Mintys.Lūkesčiai istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2025 birželio 20 d., 23:51
atliko -
Pridėtos 915-916 eilutės:
* [[https://www.npr.org/2025/06/17/nx-s1-5432574/how-larry-charles-went-from-selling-jokes-on-the-street-to-writing-for-seinfeld | Fresh Air: Larry Charles]] Humoristų humoras kyla iš pykčio.
2025 birželio 10 d., 11:09
atliko -
Pridėtos 875-876 eilutės:
Sąmonė skiria jausmus pagal tai ar liečia mūsų vidų, kas gyvenimiškai svarbu, kas kyla iš tikrosios įtampos, ar už mūsų, netiesiogiai svarbu, kas kyla iš sąmonės veiklos kurti dirbtinę įtampą.
2025 sausio 15 d., 19:01
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Netroškimai]], [[Atjautos]], [[Gera valia]], [[Pagrindimas]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], [[Juokas]], Pretexts for outreach
į:
[[Netroškimai]], [[Atjautos]], [[Permainos]], [[Gera valia]], [[Pagrindimas]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], [[Juokas]], Pretexts for outreach
2025 sausio 15 d., 18:37
atliko -
Pridėtos 875-876 eilutės:
Kaip jauduliai išreiškia tris protus? Pasąmonė: laiminga +, liūdna -, bjauru x. Sąmonė: puiku +, keista -, baisu x. Sąmoningumas: įtampa. Kaip suprasti +,-,x ryšium su pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo santykiais? Palyginti su abejonėmis ir dvejonėmis.
2025 sausio 15 d., 13:58
atliko -
Pridėtos 875-886 eilutės:
Lūkesčius suprasti dvejopai: kaip pasąmonė kalba sąmonei jauduliais ir kaip sąmonė samprotauja pasąmonei ribos pakeitimais, grindžiančiais nuotaikų geometriją, turbūt sutampančiais su būdais, kaip kas pasidaro.
Lūkesčiai trims protams išsako tris protus. Tikimės, kad žinome.
* Pasąmonė gyvena praeityje, sąmonė ateityje, o sąmoningumas dabartyje. Taip reiškiasi lygtis 5+3=0.
* Pasąmonė savo lūkestyje įžvelgia tris protus. Jos išgyvenimu, pasąmonė laiminga kada paaiškėja, kad žino, ir sąmonė nelaiminga, kada paaiškėja, kad nežino, o sąmoningumas pasibjaurėja, kada neįmanoma tikėtis.
* Sąmonė savo lūkestyje įžvelgia tris protus: pasąmonė linksma kai paaiškėja, kad žino, o sąmonė nustemba, kada paaiškėja, kad nežino, o sąmoningumas baiminasi, kada neįmanoma tikėtis.
* Sąmoningumas pats sau gyvena įtampoje arba ramybėje. Sąmoningumas gyvena dabartyje, tad nieko nesitiki, tik skiria, ar gyvena kito lūkestyje ar be lūkesčio.
* Pasąmonė ir sąmonė savotiškai supranta sąmoningumą, užtat sąmoningumas slypi už jų, kaip ir Dievas slypi.
* Tad reikia naujai apmąstyti santykį tarp troškimo ir žinojimo, nes tas pačias apimtis supranta priešingomis kryptimis, Dievo ir žmogaus.
Lūkesčiai skiria žinojimą pasąmone (prieš ir po) ir nežinojimą sąmone (belaukiant).
2024 birželio 15 d., 19:55
atliko -
Pridėtos 9-12 eilutės:
* Išmąstyti atvaizdų ir aplinkybių kilmę. Jų kilmių pagrindu, dvejopai suprasti lūkesčių sandarą, kaip ją išgyvename pasąmone ir sąmone, kaip ji dviem saitais sieja abu ketverybės atvaizdus.
* Apibrėžti, kas yra lūkesčiai, koks jų vaidmuo šioje sandaroje.
2024 birželio 11 d., 19:44
atliko -
Pakeistos 870-871 eilutės iš
į:
[+Užrašai+]
Pridėtos 894-895 eilutės:
* Iš gero Dievo išplaukia gera dovana (iš vidaus į išorę), o priešingai, geras darbas nurodo gerą žmogų (iš išorės į vidų).
Pakeista 947 eilutė iš:
į:
Hofstatder pavyzdys iš jo kalbos apie analogijas, Stanford universitete: kaip jo dukrytės nusivylimas jam primenė, kaip jisai vaikystėje nusivylė, kai sužinojo, kad x1, x2... nieko ypatingo nereiškia. Tai parodo, kad prisiminimų akstinas nėra (būtinai) kūniškas, o prisiminimas pagrįstas santykiais, schemomis, sandaromis.
2024 balandžio 04 d., 13:53
atliko -
Pakeistos 891-892 eilutės iš
į:
* Lūkestis rėmina pasąmonės jaudulį.
* Smagumas kyla iš artimumo (saugumo), tai linksmumas artimume.
* Smagumas kyla iš artimumo (saugumo), tai linksmumas artimume.
2024 balandžio 02 d., 13:40
atliko -
Pridėtos 885-889 eilutės:
Kaip lūkesčiai dviem laidais sieja pasąmonės ir sąmonės trejybes? Kaip trys jausmų matai grindžia aplinkybes?
* ramybė - teisingai mąstyti (visko apimtis)
* teigiamas jausmas - teisingai veikti
* jautrumas - teisingai būti (skaidymas į dvi dalis buvimu)
Kaip tai susiję su gyvenimo prasme?
* ramybė - teisingai mąstyti (visko apimtis)
* teigiamas jausmas - teisingai veikti
* jautrumas - teisingai būti (skaidymas į dvi dalis buvimu)
Kaip tai susiję su gyvenimo prasme?
2024 sausio 26 d., 14:15
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Pirminės sandaros]], [[Antrinės sandaros]], [[Gera valia]], [[Pagrindimas]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], [[Juokas]], Pretexts for outreach
į:
[[Netroškimai]], [[Atjautos]], [[Gera valia]], [[Pagrindimas]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], [[Juokas]], Pretexts for outreach
2024 sausio 26 d., 13:53
atliko -
Pridėtos 513-514 eilutės:
Lūkesčius išgyvenant Dievo savarankiškumu nėra išėjimo už savęs, tad nėra tarpo, kuriame lauktumėme, tad nėra įtampos, yra tiktai kryptys.
2023 spalio 12 d., 15:33
atliko -
Pakeista 506 eilutė iš:
Atvaizdai kyla iš jaudulių kai ištriname jausmus ir lieka tiktai sandara. Tai yra, lūkesčius išgyvename Dievo užtikrintumu, vietoj kad ramybe.
į:
Atvaizdai kyla iš jaudulių kai ištriname jausmus ir lieka tiktai sandara. Tai yra, lūkesčius išgyvename Dievo savarankiškumu (jo vienumu), vietoj kad ramybe.
Pakeista 575 eilutė iš:
Aplinkybės kyla iš trijų jausminių matų: ramumo (ramybės - troškimo betko), jautrumo (meilės - troškimo visko), teigiamumo (užtikrintumo - troškimo kažko). Atitinkamai, tai lūkesčio pradžia (mąstymas), vidurys (buvimas), pabaiga (veikimas).
į:
Aplinkybės kyla iš trijų jausminių matų: ramumo (ramybės - troškimo betko), jautrumo (meilės - troškimo visko), teigiamumo (užtikrintumo - troškimo kažko). Atitinkamai, tai lūkesčio pradžia (mąstymas), vidurys (buvimas), pabaiga (veikimas). Lūkesčius išgyvename Dievo užtikrintumu (jo dvilypumu - dviem požiūriais, teigiamu ir neigiamu).
2023 spalio 12 d., 13:49
atliko -
Pridėtos 572-583 eilutės:
Lūkesčiai išverčia kryptį, veda iš vidaus (kur viskas priimta, įskaitant ir tai, ko netrokštame, tad gyvename didėjančiu laisvumu) į išorę (kuria atsiribojame nuo daug ko, nuo to ką jau žinome) per neigimą - laukimą. Iš neigimo vidaus pereiname neigimu į neigimą išorės. Tai, kas mums neigtina, perkeliama į išorę. Krypties išvertimas (įprastai pažiūra slenka iš išorės į vidų) išsako apgalvojimą. Lūkesčiai grindžia apgalvojimą. Apgalvojimo šiaip nėra išvedžiojimuose, nėra priežastingume, pasekmės tiesiog išplaukia viena iš kitos.
Aplinkybės kyla iš trijų jausminių matų: ramumo (ramybės - troškimo betko), jautrumo (meilės - troškimo visko), teigiamumo (užtikrintumo - troškimo kažko). Atitinkamai, tai lūkesčio pradžia (mąstymas), vidurys (buvimas), pabaiga (veikimas).
|| '''lūkesčio vertinimo pagrindas''' || '''lūkesčių pradžia''' || '''lūkesčių vidurys''' || '''lūkesčių pabaiga''' || '''nulybės atvaizdas''' ||
|| teisinga ar neteisinga būsena || mąstymas || buvimas || veikimas || prasmingas ||
|| sėkminga ar nesėkminga išdava || visybė || daugis || vienis || pastovus ||
|| apibrėžtas ar neapibrėžtas dalylvis || asmuo || eiga || daiktas || betarpiškas ||
|| tvarkingas ar netvarkingas sustatymas || būtina || galima || tikra || akivaizdus ||
2023 spalio 12 d., 00:01
atliko -
Pridėtos 505-512 eilutės:
Atvaizdai kyla iš jaudulių kai ištriname jausmus ir lieka tiktai sandara. Tai yra, lūkesčius išgyvename Dievo užtikrintumu, vietoj kad ramybe.
* Baimė (nesitikime už mūsų) - mažėjantis laisvumas
* Bjauresys (nesitikime mumyse) - didėjantis laisvumas
* Laimingumas - vienumas su viskuo
* Linksmumas - vienumas su betkuo
* Nuostaba- vienumas su kažkuo
* Liūdesys - vienumas su niekuo
2023 rugsėjo 19 d., 13:12
atliko -
Pridėtos 444-445 eilutės:
* Dievo karalystė yra gera naujiena, septintasis požiūris, septintasis gerumas - ir tai yra "naujiena", kažkas naujo - tai Sūnaus požiūris, įvedantis kažką naujo ryšium su Tėvu
2023 rugsėjo 19 d., 12:47
atliko -
Pridėtos 444-446 eilutės:
* Pasitikrinti - geras žodis, gera savybė - kurį priskirti Dievui, kurį žmogui?
* Geros valios kvadratas - ar tai suprastina kaip 3 x 3 matrica ? - kuria prasme geras širdis sieja gerą Dievą ir gerą žmogų, gera naujiena sieja gerą savybę ir gerą žodį? - kodėl niekas nesieja geros dovanos ir gero darbo? ar tai pridėjus gautųsi devynerybė - vienybė?
2023 rugsėjo 14 d., 16:06
atliko -
Pridėtos 851-859 eilutės:
* Jausmų ratas
* Juslių-veiksmų ratą galime suprasti kaip stūmoklį, tiek stebint iš lauko, tiek išjaučiant iš vidaus (ketverybe). Užtat iš vidaus išgyvename jo asimetriškumą.
* Humoras yra suvaldoma baimė (ribai besikeičiant neįmanomas lūkestis). Atsakomybės jausmas yra suvaldomas pasibjaurėjimas.
* Pereinant iš liūdesio į nuostabą, keičiame ribą, mažėjame, (jaučiame humorą), užtat nesugebėjimas turėti lūkesčių lieka už mūsų, jaučiame išgąstį. Pereinant iš pasitenkinimo į linksmumą, keičiame ribą, didėjame, (jaučiame atsakomybę ir kaltę), užtat nesugebėjimas turėti lūkesčių yra mūsų viduje, jaučiame pasibjaurėjimą.
* [[https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-030-27473-3_7 | Brian Knutson, Tara Srirangarajan. Toward a Deep Science of Affect and Motivation.]]
2022 rugsėjo 08 d., 20:13
atliko -
Pridėtos 849-850 eilutės:
Teigiami jausmai (įamžintini) ir trys kryptys: Žavesys - nešališkumas, meilė - nepaneigamumas, artimumas - besąlygiškumas.
2022 rugsėjo 08 d., 20:11
atliko -
Pridėtos 846-848 eilutės:
* Gera valia - dviejų vienumui reikalingas gerumas, o jis gali slypėti įvairiose vietose
* Gera naujiena - tiek Tėvo, tiek Sūnaus išėjimai yra tas pats išėjimas. Gera širdis - nėra jokio išėjimo nes Tėvas ir Sūnus sutampa, nėra vienumo (susivienijimo) nes jau yra viena.
2022 rugsėjo 08 d., 20:10
atliko -
Pridėtos 897-898 eilutės:
* Iš gero Dievo išplaukia gera dovana (iš vidaus į išorę), o priešingai, geras darbas nurodo gerą žmogų (iš išorės į vidų).
2022 rugsėjo 08 d., 19:29
atliko -
Pridėtos 39-40 eilutės:
* Kaip lūkesčiai ir gėrio kryptys susiję su lūkesčių pakeitimais?
2022 rugsėjo 08 d., 19:26
atliko -
Pridėta 122 eilutė:
* Humoras (kaip ir ironija) glaudžiai susijęs su aplinka (su kontekstu).
2022 rugsėjo 08 d., 19:16
atliko -
Pridėtos 840-842 eilutės:
'''Užrašai'''
Lūkesčiai gali būti ketveriopai paneigti (niekuo, kažkuo, didėjančiu laisvumu, mažėjančiu laisvumu) ir dvejopai patvirtinti (viskuo, betkuo).
Lūkesčiai gali būti ketveriopai paneigti (niekuo, kažkuo, didėjančiu laisvumu, mažėjančiu laisvumu) ir dvejopai patvirtinti (viskuo, betkuo).
2022 gegužės 21 d., 09:57
atliko -
Pakeista 272 eilutė iš:
* How Emotions are Made - verbage
į:
* Lisa Feldman Barrett. How Emotions are Made - verbage (?)
2022 gegužės 20 d., 15:38
atliko -
Pridėtos 322-323 eilutės:
Specialization of general structure. Look for how to map "one-all" and "many" to "why" and "how" in two different ways.
Pakeistos 365-366 eilutės iš
į:
|| Jei God-is-good-distantfuture-quality-many yra Kodėl ir God-distantpast-God/gift-one/all yra Kaip, tai tikime, kad Dievas yra geras, ir žvelgiame atgal suvokti Kaip, taip kaip žmogaus požiūris supranti. Tuomet esame neveiksmingi, parodome gerą valią tikėdami, kad Dievas yra geras. || Jei God-distantpast-God/gift-one/all yra Kodėl ir God-is-good-distantfuture-quality-many yra Kaip, tai Dievas ir gerumas atskiriami, taip kaip Dievo požiūris juos supranta. Tuomet mes esame veiksmingi, kalbiname gerą valią kitose, mes padedame tai sukurti, tą iškelti. ||
Ištrintos 479-482 eilutės:
Specialization of general structure. Look for how to map "one-all" and "many" to "why" and "how" in two different ways.
* If God-distantpast-God/gift-one/all is why and God-is-good-distantfuture-quality-many is how, then we have that God and good are kept separate, just as God's perspective views them. Here we are active, we look to the good will in others, we help create that, bring that out. These are the topologies.
* If God-is-good-distantfuture-quality-many is why and God-distantpast-God/gift-one/all is how, then we have that we assume that God is good, and we look back to consider how, just as people's perspective views them. Here we are passive, we show good will because we assume that God is good. These are the representations, the criteria.
2022 gegužės 20 d., 15:24
atliko -
Pakeistos 362-364 eilutės iš
į:
|| Gerumą priskiriame visumai, tad jisai nepriklausomas || Gerumą priskiriame daliai, tad jinai nepriklausoma ||
Pakeistos 400-401 eilutės iš
į:
* Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kaip kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).
Pakeistos 405-406 eilutės iš
į:
* Dievas ramus, mes turim lūkesčius. Dievo požiūris susideda iš gero Dievo, geros dovanos, geros savybės. Žmogaus požiūris susideda iš gero žmogaus, gero darbo, gero žodžio.
Ištrintos 416-417 eilutės:
Pakeistos 436-438 eilutės iš
į:
* Gera valia glūdi dviejose vietose. (Pavyzdžiui, galime eiti iš "unwillingness to change" į "willingness to change" arba atvirkščiai.)
* Tai kam priskiriame gerumą privalo būti nepriklausomu abejų pusių atžvilgiu. Ši nepriklausomybė svarbi mūsų suvokimo ir meilės brandai.
* Tai kam priskiriame gerumą privalo būti nepriklausomu abejų pusių atžvilgiu. Ši nepriklausomybė svarbi mūsų suvokimo ir meilės brandai.
Pakeistos 449-450 eilutės iš
į:
Gėrio kryptys atitinka visko padalinimus. Koks požiūris į juos, požiūrio kryptis į juos?
* good heart = Jesus' belief, rather than his wish (goodness of nullsome)
* good God = Jesus' willingness to change, rather than unwillingness to change (goodness of onesome)
* good gift = Jesus' investedness, rather than his interest (goodness of twosome)
* good quality = Jesus' isolating, rather than his isolated (goodness of threesome)
* good person = Jesus' inner adherence, rather than his outer adherence (goodness of foursome)
* good deed = what Jesus will achieve, rather than what he is able to do (goodness of fivesome)
* good word = what Jesus could be doing, rather than what he is doing (goodness of sixsome)
* good news = Jesus' purpose, rather than his strength (goodness of sevensome)
In each case, the slack is in the direction of the good. Slack is in the former, not the latter. Susieti kryptis iš gerumo su kryptimis link gerumo.
* good heart = Jesus' belief, rather than his wish (goodness of nullsome)
* good God = Jesus' willingness to change, rather than unwillingness to change (goodness of onesome)
* good gift = Jesus' investedness, rather than his interest (goodness of twosome)
* good quality = Jesus' isolating, rather than his isolated (goodness of threesome)
* good person = Jesus' inner adherence, rather than his outer adherence (goodness of foursome)
* good deed = what Jesus will achieve, rather than what he is able to do (goodness of fivesome)
* good word = what Jesus could be doing, rather than what he is doing (goodness of sixsome)
* good news = Jesus' purpose, rather than his strength (goodness of sevensome)
In each case, the slack is in the direction of the good. Slack is in the former, not the latter. Susieti kryptis iš gerumo su kryptimis link gerumo.
Ištrintos 462-463 eilutės:
Ištrintos 485-495 eilutės:
* good heart = Jesus' belief, rather than his wish (goodness of nullsome)
* good God = Jesus' willingness to change, rather than unwillingness to change (goodness of onesome)
* good gift = Jesus' investedness, rather than his interest (goodness of twosome)
* good quality = Jesus' isolating, rather than his isolated (goodness of threesome)
* good person = Jesus' inner adherence, rather than his outer adherence (goodness of foursome)
* good deed = what Jesus will achieve, rather than what he is able to do (goodness of fivesome)
* good word = what Jesus could be doing, rather than what he is doing (goodness of sixsome)
* good news = Jesus' purpose, rather than his strength (goodness of sevensome)
In each case, the slack is in the direction of the good. Slack is in the former, not the latter. Susieti kryptis iš gerumo su kryptimis link gerumo.
Pridėtos 550-551 eilutės:
* Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
Pridėtos 571-572 eilutės:
* Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų (vieningumo sąlygų) ir būtent žinojimo paneigimu (NE-žinojimu) vyksta (trejybės) atvaizdų paneigimas, gaunasi nulybės atvaizdai.
