimui Plungės butų biure?
  • Kodėl Povilą Alimą atleido už netinkamą elgesį?

Ašmenskas

kiti...?

Noreikos kilnumas

  • Raštas iš studentų.
  • Išgelbėjo Jurgutį - pasielgė taip, kaip kiekvienas žmogus galėtų ir turėtų pasielgti. Alytaus skulptūros sode šalia statulos Litui pažymėta, jog Jurgutis buvo kilęs iš Lietuvos žydų konvertitų. Ar tai tiesa? Kaip jums atrodo, ar tai nėra ironiška? Kokia Jurgučio giminės istorija?

Pabaigai

Esminė problema yra, kad 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjai Hitlerio nevertino vienareikšmiškai, kaip blogio puoselėtoją. Akivaizdu, kad 2018 m. Genocido centras panašiai vertina Hitlerį nevienareikšmiškai. Užtat Genocido centras negali teisingai vertinti Jono Noreikos, kuris 1939 metais skelbė Lietuvos karininkų žurnale, koks Hitleris žavus.

Prašau, ar galime bendrai sutarti, jog Jonas Noreika vienareikšmiškai ir visapusiškai buvo nusikaltėlis prieš žmoniją?

LGGRTIC istorikas Vygantas Vareikis... apie išeiviją...

Ar galėtumėme suvokti, kad LGGRTC turėtų blaiviau vertinti 1940-1941 m. sovietų okupaciją, 1941 m. sukilimą, lietuvių, žydų bei sovietų "anti-nacinį" pasipriešinimą, ir pokario lietuvių anti-sovietinį pasipriešinimą?

Ar nemanome, kad įkyriai neteisingas vertinimas mus skaldo, atstumia, nugręžia vienas nuo kito ir skatina išsivaikščioti?

Prašau, tirdami ir suvokdami istorines aplinkybes, ar galėtumėme suvokti tikrus didvyrius ir mokytis iš jų tauraus elgesio.

Nedelsiant prašyti ir raginti prezidentą Adamkų pasirengti kelionei į Šukionių kaimą paaiškinti, kodėl jų mokyklai netinka Noreikos vardas. Ir kartu paprašyti, kad prezidentė Grybauskaitė ir kiti valdininkai, šviesuoliai ir dvasininkai jį lydėtų.

Kiti dokumentai

ŠMERŠ?

  • Jono Noreikos byla
  • Noreikos kartotekos kortelė
  • Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga
  • (Baranauskas, 1983) Vyskupas Ramanauskas: "Žinant, kiek daug įvyko, pradedant 1944 metais, žmogžudysčių, kurios praliejo daug nekaltų piliečių kraujo, kiek sudeginta sodybų ir išgrobstyta turto, kiek daug žmonių dėl palaikymo banditų patraukta atsakomybėn, savaime kyla klausimas, kas kaltas dėl tos susidariusios LTSR padėties. Ir aš, kaip dvasiškis, vadovaująs vyskupijos tikinčiųjų žmonių gyvenimui, prisidėjau prie tos blogybės praplėtimo. Paanalizavus įvykius, tenka dalį kaltės sau prisiimti." Ar Vyskupo Ramanausko parodymai buvo nuoširdi išpažintis? Ar mums jį atskleidžia, kaip kilnų, taurų, nuolankų, tikintį, mylintį žmogų? Ar Noreika irgi galėjo panašiai išpažinti savo kaltes? Už ką jis galėjo prisipažinti kaltę?

Žydų skriaudimas

  • LCVA-1075-2-18 Telšių burmistras raštai
  • "Žemaičių saulutė" apie žydaičių krikštą ir išžudymą Kaušėnuose
  • Gyvybė ir duoną nešiančios rankos IV
  • Jakovas Bunka - Plungės žydų istorija
  • Jakovas Bunka - The Jewish Page of Plungian History
  • LKP-3377-55-107
  • LKP-3377-55-126
  • LKP-3377-55-127
  • LKP-3377-55-138
  • LKP-3377-55-140
  • LKP-3377-55-156
  • LKP-3377-55-159
  • LKP-3377-55-161
  • The Vanished World of Lithuanian Jews
  • Vlado Butrimo byla
  • Jono Šlepečio byla (ministro)
  • Kapčiaus Antano byla
  • Mažeikos Klemo byla
  • Sverio Vaclovo byla
  • Kontauto byla
  • Narkaus byla
  • Saukalo byla
  • Slabšio byla
  • Rudavičiaus Zenono byla
  • Riauka - Dienovidis
  • Riauka - Mardosų kuopa
  • Riauka - Trimitas 1943 m. vasario mėn. 23 d. vokiečių geštapas jį areštavo ir įgrūdo į Šiaulių kalėjimą Mardosų pogrindis išpirko iš kalėjimo.
  • Riauka - Ūkininkas
  • Jono Noreikos byla - inteligentų organizavimas
  • LCVA bylos
  • Lietuvos kariuomenės karininkai
  • Lietuvos žydų žudynių byla
  • LYA K1-47-1268 bendradarbiavimas
  • LKP-Kiti
  • Masinės žudynės 2 dalis
  • Masinės žudynės Lietuvoje - Telšių apskrityje
  • Mockūnas Pavargęs herojus
  • Nagevičius Karo muziejus
  • Petuchauskas - Jonas Noreika - Lygumai
  • Plateliai
  • Plungės kraštas - Mardosų
  • Plungės kraštas - Alsėdžių
  • Plungės kraštas - Plateliai
  • Plungės kraštas - Žemaičių kalvarija
  • Rietavo apylinkės
  • Tautos teisė sukilti
  • Žemaičių žemė (Klaipėda)
  • Žemaitis
  • Žlibinai
  • Rainiai - Landsbergis

Liudijimas prieš vyskupą Staugaitį

  • Ona Algminienė, Raudonasis Amaras - patvirtina

Rainių "Pasmerktųjų testamentas"

  • Kaip su tuo dubenėliu?
  • Ar tekstas galėjo sutilpti?

Nenaudosime

  • Holokaustas Žemaitijoje
  • Lietuvos aidas - Germantas
  • Mūsų Lietuva Telšių apskritis
  • LNP nario žinynas
  • Lietuvių frontas
  • Lietuvos inteligentija 1940-1941
  • LCVA - Kazys Mockus dokumentai
  • Jurgėla - Lietuviškoji skautija
  • Končius - Žemaičių šnekos
  • LKP-Zenono Ivinskio dienoraštis

Dar kitos bylos

  • Lietuvių policijos Šiaulių (14-asis) ir Panevėžio (10-asis) batalionai (1941-1944).
  • Gerulių stovykloje žydai - pro Telšius - tiktai Noreikos įsakymu
  • LAF vado Noreikos pavaduotoją, apskrities policijos viršininką Bronių Juodikį nušovė sovietiniai partizanai. (Stankeras, ps.678) Ar jo nužudymas laikytinas antinacine veikla? Ar Genocido centras prieštarautų, kad jiems būtų pastatytas paminklas? Ir kokiu pagrindu prieštarautų? O jeigu būtų nušovę Noreiką?

Palyginimui: Sovietų tremties suvestinė (Gladkovo, birželio 19 d.): Telšių apskrityje: tariamai "antitarybinio, socialiai pavojingų" žmonių - 368 ištremti ir 82 areštuoti

Paskutiniai Telšių žydai išžudyti gruodžio mėnesio pabaigoje - jau po Jėgerio raporto - tai parodo, kad to krašto žydai tarsi nesiskaitė dalimi Lietuvos.

Rietavo sukilėliai dalyvavo žudynėse.

Matosi, kad jisai negerbė tų žmonių, kurie prašė jo malonės. Užtat jisai gerbė tą žmogų - Algirdą Žūtautą - kuris, kaip Noreika, svarstė kitų žmonių likimus.

Išnašos

Juodoji svastika - Raseiniuose

Stahlecker Comprehensive Report, October 15, 1941

Kas pergyventa: 1930-1949 metų dienoraštis, Povilas Dogelis ps.321-322 apie Telšių kankinius. Kodėl neatitinka medicinos protokolo?