2022 gegužės 20 d., 14:53
atliko -
Pridėtos 307-308 eilutės:
Bendras suvokimas
Pakeistos 320-321 eilutės iš
į:
* Veiksmu +2 Dievas prideda du požiūrius ir tuomi pakeičia savo požiūrį į mūsų požiūrį.
Pakeistos 360-362 eilutės iš
į:
|| Dievo požiūris besąlygiškas, visuotinas || Dievo požiūris sąlygiškas, santykinis ||
|| Keturi atvaizdai žiūri pirmyn, atsiremdami į viską: 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5, 4+2=6. Du atvaizdai žiūri atgal, atsiremdami į laisvumą: 6+2=8, 5+2=7. || Dievas veikia ant bendrinio (generic) padalinimo. Jisai žengia dviem žingsniai pirmyn ir žmogus atitinkamai žengia dviem žingsniais pirmyn. Vieno gerumas gali būti nustatytas ir atskirtas kitame, aplinkybe. ||
|| Keturi atvaizdai žiūri pirmyn, atsiremdami į viską: 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5, 4+2=6. Du atvaizdai žiūri atgal, atsiremdami į laisvumą: 6+2=8, 5+2=7. || Dievas veikia ant bendrinio (generic) padalinimo. Jisai žengia dviem žingsniai pirmyn ir žmogus atitinkamai žengia dviem žingsniais pirmyn. Vieno gerumas gali būti nustatytas ir atskirtas kitame, aplinkybe. ||
Ištrintos 455-456 eilutės:
* Topologies and Representations seem to arise from +2. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The Representations are when God has an Absolute perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5, 4+2=6. The other two are backwards looking, grounded in slack: 6+2=8, 5+2=7. The Topologies are when God has a Relative perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.
2022 gegužės 20 d., 13:49
atliko -
Pakeistos 354-357 eilutės iš
į:
|| Kai Dievas trokšta nieko, tai mes vieni trokštame gerumo, tad mes jo trokštame visumoje, atvaizdais. || Kai Dievas trokšta kažko, tai mes kartu bendrai trokštame gerumo, tad jo trokštame dalyje, aplinkybėje. ||
|| When God wishes for nothing, then the good must come from what speaks through us. We open ourselves up and the good comes from the above directions. There is increasing slack. This yields the Representations. || When God wishes for something, then the good comes from both us and God. It comes from what speaks through us, and who se speak to. There is decreasing slack, as the good is focused. This yields the Topologies. The topologies involve both the directions from the good and the directions to the good. ||
|| 4+2 sandara || 3+3 sandara ||
|| When God wishes for nothing, then the good must come from what speaks through us. We open ourselves up and the good comes from the above directions. There is increasing slack. This yields the Representations. || When God wishes for something, then the good comes from both us and God. It comes from what speaks through us, and who se speak to. There is decreasing slack, as the good is focused. This yields the Topologies. The topologies involve both the directions from the good and the directions to the good. ||
|| 4+2 sandara || 3+3 sandara ||
Ištrintos 467-469 eilutės:
* If God wishes for nothing, then it is only we who wish for the good, and so we wish for it in the whole, yielding Representations. When God wishes for nothing, then the good must come from what speaks through us. We open ourselves up and the good comes from the above directions. There is increasing slack. This yields the Representations. Here there is a 4+2 structure.
* But if God wishes for something, then we wish together for the good, and so we wish for it in the part, yielding Topologies. When God wishes for something, then the good comes from both us and God. It comes from what speaks through us, and who se speak to. There is decreasing slack, as the good is focused. This yields the Topologies. Here there is a 3+3 structure. The topologies involve both the directions from the good and the directions to the good.
2022 gegužės 20 d., 13:44
atliko -
Pakeistos 338-358 eilutės iš
į:
|| gerumas visumoje || gerumas dalyje ||
|| gera valia (Jėzus) visumoje || gera valia (Jėzus) dalyje ||
|| iš kur gerumas ateina || kame gerumas glūdi ||
|| gera valia kyla iš mūsų, ją rodome, atveriame kelią gerai širdžiai || įžvelgiame gerą valią kituose, prabylame į gerą valią kituose ||
|| didėjantis laisvumas || mažėjantis laisvumas ||
|| savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių, iš Dievo || užtikrintas Dievas tikisi ir kreipiasi, kad gali iškilti betkuriame žmoguje ||
|| sieja gerumą ir tapatumą || sieja laisvumą ir tapatumą ||
|| (rami) dviprasmybė lūkesčiais atjaučia (savarankišką) Dievą || dviprasmybė atjaučia (užtikrintą) dvasią ||
|| *požiūris* į požiūrį || požiūris į *požiūrį* ||
|| lūkesčiai nesikeičia || lūkesčių tikslinimai ||
|| savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių || užtikrintas Dievas ieško gerumo kitame, yra kryptys į gerumą jame ||
|| išgyvenimų rūšys (šešiais atvaizdais) || savasčių rūšys (4 apimtys x 3 savastys) ||
|| išgyvenimų rūšys || gerumų rūšys ||
|| ketverybės lygmenys poruojami, vienas lygmuo suvokiamas kita lygmenimi || keturi ketverybės lygmenys (4 Dievo raiškos, teigiami įsakymai: už savęs, iš savęs, į save, savyje) atskirai, savaip išreiškiami trejybe - lygmuo suvokiamas trejybės santykiais ||
|| visumos, kurioms priskiriamas gerumas || dalys, kurioms priskiriamas gerumas ||
|| savarankiškas Dievas aptinka gerumo šaltinį || užtikrintas Dievas aptinka gerumo šaltinį ||
Gera valia glūdi dviejose vietose. (Pavyzdžiui, galime eiti iš "unwillingness to change" į "willingness to change" arba atvirkščiai.)
Atvaizdų ir aplinkybių kilmę suprasti lūkesčių-jaudulių dvejais kanalais (sąmone-pasąmone).
|| gera valia (Jėzus) visumoje || gera valia (Jėzus) dalyje ||
|| iš kur gerumas ateina || kame gerumas glūdi ||
|| gera valia kyla iš mūsų, ją rodome, atveriame kelią gerai širdžiai || įžvelgiame gerą valią kituose, prabylame į gerą valią kituose ||
|| didėjantis laisvumas || mažėjantis laisvumas ||
|| savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių, iš Dievo || užtikrintas Dievas tikisi ir kreipiasi, kad gali iškilti betkuriame žmoguje ||
|| sieja gerumą ir tapatumą || sieja laisvumą ir tapatumą ||
|| (rami) dviprasmybė lūkesčiais atjaučia (savarankišką) Dievą || dviprasmybė atjaučia (užtikrintą) dvasią ||
|| *požiūris* į požiūrį || požiūris į *požiūrį* ||
|| lūkesčiai nesikeičia || lūkesčių tikslinimai ||
|| savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių || užtikrintas Dievas ieško gerumo kitame, yra kryptys į gerumą jame ||
|| išgyvenimų rūšys (šešiais atvaizdais) || savasčių rūšys (4 apimtys x 3 savastys) ||
|| išgyvenimų rūšys || gerumų rūšys ||
|| ketverybės lygmenys poruojami, vienas lygmuo suvokiamas kita lygmenimi || keturi ketverybės lygmenys (4 Dievo raiškos, teigiami įsakymai: už savęs, iš savęs, į save, savyje) atskirai, savaip išreiškiami trejybe - lygmuo suvokiamas trejybės santykiais ||
|| visumos, kurioms priskiriamas gerumas || dalys, kurioms priskiriamas gerumas ||
|| savarankiškas Dievas aptinka gerumo šaltinį || užtikrintas Dievas aptinka gerumo šaltinį ||
Gera valia glūdi dviejose vietose. (Pavyzdžiui, galime eiti iš "unwillingness to change" į "willingness to change" arba atvirkščiai.)
Atvaizdų ir aplinkybių kilmę suprasti lūkesčių-jaudulių dvejais kanalais (sąmone-pasąmone).
Pridėtos 425-429 eilutės:
Gėrio kryptys
* The good will that we show is actually that which we open through the eight directions which the good comes from. These are the same directions that we speak to in others.
* Gera valia, tai Dievo paieškos.
* Gera valia tai 8 išminties atvaizdai = 4 troškimai x 2 tapatumai.
* The good will that we show is actually that which we open through the eight directions which the good comes from. These are the same directions that we speak to in others.
* Gera valia, tai Dievo paieškos.
* Gera valia tai 8 išminties atvaizdai = 4 troškimai x 2 tapatumai.
Pakeistos 447-448 eilutės iš
į:
Dievas ramus, mes turim lūkesčius. Dievo požiūris susideda iš gero Dievo, geros dovanos, geros savybės. Žmogaus požiūris susideda iš gero žmogaus, gero darbo, gero žodžio.
Ištrintos 450-451 eilutės:
Pakeistos 465-482 eilutės iš
* Atvaizdai - gera valia (Jėzus) visumoje, aplinkybės - gera valia (Jėzus) dalyje.
* Atvaizdai - iš kur gerumas ateina, aplinkybės - kame gerumas glūdi.
* Atvaizdai - gera valia kyla iš mūsų, ją rodome, atveriame kelią gerai širdžiai, o aplinkybės - įžvelgiame gerą valią kituose, prabylame į gerą valią kituose. Gera valia tad glūdi dviejose vietose. (For example, we can go from "unwillingness to change" to "willingness to change", or the reverse.)
* Atvaizdai - didėjantis laisvumas, aplinkybės - mažėjantis laisvumas.
* Atvaizdai - Dievas trokšta nieko, aplinkybės - Dievas trokšta kažko.
* Atvaizdai - savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių, iš Dievo, aplinkybės - užtikrintas Dievas tikisi ir kreipiasi, kad gali iškilti betkuriame žmoguje.
* Atvaizdai - sieja gerumą ir tapatumą, aplinkybės - sieja laisvumą ir tapatumą.
* Atvaizdai - (rami) dviprasmybė lūkesčiais atjaučia (savarankišką) Dievą, aplinkybės - dviprasmybė atjaučia (užtikrintą) dvasią.
* Atvaizdai - *požiūris* į požiūrį, aplinkybės - požiūris į *požiūrį*.
* Atvaizdai - lūkesčiai nesikeičia, aplinkybės - lūkesčių tikslinimai
* Atvaizdai kildinami iš gėrio šaltinių - savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių; užtikrintas Dievas ieško gerumo kitame, yra kryptys į gerumą jame.
* Atvaizdai - išgyvenimų rūšys (šešiais atvaizdais); aplinkybės - savasčių rūšys (4 apimtys x 3 savastys).
* Atvaizdai - išgyvenimų rūšys; aplinkybės - gerumų rūšys.
* Atvaizdai - ketverybės lygmenys poruojami, vienas lygmuo suvokiamas kita lygmenimi; aplinkybės - keturi ketverybės lygmenys (4 Dievo raiškos, teigiami įsakymai: už savęs, iš savęs, į save, savyje) atskirai, savaip išreiškiami trejybe - lygmuo suvokiamas trejybės santykiais.
* Atvaizdai - visumos, kurioms priskiriamas gerumas; aplinkybės - dalys, kurioms priskiriamas gerumas.
* Atvaizdai - savarankiškas Dievas aptinka gerumo šaltinį; aplinkybės - užtikrintas Dievas aptinka gerumo šaltinį.
į:
Ištrintos 468-471 eilutės:
* Representation has us have expectations, God wish for nothing, and has "waiting" as its seventh perspective. If God wishes for nothing, then look for good in people. Everything is self-sufficient. Waiting = being in suspense, as an emotional response.
* Representation opens up the way for goodness. Opening to the ways of the good is given by the emotional responses.
Pakeistos 473-474 eilutės iš
į:
Kiekvienas lūkestis sujungia du požiūrius. These perspectives are distinguished by responses to the expectations: the heart embracing the following or the world embracing their opposites.
Ištrintos 487-491 eilutės:
* Gera valia, tai Dievo paieškos.
* Gera valia tai 8 išminties atvaizdai = 4 troškimai x 2 tapatumai.
Pakeistos 503-505 eilutės iš
į:
* Representations have to do with increasing Slack. Representation: A perspective (ours - the part) sees The perspective (God's - the whole). We open the way for the good, and it keeps pouring out.
* Representation has us have expectations, God wish for nothing, and has "waiting" as its seventh perspective. If God wishes for nothing, then look for good in people. Everything is self-sufficient. Waiting = being in suspense, as an emotional response.
* Representation opens up the way for goodness. Opening to the ways of the good is given by the emotional responses.
* Representation has us have expectations, God wish for nothing, and has "waiting" as its seventh perspective. If God wishes for nothing, then look for good in people. Everything is self-sufficient. Waiting = being in suspense, as an emotional response.
* Representation opens up the way for goodness. Opening to the ways of the good is given by the emotional responses.
2022 gegužės 20 d., 13:29
atliko -
Pakeistos 336-338 eilutės iš
į:
|| Kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. || Išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus. ||
|| Kyla visumai esant santvarkos viduje, tad tarp nulybės ir septynerybės. || Kyla visumai esant už santvarkos, tad viduje yra dalis, trejybė, siejanti pirmus keturis padalinimus ir paskutinius keturis padalinimus. ||
|| Kyla visumai esant santvarkos viduje, tad tarp nulybės ir septynerybės. || Kyla visumai esant už santvarkos, tad viduje yra dalis, trejybė, siejanti pirmus keturis padalinimus ir paskutinius keturis padalinimus. ||
Pridėtos 374-377 eilutės:
Dievas ir žmogus
* Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
* Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.
* Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
* Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.
Ištrintos 380-382 eilutės:
* Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
Pridėta 390 eilutė:
Žavesys
Pridėtos 393-404 eilutės:
Sandaros
* Uždara sandara kildinama iš atviros sandaros.
Lūkesčiai
* Lūkestis apibrėžia betką.
Teigiamybė ir neigiamybė
* Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.
Neigiamybės
* Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.
* Uždara sandara kildinama iš atviros sandaros.
Lūkesčiai
* Lūkestis apibrėžia betką.
Teigiamybė ir neigiamybė
* Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.
Neigiamybės
* Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.
Ištrintos 406-407 eilutės:
Pakeistos 419-423 eilutės iš
Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus
* Atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
į:
Apimtys
* Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.
* Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.
Ištrintos 423-424 eilutės:
Pakeista 428 eilutė iš:
į:
Atjautos iškyla:
Ištrintos 433-434 eilutės:
Ištrintos 437-441 eilutės:
Dievas ir žmogus
* Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.
Lūkestis apibrėžia betką.
2022 gegužės 20 d., 13:23
atliko -
Pridėtos 307-308 eilutės:
Vaizduotė
Pakeistos 333-336 eilutės iš
į:
|| Įsivaizduojame visumą || Įsivaizduojame dalį ||
|| Dievo nebūtinumas || turėtų išreikšti Dievo būtinumą kaip nulybė per trejybę ||
|| Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris) || ||
|| Dievo nebūtinumas || turėtų išreikšti Dievo būtinumą kaip nulybė per trejybę ||
|| Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris) || ||
Pridėtos 375-377 eilutės:
Žmogus ir Dievas
* Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
* Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
Ištrintos 406-407 eilutės:
Ištrintos 408-409 eilutės:
Ištrinta 409 eilutė:
2022 gegužės 20 d., 13:18
atliko -
Pridėtos 314-316 eilutės:
Veiksmas +2
* Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.
* Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.
Pakeistos 328-331 eilutės iš
į:
|| Dievo išėjimas už savęs į save - kryptis iš gėrio. (Ar Dievas būtinas?) || Dievo savęs atpažinimas - kryptis į gėrį. (Kaip kiekvieną pasiekti?) ||
|| Kaip visuma išgyvenami požiūriai. || Kaip požiūris išgyvena visumą. ||
|| žinojimas || nežinojimas ||
|| Kaip visuma išgyvenami požiūriai. || Kaip požiūris išgyvena visumą. ||
|| žinojimas || nežinojimas ||
Pakeistos 358-363 eilutės iš
į:
* Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.
Dievas Tėvas
* Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas.
* Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.
Dievas Tėvas
* Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas.
* Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.
Ištrintos 369-372 eilutės:
Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.
Ištrinta 376 eilutė:
Pakeistos 379-380 eilutės iš
* Pilnatvė reiškiasi grožiu nes ji už mūsų ir mus apima, tad mūsų vidaus kaip ir nėr. O ji, Kodėl, reiškiasi aplinkybėmis nes jos sieja mūsų paskirą požiūrį su visumą. Tuo tarpu atvaizdai išsako kaip visuma išgyvenami požiūriai. Aplinkybės išsako, kaip požiūris išgyvena visumą.
į:
* Pilnatvė reiškiasi grožiu nes ji už mūsų ir mus apima, tad mūsų vidaus kaip ir nėr. O ji, Kodėl, reiškiasi aplinkybėmis nes jos sieja mūsų paskirą požiūrį su visumą.
Ištrintos 400-403 eilutės:
Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.
Pakeista 404 eilutė iš:
į:
Ištrinta 412 eilutė:
Ištrintos 422-423 eilutės:
Pakeistos 428-429 eilutės iš
Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.
į:
Dievas ir žmogus
* Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.
* Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.
2022 gegužės 20 d., 13:09
atliko -
Pakeistos 350-356 eilutės iš
Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa
Atskirti
į:
* Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.
* Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.
Tėvas ir Sūnus
* Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse.
Laisvumas
* Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)
* Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.
Tėvas ir Sūnus
* Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse.
Laisvumas
* Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)
Ištrintos 369-371 eilutės:
Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.
2022 gegužės 20 d., 12:18
atliko -
Pridėtos 305-313 eilutės:
'''Panašumai tarp atvaizdų ir aplinkybių kilmių'''
Lūkesčiai
* Dievas atsiliepia į savo lūkesčius.
* Lūkesčiai iškyla nes nėra ramybės, tad nėra Dievo Dvasios, nėra bendrai suvoktosios.
* Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.
* Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.
* Platesnį gerumą išreiškia netroškimai (lūkesčiai), į kuriuos Dievas įsijaučia.
Lūkesčiai
* Dievas atsiliepia į savo lūkesčius.
* Lūkesčiai iškyla nes nėra ramybės, tad nėra Dievo Dvasios, nėra bendrai suvoktosios.
* Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.
* Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.
* Platesnį gerumą išreiškia netroškimai (lūkesčiai), į kuriuos Dievas įsijaučia.
Pakeistos 322-333 eilutės iš
Platesnį gerumą išreiškia netroškimai,
Dievo Tėvo lūkestis toks, kad jo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu.
Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas).
Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.
Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.
į:
|| Dievas Tėvas atsiliepia į savo lūkesčius || Dievas Sūnus atsiliepia į savo lūkesčius ||
|| Dievo Tėvo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu. || ||
|| Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami || Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami ||
|| Dievo Tėvo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu. || ||
|| Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami || Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami ||
Pakeistos 348-354 eilutės iš
Tėvas yra savarankiškas, Jėzus yra užtikrintas
Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą
į:
Dievas Sūnus
* Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.
* Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.
2022 gegužės 20 d., 11:47
atliko -
Pakeistos 305-309 eilutės iš
* Savarankiškas Dievas trokštantis nieko neturi jokio gerumo sampratos, tuo tarpu Užtikrintas Dievas trokštantis kažko turi gerumo sampratą. O platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.