Žydų šaltiniai


Olšauskas - Krikščioniškoji žemaičių didybė / K. Alšėnas

Jakovas Gurvičius apie Telšių žudynes ir vokiečių vaidmenį

Telšių apskrityje gyveno 4,000 žydų Sigitas Jegelevičius

  • byla P-18523 - mokytoja Stasė Vanagaitė, g. 1916 m., iš Pavandenės

Diukovo "Holokausto išvakarėse" paminėtos bylos

  • LYA f k-1, ap.10, b.1
  • LYA f k-1, ap.10, b.3 "Darbininko" redaktorius Kalakauskas (labai anksti - taip pat susijęs su Petruičiu ir Puodžiumi) prisidėjo prie "Laisvos Lietuvos" leidybos.
  • LYA f k-1, ap.10, b.4 l.204-213 organizacija "Partizanas" Kauno universiteto studentai, vyskupo Reinio giminė
  • LYA f k-1, ap.10, b.5, Bielskis, Rumbutis - Telšiuose - užpulti Trišlių karo sandėlius ir paskui "gaudyti ir žudyti komunistus" l.170-179 Poškus, Šaškus, Lengvinas - Telšių apskrityje (tačiau jie iš Kretingos apskrities), l.180-187 Rumbutis - Antanas Jatonis Telšiuose perduodavo ginklus l.212-223 Telšiuose: Antanavičius, l.224-225 operacija, l.329-332 Pyragius, Šveiceris, Deutsche Verlag,l.318-321
  • LYA f k-1, ap.3, b.151 l.68-73 - Michelevičius, Okulevičius, Putrius
  • Plungės švietimo istorija : praeitis ir dabartis
  • J.Urbono 1949 m. lapkričio 16 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-l, ap. 58, b.22896/3,1.40
  • S. Šugamo 1945 m. sausio 28 d. apklausos protokolo išra­šas, LYA, f. K-l, ap. 8, b. 194, 1. 20
  • J.Jurevičiaus 1945 m. sausio 26 d. tardymo protokolo išrašas, ibid., 1.124.

Užsakiau aną kartą:

LCVA f.K-1

  • ap. 8, b. 194 - Šugamas - kompiuteryje?
  • a.47 b.1268 Bendradarbiavimas
  • a.58 b.5950/3 Smilgevičiaus - negavau?
  • a.58 b.22896/3 Urbono - negavau?
  • a.58 b. P-16600 Vaclovas Kontautas
  • a.58 b. 20876/3 Igno Saukalo
  • a.58 b. 21012/3 Alfonsas Stropus

ankščiau

  • a.58 b. 34861 Povilas Pukys

Prisiekęs prieš Dievą ir Tautą. Kpt. Jono Noreikos – Generolo Vėtros 100-osioms gimimo metinėms. Dim. plk. ltn. Antanas NAVAITIS

Povilas Gaidelis. Didvyriai nemiršta: Jonas Noreika-Generolas Vėtra

b.21012/3

IRGI

ap. 46, b. 1253

  • f.K-1 ap.58 b.P-20239 Bronius Kairiūnas

2,3,5,10,11,12?, 13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24

ap.58

b.20876/3 l.18-22 Saukalas

b.P-16600 l.20-28 Kontautas b.P-18708, l.21-22 Gudas

ap.46, b.1253, l.6 B.Mikuta

ap.47 b.1268 l.61

ap.8 b.194 l.20, l.124 Šugamas, Jurevičius ap.8, b.165 Idzelevičius

f.1075, a.2, b.3, l.2 f.1075, a.2, b.6, l.147

R-729 a.1 b.72 l.63 Kraunaitis R-1018 R-1018, a.1, b.93, l.38 1942 Tvarkos policijos vadas R-1444 1-20 l.35

Masinės žudynės 1 dalis, p.135


http://genocid.lt/centras/lt/2658/a/print_version/ Rukšėnas tvirtina nuo birželio 28 d.

  • Genocidas ir rezistencija 2016 Nr.1
  • Elena Urbaitis. Nubaustieji. Igno Urbaičio ir jo artimųjų likimas okupuotoje Lietuvoje. Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla. 2007 m. ISBN 9955-624-90-6
  • Petras Jurgėla. Lietuviškoji skautija.
  • Diukov. Holokausto išvakarėse.