Dievo Tėvo jauduliai - atvaizdai
* Dievas yra viena su manimi atvaizdais, o Jėzus yra viena su Dievu (per tave)
į:
'''Skirtumas tarp atvaizdų ir aplinkybių kilmių'''
|| '''Atvaizdų kilmė''' || '''Aplinkybių kilmė''' ||
|| savarankiškas || užtikrintas ||
|| trokšta nieko || trokšta kažko ||
|| Dievas Tėvas || Dievas Sūnus ||
|| neturi jokio gerumo sampratos || turi gerumo sampratą ||
|| Dievas yra viena su Manimi atvaizdais || Jėzus yra viena su Dievu (per Tave) aplinkybėmis ||
Platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.
|| '''Atvaizdų kilmė''' || '''Aplinkybių kilmė''' ||
|| savarankiškas || užtikrintas ||
|| trokšta nieko || trokšta kažko ||
|| Dievas Tėvas || Dievas Sūnus ||
|| neturi jokio gerumo sampratos || turi gerumo sampratą ||
|| Dievas yra viena su Manimi atvaizdais || Jėzus yra viena su Dievu (per Tave) aplinkybėmis ||
Platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.
2022 gegužės 20 d., 10:41
atliko -
Pakeistos 219-220 eilutės iš
į:
* Blogiui būdinga - norėti to kas nenorėtina, taip kad neapykantos jausmus pakeičia teigiama jausmai - linksmumas vietoj pykčio ir t.t. O blogis nejaučia liūdesio, nuostabos. (Black Sabbath - šėtonas šypsosi).
Laimingumo (content) ir linksmumo (excited) skirtumas.
Mokymosi jaudulys: įtampa, iškylanti telkiant dėmesį, juk tai padidintas jautrumas, lūkesčių pagrindas, kuriuo tikimės ką nors išmokti.
Ramybė (Dievas visur), įtampa (velnias šalia), kaip Algirdo eilėse.
-------------------
Attach:wishesforanything.gif
Attach:wishesforanything2.gif
Attach:000101goodwill.gif
Attach:goodwill.gif
Attach:jausmai.jpg
Attach:trokstabetko.png
Attach:wishesforanythingA.png
Attach:wishesforanythingB.png
----------------------
Related Investigations
* [[Attach:990826gwwaygh.html | 1999.08.26 Why Does Good Will Make Way for Good Heart?]]
* [[Attach:990925goodwill.html | 1999.09.25 There is Always A Way of Showing Good Will]]
* [[Attach:991103openway.html | 1999.11.03 Exercising Good Will Opens the Way for Good]]
* [[Attach:991104markemotion.html | 1999.11.04 Episodes from the Gospel of Mark]]
* [[Attach:991207christgoodwill.html | 1999.12.07 Christ Good Will]]
* [[Attach:000101goodwill.html | 2000.01.01 Addressing the Good in Others]]
Dorovės ryšys su jausmais. Atitoldami nuo savęs - randam ramybę - įsiklausome. Atsisakome savęs, vadovaujamės protu. Betgi kaltę išgyvename vidiniu požiūriu, ne išoriniu požiūriu. Ir vidiniu požiūriu įsisaviname išorinį požiūrį. Tad kaip suprasti?
Emotional manifold is evidence for an "unconscious", not just individual unconscious events.
Moods represent one's personal situation and they won't change until you change your situation. And emotions represent a person's state and so peak sharply. Užtat nykulys gali būti pavojingas nes jisai trukdo žmogui keisti savo padėtį, nors jisai kaip tik gal nieko neturėtų daryti nes galėtų būti blogos pasekmės.
Why are moods often longer felt than emotions? They seem to represent an irresolution - the conscious has not understood what the unconscious wants to tell it.
Dopamine is relevant for timing abilities - and perhaps this is related to the feeling of suspense.
Jauduliai, nuotaikos
* Kai klystame (širdies ir pasaulio tiesų atžvilgiu) esame labai sujaudinti, kai esame teisingi, tai ne. Kaip paaiškinti jausmų modeliu? Kas nusako jausmų stiprumą? Ir jausmų trukmę? Kas nusako ar sąmoningai suvokiame jausmų priežastį? Ar sąmoningai nesuvokiame priežasties? Jausmais mums pasąmonė praneša, kad kažkas nederi.
* Anxiety is a worry about future events and fear is a reaction to current events.
* Nuotaikos skiria sąmonę ir pasąmone - ji yra pasąmonės rėmai, kada jos nemąstome - arba ji sąmoninga, sąmonės taikinys, židinys, kada savo nuotaiką
* Nuotaiką jaučiame tik dėl to, kad ji keičiasi ir tik dėl to, kad turime dėsnių, lūkesčių, kuriais galime atpažinti tuos skirtumus.
* Veiklai reikia tam tikrų sąlygų vidui ir išorei. Jas galime patikslinti nuotaikomis. Kaip jausčiausi sveikas? o jei dėmesys kažkuo užimtas?
* How Emotions are Made - verbage
* Jautrumas sau jausmais gali būti savanaudiškas kitų atžvilgiu. Ogi vertybės yra sukaupti jausmai. Pavyzdžiui, meilė susikaupia, įamžinama viltyje. Tad vertybėmis gyvenantis gali pasirodyti turintis mažiau jausmų, tačiau juos tauso, betgi pas jį jausmai sukaupti vertybių pavidalu.
* Amygdala - fear - novel information
* Jauduliai-lūkesčiai yra modelis išėjimo už savęs - tik ne laukimu, o sulaukimu - tai tik baigtinis modelis
* Lūkesčiai yra "žinojimo pasaulis", o už lūkesčių (ten kur baisu, bjauru) yra "nežinojimo pasaulis". Lūkesčiai juos išskiria. Protavimas bene irgi išskiria.
* Ne tame, kad sraigė jaučia jausmus, bet kad mes galime suvokti jausmą, atsižvelgiant į jos naudą, ir tuo pačiu, ar mes patys, gebantys jausti, būsime vieningi su ja bei su visais.
* Jausminė kalba yra pirmesnė už proto kalba. Proto kalba yra jausmų kalba be jausmų, tai yra, vien sandarom. Tačiau proto kalbą pirmiau sąmoningai pripažinome. Ir ja galime pasidalinti jausmų kalbą, ją iškelti.
* Anot Damasio, kada sprendžiame, jausmai mus veda, o protas patikrina. Tačiau, manau, iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai - protas mums pristato galimybes, o jausmai renka tarp jų - nes jausmai, nuotaikos, pasąmonė suveda į vieną. Panašiai - žmogus skiria galimybes, o Dievas jas aprėpia, suveda, priešinga kryptimi.
* Jausmai yra veiksmų gaidukas. Mat, veiksmai jokiu būdu neturėtų prieštarauti, tai būtų išteklių švaistymas. Ir panašiai, jausmai (ir pasąmonė apskritai) yra vieningai, išveda vieną. O tuo tarpu sąmonė iškelia skirtingus požiūrius, prieštaravimus.
* Jausmai iškelia pasąmonę, kad galėtumėme išsirinkti vieną galimybę. Nes sąmonė gali tiktai išryškinti galimybes, bet tarp jų negali išsirinkti.
* Veiksmų vieningumą išgyvename, kaip jausmą - veiksmų samplaikos aidą - užtat veiksmų samplaika nėra jausmas ir suveikia prieš jausmo išgyvenimą. Veiksmų vieningumą įsisaviname, kaip jausmų klodo vieningumą.
* Verčiau iš viso atsisakau savo asmenybės, kaip atsisakyti savo gražiausių meilės jausmų.
permąstyti, ką turiu mintyje "lūkesčiais" - ar iš tikrųjų liūdesys priklauso nuo to ko nesitikime - betgi būtent pasąmonė nesitiki - šitą reikia pabrėžti. Tai tampa įrankiu tirti pasąmonę. Savastis: pasąmonės lūkesčiai. Pasaulis: sąmonės lūkesčiai.
* Kaip jausmais paaiškinti ką jaučiame kai mus kažkas glumina ar jaudina (esame riled)? Mūsų lūkesčiai nepatenkinti (ar patenkinti), o tikimės, kad jie turėtų būti patenkinti. (Taip pat jaučiamės šlykščiai jeigu tikimės, kad mūsų lūkesčiai neturėtų būti patenkinti.)
Poreikių laipsnynas: Pasąmonė įsikabina į tai ką turi - nesikeičia. O sąmonė renkasi gerą vietoj blogo.
Malonumas yra mūsų troškimų atvaizdas, o žinojimas parengia tobuliausią troškimų atvaizdą.
* Grožis padeda mums suprasti ar mes pakeliui į tiesą.
* Kaip žavesys, artimumas, meilė sieja šešerybę ir jaudulius?
* Ramybė (nulinis požiūris) yra laisvė nuo jausmų.
* Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Atvaizdų ir aplinkybių kilmė'''
-------------------------
>><<
Atvaizdų ir aplinkybių kilmė
* Savarankiškas Dievas trokštantis nieko neturi jokio gerumo sampratos, tuo tarpu Užtikrintas Dievas trokštantis kažko turi gerumo sampratą. O platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.
Dievo Tėvo jauduliai - atvaizdai
* Dievas yra viena su manimi atvaizdais, o Jėzus yra viena su Dievu (per tave) aplinkybėmis.
Dievo Tėvo lūkestis toks, kad jo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu.
Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas).
Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.
Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Kada lūkesčiai nesėkmingi, siaurėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename baimę; o kada lūkesčiai sėkmingi, platėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename bjaurestį. Ta prasme, baimė ir bjauresys išsako lūkesčių išvestines. Dieviška ketverybės ašimi (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašimi (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizdai: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia.
* '''[[IrDu | Veiksmas +2]]''' Everything and Something, Anything and Something. God allows for an outlook different than his own. ''Understand, coming to understand, understood'' is extended and reinterpreted as ''Understanding, coming to understand, not understanding, not coming to understand''. The operation +2 says that structure channels activity, and activity evokes structure. This means that we have structure arise from nonstructure (digital), and activity arise from nonactivity (analogue). Now we have two outlooks, we can step in and step out. We have Representations (relating something and everything - a view on the whole) and Topologies (relating something and anything - a view to the part). Compare with Christopher Alexander's PrinciplesOfLife, try to consider them as relating anything and something. Think about: EverythingWishesForAnything and self-understanding. ''Consider the role of same and different''.
Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas atskirs ->
* Linksmas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "buvo" - Viešpats ne tik išgelbsti, bet jo pagalba atbaidė priešus
* Nustembu - Suabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "vykdė" - nes suabejojau ar per anksti šlovinti Viešpatį, bet jis užtikrina mano saugumą
* Laimingas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man nelaukiant - Dievas "mąstė" - Viešpats mane ištraukė iš nelaimės, neturiu pagrindo liūdėti
* Liūdna - NĖRA - Suabejojau - Dievas neatskyrė nelaukiant.
Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti tave
* Laimingas - galiu perkalbėti kitus
* Liūdnas - negaliu perkalbėti kitų
* Linksmas - mano perkalbėjimas yra veiksmingas
* Nustembu - NĖRA mano perkalbėjimas nėra veiksmingas
Bjaurestis savo piktybe: laikausi Dievo
* Laimingas - laikausi Dievo
* Nustembu - Dievas pataiso mane
* Liūdnas - nesilaikau Dievo
* Linksmas - NĖRA -
Jėzus ir Dievas
Tėvas yra savarankiškas, Jėzus yra užtikrintas, Dvasia yra rami.
Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.
Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami.
Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse.
Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)
Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.
Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.
Jėzaus lūkestis yra, jisai tikisi, kad:
* Visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme.
* Žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
* Jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu.
* Esame viena. Tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje.
* Esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu?
Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.
Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
* Pilnatvė reiškiasi grožiu nes ji už mūsų ir mus apima, tad mūsų vidaus kaip ir nėr. O ji, Kodėl, reiškiasi aplinkybėmis nes jos sieja mūsų paskirą požiūrį su visumą. Tuo tarpu atvaizdai išsako kaip visuma išgyvenami požiūriai. Aplinkybės išsako, kaip požiūris išgyvena visumą.
* Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų (vieningumo sąlygų) ir būtent žinojimo paneigimu (NE-žinojimu) vyksta (trejybės) atvaizdų paneigimas, gaunasi nulybės atvaizdai.
Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.
Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
* Dievo ašis, neigiamybėm, nesame viena:
** Nenusistatom kas nepageidautina - kalbina jų sutikimą keistis
** Nevykdom kas neįmanoma - kalbina jų vangumą
** Nepermąstom ko nėra - kalbina jų atkirtėją
* Žmogaus ašis, teigiamybėm, esame viena:
** Nusistatom kas pageidautina - kalbina jų vidinę ištikimybę
** Vykdom kas įmanoma - kalbina ką jie pasieks
** Permąstom kas yra - kalbina ką jie galėtų veikti
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kaip kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).
Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.
Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas.
Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.
Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.
* Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Tad atvaizdai išreiškia Dievo nebūtinumą, o aplinkybės turėtų išreikšti jo būtinumą kaip nulybė per trejybę, bene.
* Atvaizdai išreiškia žinojimą. Aplinkybės išreiškia nežinojimą.
* Atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
* Vaizduotė reiškiaisi atvaizdais (įsivaizduojame visumą) ir aplinkybėmis (įsivaizduojame dalį).
* Frameworks are the structures described by not-wishing, which is to say, that which is beyond wishing. For example, God is calm, but we have expectations: God's perspective consists of good God, good gift, good quality. Person's perspective consists of good person, good deed, good word.
Mintis: Atjautos kyla visumai esant santvarkos viduje, tad tarp nulybės ir septynerybės. O aplinkybės kyla jai esant už santvarkos, tad viduje yra dalis, trejybė, siejanti pirmus keturis padalinimus ir paskutinius keturis padalinimus.
* Topologies and Representations seem to arise from +2. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The Representations are when God has an Absolute perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5, 4+2=6. The other two are backwards looking, grounded in slack: 6+2=8, 5+2=7. The Topologies are when God has a Relative perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.
Laimingumo (content) ir linksmumo (excited) skirtumas.
Mokymosi jaudulys: įtampa, iškylanti telkiant dėmesį, juk tai padidintas jautrumas, lūkesčių pagrindas, kuriuo tikimės ką nors išmokti.
Ramybė (Dievas visur), įtampa (velnias šalia), kaip Algirdo eilėse.
-------------------
Attach:wishesforanything.gif
Attach:wishesforanything2.gif
Attach:000101goodwill.gif
Attach:goodwill.gif
Attach:jausmai.jpg
Attach:trokstabetko.png
Attach:wishesforanythingA.png
Attach:wishesforanythingB.png
----------------------
Related Investigations
* [[Attach:990826gwwaygh.html | 1999.08.26 Why Does Good Will Make Way for Good Heart?]]
* [[Attach:990925goodwill.html | 1999.09.25 There is Always A Way of Showing Good Will]]
* [[Attach:991103openway.html | 1999.11.03 Exercising Good Will Opens the Way for Good]]
* [[Attach:991104markemotion.html | 1999.11.04 Episodes from the Gospel of Mark]]
* [[Attach:991207christgoodwill.html | 1999.12.07 Christ Good Will]]
* [[Attach:000101goodwill.html | 2000.01.01 Addressing the Good in Others]]
Dorovės ryšys su jausmais. Atitoldami nuo savęs - randam ramybę - įsiklausome. Atsisakome savęs, vadovaujamės protu. Betgi kaltę išgyvename vidiniu požiūriu, ne išoriniu požiūriu. Ir vidiniu požiūriu įsisaviname išorinį požiūrį. Tad kaip suprasti?
Emotional manifold is evidence for an "unconscious", not just individual unconscious events.
Moods represent one's personal situation and they won't change until you change your situation. And emotions represent a person's state and so peak sharply. Užtat nykulys gali būti pavojingas nes jisai trukdo žmogui keisti savo padėtį, nors jisai kaip tik gal nieko neturėtų daryti nes galėtų būti blogos pasekmės.
Why are moods often longer felt than emotions? They seem to represent an irresolution - the conscious has not understood what the unconscious wants to tell it.
Dopamine is relevant for timing abilities - and perhaps this is related to the feeling of suspense.
Jauduliai, nuotaikos
* Kai klystame (širdies ir pasaulio tiesų atžvilgiu) esame labai sujaudinti, kai esame teisingi, tai ne. Kaip paaiškinti jausmų modeliu? Kas nusako jausmų stiprumą? Ir jausmų trukmę? Kas nusako ar sąmoningai suvokiame jausmų priežastį? Ar sąmoningai nesuvokiame priežasties? Jausmais mums pasąmonė praneša, kad kažkas nederi.
* Anxiety is a worry about future events and fear is a reaction to current events.
* Nuotaikos skiria sąmonę ir pasąmone - ji yra pasąmonės rėmai, kada jos nemąstome - arba ji sąmoninga, sąmonės taikinys, židinys, kada savo nuotaiką
* Nuotaiką jaučiame tik dėl to, kad ji keičiasi ir tik dėl to, kad turime dėsnių, lūkesčių, kuriais galime atpažinti tuos skirtumus.
* Veiklai reikia tam tikrų sąlygų vidui ir išorei. Jas galime patikslinti nuotaikomis. Kaip jausčiausi sveikas? o jei dėmesys kažkuo užimtas?
* How Emotions are Made - verbage
* Jautrumas sau jausmais gali būti savanaudiškas kitų atžvilgiu. Ogi vertybės yra sukaupti jausmai. Pavyzdžiui, meilė susikaupia, įamžinama viltyje. Tad vertybėmis gyvenantis gali pasirodyti turintis mažiau jausmų, tačiau juos tauso, betgi pas jį jausmai sukaupti vertybių pavidalu.
* Amygdala - fear - novel information
* Jauduliai-lūkesčiai yra modelis išėjimo už savęs - tik ne laukimu, o sulaukimu - tai tik baigtinis modelis
* Lūkesčiai yra "žinojimo pasaulis", o už lūkesčių (ten kur baisu, bjauru) yra "nežinojimo pasaulis". Lūkesčiai juos išskiria. Protavimas bene irgi išskiria.
* Ne tame, kad sraigė jaučia jausmus, bet kad mes galime suvokti jausmą, atsižvelgiant į jos naudą, ir tuo pačiu, ar mes patys, gebantys jausti, būsime vieningi su ja bei su visais.
* Jausminė kalba yra pirmesnė už proto kalba. Proto kalba yra jausmų kalba be jausmų, tai yra, vien sandarom. Tačiau proto kalbą pirmiau sąmoningai pripažinome. Ir ja galime pasidalinti jausmų kalbą, ją iškelti.
* Anot Damasio, kada sprendžiame, jausmai mus veda, o protas patikrina. Tačiau, manau, iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai - protas mums pristato galimybes, o jausmai renka tarp jų - nes jausmai, nuotaikos, pasąmonė suveda į vieną. Panašiai - žmogus skiria galimybes, o Dievas jas aprėpia, suveda, priešinga kryptimi.
* Jausmai yra veiksmų gaidukas. Mat, veiksmai jokiu būdu neturėtų prieštarauti, tai būtų išteklių švaistymas. Ir panašiai, jausmai (ir pasąmonė apskritai) yra vieningai, išveda vieną. O tuo tarpu sąmonė iškelia skirtingus požiūrius, prieštaravimus.
* Jausmai iškelia pasąmonę, kad galėtumėme išsirinkti vieną galimybę. Nes sąmonė gali tiktai išryškinti galimybes, bet tarp jų negali išsirinkti.
* Veiksmų vieningumą išgyvename, kaip jausmą - veiksmų samplaikos aidą - užtat veiksmų samplaika nėra jausmas ir suveikia prieš jausmo išgyvenimą. Veiksmų vieningumą įsisaviname, kaip jausmų klodo vieningumą.