Šaltiniai

Pasirengimas sukilimui - Mini Noreiką

  • LYA, f. 3377, ap. 55, b.18,1.44-45. Pil.J.Dargio, gyv. Telšių aps. Rietavo vis. Piaulių k., atsakymai į lietuvių aktyvistų štabo klausimus.
  • Narutis
  • Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22-28 d., ps.384-401 (Telšių apskr.), ps.402-411 (Šiauliai), ps.131-140 (Kitos organizacijos)

Kiti

  • Ona Algminienė. Raudonasis amaras. ps.413 (du aktyvistai slaptai grįžo iš Vokietijos su naujiena, kad tuoj prasidės karas. O vakare vyko pasitarimas su aktyvistais. Katedroje, po vargonais, antrame aukšte gegužinių pamaldų metu. Aktyvistai po to grįžo į Vokietiją.) ps.425 (ginkluoti aktyvistai ketino prie miško paleisti tremtinius iš traukinių, tačiau persigalvojo, nes bijojo pasekmių)
  • Leonas Vilutis, Likimo Mozaika, 1992. Pasirengimas su mokyklų inspektoriumi Vrubliausku, kuris turėjo ryšius su Vokietija. Sukilimo rengėjai, planas sudarytas balandžio mėnesį ar ankščiau - perimti valdžios rūmus, paštą, išvaduoti kalinius. Tai kilo iš aukštesnio lygio veikėjų. Juodikis slapstėsi. "Buvo ir tokių mokinių, kurie ir kitų problemų neturėjo." Kaip rusai atvažiavo ištremti lietuvius. Kaip lydėjo tremtinius, paskui slapstėsi. Leitenantai Nakutis ir Kerpauskas nutarė suburti kariuomenės dalinį. Kitą dieną susibūrė vietos partizanų štabas. Jam vadovavo kpt. Lapas. Jis vieno partizanų būrio vadu paskyrė gimnazijoje dirbusį ats. vyr. ltn. Lyberį, kito būrio — ats. ltn. A. Norkevičių, o trečio — mane. Rietavos komunistų sušaudymas.
  • Škirpos planai: Numatė: Žemaitijos centras, pvz., Šiauliuose, kuriam pavesti Šiaulių, Telšių, Mažeikių, Kretingos, Tauragės ir Raseinių apskritis;
  • Didžiosios tautos aukos. Viktoras Ašmenskas. Kai kur šios organizacijos būreliai vadinosi kitaip: Lietuvos apsaugos gvardija - Tauragės aps., Geležinis vilkas - Ša-kių aps., Lietuvos laisvės armija - Šiaulių aps., Juodoji svastika - Šiaulių aps.LAF turėjo du štabus: Kauno štabas rūpinosi ryšiais su provincija, organizaci-niais reikalais, Vilniaus štabas rūpinosi ryšiais su užsienio LAF ir politika.
  • LKP f.377 a.55 b.18 l.38 (ADSR dr.54, 248-249) Hitlerininkų penktoji kolonos medžiaga: Lietuvos Vadavimo Sąjungos vadui [Juočerui]. Kretingiškiai sukilėliai "Kretingą greit paėmus vokiečiams, mūsų penketukui, tuoj prisistačius organizuojami naujai policijai, teko padėti likviduoti-areštuoti aršuosius žydus bei komunistus ir eiti kitas pareigas." 1941 m. spalio 5 diena. Kaunas.
  • Pakalniškis. Olšvangas. Praeities atgarsiai. ps.29 Pažinojo Germantą: "Žydus išžudyti buvo jam tarytum pirmasis Dievo įsakymas." ir panašiai. ps.37-39. apie gyd.Vladą Ivinskį, Pabrėžą ps.41 apie jo žmoną ir neteisingai kaltinami vokiečiai.

Telšių apskrityje - Noreiką įvardija:

  • Žemaičių žemė.
  • Aleksandras Pakalniškis. Plungė. 1980. ps.46-49 (Noreikos, karininkų, kariuomenės vaidmuo išžudant žydus. 35-49 (Plungės žydai) ps.97 (Kun.Pukys, spaudos draudimo laikais, Kupiškyje lankydavo slaptą lietuvių ratelį, kuris rinkdavosi pas žydus.) ps.100-101 (Pirmojo karo metu kovojo už lietuvių kepyklų teises, kad lietuviai negautų mažiau miltų, kaip žydai.) ps.122 (Kun.Pukio apžadai ir prisiminimai: Plungėje nė vienas šūvis nebuvo iššautas.) ps.123 (Kun.Pukys nepatiko Kaušėnų lietuviams, atsikėliusiems į Plungę gyventi. Kodėl?) ps.128-141 (Pakalniškis prisimena Plungės šeimynas, tarp jų Zenoną Ivinskį, Bagdoną, Alimą, nepaprastai žiaurų Pabrėžą - jo tėvas atsisėdo į žydo Projimo vaistinę), šiaulių būrio vadas Milašius, šiauliai rinkosi Kučinskio rezidencijoje, sušaudytą bedievį Šakį, pažinojo (Germanto) Meškauskių šeimą.) ps.74-76 (tautos šventė - žydai gaisrininkai, šiauliai) ps.77-84 (Germanto paramą Plungės mokykloms).
  • Masinės žudynės Lietuvoje, II dalis. ps.282-290. 1973.

Kiti šaltiniai:

  • Jakovas Bunka. Plungės žydų istorija.
  • Pakalniškis. Praeities atgarsiai. Olšvangas, ps.16-20.
  • Pažyma apie Plungės partizanų sukilėlių veiklą, LYA f.K-1, ap.58, b.P-16812, l.308. Apie Alimą, kun.Pukį, Zenoną Ivinskį ir t.t.
  • Jakovas Gurvičius
  • Jehošua Šochotas
  • Ona Algminienė. Raudonasis amaras. ps.462-465 (vokiečių įsakymu, žydai iš vyrų geto buvo suklupdyti, jie buvo priversti klupoti iškėlę rankas aukštyn. O lietuviai mistikai įžiūrėjo tame teisingumo simbolį.)
  • Liutavaras L. Algminas. Samogitia mea patria: Autobiografiniai atsiminimai. 2017.
  • Leonas Vilutis, Likimo Mozaika, 1992. Aprašo Telšių LNP ir kitus veikėjus ir Gewecke pasirodymus.
  • Ignas Končius "Žemaičio šnekos" 2 tomai
  • Aleksandras Tenisonas "Žemaitijos girių takas" 1975.
  • Audronė Viktorija Škiudaitė. Rainių žudynės ir 1941 m. sukilimas

R-1441 a.2 Karo lauko teismo bylos

  • 1 Mina Abelovienė liepos 19 d.
  • 10 Vladas Bauža liepos 19 d.
  • 22 Jurgis Endriuška liepos 30 d. (Noreika yra)
  • 41 Antanas Grabys liepos 30 d.
  • 70 Alfonsas Jonutis liepos 29 d.
  • 72 Pranas Jukna liepos 19 d.
  • 83 Justas Kazlauskas liepos 19 d.
  • 92 Elena Kantauskaitė liepos 30 d.
  • 121 Antanas Norkus liepos 29 d. (Noreika yra)
  • 163 Vacys Miltenis liepos 30 d. (Noreika yra)
  • 202 Kazys Platakis liepos 31 d. (Noreika yra)
  • 236 Vladas Riškus liepos 31 d.
  • 250 Aleksas Stilika

Šiauliuose

  • Išgelbėję pasaulį... Žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941-1944), LGGRTC 2001, sudarė Dalia Kuodytė, Rimantas Stankevičius. Jasaitis. Šiauliečiai gelbsti žydus. ps.47-61. (Apie SD viršininką leitenantą Bucalskį, kaip ėjo su kun.J.Lapiu, J.Bugailiškiu pas Gewecke) Draugas, 1962 m. rugsėjo 25 d., Draugas, 1962 m. rugsėjo 26 d. ps.45 (greičiausiai Bubas atsakingas už Noreikos suėmimą), ps.214 (Vladas Pauža, kaip išdavė pažymėjimus, apie Noreiką: "...per daug buvo neatsargus kalbose, staigus, ugningo būdo tautos didvyris...")