* Verčiau iš viso atsisakau savo asmenybės, kaip atsisakyti savo gražiausių meilės jausmų.
permąstyti, ką turiu mintyje "lūkesčiais" - ar iš tikrųjų liūdesys priklauso nuo to ko nesitikime - betgi būtent pasąmonė nesitiki - šitą reikia pabrėžti. Tai tampa įrankiu tirti pasąmonę. Savastis: pasąmonės lūkesčiai. Pasaulis: sąmonės lūkesčiai.
* Kaip jausmais paaiškinti ką jaučiame kai mus kažkas glumina ar jaudina (esame riled)? Mūsų lūkesčiai nepatenkinti (ar patenkinti), o tikimės, kad jie turėtų būti patenkinti. (Taip pat jaučiamės šlykščiai jeigu tikimės, kad mūsų lūkesčiai neturėtų būti patenkinti.)
Poreikių laipsnynas: Pasąmonė įsikabina į tai ką turi - nesikeičia. O sąmonė renkasi gerą vietoj blogo.
Malonumas yra mūsų troškimų atvaizdas, o žinojimas parengia tobuliausią troškimų atvaizdą.
* Grožis padeda mums suprasti ar mes pakeliui į tiesą.
* Kaip žavesys, artimumas, meilė sieja šešerybę ir jaudulius?
* Ramybė (nulinis požiūris) yra laisvė nuo jausmų.
* Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Atvaizdų ir aplinkybių kilmė'''
-------------------------
>><<
Atvaizdų ir aplinkybių kilmė
* Savarankiškas Dievas trokštantis nieko neturi jokio gerumo sampratos, tuo tarpu Užtikrintas Dievas trokštantis kažko turi gerumo sampratą. O platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.
Dievo Tėvo jauduliai - atvaizdai
* Dievas yra viena su manimi atvaizdais, o Jėzus yra viena su Dievu (per tave) aplinkybėmis.
Dievo Tėvo lūkestis toks, kad jo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu.
Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas).
Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.
Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Kada lūkesčiai nesėkmingi, siaurėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename baimę; o kada lūkesčiai sėkmingi, platėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename bjaurestį. Ta prasme, baimė ir bjauresys išsako lūkesčių išvestines. Dieviška ketverybės ašimi (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašimi (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizdai: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia.
* '''[[IrDu | Veiksmas +2]]''' Everything and Something, Anything and Something. God allows for an outlook different than his own. ''Understand, coming to understand, understood'' is extended and reinterpreted as ''Understanding, coming to understand, not understanding, not coming to understand''. The operation +2 says that structure channels activity, and activity evokes structure. This means that we have structure arise from nonstructure (digital), and activity arise from nonactivity (analogue). Now we have two outlooks, we can step in and step out. We have Representations (relating something and everything - a view on the whole) and Topologies (relating something and anything - a view to the part). Compare with Christopher Alexander's PrinciplesOfLife, try to consider them as relating anything and something. Think about: EverythingWishesForAnything and self-understanding. ''Consider the role of same and different''.
Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas atskirs ->
* Linksmas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "buvo" - Viešpats ne tik išgelbsti, bet jo pagalba atbaidė priešus
* Nustembu - Suabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "vykdė" - nes suabejojau ar per anksti šlovinti Viešpatį, bet jis užtikrina mano saugumą
* Laimingas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man nelaukiant - Dievas "mąstė" - Viešpats mane ištraukė iš nelaimės, neturiu pagrindo liūdėti
* Liūdna - NĖRA - Suabejojau - Dievas neatskyrė nelaukiant.
Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti tave
* Laimingas - galiu perkalbėti kitus
* Liūdnas - negaliu perkalbėti kitų
* Linksmas - mano perkalbėjimas yra veiksmingas
* Nustembu - NĖRA mano perkalbėjimas nėra veiksmingas
Bjaurestis savo piktybe: laikausi Dievo
* Laimingas - laikausi Dievo
* Nustembu - Dievas pataiso mane
* Liūdnas - nesilaikau Dievo
* Linksmas - NĖRA -
Jėzus ir Dievas
Tėvas yra savarankiškas, Jėzus yra užtikrintas, Dvasia yra rami.
Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.
Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami.
Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse.
Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)
Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.
Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.
Jėzaus lūkestis yra, jisai tikisi, kad:
* Visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme.
* Žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
* Jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu.
* Esame viena. Tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje.
* Esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu?
Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.
Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
* Pilnatvė reiškiasi grožiu nes ji už mūsų ir mus apima, tad mūsų vidaus kaip ir nėr. O ji, Kodėl, reiškiasi aplinkybėmis nes jos sieja mūsų paskirą požiūrį su visumą. Tuo tarpu atvaizdai išsako kaip visuma išgyvenami požiūriai. Aplinkybės išsako, kaip požiūris išgyvena visumą.
* Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų (vieningumo sąlygų) ir būtent žinojimo paneigimu (NE-žinojimu) vyksta (trejybės) atvaizdų paneigimas, gaunasi nulybės atvaizdai.
Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.
Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
* Dievo ašis, neigiamybėm, nesame viena:
** Nenusistatom kas nepageidautina - kalbina jų sutikimą keistis
** Nevykdom kas neįmanoma - kalbina jų vangumą
** Nepermąstom ko nėra - kalbina jų atkirtėją
* Žmogaus ašis, teigiamybėm, esame viena:
** Nusistatom kas pageidautina - kalbina jų vidinę ištikimybę
** Vykdom kas įmanoma - kalbina ką jie pasieks
** Permąstom kas yra - kalbina ką jie galėtų veikti
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kaip kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).
Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.
Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas.
Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.
Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.
* Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Tad atvaizdai išreiškia Dievo nebūtinumą, o aplinkybės turėtų išreikšti jo būtinumą kaip nulybė per trejybę, bene.
* Atvaizdai išreiškia žinojimą. Aplinkybės išreiškia nežinojimą.
* Atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
* Vaizduotė reiškiaisi atvaizdais (įsivaizduojame visumą) ir aplinkybėmis (įsivaizduojame dalį).
* Frameworks are the structures described by not-wishing, which is to say, that which is beyond wishing. For example, God is calm, but we have expectations: God's perspective consists of good God, good gift, good quality. Person's perspective consists of good person, good deed, good word.
Mintis: Atjautos kyla visumai esant santvarkos viduje, tad tarp nulybės ir septynerybės. O aplinkybės kyla jai esant už santvarkos, tad viduje yra dalis, trejybė, siejanti pirmus keturis padalinimus ir paskutinius keturis padalinimus.
* Topologies and Representations seem to arise from +2. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The Representations are when God has an Absolute perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5, 4+2=6. The other two are backwards looking, grounded in slack: 6+2=8, 5+2=7. The Topologies are when God has a Relative perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.
Pakeistos 481-482 eilutės iš
'''Atvaizdų išvedžiojimas'''
į:
---------------------
%center%Attach:000101goodwill.gif
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Atvaizdų kilmė'''
-------------------------
>><<
Atjautos kyla:
* iš vienybės ir nulybės atvaizdų paneigimo.
* iš kubo dalių (8 kampų, 12 briaunų, 6 šonų) ir perėjimų tarp jų.
Atvaizdai kyla iš sąsajos tarp asmens ir jį papildančios aplinkybės taikymą savarankiškam Dievui.
Atvaizdai, tai laisvumo didėjimas ir mažėjimas, taip pat apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas. Tai sąlygos, apribojimai.
Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs - kaip tai atrodo apskritai, vienam Dievui - tad tai atvaizdai. Aplinkybės išsako Dievo išėjimą už savęs, kaip tai atrodo trejybės nariui - tad tai vyksta keturiuose lygmenyse, pagal asmenis: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla - kad esu vienas su Dievu už manęs. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:
* geras žmogus, tai yra, mes esame geri - jaučiamės laimingi - myliu visus - esu vienas su viskuo
* geras darbas - galimybė kažką gražaus nuveikti - jaučiamės linksmi - myliu betką - esu vienas su betkuo
* gera dovana - gerumas kažkame - nustembu - myliu kažką - esu vienas su kažkuo
* geras Dievas - Dievas neiškilo manimi - liūdna - myliu nieką - esu vienas su niekuo
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Tarpą išsako lūkesčiai - teigiami ar neigiami, vidiniai ar išoriniai.
* gera savybė - mažėjantis laisvumas - baisu, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
* geras žodis - didėjantis laisvumas - bjauru, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
The subject of this empathy is the relationship between everything and anything. For example, let us consider when everything wishes for nothing. In particular, here everything wishes for nothing with regard to its relationship with anything. We may think of anything as everything plus slack. Here then, all the slack or goodness is expected to come from anything, because everything wishes for nothing.
So the directions of the good, as felt here by everything, give rise to the following emotional responses:
* Good person: content (in what matters, things are as they should) Here everything interprets itself as "being one with everything".
* Good God: sad (in what matters, things are not as they should be - the goodness here shouldn't be coming from a God who wishes for nothing!)
Here everything interprets itself as "being one with nothing".
* Good deed: excited (in what does not matter so much, things are as they should) Everything feels it is "being one with anything".
* Good gift: surprised (in what does not matter so much, things aren't as they should be). Everything feels it is "being one with something".
I think also:
* Good quality (sorting the good and the bad): fright (in what does not matter so much, can't make expectation). Everything interprets this as "decreasing slack".
* Good word (allowing the good and the bad to be confused): disgust (in what matters, can't make expectation). Everything interprets this as "increasing slack".
The idea is that this empathy gives rise to a secondary structure, the six criteria: being one with everything, anything, something, nothing and increasing and decreasing slack.
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi).
Dievas laukia. Dievas jauduliais yra vienas su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jam didėjantis laisvumas kyla su ramybe, mažėjantis laisvumas su įtampa. Jisai nejaučia baimės ar bjauresio nes jisai gali sulaukti, o žmonės juos jaučia.
Atvaizdai yra betko atvaizdai. Tai visko atvaizdai (troškimai) ir laisvumo atvaizdai (tapatumai).
* The manifestations that everything has gone beyond itself. These six manifestations are given by change of scope: everything goes out to a wider scope, and into the "not-wishing" that is beyond that wider scope. [In this way, God empathises with life, and also, life chooses God, and God grows in concern.]
%center%Attach:000101goodwill.gif
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Atvaizdų kilmė'''
-------------------------
>><<
Atjautos kyla:
* iš vienybės ir nulybės atvaizdų paneigimo.
* iš kubo dalių (8 kampų, 12 briaunų, 6 šonų) ir perėjimų tarp jų.
Atvaizdai kyla iš sąsajos tarp asmens ir jį papildančios aplinkybės taikymą savarankiškam Dievui.
Atvaizdai, tai laisvumo didėjimas ir mažėjimas, taip pat apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas. Tai sąlygos, apribojimai.
Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs - kaip tai atrodo apskritai, vienam Dievui - tad tai atvaizdai. Aplinkybės išsako Dievo išėjimą už savęs, kaip tai atrodo trejybės nariui - tad tai vyksta keturiuose lygmenyse, pagal asmenis: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla - kad esu vienas su Dievu už manęs. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:
* geras žmogus, tai yra, mes esame geri - jaučiamės laimingi - myliu visus - esu vienas su viskuo
* geras darbas - galimybė kažką gražaus nuveikti - jaučiamės linksmi - myliu betką - esu vienas su betkuo
* gera dovana - gerumas kažkame - nustembu - myliu kažką - esu vienas su kažkuo
* geras Dievas - Dievas neiškilo manimi - liūdna - myliu nieką - esu vienas su niekuo
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Tarpą išsako lūkesčiai - teigiami ar neigiami, vidiniai ar išoriniai.
* gera savybė - mažėjantis laisvumas - baisu, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
* geras žodis - didėjantis laisvumas - bjauru, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
The subject of this empathy is the relationship between everything and anything. For example, let us consider when everything wishes for nothing. In particular, here everything wishes for nothing with regard to its relationship with anything. We may think of anything as everything plus slack. Here then, all the slack or goodness is expected to come from anything, because everything wishes for nothing.
So the directions of the good, as felt here by everything, give rise to the following emotional responses:
* Good person: content (in what matters, things are as they should) Here everything interprets itself as "being one with everything".
* Good God: sad (in what matters, things are not as they should be - the goodness here shouldn't be coming from a God who wishes for nothing!)
Here everything interprets itself as "being one with nothing".
* Good deed: excited (in what does not matter so much, things are as they should) Everything feels it is "being one with anything".
* Good gift: surprised (in what does not matter so much, things aren't as they should be). Everything feels it is "being one with something".
I think also:
* Good quality (sorting the good and the bad): fright (in what does not matter so much, can't make expectation). Everything interprets this as "decreasing slack".
* Good word (allowing the good and the bad to be confused): disgust (in what matters, can't make expectation). Everything interprets this as "increasing slack".
The idea is that this empathy gives rise to a secondary structure, the six criteria: being one with everything, anything, something, nothing and increasing and decreasing slack.
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi).
Dievas laukia. Dievas jauduliais yra vienas su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jam didėjantis laisvumas kyla su ramybe, mažėjantis laisvumas su įtampa. Jisai nejaučia baimės ar bjauresio nes jisai gali sulaukti, o žmonės juos jaučia.
Atvaizdai yra betko atvaizdai. Tai visko atvaizdai (troškimai) ir laisvumo atvaizdai (tapatumai).
* The manifestations that everything has gone beyond itself. These six manifestations are given by change of scope: everything goes out to a wider scope, and into the "not-wishing" that is beyond that wider scope. [In this way, God empathises with life, and also, life chooses God, and God grows in concern.]
Pakeistos 543-544 eilutės iš
'''Aplinkybių išvedžiojimas'''
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Aplinkybių kilmė'''
-------------------------
>><<
Dievo Sūnaus jauduliai - aplinkybės
Bandau aplinkybes suvokti kaip Jėzaus, Dievo Sūnaus, išgyvenimus.
Aplinkybės iškyla psalmėse. Tai sąlygos, kuriomis Dievas atsiranda. Jėzus tikisi, jog esame viena - jis ir Dievas yra viena per "tave".
Aplinkybės yra fonai. Tai primena skyles, kaip kad apibrėžiant betką.
Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią.
Pirmiausiai, Dievo nėra, tad negalim vertinti ar esame viena su Dievu - užtat išgyvename baimę ar bjaurestį. Aplinkybės išsako vertinimo įvykdymą, išpildymą (resolution).
Jėzus savo veikla tampa vienas su kitais, kitose aplinkybėse, jų požiūriai susiveda.
Trejybės narį (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) galima išreikšti kaip poslinkį tarp požiūrių: tad aplinkybė yra toksai požiūris: tai pusė nario. Nulybės atvaizdai išsako tarpą tarp požiūrių. Esu: tarp nusistatau ir vykdau; veikiu: tarp vykdau ir permąstau; mąstau: tarp permąstau ir nusistatau. Tarpai tarp būti, veikti, mąstyti, tai viskas. O būtina, tikra, galima tai iš esmės sutampa su nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tarpai yra niekas. Nusistatyti - tai mažėjantis laisvumas, kas suderinta, neišplėsta, labiau užtikrinta. Vykdyti - tai didėjantis laisvumas, kas išplėsta, nesuderinta viduje, mažiau užtikrinta. Permąstyti - tai naujai apibrėžti apimtį. Žr. aplinkybes kube. Psalmėse: Dievas yra niekas - daugiau ar mažiau; kažkas - daugiau ar mažiau; betkas - daugiau ar mažiau; viskas - daugiau ar mažiau. Apmąstyti lūkesčių ir jausmų pasikeitimus. Sulyginti su Jėzaus kalbėjimu į žmogaus gerą valią, taip kad dalis požiūrio yra Jėzuje, dalis yra žmoguje, o juos jungia veiklos rūšis, atsiliepimas.
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė.
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)
Kur trejybėje (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra gerumas, laisvumas? Gerumas yra aplinkybės papildymas trejybės nariu. Aplinkybė tad yra aplinka nariui.
* Kiekvieno nario papildinys papildomas nariu: Geras Dievas, gera dovana, gera savybė - būtinas, tikras, galimas.
* Ar tai, kas atskiria Dievą ir žmogų? daiktas, eiga, asmuo.
* Gera širdis: Geras žmogus tai geras Dievas (geras Dievas geram žmoguje), geras darbas tai gera dovana, geras žodis tai gera savybė - vienas, visybė, daugis.
* Poslinkiai papildomi jų pagrindimu: Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti.
Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
* Būti, veikti, mąstyti - visiškai tarpiniai poslinkiai - nuo narių atskirti visko - Dievas yra mylintis, trokšta visko
* Vienis, visybė, daugis - nuo narių atskirti betko -
* Daiktas, eiga, asmuo - nuo narių atskirti kažko -
* Būtinas, tikras, galimas - sutampa su nariais - nuo narių atskirti nieko - Dievas yra savarankiškas, trokšta nieko
Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas.
Note: this section describes a direction which I took in August and September of 2003. I was looking for a deep way to arrive at the basic structures. I thought a lot about how everything and anything may reach out to each other and have empathy for each other. I also drew on my thoughts on the fifteen PrinciplesOfLife in Christopher Alexander's The Nature of Order. This approach is fundamental to my thoughts on GeneralStructure.
Atjauta yra tikrojo kūrybingumo šaltinis.
Everything has empathy for Anything through the RepresentationsOfTheThreesome.
Everything has empathy for anything in various degrees. The representations of the threesome express such empathy.
The degree of empathy is given by the number of states that are recurring.
* 3 recurring states: be, do, think
* 2 recurring states: one-all, many
* 1 recurring state: object-process-subject
* 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring
Anything has empathy for everything through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.
take a stand:
* possible => necessary
* subject => object
* many => one
* think => be
follow through:
* necessary => actual
* object => process
* one => all
* be => do
reflect
* actual => possible
* process => subject
* all => many
* do => think
These are shifts from one perspective to another.
The empathy here is different if everything's scope of concern becomes larger, as in "everything wishes for something". What does everything wish for? That the anythings which are beyond it seek to connect with it, that they "involuntarily, actively, be connected". So now there is an expectation on the part of everything. And also the directions of the good will now be interpreted as a two-sided effort, both God and person. I think empathy here will give rise to the twelve topologies, by way of the twelve ways that I've observed how we can conceive being connected with God. So I am thinking about that and will try to work that out.
Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų.
Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės.
* Aplinkybės parodo, kad yra nulybės atvaizdai, tad yra nulybė, ir kad yra atjauta (trejybės ratu), kad trejybės ratu asmuo išgyvena tai, ką jisai mąsto, išgyvena atokiau kitais trejybės atvaizdais.
* Jeigu iš 12 aplinkybių atstatome trejybę (ryškūs židiniai, ryškios ribos, ryškūs mąstai), tada galime atstatyti nulybės atvaizdus, o tuomi taip pat pačią nulybę (Dievą).
Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina.
Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Gerumas yra skirtumas tarp padalinimo ir jo atvaizdo, ir būtent, tarp nulybės ir jos atvaizdo. Tokiu būdu gerumas iškyla atvaizduojant Dievą, kaip kad ir yra su kiekvienu padalinimu. Gerumas yra priešingybė susijusi su viskuo, užtat savarankiška priešingybė, nes kada skirtumas tarp dvasios ir jos atvaizdo yra niekinis, nulinis, vis tiek yra gerumas, jisai sutampa su dvasia, tačiau kaip jos papildinys (bet ar tuomi nėra jos priešingybė ?)
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
* savarankiškas, trokštantis nieko - tiesus - būtinas, tikras, galimas
* užtikrintas, trokštantis kažko - betarpiškas - daiktas, eiga, asmuo
* ramus, trokštantis betko - pastovus - vienis, visybė, daugis
* mylintis, trokštantis visko - prasmingas - būti, veikti, mąstyti
Aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) Šešerybė taip pat bene sieja teigiamybių ir neigiamybių iššauktus išgyvenimus.
Aplinkybių kilmė. Užtikrintas Dievas - jauduliai. Kažkas. Požiūris į *požiūrį*. Nulybės atvaizdas yra kažkas. Laukimo apimtis ir būsenos. Visko - prasmingumo, betko - pastovumo, kažko - betarpiškumo, nieko - būtinumo. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
-------------------------
'''Aplinkybių kilmė'''
-------------------------
>><<
Dievo Sūnaus jauduliai - aplinkybės
Bandau aplinkybes suvokti kaip Jėzaus, Dievo Sūnaus, išgyvenimus.
Aplinkybės iškyla psalmėse. Tai sąlygos, kuriomis Dievas atsiranda. Jėzus tikisi, jog esame viena - jis ir Dievas yra viena per "tave".
Aplinkybės yra fonai. Tai primena skyles, kaip kad apibrėžiant betką.
Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią.
Pirmiausiai, Dievo nėra, tad negalim vertinti ar esame viena su Dievu - užtat išgyvename baimę ar bjaurestį. Aplinkybės išsako vertinimo įvykdymą, išpildymą (resolution).
Jėzus savo veikla tampa vienas su kitais, kitose aplinkybėse, jų požiūriai susiveda.
Trejybės narį (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) galima išreikšti kaip poslinkį tarp požiūrių: tad aplinkybė yra toksai požiūris: tai pusė nario. Nulybės atvaizdai išsako tarpą tarp požiūrių. Esu: tarp nusistatau ir vykdau; veikiu: tarp vykdau ir permąstau; mąstau: tarp permąstau ir nusistatau. Tarpai tarp būti, veikti, mąstyti, tai viskas. O būtina, tikra, galima tai iš esmės sutampa su nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tarpai yra niekas. Nusistatyti - tai mažėjantis laisvumas, kas suderinta, neišplėsta, labiau užtikrinta. Vykdyti - tai didėjantis laisvumas, kas išplėsta, nesuderinta viduje, mažiau užtikrinta. Permąstyti - tai naujai apibrėžti apimtį. Žr. aplinkybes kube. Psalmėse: Dievas yra niekas - daugiau ar mažiau; kažkas - daugiau ar mažiau; betkas - daugiau ar mažiau; viskas - daugiau ar mažiau. Apmąstyti lūkesčių ir jausmų pasikeitimus. Sulyginti su Jėzaus kalbėjimu į žmogaus gerą valią, taip kad dalis požiūrio yra Jėzuje, dalis yra žmoguje, o juos jungia veiklos rūšis, atsiliepimas.
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė.
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)
Kur trejybėje (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra gerumas, laisvumas? Gerumas yra aplinkybės papildymas trejybės nariu. Aplinkybė tad yra aplinka nariui.
* Kiekvieno nario papildinys papildomas nariu: Geras Dievas, gera dovana, gera savybė - būtinas, tikras, galimas.
* Ar tai, kas atskiria Dievą ir žmogų? daiktas, eiga, asmuo.
* Gera širdis: Geras žmogus tai geras Dievas (geras Dievas geram žmoguje), geras darbas tai gera dovana, geras žodis tai gera savybė - vienas, visybė, daugis.
* Poslinkiai papildomi jų pagrindimu: Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti.
Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
* Būti, veikti, mąstyti - visiškai tarpiniai poslinkiai - nuo narių atskirti visko - Dievas yra mylintis, trokšta visko
* Vienis, visybė, daugis - nuo narių atskirti betko -
* Daiktas, eiga, asmuo - nuo narių atskirti kažko -
* Būtinas, tikras, galimas - sutampa su nariais - nuo narių atskirti nieko - Dievas yra savarankiškas, trokšta nieko
Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas.
Note: this section describes a direction which I took in August and September of 2003. I was looking for a deep way to arrive at the basic structures. I thought a lot about how everything and anything may reach out to each other and have empathy for each other. I also drew on my thoughts on the fifteen PrinciplesOfLife in Christopher Alexander's The Nature of Order. This approach is fundamental to my thoughts on GeneralStructure.
Atjauta yra tikrojo kūrybingumo šaltinis.
Everything has empathy for Anything through the RepresentationsOfTheThreesome.
Everything has empathy for anything in various degrees. The representations of the threesome express such empathy.
The degree of empathy is given by the number of states that are recurring.
* 3 recurring states: be, do, think
* 2 recurring states: one-all, many
* 1 recurring state: object-process-subject
* 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring
Anything has empathy for everything through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.
take a stand:
* possible => necessary
* subject => object
* many => one
* think => be
follow through:
* necessary => actual
* object => process
* one => all
* be => do
reflect
* actual => possible
* process => subject
* all => many
* do => think
These are shifts from one perspective to another.
The empathy here is different if everything's scope of concern becomes larger, as in "everything wishes for something". What does everything wish for? That the anythings which are beyond it seek to connect with it, that they "involuntarily, actively, be connected". So now there is an expectation on the part of everything. And also the directions of the good will now be interpreted as a two-sided effort, both God and person. I think empathy here will give rise to the twelve topologies, by way of the twelve ways that I've observed how we can conceive being connected with God. So I am thinking about that and will try to work that out.
Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų.
Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės.
* Aplinkybės parodo, kad yra nulybės atvaizdai, tad yra nulybė, ir kad yra atjauta (trejybės ratu), kad trejybės ratu asmuo išgyvena tai, ką jisai mąsto, išgyvena atokiau kitais trejybės atvaizdais.
* Jeigu iš 12 aplinkybių atstatome trejybę (ryškūs židiniai, ryškios ribos, ryškūs mąstai), tada galime atstatyti nulybės atvaizdus, o tuomi taip pat pačią nulybę (Dievą).
Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina.
Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Gerumas yra skirtumas tarp padalinimo ir jo atvaizdo, ir būtent, tarp nulybės ir jos atvaizdo. Tokiu būdu gerumas iškyla atvaizduojant Dievą, kaip kad ir yra su kiekvienu padalinimu. Gerumas yra priešingybė susijusi su viskuo, užtat savarankiška priešingybė, nes kada skirtumas tarp dvasios ir jos atvaizdo yra niekinis, nulinis, vis tiek yra gerumas, jisai sutampa su dvasia, tačiau kaip jos papildinys (bet ar tuomi nėra jos priešingybė ?)
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
* savarankiškas, trokštantis nieko - tiesus - būtinas, tikras, galimas
* užtikrintas, trokštantis kažko - betarpiškas - daiktas, eiga, asmuo
* ramus, trokštantis betko - pastovus - vienis, visybė, daugis
* mylintis, trokštantis visko - prasmingas - būti, veikti, mąstyti
Aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) Šešerybė taip pat bene sieja teigiamybių ir neigiamybių iššauktus išgyvenimus.
Aplinkybių kilmė. Užtikrintas Dievas - jauduliai. Kažkas. Požiūris į *požiūrį*. Nulybės atvaizdas yra kažkas. Laukimo apimtis ir būsenos. Visko - prasmingumo, betko - pastovumo, kažko - betarpiškumo, nieko - būtinumo. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Ištrintos 828-1166 eilutės:
* Blogiui būdinga - norėti to kas nenorėtina, taip kad neapykantos jausmus pakeičia teigiama jausmai - linksmumas vietoj pykčio ir t.t. O blogis nejaučia liūdesio, nuostabos. (Black Sabbath - šėtonas šypsosi).
Laimingumo (content) ir linksmumo (excited) skirtumas.
Mokymosi jaudulys: įtampa, iškylanti telkiant dėmesį, juk tai padidintas jautrumas, lūkesčių pagrindas, kuriuo tikimės ką nors išmokti.
Ramybė (Dievas visur), įtampa (velnias šalia), kaip Algirdo eilėse.
Attach:wishesforanything.gif
Attach:wishesforanything2.gif
Attach:000101goodwill.gif
Attach:goodwill.gif
Attach:jausmai.jpg
Attach:trokstabetko.png
Attach:wishesforanythingA.png
Attach:wishesforanythingB.png
Related Investigations
* [[Attach:990826gwwaygh.html | 1999.08.26 Why Does Good Will Make Way for Good Heart?]]
* [[Attach:990925goodwill.html | 1999.09.25 There is Always A Way of Showing Good Will]]
* [[Attach:991103openway.html | 1999.11.03 Exercising Good Will Opens the Way for Good]]
* [[Attach:991104markemotion.html | 1999.11.04 Episodes from the Gospel of Mark]]
* [[Attach:991207christgoodwill.html | 1999.12.07 Christ Good Will]]
* [[Attach:000101goodwill.html | 2000.01.01 Addressing the Good in Others]]
Dorovės ryšys su jausmais. Atitoldami nuo savęs - randam ramybę - įsiklausome. Atsisakome savęs, vadovaujamės protu. Betgi kaltę išgyvename vidiniu požiūriu, ne išoriniu požiūriu. Ir vidiniu požiūriu įsisaviname išorinį požiūrį. Tad kaip suprasti?
Emotional manifold is evidence for an "unconscious", not just individual unconscious events.
Moods represent one's personal situation and they won't change until you change your situation. And emotions represent a person's state and so peak sharply. Užtat nykulys gali būti pavojingas nes jisai trukdo žmogui keisti savo padėtį, nors jisai kaip tik gal nieko neturėtų daryti nes galėtų būti blogos pasekmės.
Why are moods often longer felt than emotions? They seem to represent an irresolution - the conscious has not understood what the unconscious wants to tell it.
Dopamine is relevant for timing abilities - and perhaps this is related to the feeling of suspense.
Jauduliai, nuotaikos
* Kai klystame (širdies ir pasaulio tiesų atžvilgiu) esame labai sujaudinti, kai esame teisingi, tai ne. Kaip paaiškinti jausmų modeliu? Kas nusako jausmų stiprumą? Ir jausmų trukmę? Kas nusako ar sąmoningai suvokiame jausmų priežastį? Ar sąmoningai nesuvokiame priežasties? Jausmais mums pasąmonė praneša, kad kažkas nederi.
* Anxiety is a worry about future events and fear is a reaction to current events.
* Nuotaikos skiria sąmonę ir pasąmone - ji yra pasąmonės rėmai, kada jos nemąstome - arba ji sąmoninga, sąmonės taikinys, židinys, kada savo nuotaiką
* Nuotaiką jaučiame tik dėl to, kad ji keičiasi ir tik dėl to, kad turime dėsnių, lūkesčių, kuriais galime atpažinti tuos skirtumus.
* Veiklai reikia tam tikrų sąlygų vidui ir išorei. Jas galime patikslinti nuotaikomis. Kaip jausčiausi sveikas? o jei dėmesys kažkuo užimtas?
* How Emotions are Made - verbage
* Jautrumas sau jausmais gali būti savanaudiškas kitų atžvilgiu. Ogi vertybės yra sukaupti jausmai. Pavyzdžiui, meilė susikaupia, įamžinama viltyje. Tad vertybėmis gyvenantis gali pasirodyti turintis mažiau jausmų, tačiau juos tauso, betgi pas jį jausmai sukaupti vertybių pavidalu.
* Amygdala - fear - novel information
* Jauduliai-lūkesčiai yra modelis išėjimo už savęs - tik ne laukimu, o sulaukimu - tai tik baigtinis modelis
* Lūkesčiai yra "žinojimo pasaulis", o už lūkesčių (ten kur baisu, bjauru) yra "nežinojimo pasaulis". Lūkesčiai juos išskiria. Protavimas bene irgi išskiria.
* Ne tame, kad sraigė jaučia jausmus, bet kad mes galime suvokti jausmą, atsižvelgiant į jos naudą, ir tuo pačiu, ar mes patys, gebantys jausti, būsime vieningi su ja bei su visais.
* Jausminė kalba yra pirmesnė už proto kalba. Proto kalba yra jausmų kalba be jausmų, tai yra, vien sandarom. Tačiau proto kalbą pirmiau sąmoningai pripažinome. Ir ja galime pasidalinti jausmų kalbą, ją iškelti.
* Anot Damasio, kada sprendžiame, jausmai mus veda, o protas patikrina. Tačiau, manau, iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai - protas mums pristato galimybes, o jausmai renka tarp jų - nes jausmai, nuotaikos, pasąmonė suveda į vieną. Panašiai - žmogus skiria galimybes, o Dievas jas aprėpia, suveda, priešinga kryptimi.
* Jausmai yra veiksmų gaidukas. Mat, veiksmai jokiu būdu neturėtų prieštarauti, tai būtų išteklių švaistymas. Ir panašiai, jausmai (ir pasąmonė apskritai) yra vieningai, išveda vieną. O tuo tarpu sąmonė iškelia skirtingus požiūrius, prieštaravimus.
* Jausmai iškelia pasąmonę, kad galėtumėme išsirinkti vieną galimybę. Nes sąmonė gali tiktai išryškinti galimybes, bet tarp jų negali išsirinkti.
* Veiksmų vieningumą išgyvename, kaip jausmą - veiksmų samplaikos aidą - užtat veiksmų samplaika nėra jausmas ir suveikia prieš jausmo išgyvenimą. Veiksmų vieningumą įsisaviname, kaip jausmų klodo vieningumą.
* Verčiau iš viso atsisakau savo asmenybės, kaip atsisakyti savo gražiausių meilės jausmų.
permąstyti, ką turiu mintyje "lūkesčiais" - ar iš tikrųjų liūdesys priklauso nuo to ko nesitikime - betgi būtent pasąmonė nesitiki - šitą reikia pabrėžti. Tai tampa įrankiu tirti pasąmonę. Savastis: pasąmonės lūkesčiai. Pasaulis: sąmonės lūkesčiai.
* Kaip jausmais paaiškinti ką jaučiame kai mus kažkas glumina ar jaudina (esame riled)? Mūsų lūkesčiai nepatenkinti (ar patenkinti), o tikimės, kad jie turėtų būti patenkinti. (Taip pat jaučiamės šlykščiai jeigu tikimės, kad mūsų lūkesčiai neturėtų būti patenkinti.)
Poreikių laipsnynas: Pasąmonė įsikabina į tai ką turi - nesikeičia. O sąmonė renkasi gerą vietoj blogo.
Malonumas yra mūsų troškimų atvaizdas, o žinojimas parengia tobuliausią troškimų atvaizdą.
* Grožis padeda mums suprasti ar mes pakeliui į tiesą.
* Kaip žavesys, artimumas, meilė sieja šešerybę ir jaudulius?
* Ramybė (nulinis požiūris) yra laisvė nuo jausmų.
* Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Atvaizdų ir aplinkybių kilmė'''
-------------------------
>><<
Atvaizdų ir aplinkybių kilmė
* Savarankiškas Dievas trokštantis nieko neturi jokio gerumo sampratos, tuo tarpu Užtikrintas Dievas trokštantis kažko turi gerumo sampratą. O platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.
Dievo Tėvo jauduliai - atvaizdai
* Dievas yra viena su manimi atvaizdais, o Jėzus yra viena su Dievu (per tave) aplinkybėmis.
Dievo Tėvo lūkestis toks, kad jo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu.
Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas).
Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.
Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Kada lūkesčiai nesėkmingi, siaurėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename baimę; o kada lūkesčiai sėkmingi, platėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename bjaurestį. Ta prasme, baimė ir bjauresys išsako lūkesčių išvestines. Dieviška ketverybės ašimi (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašimi (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizdai: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia.
* '''[[IrDu | Veiksmas +2]]''' Everything and Something, Anything and Something. God allows for an outlook different than his own. ''Understand, coming to understand, understood'' is extended and reinterpreted as ''Understanding, coming to understand, not understanding, not coming to understand''. The operation +2 says that structure channels activity, and activity evokes structure. This means that we have structure arise from nonstructure (digital), and activity arise from nonactivity (analogue). Now we have two outlooks, we can step in and step out. We have Representations (relating something and everything - a view on the whole) and Topologies (relating something and anything - a view to the part). Compare with Christopher Alexander's PrinciplesOfLife, try to consider them as relating anything and something. Think about: EverythingWishesForAnything and self-understanding. ''Consider the role of same and different''.
Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas atskirs ->
* Linksmas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "buvo" - Viešpats ne tik išgelbsti, bet jo pagalba atbaidė priešus
* Nustembu - Suabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "vykdė" - nes suabejojau ar per anksti šlovinti Viešpatį, bet jis užtikrina mano saugumą
* Laimingas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man nelaukiant - Dievas "mąstė" - Viešpats mane ištraukė iš nelaimės, neturiu pagrindo liūdėti
* Liūdna - NĖRA - Suabejojau - Dievas neatskyrė nelaukiant.
Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti tave
* Laimingas - galiu perkalbėti kitus
* Liūdnas - negaliu perkalbėti kitų
* Linksmas - mano perkalbėjimas yra veiksmingas
* Nustembu - NĖRA mano perkalbėjimas nėra veiksmingas
Bjaurestis savo piktybe: laikausi Dievo
* Laimingas - laikausi Dievo
* Nustembu - Dievas pataiso mane
* Liūdnas - nesilaikau Dievo
* Linksmas - NĖRA -
Jėzus ir Dievas
Tėvas yra savarankiškas, Jėzus yra užtikrintas, Dvasia yra rami.
Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.
Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami.
Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse.
Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)
Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.
Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.
Jėzaus lūkestis yra, jisai tikisi, kad:
* Visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme.
* Žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
* Jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu.
* Esame viena. Tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje.
* Esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu?
Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.
Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
* Pilnatvė reiškiasi grožiu nes ji už mūsų ir mus apima, tad mūsų vidaus kaip ir nėr. O ji, Kodėl, reiškiasi aplinkybėmis nes jos sieja mūsų paskirą požiūrį su visumą. Tuo tarpu atvaizdai išsako kaip visuma išgyvenami požiūriai. Aplinkybės išsako, kaip požiūris išgyvena visumą.
* Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų (vieningumo sąlygų) ir būtent žinojimo paneigimu (NE-žinojimu) vyksta (trejybės) atvaizdų paneigimas, gaunasi nulybės atvaizdai.
Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.
Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
* Dievo ašis, neigiamybėm, nesame viena:
** Nenusistatom kas nepageidautina - kalbina jų sutikimą keistis
** Nevykdom kas neįmanoma - kalbina jų vangumą
** Nepermąstom ko nėra - kalbina jų atkirtėją
* Žmogaus ašis, teigiamybėm, esame viena:
** Nusistatom kas pageidautina - kalbina jų vidinę ištikimybę
** Vykdom kas įmanoma - kalbina ką jie pasieks
** Permąstom kas yra - kalbina ką jie galėtų veikti
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kaip kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).
Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.
Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas.
Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.
Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.
* Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Tad atvaizdai išreiškia Dievo nebūtinumą, o aplinkybės turėtų išreikšti jo būtinumą kaip nulybė per trejybę, bene.
* Atvaizdai išreiškia žinojimą. Aplinkybės išreiškia nežinojimą.
* Atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
* Vaizduotė reiškiaisi atvaizdais (įsivaizduojame visumą) ir aplinkybėmis (įsivaizduojame dalį).
* Frameworks are the structures described by not-wishing, which is to say, that which is beyond wishing. For example, God is calm, but we have expectations: God's perspective consists of good God, good gift, good quality. Person's perspective consists of good person, good deed, good word.
Mintis: Atjautos kyla visumai esant santvarkos viduje, tad tarp nulybės ir septynerybės. O aplinkybės kyla jai esant už santvarkos, tad viduje yra dalis, trejybė, siejanti pirmus keturis padalinimus ir paskutinius keturis padalinimus.