Raudonoji armija

  • Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Algirdas Vokietaitis. Aprašo, kaip su Noreika iš Štuthofo pateko į Raudonąją armiją.

Aptarimas

Tai yra, žydai siekdami išsaugoti savo nacionalinę ir žmogišką egzistenciją aukojo kitos, mažesnės ir silpnesnės tautos nacionalinę ir žmogišką egzistenciją. Laisvės kovų archyvas Nr.11

Jonas Noreika - Generolas Vėtra

  • Atleistas iš kariuomenės kpt. Jonas Noreika atvyko į Žemaitiją pas savo žmoną, į Barstyčius, o rudenį persikėlė į Mardosų kaimą (Plungės valsč.), kur žmona įsidarbino mokykloje. Kpt. J. Noreika, gyvendamas Žemaitijoje, Mardosuose ir Barstyčiuose, irgi palaikė gerus ryšius su LAF. Jis artimai bendravo su V. Kiliumi. Matyt, J. Noreika žinojo apie LAF tikslus geriau nei kiti LAF nariai. Ten gyvendamas J. Noreika susipažino su buvusiu Lietuvos pasienio policijos pareigūnu Kaziu Šilgaliu, kuris, prieš užimant vokiečiams Klaipėdos kraštą, ten dirbo policijos pasienio ruože, netoli savo tėviškės. Gerai pažindamas savo pasienio ruožą, jis žinojo kiekvieną pasienio krūmą ir todėl J. Noreika ne kartą buvo jo palydėtas iki sienos, kurią jau saugojo Rusijos pasieniečiai, ir kai grįždavo Šilgalis, vėl jį palydėdavo iki Mardosų. Klaipėdos krašte susitikdavo su tik jam vienam žinomais asmenimis ir gaudavo iš jų nuorodas bei visas žinias apie būsimojo karo pradžią (iš K. Šilgalio pasakojimų).
  • 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui, J. Noreika tuojau pat prisidėjo prie sovietų valdžios sunaikinimo - vadovavo Lietuvos sukilėliams partizanams Telšių apskrityje. Gyvendamas Telšiuose, vadovavo Telšių apskr. LAF organizacijai ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Pirmomis karo dienomis persikėlęs į Telšius, susitiko su Telšių apskr. komendantu aviacijos majoru Svilu ir Telšių apskr. viršininku Ramanausku (buvusiu Lietuvos policijos mokyklos viršininku, jis turėjo netoli Telšių ūkį). Šie pakvietė J. Noreiką į Telšių miesto inteligentų susirinkimą, vykusį jo kabinete dalyvaujant apie 30 visuomenės veikėjų.
  • Pasitarime svarstyta:
    • išlaisvinimo nuo bolševikų šventės rengimas;
    • mitingo rezoliucijos rengimas;
    • mitingo organizavimas pirmąjį liepos sekmadienį.
  • Šventei organizuoti išrinktas 12 asmenų komitetas, į kurį pateko ir J. Noreika. Mitinge J. Noreika pasakė ugningą kalbą, kurioje, paminėjęs sovietų padarytas skriaudas lietuvių tautai, tvirtino, kad sovietai, kaip smurtininkai, karą pralaimėsią, o Lietuva po karų vėl bus laisva ir nepriklausoma. Be J. Noreikos, buvo dar pora kalbėtojų. Šiame mitinge buvo priimta J. Noreikos parengta rezoliucija, kurioje Telšių gyventojai sveikina sudarytą Lietuvos laikinąją vyriausybę, vadovaujamą prof. Ambrazevičiaus, ir reiškia jai pasitikėjimą. Visi organizacinio komiteto nariai, surinkę 300 parašų, nuvyko į Kauną įteikti šią rezoliuciją Lietuvos vyriausybei. Čia, sužinojęs apie nesutarimus tarp Lietuvių aktyvistų fronto ir Lietuvos nacionalistų partijos (LNP), J. Noreika pasiūlė rasti kompromisą ir susitaikyti. Tačiau užsispyrę LNP nariai nenorėjo daryti jokių nuolaidų. Kaune kpt. J. Noreika susitiko su Laikinosios vyriausybės vidaus reikalų ministru plk. Šlepečiu, kuris pasiūlė jam Šiaulių apskr. viršininko pareigas, ir 1941 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu buvo į jas paskirtas.