* Topologies and Representations seem to arise from +2. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The Representations are when God has an Absolute perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5, 4+2=6. The other two are backwards looking, grounded in slack: 6+2=8, 5+2=7. The Topologies are when God has a Relative perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.
---------------------
%center%Attach:000101goodwill.gif
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Atvaizdų kilmė'''
-------------------------
>><<
Atjautos kyla:
* iš vienybės ir nulybės atvaizdų paneigimo.
* iš kubo dalių (8 kampų, 12 briaunų, 6 šonų) ir perėjimų tarp jų.
Atvaizdai kyla iš sąsajos tarp asmens ir jį papildančios aplinkybės taikymą savarankiškam Dievui.
Atvaizdai, tai laisvumo didėjimas ir mažėjimas, taip pat apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas. Tai sąlygos, apribojimai.
Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs - kaip tai atrodo apskritai, vienam Dievui - tad tai atvaizdai. Aplinkybės išsako Dievo išėjimą už savęs, kaip tai atrodo trejybės nariui - tad tai vyksta keturiuose lygmenyse, pagal asmenis: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla - kad esu vienas su Dievu už manęs. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:
* geras žmogus, tai yra, mes esame geri - jaučiamės laimingi - myliu visus - esu vienas su viskuo
* geras darbas - galimybė kažką gražaus nuveikti - jaučiamės linksmi - myliu betką - esu vienas su betkuo
* gera dovana - gerumas kažkame - nustembu - myliu kažką - esu vienas su kažkuo
* geras Dievas - Dievas neiškilo manimi - liūdna - myliu nieką - esu vienas su niekuo
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Tarpą išsako lūkesčiai - teigiami ar neigiami, vidiniai ar išoriniai.
* gera savybė - mažėjantis laisvumas - baisu, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
* geras žodis - didėjantis laisvumas - bjauru, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
The subject of this empathy is the relationship between everything and anything. For example, let us consider when everything wishes for nothing. In particular, here everything wishes for nothing with regard to its relationship with anything. We may think of anything as everything plus slack. Here then, all the slack or goodness is expected to come from anything, because everything wishes for nothing.
So the directions of the good, as felt here by everything, give rise to the following emotional responses:
* Good person: content (in what matters, things are as they should) Here everything interprets itself as "being one with everything".
* Good God: sad (in what matters, things are not as they should be - the goodness here shouldn't be coming from a God who wishes for nothing!)
Here everything interprets itself as "being one with nothing".
* Good deed: excited (in what does not matter so much, things are as they should) Everything feels it is "being one with anything".
* Good gift: surprised (in what does not matter so much, things aren't as they should be). Everything feels it is "being one with something".
I think also:
* Good quality (sorting the good and the bad): fright (in what does not matter so much, can't make expectation). Everything interprets this as "decreasing slack".
* Good word (allowing the good and the bad to be confused): disgust (in what matters, can't make expectation). Everything interprets this as "increasing slack".
The idea is that this empathy gives rise to a secondary structure, the six criteria: being one with everything, anything, something, nothing and increasing and decreasing slack.
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi).
Dievas laukia. Dievas jauduliais yra vienas su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jam didėjantis laisvumas kyla su ramybe, mažėjantis laisvumas su įtampa. Jisai nejaučia baimės ar bjauresio nes jisai gali sulaukti, o žmonės juos jaučia.
Atvaizdai yra betko atvaizdai. Tai visko atvaizdai (troškimai) ir laisvumo atvaizdai (tapatumai).
* The manifestations that everything has gone beyond itself. These six manifestations are given by change of scope: everything goes out to a wider scope, and into the "not-wishing" that is beyond that wider scope. [In this way, God empathises with life, and also, life chooses God, and God grows in concern.]
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Aplinkybių kilmė'''
-------------------------
>><<
Dievo Sūnaus jauduliai - aplinkybės
Bandau aplinkybes suvokti kaip Jėzaus, Dievo Sūnaus, išgyvenimus.
Aplinkybės iškyla psalmėse. Tai sąlygos, kuriomis Dievas atsiranda. Jėzus tikisi, jog esame viena - jis ir Dievas yra viena per "tave".
Aplinkybės yra fonai. Tai primena skyles, kaip kad apibrėžiant betką.
Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią.
Pirmiausiai, Dievo nėra, tad negalim vertinti ar esame viena su Dievu - užtat išgyvename baimę ar bjaurestį. Aplinkybės išsako vertinimo įvykdymą, išpildymą (resolution).
Jėzus savo veikla tampa vienas su kitais, kitose aplinkybėse, jų požiūriai susiveda.
Trejybės narį (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) galima išreikšti kaip poslinkį tarp požiūrių: tad aplinkybė yra toksai požiūris: tai pusė nario. Nulybės atvaizdai išsako tarpą tarp požiūrių. Esu: tarp nusistatau ir vykdau; veikiu: tarp vykdau ir permąstau; mąstau: tarp permąstau ir nusistatau. Tarpai tarp būti, veikti, mąstyti, tai viskas. O būtina, tikra, galima tai iš esmės sutampa su nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tarpai yra niekas. Nusistatyti - tai mažėjantis laisvumas, kas suderinta, neišplėsta, labiau užtikrinta. Vykdyti - tai didėjantis laisvumas, kas išplėsta, nesuderinta viduje, mažiau užtikrinta. Permąstyti - tai naujai apibrėžti apimtį. Žr. aplinkybes kube. Psalmėse: Dievas yra niekas - daugiau ar mažiau; kažkas - daugiau ar mažiau; betkas - daugiau ar mažiau; viskas - daugiau ar mažiau. Apmąstyti lūkesčių ir jausmų pasikeitimus. Sulyginti su Jėzaus kalbėjimu į žmogaus gerą valią, taip kad dalis požiūrio yra Jėzuje, dalis yra žmoguje, o juos jungia veiklos rūšis, atsiliepimas.
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė.
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)
Kur trejybėje (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra gerumas, laisvumas? Gerumas yra aplinkybės papildymas trejybės nariu. Aplinkybė tad yra aplinka nariui.
* Kiekvieno nario papildinys papildomas nariu: Geras Dievas, gera dovana, gera savybė - būtinas, tikras, galimas.
* Ar tai, kas atskiria Dievą ir žmogų? daiktas, eiga, asmuo.
* Gera širdis: Geras žmogus tai geras Dievas (geras Dievas geram žmoguje), geras darbas tai gera dovana, geras žodis tai gera savybė - vienas, visybė, daugis.
* Poslinkiai papildomi jų pagrindimu: Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti.
Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
* Būti, veikti, mąstyti - visiškai tarpiniai poslinkiai - nuo narių atskirti visko - Dievas yra mylintis, trokšta visko
* Vienis, visybė, daugis - nuo narių atskirti betko -
* Daiktas, eiga, asmuo - nuo narių atskirti kažko -
* Būtinas, tikras, galimas - sutampa su nariais - nuo narių atskirti nieko - Dievas yra savarankiškas, trokšta nieko
Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas.
Note: this section describes a direction which I took in August and September of 2003. I was looking for a deep way to arrive at the basic structures. I thought a lot about how everything and anything may reach out to each other and have empathy for each other. I also drew on my thoughts on the fifteen PrinciplesOfLife in Christopher Alexander's The Nature of Order. This approach is fundamental to my thoughts on GeneralStructure.
Atjauta yra tikrojo kūrybingumo šaltinis.
Everything has empathy for Anything through the RepresentationsOfTheThreesome.
Everything has empathy for anything in various degrees. The representations of the threesome express such empathy.
The degree of empathy is given by the number of states that are recurring.
* 3 recurring states: be, do, think
* 2 recurring states: one-all, many
* 1 recurring state: object-process-subject
* 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring
Anything has empathy for everything through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.
take a stand:
* possible => necessary
* subject => object
* many => one
* think => be
follow through:
* necessary => actual
* object => process
* one => all
* be => do
reflect
* actual => possible
* process => subject
* all => many
* do => think
These are shifts from one perspective to another.
The empathy here is different if everything's scope of concern becomes larger, as in "everything wishes for something". What does everything wish for? That the anythings which are beyond it seek to connect with it, that they "involuntarily, actively, be connected". So now there is an expectation on the part of everything. And also the directions of the good will now be interpreted as a two-sided effort, both God and person. I think empathy here will give rise to the twelve topologies, by way of the twelve ways that I've observed how we can conceive being connected with God. So I am thinking about that and will try to work that out.
Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų.
Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės.
* Aplinkybės parodo, kad yra nulybės atvaizdai, tad yra nulybė, ir kad yra atjauta (trejybės ratu), kad trejybės ratu asmuo išgyvena tai, ką jisai mąsto, išgyvena atokiau kitais trejybės atvaizdais.
* Jeigu iš 12 aplinkybių atstatome trejybę (ryškūs židiniai, ryškios ribos, ryškūs mąstai), tada galime atstatyti nulybės atvaizdus, o tuomi taip pat pačią nulybę (Dievą).
Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina.
Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Gerumas yra skirtumas tarp padalinimo ir jo atvaizdo, ir būtent, tarp nulybės ir jos atvaizdo. Tokiu būdu gerumas iškyla atvaizduojant Dievą, kaip kad ir yra su kiekvienu padalinimu. Gerumas yra priešingybė susijusi su viskuo, užtat savarankiška priešingybė, nes kada skirtumas tarp dvasios ir jos atvaizdo yra niekinis, nulinis, vis tiek yra gerumas, jisai sutampa su dvasia, tačiau kaip jos papildinys (bet ar tuomi nėra jos priešingybė ?)
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
* savarankiškas, trokštantis nieko - tiesus - būtinas, tikras, galimas
* užtikrintas, trokštantis kažko - betarpiškas - daiktas, eiga, asmuo
* ramus, trokštantis betko - pastovus - vienis, visybė, daugis
* mylintis, trokštantis visko - prasmingas - būti, veikti, mąstyti
Aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) Šešerybė taip pat bene sieja teigiamybių ir neigiamybių iššauktus išgyvenimus.
Aplinkybių kilmė. Užtikrintas Dievas - jauduliai. Kažkas. Požiūris į *požiūrį*. Nulybės atvaizdas yra kažkas. Laukimo apimtis ir būsenos. Visko - prasmingumo, betko - pastovumo, kažko - betarpiškumo, nieko - būtinumo. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
2022 gegužės 19 d., 17:32
atliko -
Pridėtos 568-831 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Atvaizdų ir aplinkybių kilmė'''
-------------------------
>><<
Atvaizdų ir aplinkybių kilmė
* Savarankiškas Dievas trokštantis nieko neturi jokio gerumo sampratos, tuo tarpu Užtikrintas Dievas trokštantis kažko turi gerumo sampratą. O platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.
Dievo Tėvo jauduliai - atvaizdai
* Dievas yra viena su manimi atvaizdais, o Jėzus yra viena su Dievu (per tave) aplinkybėmis.
Dievo Tėvo lūkestis toks, kad jo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu.
Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas).
Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.
Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Kada lūkesčiai nesėkmingi, siaurėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename baimę; o kada lūkesčiai sėkmingi, platėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename bjaurestį. Ta prasme, baimė ir bjauresys išsako lūkesčių išvestines. Dieviška ketverybės ašimi (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašimi (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizdai: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia.
* '''[[IrDu | Veiksmas +2]]''' Everything and Something, Anything and Something. God allows for an outlook different than his own. ''Understand, coming to understand, understood'' is extended and reinterpreted as ''Understanding, coming to understand, not understanding, not coming to understand''. The operation +2 says that structure channels activity, and activity evokes structure. This means that we have structure arise from nonstructure (digital), and activity arise from nonactivity (analogue). Now we have two outlooks, we can step in and step out. We have Representations (relating something and everything - a view on the whole) and Topologies (relating something and anything - a view to the part). Compare with Christopher Alexander's PrinciplesOfLife, try to consider them as relating anything and something. Think about: EverythingWishesForAnything and self-understanding. ''Consider the role of same and different''.
Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas atskirs ->
* Linksmas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "buvo" - Viešpats ne tik išgelbsti, bet jo pagalba atbaidė priešus
* Nustembu - Suabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "vykdė" - nes suabejojau ar per anksti šlovinti Viešpatį, bet jis užtikrina mano saugumą
* Laimingas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man nelaukiant - Dievas "mąstė" - Viešpats mane ištraukė iš nelaimės, neturiu pagrindo liūdėti
* Liūdna - NĖRA - Suabejojau - Dievas neatskyrė nelaukiant.
Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti tave
* Laimingas - galiu perkalbėti kitus
* Liūdnas - negaliu perkalbėti kitų
* Linksmas - mano perkalbėjimas yra veiksmingas
* Nustembu - NĖRA mano perkalbėjimas nėra veiksmingas
Bjaurestis savo piktybe: laikausi Dievo
* Laimingas - laikausi Dievo
* Nustembu - Dievas pataiso mane
* Liūdnas - nesilaikau Dievo
* Linksmas - NĖRA -
Jėzus ir Dievas
Tėvas yra savarankiškas, Jėzus yra užtikrintas, Dvasia yra rami.
Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.
Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami.
Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse.
Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)
Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.
Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.
Jėzaus lūkestis yra, jisai tikisi, kad:
* Visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme.
* Žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
* Jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu.
* Esame viena. Tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje.
* Esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu?
Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.
Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
* Pilnatvė reiškiasi grožiu nes ji už mūsų ir mus apima, tad mūsų vidaus kaip ir nėr. O ji, Kodėl, reiškiasi aplinkybėmis nes jos sieja mūsų paskirą požiūrį su visumą. Tuo tarpu atvaizdai išsako kaip visuma išgyvenami požiūriai. Aplinkybės išsako, kaip požiūris išgyvena visumą.
* Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų (vieningumo sąlygų) ir būtent žinojimo paneigimu (NE-žinojimu) vyksta (trejybės) atvaizdų paneigimas, gaunasi nulybės atvaizdai.
Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.
Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
* Dievo ašis, neigiamybėm, nesame viena:
** Nenusistatom kas nepageidautina - kalbina jų sutikimą keistis
** Nevykdom kas neįmanoma - kalbina jų vangumą
** Nepermąstom ko nėra - kalbina jų atkirtėją
* Žmogaus ašis, teigiamybėm, esame viena:
** Nusistatom kas pageidautina - kalbina jų vidinę ištikimybę
** Vykdom kas įmanoma - kalbina ką jie pasieks
** Permąstom kas yra - kalbina ką jie galėtų veikti
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kaip kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).
Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.
Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas.
Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.
Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.
* Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Tad atvaizdai išreiškia Dievo nebūtinumą, o aplinkybės turėtų išreikšti jo būtinumą kaip nulybė per trejybę, bene.
* Atvaizdai išreiškia žinojimą. Aplinkybės išreiškia nežinojimą.
* Atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
* Vaizduotė reiškiaisi atvaizdais (įsivaizduojame visumą) ir aplinkybėmis (įsivaizduojame dalį).
* Frameworks are the structures described by not-wishing, which is to say, that which is beyond wishing. For example, God is calm, but we have expectations: God's perspective consists of good God, good gift, good quality. Person's perspective consists of good person, good deed, good word.
Mintis: Atjautos kyla visumai esant santvarkos viduje, tad tarp nulybės ir septynerybės. O aplinkybės kyla jai esant už santvarkos, tad viduje yra dalis, trejybė, siejanti pirmus keturis padalinimus ir paskutinius keturis padalinimus.
* Topologies and Representations seem to arise from +2. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The Representations are when God has an Absolute perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5, 4+2=6. The other two are backwards looking, grounded in slack: 6+2=8, 5+2=7. The Topologies are when God has a Relative perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.
---------------------
%center%Attach:000101goodwill.gif
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Atvaizdų kilmė'''
-------------------------
>><<
Atjautos kyla:
* iš vienybės ir nulybės atvaizdų paneigimo.
* iš kubo dalių (8 kampų, 12 briaunų, 6 šonų) ir perėjimų tarp jų.
Atvaizdai kyla iš sąsajos tarp asmens ir jį papildančios aplinkybės taikymą savarankiškam Dievui.
Atvaizdai, tai laisvumo didėjimas ir mažėjimas, taip pat apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas. Tai sąlygos, apribojimai.
Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs - kaip tai atrodo apskritai, vienam Dievui - tad tai atvaizdai. Aplinkybės išsako Dievo išėjimą už savęs, kaip tai atrodo trejybės nariui - tad tai vyksta keturiuose lygmenyse, pagal asmenis: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla - kad esu vienas su Dievu už manęs. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:
* geras žmogus, tai yra, mes esame geri - jaučiamės laimingi - myliu visus - esu vienas su viskuo
* geras darbas - galimybė kažką gražaus nuveikti - jaučiamės linksmi - myliu betką - esu vienas su betkuo
* gera dovana - gerumas kažkame - nustembu - myliu kažką - esu vienas su kažkuo
* geras Dievas - Dievas neiškilo manimi - liūdna - myliu nieką - esu vienas su niekuo
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Tarpą išsako lūkesčiai - teigiami ar neigiami, vidiniai ar išoriniai.
* gera savybė - mažėjantis laisvumas - baisu, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
* geras žodis - didėjantis laisvumas - bjauru, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
The subject of this empathy is the relationship between everything and anything. For example, let us consider when everything wishes for nothing. In particular, here everything wishes for nothing with regard to its relationship with anything. We may think of anything as everything plus slack. Here then, all the slack or goodness is expected to come from anything, because everything wishes for nothing.
So the directions of the good, as felt here by everything, give rise to the following emotional responses:
* Good person: content (in what matters, things are as they should) Here everything interprets itself as "being one with everything".
* Good God: sad (in what matters, things are not as they should be - the goodness here shouldn't be coming from a God who wishes for nothing!)
Here everything interprets itself as "being one with nothing".
* Good deed: excited (in what does not matter so much, things are as they should) Everything feels it is "being one with anything".
* Good gift: surprised (in what does not matter so much, things aren't as they should be). Everything feels it is "being one with something".
I think also:
* Good quality (sorting the good and the bad): fright (in what does not matter so much, can't make expectation). Everything interprets this as "decreasing slack".
* Good word (allowing the good and the bad to be confused): disgust (in what matters, can't make expectation). Everything interprets this as "increasing slack".
The idea is that this empathy gives rise to a secondary structure, the six criteria: being one with everything, anything, something, nothing and increasing and decreasing slack.
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi).
Dievas laukia. Dievas jauduliais yra vienas su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jam didėjantis laisvumas kyla su ramybe, mažėjantis laisvumas su įtampa. Jisai nejaučia baimės ar bjauresio nes jisai gali sulaukti, o žmonės juos jaučia.
Atvaizdai yra betko atvaizdai. Tai visko atvaizdai (troškimai) ir laisvumo atvaizdai (tapatumai).
* The manifestations that everything has gone beyond itself. These six manifestations are given by change of scope: everything goes out to a wider scope, and into the "not-wishing" that is beyond that wider scope. [In this way, God empathises with life, and also, life chooses God, and God grows in concern.]
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-------------------------
'''Aplinkybių kilmė'''
-------------------------
>><<
Dievo Sūnaus jauduliai - aplinkybės
Bandau aplinkybes suvokti kaip Jėzaus, Dievo Sūnaus, išgyvenimus.
Aplinkybės iškyla psalmėse. Tai sąlygos, kuriomis Dievas atsiranda. Jėzus tikisi, jog esame viena - jis ir Dievas yra viena per "tave".
Aplinkybės yra fonai. Tai primena skyles, kaip kad apibrėžiant betką.
Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią.
Pirmiausiai, Dievo nėra, tad negalim vertinti ar esame viena su Dievu - užtat išgyvename baimę ar bjaurestį. Aplinkybės išsako vertinimo įvykdymą, išpildymą (resolution).
Jėzus savo veikla tampa vienas su kitais, kitose aplinkybėse, jų požiūriai susiveda.
Trejybės narį (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) galima išreikšti kaip poslinkį tarp požiūrių: tad aplinkybė yra toksai požiūris: tai pusė nario. Nulybės atvaizdai išsako tarpą tarp požiūrių. Esu: tarp nusistatau ir vykdau; veikiu: tarp vykdau ir permąstau; mąstau: tarp permąstau ir nusistatau. Tarpai tarp būti, veikti, mąstyti, tai viskas. O būtina, tikra, galima tai iš esmės sutampa su nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tarpai yra niekas. Nusistatyti - tai mažėjantis laisvumas, kas suderinta, neišplėsta, labiau užtikrinta. Vykdyti - tai didėjantis laisvumas, kas išplėsta, nesuderinta viduje, mažiau užtikrinta. Permąstyti - tai naujai apibrėžti apimtį. Žr. aplinkybes kube. Psalmėse: Dievas yra niekas - daugiau ar mažiau; kažkas - daugiau ar mažiau; betkas - daugiau ar mažiau; viskas - daugiau ar mažiau. Apmąstyti lūkesčių ir jausmų pasikeitimus. Sulyginti su Jėzaus kalbėjimu į žmogaus gerą valią, taip kad dalis požiūrio yra Jėzuje, dalis yra žmoguje, o juos jungia veiklos rūšis, atsiliepimas.
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė.
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)
Kur trejybėje (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra gerumas, laisvumas? Gerumas yra aplinkybės papildymas trejybės nariu. Aplinkybė tad yra aplinka nariui.
* Kiekvieno nario papildinys papildomas nariu: Geras Dievas, gera dovana, gera savybė - būtinas, tikras, galimas.
* Ar tai, kas atskiria Dievą ir žmogų? daiktas, eiga, asmuo.
* Gera širdis: Geras žmogus tai geras Dievas (geras Dievas geram žmoguje), geras darbas tai gera dovana, geras žodis tai gera savybė - vienas, visybė, daugis.
* Poslinkiai papildomi jų pagrindimu: Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti.
Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
* Būti, veikti, mąstyti - visiškai tarpiniai poslinkiai - nuo narių atskirti visko - Dievas yra mylintis, trokšta visko
* Vienis, visybė, daugis - nuo narių atskirti betko -
* Daiktas, eiga, asmuo - nuo narių atskirti kažko -
* Būtinas, tikras, galimas - sutampa su nariais - nuo narių atskirti nieko - Dievas yra savarankiškas, trokšta nieko
Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas.
Note: this section describes a direction which I took in August and September of 2003. I was looking for a deep way to arrive at the basic structures. I thought a lot about how everything and anything may reach out to each other and have empathy for each other. I also drew on my thoughts on the fifteen PrinciplesOfLife in Christopher Alexander's The Nature of Order. This approach is fundamental to my thoughts on GeneralStructure.
Atjauta yra tikrojo kūrybingumo šaltinis.
Everything has empathy for Anything through the RepresentationsOfTheThreesome.
Everything has empathy for anything in various degrees. The representations of the threesome express such empathy.
The degree of empathy is given by the number of states that are recurring.
* 3 recurring states: be, do, think
* 2 recurring states: one-all, many
* 1 recurring state: object-process-subject
* 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring
Anything has empathy for everything through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.
take a stand:
* possible => necessary
* subject => object
* many => one
* think => be
follow through:
* necessary => actual
* object => process
* one => all
* be => do
reflect
* actual => possible
* process => subject
* all => many
* do => think
These are shifts from one perspective to another.
The empathy here is different if everything's scope of concern becomes larger, as in "everything wishes for something". What does everything wish for? That the anythings which are beyond it seek to connect with it, that they "involuntarily, actively, be connected". So now there is an expectation on the part of everything. And also the directions of the good will now be interpreted as a two-sided effort, both God and person. I think empathy here will give rise to the twelve topologies, by way of the twelve ways that I've observed how we can conceive being connected with God. So I am thinking about that and will try to work that out.
Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų.
Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės.
* Aplinkybės parodo, kad yra nulybės atvaizdai, tad yra nulybė, ir kad yra atjauta (trejybės ratu), kad trejybės ratu asmuo išgyvena tai, ką jisai mąsto, išgyvena atokiau kitais trejybės atvaizdais.
* Jeigu iš 12 aplinkybių atstatome trejybę (ryškūs židiniai, ryškios ribos, ryškūs mąstai), tada galime atstatyti nulybės atvaizdus, o tuomi taip pat pačią nulybę (Dievą).
Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina.
Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Gerumas yra skirtumas tarp padalinimo ir jo atvaizdo, ir būtent, tarp nulybės ir jos atvaizdo. Tokiu būdu gerumas iškyla atvaizduojant Dievą, kaip kad ir yra su kiekvienu padalinimu. Gerumas yra priešingybė susijusi su viskuo, užtat savarankiška priešingybė, nes kada skirtumas tarp dvasios ir jos atvaizdo yra niekinis, nulinis, vis tiek yra gerumas, jisai sutampa su dvasia, tačiau kaip jos papildinys (bet ar tuomi nėra jos priešingybė ?)
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
* savarankiškas, trokštantis nieko - tiesus - būtinas, tikras, galimas
* užtikrintas, trokštantis kažko - betarpiškas - daiktas, eiga, asmuo
* ramus, trokštantis betko - pastovus - vienis, visybė, daugis
* mylintis, trokštantis visko - prasmingas - būti, veikti, mąstyti
Aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) Šešerybė taip pat bene sieja teigiamybių ir neigiamybių iššauktus išgyvenimus.
Aplinkybių kilmė. Užtikrintas Dievas - jauduliai. Kažkas. Požiūris į *požiūrį*. Nulybės atvaizdas yra kažkas. Laukimo apimtis ir būsenos. Visko - prasmingumo, betko - pastovumo, kažko - betarpiškumo, nieko - būtinumo. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
2022 gegužės 19 d., 17:28
atliko -
Pridėta 38 eilutė:
* Kaip lūkesčius atpalaiduojame? Gera valia? Kryptimis į gėrį ir iš gėrio? Būdais kaip kas pasidaro?
2022 gegužės 17 d., 14:38
atliko -
Pridėtos 229-230 eilutės:
Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs į save - kryptis iš gėrio. (Ar Dievas būtinas?) Aplinkybės išsako Dievo savęs atpažinimą - kryptis į gėrį. (Kaip kiekvieną pasiekti?)
2022 sausio 24 d., 20:43
atliko -
Pridėtos 34-35 eilutės:
* Kaip humorą grindžia palyginimai? "blends"?
* Kaip alkis, troškulys, negalia, žvalumas, nuovargis susiję su lūkesčiais? ir su dėmesiu? ir su poreikių tenkinimu?
* Kaip alkis, troškulys, negalia, žvalumas, nuovargis susiję su lūkesčiais? ir su dėmesiu? ir su poreikių tenkinimu?
Pakeista 522 eilutė iš:
į:
2021 lapkričio 08 d., 12:34
atliko -
Pridėtos 487-488 eilutės:
* Blogiui būdinga - norėti to kas nenorėtina, taip kad neapykantos jausmus pakeičia teigiama jausmai - linksmumas vietoj pykčio ir t.t. O blogis nejaučia liūdesio, nuostabos. (Black Sabbath - šėtonas šypsosi).
2021 rugsėjo 29 d., 16:16
atliko -
Pridėta 35 eilutė:
* Kuo skiriasi ramybė (kuomet neturime lūkesčių) ir baimė-bjaurumas (kuomet nesugebame turėti lūkesčių)?
2021 rugsėjo 03 d., 13:47
atliko -
Ištrintos 29-30 eilutės:
* [[Juokas | Kas yra juokinga ir kodėl?]]
2021 rugsėjo 03 d., 13:47
atliko -
Pridėtos 29-36 eilutės:
* [[GeraValia | Kaip rodoma gera valia?]]
* [[Juokas | Kas yra juokinga ir kodėl?]]
* Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
* Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
* Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
* Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
* Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
2021 kovo 06 d., 17:27
atliko -
Pridėta 12 eilutė:
* Kaip lūkesčių nesulaukimas (bjaurumu, išgastimi) susijęs su nepaneigiamumu (meile)?
2021 kovo 06 d., 17:19
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
* Išsiaiškinti įviariausius jausmus:
į:
* Išsiaiškinti įvairiausius jausmus:
2021 sausio 13 d., 23:33
atliko -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------------------
[[Pirminės sandaros]], [[Antrinės sandaros]], [[Gera valia]], [[Pagrindimas]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], [[Juokas]], Pretexts for outreach
'''Kaip širdis išgyvenama lūkesčiais?'''
----------------
---------------------------
[[Pirminės sandaros]], [[Antrinės sandaros]], [[Gera valia]], [[Pagrindimas]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], [[Juokas]], Pretexts for outreach
'''Kaip širdis išgyvenama lūkesčiais?'''
----------------
Ištrinta 8 eilutė:
2020 liepos 30 d., 14:16
atliko -
Pakeistos 598-599 eilutės iš
Music - sensemaking - enactivism
į:
* Music - sensemaking - enactivism
* Damasio. Jausmai išreiškia homeostazės poreikį, nenukrypti nuo esmės. Lūkesčiai išreiškia homeostazę.
* Damasio. Jausmai išreiškia homeostazės poreikį, nenukrypti nuo esmės. Lūkesčiai išreiškia homeostazę.
2020 gegužės 15 d., 17:27
atliko -
Pridėtos 107-109 eilutės:
Nykulys
* [[https://www.npr.org/programs/fresh-air/2020/05/04/850072649/fresh-air-for-may-4-2020-tim-gunn?showDate=2020-05-04 | Fresh Air. Tim Gunn.]] Depression: "I've always assumed things are going to end badly."
2019 gruodžio 12 d., 22:36
atliko -
Pridėtos 542-546 eilutės:
* Grožis padeda mums suprasti ar mes pakeliui į tiesą.
* Kaip žavesys, artimumas, meilė sieja šešerybę ir jaudulius?
* Ramybė (nulinis požiūris) yra laisvė nuo jausmų.
* Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.
* Kaip žavesys, artimumas, meilė sieja šešerybę ir jaudulius?
* Ramybė (nulinis požiūris) yra laisvė nuo jausmų.
* Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.
Pridėta 548 eilutė:
--------------------------
Pakeista 599 eilutė iš:
į:
-----------------------
Pakeistos 614-615 eilutės iš
į:
-----------------
2019 liepos 18 d., 14:49
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Pirminės sandaros]], [[Antrinės sandaros]], [[Gera valia]], [[Pagrindimas]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], Pretexts for outreach
į:
Žr. [[Pirminės sandaros]], [[Antrinės sandaros]], [[Gera valia]], [[Pagrindimas]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], [[Juokas]], Pretexts for outreach
2019 sausio 26 d., 14:12
atliko -
Pakeista 4 eilutė iš:
į:
----------------
Pakeistos 24-25 eilutės iš
į:
----------------
2019 sausio 19 d., 22:30
atliko -
Pridėtos 203-204 eilutės:
Atvaizdų ir aplinkybių kilmę suprasti lūkesčių-jaudulių dvejais kanalais (sąmone-pasąmone).
2018 spalio 03 d., 18:40
atliko -
Pridėtos 470-471 eilutės:
Klausimas, kas yra laimė? iššaukia trejybę.
Pridėtos 551-558 eilutės:
Reginos paklausiau, kas yra laimė. Ji atsakė:
* buvimo pilnatvė, jausmų pilnatvė
* kūrybos galimybė, naujos dvasios skleidimas, sukūrimas
* galimybė reikštis, save išreikšti, naikinti nuodėmę savyje, per abipusę meilę nueiti į gėrį, atsikratyti save patį, pažinti
* per abipusę meilę atsiveria tai kas ligi tol buvo neatpažinta, virsta valia, atsiskleidžiame, naujo savyje pažįsti
* galimybė dalintis patirtimi
* kas myli Dievuje tas nieko mylėti žmogų Dievuje nepraranda
2018 rugpjūčio 22 d., 21:32
atliko -
Ištrintos 499-523 eilutės:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Rasa_(aesthetics) | Rasa]] - kūrinių nuotaikų santvarka. (A Rasa is the developed relishable state of a permanent mood, which is called Sthayi Bhava. ... An emotion inspired in an audience by a performer.) Iš pradžių buvo aštuonios nuotaikos, paskui jas papildė ramybe, vėliau dar kitomis. Nuotaika turi būti pakankamas pagrindas meno kūriniui. Devynios nuotaikos atitinka jaudulius:
* Linksmumas: Hāsyam (हास्यं) Laughter, Mirth, Comedy. Presiding deity: Pramata. Colour: white.
* Liūdesys: Kāruṇyam (कारुण्यं) Compassion, Tragedy. Presiding deity: Yama. Colour: grey.
* Bjauresys: Bībhatsam (बीभत्सं) Disgust, Aversion. Presiding deity: Shiva. Colour: blue
* Baimė: Bhayānakam (भयानकं) Horror, Terror. Presiding deity: Kala. Colour: black
* Nuostaba: Adbhutam (अद्भुतं) Wonder, Amazement. Presiding deity: Brahma. Colour: yellow
* Įtampa: Vīram (वीरं) Heroic mood. Presiding deity: Indra. Colour: golden
* Jaudulys (neigiamas-Pyktis): Raudram (रौद्रं) Fury. Presiding deity: Rudra. Colour: red.
* Ramybė: Śāntam Peace or tranquility. deity: Vishnu. Colour: white (tai devinta nuotaika)
Yra (man) papildoma nuotaika:
* Śṛngāram (शृङ्गारं) Love, Attractiveness. Presiding deity: Vishnu. Colour: light green.
Taip pat vėliau atsirado:
* Vātsalya (वात्सल्य) Parental Love
* Bhakti (भक्ति) Spiritual Devotion
Įsigilinti: This development towards a relishable state results by the interplay on it of attendant emotional conditions which are called Vibhavas, Anubhavas and Sanchari Bhavas. Vibhavas means Karana or cause: it is of two kinds - Alambana, the personal or human object and substratum, and Uddipana, the excitants. Anubhava, as the name signifies, means the ensuants or effects following the rise of the emotion. Sanchari Bhavas are those crossing feelings which are ancillary to a permanent mood. Eight more emotional features are to be added, namely, the Saatvika Bhavas.
Shannon informacijos sistemoje, informacijos priėmėjas turi susigaudyti, kokia jinai gali būti. Turi atitinkamus lūkesčius. Ir taip pat turi suvokti tikimybę įvairios informacijos. Keičiasi tikimybės. Informacijos kiekis matuojamas tikimybių susiaurėjimu.
[[Damasio]] tvirtina, jog mūsų smegenyse veikia kūno žemėlapis (ranką papildo plaktukas ir t.t.) ir aplinkos (jos išdėstymo) žemėlapis. (Jausminių atsiliepimų atžvilgiu, tai skirtumas tarp vidaus ir išorės. Išgyvenimų atžvilgiu, tai savastis ir meilė Juos sieja pirminis sąmoningumas, suteikiantis žinojimo jausmą. Žemėlapių tarpą išsako persitvarkymai.)
AndriusKulikauskas: Butler et al of the Harvard Business Review had a list of eight motivational drives, I should put them here.
Pakeistos 515-517 eilutės iš
* Nuotaikos skiria sąmonę ir pasąmone - ji yra pasąmonės rėmai, kada jos nemąstome - arba ji sąmoninga, sąmonės taikinys, židinys, kada savo nuotaiką mąstome
* [[https://www.amazon.com/Handbook-Sociology-Emotions-Handbooks-Research/dp/0387739912#reader_0387739912 | Handbook of the Sociology of Emotions]] Self-Theory and Emotions. Howard B. Kaplan.
* Ridgeway, C. L. (2006). Expectation states theory and emotion. In Handbook of the sociology of emotions (pp. 347-367). Springer US.
* [[https://www.amazon.com/Handbook-Sociology-Emotions-Handbooks-Research/dp/0387739912#reader_0387739912 | Handbook of the Sociology of Emotions]] Self-Theory and Emotions. Howard B. Kaplan.
* Ridgeway, C. L. (2006). Expectation states theory and emotion. In Handbook of the sociology of emotions (pp. 347-367). Springer US.
į:
* Nuotaikos skiria sąmonę ir pasąmone - ji yra pasąmonės rėmai, kada jos nemąstome - arba ji sąmoninga, sąmonės taikinys, židinys, kada savo nuotaiką
Ištrintos 530-535 eilutės:
Christopher Hoerl apie palengvėjimą.
Judee Burgoon - emotional response and expectations
Ištrintos 532-535 eilutės:
Music - sensemaking - enactivism
Pakeistos 534-535 eilutės iš
į:
Pridėtos 539-579 eilutės:
>>bgcolor=#ECD9EC<<
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Rasa_(aesthetics) | Rasa]] - kūrinių nuotaikų santvarka. (A Rasa is the developed relishable state of a permanent mood, which is called Sthayi Bhava. ... An emotion inspired in an audience by a performer.) Iš pradžių buvo aštuonios nuotaikos, paskui jas papildė ramybe, vėliau dar kitomis. Nuotaika turi būti pakankamas pagrindas meno kūriniui. Devynios nuotaikos atitinka jaudulius:
* Linksmumas: Hāsyam (हास्यं) Laughter, Mirth, Comedy. Presiding deity: Pramata. Colour: white.
* Liūdesys: Kāruṇyam (कारुण्यं) Compassion, Tragedy. Presiding deity: Yama. Colour: grey.
* Bjauresys: Bībhatsam (बीभत्सं) Disgust, Aversion. Presiding deity: Shiva. Colour: blue
* Baimė: Bhayānakam (भयानकं) Horror, Terror. Presiding deity: Kala. Colour: black
* Nuostaba: Adbhutam (अद्भुतं) Wonder, Amazement. Presiding deity: Brahma. Colour: yellow
* Įtampa: Vīram (वीरं) Heroic mood. Presiding deity: Indra. Colour: golden
* Jaudulys (neigiamas-Pyktis): Raudram (रौद्रं) Fury. Presiding deity: Rudra. Colour: red.
* Ramybė: Śāntam Peace or tranquility. deity: Vishnu. Colour: white (tai devinta nuotaika)
Yra (man) papildoma nuotaika:
* Śṛngāram (शृङ्गारं) Love, Attractiveness. Presiding deity: Vishnu. Colour: light green.
Taip pat vėliau atsirado:
* Vātsalya (वात्सल्य) Parental Love
* Bhakti (भक्ति) Spiritual Devotion
Įsigilinti: This development towards a relishable state results by the interplay on it of attendant emotional conditions which are called Vibhavas, Anubhavas and Sanchari Bhavas. Vibhavas means Karana or cause: it is of two kinds - Alambana, the personal or human object and substratum, and Uddipana, the excitants. Anubhava, as the name signifies, means the ensuants or effects following the rise of the emotion. Sanchari Bhavas are those crossing feelings which are ancillary to a permanent mood. Eight more emotional features are to be added, namely, the Saatvika Bhavas.
Shannon informacijos sistemoje, informacijos priėmėjas turi susigaudyti, kokia jinai gali būti. Turi atitinkamus lūkesčius. Ir taip pat turi suvokti tikimybę įvairios informacijos. Keičiasi tikimybės. Informacijos kiekis matuojamas tikimybių susiaurėjimu.