Rukšėnas

  • Rietavo pogrindininkams karo pradžios data pranešta prieš kelias die­nas. Įvyko posėdis, kuriame dalyvavo Juozas Dargis, P. Kaziulis, J. Rupšlaukis, Petrošius (Dargalių k. gyventojas). J. Rupšlaukis su Petrošiumi buvo ką tik atvykę iš Vokietijos ir sakė, kad karas kils birželio 17-18 d., o iki birželio 22 d. - neabejotinai.
  • 7 km nuo Rietavo, Laukuvos plente, buvu­sį Aitros tiltą saugojo 4 partizanai - moksleivis P. Dargis, jaun. pusk. Juozas Dargis, P. Liutkus ir Antanas Juočeris.

Kiti šaltiniai

Blynas:

  • ps.157 1941 m. rugpjūčio 30 d. "Vadovybės posėdyje... Išsikalbėjome apie žydų skerdynes." "...vėl sudėsim kunigijos "antisemitizmo" prieškarinio-pasireiškimus". "Tenekrenta jų metama kaltė vien ant mūsų. Kademai..." Blynas pripažįsta kaltę. Ir vertintų Noreikos pasireiškimus kaip antisemitizmą.

Pasisakymai apie Noreiką

  • Pro Patria: Stasys Yla ir Julius Šalkauskis apie Noreiką
  • Gyvybę ir duoną nešančios rankos, IV Jakovas Gurvičius
  • Plungė, Pakalniškis, 1980.
  • The Vanished World of Lithuanian Jews, edited by Alvydas Nikžentaitis, Stefan Schreiner, Darius Staliūnas - Mažvydo retų knygų skyriuje - žydų bibliotekoje?
  • Santarvės kaina : [memuarai]. - [2009]. - 217, [3] p., [88] iliustr. lap. - Petuchauskas, Markas (1931-)
  • Knygos apie Šiaulių žydų likimą
  • Žemaičių žemė, Nr.1
  • Noreika, Pakelk galvą, lietuvi!
  • Masinės žudynės Lietuvoje 1941-1944, d. 2, 1973. p. 282-283,286,418-419. 225–226
  • Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis.
  • Holokaustas Žemaitijoje. Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. 2016.
  • Žemaičių žemė Leido Lietuvių aktyvistų fronto miesto skyrius, Žemaičių kultūrinio veikimo centro vardu Kazys Mockus. Spausdino Telšių spaustuvė. Redagavo Kazys Mockus.
  • A. Pakalniškis, Per dvidešimtąjį amžių, Chicago, 1995, p. 119
  • Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942, Vilnius, 2002, p. 72–80
  • J. Matulionis, Neramios dienos, Torontas, 1975, p. 221
  • Vyskupo Staugaičio įsteigtas laikraštis "Žemaičių prietelis"
  • Noreika Penki broliai
  • Justinas Staugaitis, Mano atsiminimai
  • 7 [Knyga] 1941 metų birželio 21-25 dienų sukilėliai : Mardosų kuopa. - 2-asis papild. ir patais. leid. - 2005. - 33 p. - Kijauskas, Albinas (1929-)
  • Generolo "Vėtros" - Kpt. Jono Noreikos (1910 - 1947) archyvas : 1910-2000 : bibliografija. - [2000]. - 1 segtuvas ([214] lap.). - Riauka, Damijonas (1924-)

Neesminiai šaltiniai

  • Hitlerininkų penktoji kolona, ps.179, Šiauliuose nieko nėra, tik gimnazistai patriukšmauja.

LYA

  • Jono Šlepečio, Antano sūnus, gim. vasario 27 d., 1892 m.

LCVA-f1075-a2-b19-l3R Teisė nešioti ginklą

LCVA-f1075-a2-b6 Noreikos įsakymas

JonasNoreikaŠaltiniai


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 gegužės 31 d., 21:33