[[Damasio]] tvirtina, jog mūsų smegenyse veikia kūno žemėlapis (ranką papildo plaktukas ir t.t.) ir aplinkos (jos išdėstymo) žemėlapis. (Jausminių atsiliepimų atžvilgiu, tai skirtumas tarp vidaus ir išorės. Išgyvenimų atžvilgiu, tai savastis ir meilė Juos sieja pirminis sąmoningumas, suteikiantis žinojimo jausmą. Žemėlapių tarpą išsako persitvarkymai.)
AndriusKulikauskas: Butler et al of the Harvard Business Review had a list of eight motivational drives, I should put them here.
[[https://tricycle.org/magazine/what-buddha-thought/ | Gombrich]] he attained nirvana, which for him, as for everyone, means eliminating all passion, hatred, and confusion, and knowing that they have been eliminated. The Buddha called these the Three Fires, using as a metaphor the central daily ritual of a Brahman householder’s life. He then extended the metaphor by calling their elimination nirvana, a word meaning “going out” (of a fire). (Palyginti su baime, neapykanta, bjauresiu).
* [[https://www.amazon.com/Handbook-Sociology-Emotions-Handbooks-Research/dp/0387739912#reader_0387739912 | Handbook of the Sociology of Emotions]] Self-Theory and Emotions. Howard B. Kaplan.
* Ridgeway, C. L. (2006). Expectation states theory and emotion. In Handbook of the sociology of emotions (pp. 347-367). Springer US.
Epicureus - tikrasis malonumas yra ramybė.
Christopher Hoerl apie palengvėjimą.
Judee Burgoon - emotional response and expectations
[[http://emotionresearcher.com/get-to-know-giovanna-colombetti/ | Giovanna Colombetti: The Enactive Approach to Emotions]] - extended affectivity - emotions/moods
* Psichologas apie jausmus ir lūkesčius. [[https://en.wikipedia.org/wiki/Aaron_T._Beck | Aaron T Beck]].
Music - sensemaking - enactivism
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Rasa_(aesthetics) | Rasa]] - kūrinių nuotaikų santvarka. (A Rasa is the developed relishable state of a permanent mood, which is called Sthayi Bhava. ... An emotion inspired in an audience by a performer.) Iš pradžių buvo aštuonios nuotaikos, paskui jas papildė ramybe, vėliau dar kitomis. Nuotaika turi būti pakankamas pagrindas meno kūriniui. Devynios nuotaikos atitinka jaudulius:
* Linksmumas: Hāsyam (हास्यं) Laughter, Mirth, Comedy. Presiding deity: Pramata. Colour: white.
* Liūdesys: Kāruṇyam (कारुण्यं) Compassion, Tragedy. Presiding deity: Yama. Colour: grey.
* Bjauresys: Bībhatsam (बीभत्सं) Disgust, Aversion. Presiding deity: Shiva. Colour: blue
* Baimė: Bhayānakam (भयानकं) Horror, Terror. Presiding deity: Kala. Colour: black
* Nuostaba: Adbhutam (अद्भुतं) Wonder, Amazement. Presiding deity: Brahma. Colour: yellow
* Įtampa: Vīram (वीरं) Heroic mood. Presiding deity: Indra. Colour: golden
* Jaudulys (neigiamas-Pyktis): Raudram (रौद्रं) Fury. Presiding deity: Rudra. Colour: red.
* Ramybė: Śāntam Peace or tranquility. deity: Vishnu. Colour: white (tai devinta nuotaika)
Yra (man) papildoma nuotaika:
* Śṛngāram (शृङ्गारं) Love, Attractiveness. Presiding deity: Vishnu. Colour: light green.
Taip pat vėliau atsirado:
* Vātsalya (वात्सल्य) Parental Love
* Bhakti (भक्ति) Spiritual Devotion
Įsigilinti: This development towards a relishable state results by the interplay on it of attendant emotional conditions which are called Vibhavas, Anubhavas and Sanchari Bhavas. Vibhavas means Karana or cause: it is of two kinds - Alambana, the personal or human object and substratum, and Uddipana, the excitants. Anubhava, as the name signifies, means the ensuants or effects following the rise of the emotion. Sanchari Bhavas are those crossing feelings which are ancillary to a permanent mood. Eight more emotional features are to be added, namely, the Saatvika Bhavas.
Shannon informacijos sistemoje, informacijos priėmėjas turi susigaudyti, kokia jinai gali būti. Turi atitinkamus lūkesčius. Ir taip pat turi suvokti tikimybę įvairios informacijos. Keičiasi tikimybės. Informacijos kiekis matuojamas tikimybių susiaurėjimu.
[[Damasio]] tvirtina, jog mūsų smegenyse veikia kūno žemėlapis (ranką papildo plaktukas ir t.t.) ir aplinkos (jos išdėstymo) žemėlapis. (Jausminių atsiliepimų atžvilgiu, tai skirtumas tarp vidaus ir išorės. Išgyvenimų atžvilgiu, tai savastis ir meilė Juos sieja pirminis sąmoningumas, suteikiantis žinojimo jausmą. Žemėlapių tarpą išsako persitvarkymai.)
AndriusKulikauskas: Butler et al of the Harvard Business Review had a list of eight motivational drives, I should put them here.
[[https://tricycle.org/magazine/what-buddha-thought/ | Gombrich]] he attained nirvana, which for him, as for everyone, means eliminating all passion, hatred, and confusion, and knowing that they have been eliminated. The Buddha called these the Three Fires, using as a metaphor the central daily ritual of a Brahman householder’s life. He then extended the metaphor by calling their elimination nirvana, a word meaning “going out” (of a fire). (Palyginti su baime, neapykanta, bjauresiu).
* [[https://www.amazon.com/Handbook-Sociology-Emotions-Handbooks-Research/dp/0387739912#reader_0387739912 | Handbook of the Sociology of Emotions]] Self-Theory and Emotions. Howard B. Kaplan.
* Ridgeway, C. L. (2006). Expectation states theory and emotion. In Handbook of the sociology of emotions (pp. 347-367). Springer US.
Epicureus - tikrasis malonumas yra ramybė.
Christopher Hoerl apie palengvėjimą.
Judee Burgoon - emotional response and expectations
[[http://emotionresearcher.com/get-to-know-giovanna-colombetti/ | Giovanna Colombetti: The Enactive Approach to Emotions]] - extended affectivity - emotions/moods
* Psichologas apie jausmus ir lūkesčius. [[https://en.wikipedia.org/wiki/Aaron_T._Beck | Aaron T Beck]].
Music - sensemaking - enactivism
2017 lapkričio 05 d., 15:09
atliko -
Pridėtos 574-576 eilutės:
Malonumas yra mūsų troškimų atvaizdas, o žinojimas parengia tobuliausią troškimų atvaizdą.
2017 spalio 28 d., 16:55
atliko -
Pridėtos 572-573 eilutės:
Poreikių laipsnynas: Pasąmonė įsikabina į tai ką turi - nesikeičia. O sąmonė renkasi gerą vietoj blogo.
2017 spalio 28 d., 14:03
atliko -
Pridėtos 570-571 eilutės:
* Kaip jausmais paaiškinti ką jaučiame kai mus kažkas glumina ar jaudina (esame riled)? Mūsų lūkesčiai nepatenkinti (ar patenkinti), o tikimės, kad jie turėtų būti patenkinti. (Taip pat jaučiamės šlykščiai jeigu tikimės, kad mūsų lūkesčiai neturėtų būti patenkinti.)
* Psichologas apie jausmus ir lūkesčius. [[https://en.wikipedia.org/wiki/Aaron_T._Beck | Aaron T Beck]].
* Psichologas apie jausmus ir lūkesčius. [[https://en.wikipedia.org/wiki/Aaron_T._Beck | Aaron T Beck]].
2017 spalio 14 d., 14:46
atliko -
Pridėtos 565-569 eilutės:
[[http://emotionresearcher.com/get-to-know-giovanna-colombetti/ | Giovanna Colombetti: The Enactive Approach to Emotions]] - extended affectivity - emotions/moods
Music - sensemaking - enactivism
2017 spalio 13 d., 23:53
atliko -
Pridėtos 557-564 eilutės:
Epicureus - tikrasis malonumas yra ramybė.
Christopher Hoerl apie palengvėjimą.
Judee Burgoon - emotional response and expectations
permąstyti, ką turiu mintyje "lūkesčiais" - ar iš tikrųjų liūdesys priklauso nuo to ko nesitikime - betgi būtent pasąmonė nesitiki - šitą reikia pabrėžti. Tai tampa įrankiu tirti pasąmonę. Savastis: pasąmonės lūkesčiai. Pasaulis: sąmonės lūkesčiai.
2017 spalio 12 d., 20:37
atliko -
Pakeistos 103-107 eilutės iš
į:
Humoras
* Congleton: Humoras ir nykulys kyla iš to paties požiūrio, tik iš kito kampo.
* Humoras - priešnuodis rimtumui.
* humor - discrepancy between our private mental model and our public mental model - and other mental models
* A Cultural History of Humor
* Congleton: Humoras ir nykulys kyla iš to paties požiūrio, tik iš kito kampo.
* Humoras - priešnuodis rimtumui.
* humor - discrepancy between our private mental model and our public mental model - and other mental models
* A Cultural History of Humor
2017 spalio 12 d., 20:29
atliko -
Pridėtos 522-531 eilutės:
Dorovės ryšys su jausmais. Atitoldami nuo savęs - randam ramybę - įsiklausome. Atsisakome savęs, vadovaujamės protu. Betgi kaltę išgyvename vidiniu požiūriu, ne išoriniu požiūriu. Ir vidiniu požiūriu įsisaviname išorinį požiūrį. Tad kaip suprasti?
Emotional manifold is evidence for an "unconscious", not just individual unconscious events.
Moods represent one's personal situation and they won't change until you change your situation. And emotions represent a person's state and so peak sharply. Užtat nykulys gali būti pavojingas nes jisai trukdo žmogui keisti savo padėtį, nors jisai kaip tik gal nieko neturėtų daryti nes galėtų būti blogos pasekmės.
Why are moods often longer felt than emotions? They seem to represent an irresolution - the conscious has not understood what the unconscious wants to tell it.
Dopamine is relevant for timing abilities - and perhaps this is related to the feeling of suspense.
2017 kovo 21 d., 19:36
atliko -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Pirminės sandaros]], [[Antrinės sandaros]], [[Gera valia]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], Pretexts for outreach
į:
Žr. [[Pirminės sandaros]], [[Antrinės sandaros]], [[Gera valia]], [[Pagrindimas]], [[Geros valios pratimai]], [[Gerumas]], [[Ir du]], Pretexts for outreach
Pakeistos 5-13 eilutės iš
* Aprašyti sandarą, kaip rodyti gerą valią. Berods, tai 8 = 4 x 2 išminties atvaizdai.
*Ištirti Kristaus neigiamus jausmus. Kokie jo lūkesčiai? Kaip jie keitėsi? Kaip jisai rūpinosi savo neigiamais jausmais?
Kaip susiję teisingi ir neteisingi lūkesčiai, meilė ir neapykanta, buvimas viena ir nebuvimas viena?
* Kodėl jauduliai kylantys dėl to kad esame viena (su niekuo, kažkuo, betkuo) išsidėsto išvirkštine tvarka?
* How does the gradation ''methods of proof'' relate to the directions from the good and the directions to the good?
* How are ''why'' and ''how'' relevant here as roles that God plays?
* Išsiaiškinti skausmą, malonumąjuoką (nežinojimo viltį).
*
* How does the gradation ''methods of proof'' relate to the directions from the good and the directions to the good?
* How are ''why'' and ''how'' relevant here as roles that God plays?
* Išsiaiškinti skausmą, malonumą
į:
* Išmąstyti sandarą
** Aprašyti sandarą, kaip rodyti gerą valią. Berods, tai 8 = 4 x 2 išminties atvaizdai.
* Išsiaiškinti įviariausius jausmus:
** Išsiaiškinti skausmą, malonumą.
** Ištirti juoką (nežinojimo viltį - palengvėjimą?)
** Ištirti bendravimo jausmus: gėdą, kaltę, apgailestavimą, gailestį, atjautą, pasididžiavimą.
* Tirti nuotaikas
* Naujai ištirti Jėzaus jausmus.
** Ištirti jo neigiamus jausmus, kaip antai pyktį ir neapykantą.
** Kokie jo lūkesčiai? Kaip jie keitėsi?
** Kaip jisai rūpinosi savo neigiamais jausmais?
* Tirti vienumą
** Kaip susiję teisingi ir neteisingi lūkesčiai, meilė ir neapykanta, buvimas viena ir nebuvimas viena?
** Kodėl jauduliai kylantys dėl to kad esame viena (su niekuo, kažkuo, betkuo) išsidėsto išvirkštine tvarka?
** Aprašyti sandarą, kaip rodyti gerą valią. Berods, tai 8 = 4 x 2 išminties atvaizdai.
* Išsiaiškinti įviariausius jausmus:
** Išsiaiškinti skausmą, malonumą.
** Ištirti juoką (nežinojimo viltį - palengvėjimą?)
** Ištirti bendravimo jausmus: gėdą, kaltę, apgailestavimą, gailestį, atjautą, pasididžiavimą.
* Tirti nuotaikas
* Naujai ištirti Jėzaus jausmus.
** Ištirti jo neigiamus jausmus, kaip antai pyktį ir neapykantą.
** Kokie jo lūkesčiai? Kaip jie keitėsi?
** Kaip jisai rūpinosi savo neigiamais jausmais?
* Tirti vienumą
** Kaip susiję teisingi ir neteisingi lūkesčiai, meilė ir neapykanta, buvimas viena ir nebuvimas viena?
** Kodėl jauduliai kylantys dėl to kad esame viena (su niekuo, kažkuo, betkuo) išsidėsto išvirkštine tvarka?
2017 kovo 21 d., 18:05
atliko -
Pridėtos 509-532 eilutės:
>>bgcolor=#EEEEEE<<
Jauduliai, nuotaikos
* Kai klystame (širdies ir pasaulio tiesų atžvilgiu) esame labai sujaudinti, kai esame teisingi, tai ne. Kaip paaiškinti jausmų modeliu? Kas nusako jausmų stiprumą? Ir jausmų trukmę? Kas nusako ar sąmoningai suvokiame jausmų priežastį? Ar sąmoningai nesuvokiame priežasties? Jausmais mums pasąmonė praneša, kad kažkas nederi.
* Anxiety is a worry about future events and fear is a reaction to current events.
* Nuotaikos skiria sąmonę ir pasąmone - ji yra pasąmonės rėmai, kada jos nemąstome - arba ji sąmoninga, sąmonės taikinys, židinys, kada savo nuotaiką mąstome
* [[https://www.amazon.com/Handbook-Sociology-Emotions-Handbooks-Research/dp/0387739912#reader_0387739912 | Handbook of the Sociology of Emotions]] Self-Theory and Emotions. Howard B. Kaplan.
* Ridgeway, C. L. (2006). Expectation states theory and emotion. In Handbook of the sociology of emotions (pp. 347-367). Springer US.
* Nuotaiką jaučiame tik dėl to, kad ji keičiasi ir tik dėl to, kad turime dėsnių, lūkesčių, kuriais galime atpažinti tuos skirtumus.
* Veiklai reikia tam tikrų sąlygų vidui ir išorei. Jas galime patikslinti nuotaikomis. Kaip jausčiausi sveikas? o jei dėmesys kažkuo užimtas?
* How Emotions are Made - verbage
* Jautrumas sau jausmais gali būti savanaudiškas kitų atžvilgiu. Ogi vertybės yra sukaupti jausmai. Pavyzdžiui, meilė susikaupia, įamžinama viltyje. Tad vertybėmis gyvenantis gali pasirodyti turintis mažiau jausmų, tačiau juos tauso, betgi pas jį jausmai sukaupti vertybių pavidalu.
* Amygdala - fear - novel information
* Jauduliai-lūkesčiai yra modelis išėjimo už savęs - tik ne laukimu, o sulaukimu - tai tik baigtinis modelis
* Lūkesčiai yra "žinojimo pasaulis", o už lūkesčių (ten kur baisu, bjauru) yra "nežinojimo pasaulis". Lūkesčiai juos išskiria. Protavimas bene irgi išskiria.
* Ne tame, kad sraigė jaučia jausmus, bet kad mes galime suvokti jausmą, atsižvelgiant į jos naudą, ir tuo pačiu, ar mes patys, gebantys jausti, būsime vieningi su ja bei su visais.
* Jausminė kalba yra pirmesnė už proto kalba. Proto kalba yra jausmų kalba be jausmų, tai yra, vien sandarom. Tačiau proto kalbą pirmiau sąmoningai pripažinome. Ir ja galime pasidalinti jausmų kalbą, ją iškelti.
* Anot Damasio, kada sprendžiame, jausmai mus veda, o protas patikrina. Tačiau, manau, iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai - protas mums pristato galimybes, o jausmai renka tarp jų - nes jausmai, nuotaikos, pasąmonė suveda į vieną. Panašiai - žmogus skiria galimybes, o Dievas jas aprėpia, suveda, priešinga kryptimi.
* Jausmai yra veiksmų gaidukas. Mat, veiksmai jokiu būdu neturėtų prieštarauti, tai būtų išteklių švaistymas. Ir panašiai, jausmai (ir pasąmonė apskritai) yra vieningai, išveda vieną. O tuo tarpu sąmonė iškelia skirtingus požiūrius, prieštaravimus.
* Jausmai iškelia pasąmonę, kad galėtumėme išsirinkti vieną galimybę. Nes sąmonė gali tiktai išryškinti galimybes, bet tarp jų negali išsirinkti.
* Veiksmų vieningumą išgyvename, kaip jausmą - veiksmų samplaikos aidą - užtat veiksmų samplaika nėra jausmas ir suveikia prieš jausmo išgyvenimą. Veiksmų vieningumą įsisaviname, kaip jausmų klodo vieningumą.
* Verčiau iš viso atsisakau savo asmenybės, kaip atsisakyti savo gražiausių meilės jausmų.
2016 gruodžio 01 d., 14:41
atliko -
Pridėtos 12-13 eilutės:
* Išsiaiškinti skausmą, malonumą, juoką (nežinojimo viltį).
2016 spalio 08 d., 17:19
atliko -
Pridėtos 454-457 eilutės:
Mokymosi jaudulys: įtampa, iškylanti telkiant dėmesį, juk tai padidintas jautrumas, lūkesčių pagrindas, kuriuo tikimės ką nors išmokti.
Ramybė (Dievas visur), įtampa (velnias šalia), kaip Algirdo eilėse.
2016 spalio 08 d., 17:13
atliko -
Pridėtos 452-453 eilutės:
Laimingumo (content) ir linksmumo (excited) skirtumas.
2016 rugpjūčio 03 d., 13:50
atliko -
Pridėta 8 eilutė:
* Kodėl jauduliai kylantys dėl to kad esame viena (su niekuo, kažkuo, betkuo) išsidėsto išvirkštine tvarka?
2015 liepos 06 d., 18:32
atliko -
Pridėtos 268-269 eilutės:
Atvaizdai išsako dvejopai, kaip didinti Dievo galimybes - didėjimą ir apimtis.
2015 liepos 03 d., 12:44
atliko -
Pridėtos 94-99 eilutės:
Neigiami jausmai:
* neapykanta - o priešingai, meilė
* bjauresys - o priešingai, žavesys
* baimė - o priešingai, artimumas
Šias priešpriešas išsako šešerybė
Lūkesčiai
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius